2016-07-04 Nr. AB-14106-3-63-3-00792-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1639-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00792-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams P. Š. ir J. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti solidariai iš atsakovų P. Š. ir J. Š. (toliau – ir atsakovai) nesumokėtą vietinę rinkliavą – 47,68 Eur, taip pat priteisti iš J. Š. 100,97 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigta regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorė. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Plungės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2013 m. Nuostatai) nustato, kad pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (46 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (60 punktas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovai bendrąja jungtine nuosavybės teise nuo 2003 m. birželio 6 d. iki 2011 m. birželio 27 d. valdė, o nuo 2011 m. birželio 28 d. asmenine nuosavybės teise valdo J. Š., Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, todėl buvo pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojai. Pareiškėja pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų II, III, IV ketvirčius ir 2011–2013 metus, o tai iš viso sudaro 148,65 Eur.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-179/2014 suformuota praktika ir teigė, kad ji Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimali galima priteistina suma už 2015 m. birželio 25 d. prašymo parengimą sudaro 1 786,25 Eur. Pareiškėjos teigimu, jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (36,30 Eur) privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina, nes ji yra daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovų P. Š. ir J. Š. nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 27 d. susidariusį 47,68 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš atsakovės J. Š. pareiškėjai priteisė 100,97 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taip pat pareiškėjai iš atsakovų P. Š. ir J. Š. lygiomis dalimis priteisė 14 Eur (iš kiekvieno po 7 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota praktika.

Iš rašytinių bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovams P. Š. ir J. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2003 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5125 priklausė gyvenamosios (įvairioms socialinėms grupėms) paskirties butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2011 m. birželio 28 d. minėtą turto objektą asmeninės nuosavybės teise valdo atsakovė J. Š., todėl atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir privalo mokėti vietinę rinkliavą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovų priteisti iš viso148,65 Eur įsiskolinimo sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.86 str. 1 d., 6.38 str.), nes atsakovai nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovų 36,30 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą pareiškėja sumokėjo advokatų profesinei bendrijai už prašymo teismui paruošimą ir surašymą. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 2 bei 8.2 punktais ir pažymėjo, kad nors pareiškėjos prašomas priteisti dydis (36,30 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio, tačiau atsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą, į tai, kad prašymo ir jo priedų kopijas atsakovams ruošė teismas, konstatavo, kad iš atsakovų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015) teismas pareiškėjai iš atsakovų priteisė 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, bei priimti sprendimą priteisti pareiškėjai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėja atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu ir advokatų kontoros pasiūlytas įkainis (36,30 Eur) sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už pareiškimo surašymą, o toks mažas įkainis buvo pasiūlytas atsižvelgiant į skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi sumažindamas priteistinas išlaidas. Tai reiškia, kad pareiškėja elgiasi sąžiningai ir nesiekia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013).

Pareiškėjo teigimu, vien tik techninis darbas surašant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal Rekomendacijas yra įvertintas 178,50 Eur, nors teisės technikos požiūriu tai daug paprastesnis pagal rekomendacinę formą rengiamas procesinis dokumentas, nei buvo pateiktas šioje administracinėje byloje. Vertinant, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra neproporcingai didelės, yra protinga palyginti, kokias minimalias privalomas išlaidas patirs pareiškėja kreipdamasi į antstolį ir prašydama pradėti vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą. Teismo priimto sprendimo priverstinis įvykdymas skolininkui (atsakovui) kainuos 103,99 Eur, t. y. pirmosios instancijos teismas pareiškėjos išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose, palyginti su išlaidomis, kurias pareiškėja patirs vykdymo procese, nuvertina 7,4 karto. Toks pirmosios instancijos teismo požiūris į advokatų teikiamas paslaugas (jų darbą įvertinant 14 Eur už administracinės bylos vedimą pirmosios instancijos teisme) diskredituoja teisininko profesiją.

Teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, jog pareiškimo teisinė argumentacija yra universali, kiekvienos bylos (skolininko) atveju faktinės aplinkybės skiriasi, todėl pareiškėjos atstovai, prieš pateikdami prašymą, tikrina Nekilnojamo turto registro duomenų bazę (siekdami nustatyti, ar nurodytas skolininkas yra turto savininkas, ar turtas nėra valdomas bendrąja daline nuosavybe, ar nėra įregistruota juridinių faktų, kurie rinkliavos priteisimą daro neįmanomu), po to yra tikrinami Gyventojų registro duomenys siekiant įsitikinti, kur skolininkas deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar jis nėra miręs (jeigu skolininkas yra miręs, yra nustatinėjami galimi turto paveldėtojai), su pareiškėja yra sutikrinamas skolos dydis ir patikrinama, ar skolininkas nėra įvykdęs savo prievolės, o iškelta administracinė byla yra toliau administruojama per teismų elektroninių paslaugų portalą, t. y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjos atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

Pažymėjo, kad pareiškėjos pagrindinis veiklos finansavimo šaltinis yra savivaldybių nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, o komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis, todėl vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant ir išlaidas, susijusias su skolų priteisimu teismuose. Pareiškėja atstovavimo išlaidas patiria išskirtinai tik dėl atsakovų kaltės, nes būtent atsakovai nemoka vietinės rinkliavos, už kurios surinkimą yra atsakinga pareiškėja. Siekdamas sumažinti neigiamas pasekmes asmeniui, kuris sąmoningai vengia prisidėti prie visuotinės gerovės kūrimo, nevykdo prievolių, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu pažeidžia tas pareigas tinkamai vykdančių asmenų teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėjos patirtos, tačiau jai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jos prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjos teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kurie atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013 suformuotą praktiką, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Nors pareiškėja prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodė ir apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, t. y. sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už prašymo surašymą, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, sprendime pažymėjo, kad pareiškėja šiuo atveju rašytiniais įrodymais pagrindė, jog ji realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas už prašymo surašymą, tačiau atsižvelgė į tai, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, į pareiškėjos atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Rekomendacijų 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju nėra didelis (148,65 Eur) ir turi būti įvertintas kartu su kitais paminėtais kriterijais. Pareiškėja, apeliaciniame skunde teigdama, kad prašymo teisinė argumentacija yra universali, iš esmės patvirtina aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į kiekvienos bylos faktinių aplinkybių skirtumus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ji nagrinėjamu atveju nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra šabloniška ir nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjos atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (14,48 Eur).

Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažesnės už išlaidas, kurias pareiškėja patirtų vykdymo procese, už prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą pagal Rekomendacijas gali būti priteista didesnė suma, negu pareiškėja šiuo atveju prašo už prašymo parengimą, nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjos teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuota praktika. Tokios teismų praktikos laikomasi ir naujausiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2016 m. birželio 14 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 buvo palikti nepakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriais UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėja. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos patirtų 36,30 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjos teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti) gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, jos veiklos specifika ir sąžiningų vietinės rinkliavos mokėtojų interesai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjai iš atsakovų 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas