2020-12-22 Nr. AB-24467-3-61-3-02509-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4102-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02509-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Danushis Chemicals“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Danushis Chemicals“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas UAB „Danushis Chemicals“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimus Nr. 1AŠ-57 ir Nr. 1AŠ-58 (toliau – ir Sprendimai, ginčijami sprendimai), surašytus remiantis 2019 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. LKA-68 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Tarnybos Klaipėdos skyrius su 2019 m. balandžio 29 d. užklausimu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra), prašydamas įvertinti produkto „Vaitspiritas“ (toliau – ir gaminys) atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atsakovas užklausime Agentūrai pateikė neigiamą nuomonę apie gaminį, suformulavo nurodymus, kaip turėtų būti vertinamas gaminys, taip pat pridėjo žemos raiškos gaminio nuotrauką, iš kurios negalima nustatyti identifikatoriaus, todėl Agentūra galėjo nesuprasti, koks identifikatorius buvo nurodytas ant etiketės. Atsakovas siekė nustatyti bet kokį pažeidimą, pasitelkdamas trečiąsias šalis ir ignoruodamas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – ir Reglamentas Nr. 1907/2006) nuostatas.

2.2. Gaminiui netaikomos Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatos, nes reglamente originalo kalba frazė „lamp oils and grill lighter“ į lietuvių kalbą buvo išversta neteisingai ir nurodyta kaip „žibalas ir degusis kepsnių skystis“. Dėl šios priežasties lietuviškoje reglamento versijoje produkto paskirtis tampa klaidinančiai panašia į medžiagos pavadinimą. Taikant apribojimus produktui pagal medžiagos pavadinimą „žibalas“, nors jo paskirtis nėra žibalinių lempų pildymas, o yra skiediklis lakams ir dažams, taikomi skirtingi reglamento apribojimai skirtingose ES šalyse. Visose ES šalyse reglamento nuostatos turi būti taikomos vienodai, todėl tokiu atveju visoje ES teritorijoje turėtų būti draudžiama cheminę medžiagą „žibalas“, nepriklausomai nuo paskirties, pilstyti į didesnę nei 1 l tarą, ir tara turėtų būti tik juodos spalvos, tačiau taip nėra. Šiuo atveju nekalbama apie žibalą, o kalbama apie vaitspiritą, kuris skirtas dažų skiedimui.

2.3. Pareiškėjo fasuojamo produkto bendriniu pavadinimu „Vaitspiritas“ etiketėje tiksliai nurodytas cheminės medžiagos identifikatorius, kaip to reikalauja 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1272/2008). Etiketėje nurodyta sudėtis – žibalas (nafta), kas yra cheminės medžiagos pavadinimas, atitinkantis pavadinimą lietuvių kalba. Sąvoka „vaitspiritas“ visame pasaulyje gerai žinomas dažų skiediklis, tačiau cheminės medžiagos tokiu pavadinimu nėra.

2.4. Etiketėje neturėjo būti nurodytos atsargumo frazės – P331 „Neskatinti vėmimo“, P405 „Laikyti užrakintą“, P391 „Surinkti ištekėjusią medžiagą“, nes jos yra perteklinės, nepagrįstos ir prieštaraujančios Reglamento Nr. 1272/2008 28 straipsniui, kuriame nurodyta, kad šios frazės yra tik rekomenduojamos. Atsakovas nepagrįstai pareiškėją patikrinimo dokumentuose įvardijo kaip gamintoją, nes pareiškėjas yra tik cheminių medžiagų naudotojas. Dar 2017 m. balandžio 27 d. atsakovas tikrino gaminio (1 l talpos) atitikimą Reglamento Nr. 1272/2008 nuostatoms ir pažeidimų nenustatė, tuo tarpu ginčijamuose sprendimuose konstatuota priešingai. Pareiškėjui tokios nuomonės pakeitimo priežastys nežinomos.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovas, atlikęs planinį patikrinimą vienoje iš parduotuvių, nustatė, kad pareiškėjas rinkai tiekia gaminius, kurių talpyklos neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte nustatytų reikalavimų – gaminys, turintis H304 žymenį ir tiekti visuomenei skirtas žibalas, nuo 2001 m. gruodžio 1 d. turi būti išpilstomas į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė nei 1 l. Apie konstatuotus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas. Tarnybos Klaipėdos skyrius dėl pareiškėjo tiekiamų į rinką produktų atitikimo teisės aktų reikalavimams savo iniciatyva kreipėsi į Agentūrą, kuri 2019 m. gegužės 28 d. raštu informavo, kad pareiškėjas nesilaikė produkto identifikatoriaus priskyrimui taikomų taisyklių ir todėl ant produkto ženklinimo etiketės nurodė neteisingą produkto pavadinimą „vaitspiritas“, o ne „žibalas“. Agentūros nuomone, toks produktas turėtų būti pavadintas „žibalu“ ir atitinkamai paženklintas.

3.2. Ištyrus surinktą medžiagą buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame padaryta išvada, kad pareiškėjas tiekia rinkai gaminius, nepaženklintus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pažeisdamas Reglamento Nr. 1272/2008 III antraštinės dalies „Pranešimas apie pavojų naudojant ženklinimą“ I skyriaus 18 straipsnio 2 dalies a punkto ir 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. gaminių pakuočių ženklinime nenurodytos atsargumo frazės, kurios turi būti priskiriamos cheminei medžiagai, taip pat teisės aktų reikalavimų neatitinka ir gaminių pavadinimas. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas, tiekdamas rinkai teisės aktų reikalavimų neatitinkančius gaminius, pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 VIII antraštinės dalies „Tam tikrų cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimai“ 67 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 1272/2008 I antraštinės dalies „Bendrieji įpareigojimai klasifikuoti, ženklinti ir pakuoti“ 4 bei 10 dalių reikalavimus, draudžiančius gaminti, tiekti rinkai arba naudoti, šių reglamentų neatitinkančias chemines medžiagas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

3.3. Ankstesnio patikrinimo metu Tarnyba atliko subjektų veiklos stebėseną, apimančią šių subjektų pateiktos informacijos bei kitos Tarnybos turimos informacijos analizę ir vertinimą, ūkio subjektų konsultavimą ir metodinės pagalbos teikimą. Taigi minėto patikrinimo metu buvo vizituojama atitinkama bendrovė, kurios darbuotojai buvo mokomi, kaip patikrinti chemijos produktų ženklinimą. Šio patikrinimo metu nei gaminių saugos duomenų lapai, nei cheminių medžiagų numeriai nebuvo tikrinti.

3.4. Pareiškėjas nelaikytinas tolesniu naudotoju. Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatas gamintoju yra laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina arba surenka gaminį. Tolesniu naudotoju yra laikomas Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, bet ne gamintojas ar importuotojas, naudojantis cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio sudėtyje – savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje. Pareiškėjas, į rinką tiekdamas cheminę medžiagą – žibalą, jį išpilstė į 1 ir 5 l permatomas talpas, jas paženklino etiketėmis, nurodė pavadinimą – „Vaitspiritas“. Taigi pareiškėjas šiuo atveju laikytinas gaminio gamintoju, o ne tolesniu naudotoju.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimų Nr. 1AŠ-57 ir Nr. 1AŠ-58 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijami sprendimai buvo priimti atsižvelgus į Tarnybos 2019 m. birželio 20 d. patikrinimo akte nurodytą draudimą tiekti rinkai produktą „Vaitspiritas“ 1 l ir 5 l talpos taroje. Pareiškėjas taip pat įpareigotas nedelsiant pašalinti šiuos produktus iš rinkos bei įspėti vartotojus apie susijusią su šiais pavojingais gaminiais riziką.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo į rinką plačiajai visuomenei tiekiamą gaminį sudaro žibalas, kuriam (gaminiui) Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte įtvirtinti tam tikri reikalavimai (cheminės medžiagos, turinčios R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirti žibalas ir degusis kepsninių skystis, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. išpilstomi į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė nei 1 litras). Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas į rinką gaminį tiekė 1 l talpos skaidraus plastiko permatomoje talpykloje ir 5 l talpos baltos spalvos permatomoje talpykloje, nors minėtoje reglamento nuostatoje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio. Teismas apibendrino, kad Tarnyba nustačiusi, jog gaminys, turintis H304 žymenį ir kurio sudėtį sudaro žibalas (koncentracija iki 100 proc.), į rinką buvo tiekiamas skaidraus ir baltos spalvos permatomose 1 l ir 5 l talpyklose, pagrįstai konstatavo reglamento XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto pažeidimą.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą ant gaminio etiketės turi būti nurodyta cheminė medžiaga, kuri įtvirtinta Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje. Teismas iš saugos duomenų lapo nustatė, kad gaminio cheminė medžiaga – žibalas, CAS Nr. 92045-37-9, ir ši cheminė medžiaga yra įtraukta į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį. Tai reiškia, kad Tarnyba pagrįstai nusprendė, jog ant gaminio ženklinimo etiketės ir saugaus duomenų lapo turi būti nurodytas būtent Reglamento Nr. 1272/2008 VI priede įtvirtintas pavadinimas, šiuo konkrečiu atveju – „žibalas“, o ne „vaitspiritas“.

8. Teismas nustatė, jog Tarnyba nurodė, kad ant gaminio etiketės turėjo būti nurodyta daugiau atsargumo frazių – P331, P405, P391, kurios yra susijusios su pavojingumo frazėmis (žibalo pavojingumo frazės): H304 („Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį“), H336 („Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą“) ir H411 („Toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus“). Iš Ženklinimo ir pakavimo pagal Reglamentą Nr. 1272/2008 rekomendacijų teismas nustatė, kad atsargumo frazė P331 („Neskatinti vėmimo“) yra ypač rekomenduojama su pavojingumo fraze H304; atsargumo frazė P405 („Laikyti užrakintą“) yra ypač rekomenduojama su pavojingumo frazėmis H304 ir H336; atsargumo frazė P391 („Surinkti ištekėjusią medžiagą) yra ypač rekomenduojama su pavojingumo fraze H411. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra iš esmės teisus teigdamas, jog reikalavimas nurodyti daugiau atsargumo frazių yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau kartu teismas pritarė Tarnybos išvadoms, kad atsižvelgiant į tai, jog gaminys buvo/yra tiekiamas plačiajai visuomenei, taip pat įvertinus į gaminio sudėtį įeinančios cheminės medžiagos pavojingumą sveikatai, siekiant didesnės atsargos, papildomai turėtų būti nurodytos ir tos atsargumo frazės, kurios minėtose rekomendacijose išskirtos kaip „ypač rekomenduojamos“ su pavojingomis frazėmis H304, H336 ir H411.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo į rinką tiekiamo gaminio, atsižvelgiant į jo sudėtį, apipavidalinimas, taros reikalavimai ir pan. griežtai reglamentuojami teisės aktų nuostatomis, todėl šiuo aspektu negalima jokia kita teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų interpretacija. Atsakovas išvadas dėl nustatytų pažeidimų pagrindė teisės aktų nuostatomis, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas galbūt siekia nustatyti bet kokį pažeidimą, pasitelkdamas trečiąsias šalis ir ignoruodamas reglamentų nuostatas, įvertino kaip subjektyvius ir nepagrįstus.

10. Teismas pakartojo, kad pareiškėjas šiuo atveju išpilstė gaminį į 1 l ir 5 l pakuotes ir tiekė jį plačiajai visuomenei. Pareiškėjas nenaudojo cheminės medžiagos (gaminio) savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje, todėl jis negali būti laikomas tolesniu naudotoju Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 13 dalies nuostatos prasme. Tarnyba pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas laikytinas gaminio gamintoju, kaip subjektas, surenkantis gaminį.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog 2017 m. atlikto patikrinimo metu nebuvo vertinami nei gaminių saugos duomenų lapai, nei cheminių medžiagų numeriai, o buvo atliekama tik ūkio subjektų veiklos stebėsena, kurios metu darbuotojai buvo mokomi, kaip patikrinti chemijos produktų ženklinimą, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo abejones dėl skirtingu laikotarpiu galbūt skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo.

12. Teismas, vadovaudamasis teisės normų analize ir remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, priėjo prie išvados, kad ginčijami Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimai Nr. 1AŠ-57 ir Nr. 1AŠ-58 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė kitų ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, t. y. kad juos būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nevertino pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių ir faktų, kurie paaiškėjo po to, kai jau buvo pateiktas skundas, o rėmėsi tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidus ir netinkamai pritaikius galiojančias procesines bei materialiąsias teisės aktų nuostatas, todėl yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus.

13.2. Atsakovas, 2017 m. balandžio 27 d. tikrindamas prekės „Vaitspiritas“, 1 l talpos, brūkšninis kodas 477154829340, atitiktį Reglamento Nr. 1272/2008 reikalavimams, nenustatė jokio pažeidimo, todėl tos pačios dienos pažymoje Nr. 1LKA-30 nurodė, kad gaminys atitinka visus reikalavimus, tačiau ginčijamame 2019 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 1AŠ-57 konstatuota priešingai. Pareiškėjas reikalavo atsakovo pateikti susipažinimui šią pažymą, tačiau šis jo prašymas buvo ignoruojamas, galbūt slepiant tikrąsias faktines aplinkybes.

13.3. Teismas nevertino jo 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikto paaiškinimo ir priedų, patvirtinančių, kad atsakovo nustatyti apribojimai ir reikalavimai prieštarauja teisės aktams, nes medžiagai, priskiriamai tik pavojingumo frazei H304 ir jei ji tiekiama plačiajai visuomenei kaip dažų ir lako tirpiklis, Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įraše numatytas apribojimas nėra taikomas. Tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principus.

14. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo:

14.1. Tarnybos Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyrius 2017 m. balandžio 27 d. atliko ne pareiškėjo, o kito ūkio subjekto – UAB „Tauragės tiekimas“, vertinamąjį ūkio subjektų priežiūros vizitą. Atliekant minėtos bendrovės vizitaciją, jos darbuotojai buvo konsultuojami, kaip patikrinti chemijos produktų ženklinimą. Šio vertinamojo vizito metu buvo patikrintas cheminių gaminių ženklinimas, tarp jų– ir gaminio „Vaitspiritas“, 1 l talpos, prekės brūkšninis kodas 477154829340, atitiktis Reglamento Nr. 1272/2008 reikalavimams, siekiant suteikti konsultacijas bei rekomendacijas dėl tokių gaminių tinkamo ženklinimo. Tikrinamų gaminių saugos duomenų lapai bei cheminių medžiagų numeriai nebuvo vertinami, nes už juos asmenys, vykdantys mažmeninę prekybą, neatsako. Taigi minėtu atveju buvo atliktas prekių ženklinimo, o ne paties gaminio atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas. Tai reiškia, kad pareiškėjo teiginys, jog Tarnybos Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyrius 2017 m. balandžio 27 d. vertino pareiškėjo pateiktų į rinką gaminių atitikimą teisės aktų reikalavimams, yra nepagrįstas. Minėta pažyma šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės priimto ginčijamo sprendimo pagrįstumui.

14.2. Pareiškėjas pateikė teismui Europos cheminių medžiagų agentūros suteiktą konsultaciją, kuri šiuo atveju neturi jokios įtakos priimtam ginčijamam sprendimui. Minėta konsultacija yra bendro pobūdžio, joje pateikiama bendra nuomonė, iš esmės nevertinant gaminio konkrečios sudėties bei nurodytos informacijos. Todėl teismas jos teisėtai ir pagrįstai nevertino.

14.3. Iš pareiškėjo saugos duomenų lape pateiktų duomenų ir pakuočių ženklinimo etiketėse pateiktos informacijos, taip pat atsižvelgiant į Agentūros 2019 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (14)-A4E-1704 pateiktą nuomonę, matyti, kad pareiškėjas tiek ant produkto ženklinimo etiketės, tiek saugos duomenų lape nurodydamas gaminio pavadinimą „Vaitspiritas“, o ne „žibalas“, nesilaikė Reglamente Nr. 1272/2008 produkto identifikatoriaus priskyrimui taikomų taisyklių, t. y. kad tuo atveju, jei cheminė medžiaga (šiuo atveju – žibalas) yra įtraukta į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, ant produkto ženklinimo etiketės ir saugos duomenų lapo turi būti nurodytas Reglamento Nr. 1272/2008 VI priede nurodytas pavadinimas. „Žibalas“ ir „vaitspiritas“ yra skirtingos cheminės medžiagos bei visiškai skirtingi produktai. Pareiškėjas cheminei medžiagai „žibalas“ (CAS Nr. 92045-37-9, EB Nr. 295-418-5) neteisingai suteikė pavadinimą „Vaitspiritas“, ir tokiu būdu pažeidė Reglamento Nr. 2658/87 reikalavimus.

14.4. Be to, Europos cheminių medžiagų agentūra pareiškėjui pateiktame paaiškinime taip pat nurodė, jog cheminei medžiagai „žibalas“, CAS Nr. 92045-37-9, EB Nr. 295-418-5, visada naudojamas Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje nurodytas pavadinimas ir taikoma suderinta klasifikacija priskiriant pavojingumo frazę H304 – prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimų Nr. 1AŠ-57 ir Nr. 1AŠ-58 teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir minėtus sprendimus panaikinti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neišanalizavo ir neįvertino jo pateiktų argumentų ir įrodymų (2019 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimų ir su jais pateiktų duomenų), taip pat tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas jau buvo vertinęs (2017 m. balandžio 27 d. patikrinimo metu) vieno iš pareiškėjo gaminių atitiktį Reglamento Nr. 1272/2008 nuostatų reikalavimams ir jokių neatitikimų nenustatė.

18. Ginčijamų sprendimų turinį įvertinus visų įrodymų kontekste, nustatyta, kad:

(1) atsakovas 2019 m. birželio 20 d. patikrino pareiškėjo produktą „vaitspiritas“, kuris aprašytas kaip cheminė medžiaga (žibalas), tiekiama rinkai 1 litro permatomoje skaidraus plastiko talpykloje, taip pat 5 litrų permatomoje baltos spalvos plastiko talpykloje;

(2) patikrinto produkto pakuotės ženklinimo etiketėje nurodyta: „VAITSPIRITAS. Skiediklis, skirtas lakų ir dažų (aliejinių, alkidinių, bituminių) skiedimui, dažymui, įrankių plovimui. Į dažus ar lakus nedideliais kiekiais, pastoviai maišant iki reikalingo klampumo. Sudėtis: žibalas (nafta) pirminės distiliacijos frakcija, verdanti plačiame temperatūros intervale (eb Nr. 295-418-5, CAS Nr. 92045-37-9). PAVOJINGA. Degūs skystis ir garai. Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį. Dirgina odą. Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą. Toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus <...>“;

(3) patikrinto produkto ženklinimo etiketėje pateiktos pavojaus piktogramos: GHS02 (simbolis: liepsna), GHS07 (simbolis: šauktukas), GHS08 (simbolis: pavojai sveikatai) ir GHS09 (simbolis: aplinka), nurodytos atsargumo frazės, nurodytas tiekėjas ir produkto nominalus kiekis;

(4) ginčijamuose sprendimuose (2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 1AŠ-57 priimtas dėl minėto produkto 1 litro talpyklos, brūkšninis kodas 4771548290340, o 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 1AŠ-58 priimtas dėl minėto produkto 5 litrų talpyklos, brūkšninis kodas 4771548290364), nustatyta, kad: produkto ženklinimas neatitinka Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto ir 22 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. produkto, ženklinamo pavojingumo frazėmis H304, H336 ir H411, pakuotės ženklinimo etiketėje nenurodytos atsargumo frazės P331, P405 ir P391; reikalavimų neatitinka produkto pavadinimas, nes jis nurodytas nesilaikant produkto identifikatoriaus priskyrimui taikomų taisyklių, kad jeigu medžiaga įtraukta į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, turi būti pateiktas ten nurodytas pavadinimas; produktas, kurio sudėtis – žibalas (nafta), pirminės distiliacijos frakcija, verdanti plačiame temperatūros intervale (CAS Nr. 92045-37-9, EB Nr. 295-418-5), turintis H304 žymenį, tiekiamas rinkai 1 litro permatomoje skaidraus plastiko talpykloje bei 5 litrų permatomoje baltos spalvos plastiko talpykloje, pažeidžia Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte nustatytus apribojimus, kad turintis H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirtas žibalas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. turi būti išpilstytas į juodos spalvos nepermatomas talpyklas;

(5) remdamasis pamintais argumentais, atsakovas ginčijamuose sprendimuose nusprendė nedelsiant uždrausti produkto vaitspiritas (1 l, prekės brūkšninis kodas 4771548290340, ir 5 l, prekės brūkšninis kodas 4771548290364) tiekimą į rinką, pašalinti pavojingą gaminį iš rinkos ir įpareigojo įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu gaminiu riziką bei teikti Tarnybai informaciją dėl tolimesnių veiksmų.

19. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijami sprendimai priimti remiantis atsakovo nustatytais trimis pažeidimais: i) Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimu; ii) Reglamento Nr. 1272/2008 22 straipsnio 2 dalies pažeidimu; iii) Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto pažeidimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant įvertinti ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą būtina išnagrinėti kiekvieną atsakovo nustatytą pažeidimą.

Dėl Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimo

20. Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad Reglamento Nr. 1272/2008 III antraštinės dalies I skyriaus 18 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimas konstatuotas remiantis tuo, kad, atsakovo teigimu, neatitinka reikalavimų tikrinto produkto pavadinimas, kuris nurodytas nesilaikant produkto identifikatoriaus priskyrimui taikomų taisyklių, pagal kurias, jeigu medžiaga įtraukta į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, turi būti pateiktas ten nurodytas pavadinimas.

21. Pareiškėjas su tokiais argumentais nesutinka nurodydamas, kad jo fasuojamo produkto bendriniu pavadinimu „vaitspiritas“ etiketėje tiksliai nurodytas cheminės medžiagos identifikatorius, kaip to reikalaujama pagal Reglamentą Nr. 1272/2008, o „vaitspiritas“ yra visame pasaulyje vartojamas bendrinis gerai vartotojams žinomas ir suprantamas dažų skiediklio/ tirpiklio pavadinimas.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Reglamento Nr. 1272/2008 III Antraštinės dalies I skyriaus 18 straipsnio (Produkto identifikatoriai) 1 dalyje nustatyta, kad etiketėje pateikiami duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį (produkto identifikatoriai). Nepažeidžiant šio reglamento 17 straipsnio 2 dalies, cheminei medžiagai ar mišiniui identifikuoti vartojamas terminas turi būti tas pats, kuris vartojamas saugos duomenų lape. Minėta, kad „Vaitspiritas“ saugos duomenų lape, 3 skirsnyje „Sudėtis arba informacija apie sudedamąsias dalis“ nurodyta, kad gaminio cheminė medžiaga – žibalas, kurio koncentracija gaminyje siekia iki 100 proc. Reglamento Nr. 1272/2008 III Antraštinės dalies I skyriaus 18 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad jeigu cheminė medžiaga įtraukta į VI priedo 3 dalį, cheminės medžiagos pakuotės ženklinimo etiketėje turi būti pateiktas bent jau Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje nurodytas cheminės medžiagos pavadinimas. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, ant gaminio etiketės turi būti nurodyta cheminė medžiaga, kuri yra įtraukta į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį. Iš Saugos duomenų lapo matyti, kad gaminio cheminė medžiaga – žibalas, kurios CAS Nr. 92045-37-9, ir ši cheminė medžiaga yra įtraukta į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, todėl Tarnyba pagrįstai nusprendė, kad ant gaminio ženklinimo etiketės ir saugaus duomenų lapo turi būti pateiktas būtent Reglamento Nr. 1272/2008 VI priede nurodytas pavadinimas, šiuo konkrečiu atveju – žibalas, o ne „Vaitspiritas“.

