2024-08-28 Nr. AB-12286-3-65-3-00358-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-502-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00358-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Panevėžio apygardos teismui dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2023 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. V-51 (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 3 780,58 Eur neturtinę žalą, kurią jis nurodė patyręs dėl neteisėtai priimto skundžiamo Įsakymo.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTI) nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas skundą dėl Įsakymo turi teisę pateikti Teisėjų tarybai, taip pat teismas neišsprendė pareiškėjo reikalavimo dėl žalos priteisimo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2023 m. spalio 10 d. įsakymą, kuriuo sudaryta komisija, siekiant ištirti skunde Teisėjų tarybai nurodytas aplinkybes dėl galimo teisėjo nešališkumo principo pažeidimo, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje yra nurodęs, kad, kadangi byloje skundžiamas Įsakymas yra pareiškėjo atžvilgiu pradėtos procedūros dalis, nesutikimo su Įsakymu argumentai galėtų būti nurodomi skunde dėl sprendimo, kuriuo bus patvirtintos patikrinimo išvados (2024 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-277-556/2024).

Įvertinęs nustatytą aktualų teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad ginčo pobūdžio veikla (skundžiamas Įsakymas), susijusi su teismų administravimu, ir nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ prasme. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams yra įtvirtinęs specialias nuostatas bei įvertinus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, teismas pabrėžė, kad teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su „klasikiniu“ viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) bei ABTĮ. Ši teismo pozicija, be kita ko, grindžiama teisminės valdžios nepriklausomumo principu.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytus argumentus, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, nurodė, kad Įsakymas nėra priimtas pagal VAĮ bei ABTĮ nuostatas viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniame teisme. Įsakymas vertintinas kaip procedūrinis aktas, dėl kurio neteisėtumo argumentai gali būti reiškiami skunde dėl sprendimo, kuriuo bus patvirtintos patikrinimo išvados.

Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti žalą priimtinumo, teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik ginčus dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Teismui konstatavus, kad Įsakymas, iš kurio pareiškėjas kildina žalos atlyginimą, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį taip pat atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad yra teisėjas, valstybės pareigūnas. Įsakymu buvo pažeistas jo nepriklausomumas. Atsakovas yra institucija, atliekanti teismo administravimą, todėl ginčas yra tarnybinis. Aplinkybės, kad Įsakymas yra susijęs su vidiniu administravimu teismuose, kuris nelaikomas viešuoju administravimu, ar kad reikalavimai atlyginti žalą nagrinėjami ir bendrosios kompetencijos teisme, nepaneigia aplinkybės, kad ginčas yra tarnybinis. Todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti skundą.

Skundžiamoje nutartyje nenurodytas konkretus sprendimas, kuriuo būtų patvirtintos patikrinimo išvados. Pareiškėjas taip pat iki šiol nėra gavęs tokio sprendimo. Nutartyje nenurodytas įstatymas, nustatantis teisę kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo tik su skundu dėl neegzistuojančio sprendimo, kuriuo bus patvirtintos patikrinimo išvados. Pareiškėjui nėra draudžiama kreiptis į teismą vien su reikalavimu dėl Įsakymo panaikinimo.

Ginčijamu Įsakymu buvo sudaryta komisija, kuriai suteikti įgaliojimai, kurie nepateko į galimų įgaliojimų ribas, komisija sudaryta institucijos, kuri turėjo nusišalinti, komisiją sudarė vadovas, kuris turėjo nusišalinti, komisija sudaryta iš asmenų, kurie negalėjo būti skiriami jos nariais. Tik panaikinus Įsakymą juo paskirtos komisijos įgaliojimai ir atlikti veiksmai neteks galios. Pareiškėjo teisės, panaikinus Įsakymą, bus apgintos.

Skundžiama nutartis priimta vien ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau tokiu pat pagrindu jau buvo priimta 2024 m. kovo 20 d. nutartis, kuri buvo panaikinta. Jokių skundo trūkumų nenustatyta, todėl pareiškėjas prašo skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-277-556/2024, kurioje apeliacinės instancijos teismas perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra vidinio administravimo procedūros dalis, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teismo vertinimu, buvo kildinimas iš Įsakymo, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad keliamas ginčas yra tarnybinis, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą, o jo suformuotas reikalavimas bei skundas turėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus, byloje pateiktus dokumentus ir aktualią teismų praktiką, nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo suformuluotu reikalavimu panaikinti Įsakymą ir priteisti žalą siekiama išspręsti tarnybinį ginčą.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 3 dalį tarnybiniu ginčo laikomas valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.

Pareiškėjo skundžiamas Įsakymas, kuriuo buvo sudaryta komisija galimam Teisėjų etikos kodekso pažeidimui tirti, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytinas teismo administravimo dokumentu. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, kurio 103 straipsnyje yra reglamentuotas vidinis teismo administravimas. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo pirmininkas, įgyvendindamas jam priskirtas vidinio administravimo funkcijas, gali sudaryti teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimo komisiją, į kurią gali būti įtraukti kitų teismų teisėjai ar tarnautojai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai. Šių asmenų dalyvavimas įgyvendinant teismo administravimo funkcijas grindžiamas skaidrumo, savanoriškumo ir nešališkumo principais. Šioje dalyje numatytos komisijos įgaliojimus ir sudarymo tvarką tvirtina Teisėjų taryba. Pažymėtina, kad Teismų įstatyme nustatytą administravimo teismuose tvarką – administravimo subjektų teises ir pareigas, administravimo rūšis ir formas, administravimo kontrolės įgyvendinimą, detalizuoja Administravimo teismuose nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2), kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Taigi, pareiškėjo skundžiamas Įsakymas, o kartu ir siekiamas inicijuoti ginčas yra susiję su teismo administravimu. Atsižvelgus į tai spręstina, kad vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis yra valstybės pareigūnas, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, o atsakovas – institucija, atliekanti teismo administravimą, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytai bylų dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, kategorijai.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 priėjo prie išvados, kad veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme; teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal VAĮ bei ABTĮ nuostatas.

Taigi, pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su teismų administravimu ir nėra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl jis nepriskiriamas ABTĮ ir kitų įstatymų teisės normomis apibrėžtai administracinių teismų kompetencijai. Vertinant reikalavimą atlyginti galbūt patirtą žalą pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta spręsti bylas dėl žalos, atsiradusios kitais, nei dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, pagrindais, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., ABTĮ 18 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo išvada nereiškia, jog pareiškėjas aptartoje situacijoje neturi teisės ginti savo teises ir interesus kitais teisės aktuose numatytais teisiniais būdais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-277-556/2024, grąžindamas pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nurodė, kad Įsakymas yra pareiškėjo atžvilgiu pradėtos procedūros dalis, o nesutikimo su Įsakymu argumentai galėtų būti nurodomi skunde dėl sprendimo, kuriuo bus patvirtintos patikrinimo išvados. Todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai, be kita ko, kad teismas nenurodė konkretaus sprendimo, kurį pareiškėjas galėtų ginčyti; kad tokio sprendimo pareiškėjas nėra gavęs, vertintini kritiškai, pripažįstant pirmosios instancijos teismo argumentus šiuo aspektu pagrįstais.

Aplinkybė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip ir 2024 m. kovo 20 d. nutartis, kuri buvo panaikinta apeliacinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, per se (liet. savaime) nepaneigia jos teisėtumo. Skundžiamoje nutartyje pateikti šiuo aspektu aktualūs bei pagrįsti argumentai ir teisinis vertinimas, kurio pareiškėjas atskirajame skunde nepaneigė.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui dėl atskirojo skundo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjo siekiamo inicijuoti teisme ginčo pobūdį, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė