2025-02-26 Nr. AB-3344-3-64-3-02671-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-573-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02671-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą E. K., apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą E. K., skundą atsakovui Pakruojo rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. K., atstovaujama atstovės pagal įstatymą E. K., (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama teismo panaikinti atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. T-273 ir 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 276 (toliau – ir ginčijami sprendimai) bei įpareigoti Tarybą priimti naują sprendimą ir tenkinti pareiškėjos prašymą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-273 ir 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.T-276 atsisakyta teikti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių lengvatas pagal pareiškėjos 2022 m. spalio 28 d. prašymą.

2.2. Ginčijamais sprendimais, vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144 „Dėl Nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9.1 punktu nuspręsta neatleisti D. K. nuo nekilnojamo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), mokesčio (179 Eur) ir žemės mokesčio (13 Eur) už 2021 m., pagal pareiškėjos 2022 m. spalio 28 d. prašymą dėl lengvatų suteikimo.

2.3. Pakruojo rajono savivaldybės taryba, spręsdama pareiškėjos 2022 m. spalio 28 d. prašymą dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio sumokėjimo už 2021 metus ir atleidimo nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio mokėjimo, iki to laiko, kol pareiškėja pradės gauti savarankiškas pajamas ir turės galimybes mokėti valstybės nustatytus mokesčius savarankiškai, privalėjo vadovautis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. T-246 4 punktu, tačiau Taryba vadovavosi jau minėtu Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144, nepagrįstai taikydama šio teisės akto nuostatas teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šio teisės akto įsigaliojimo, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir naikintini.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Ginčijamais sprendimais nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio už 2021 metus, nustačius, kad pareiškėja turi įsiskolinimų valstybės biudžetui (Aprašo 9.1 punktas).

4.2. Pareiškėja netinkamai aiškina bendrąjį teisės principą, kad įstatymas negalioja atgal. Patikslintą prašymą, kuriuo prašoma atleisti nuo žemės mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio už 2021 metus, pareiškėja pateikė jau po Aprašo įsigaliojimo dienos, todėl atsakovas pagrįstai juo vadovavosi priimdamas ginčijamus sprendimus.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1. Pareiškėja D. K., atstovaujama atstovės pagal įstatymą E. K., 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą su patikslintu prašymu atleisti nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio sumokėjimo už 2021 metus bei atleisti nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio mokėjimo iki to laiko, kol pradės gauti savarankiškas pajamas ir turės galimybes mokėti valstybės nustatytus mokesčius savarankiškai.

6.2. Pakruojo rajono savivaldybės meras 2022 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. S-4706 (11.23E) „Dėl prašymų suteikti lengvatą“, atsiųstame E. K. nurodė, kad vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144 patvirtinto Nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo 9.1 punktu mokesčių lengvatos neteikiamos, jei asmenys turi įsiskolinimų valstybės ar savivaldybės biudžetui už praėjusius mokestinius laikotarpius; remiantis pateiktų žemės mokesčio deklaracijų duomenimis už 2021 m., kiekviena iš pareiškėjų turi žemės mokesčio nepriemoką už ankstesnius laikotarpius (kiekviena po 70 Eur); pareiškėjų pateikti prašymai neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų; prašė atsiskaityti su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais už praėjusius mokestinius laikotarpius ir pateikti prašymus suteikti lengvatą už einamąjį mokestinį laikotarpį.

6.3. Teismas iš prijungtos administracinės bylos Nr. I2-2735-394/2023 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00057-2023-5) nustatė, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimu nuspręsta panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. S-4706 (11.23E) „Dėl prašymų suteikti lengvatą“.

6.4. Šioje byloje ginčijamu Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-273 „Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio“ nuspręsta neatleisti pareiškėjos nuo nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). (nekilnojamųjų daiktų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)), mokesčio (179 Eur) už 2021 m. Kitu šioje byloje ginčijamu atsakovo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-276 „Dėl atleidimo nuo žemės mokesčio“ nuspręsta neatleisti pareiškėjos nuo 2021 m. žemės mokesčio (13 Eur) už žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad savivaldybių tarybos turi teisę priimti sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų lengvatų, savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius arba visai nuo jų atleisti. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144 patvirtinto Nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo, nustatančio nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo pagal mokesčių mokėtojų prašymus tvarką Pakruojo rajono savivaldybėje, 9.1 punkte numatyta, kad mokesčių lengvatos neteikiamos, jei asmenys turi įsiskolinimų valstybės ar savivaldybės biudžetui už praėjusius mokestinius laikotarpius.

8. Teismas iš byloje esančios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. lapkričio 16 d. Nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymos Nr. RESP-13708 nustatė, kad pareiškėja nėra/nebuvo atsiskaičiusi su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, tai yra 2022 m. lapkričio 16 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis yra/buvo 27,60 Eur skola (privalomų teikti deklaracijų pateikimas tikrintas 2022 m. lapkričio 16 d.). Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. spalio 24 d. Nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymos Nr. (27.4Mr)-D2-9127 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos turimais duomenimis 2023 m. spalio 23 d. pareiškėja turi 260,60 Eur įsiskolinimą (179 Eur nekilnojamojo turto mokestis už 2021 metus (už 2018 ir 2019 metus po 14 Eur, už 2020 metus – 16 Eur, už 2021 ir 2022 metus po 13 Eur), VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 23 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 16 Eur žemės mokesčio.

9. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi pareiškėjos prašymo pateikimo metu galiojusio Aprašo nuostatomis.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis uzufrukto teisinius santykius, konstatavo, kad pareiškėjos atstovė pagal įstatymą – motina, uzufrukto teisėmis valdanti nepilnametės dukros nekilnojamąjį turtą, privalo jį išlaikyti, o kartu mokėti ir su tuo susijusius, įstatyme numatytus mokesčius.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

12. Pareiškėja laikosi savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144 patvirtintu Aprašu, spręsdamas dėl teisinių santykių, atsiradusių 2021 m. sausio 1 d., t. y. iki Aprašo priėmimo ir įsigaliojimo dienos.

13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas iš esmės pakartoja savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą.

15. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, nurodė esmines aplinkybes, dėl kurių atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde yra išdėstyta tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje kilo ginčas dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais atsisakyta atleisti pareiškėją nuo NT ir žemės mokesčių sumokėjimo už 2021 m. mokestinį laikotarpį, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

18. Pareiškėja su tokiu teismo vertinimu nesutinka, jos teigimu, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atleisti nuo NT ir žemės mokesčių už 2021 metus, nepagrįstai vadovavosi Aprašu, patvirtintu 2021 m. balandžio 29 d., todėl pažeidė lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą su prašymu atleisti ją nuo NT mokesčio ir žemės mokesčio sumokėjimo už 2021 metus ir atleisti nuo šių mokesčių sumokėjimo iki to laiko, kol pareiškėja pradės gauti savarankiškas pajamas.

21. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-273 nusprendė neatleisti pareiškėjos nuo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčio (179 Eur) už 2021 metus. Tos pačios dienos sprendimu T-276 Pakruojo rajono savivaldybės taryba nusprendė neatleisti pareiškėjos nuo 2021 m. žemės mokesčio (13 Eur) už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

22. Minėti sprendimai priimti nustačius, kad pareiškėja turi įsiskolinimų valstybės ar savivaldybės biudžetui už praėjusius mokestinius laikotarpius, todėl vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144 patvirtinto Nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo 9.1 punktu, numatančiu, kad mokesčių lengvatos neteikiamos, jei asmenys turi įsiskolinimų valstybės ar savivaldybės biudžetui už praėjusius mokestinius laikotarpius, mokesčių lengvata negali būti suteikta.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad ji turi NT mokesčio ir žemės mokesčio įsiskolinimų už praėjusius mokestinius laikotarpius. Ginčas byloje kyla tik dėl to, kad pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrįstai vadovavosi Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144 patvirtintu Nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašu. Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ji, be kita ko, prašė atleisti nuo NT ir žemės mokesčių už 2021 metus, Taryba turėjo vadovautis Tarybos 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-246 patvirtintu Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo tvarkos aprašu.

24. Visų pirma pastebėtina, kad Tarybos 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-246 patvirtintas aprašas reglamentavo tik atleidimo nuo NT mokesčio ar jo sumažinimo tvarką ir nereglamentavo atleidimo nuo žemės mokesčio tvarkos, todėl pareiškėjos argumentas, jog atsakovas turėjo vadovautis Tarybos 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-246 patvirtintu aprašu spręsdamas dėl pareiškėjos atleidimo nuo žemės mokesčio atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 d. gruodžio 7 d. nutarime, be kita ko, pasisakė dėl žemės mokesčio mokėtojų teisėtų lūkesčių (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 d. gruodžio 7 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Nr. KT30-N16/2016).

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį (inter alia 2000 m. kovo 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai), yra viena pagrindinių valstybės gyvavimo sąlygų (inter alia 1998 m. spalio 9 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti (inter alia 2003 m. lapkričio 17 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas (inter alia 1997 m. liepos 10 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos naudingos ūkinės pastangos, remiami ūkio plėtros prioritetai (inter alia 2003 m. lapkričio 17 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas; tai – valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojų ir valstybės institucijų, šių priimti sprendimai (nurodymai) yra privalomi mokesčio mokėtojams (inter alia 2003 m. lapkričio 17 d., 2010 m. vasario 12 d. nutarimai).

26. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (čia ir toliau remiamasi 2022 m. kovo 31 d. įstatymo Nr. XIV-995 redakcija) 7 straipsnio 5 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą.

27. Savivaldybių tarybos teisė savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje (2022 m. birželio 30 įstatymo Nr. XIV-996 redakcija, toliau – ir Žemės įstatymas). Žemės įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje numatytos lengvatos taikomos atitinkamuose savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.

28. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (2022 m. birželio 30 įstatymo Nr. XIV-1264 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 18 punktą sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta priėmimas yra priskirtas išimtinei savivaldybių tarybų kompetencijai.

29. Aiškindamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio 7 straipsnio 5 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–743/2010). Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 2 d.).

Savivaldybės įgyvendina įvairias funkcijas inter alia savarankiškąsias. Jas (savarankiškąsias funkcijas) savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tokias savarankiškąsias funkcijas, kaip antai: savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas; ikimokyklinis vaikų ugdymas; vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas; socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis; dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį ir kitos.

Šių funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Vienas biudžetinių lėšų gavimo būdų – nekilnojamojo turto mokestis, todėl savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl pastarojo mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo turi pasverti, kiek tai turės įtakos savivaldybės biudžetui ir ar bus galima užtikrinti savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat akcentavo, kad svarbu paisyti lygybės principo kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Palankesnis apmokestinimas galimas, bet toks sprendimas turėtų būti aiškiai argumentuotas. Taigi savivaldybė sprendžia nekilnojamojo turto mokesčio (atleidimo ar mažinimo) klausimą jį analizuodama įvairiais pjūviais. Galutinį sprendimą priima įvertinus visetą aplinkybių, tačiau bet kuriuo atveju turi teisę rinktis, t. y. atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio (jį sumažinti) ar priimti priešingą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 743/2010).

30. Paminėto teisinio reguliavimo ir nurodytos jurisprudencijos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog jai nereikės mokėti NT mokesčio 2021 metais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas lex retro non agit principas, kadangi pareiškėja nebuvo įgijusi teisės į lengvatą 2021 metais, nebuvo atlikusi jokių veiksmų, siekdama pasinaudoti šia lengvata, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teisinis reguliavimas buvo pritaikytas faktams ir pasekmėms, kurie atsirado iki Aprašo įsigaliojimo. Savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą, tuo atveju, kai nagrinėjant prašymą suteikti mokesčio lengvatą už ankstesnius mokestinius laikotarpius buvo vadovaujamasi prašymo pateikimo metu galiojančiu teisės aktus yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-556/2016).

31. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144 patvirtino Nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašą, kuriuo nustatė nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo pagal mokesčių mokėtojų prašymus tvarką Pakruojo rajono savivaldybėje. Apraše yra įtvirtintos lengvatų teikimo sąlygos: nurodyti asmenys, kurie gali teikti prašymus dėl mokesčių lengvatų; galimi prašymų teikimo motyvai, išvardinti atvejai, kada mokesčių lengvatos neteikiamos, vienas iš jų – įsiskolinimų valstybės ar savivaldybės biudžetui už praėjusius mokestinius laikotarpius turėjimas. Pažymėtina, kad šiame teisės akte nėra nuostatų dėl jo įsigaliojimo atidėjimo, todėl jis įsigaliojo kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, t. y. 2021 m. gegužės 4 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, pateikusi prašymą dėl atleidimo nuo mokesčių 2022 m. rugsėjo 15 d. (patikslintą prašymą – 2022 m. spalio 28 d.), t. y. jau daugiau nei metus galiojant naujai tvarkai dėl lengvatų suteikimo, taip pat atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojantį reikalavimą administracines procedūras atlikti vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, išskyrus specialiai aptartus atvejus (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1680/2013, 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1208-502/2016), negalėjo turėti lūkesčio, kad jos prašymas bus nagrinėjamas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu.

32. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad savivaldybės biudžetą tvirtina metams, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalį biudžetiniai metai yra 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 d. ir pasibaigiantis gruodžio 31 d., taigi savivaldybei sprendžiant dėl mokesčių lengvatų taikymo būtina atsižvelgti į einamųjų metų (biudžetinių metų) pajamas ir išlaidas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos 2022 metais pateikto prašymo išsprendimas turėjo įtaką 2022 metų savivaldybės biudžetui ir Taryba, nagrinėdama pareiškėjos 2022 m. pateiktą prašymą, pagrįstai vadovavosi teisės aktu, galiojusiu prašymo pateikimo dieną.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą E. K., apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis