5b1d3812-cb25-4e2a-978a-6cae9eed962b · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedir E. L. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų R. L. ir E. L. ieÅ¡kinį atsakovams A. S. ir L. S. dÄl servituto žemÄs sklypui nustatymo, treÄiasis asmuo akcinÄ bendrovÄ âEnergijos skirstymo operatoriusâ. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovai praÅ¡Ä nustatyti atsakovams bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), 31 kv. m. dalyje, pažymÄtoje matininko Å .
Legislator headnote
AI generated5b1d3812-cb25-4e2a-978a-6cae9eed962b · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas A. S. nurodÄ, kad ieÅ¡kovai gali sukti į savo kiemÄ iÅ¡ bendro kelio. Sutiko ieÅ¡kovams suteikti papildomus 50 centimetrus kelio, kad jie galÄtų patogiau pasukti į savo kiemÄ . NustaÄius servitutÄ , atsakovas negalÄtų pilnai apsitverti savo teritorijos, pasistatyti vartų.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1006-603/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09801-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.4.2.2; 2.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjÅ«Äio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Loretos BujokaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Vido StankeviÄiaus ir JÅ«ros Marijos StrumskienÄs, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.
L. ir E. L. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų R. L. ir E. L. ieÅ¡kinį atsakovams A. S. ir L. S. dÄl servituto žemÄs sklypui nustatymo, treÄiasis asmuo akcinÄ bendrovÄ âEnergijos skirstymo operatoriusâ. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovai praÅ¡Ä nustatyti atsakovams bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), 31 kv. m. dalyje, pažymÄtoje matininko Å .
P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemÄs sklypų servitutų nustatymo plane raidÄmis S1, S2, S3, S4 ir taÅ¡kais 10, 21, 22, 8, 8, 10, kelio ir komunikacijų servitutÄ dÄl vieÅ¡pataujanÄiojo daikto â ieÅ¡kovams priklausanÄio žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisÄ važiuoti transporto priemonÄmis, naudotis pÄsÄiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti. PraÅ¡o priteisti atsakovams kompensacijÄ už nustatytÄ servitutÄ â teisÄ naudotis ieÅ¡kovams priklausanÄio žemÄs sklypo dalimi;
įpareigoti ieÅ¡kovus savo lÄÅ¡omis per 12 mÄnesių nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos įrengti betoninių trinkelių kelio dangÄ , Å¡ios trinkelių dangos priežiÅ«rÄ priskiriant visoms Å¡alims po lygiai.
2. IeÅ¡kovai nurodÄ, kad Å¡alims priklauso du Å¡alia esantys žemÄs sklypai. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių savo sklype yra pasistaÄiusios gyvenamuosius namus. Atsakovų gyvenamojo namo statyba formaliai nÄra baigta, taÄiau namas yra tinkamas naudoti. ŽemÄs sklypų ribos, konfigÅ«racija ir privažiavimo bendrais sodų bendrijos keliais apsprÄsti jų suformavimo metu ir sprendiniai pažymÄti sodų bendrijos generaliniame plane. Plane numatytas bendras privažiavimas į Å¡alių žemÄs sklypus vietoje, pažymÄtoje taÅ¡ku Nr. 47, suformuojant atitinkamai bendrojo naudojimo kelių įsikiÅ¡imÄ Ä¯ abu žemÄs sklypus.
IeÅ¡kovai 2008 metais atliko žemÄs sklypo tiksliuosius matavimus, žemÄs sklypo ribos suderintos su atsakovais â ieÅ¡kovai sutiko patraukti bendrÄ Å¾emÄs sklypų ribÄ labiau į savo žemÄs sklypÄ , kad atsakovams priklausantis pagalbinis statinys visa apimtimi atsidurtų jų žemÄs sklype. IeÅ¡kovų žemÄs sklypo riba sutapatinta su bendrojo naudojimo kelio dalies, įsiterpianÄios į Å¡alių žemÄs sklypus, riba, taip suformuojant kuo taisyklingesnių formų žemÄs sklypus.
Å iame plane taip pat įtvirtintas kitas Å¡alių susitarimas â sutarta privažiavimui į žemÄs sklypus faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emÄs plotÄ palikti tokios pat paskirties, nepriklausomai nuo to ploto statuso ar priklausomybÄs nuosavybÄs teise. Atsakovai savo sklypo tiksliuosius matavimus atliko 2009 m. Atsakovų sklypo plane suformuotas mažesnio ploto įvažiavimas. IeÅ¡kovams apie atsakovų žemÄs sklypo ribų matavimus tapo žinoma 2015 m., kai atsakovai sukalÄ kuolus, žymÄdami savo sklypo ribas.
PažymÄjo, kad esamu pravažiavimu naudojasi tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai, o pravažiavimas apima taip pat abiejų Å¡alių žemÄs sklypų dalis. IeÅ¡kovai nurodo, kad nÄ prie vienos kitos ieÅ¡kovų žemÄs sklypo vietos neprieina sodų bendrijos bendrojo naudojimo keliai, naujo kelio įrengimas bÅ«tų neekonomiÅ¡kas ir neracionalus.
3. Atsakovai su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. PažymÄjo, kad prie žemÄs sklypų privažiuojama 4 metrų ploÄio sodininkų bendrijos âMiniatiÅ«raâ bendro naudojimo keliu iÅ¡ sodininkų bendrijai âPavasarisâ priklausanÄio bendro naudojimo 6 metrų ploÄio kelio. TeigÄ, kad ieÅ¡kovai gali naudotis jiems nustatytu 4,38 m x 3,50 m įvažiavimu, servituto nustatymas nÄra bÅ«tinas, jo nustatyti vien dÄl ieÅ¡kovų patogumo negalima.
4. TreÄiasis asmuo praÅ¡Ä sprÄsti ginÄÄ teismo nuožiÅ«ra. NurodÄ, kad jam yra užtikrintos teisÄs eksploatuoti ir prižiÅ«rÄti dujotiekį ir dujotiekio įrenginį, esanÄius atsakovų žemÄs sklype. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovai nenurodo daikto, dÄl kurio bÅ«tų nustatomas komunikacijų servitutas, taip pat nepateikia argumentų, kodÄl ieÅ¡kovams reikalingas komunikacijų servitutas.
5. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovų atstovas nurodÄ, kad atsakovai, formuodami savo žemÄs sklypÄ , turÄjo nurodyti, kad pravažiavimo ilgis su ieÅ¡kovų žemÄs sklypu yra 12,70 metrų. IeÅ¡kovai sutiko, kad dalis bendro įvažiavo atitektų atsakovų žemÄs sklypui, taÄiau mano, kad kelio naudmenos turÄtų iÅ¡likti visam laikui, todÄl praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ . IeÅ¡kovai mano, kad kito įvažiavimo įrengimas butų netinkamas. Atstovas nurodÄ, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ bendro naudojimo kelio iÅ¡ karto sukti į savo sklypÄ negali, nes kelio plotis yra tik 4 metrai, jo nepakanka.
6. IeÅ¡kovas R. L. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad servitutas reikalingas patekimui į ieÅ¡kovų sklypÄ . Kitos alternatyvos nÄra, nes tai reikalautų nugriauti tvorÄ , nupjauti medžius, padaryti naujÄ keliÄ . Net pridÄjus papildomus 50 centimetrų, patekimas į sklypÄ tarnyboms bÅ«tų neįmanomas. SiÅ«lo atsakovams kompensuoti servitutÄ kelio dangos įrengimu.
7. Atsakovas A. S. nurodÄ, kad ieÅ¡kovai gali sukti į savo kiemÄ iÅ¡ bendro kelio. Sutiko ieÅ¡kovams suteikti papildomus 50 centimetrus kelio, kad jie galÄtų patogiau pasukti į savo kiemÄ . NustaÄius servitutÄ , atsakovas negalÄtų pilnai apsitverti savo teritorijos, pasistatyti vartų.
8. IeÅ¡kovų atstovas teigÄ, kad servituto nustatymas nedaro įtakos atsakovų teisÄms. Kadangi servitutas bÅ«tų nustatomas mažam žemÄs plotui, kurio paskirtis nebÅ«tų keiÄiama, mano, kad pakankamas atlyginimas atsakovams bÅ«tų ieÅ¡kovų siÅ«lomas kelio iÅ¡grindimas.
9. Atsakovų atstovÄ teigÄ, kad servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik iÅ¡imtinais atvejais, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai gali pasidaryti kitÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo kiemÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovams bÅ«tų patogiau naudotis atsakovų teritorija, nesudaro pagrindo servituto nustatymui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 10. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. PriteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. 150 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovų A. S., ir L. S. naudai, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs E. L. 150 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovų A. S. ir L. S. naudai.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad Å¡alims priklauso du Å¡alia esantys žemÄs sklypai. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių savo sklype yra pasistaÄiusios gyvenamuosius namus. IeÅ¡kovai į savo sklypÄ patenka per atsakovų sklypo dalyje esantį keliÄ . IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti Å¡io kelio ir komunikacijų servitutÄ , taÄiau atsakovai su tuo nesutinka, teigdami, jog ieÅ¡kovai į savo sklypÄ gali patekti ir be nustatyto servituto.
12. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti servitutas nÄra bÅ«tinas, nes yra praÅ¡omas nustatyti siekiant didesnio patogumo, neteisingai argumentuojant, kad nÄra kitų galimybių ieÅ¡kovams įvažiuoti į jų žemÄs sklypÄ . IeÅ¡kovai teigÄ, kad servituto nustatymas nesukels atsakovams nepatogumų, nepakeis jų teisių, nes Å¡alys tokiu bÅ«du ginÄo keliuku naudojasi jau daugybÄ metų, be to, atsakovai ir toliau planuoja juo naudotis. Teismas pažymÄjo, jog tai, kad atsakovai ir toliau naudosis jiems asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiame sklype esanÄiu keliuku, nesuponuoja atsakovų pareigos leisti juo naudotis ir kitiems asmenims, taip pat nepagrindžia servituto nustatymo bÅ«tinybÄs. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog nustaÄius kelio servitutÄ atsakovų žemÄs sklype, atsakovai negalÄs naudoti žemÄs sklypo dalies pagal paskirtį, pilnai aptverti savo žemÄs sklypo ir įstatyti vartų.