23. Siekiant įvertinti atsakovo argumentų, kuriais remiantis ginčijamuose sprendimuose buvo konstatuotas Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimas, pagrįstumą, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga išnagrinėti ne tik nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, tačiau atkreipti dėmesį ir į jomis siekiamą tikslą.

24. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1272/2008 preambulėje nurodoma, jog šio reglamento tikslas turėtų būti nustatyti, dėl kurių savybių cheminės medžiagos ir mišiniai turėtų būti klasifikuojami kaip pavojingi, kad būtų galima tinkamai identifikuoti cheminių medžiagų bei mišinių pavojingumą ir apie jį pranešti. Tokios savybės turėtų būti susijusios su fiziniais pavojais, taip pat su pavojingumu žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant pavojingumą ozono sluoksniui. Atsakomybė už cheminių medžiagų ir mišinių keliamų pavojų identifikavimą ir jų klasifikavimą turėtų pirmiausia tekti tų cheminių medžiagų ar mišinių gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie privalo laikytis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 reikalavimų. Siekiant užtikrinti, kad vartotojai tiekėjų būtų informuojami apie pavojus, cheminių medžiagų ir mišinių tiekėjai turėtų užtikrinti, kad prieš patiekiant rinkai jie būtų paženklinti ir supakuoti pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į nustatytą klasifikaciją (Reglamento Nr. 1272/2008 preambulės 10, 16, 18 konstatuojamosios dalys). Taip pat pabrėžiama, kad ženklinimas – pasauliniu mastu suderinta pranešimo apie pavojų priemonė – būtų naudinga darbuotojams ir naudotojams visame pasaulyje. Todėl etiketėse nurodytini elementai turėtų būti nustatomi remiantis pavojaus piktogramomis, signaliniais žodžiais, pavojingumo frazėmis ir atsargumo frazėmis, kurie sudaro pagrindinę informaciją pagal GHS. Etiketėse nurodyta kito pobūdžio informacija turėtų būti minimali ir neturėtų kelti abejonių dėl pagrindinių elementų. Labai svarbu, kad rinkai tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių cheminė tapatybė būtų tiksliai identifikuota (Reglamento Nr. 1272/2008 preambulės 42–43 konstatuojamosios dalys). Kitaip tariant, Reglamento Nr. 1272/2008 preambulėje yra akcentuojama cheminių medžiagų bei mišinių pavojingumo tinkamo identifikavimo svarba, pabrėžiama ženklinimo nauda vartotojams ir darbuotojams visame pasaulyje, taip pat atkreipiamas dėmesys į su tuo susijusias mišinių gamintojų, importuotojų ir tolesnių naudotojų pareigas.

25. Etiketės turiniui taikytini imperatyvūs reikalavimai, nustatyti Reglamento Nr. 1272/2008 III antraštinės dalies 1 skyriuje. Nagrinėjamu klausimu aktualus šiame skyriuje įtvirtintas 18 straipsnis, kurio 1 dalyje reikalaujama etiketėje pateikti duomenis, pagal kuriuos galima identifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį (toliau – ir produkto identifikatoriai). Nepažeidžiant šio reglamento 17 straipsnio 2 dalies, cheminei medžiagai ar mišiniui identifikuoti vartojamas terminas turi būti tas pats, kuris vartojamas saugos duomenų lape, parengtame pagal Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnį (toliau – saugos duomenų lapas). O jeigu cheminė medžiaga įtraukta į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, tuomet pagal 18 straipsnio 2 dalies a punktą produkto identifikatorius cheminės medžiagos atveju turi apimti bent jau minėto VI priedo 3 dalyje nurodytą pavadinimą ir identifikacijos numerį.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad aptarto teisinio reglamentavimo tikslui pasiekti ypatingai svarbūs imperatyvūs reikalavimai etiketėje pateikti duomenis, pagal kuriuos galima identifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį, o jei cheminė medžiaga yra įtraukta į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, tuomet būtina pateikti bent jau minėto VI priedo 3 dalyje nurodytą pavadinimą ir identifikacijos numerį.

27. Ginčo produkto etiketėje nurodyta sudėtis: žibalas (nafta), pirminės distiliacijos frakcija, verdanti plačiame temperatūros intervale (EB Nr. 295-418-5; CAS Nr. 92045-37-9). Ši cheminė medžiaga patenka į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, kurioje nurodyta, kad, šiais numeriais ženklinamos medžiagos cheminis pavadinimas yra „Žibalas (nafta), pirminės distiliacijos frakcija, verdanti plačiame temperatūros intervale“. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ginčo produkto cheminei medžiagai, įtrauktai į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, identifikuoti etiketėje nurodant produkto sudėtį yra pateikiami Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, taigi cheminė medžiaga produkto sudėtį nurodančioje etiketėje nurodyta laikantis minėtoje nuostatoje įtvirtintų reikalavimų.

28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta ,teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai konstatavo Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimą. Teisėjų kolegija kaip teisiškai nereikšmingus vertinant ginčijamuose sprendimuose konstatuotą Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimą atmeta atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, susijusius su ginčo produkto klasifikavimu pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1031/2008, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą.

Dėl Reglamento Nr. 1272/2008 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo

29. Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad Reglamento Nr. 1272/2008 22 straipsnio 2 dalies pažeidimas konstatuotas remiantis tuo, kad, atsakovo teigimu, produkto, ženklinamo pavojingumo frazėmis H304 „Prarijus ir patekus į plaučius gali sukelti mirtį“, H336 „Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą“ ir H411 „Toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus“, pakuotės ženklinimo etiketėje nenurodytos atsargumo frazės P331 „Neskatinti vėmimo“, P405 „Laikyti užrakintą“ ir P391 „Surinkti ištekėjusią medžiagą“, kurios turi būti priskiriamos cheminei medžiagai atsižvelgiant į esamus pavojus ir į nustatytas naudojimo sąlygas.

30. Pareiškėjas nesutinka, jog etiketėje privalėjo būti nurodytos minėtos atsargumo frazės ir mano, kad toks reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstas ir prieštaraujantis Reglamento Nr. 1272/2008 28 straipsniui „Atsargumo frazių svarbumo principai“. Pareiškėjas nurodo, kad šio reglamento straipsnio 1 dalyje teigiama: „Jeigu per atsargumo frazių atranką atrenkamos kokios nors atsargumo frazės, kurios, atsižvelgiant į konkrečią cheminę medžiagą, mišinį ar pakuotę, akivaizdžiai nereikalingos ar nebūtinos, tokios frazės etiketėje nepateikiamos“, o 3 dalyje nurodoma, kad „Etiketėje nurodomos ne daugiau kaip šešios atsargumo frazės, išskyrus atvejus, kai siekiant atspindėti pavojaus pobūdį ir pavojingumo laipsnį būtina nurodyti daugiau tokių frazių“. Pareiškėjas šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad ginčo produkto etiketėje nurodytos net 9 atsargumo frazės. Nurodoma ir tai, kad Europos cheminių medžiagų agentūros parengtose gairėse „Guidance on labelling and packaging in accordance with Regulation (EC) No 1272/2008“ atsargumo frazės P331, P405 ir P391 nurodomos tik kaip „Highly recommended“ (labai rekomenduojamos), bet nėra privalomos.

31. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčo aspektą, rėmėsi Reglamento Nr. 1272/2008 III Antraštinės dalies I skyriaus 22 straipsnio (Atsargumo frazės) 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog atsargumo frazės atrenkamos iš frazių, esančių I priedo 2–5 dalyse pateiktose lentelėse, nurodančiose kiekvienos pavojingumo klasės ženklinimo elementus, taip pat šio reglamento 28 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, kad etiketėje nurodomos ne daugiau kaip šešios atsargumo frazės, bei pažymėjo, jog konkrečios atsargumo frazės pagal svarbą yra nurodytos Europos cheminių medžiagų agentūros parengtose Ženklinimo ir pakavimo pagal Reglamentą Nr. 1272/2008 rekomendacijose. Atsižvelgdamas į tai, kad iš pastarųjų rekomendacijų matyti, jog atsargumo frazės P331 („Neskatinti vėmimo“) yra ypač rekomenduojama su pavojingumo fraze H304; atsargumo frazė P405 („Laikyti užrakintą“) yra ypač rekomenduojama su pavojingumo frazėmis H304 ir H336; atsargumo frazė P391 („Surinkti ištekėjusią medžiagą) yra ypač rekomenduojama su pavojingumo fraze H411, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors pareiškėjas iš esmės teisus teigdamas, jog reikalavimas nurodyti daugiau atsargumo frazių yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau vis dėlto pritartina atsakovo išvadoms: kadangi ginčijamuose sprendimuose nurodytas gaminys buvo/yra tiekiamas plačiajai visuomenei, taip pat įvertinus į to gaminio sudėtį įeinančios cheminės medžiagos pavojingumą sveikatai, siekiant didesnės atsargos papildomai turėtų būti nurodytos ir tos atsargumo frazės, kurios minėtose rekomendacijose išskirtos kaip „ypač rekomenduojamos“ su pavojingomis frazėmis H304, H336 ir H411.

32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuo klausimu aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartoja. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Reglamento Nr. 1272/2008 28 straipsnio, įtvirtinančio atsargumo frazių svarbumo principus, 1 dalį, kurioje nustatyta, jog jeigu per atsargumo frazių atranką atrenkamos kokios nors atsargumo frazės, kurios, atsižvelgiant į konkrečią cheminę medžiagą, mišinį ar pakuotę, akivaizdžiai nereikalingos ar nebūtinos, tokios frazės etiketėje nepateikiamos. Remdamasis šia nuostata pareiškėjas cituoja jos turinį, akcentuodamas joje aiškiai įtvirtintą galimybę tam tikrų atsargumo frazių etiketėje nepateikti. Tuo metu teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptariama nuostata leidžia etiketėje nepateikti ne bet kokių atsargumo frazių, o tik tų, „kurios, atsižvelgiant į konkrečią cheminę medžiagą, mišinį ar pakuotę, akivaizdžiai nereikalingos ar nebūtinos“. Taigi atitinkamas sprendimas dėl nereikalingų nurodyti etiketėje atsargumo frazių neturėtų būti priimamas remiantis neribota gamintojo nuožiūros laisve, tačiau turėtų būti aiškiai pagrįstas „atsižvelgiant į [tokia etikete ženklinamą] konkrečią cheminę medžiagą, mišinį ar pakuotę“.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su reikalavimu nurodyti atsargumo frazes P331, P405 ir P391, savo nuomonę grindžia bendro pobūdžio argumentais dėl tokio reikalavimo tariamo perteklinio pobūdžio, taip pat mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Reglamento Nr. 1272/2008 28 straipsniui, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog kiekviena iš šių atsargumo frazių, atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje nagrinėjamą gaminį (jo cheminę charakteristiką), paskirtį, naudojimo būdą, pakuotę ir kitus atitinkamam vertinimui svarbius aspektus, išties laikytina akivaizdžiai nereikalinga ar nebūtina.

34. Tai, kad pareiškėjo minimose Europos cheminių medžiagų agentūros parengtose Ženklinimo ir pakavimo pagal Reglamentą Nr. 1272/2008 rekomendacijose šios atsargumo frazės išskiriamos kaip „ypač rekomenduojamos“, teisėjų kolegijos nuomone, jokių būdu neturėtų būti vertinama atsietai nuo Reglamento Nr. 1272/2008 28 straipsnyje nustatytų atsargumo frazių svarbumo principų. Kitaip tariant, vadovavimosi tokiomis rekomendacijomis klausimas neturėtų būti paliktas atitinkamo produkto gamintojo neribotai nuožiūros laisvei, o turėtų būti aiškiai motyvuotas ir pagrįstas.

35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatavo Reglamento Nr. 1272/2008 22 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Dėl Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto pažeidimo

36. Ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kad produktas, kurio sudėtis – žibalas (nafta), pirminės distiliacijos frakcija, verdanti plačiame temperatūros intervale (CAS Nr. 92045-37-9, EB Nr. 295-418-5), turintis H304 žymenį, tiekiamas į rinkai 1 litro permatomoje skaidraus plastiko talpykloje bei 5 litrų permatomoje baltos spalvos plastiko talpykloje, pažeidžiant Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte nustatytus apribojimus, kad turintis H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirtas žibalas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. turi būti išpilstytas į juodos spalvos nepermatomas talpyklas.

37. Pareiškėjas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, nurodydamas, jog pareiškėjo gaminiui – žibalui (naftai), skirtam naudoti kaip skiediklį lakams ir dažams, o ne žibalinėms lempoms pildyti, nėra taikomos Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatos, todėl ginčijamais sprendimais buvo nepagrįstai pripažintas minėto reglamento XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto pažeidimas. Šį savo teiginį pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad atitinkamos reglamento nuostatos buvo neteisingai išverstos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą (angl. „Without prejudice to the implementation of other Community provisions relating to the classification, packaging and labelling of dangerous substances and mixtures, suppliers shall ensure, before the placing on the market, that the following requirements are met: <...>(c) lamp oils and grill lighters, labelled with R65 or H304, intended for supply to the general public are packaged in black opaque containers not exceeding 1 litre by 1 December 2010“; liet. k. „Nepažeisdami kitų Bendrijos nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu, įgyvendinimo prieš tiekdami juos rinkai tiekėjai užtikrina, kad būtų laikomasi šių reikalavimų: <...>c) turintys R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirti žibalas ir degusis kepsninių skystis nuo 2010 m. gruodžio 1 d. išpilstomi į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė kaip 1 litras.“). Taip pat pareiškėjas skunde suformulavo teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) siekiant išaiškinti, ar lietuviškos Reglamento Nr. 1907/2006 versijos XVII priedo 3 įrašo 5 dalyje minima frazė „žibalas ir degusis kepsninių skystis“ reiškia tą patį kaip ir originalo anglų kalba „lamp oils and grill lighters“ bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, o taip pat išaiškinti, ar Reglamento Nr. 1907/2006 apribojimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams dėl cheminei medžiagai „žibalas“ CAS Nr. 92045–37-9 taikomų reikalavimų, net jei jos paskirtis ir nėra žibalinių lempų pildymas.

38. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus su priedais (II t., b. l. 145–151), jog jis kreipėsi į Europos cheminių medžiagų agentūrą, kad ši paaiškintų, ar dažų ir lako tirpikliui „Vaitspiritas“, CAS Nr. 92045-37-9, EB Nr. 295-418-5, pakavimas – 1 l buteliai ir 5 l kanistrai, žymėjimas H304, skirtam tiekti plačiajai visuomenei tik kaip dažų ir lako tirpiklį, taikomas Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedas; Europos cheminių medžiagų agentūros atsakyme, be kita ko, nurodyta, jog „tais atvejais, kai medžiagai priskiriama tik pavojingumo fazė H304 ir ji naudojama plačiajai visuomenei tiekti kaip dažų ir lako tirpiklis, REACH reglamento XVII priedo 3 įraše numatytas apribojimas nėra taikomas.“ Iš pareiškėjo prie skundo pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas klausimą dėl Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatų (ne)taikymo jo gaminiui kėlė ir savo raštuose, teiktuose atsakovui (I t., b. l. 30, 56–59) ir Aplinkos apsaugos agentūrai (I t., b. l. 86), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtos institucijos būtų dėl to išreiškusios savo poziciją.

39. Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo į rinką plačiajai visuomenei tiekiamą gaminį sudaro žibalas, kuriam (gaminiui) Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte įtvirtinti tam tikri reikalavimai (cheminės medžiagos, turinčios R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirti žibalas ir degusis kepsninių skystis, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. išpilstomi į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė nei 1 litras). Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas į rinką gaminį tiekė 1 l talpos skaidraus plastiko permatomoje talpykloje ir 5 l talpos baltos spalvos permatomoje talpykloje, nors minėtoje reglamento nuostatoje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio. Teismas apibendrino, kad atsakovas nustatęs, jog gaminys, turintis H304 žymenį ir kurio sudėtį sudaro žibalas (koncentracija iki 100 proc.), į rinką buvo tiekiamas skaidraus ir baltos spalvos permatomose 1 l ir 5 l talpyklose, pagrįstai konstatavo reglamento XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto pažeidimą.

