5b24f688-d97b-43bb-8a5c-bcf98cc4ae70 · Å iaulių apylinkės teismas

Civiline byla Nr. 2 - 137 - 02 / 2001 m.Civilinė byla Nr. eA2-85-457/2018Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00947-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.4.4; 3.3.4.5 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 6 d.JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo V. Å . atstovei advokatei Jolantai GrigaliÅ«nienei, atsakovės D. A. (buvusi B.) atstovei advokatei Daivai BalčiÅ«nienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 34 754,40 Eur skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-1094-874/2015 ir priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 34 754,40 Eur skolos, 738 Eur žyminio mokesčio bei 1210 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 35–36).

Atsakovė D. A. (buvusi B.) pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1094-874/2015. Nurodė, kad praÅ¡ymas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normų taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (1 t., b. l. 50–54).2017 m. birželio 14 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. e2-1094-874/2015 buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu (1 t., b. l. 82–83).IeÅ¡kovas V.

Å . savo ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo palaikė ir paaiÅ¡kino, kad po savo žmonos mirties paveldėjo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Su atsakove kartu pradėjo gyventi nuo 1997 metų pabaigos ir gyveno iki 2009 metų. 2002 m. spalio 30 d. namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Lt pardavė atsakovei, atsakovė su juo atsiskaitė, sutartÄ pinigų sumÄ pervesdama į jo sÄ skaitÄ . MinėtÄ namÄ pardavė atsakovei, nes nenorėjo savo vardu turėti turto.

MinėtÄ namÄ jis laikė savo nuosavybe, nes ruošėsi jį atstatyti, rekonstruoti jį, nes jis buvo po gaisro, ir ketino jame gyventi kartu su atsakove. Å iam tikslui jis taupė pinigus, taupyti pinigus pradėjo nuo 2002-2003 metų. 2008 m. spalio 15 d. jis grynaisiais pinigais paskolino atsakovei 120 000 Lt. TokiÄ pinigų sumÄ jis buvo sutaupęs. Tuo metu vertėsi grÅ«dų pirkimu-pardavimu, maÅ¡ina grÅ«dų kainavo 15 000 Lt, per dienÄ pakraudavo po 4-5 maÅ¡inas ir veždavo į Latvijos RespublikÄ . Jis tuo metu turėjo savo V.

Å . individualiÄ Ä¯monę, kuri veikė nuo 2002 metų, apie 6-7 metus, įmonės apyvarta per mėnesį buvo apie 10 000-15 000 Lt. Jis gautÄ individualios įmonės pelnÄ taupė, dėjo į namÄ , tačiau tai įrodančių dokumentų neturi. Ä® mėnesį taupymui pasidėdavo po 3000 Lt. Uždarius savo individualiÄ Ä¯monę, dirbo su autovežiu, vežė maÅ¡inas iÅ¡ Å veicarijos, kurias pardavinėjo asmenims iÅ¡ Kazachstano, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali.

Tolimųjų reisų vairuotoju pradėjo dirbti nuo 2004-2005 metų, jo pajamos per mėnesį buvo didelės, tačiau gali įrodyti tik gautÄ darbo užmokestį ir gautus komandiruotpinigius. Tam, kad galėtų atsakovei paskolinti pinigų namo rekonstrukcijai, jis 2007 metais iÅ¡ banko pasiskolino 20 000 Lt, bei iÅ¡ kredito unijos pasiskolino dar 30 000 Lt. Be to, jis 2006 metais pardavė jam priklausančias, nors ir ne jo vardu registruotas, transporto priemones – kranÄ už 28 000 Lt, sunkvežimį „VOLVO“ už 16 000 Lt, Kamaz-Ä už 8000-12 000 Lt.

Paskolos sutartį su atsakove sudarė, kad nebÅ«tų apgautas. Su atsakove buvo susitarta, kad atsakovė pinigus investuos į namo rekonstrukcijÄ . Namo rekonstrukcijos darbus užsakinėjo atsakovė ir ji grynaisiais pinigais iÅ¡ jo paskolintų pinigų atsiskaitinėjo už atliktus darbus. Namo rekonstrukcijos darbai prasidėjo po paskolos pasiraÅ¡ymo. Atsakovė neturėjo jokios galimybės savo lėšomis atlikti namo rekonstrukcijos darbus, nes ji dirbo jų bare, jokio turto, pajamų ji neturėjo, gyveno iÅ¡ jo uždirbamų pinigų. 2018 m. spalio 15 d. paskolos sutartį paruošė jis pats, ji buvo pasiraÅ¡yta name, kuriame buvo įrengtas baras.

Jis savo sutaupytus pinigus laikė savo mamos, kuri gyveno nuosavame name, namų spintoje. Jis suskaičiavo pinigus, jie buvo įvairiomis kupiÅ«romis, po 100 Lt, 50 Lt, pinigai buvo suriÅ¡ti į krÅ«veles po 10 000 Lt, ir padavė atsakovei, jokio pinigų perdavimÄ patvirtinančio įraÅ¡o nepaėmė. Pinigus jis skaičiavo kartu su atsakove, pinigų skaičiavimas vyko bare. 120 000 Lt buvo leidžiami jam žinant, namo rekonstrukcijai, Å¡i pinigų suma buvo iÅ¡leista maždaug per 6 mėnesius. Atsakovė pati sudarė 2009 m. spalio 20 d. sutartį.

PraÅ¡o atsakovės praÅ¡ymÄ panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, atmesti, ir palikti galioti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimÄ už akių bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė D. A. (buvusi B.) praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo palaikė, ir paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo nesutinka. Ji realiai negavo paskolos pinigų, t. y. 120 000 Lt.

ParaÅ¡ai tiek ant 2008 m. spalio 15 d. beprocentinės paskolos sutarties, tiek ant 2009 m. spalio 20 d. sutarties, buvo iÅ¡gauti prievarta, t. y. ieÅ¡kovui naudojant psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Jai bÅ«nant bare, dirbant su kompiuteriu, į barÄ Ä¯lėkė ieÅ¡kovas, užrakino baro duris, priėjęs prie jos uždėjo rankÄ jai ant sprando, pridėjo žiebtuvėlį ir liepė greit pasiraÅ¡yti dokumentus, ji iÅ¡sigandusi ir pasirašė, nežiÅ«rėjo ant ko pasiraÅ¡inėja. Tai patvirtinančių įrodymų ji neturi ir pateikti negali.

Sutartyse yra jos paraÅ¡ai. Negali pasakyti, kada įvyko Å¡is įvykis. Abi sutartis pasirašė tuo pačiu metu. Ji dėl Å¡io įvykio kreipėsi į policijÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad liudytojų, mačiusių šį įvykį, nebuvo, jokių veiksmų policija nesiėmė. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos nedarė, tik Å¡iek tiek jį pagerino, t. y. įsivedė kanalizacijÄ , po truputį įsirengė barÄ , pakeitė namo stogÄ , sudėjo daugiau kriauklių, įrengė daugiau patalpų ir pan.

Minėtus darbus atlikinėjo, nes norėjo bare teikti ir maitinimo paslaugas. Minėtus darbus pradėjo 2003-2006 metais. Iki 2004-2005 metų buvo įrengtas baras, jame vykdė savo individualiÄ veiklÄ , o 2006 m. atidarė UAB „D.“, tai bare atliko remontÄ â€“ įrengė papildomas kriaukles, atliko sienų perdengimus, apdailÄ . StogÄ uždengė 2006-2007 metais. Ä® visus Å¡iuos darbus ji investavo apie 20 000 Lt. Nuo 2008 metų name jokių jo pagerinimo darbų neatliko. MinėtÄ namÄ nusipirko iÅ¡ ieÅ¡kovo už iÅ¡ banko paimtÄ 20 000 Lt paskolÄ , kuriÄ grÄ Å¾ino praeitais metais.

Pajamas iÅ¡ baro veiklos ji gavo asmeniÅ¡kai, nes jame ji dirbo viena. Tikslios sumos, kokios jos pajamos bÅ«davo, ji įvardinti negali, kitų pajamų neturėjo. Nuo 2002 metų jokių paskolų neėmė. Jos mama pardavė savo sodybÄ ir jai padėjo pinigais, kurie buvo skirti antro baro atidarymui. Jai mama 2005-2006 metais padovanojo 20 000 Lt, jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Mama jai pinigus perdavė bute, esančiame Melioratorių a., JoniÅ¡kyje, kurį nuomojosi. Ä® namo pagerinimÄ ir buvo investuoti tie 20 000 Lt.

Ji pati užsakinėjo paslaugas ir pati už jas atsiskaitinėjo. Tuo metu, kai ji nusipirko minimÄ namÄ , ji vertėsi individualia veikla. Minėtas namas buvo prastos bÅ«klės, apdegusiomis sienomis, kitoje pusėje baras buvo normalios bÅ«klės, gaisras vyko kitoje pusėje namo ir tik viename kambaryje. Ji su ieÅ¡kovu nebuvo viena Å¡eima, tik jie bendravo, draugavo, susitikinėjo, bet kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė ir sugyventiniais nebuvo. TrumpÄ laikÄ gyveno kartu su ieÅ¡kovu, maždaug apie metus laiko su pertraukomis.

Su ieÅ¡kovu gyveno bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). PirmÄ jį barÄ ji įrenginėjo iÅ¡ savo individualios įmonės lėšų. Kas likdavo nuo individualios veiklos, tas atitekdavo jai. Taigi, namÄ gerino iÅ¡ individualios įmonės lėšų ir jai mamos padovanotų pinigų. Byloje ji pateikė mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, kad kvitus apmokėjo iÅ¡ savų pinigų. PraÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimÄ už akių, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Liudytoja J.

L. parodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra jos kaimynai. Ji maždaug nuo 2000 metų pradėjo juos matyti kartu. IeÅ¡kovas gyveno bute, kuriame buvo biblioteka ir kurioje ji dirbo, šį butÄ jam buvo nupirkusi jo mama. Tame pačiame bute kartu gyveno ir atsakovė su savo dukra. IeÅ¡kovÄ ir atsakovę kartu matė iki maždaug 2010 metų. IeÅ¡kovo ir atsakovės namas nuo 2008 metų buvo rekonstruojamas, ji praeidama pro Å¡alį, matė, kad vyksta statybos – vyko stogo keitimo darbai, atsirado pavėsinė, namas buvo paaukÅ¡tintas.

Pradėtus darbus pamatė 2008 m. pavasarį, tikslios datos negali nurodyti. Ji, neÅ¡iodama balsavimo lapelius, matė, kad viduje yra pasikeitusi aplinka. Baras tame name atsirado gal 2006 metais, tikslios datos pasakyti negali. Buvo pakeisti namo langai, tačiau negali pasakyti, kada tai buvo padaryta, galėjo bÅ«ti 2008-2009 metais. Ji matydavo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė kartu iÅ¡eina, kartu pareina, kartu iÅ¡važiuoja ir kartu parvažiuoja, iÅ¡ Å¡ių aplinkybių ji padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra Å¡eima.

Namas yra ieÅ¡kovo, nes jis daug dirbo, daug laiko prie jo leido. IeÅ¡kovas važiuodavo dirbti, o atsakovė dirbo bare. Tas namas Å¡iuo metu nėra baigtas tvarkyti. Remontas truko apie metus laiko, darbus atliko kažkokie vyrai.Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovę. IeÅ¡kovÄ pažįsta nuo 2000 metų, nes pastarasis dirbo jo įmonėje UAB „D.“ vairuotoju-ekspeditoriumi, Å¡iose pareigose dirbo 2005-2009 metais. IeÅ¡kovo pajamas sudarė minimalus darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai, tai per mėnesį susidarydavo apie 5000-6000 Lt.

IeÅ¡kovas gyveno Å¡eimoje kartu su atsakove (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas gyveno kartu su atsakove, vedė bendrÄ Å«kį, bare tvarkėsi kartu. Baras buvo tame pačiame kaime. Jis lankydavosi pas juos, jie bendravo Å¡eimomis. Pastatas, kuriame buvo baras, buvo nukentėjęs nuo gaisro, jį reikėjo remontuoti. IeÅ¡kovas ir atsakovė ruošėsi tame name gyventi, todėl keitė stogÄ . Atsakovė neturėjo pinigų iÅ¡ ko daryti remontÄ , viskÄ darė ieÅ¡kovas, pastarasis pirko medžiagas. Jis patarė jiems pasiraÅ¡yti paskolos sutartį, nes ieÅ¡kovas ir atsakovė nebuvo vedę, o ieÅ¡kovas viskÄ darė atsakovės namui.

Paskolos suma buvo lygi ieÅ¡kovo įdėtiems pinigams. Realiai, tie pinigai buvo įdėti į tÄ namÄ , duoti atsakovei. Jam teko matyti namÄ remonto momentu – buvo uždėtas Å¡laitinis stogas, gegnės, baras buvo atremontuotas, kitoje pusėje – sienos, grindys sutvarkytos. Atsakovė pajamas galėjo gauti tik iÅ¡ baro. Jo manymu, atsakovė savo lėšomis nebÅ«tų galėjusi atlikti tokio remonto. Namo remontui buvo naudojamos naujos medžiagos, reikėjo daug investicijų. Jis iÅ¡ ieÅ¡kovo sužinojo, kad namas tapo atsakovės, jis mano, kad tai atsitiko neatlygintinai.

Jo žiniomis, ieÅ¡kovas ir atsakovė tarpusavyje susitarė ir susirašė paskolos sutartį. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas už akių naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – iÅ¡taisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiÅ«rėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimÄ teismų instancine tvarka.Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2017 m. birželio 14 d.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. e2-1094-874/2015 buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu, t. y. teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. priimdamas sprendimÄ už akių, atliko formalų vienos Å¡alies pateiktų įrodymų vertinimÄ , nesiaiÅ¡kino, kad pinigai pagal 2008 m. spalio 15 d. beprocentinę paskolos sutartį atsakovei buvo perduoti, kokie buvo ieÅ¡kovo tariamai turėtų 120 000 Lt dydžio pajamų Å¡altiniai, ar buvo daroma namo rekonstrukcija, kieno lėšomis ir kiek į jÄ buvo investuota pinigų, kokia buvo tikroji Å¡alių valia pasiraÅ¡ant 2008 m. spalio 15 d. beprocentinę paskolos sutartį bei 2009 m. spalio 20 d. sutartį, todėl galėjo padaryti aiÅ¡kiÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.870 straipsnio 2 dalies taikymo klaidÄ , kas galėjo nulemti neteisingo sprendimo priėmimÄ .Teismas, atnaujinęs procesÄ , pagal ieÅ¡kovo, atsakovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad 2008 m. spalio 15 d., Å iauliuose, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta beprocentinės paskolos sutartis (toliau – Paskolos sutartis), kurios objektas – skolintojas, t. y. ieÅ¡kovas, paskolina 120 000 Lt skolininkui, t. y. atsakovei, namo renovacijai, namas randasi (duomenys neskelbtini), skolintojas, t. y. ieÅ¡kovas, įsipareigoja iÅ¡ karto iÅ¡mokėti visÄ paskolos sumÄ skolininkui, t. y. atsakovei, tik pasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį; skolininkas, t. y. atsakovė, įsipareigoja paimti paskolÄ ir jÄ grÄ Å¾inti iki 2009 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 10). 2009 m. spalio 20 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta sutartis, kuria atsakovė, jai teisiÅ¡kai priklausantį namÄ , kuris yra (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėjusi banko paskolÄ , įsipareigojo perraÅ¡yti pirmo aukÅ¡to patalpas (iÅ¡skyrus baro patalpas) teisiÅ¡kai ieÅ¡kovui, nes yra pasiskolinusi iÅ¡ jo 120 000 Lt.

Nuo Å¡ios dienos jam leidžia naudotis namo patalpomis ir aplink namÄ esančiÄ Å¾eme ir visais kitais pastatais (1 t., b. l. 11).Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Taigi, įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali bÅ«ti veikiamas kitų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl Å¡is veiksmas turi bÅ«ti atliekamas ir teismų aiÅ¡kinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio Å¡alies valios gauti pinigus ir juos grÄ Å¾inti pagal susitarimÄ suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Å¡ios kategorijos bylose kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008); kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, įrodyti pinigų perdavimo faktÄ turi paskolos davėjas; kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimÄ , preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ turi paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Taigi paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo. Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875straipsnio 3 dalis).Tam, kad konstatuoti, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai, reikia įrodyti egzistuojant esmines paskolos sutarties sÄ lygas, t. y. įrodyti paskolos dalyko, Å¡iuo konkrečiu atveju 120 000 Lt, perdavimÄ atsakovės nuosavybėn ir atsakovės įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. spalio 15 d. Paskolos sutarties, joje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovei faktas, todėl, atsižvelgiant į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ieÅ¡kovas turėjo įrodyti pinigų perdavimo faktÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymas ir pinigų perskaičiavimas vyko bare, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. Atsakovė nurodė, kad jos paraÅ¡ai ant Paskolos sutarties ir 2009 m. spalio 20 d. sutarties buvo uždėti tuo pačiu metu, jie buvo iÅ¡gauti prieÅ¡ jÄ naudojant psichologinį smurtÄ , ji realiai negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 120 000 Lt, tačiau ir atsakovė negalėjo pateikti jos parodymus patvirtinančių įrodymų. 120 000 Lt perdavimo atsakovei fakto nepatvirtino nei byloje apklausti liudytojai J.

L. ir E. K.. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad jis nuo 2002 metų pradėjo taupyti pinigus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė jam, tačiau 2002 m. spalio 30 d. jis jį pardavė atsakovei, rekonstrukcijai, ir iki 2008 m. spalio 15 d., kuomet buvo pasiraÅ¡yta Paskolos sutartis, jis sutaupė 120 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, tai, kad 2008 m. spalio 15 d. jis buvo sutaupęs 120 000 Lt patvirtina:1) 22 000 Lt jis gavo 2002 m. spalio 30 d. namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavęs atsakovei.

Tai patvirtina byloje pateikta 2002 m. spalio 30 d. sutartis sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, bei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai;2) 30 000 Lt paskolÄ jis gavo iÅ¡ kredito unijos „Savas rÅ«pestis“. Tačiau iÅ¡ pateiktos Paskolos sutarties Nr. 08-00121 matyti, kad ieÅ¡kovas su kredito unija „Savas rÅ«pestis“ paskolos sutartį sudarė ir 30 000 Lt paskolÄ gavo 2008 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po paskolos suteikimo atsakovei dienos;3) 20 000 Lt paskolÄ jis gavo iÅ¡ Hansabankas. Tai patvirtina byloje pateikta Swedbank, AB, informacija, kad 2007 m. gruodžio 29 d.

Vartojimo kredito sutartimi Nr. 07-151391-VA, ieÅ¡kovui buvo suteiktas vartojimo kreditas;4) gaunamos pajamos iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Å . individualios įmonės veiklos. Pasak ieÅ¡kovo, jo įmonės mėnesio apyvarta buvo apie 10 000-15 000 Lt, tačiau ieÅ¡kovas byloje nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų;5) gaunamos pajamos iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ užsienio parsivežtų ir parduotų transporto priemonių, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų;6) 2006 m. jis pardavė jam priklausančias transporto priemones – kranÄ už 28 000 Lt, sunkvežimį „VOLVO“ už 16 000 Lt, kamazÄ už 8000-12 000 Lt, tačiau įrodymų dėl Å¡ių transporto priemonių turėjimo, pardavimo, nurodytų lėšų gavimo ieÅ¡kovas teismui nepateikė;7) gaunamas darbo užmokestis ir dienpinigiai jam dirbant tolimųjų reisų vairuotoju.

IeÅ¡kovas byloje pateikė tik pažymas apie gautÄ darbo užmokestį ir dienpinigius jam dirbant UAB „D.“. IÅ¡ 2017 m. birželio 23 d. UAB „D.“ pateiktų pažymų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad ieÅ¡kovo 2007 metų balandžio-gruodžio mėnesiais vidutinis darbo užmokestis buvo 682,65 Lt (6143,85 Lt/9 mėnesių), o 2008 m. sausio-spalio mėnesiais – 968,26 Lt (9682,54 Lt/10). IÅ¡ UAB „JÅ«sų finansininkas“ pateiktos 2017 m. birželio 23 d. pažymos matyti, kad ieÅ¡kovo 2007 m. balandžio-gruodžio mėnesiais vidutinis dienpinigių dydis buvo 2786,55 Lt (25079/9), o 2008 m. sausio-spalio mėnesiais vidutinis dienpinigių dydis buvo 3240,84 Lt (32408,40/10).

Taigi, 2007 m. balandžio-gruodžio mėnesiais vidutinis ieÅ¡kovo darbo užmokestis su dienpinigiais siekė 3469,20 Lt per mėnesį (682,65+2786,55), o 2008 m. sausio-spalio mėnesiais – 4209,10 Lt per mėnesį (968,26+3240,84).CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.).Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo byloje duotus paaiÅ¡kinimus, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad 2008 m. spalio 15 d., skaičiuojant nuo 2002 metų, jis galėjo bÅ«ti sutaupęs 120 000 Lt.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo byloje pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia jo gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2008 m. spalio 15 d., ir net skaičiuojant, kad taupymui ieÅ¡kovas bÅ«tų pasidėjęs visÄ gaunamÄ darbo užmokestį ir dienpinigius, ieÅ¡kovas nebÅ«tų sutaupęs 120 000 Lt (22 000 Lt (už parduotÄ namÄ )+20 000 Lt (paskola iÅ¡ Hansabankas)+31 222,85 (2007 m. balandžio-gruodžio mėnesiais gautas darbo užmokestis ir dienpinigiai)+42 091,94 (2008 m. sausio-spalio mėnesiais gautas darbo užmokestis ir dienpinigiai)=115 314,79 Lt).

Be to, teismui abejotini pasirodė ieÅ¡kovo parodymai, kad jis, gyvendamas atskirai nuo savo mamos, visus uždirbtus ir taupomus pinigus veždavo ir laikydavo savo mamos namuose, spintoje.Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo, į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ .

Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali bÅ«ti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas. Praktikoje skiriami du vyraujantys sutarčių aiÅ¡kinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiÅ¡kinant sutartis, bÅ«tų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvÅ«s, Å¡alių ketinimai.

Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiÅ¡kinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto iÅ¡raiÅ¡ka, o ne Å¡alių vidinių ketinimų nustatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2014, kuria suvienodinta nagrinėjamu klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog aplinkybė, kad raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įraÅ¡o nėra), nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ .

Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartoti terminai, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų duomenų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.2008 m. spalio 15 d. sudarytoje Paskolos sutartyje tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, jos sudarymo vieta nurodyta – Å iauliai, nors ieÅ¡kovas nurodė, kad ji buvo sudaryta bare, t. y. (duomenys neskelbtini).

Sutarties objektas – skolintojas (ieÅ¡kovas) paskolina 120 000 Lt skolininkui (atsakovei) namo renovacijai. Žodis „paskolina“ pavartotas esamuoju laiku, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodyta pinigų suma atsakovei perduodama paskolos pasiraÅ¡ymo momentu, t. y. 2008 m. spalio 15 d. Paskolos sutartimi skolintojas (ieÅ¡kovas) įsipareigoja iÅ¡ karto iÅ¡mokėti visÄ paskolos sumÄ skolininkui (atsakovei) tik pasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį. GramatiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ Paskolos sutartį, turėjo bÅ«ti taip – 2008 m. spalio 15 d. bare pasiraÅ¡ius paskolos sutartį, ieÅ¡kovui ir atsakovei padėjus paraÅ¡us, ieÅ¡kovas turėjo perduoti 120 000 Lt atsakovei, o atsakovė pinigus turėjo paimti.

Tačiau teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina yra tai, kad po Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo jokia pinigų suma realiai atsakovei nebuvo perduota. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad namo renovacijos darbai buvo pradėti po Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo, liudytojos J. L. parodymus, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2008 metų buvo rekonstruojamas – keičiamas stogas, keičiami langai, namas buvo paaukÅ¡tintas, t. y. darbai atliekami iki Paskolos pasiraÅ¡ymo;

į liudytojo E. K. parodymus, kad jis patarė ieÅ¡kovui sudaryti paskolos sutartį, nes ieÅ¡kovas su atsakove nebuvo vedę, o ieÅ¡kovas viskÄ darė atsakovei priklausančiam namui, be to, paskolos suma buvo lygi ieÅ¡kovo įdėtiems pinigams; įvertinant atsakovės byloje pateiktus mokėjimo kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad įvairios statybinės medžiagos buvo perkamos nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2008 m. spalio 22 d., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, gyvendami kartu ir vesdami bendrÄ Å«kį, abu pagal savo iÅ¡gales prisidėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos žymiai anksčiau nei buvo sudaryta Paskolos sutartis, galimai, Paskolos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių.

Taigi, nenustačius, kad 120 000 Lt 2008 m. spalio 15 d. buvo realiai perduoti atsakovei, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas už akių naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 738 Eur žyminio mokesčio ir 1270,50 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatė D. B., kuriai atsakovė sumokėjo iÅ¡ viso 1270,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra atmestinas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 2008,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas taip pat pažymi, jog panaikintas sprendimas kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, ir kuris buvo vykdymo pagrindas, yra pagrindas nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0071/15/00492/1 (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

VykdomÄ jÄ bylÄ nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 straipsnio 1 dalis), todėl sprendimas iÅ¡siųstinas antstoliui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: panaikinti 2015 m. spalio 5 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-1094-874/2015 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 2008,50 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės D.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.Panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tuoti 34754,40 Eur sumai atsakovei D. A. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , leidžiant naudotis nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, tačiau uždraudžiant jį parduoti ar kitu bÅ«du perleisti tretiesiems asmenims, jo nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, kitose kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, bet kur esančius atsakovei priklausančius grynuosius pinigus, vertybinius popierius ir atsakovei priklausančias turtines teises, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas antstolio patvarkymu nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0071/15/00492/1.SprendimÄ per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«muose. Teisėjas                                                                                                                      Vidmantas Gestautas