13. IeÅ¡kovai taip pat argumentavo, kad naujo įvažiavimo sukÅ«rimas daug kainuotų, tektų perkelti vartus, pertvarkyti jų žemÄs sklype esanÄiÄ Å¾aliÄ jÄ zonÄ , kuri sumažÄtų. Teismas sprendÄ, kad toks ieÅ¡kovų argumentas yra savanaudiÅ¡kas, nes siekiama susitvarkyti gerbÅ«vį kito žemÄs sklypo savininkų sÄ skaita. Nors ieÅ¡kovai teigÄ, kad naujo įvažiavimo įrengimas bÅ«tų neproporcingai brangus, taÄiau nepateikÄ tai pagrindžianÄių įrodymų, taigi teismas laikÄ Å¡Ä¯ ieÅ¡kovų teiginį neįrodytu.
14. IeÅ¡kovai teigÄ, jog nÄra kito bÅ«do patekti į jiems priklausantį žemÄs sklypÄ , taÄiau atsakovai su tuo nesutiko. Pagal galiojantį sodininkų bendrijos âMiniatiÅ«raâ suplanavimo projektÄ â generalinį planÄ , prie Å¡alims nuosavybÄs teise priklausanÄių žemÄs sklypų privažiuojama 4 m ploÄio sodininkų bendrijos âMiniatiÅ«raâ bendro naudojimo keliu. Privažiavimo kelias į žemÄs sklypus suprojektuotas suformuojant bendro naudojimo 4 m ploÄio kelio įsikiÅ¡imÄ , kuris generalinio plano grafinÄje dalyje pažymÄtas sodininkų bendrijos teritorijos ribos posÅ«kio taÅ¡ku Nr. 47, nenumatant kelio servituto. Teismas vertino, kad bendro naudojimo 4 metrų ploÄio kelio įsikiÅ¡imas suformuotas bÅ«tent tam, kad į savo žemÄs sklypus galÄtų patekti tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai.
15. Atsakovai teigÄ, kad ieÅ¡kovai gali patekti į savo sklypÄ 4 m ploÄio sodininkų bendrijos âMiniatiÅ«raâ bendro naudojimo keliu, iÅ¡ jo iÅ¡ karto sukdami į savo sklypÄ . IeÅ¡kovai teigÄ, kad iÅ¡ bendro kelio sukti į sklypÄ gali neužtekti vietos, negalima automobiliu saugiai atlikti posÅ«kio. Teismas pažymÄjo, kad mažiausias automobilių privažiavimo plotis yra 3,5 m, o Å¡iuo atveju kelio plotis yra 4 m. Atkreiptinas dÄmesys, kad atsakovai siÅ«lÄ ieÅ¡kovams suteikti papildomus 50 cm pravažiavimui, kad jiems bÅ«tų galima kuo patogiau įsukti į savo žemÄs sklypÄ , taÄiau ieÅ¡kovai su tuo nesutiko, kas leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ ne dÄl to, kad jo nenustaÄius negali patekti į savo kiemÄ , o tik dÄl didesnio patogumo.
Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovai neįrodÄ, jog nÄra galimybÄs patekti į jų sklypÄ iÅ¡ bendro naudojimo kelio. Tai, kad naujas įvažiavimas bÅ«tų mažiau patogus, nÄra pagrindas servituto nustatymui. Teismas nurodÄ, kad servitutas negali bÅ«ti nustatomas tik dÄl didesnio Å¡alies patogumo, todÄl sprendÄ, jog kelio servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovų teises, nes jis bÅ«tų nustatomas ne dÄl to, kad ieÅ¡kovai negali tinkamai naudotis savo žemÄs sklypu.
16. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatÄ, kad atsakovų žemÄs sklype yra dujotiekio įvado įvadinÄ spinta ir eina požeminis dujotiekis. Atsakovų žemÄs sklypui, vadovaujantis Apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.2.3-2124-(30), yra nustatytos bei nuo 2010 m. kovo 8 d. įregistruotos dujotiekių apsaugos zonos (specialiosios žemÄs naudojimo sÄ lygos). Tai patvirtina, kad nustatant servitutÄ Ä¯važiavimui į objektÄ dujotiekių apsaugos zonoje, bÅ«tina laikytis tam tikrų techninių reikalavimų, kas rodo, kad sklypas jau apsunkintas.
Teismui nustaÄius žemÄs dalies sklypo servitutÄ ir komunikacijų servitutÄ , ieÅ¡kovų daiktas taptų vieÅ¡pataujanÄiu daiktu atsakovų žemÄs sklypo dalies atžvilgiu. IeÅ¡kovams suteikus teisÄ naudotis atsakovų žemÄs sklypo dalimi (tarnaujanÄiuoju daiktu) arba apribojus atsakovų teisÄ naudotis žemÄs sklypo dalimi, akcinÄ bendrovÄ (toliau â AB) âEnergijos skirstymo operatoriusâ negalÄs ateityje įrengti, eksploatuoti ir prižiÅ«rÄti elektros/dujų skirstomųjų tinklų teismo nustatytose komunikacijų servituto ribose.
