Legislator Case Law & Legislation
5b1d3812-cb25-4e2a-978a-6cae9eed962b AI generated

5b1d3812-cb25-4e2a-978a-6cae9eed962b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5b1d3812-cb25-4e2a-978a-6cae9eed962b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir E. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. L. ir E. L. ieÅ¡kinį atsakovams A. S. ir L. S. dėl servituto žemės sklypui nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai prašė nustatyti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 31 kv. m. dalyje, pažymėtoje matininko Å .

Legislator headnote

AI generated

5b1d3812-cb25-4e2a-978a-6cae9eed962b · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas A. S. nurodė, kad ieÅ¡kovai gali sukti į savo kiemÄ iÅ¡ bendro kelio. Sutiko ieÅ¡kovams suteikti papildomus 50 centimetrus kelio, kad jie galėtų patogiau pasukti į savo kiemÄ . Nustačius servitutÄ , atsakovas negalėtų pilnai apsitverti savo teritorijos, pasistatyti vartų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1006-603/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09801-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.4.2.2; 2.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

L. ir E. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. L. ir E. L. ieÅ¡kinį atsakovams A. S. ir L. S. dėl servituto žemės sklypui nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai prašė nustatyti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 31 kv. m. dalyje, pažymėtoje matininko Å .

P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane raidėmis S1, S2, S3, S4 ir taÅ¡kais 10, 21, 22, 8, 8, 10, kelio ir komunikacijų servitutÄ dėl vieÅ¡pataujančiojo daikto – ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti. PraÅ¡o priteisti atsakovams kompensacijÄ už nustatytÄ servitutÄ â€“ teisę naudotis ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo dalimi;

įpareigoti ieÅ¡kovus savo lėšomis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti betoninių trinkelių kelio dangÄ , Å¡ios trinkelių dangos priežiÅ«rÄ priskiriant visoms Å¡alims po lygiai.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad Å¡alims priklauso du Å¡alia esantys žemės sklypai. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių savo sklype yra pasistačiusios gyvenamuosius namus. Atsakovų gyvenamojo namo statyba formaliai nėra baigta, tačiau namas yra tinkamas naudoti. Žemės sklypų ribos, konfigÅ«racija ir privažiavimo bendrais sodų bendrijos keliais apspręsti jų suformavimo metu ir sprendiniai pažymėti sodų bendrijos generaliniame plane. Plane numatytas bendras privažiavimas į Å¡alių žemės sklypus vietoje, pažymėtoje taÅ¡ku Nr. 47, suformuojant atitinkamai bendrojo naudojimo kelių įsikiÅ¡imÄ Ä¯ abu žemės sklypus.

IeÅ¡kovai 2008 metais atliko žemės sklypo tiksliuosius matavimus, žemės sklypo ribos suderintos su atsakovais – ieÅ¡kovai sutiko patraukti bendrÄ Å¾emės sklypų ribÄ labiau į savo žemės sklypÄ , kad atsakovams priklausantis pagalbinis statinys visa apimtimi atsidurtų jų žemės sklype. IeÅ¡kovų žemės sklypo riba sutapatinta su bendrojo naudojimo kelio dalies, įsiterpiančios į Å¡alių žemės sklypus, riba, taip suformuojant kuo taisyklingesnių formų žemės sklypus.

Å iame plane taip pat įtvirtintas kitas Å¡alių susitarimas – sutarta privažiavimui į žemės sklypus faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės plotÄ palikti tokios pat paskirties, nepriklausomai nuo to ploto statuso ar priklausomybės nuosavybės teise. Atsakovai savo sklypo tiksliuosius matavimus atliko 2009 m. Atsakovų sklypo plane suformuotas mažesnio ploto įvažiavimas. IeÅ¡kovams apie atsakovų žemės sklypo ribų matavimus tapo žinoma 2015 m., kai atsakovai sukalė kuolus, žymėdami savo sklypo ribas.

Pažymėjo, kad esamu pravažiavimu naudojasi tiek ieškovai, tiek atsakovai, o pravažiavimas apima taip pat abiejų šalių žemės sklypų dalis. Ieškovai nurodo, kad nė prie vienos kitos ieškovų žemės sklypo vietos neprieina sodų bendrijos bendrojo naudojimo keliai, naujo kelio įrengimas būtų neekonomiškas ir neracionalus.

3. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad prie žemės sklypų privažiuojama 4 metrų pločio sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ bendro naudojimo keliu iš sodininkų bendrijai „Pavasaris“ priklausančio bendro naudojimo 6 metrų pločio kelio. Teigė, kad ieškovai gali naudotis jiems nustatytu 4,38 m x 3,50 m įvažiavimu, servituto nustatymas nėra būtinas, jo nustatyti vien dėl ieškovų patogumo negalima.

4. Trečiasis asmuo prašė spręsti ginÄÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad jam yra užtikrintos teisės eksploatuoti ir prižiÅ«rėti dujotiekį ir dujotiekio įrenginį, esančius atsakovų žemės sklype. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nenurodo daikto, dėl kurio bÅ«tų nustatomas komunikacijų servitutas, taip pat nepateikia argumentų, kodėl ieÅ¡kovams reikalingas komunikacijų servitutas.

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas nurodė, kad atsakovai, formuodami savo žemės sklypÄ , turėjo nurodyti, kad pravažiavimo ilgis su ieÅ¡kovų žemės sklypu yra 12,70 metrų. IeÅ¡kovai sutiko, kad dalis bendro įvažiavo atitektų atsakovų žemės sklypui, tačiau mano, kad kelio naudmenos turėtų iÅ¡likti visam laikui, todėl praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ . IeÅ¡kovai mano, kad kito įvažiavimo įrengimas butų netinkamas. Atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ bendro naudojimo kelio iÅ¡ karto sukti į savo sklypÄ negali, nes kelio plotis yra tik 4 metrai, jo nepakanka.

6. IeÅ¡kovas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad servitutas reikalingas patekimui į ieÅ¡kovų sklypÄ . Kitos alternatyvos nėra, nes tai reikalautų nugriauti tvorÄ , nupjauti medžius, padaryti naujÄ keliÄ . Net pridėjus papildomus 50 centimetrų, patekimas į sklypÄ tarnyboms bÅ«tų neįmanomas. SiÅ«lo atsakovams kompensuoti servitutÄ kelio dangos įrengimu.

7. Atsakovas A. S. nurodė, kad ieÅ¡kovai gali sukti į savo kiemÄ iÅ¡ bendro kelio. Sutiko ieÅ¡kovams suteikti papildomus 50 centimetrus kelio, kad jie galėtų patogiau pasukti į savo kiemÄ . Nustačius servitutÄ , atsakovas negalėtų pilnai apsitverti savo teritorijos, pasistatyti vartų.

8. Ieškovų atstovas teigė, kad servituto nustatymas nedaro įtakos atsakovų teisėms. Kadangi servitutas būtų nustatomas mažam žemės plotui, kurio paskirtis nebūtų keičiama, mano, kad pakankamas atlyginimas atsakovams būtų ieškovų siūlomas kelio išgrindimas.

9. Atsakovų atstovė teigė, kad servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik iÅ¡imtinais atvejais, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai gali pasidaryti kitÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo kiemÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovams bÅ«tų patogiau naudotis atsakovų teritorija, nesudaro pagrindo servituto nustatymui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovų A. S., ir L. S. naudai, iÅ¡ ieÅ¡kovės E. L. 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovų A. S. ir L. S. naudai.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alims priklauso du Å¡alia esantys žemės sklypai. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių savo sklype yra pasistačiusios gyvenamuosius namus. IeÅ¡kovai į savo sklypÄ patenka per atsakovų sklypo dalyje esantį keliÄ . IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti Å¡io kelio ir komunikacijų servitutÄ , tačiau atsakovai su tuo nesutinka, teigdami, jog ieÅ¡kovai į savo sklypÄ gali patekti ir be nustatyto servituto.

12. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti servitutas nėra bÅ«tinas, nes yra praÅ¡omas nustatyti siekiant didesnio patogumo, neteisingai argumentuojant, kad nėra kitų galimybių ieÅ¡kovams įvažiuoti į jų žemės sklypÄ . IeÅ¡kovai teigė, kad servituto nustatymas nesukels atsakovams nepatogumų, nepakeis jų teisių, nes Å¡alys tokiu bÅ«du ginčo keliuku naudojasi jau daugybę metų, be to, atsakovai ir toliau planuoja juo naudotis. Teismas pažymėjo, jog tai, kad atsakovai ir toliau naudosis jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu keliuku, nesuponuoja atsakovų pareigos leisti juo naudotis ir kitiems asmenims, taip pat nepagrindžia servituto nustatymo bÅ«tinybės. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog nustačius kelio servitutÄ atsakovų žemės sklype, atsakovai negalės naudoti žemės sklypo dalies pagal paskirtį, pilnai aptverti savo žemės sklypo ir įstatyti vartų.

13. IeÅ¡kovai taip pat argumentavo, kad naujo įvažiavimo sukÅ«rimas daug kainuotų, tektų perkelti vartus, pertvarkyti jų žemės sklype esančiÄ Å¾aliÄ jÄ zonÄ , kuri sumažėtų. Teismas sprendė, kad toks ieÅ¡kovų argumentas yra savanaudiÅ¡kas, nes siekiama susitvarkyti gerbÅ«vį kito žemės sklypo savininkų sÄ skaita. Nors ieÅ¡kovai teigė, kad naujo įvažiavimo įrengimas bÅ«tų neproporcingai brangus, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, taigi teismas laikė šį ieÅ¡kovų teiginį neįrodytu.

14. IeÅ¡kovai teigė, jog nėra kito bÅ«do patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ , tačiau atsakovai su tuo nesutiko. Pagal galiojantį sodininkų bendrijos „MiniatiÅ«ra“ suplanavimo projektÄ â€“ generalinį planÄ , prie Å¡alims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų privažiuojama 4 m pločio sodininkų bendrijos „MiniatiÅ«ra“ bendro naudojimo keliu. Privažiavimo kelias į žemės sklypus suprojektuotas suformuojant bendro naudojimo 4 m pločio kelio įsikiÅ¡imÄ , kuris generalinio plano grafinėje dalyje pažymėtas sodininkų bendrijos teritorijos ribos posÅ«kio taÅ¡ku Nr. 47, nenumatant kelio servituto. Teismas vertino, kad bendro naudojimo 4 metrų pločio kelio įsikiÅ¡imas suformuotas bÅ«tent tam, kad į savo žemės sklypus galėtų patekti tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai.

15. Atsakovai teigė, kad ieÅ¡kovai gali patekti į savo sklypÄ 4 m pločio sodininkų bendrijos „MiniatiÅ«ra“ bendro naudojimo keliu, iÅ¡ jo iÅ¡ karto sukdami į savo sklypÄ . IeÅ¡kovai teigė, kad iÅ¡ bendro kelio sukti į sklypÄ gali neužtekti vietos, negalima automobiliu saugiai atlikti posÅ«kio. Teismas pažymėjo, kad mažiausias automobilių privažiavimo plotis yra 3,5 m, o Å¡iuo atveju kelio plotis yra 4 m. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai siÅ«lė ieÅ¡kovams suteikti papildomus 50 cm pravažiavimui, kad jiems bÅ«tų galima kuo patogiau įsukti į savo žemės sklypÄ , tačiau ieÅ¡kovai su tuo nesutiko, kas leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ ne dėl to, kad jo nenustačius negali patekti į savo kiemÄ , o tik dėl didesnio patogumo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog nėra galimybės patekti į jų sklypÄ iÅ¡ bendro naudojimo kelio. Tai, kad naujas įvažiavimas bÅ«tų mažiau patogus, nėra pagrindas servituto nustatymui. Teismas nurodė, kad servitutas negali bÅ«ti nustatomas tik dėl didesnio Å¡alies patogumo, todėl sprendė, jog kelio servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovų teises, nes jis bÅ«tų nustatomas ne dėl to, kad ieÅ¡kovai negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu.

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovų žemės sklype yra dujotiekio įvado įvadinė spinta ir eina požeminis dujotiekis. Atsakovų žemės sklypui, vadovaujantis Apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.2.3-2124-(30), yra nustatytos bei nuo 2010 m. kovo 8 d. įregistruotos dujotiekių apsaugos zonos (specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos). Tai patvirtina, kad nustatant servitutÄ Ä¯važiavimui į objektÄ dujotiekių apsaugos zonoje, bÅ«tina laikytis tam tikrų techninių reikalavimų, kas rodo, kad sklypas jau apsunkintas.

Teismui nustačius žemės dalies sklypo servitutÄ ir komunikacijų servitutÄ , ieÅ¡kovų daiktas taptų vieÅ¡pataujančiu daiktu atsakovų žemės sklypo dalies atžvilgiu. IeÅ¡kovams suteikus teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojus atsakovų teisę naudotis žemės sklypo dalimi, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ negalės ateityje įrengti, eksploatuoti ir prižiÅ«rėti elektros/dujų skirstomųjų tinklų teismo nustatytose komunikacijų servituto ribose.

17. IeÅ¡kovai nepagrindė, kad servituto nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas ir vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovams patekti į jiems priklausantį sklypÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra kitas bÅ«das ieÅ¡kovams patekti į savo sklypÄ . IeÅ¡kovai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti nepagrįstai neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat neįrodė, nepateikė apskaičiavimų, kad įvažiavimas per savo žemės sklypÄ bÅ«tų neekonomiÅ¡kas, techniniu požiÅ«riu komplikuotas, siauras ir staigiai vingiuojantis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. IeÅ¡kovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su pirmos instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovai nesutinka, nes jis priimtas neteisingai įvertinus faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikius teisės aktus. Teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog siÅ«lomas nustatyti servitutas yra iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovų patogumo. Teismas, pasisakydamas, kad ieÅ¡kovams įvažiavimas į jų žemės sklypÄ užtikrintas, suformuojant bendro naudojimo 4 m pločio kelio įsikiÅ¡imÄ , kuris generalinio plano grafinėje dalyje pažymėtas sodininkų bendrijos teritorijos ribos posÅ«kio taÅ¡ku Nr. 47, ir pabrėždamas, kad atsakovai sutiko su servitutu, jei jo plotas jų žemės sklype nevirÅ¡ytų 50 cm įsikiÅ¡imo, pats paneigė savo argumentus, kad yra kažkokia kita galimybė įvažiuoti į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , kad nėra bÅ«tinumo nustatyti servitutÄ .

Alternatyvios galimybės nėra, yra tik tos pačios galimybės realizavimo apimties klausimas. Jei atsakovai nurodė, kad galimas ir kitas sprendimas dėl tos apimties, tai bÅ«tent jie turėjo pateikti alternatyvų planÄ , įrodyti tÄ alternatyvÄ . Teismo argumentas, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai turi paneigti atsakovų abstrakčius pamastymus, kad kažkur pridėjus 50 cm, visi klausimai bus iÅ¡spręsti, reiÅ¡kia netinkamÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , nes ieÅ¡kovams nurodyta įrodyti to, kas neįmanoma – kad bet koks kitas sprendinys dėl įvažiavimo suformavimo nėra galimas.

19. Teigia, kad nuoroda į generalinį planÄ yra nepagrįsta, nes jame nubraižytos sklypų ribos neatitinka tos situacijos, kuri yra Å¡iuo metu faktiÅ¡kai, t. y. pagal generalinio plano grafinę dalį ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų tarpusavio riba nebuvo sutapatinta su kelio įsikiÅ¡imo riba – ji atsirėmė su to įsikiÅ¡imo galine riba statmenai, maždaug 1/3 tos ribos palikdama ribotis su ieÅ¡kovų žemės sklypu, o maždaug 2/3 - su atsakovų žemės sklypu ir nėra galimybės nustatyti kokių konkrečiai duomenų tas pravažiavimas, nes to kelio įsikiÅ¡imo matmenys iÅ¡ viso nenurodyti.

Teigia, kad net jeigu ir bÅ«tų pažymėti tie matmenys, jie bÅ«tų aktualÅ«s tik iÅ¡ dalies, nes kitų ribų koordinatės pasikeitę ir bÅ«tent dėl atsakovų veiksmų, jų žemės sklypo ribų koordinačių vietos keitimo atsakovų naudai ieÅ¡kovų žemės sklypo ir valstybinės žemės sklypo, skirto bendriesiems keliams, sÄ skaita. Teigia, kad nėra pagrindo vadovautis generaliniu planu. Geriausiu atveju tai gali bÅ«ti tik kaip tam tikro sprendinio grafinis atvaizdavimas, kuris patvirtina dabartinę situacijÄ kaip neatitinkančiÄ to sprendinio ir tuo pačiu sÄ lygojančiÄ servituto nustatymÄ .

Tuos pakeitimus patvirtina vien atsakovų žemės sklypo ribų pakitimai, kas sÄ lygojo kitokius to bendrojo kelio įsikiÅ¡imo matmenis ir konfigÅ«racijÄ . 2009 m. vasario 10 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GEO PLANUM“ matininko G. J. sudarytame atsakovų žemės sklypo plane, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, atsakovų žemės sklypo ribos ilgis nuo kelio įsikiÅ¡imo iki kito žemės sklypo yra 27,08 m, o kitoje pusėje esanti riba 28,08 m (8,95+19,13), kai pagal generalinio plano grafinę dalį tos ribos atitinkamai yra 30,22 m (17,13+13,09) ir 31,10 m (12+19,10) ilgio, t. y. tos ribos keliais metrais ilgesnės, kas patvirtina nurodytus argumentus ir kitų įrodymų duomenis, kad praÅ¡omo nustatyti servituto vietoje buvo valstybinės žemės sklypas, kurio paskirtis – bendrojo naudojimo keliai sodų bendrijos teritorijoje.

20. BÅ«tent, kaip ieÅ¡kovas R. L. ir paaiÅ¡kino bylos nagrinėjimo metu, Å¡ios aplinkybės ir lėmė, kad ieÅ¡kovai sutiko su atsakovų praÅ¡ymu pastumti jų žemės sklypo ribÄ ne tik prie pat jų žemės sklypo ribos, paimant įvažiavimui naudojamÄ teritorijÄ , bet tÄ ribÄ pastumti labiau į ieÅ¡kovų žemės sklypo vidų, t. y. jÄ sutapatinti su kelio įsikiÅ¡imo riba, taip formaliai susiaurinant įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . IeÅ¡kovai tam sutikimÄ davė su sÄ lyga, kad nebus keičiamas esamos įvažiavimo į jų žemės sklypÄ teritorijos statusas, ji ir toliau bus naudojama kaip bendras įvažiavimas į žemės sklypus.

SutikimÄ ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė paraÅ¡u ant 2009 m. vasario 10 d. UAB „GEO PLANUM“ matininko G. J. sudaryto atsakovų žemės sklypo plano, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, ir jame yra pažymėti pravažiavimo į ieÅ¡kovų sklypÄ naudmenys. Tokio neformalaus susitarimo Å¡alys laikėsi iki atsirado jų nesutarimas dėl naudojimosi tuo įvažiavimu ir dėl to iÅ¡kilusio bÅ«tinumo to įvažiavimo naudojimÄ tokiai paskirčiai formalizuoti, įforminti servitutu.

21. Nurodo, kad ieÅ¡kovų teiginius patvirtina ir trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikti dokumentai dėl dujotiekio, kuris taip pat įrengtas praÅ¡omo nustatyti servituto teritorijoje, projektavimo – pateiktas dujotiekio planas ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. sausio 30 d. sutikimas patvirtina, kad dujotiekis buvo projektuojamas ir įrengiamas valstybinės žemės sklypuose ir kiek tai susiję su Å¡alių turimais žemės sklypais, tuo metu tas valstybinės žemės sklypas užėmė teritorijÄ , kuriai ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti servitutÄ â€“ teritorijÄ iki pat dujų paskirstymo į Å¡alių žemės sklypuose esančius namus punkto, kuris fiksuotas antstolės A.

P. 2016 m. birželio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o matininko Å . P. sudarytame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane pažymėtas taÅ¡ku 21, t. y. siÅ«lomo servituto planas iÅ¡ esmės atitinka dujotiekio projekte pavaizduotÄ valstybinės žemės sklypo, skirto keliams, plotÄ .

22. Aplinkybė, kad minėtam dujotiekio projektavimui ir įrengimui nebuvo reikalingi ir tuo pačiu renkami privačių asmenų, tarp jų ir atsakovų, sutikimai, patvirtina, kad prašomo nustatyti servituto teritorija tapo atsakovų žemės sklypo dalimi tik po 2009 m. vasario 10 d. UAB „GEO PLANUM“ matininko G. J. atsakovų žemės sklypo plano parengimo ir jo pagrindu nustatytų kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

23. Teigia, kad bÅ«tent atsakovai, siekdami naudos sau (suformuoti žemės sklypÄ tokio ploto, kuris nurodytas nuosavybės dokumentuose), prie savo žemės sklypo ploto prijungė valstybinės žemės sklypo, skirto keliams, dalį, žinodami, kad ta teritorija ieÅ¡kovų naudojama įvažiuoti į jų žemės sklypÄ . Kad bÅ«tent toks įvažiavimas faktiÅ¡kai egzistuoja ir yra racionalus abiejų Å¡alių nuomone, atitinka ir teritorijų planavimo, architektÅ«rinius ir žemės sklypų formavimo reikalavimus, patvirtina tiek 2009 m. vasario 10 d. UAB „GEO PLANUM“ matininko G. J. sudarytas atsakovų žemės sklypo planas, kuriame atvaizduoti kelio į abu žemės sklypus naudojimo naudmenys (Å¡is planas registruotas Nekilnojamojo turto registre), tiek atsakovų namo statybos projekto dalis (lapas su užstatymo techniniais ekonominiais rodikliais), kurioje įvažiavimas į abiejų Å¡alių žemės sklypus pavaizduotas taip, kaip jis nurodytas servituto nustatymo plane.

24. Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kiniu praÅ¡omas nustatyti servitutas neracionalus ar nepagrįstas. BÅ«tent atsakovai turėjo teikti naujus dokumentus su naujais sprendiniais, kurie patvirtintų visų aukščiau minėtų dokumentų sprendinių, pagal kuriuos ir buvo rengiamas ieÅ¡kinys, nepagrįstumo ar alternatyvos jiems. Atsakovai nepateikė kito servituto plano, teismas taip pat tokios galimybės nesvarstė, nors netiesiogiai ir pripažino servituto bÅ«tinumÄ . Pažymi, kad atsakovai nurodė persigalvoję dėl dabartinio įvažiavimo naudojimo abiejų Å¡alių interesais dėl to, kad tarp Å¡alių kilo konfliktas tik iÅ¡ dalies susijęs su bendro įvažiavimo naudojimu. Teigia, kad servitutas tik įtvirtintų esamas naudojimo sÄ lygas, jų nekeis ir neįtakos, jos faktiÅ¡kai tokiomis iÅ¡liks ir nenustačius servituto, tačiau ieÅ¡kovų teisinė padėtis bus neapibrėžta.

25. Teigia, kad net ir pridėjus atsakovų siÅ«lomus 50 cm, kai važiuojamoji dalis bus be laisvų zonų, ne tiesios trajektorijos, o atsakovas planuoja papildomai pastatyti vartus su tvora, niekaip neatitinka saugaus ir techniÅ¡kai pagrįsto kelio reikalavimų. Reikalavimas Å¡iek tiek patraukti esamÄ Ä¯važiavimÄ , lemia neracionalų žemės naudmenų naudojimÄ ir sprendimÄ dėl įvažiavimo įrengimo, nes vos kelių metrų patraukimas niekaip nepagerins atsakovų padėties, iÅ¡ esmės nepakeis egzistuojančių tos teritorijos naudojimo sÄ lygų, tuo labiau, kad atsakovų planai statyti vartus ar tai tvorÄ yra tik idėjų lygyje.

PrieÅ¡ingai, tai pakenktų abiejų Å¡alių gyvenamosios aplinkos kokybei, nes dalis esamos žaliosios zonos bÅ«tų panaikinta, joje įrengiant keliÄ , kas bÅ«tų papildomas tarÅ¡os Å¡altinis. Ir tokį sprendimÄ lėmė ne ieÅ¡kovų siekimas naudos, o objektyvios aplinkybės. IeÅ¡kovai sutiktų mainais į servitutÄ suteikti ir atsakovams kokiÄ nors naudÄ , tačiau nei teismas, nei atsakovai nenurodė sprendimo kaip tai realiai galėtų bÅ«ti įgyvendinama.

26. Nurodo, kad nenustačius servituto, atsakovų žemės sklypo naudojimo sÄ lygos nepagerės (nepasikeis) toje dalyje vien dėl to, kad servituto zonoje yra dujotiekis ir darbams jo zonoje keliami griežti reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar Å¡ioms komunikacijoms nustatytas servitutas. Atsakovai ten negalės statyti statinių, įskaitant inžinierinius.

27. Nurodo, kad teismo deklaruojami atsakovų interesų pažeidimai, pasireikÅ¡iantys negalėjimu sklypÄ apsitverti tvora, įsirengti vartus ant žemės sklypo ribos, paneigiami taikomo teisinio reguliavimo dėl statybų tokiose vietose. Tas teisinis reguliavimas aktualus ne tik dėl dujotiekio, kuris savaime draudžia statybas jo apsaugos zonoje, bet ir dėl reikalavimų statybų atveju laikytis atstumo iki kito žemės sklypo ribos. Tvoros ir vartų statyba atsakovo žemės sklype reikÅ¡ statybas Å¡alia ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos ir bus reikalingas ieÅ¡kovų sutikimas, jo davimas iÅ¡imtinai priklauso nuo ieÅ¡kovų valios, nes tokie veiksmai savaime yra jų teisių pažeidimas ir tik jie gali spręsti, ar leisti savo teises pažeisti. IeÅ¡kovams nesutikus su tokiomis statybomis, jos negalimos. IeÅ¡kovams neturint tinkamo ir saugaus įvažiavimo į savo žemės sklypÄ tokio sutikimo davimas neįmanomas.

28. Teismas taip pat neatsižvelgė ir nepasisakė dėl neleistino poveikio kitam kaimyniniam žemės sklypui, kurio savininkai Baranovai pasisakė nesutinkantys su statybomis (kelio infrastruktÅ«ros) įrengimu, nesilaikant minimalių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas Å¡ių argumentų nenagrinėjo, faktiÅ¡kai sprendė už Å¡iuos asmenis, kas pagal aukščiau minėtÄ teismų praktikÄ negalima, be to, nebuvo galima spręsti dėl Å¡ių asmenų teisių ir pareigų jų neįtraukus į civilinės bylos nagrinėjimÄ , o sprendimas nepaisyti jų teisių reiÅ¡kia teismo sprendimÄ dėl asmenų, kurie neįtraukti civilinės bylos nagrinėjimÄ , sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ .

29. Nurodo, kad ieÅ¡kovų pateiktu servituto planu sprendžiami abiejų Å¡alių interesai, baigiama tinkamai suformuoti žemės sklypų naudojimo sÄ lygas, kas nebuvo tinkamai padaryta nustatant atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, todėl yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti.

30. Įvertinus tai, kad civilinė byla nagrinėjama remiantis senais dokumentais dėl naudojimosi šalių žemės sklypais aplinkybių ir jų ribų bei kitų duomenų nustatymo, dokumentų duomenis reikia derinti su pateikta faktinės situacijos vizualine medžiaga (nuotraukomis/priedais prie antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo), tie duomenys skirtinguose dokumentuose skirtingi, operatyviau ir tiksliau šias faktines aplinkybes išsiaiškinti, nagrinėjant žodinio proceso tvarka (t. y. dalyvaujant šalims).

31. IeÅ¡kovai praÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, o iÅ¡nagrinėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį:

1. nustatyti atsakovams A. S. ir L. S., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) 31 kv. m dalyje, pažymėtoje matininko Å . P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane raidėmis S1, S2, S3, S4 ir taÅ¡kais 10, 21, 22, 8, 8, 10, kelio ir komunikacijų servitutÄ dėl vieÅ¡pataujančiojo daikto – ieÅ¡kovams R. L. ir E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti;

2. priteisti atsakovams A. S. ir L. S. kaip solidariems kreditoriams iÅ¡ ieÅ¡kovų kaip R. L. ir E. L. kompensacijÄ už servituto nustatymÄ â€“ teisę naudotis R. L. ir E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) 14 kv. m ploto dalimi, pažymėta matininko Å . P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane žymėjimu S5 ir taÅ¡kais 10, 9, 12, 23, 24, 10, pravažiavimui į atsakovams A. S. ir L. S., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)) su teise važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti, taip pat įpareigoti ieÅ¡kovus R.

L. ir E. L. savo lėšomis įrengti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos betoninių trinkelių kelio dangÄ 45 kv. m ploto žemės sklypų (kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)) dalyje, pažymėtoje matininko Å . P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane žymėjimas S1, S2, S3, S4, S5, Å¡ios betoninių trinkelių kelio dangos priežiÅ«rÄ Å¡alims.

32. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skunde, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį pagrįstai atmetė. Atsakovų nuomone, servituto nustatymas nėra bÅ«tinas, kadangi ieÅ¡kovai gali įvažiuoti į savo sklypÄ ir be servituto nustatymo. IeÅ¡kovai siekia servituto nustatymo tik dėl didesnio patogumo.

33. Atsakovai laiko ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teigia, kad ieÅ¡kovai netinkamai interpretuoja teisės aktus. Nurodo, kad nustačius servitutÄ atsakovams žymiai sumažės naudingas žemės sklypo plotas ir atsakovai negalės naudoti žemės sklypo pagal paskirtį. Atsiliepime teigiama, kad ieÅ¡kovus informavus apie atsakovų ketinimÄ aptverti sklypÄ tvora ir pastatyti vartus, apie bÅ«tinybę ieÅ¡kovų vartus perkelti į jiems priklausančiÄ vietÄ , ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl servituto nustatymo. Atsakovai nurodo, kad nustačius servitutÄ , nebus galimybės tinkamai aptverti sklypÄ ir įrengti vartus.

34. Atsakovų vertinimu, ieÅ¡kovai tinkamai nepagrindė bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teigia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Taip pat atsakovai nurodo, kad skirti ekspertizės ar svarstyti kitus kompromiso variantus nėra reikalo, kadangi ieÅ¡kovai turi galimybė pateikti į savo sklypÄ ir Å¡iuo metu, tačiau tam, kad nereikėtų keisti vartų vietos reikalauja servituto. Teigia, kad nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

35. Atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų po 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų kiekvienam atsakovui.

36. Trečiasis asmuo taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. Trečiasis asmuo praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

37. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

38. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnis). ServitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1dalį servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. BylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimÄ .

Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija. CK nustatyti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX–1983 redakcija, Žin., 2004, Nr. 28–868) 23 straipsnio 1 dalis). Žemės servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ . Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

40. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

41. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė pagrindinės sÄ lygos - objektyvaus bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ per atsakovų žemės sklypÄ , o įvažiavimo galimybė į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ yra užtikrinta suprojektuotais keliais. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat įvertinti ar servituto per kito savininko sklypÄ nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas.

42. Kaip matyti iÅ¡ faktinės situacijos, ieÅ¡kovai turi galimybę įvažiuoti į savo sklypÄ . Toks įvažiavimas nors ir yra ne toks patogus ieÅ¡kovams, tačiau jis neapsunkina kitų asmenų teisės į nuosavybę. Å iuo atveju ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nenustačius ieÅ¡kovų praÅ¡omo kelio servituto, ieÅ¡kovai negalės patekti į jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ ) esamais keliais, o aplinkybė, jog pravažiavimas yra nepatogus ir reikalaujantis investicijų, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutÄ per atsakovų sklypÄ , kadangi kelio servitutas nustatomas iÅ¡kilus bÅ«tinumo, o ne patogumo poreikiui (CPK 178 straipsnis).

43. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad nėra galimybės patekti į jų sklypÄ iÅ¡ bendro naudojimo kelio. Tai, kad naujas įvažiavimas bÅ«tų mažiau patogus, nesudaro pagrindo servituto nustatymui. Servitutas negali bÅ«ti nustatomas tik dėl didesnio Å¡alies patogumo, todėl teismas sprendė, jog kelio servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovų teises, nes jis bÅ«tų nustatomas ne dėl to, kad ieÅ¡kovai negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu.

44. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Byloje pateiktas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymas motyvuojamas tuo, kad civilinė byla nagrinėjama remiantis senais dokumentais dėl naudojimosi Å¡alių žemės sklypais aplinkybių ir jų ribų bei kitų duomenų nustatymo, dokumentų duomenis reikia derinti su pateikta faktinės situacijos vizualine medžiaga, duomenys skirtinguose dokumentuose skirtingi. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi yra pateikti visi bylos iÅ¡nagrinėjimui reikalingi duomenys, jų vertinimÄ Å¡alys pateikė procesiniuose dokumentuose.

45. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

46. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

47. Kadangi ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų naudai priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovai pateikė įrodymus, kad už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 Eur. Atsižvelgiant į atsakovų apeliacinės instancijos teisme pateiktų procesinių dokumentų apimtį ir turinį bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovams priteisiama po 200 Eur už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Teisėjų kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-16075-861/2017 palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) kiekvienam atsakovui. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) kiekvienam atsakovui. Teisėjai Loreta Bujokaitė Vidas Stankevičius JÅ«ra Marija Strumskienė