40. Nagrinėdama šį skundo aspektą teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 67 straipsnio 1 dalį cheminę medžiagą – atskirą ir esančią mišinio ar gaminio sudėtyje, kuriai pagal to reglamento XVII priedą taikomas apribojimas, draudžiama gaminti, tiekti rinkai arba naudoti, jei ji neatitinka to apribojimo sąlygų. Šio priedo lentelės pirmoje skiltyje nurodytos medžiagos, medžiagų grupės arba mišinio pavadinimai, o antroje skiltyje nustatytos atitinkamoms medžiagoms, jų grupėms ar mišiniams taikomų apribojimų sąlygos. Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašas skirtas skystosioms cheminėms medžiagoms ar mišiniams, kurie atitinka konkrečius toje pat nuostatoje (a – d punktuose) išvardytus Reglamento Nr. 1272/2008 I priede nustatytus pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus. Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 pastraipą, šio reglamento priedo 3 dalyje yra išvardijamos pavojingosios cheminės medžiagos, kurių suderinta klasifikacija ir ženklinimas buvo nustatyti Europos Sąjungos mastu. Klasifikavimas ir ženklinimas 3 lentelėje grindžiami šio reglamento I priede išdėstytais kriterijais.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip šioje nutartyje jau buvo išnagrinėta, pareiškėjo tiekiamą produktą sudaranti cheminė medžiaga patenka į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį. Taigi, šios medžiagos ženklinimas grindžiamas Reglamento Nr. 1272/2008 I priede išdėstytais kriterijais. Iš Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje nurodytų nagrinėjamai cheminei medžiagai priskiriamų duomenų matyti, kad ginčo medžiagos (gaminio) indekso Nr. 649-407-00-0, cheminis pavadinimas – žibalas (nafta), pirminės distiliacijos frakcija, verdanti plačiame temperatūros intervale; pirminis žibalas; pavojingumo klasės ir kategorijos kodas Asp. Tox. 1; pavojingumo frazės kodas H304. Pastarieji duomenys atskleidžia, kad aptariama medžiaga priskiriama Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 3.10 pavojingumo klasei – plaučių pakenkimas prarijus (angl. aspiration toxicity). Tokia pavojingumo klasė yra nurodyta Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo b punkte, todėl darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo prasme ginčo medžiaga laikytina skystąja chemine medžiaga, kuri atitinka Reglamento Nr. 1272/2008 I priede nustatytą pavojingumo klasę 3.10. Atsižvelgiant į tai, toliau nagrinėtinos Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytos tokioms medžiagoms, jų grupėms ar mišiniams taikomų apribojimų sąlygos.

42. Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įraše nurodytoms medžiagoms, jų grupėms ar mišiniams taikomų apribojimų sąlygose, išdėstytose to paties įrašo 5 dalyje, nurodoma, kad nepažeisdami kitų Bendrijos nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu, įgyvendinimo, prieš tiekdami juos rinkai tiekėjai užtikrina, kad būtų laikomasi toliau toje nuostatoje (a – c punktuose) išdėstytų reikalavimų. Minėtosios 5 dalies c punktas įtvirtina, kad turintys R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirti žibalas ir degusis kepsninių skystis nuo 2010 m. gruodžio 1 d. turi būti išpilstomi į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė kaip 1 litras. Kitaip tariant, toks talpyklų reikalavimas taikomas ne bet kokioms Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įraše nurodytoms medžiagoms, jų grupėms ar mišiniams, tačiau tik žibalui ir degiajam kepsninių skysčiui, kurie pagal savo savybes atitinka Reglamento Nr. 1272/2008 I priede nustatytas konkrečių pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus, nurodytus Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo a – d punktuose.

43. Aiškinant Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto nuostatoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, svarbu pabrėžti, kad pareiškėjas byloje ginčija, jog šioje reglamento nuostatoje originalo kalba frazė „lamp oils and grill lighter“ į lietuvių kalbą buvo išversta neteisingai, t. y. „lamp oils“ nepagrįstai verčiama kaip „žibalas“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga yra demokratinė tarptautinė organizacija ir daugiakalbystė yra vienas iš pagrindinių jos principų. Visos Europos Sąjungos valstybių narių oficialios kalbos laikomos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, anglų kalba (nei jokia kita kalba) nėra nagrinėjamo reglamento originalo kalba. Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika atskleidžia, kad ES teisės aktų skirtingų kalbinių versijų neatitikimų praktikoje pasitaiko, todėl svarbu išanalizuoti ir identifikuoti tokiais atvejais taikytinas taisykles.

44. Iš nusistovėjusios ESTT praktikos matyti, kad būtinybė vienodai taikyti, todėl ir vienodai aiškinti ES teisės nuostatas neleidžia, kad, kilus abejonių, nuostatos tekstas kuria viena iš versijų būtų nagrinėjamas atskirai, ir reikalauja, kad jis būtų aiškinamas bei taikomas atsižvelgiant į kitas versijas oficialiosiomis kalbomis (žr. ESTT 1969 m. lapkričio 12 d. sprendimo Erich Stauder, C-29/69, 3 punktą; 1998 m. balandžio 2 d. sprendimo EMU Tabac ir kt., C-296/95, 36 punktą). Be to, esant neatitikimų tarp įvairių teksto kalbinių versijų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisinio reglamentavimo sistemos, kurios dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (žr. ESTT 2004 m. balandžio 1 d. sprendimo Privat-Molkerei Borgmann GmbH&Co., C-1/02, 25 punktą). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad narinėjamu atveju būtina išanalizuoti ginčijamos nuostatos formuluotes kitomis kalbinėmis versijomis, taip pat identifikuoti aptariamo reglamentavimo struktūrą ir tikslą.

45. Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto nuostatą išnagrinėjus keliomis kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis matyti, kad apribojimų sąlygos taikomos cheminėms medžiagoms, kurios įvardijamos: anglų kalba „lamp oils and grill lighters“, prancūzų kalba „les huiles lampantes et les allume-feu liquides“, vokiečių kalba „lampenöle und grillanzünder“, italų kalba „oli per lampade e i liquidi accendigrill“, suomių kalba „lamppuöljyt ja grillinsytytysnesteet“, olandų kalba „lampoliën en aanmaakvloeistoffen voor barbecues“, lenkų kalba „oleje do lamp i rozpałki do grilla“. Lietuviškoje kalbinėje versijoje, kaip jau minėta, apribojimų sąlygos taikytinos medžiagoms, kurios įvardijamos kaip „žibalas ir degusis kepsninių skystis“. Iš ginčo cheminės medžiagos (gaminio) apibrėžimo, reglamentuoto Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje, matyti, kad lietuviškoje kalbinėje versijoje vartojamas terminas „žibalas (nafta)“, angliškoje Reglamento Nr. 1272/2008 kalbinėje versijoje vadinamas „kerosine (petroleum)“, prancūziškoje – „kérosène (pétrole)“, vokiškoje – „kerosin (erdöl)“, itališkoje – „cherosene (petrolio)“, suomiškoje – „kerosiini (maaöljy)“, olandiškoje – „kerosine (aardolie)“, lenkiškoje – „frakcija naftowa (ropa naftowa)“. Taigi, nors tiek Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto formuluotėje lietuvių kalba, tiek ir Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje apibrėžiant ginčo cheminės medžiagos pavadinimą vartojamas tas pats žibalo terminas, šių nuostatų palyginimas kitomis oficialiomis kalbinėmis versijomis atskleidžia, kad jose vartojami terminai akivaizdžiai skiriasi. Kitaip tariant, aptariamų nuostatų lingvistinė ir sisteminė lyginamoji analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto formuluotės lietuviškoji versija nėra tiksli tiek, kiek joje vartojamas „žibalo“ terminas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamo reglamentavimo tikslo aspektu yra aktualus 2009 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimas Nr. 2009/424/EB dėl technikos pažangos, iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 76/769/EEB I priedo nuostatas dėl prekybos žibalu ir degiuoju kepsninių skysčiu ir jų naudojimo apribojimo (OL L 138, 2009, p. 8) (toliau – ir Komisijos sprendimas Nr. 2009/424/EB). Šiuo Komisijos sprendimu buvo pakeistas 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos Nr. 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo 1 priedo 3 punktas. Komisijos sprendimo Nr. 2009/424/EB preambulės 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedu pakeičiamas Direktyvos 76/769/EEB I priedas, todėl visi apribojimų, nustatytų pagal Direktyvą 76/769/EEB, pakeitimai turėtų būti įtraukti į Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedą. Taigi, Komisijos sprendimu Nr. 2009/424/EB įtvirtinti pakeitimai tapo Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įraše nustatyto reglamentavimo dalimi.