17. IeÅ¡kovai nepagrindÄ, kad servituto nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas ir vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovams patekti į jiems priklausantį sklypÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra kitas bÅ«das ieÅ¡kovams patekti į savo sklypÄ . IeÅ¡kovai, įgyvendindami savo nuosavybÄs teisÄ neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybÄs teisÄ bÅ«tų galima įgyvendinti nepagrįstai neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat neįrodÄ, nepateikÄ apskaiÄiavimų, kad įvažiavimas per savo žemÄs sklypÄ bÅ«tų neekonomiÅ¡kas, techniniu požiÅ«riu komplikuotas, siauras ir staigiai vingiuojantis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. IeÅ¡kovai pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodÄ, kad su pirmos instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovai nesutinka, nes jis priimtas neteisingai įvertinus faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikius teisÄs aktus. Teigia, kad nÄra pagrindo konstatuoti, jog siÅ«lomas nustatyti servitutas yra iÅ¡skirtinai dÄl ieÅ¡kovų patogumo. Teismas, pasisakydamas, kad ieÅ¡kovams įvažiavimas į jų žemÄs sklypÄ užtikrintas, suformuojant bendro naudojimo 4 m ploÄio kelio įsikiÅ¡imÄ , kuris generalinio plano grafinÄje dalyje pažymÄtas sodininkų bendrijos teritorijos ribos posÅ«kio taÅ¡ku Nr. 47, ir pabrÄždamas, kad atsakovai sutiko su servitutu, jei jo plotas jų žemÄs sklype nevirÅ¡ytų 50 cm įsikiÅ¡imo, pats paneigÄ savo argumentus, kad yra kažkokia kita galimybÄ Ä¯važiuoti į ieÅ¡kovų žemÄs sklypÄ , kad nÄra bÅ«tinumo nustatyti servitutÄ .
Alternatyvios galimybÄs nÄra, yra tik tos paÄios galimybÄs realizavimo apimties klausimas. Jei atsakovai nurodÄ, kad galimas ir kitas sprendimas dÄl tos apimties, tai bÅ«tent jie turÄjo pateikti alternatyvų planÄ , įrodyti tÄ alternatyvÄ . Teismo argumentas, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai turi paneigti atsakovų abstrakÄius pamastymus, kad kažkur pridÄjus 50 cm, visi klausimai bus iÅ¡sprÄsti, reiÅ¡kia netinkamÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , nes ieÅ¡kovams nurodyta įrodyti to, kas neįmanoma â kad bet koks kitas sprendinys dÄl įvažiavimo suformavimo nÄra galimas.
19. Teigia, kad nuoroda į generalinį planÄ yra nepagrįsta, nes jame nubraižytos sklypų ribos neatitinka tos situacijos, kuri yra Å¡iuo metu faktiÅ¡kai, t. y. pagal generalinio plano grafinÄ dalį ieÅ¡kovų ir atsakovų žemÄs sklypų tarpusavio riba nebuvo sutapatinta su kelio įsikiÅ¡imo riba â ji atsirÄmÄ su to įsikiÅ¡imo galine riba statmenai, maždaug 1/3 tos ribos palikdama ribotis su ieÅ¡kovų žemÄs sklypu, o maždaug 2/3 - su atsakovų žemÄs sklypu ir nÄra galimybÄs nustatyti kokių konkreÄiai duomenų tas pravažiavimas, nes to kelio įsikiÅ¡imo matmenys iÅ¡ viso nenurodyti.
Teigia, kad net jeigu ir bÅ«tų pažymÄti tie matmenys, jie bÅ«tų aktualÅ«s tik iÅ¡ dalies, nes kitų ribų koordinatÄs pasikeitÄ ir bÅ«tent dÄl atsakovų veiksmų, jų žemÄs sklypo ribų koordinaÄių vietos keitimo atsakovų naudai ieÅ¡kovų žemÄs sklypo ir valstybinÄs žemÄs sklypo, skirto bendriesiems keliams, sÄ skaita. Teigia, kad nÄra pagrindo vadovautis generaliniu planu. Geriausiu atveju tai gali bÅ«ti tik kaip tam tikro sprendinio grafinis atvaizdavimas, kuris patvirtina dabartinÄ situacijÄ kaip neatitinkanÄiÄ to sprendinio ir tuo paÄiu sÄ lygojanÄiÄ servituto nustatymÄ .
Tuos pakeitimus patvirtina vien atsakovų žemÄs sklypo ribų pakitimai, kas sÄ lygojo kitokius to bendrojo kelio įsikiÅ¡imo matmenis ir konfigÅ«racijÄ . 2009 m. vasario 10 d. uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âGEO PLANUMâ matininko G. J. sudarytame atsakovų žemÄs sklypo plane, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, atsakovų žemÄs sklypo ribos ilgis nuo kelio įsikiÅ¡imo iki kito žemÄs sklypo yra 27,08 m, o kitoje pusÄje esanti riba 28,08 m (8,95+19,13), kai pagal generalinio plano grafinÄ dalį tos ribos atitinkamai yra 30,22 m (17,13+13,09) ir 31,10 m (12+19,10) ilgio, t. y. tos ribos keliais metrais ilgesnÄs, kas patvirtina nurodytus argumentus ir kitų įrodymų duomenis, kad praÅ¡omo nustatyti servituto vietoje buvo valstybinÄs žemÄs sklypas, kurio paskirtis â bendrojo naudojimo keliai sodų bendrijos teritorijoje.
20. BÅ«tent, kaip ieÅ¡kovas R. L. ir paaiÅ¡kino bylos nagrinÄjimo metu, Å¡ios aplinkybÄs ir lÄmÄ, kad ieÅ¡kovai sutiko su atsakovų praÅ¡ymu pastumti jų žemÄs sklypo ribÄ ne tik prie pat jų žemÄs sklypo ribos, paimant įvažiavimui naudojamÄ teritorijÄ , bet tÄ ribÄ pastumti labiau į ieÅ¡kovų žemÄs sklypo vidų, t. y. jÄ sutapatinti su kelio įsikiÅ¡imo riba, taip formaliai susiaurinant įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų žemÄs sklypÄ . IeÅ¡kovai tam sutikimÄ davÄ su sÄ lyga, kad nebus keiÄiamas esamos įvažiavimo į jų žemÄs sklypÄ teritorijos statusas, ji ir toliau bus naudojama kaip bendras įvažiavimas į žemÄs sklypus.
SutikimÄ ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kÄ paraÅ¡u ant 2009 m. vasario 10 d. UAB âGEO PLANUMâ matininko G. J. sudaryto atsakovų žemÄs sklypo plano, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, ir jame yra pažymÄti pravažiavimo į ieÅ¡kovų sklypÄ naudmenys. Tokio neformalaus susitarimo Å¡alys laikÄsi iki atsirado jų nesutarimas dÄl naudojimosi tuo įvažiavimu ir dÄl to iÅ¡kilusio bÅ«tinumo to įvažiavimo naudojimÄ tokiai paskirÄiai formalizuoti, įforminti servitutu.
21. Nurodo, kad ieÅ¡kovų teiginius patvirtina ir treÄiojo asmens AB âEnergijos skirstymo operatoriusâ pateikti dokumentai dÄl dujotiekio, kuris taip pat įrengtas praÅ¡omo nustatyti servituto teritorijoje, projektavimo â pateiktas dujotiekio planas ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemÄtvarkos skyriaus 2004 m. sausio 30 d. sutikimas patvirtina, kad dujotiekis buvo projektuojamas ir įrengiamas valstybinÄs žemÄs sklypuose ir kiek tai susijÄ su Å¡alių turimais žemÄs sklypais, tuo metu tas valstybinÄs žemÄs sklypas užÄmÄ teritorijÄ , kuriai ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti servitutÄ â teritorijÄ iki pat dujų paskirstymo į Å¡alių žemÄs sklypuose esanÄius namus punkto, kuris fiksuotas antstolÄs A.
P. 2016 m. birželio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o matininko Å . P. sudarytame 2016 m. birželio 8 d. žemÄs sklypų servitutų nustatymo plane pažymÄtas taÅ¡ku 21, t. y. siÅ«lomo servituto planas iÅ¡ esmÄs atitinka dujotiekio projekte pavaizduotÄ valstybinÄs žemÄs sklypo, skirto keliams, plotÄ .
22. AplinkybÄ, kad minÄtam dujotiekio projektavimui ir įrengimui nebuvo reikalingi ir tuo paÄiu renkami privaÄių asmenų, tarp jų ir atsakovų, sutikimai, patvirtina, kad praÅ¡omo nustatyti servituto teritorija tapo atsakovų žemÄs sklypo dalimi tik po 2009 m. vasario 10 d. UAB âGEO PLANUMâ matininko G. J. atsakovų žemÄs sklypo plano parengimo ir jo pagrindu nustatytų kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
23. Teigia, kad bÅ«tent atsakovai, siekdami naudos sau (suformuoti žemÄs sklypÄ tokio ploto, kuris nurodytas nuosavybÄs dokumentuose), prie savo žemÄs sklypo ploto prijungÄ valstybinÄs žemÄs sklypo, skirto keliams, dalį, žinodami, kad ta teritorija ieÅ¡kovų naudojama įvažiuoti į jų žemÄs sklypÄ . Kad bÅ«tent toks įvažiavimas faktiÅ¡kai egzistuoja ir yra racionalus abiejų Å¡alių nuomone, atitinka ir teritorijų planavimo, architektÅ«rinius ir žemÄs sklypų formavimo reikalavimus, patvirtina tiek 2009 m. vasario 10 d. UAB âGEO PLANUMâ matininko G. J. sudarytas atsakovų žemÄs sklypo planas, kuriame atvaizduoti kelio į abu žemÄs sklypus naudojimo naudmenys (Å¡is planas registruotas Nekilnojamojo turto registre), tiek atsakovų namo statybos projekto dalis (lapas su užstatymo techniniais ekonominiais rodikliais), kurioje įvažiavimas į abiejų Å¡alių žemÄs sklypus pavaizduotas taip, kaip jis nurodytas servituto nustatymo plane.
24. Nurodo, kad nÄra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kiniu praÅ¡omas nustatyti servitutas neracionalus ar nepagrįstas. BÅ«tent atsakovai turÄjo teikti naujus dokumentus su naujais sprendiniais, kurie patvirtintų visų aukÅ¡Äiau minÄtų dokumentų sprendinių, pagal kuriuos ir buvo rengiamas ieÅ¡kinys, nepagrįstumo ar alternatyvos jiems. Atsakovai nepateikÄ kito servituto plano, teismas taip pat tokios galimybÄs nesvarstÄ, nors netiesiogiai ir pripažino servituto bÅ«tinumÄ . Pažymi, kad atsakovai nurodÄ persigalvojÄ dÄl dabartinio įvažiavimo naudojimo abiejų Å¡alių interesais dÄl to, kad tarp Å¡alių kilo konfliktas tik iÅ¡ dalies susijÄs su bendro įvažiavimo naudojimu. Teigia, kad servitutas tik įtvirtintų esamas naudojimo sÄ lygas, jų nekeis ir neįtakos, jos faktiÅ¡kai tokiomis iÅ¡liks ir nenustaÄius servituto, taÄiau ieÅ¡kovų teisinÄ padÄtis bus neapibrÄžta.
25. Teigia, kad net ir pridÄjus atsakovų siÅ«lomus 50 cm, kai važiuojamoji dalis bus be laisvų zonų, ne tiesios trajektorijos, o atsakovas planuoja papildomai pastatyti vartus su tvora, niekaip neatitinka saugaus ir techniÅ¡kai pagrįsto kelio reikalavimų. Reikalavimas Å¡iek tiek patraukti esamÄ Ä¯važiavimÄ , lemia neracionalų žemÄs naudmenų naudojimÄ ir sprendimÄ dÄl įvažiavimo įrengimo, nes vos kelių metrų patraukimas niekaip nepagerins atsakovų padÄties, iÅ¡ esmÄs nepakeis egzistuojanÄių tos teritorijos naudojimo sÄ lygų, tuo labiau, kad atsakovų planai statyti vartus ar tai tvorÄ yra tik idÄjų lygyje.
PrieÅ¡ingai, tai pakenktų abiejų Å¡alių gyvenamosios aplinkos kokybei, nes dalis esamos žaliosios zonos bÅ«tų panaikinta, joje įrengiant keliÄ , kas bÅ«tų papildomas tarÅ¡os Å¡altinis. Ir tokį sprendimÄ lÄmÄ ne ieÅ¡kovų siekimas naudos, o objektyvios aplinkybÄs. IeÅ¡kovai sutiktų mainais į servitutÄ suteikti ir atsakovams kokiÄ nors naudÄ , taÄiau nei teismas, nei atsakovai nenurodÄ sprendimo kaip tai realiai galÄtų bÅ«ti įgyvendinama.
26. Nurodo, kad nenustaÄius servituto, atsakovų žemÄs sklypo naudojimo sÄ lygos nepagerÄs (nepasikeis) toje dalyje vien dÄl to, kad servituto zonoje yra dujotiekis ir darbams jo zonoje keliami griežti reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar Å¡ioms komunikacijoms nustatytas servitutas. Atsakovai ten negalÄs statyti statinių, įskaitant inžinierinius.
27. Nurodo, kad teismo deklaruojami atsakovų interesų pažeidimai, pasireikÅ¡iantys negalÄjimu sklypÄ apsitverti tvora, įsirengti vartus ant žemÄs sklypo ribos, paneigiami taikomo teisinio reguliavimo dÄl statybų tokiose vietose. Tas teisinis reguliavimas aktualus ne tik dÄl dujotiekio, kuris savaime draudžia statybas jo apsaugos zonoje, bet ir dÄl reikalavimų statybų atveju laikytis atstumo iki kito žemÄs sklypo ribos. Tvoros ir vartų statyba atsakovo žemÄs sklype reikÅ¡ statybas Å¡alia ieÅ¡kovų žemÄs sklypo ribos ir bus reikalingas ieÅ¡kovų sutikimas, jo davimas iÅ¡imtinai priklauso nuo ieÅ¡kovų valios, nes tokie veiksmai savaime yra jų teisių pažeidimas ir tik jie gali sprÄsti, ar leisti savo teises pažeisti. IeÅ¡kovams nesutikus su tokiomis statybomis, jos negalimos. IeÅ¡kovams neturint tinkamo ir saugaus įvažiavimo į savo žemÄs sklypÄ tokio sutikimo davimas neįmanomas.
28. Teismas taip pat neatsižvelgÄ ir nepasisakÄ dÄl neleistino poveikio kitam kaimyniniam žemÄs sklypui, kurio savininkai Baranovai pasisakÄ nesutinkantys su statybomis (kelio infrastruktÅ«ros) įrengimu, nesilaikant minimalių teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas Å¡ių argumentų nenagrinÄjo, faktiÅ¡kai sprendÄ už Å¡iuos asmenis, kas pagal aukÅ¡Äiau minÄtÄ teismų praktikÄ negalima, be to, nebuvo galima sprÄsti dÄl Å¡ių asmenų teisių ir pareigų jų neįtraukus į civilinÄs bylos nagrinÄjimÄ , o sprendimas nepaisyti jų teisių reiÅ¡kia teismo sprendimÄ dÄl asmenų, kurie neįtraukti civilinÄs bylos nagrinÄjimÄ , sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ .
29. Nurodo, kad ieÅ¡kovų pateiktu servituto planu sprendžiami abiejų Å¡alių interesai, baigiama tinkamai suformuoti žemÄs sklypų naudojimo sÄ lygas, kas nebuvo tinkamai padaryta nustatant atsakovų žemÄs sklypo kadastro duomenis, todÄl yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti.
30. Ä®vertinus tai, kad civilinÄ byla nagrinÄjama remiantis senais dokumentais dÄl naudojimosi Å¡alių žemÄs sklypais aplinkybių ir jų ribų bei kitų duomenų nustatymo, dokumentų duomenis reikia derinti su pateikta faktinÄs situacijos vizualine medžiaga (nuotraukomis/priedais prie antstolÄs A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo), tie duomenys skirtinguose dokumentuose skirtingi, operatyviau ir tiksliau Å¡ias faktines aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti, nagrinÄjant žodinio proceso tvarka (t. y. dalyvaujant Å¡alims).
31. IeÅ¡kovai praÅ¡o civilinÄ bylÄ nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teisme žodinio proceso tvarka, o iÅ¡nagrinÄjus, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį:
1. nustatyti atsakovams A. S. ir L. S., bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo ((duomenys neskelbtini)) 31 kv. m dalyje, pažymÄtoje matininko Å . P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemÄs sklypų servitutų nustatymo plane raidÄmis S1, S2, S3, S4 ir taÅ¡kais 10, 21, 22, 8, 8, 10, kelio ir komunikacijų servitutÄ dÄl vieÅ¡pataujanÄiojo daikto â ieÅ¡kovams R. L. ir E. L. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo ((duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisÄ važiuoti transporto priemonÄms, naudotis pÄsÄiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti;
2. priteisti atsakovams A. S. ir L. S. kaip solidariems kreditoriams iÅ¡ ieÅ¡kovų kaip R. L. ir E. L. kompensacijÄ už servituto nustatymÄ â teisÄ naudotis R. L. ir E. L. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo ((duomenys neskelbtini)) 14 kv. m ploto dalimi, pažymÄta matininko Å . P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemÄs sklypų servitutų nustatymo plane žymÄjimu S5 ir taÅ¡kais 10, 9, 12, 23, 24, 10, pravažiavimui į atsakovams A. S. ir L. S., bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ (kadastro vietovÄs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) su teise važiuoti transporto priemonÄms, naudotis pÄsÄiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti, taip pat įpareigoti ieÅ¡kovus R.
L. ir E. L. savo lÄÅ¡omis įrengti per 12 mÄnesių nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos betoninių trinkelių kelio dangÄ 45 kv. m ploto žemÄs sklypų (kadastro vietovÄs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) dalyje, pažymÄtoje matininko Å . P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemÄs sklypų servitutų nustatymo plane žymÄjimas S1, S2, S3, S4, S5, Å¡ios betoninių trinkelių kelio dangos priežiÅ«rÄ Å¡alims.
32. Atsakovai pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skunde, kuriame nurodÄ, kad nesutinka su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį pagrįstai atmetÄ. Atsakovų nuomone, servituto nustatymas nÄra bÅ«tinas, kadangi ieÅ¡kovai gali įvažiuoti į savo sklypÄ ir be servituto nustatymo. IeÅ¡kovai siekia servituto nustatymo tik dÄl didesnio patogumo.
33. Atsakovai laiko ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teigia, kad ieÅ¡kovai netinkamai interpretuoja teisÄs aktus. Nurodo, kad nustaÄius servitutÄ atsakovams žymiai sumažÄs naudingas žemÄs sklypo plotas ir atsakovai negalÄs naudoti žemÄs sklypo pagal paskirtį. Atsiliepime teigiama, kad ieÅ¡kovus informavus apie atsakovų ketinimÄ aptverti sklypÄ tvora ir pastatyti vartus, apie bÅ«tinybÄ ieÅ¡kovų vartus perkelti į jiems priklausanÄiÄ vietÄ , ieÅ¡kovai kreipÄsi į teismÄ dÄl servituto nustatymo. Atsakovai nurodo, kad nustaÄius servitutÄ , nebus galimybÄs tinkamai aptverti sklypÄ ir įrengti vartus.
34. Atsakovų vertinimu, ieÅ¡kovai tinkamai nepagrindÄ bÅ«tinybÄs nustatyti servitutÄ , todÄl pirmosios instancijos teismas turÄjo pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teigia, kad nÄra teisinio pagrindo panaikinti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Taip pat atsakovai nurodo, kad skirti ekspertizÄs ar svarstyti kitus kompromiso variantus nÄra reikalo, kadangi ieÅ¡kovai turi galimybÄ pateikti į savo sklypÄ ir Å¡iuo metu, taÄiau tam, kad nereikÄtų keisti vartų vietos reikalauja servituto. Teigia, kad nÄra pagrindo nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.
35. Atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų po 200 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų kiekvienam atsakovui.
36. TreÄiasis asmuo taip pat pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingas iÅ¡vadas, pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinį. TreÄiasis asmuo praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . III. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.
37. Apeliacinio proceso paskirtis â laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisÄtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nÄra CPK 329 str. nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra, todÄl pasisako tik dÄl apeliacinio skundo argumentų.
38. Servitutas yra daiktinÄ teisÄ, kuri suvaržo kito asmens nuosavybÄs teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 4.111 straipsnis). ServitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais â administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustaÄius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1dalį servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybÄmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujanÄiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojama praktika, kad, nagrinÄdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybÄs teisÄ ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendinių galimybÄ ir pan. BylÄ dÄl servituto nustatymo nagrinÄjantis teismas turi įvertinti, ar vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybÄs teisÄ ir siekdamas, kad dÄl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimÄ .
ŽemÄ yra ypatingas nuosavybÄs teisių objektas, žemÄs santykiuose iÅ¡ryÅ¡kÄja nuosavybÄs socialinÄ (socialinio teisingumo) funkcija. CK nustatyti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemÄs servitutams (Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IXâ1983 redakcija, Žin., 2004, Nr. 28â868) 23 straipsnio 1 dalis). ŽemÄs servituto nustatymas gali bÅ«ti grindžiamas bÅ«tinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisÄtus interesus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-234/2007).
39. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) kai savininkai nesutaria;
2) kai, nenustaÄius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡sprÄsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ . Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybÄs teisÄ, todÄl, sprÄsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybÄs teisÄ ir siekdamas, kad dÄl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybÄs teisÄ bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
Atsižvelgiant į nuosavybÄs teisÄs svarbÄ , nuosavybÄs teisÄs ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nÄra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujanÄiojo daikto) savininko nuosavybÄs teisÄ vien todÄl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.
40. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojanÄias servituto nustatymÄ teismo sprendimu, yra pažymÄjÄs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dÄl servituto nustatymo nagrinÄjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisÄs yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujanÄiaisiais daiktais pagal tikslinÄ paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustaÄius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausanÄiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužÄs 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).
41. TeisÄjų kolegija pasisakydama dÄl apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrÄ byloje surinktus įrodymus ir priÄmÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodÄ pagrindinÄs sÄ lygos - objektyvaus bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ per atsakovų žemÄs sklypÄ , o įvažiavimo galimybÄ Ä¯ ieÅ¡kovų žemÄs sklypÄ yra užtikrinta suprojektuotais keliais. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybÄs teisÄ, todÄl, sprÄsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybÄs teisÄ ir siekdamas, kad dÄl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybÄs teisÄ bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat įvertinti ar servituto per kito savininko sklypÄ nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas.
42. Kaip matyti iÅ¡ faktinÄs situacijos, ieÅ¡kovai turi galimybÄ Ä¯važiuoti į savo sklypÄ . Toks įvažiavimas nors ir yra ne toks patogus ieÅ¡kovams, taÄiau jis neapsunkina kitų asmenų teisÄs į nuosavybÄ. Å iuo atveju ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, jog nenustaÄius ieÅ¡kovų praÅ¡omo kelio servituto, ieÅ¡kovai negalÄs patekti į jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemÄs sklypÄ ) esamais keliais, o aplinkybÄ, jog pravažiavimas yra nepatogus ir reikalaujantis investicijų, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutÄ per atsakovų sklypÄ , kadangi kelio servitutas nustatomas iÅ¡kilus bÅ«tinumo, o ne patogumo poreikiui (CPK 178 straipsnis).
43. ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai neįrodÄ, kad nÄra galimybÄs patekti į jų sklypÄ iÅ¡ bendro naudojimo kelio. Tai, kad naujas įvažiavimas bÅ«tų mažiau patogus, nesudaro pagrindo servituto nustatymui. Servitutas negali bÅ«ti nustatomas tik dÄl didesnio Å¡alies patogumo, todÄl teismas sprendÄ, jog kelio servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovų teises, nes jis bÅ«tų nustatomas ne dÄl to, kad ieÅ¡kovai negali tinkamai naudotis savo žemÄs sklypu.
44. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dÄl prisidÄjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas.
Byloje pateiktas praÅ¡ymas nagrinÄti bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymas motyvuojamas tuo, kad civilinÄ byla nagrinÄjama remiantis senais dokumentais dÄl naudojimosi Å¡alių žemÄs sklypais aplinkybių ir jų ribų bei kitų duomenų nustatymo, dokumentų duomenis reikia derinti su pateikta faktinÄs situacijos vizualine medžiaga, duomenys skirtinguose dokumentuose skirtingi. NagrinÄjamu atveju, nÄra pagrindo teigti, kad žodinis bylos nagrinÄjimas yra bÅ«tinas, kadangi yra pateikti visi bylos iÅ¡nagrinÄjimui reikalingi duomenys, jų vertinimÄ Å¡alys pateikÄ procesiniuose dokumentuose.
45. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumui bei pagrįstumui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas atskirai dÄl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
46. ApeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, todÄl skundžiamas teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo (CPK 320 str.).
47. Kadangi ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų naudai priteistinos apeliacinÄs instancijos teisme turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovai pateikÄ Ä¯rodymus, kad už atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme sumokÄjo 400 Eur. Atsižvelgiant į atsakovų apeliacinÄs instancijos teisme pateiktų procesinių dokumentų apimtį ir turinį bei Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovams priteisiama po 200 Eur už advokato pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, TeisÄjų kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. e2-16075-861/2017 palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme, lygiomis dalimis atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L.
S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) kiekvienam atsakovui. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme, lygiomis dalimis atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) kiekvienam atsakovui. TeisÄjai Loreta BujokaitÄ Vidas StankeviÄius JÅ«ra Marija StrumskienÄ