47. Komisijos sprendimo Nr. 2009/424/EB preambulės 1–6 konstatuojamosiose dalyse nurodoma, kad „[n]uo 2000 m. liepos 1 d. Direktyva 76/769/EEB yra ribojamas rizikos fraze R65 paženklintų ir dekoratyvinėse lempose naudojamų bei keliančių pavojų, jeigu būtų jų įkvėpta, alyvų su spalvinamaisiais ir kvapiaisiais priedais pardavimas vartotojams. Nors 1967 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo etiketėmis ir 1999 m. gegužės 31 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/45/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pavojingų preparatų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu nustatyta, kad rizikos fraze R65 paženklintos talpyklos, kuriose laikomas degusis kepsninių skystis ir žibalas, turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus, nelaimingų atsitikimų vis dar nutinka, nes talpyklos netinkamai uždaromos arba medžiaga iš didelių pirminių talpyklų perpilama į mažesnes talpyklas, kurios neturi vaikų sunkiai atidaromų uždarymo įtaisų.

Remiantis nacionalinių valdžios institucijų pateiktais duomenimis galima daryti išvadą, kad rizikos fraze R65 paženklintas žibalas ir degusis kepsninių skystis, į kuriuos nededama kvapiųjų ir spalvinamųjų priedų, kelia riziką žmonių ir ypač mažų vaikų sveikatai, nes nurytos šios medžiagos sutrikdo kvėpavimą ir pakenkia kvėpavimo traktui. Todėl būtina griežtinti dabartines nuostatas dėl žibalo, naudojamo dekoratyvinėms lempoms, ir užtikrinti, kad medžiagos ir mišiniai, parduodami plačiajai visuomenei kaip degusis kepsninių skystis, būtų tinkamai paženklinti.

Siekiant sumažinti atvejų, kai maži vaikai atsitiktinai nuryja medžiagų, turėtų būti nustatyti pakavimo reikalavimai, kad žibalas ir degusis kepsninių skystis mažiau patrauktų vaikus ar mažiau žadintų jų smalsumą ir kad šie produktai per klaidą nebūtų laikomi gėrimais. Be to, taip pat turėtų būti apribotas talpyklos dydis, kad sumažėtų su medžiagos perpylimu iš pirminių talpyklų į vaikų sunkiai atidaromų uždarymo įtaisų neturinčias arba atitinkamai nepaženklintas mažesnes talpyklas susijusių nelaimingų atsitikimų.

Siekiant sumažinti mažų vaikų prieinamumą prie alyvų, naudojamų dekoratyvinėse žibalinėse lempose, 2002 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas Europos standartas, kuriuo nustatomi saugių dekoratyvinių lempų projektavimo reikalavimai (EN 14059). Šiame standarte numatyta atitikties 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos prielaida. Vartotojų apsauga turi būti griežtinama ir todėl nustatytinas reikalavimas laikytis šio standarto“.

48. Vadinasi, Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte įtvirtintų reikalavimų tikslas – žmonių ir ypač mažų vaikų sveikatos apsauga: siekiant dar labiau sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką, Europos Sąjungos mastu buvo nuspręsta griežtinti konkrečius pakavimo ir ženklinimo reikalavimus tam, kad tam tikri pavojingų cheminių medžiagų sudėtyje turintys produktai nežadintų vaikų smalsumo ir nebūtų palaikomi gėrimais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos sprendimo Nr. 2009/424/EB preambulėje aiškinant tuo sprendimu nustatyto reglamentavimo tikslingumą yra apsiribojama tam tikra specifine sritimi, reguliavimas akivaizdžiai neskirtas visoms cheminėms medžiagoms, kurios kelia pavojų žmonių ir ypač mažų vaikų sveikatai. Todėl, vertinant Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte įtvirtintų reikalavimų tikslą, kartu apžvelgtinas ir tokiam tikslui pasiekti suformuluotų normų, aktualių nagrinėjamos bylos kontekste, turinys.

49. Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 1 ir 2 dalimis uždraudžiama 3 įraše apibūdintas medžiagas naudoti gaminant tam tikrus išvardintus gaminius inter alia dekoratyvinius gaminius, kurie skirti apšvietimui arba skirtingų fazių spalvų efektams, pavyzdžiui, dekoratyvines lempas, taip pat draudžiama tokių reikalavimų neatitinkančius gaminius tiekti rinkai. Šio reglamento priedo įrašo 3 dalimi yra uždraudžiama tiekti rinkai 3 įraše nurodytas skystąsias chemines medžiagas ar mišinius, jeigu juose yra dažančių medžiagų, nebent jų reikia dėl fiskalinių priežasčių, arba kvapiųjų medžiagų, arba abiejų rūšių medžiagų, jeigu juos galima naudoti kaip tiekti plačiajai visuomenei skirtų „dekoratyvinių žibalinių lempų kurą“, ir jie kelia pavojų jų įkvėpus ir yra ženklinami žymeniu R65 arba H304. Šio reglamento priedo įrašo 4 dalyje įtvirtintas draudimas tiekti plačiajai visuomenei skirtas „žibalines dekoratyvines lempas“, neatitinkančias toje nuostatoje nurodyto Dekoratyvinių žibalinių lempų Europos standarto. Šio reglamento priedo įrašo 5 dalies a – c punktai skirti nustatyti tam tikras apribojimo sąlygas degiajam kepsninių skysčiui ir cheminei medžiagai, kuri lietuviškoje kalbinėje versijoje įvardinta „žibalu“, nors kaip jau minėta pirmiau, toks terminas nėra tikslus atsižvelgiant į kitose kalbinėse versijose vartojamus terminus. Šio reglamento priedo įrašo 6 dalis nustato terminą, iki kurio „Komisija Europos cheminių medžiagų agentūros paprašo, kad <...> agentūra parengtų dokumentus, kad, jeigu reikia, būtų uždrausti R65 arba H304 žymeniu paženklinti ir tiekti plačiajai visuomenei skirti degusis kepsninių skystis ir dekoratyvinių lempų kuras“. Šio reglamento priedo įrašo 7 dalimi fiziniams ir juridiniams asmenims, pirmą kartą rinkai tiekiantiems žymeniu R65 arba H304 paženklintus degųjį kepsninių skystį ir medžiagą, kuri lietuviškojoje nuostatos versijoje įvardijama žibalu, nustatoma pareiga teikti tam tikrus duomenis valstybės kompetentingai institucijai, o valstybėms narėms – pareiga tuos duomenis perduoti Europos Komisijai.

50. Taigi bendra teisinio reglamentavimo sistemos struktūra ir tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 3–7 dalyse nustatytos apribojimo sąlygos taikytinos labai konkrečios, specifinės paskirties Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įraše nurodytoms skystosioms cheminėms medžiagoms, jų grupėms ar mišiniams – toms, kurios skirtos naudoti kaip degieji kepsninių skysčiai, ir toms, kurios naudotinos kaip kuras žibalinėms lempoms. Tokia paskirtis išskiria tam tikslui skirtas naudoti skystąsias chemines medžiagas, jų grupes ar mišinius iš visų tų, kurios atitinka 3 įraše nurodytus požymius.

51. Atitinkamai kalbant apie apribojimo sąlygas, taikytinas skystosioms cheminėms medžiagoms, jų grupėms ar mišiniams, skirtiems naudoti kaip žibalinių lempų kuras, akcentuotina, kad vadovaujantis nustatyta bendra aptarto teisinio reglamentavimo sistemos struktūra ir jo tikslu tokios apribojimo sąlygos taikytinos ne tik žibalinėms lempoms skirtam naudoti žibalui, tačiau ir bet kokiai kitai Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įraše nustatytus požymius atitinkančiai skystajai cheminei medžiagai, jų grupei ar mišiniui, kurio paskirtyje nurodyta, jog gaminys skirtas (ar tinkamas) naudoti kaip kuras žibalinėms lempoms.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte įtvirtintų reikalavimų taikymo tikslą aiškinant kitaip, t. y. kaip siekį, kad šioje nuostatoje įtvirtintas juodos spalvos nepermatomų talpyklų, kurių talpa ne didesnė nei 1 l, reikalavimas būtų taikomas tik „žibalui“, būtų sudaryta prielaida paminėtų reikalavimų talpykloms netaikyti gaminiams, kurie, nepaisant to, kad yra pagaminti ne žibalo, o, pavyzdžiui, pirminio benzino (naftos) pagrindu, pagal tiekėjo nurodytą paskirtį yra skirti naudoti kaip „žibalinių lempų kuras“. Tokiu būdu būtų nepagrįstai susiaurinta Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto taikymo apimtis ir kiltų grėsmė nepasiekti tokio teisinio reguliavimo tikslo – apsaugoti žmonių ir ypač vaikų sveikatą sumažinant nelaimingų atsitikimų riziką tam tikrus pavojingų cheminių medžiagų turinčius gaminius supainioti su gėrimais.

53. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad galimi ir tokie atvejai, kai konkretaus gaminio etiketėje yra aiškiai ir pagrįstai nurodyta visai kitokia jo naudojimo paskirtis, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad vartotojas neturėtų tokio gaminio įsigyti ir naudoti kaip kuro žibalinėms lempoms (pvz., nurodoma, kad gaminys skirtas naudoti kaip skiediklis lakams ir dažams ar paviršių nuriebalinimui prieš dažymą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiems gaminiams neturėtų būti taikomi nei Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte, nei kiti šiame 3 įraše įtvirtinti reikalavimai, nes to nesuponuoja nei aptarto reglamentavimo tikslas, nei tam tikslui pasiekti skirto reguliavimo struktūros ir turinio diktuojama logika.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad laisvo prekių judėjimo kontekste Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo draudžia taikyti tokias priemones, pagal kurias prekėms, kurios teisėtai gaminamos ir/ar parduodamos vienoje valstybėje narėje, būtų uždrausta patekti į kitas valstybes nares, net jei jos buvo gaminamos laikantis skirtingų kokybinių ir techninių reikalavimų nei priimančioje valstybėje narėje, išskyrus, kai tai būtina pateisinti viešojo intereso reikalavimais. Šią lygiavertiškumo prezumpciją arba „abipusio pripažinimo“ principą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra suformulavęs ir išplėtojęs savo praktikoje (žr., pvz., ESTT 1979 m. vasario 20 d. sprendimą byloje Rewe-Zentral AGprieš Bundesmonopolverwaltung für Branntwein, 120/78, EU:C:1979:42). Paminėtoji lygiavertiškumo prezumpcija skirta valstybių narių teisės aktais kuriamoms laisvo prekių judėjimo kliūtims šalinti.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c nuostatą aiškinant vadovaujantis tik lietuviškąja kalbine versija būtų ribojamas laisvas prekių judėjimas. Vadovaujantis šia versija R65 arba H304 žymenį turintys ir tiekti plačiajai visuomenei skirti žibalas ir degusis kepsninių skystis turi būti išpilstomi į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė kaip 1 litras, nors, kaip minėta, vadovaujantis kitomis Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c kalbinėmis versijomis, atitinkamos taros reikalavimas taikomas degiajam kepsninių skysčiui ir žibalinių lempų kurui. Taigi, kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje teisėtai pagamintas ir parduodamas H304 žymenį turintis žibalas, pavyzdžiui, pagrįstai skirtas naudoti kaip skiediklis lakams ir dažams, paviršių nuriebalinimui prieš dažymą ar kuriems kitiems tikslams, nesusijusiems su naudojimu žibalinėse lempose, Lietuvos Respublikos rinkai privalėtų būti tiekiamas išpilstytas tik į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė kaip 1 litras. Nors toks reikalavimas kitose valstybėse narėse, atsižvelgiant į atitinkamas reglamento kalbines versijas, šiam gaminiui nėra taikomas. Be kita ko, duomenų, kad toks gaminiui taikomas reikalavimas būtų būtinas pateisinti viešojo intereso pagrindu ir laikytinas proporcingu siekiamam tikslui, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nenustatyta.

56. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto formuluotė kitomis oficialiomis ES kalbomis, taip pat bendra teisinio reglamentavimo sistemos, kurios dalimi yra aptariama nuostata, struktūra ir reglamentavimo tikslas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad toje nuostatoje nustatytas pakavimo reikalavimas – pilstyti į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė kaip 1 litras – netaikytinas tokiam gaminiui, dėl kurio yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, nes jo etiketėje yra aiškiai nurodyta tokia naudojimo paskirtis, kuri nėra susijusi su gaminio naudojimu žibalinėse lempose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, kiek juose nurodyta, jog tuose sprendimuose aptarti pareiškėjo tiekiami į rinką produktai, kurių sudėtis žibalas (nafta), pirminės distiliacijos frakcija, verdanti plačiame temperatūros intervale (CAS Nr. 92045-37-9, EB Nr. 295-418-5), turintys H304 žymenį, pažeidžia Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkte nustatytus apribojimus.

57. Tai konstatavus, nėra tikslinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti, ar lietuviškos Reglamento Nr. 1907/2006 kalbinės versijos XVII priedo 3 įrašo 5 dalyje minima frazė „žibalas ir degusis kepsninių skystis“ reiškia tą patį, kaip ir kitomis kalbinėmis versijomis, bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, o taip pat išaiškinti, ar Reglamento Nr. 1907/2006 apribojimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, taikytiniems cheminei medžiagai „Žibalas“ CAS Nr.: 92045-37-9, net jei jos paskirtis ir nėra žibalinių lempų pildymas. Todėl toks pareiškėjo prašymas atmetamas.

58. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti tiek, kiek juose konstatuoti Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto ir Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto pažeidimai. Tačiau ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatuotas Reglamento Nr. 1272/2008 22 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir tai sudaro pakankamą pagrindą uždrausti produkto vaitspiritas (1 l, prekės brūkšninis kodas 4771548290340, ir 5 l, prekės brūkšninis kodas 4771548290364) tiekimą į rinką, įpareigoti pašalinti pavojingą gaminį iš rinkos ir įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu gaminiu riziką bei teikti Tarnybai informaciją dėl tolimesnių veiksmų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas jau buvo vertinęs (2017 m. balandžio 27 d. patikrinimo metu) vieno iš pareiškėjo gaminių atitiktį Reglamento Nr. 1272/2008 nuostatų reikalavimams ir jokių neatitikimų nenustatė, savaime nereiškia, kad atsakovas, vertindamas kitus pareiškėjo gaminius, ginčijamais sprendimais negalėjo konstatuoti Reglamento Nr. 1272/2008 22 straipsnio 2 dalies pažeidimų.

59. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, jo nuomone, sudarančių pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus, pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo argumentai, jo nuomone, sudarantys pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus, neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – tikrinamas teismo sprendimas keičiamas, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Danushis Chemicals“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimų Nr. 1AŠ-57 ir Nr. 1AŠ-58 dalis, kuriomis konstatuoti Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto ir Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto pažeidimai. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

61. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir pateikia žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23,00 Eur, o už apeliacinį skundą 11,25 Eur žyminio mokesčio (iš viso 34,25 Eur) (ABTĮ 40 str. 1 d., 40 str. 3 d.). Kadangi du trečdaliai pareiškėjo reikalavimų buvo patenkinti, jam priteistina 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Danushis Chemicals“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Danushis Chemicals“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimų Nr. 1AŠ-57 ir Nr. 1AŠ-58 dalis, kuriomis konstatuoti Reglamento Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalies a punkto ir Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 3 įrašo 5 dalies c punkto pažeidimai.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Danushis Chemicals“ iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė