Legislator Case Law & Legislation
5b1c3c4c-020b-4ed7-9d9e-e928db136f78 AI generated

5b1c3c4c-020b-4ed7-9d9e-e928db136f78 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5b1c3c4c-020b-4ed7-9d9e-e928db136f78
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

5b1c3c4c-020b-4ed7-9d9e-e928db136f78 · Vilniaus apygardos teismas: su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad su atsakove jie iÅ¡situokę jau nuo 1996 m., tačiau turto nepasidalijo, gyveno ginčo bute. Atsakovė ir trečiasis asmuo bendro Å«kio neveda, apie atsakovės piniginius reiklaus trečiasis asmuo nieko nežinojo. 2009 m. birželio mėn. jis iÅ¡važiavo dirbti į AnglijÄ , o prieÅ¡ tai buvo nuspręsta, kad jiems priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini) padovanos sÅ«nui G. A.. SprendimÄ padovanoti butÄ sÅ«nui trečiasis asmuo priėmė laisva valia, nieko nespaudžiamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-25-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02322-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1, 49, 75.6, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Neringos Å vedienės ir Zitos Smirnovienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Medicinos bankas“ ieÅ¡kinį atsakovams E. A., G.

A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (actio Pauliana), trečiasis asmuo – M. A..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo: pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini) 2009-04-03 dovanojimo sutartį Nr.1718; taikant restitucijÄ , nukreipti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 82 422,85Lt skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėtos vekselio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2008-09-25 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. VÅ -3376, į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui 2 473Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad UAB „Medicinos bankas“ suteikė kredito gavėjai J. Å . 82 000Lt kreditÄ , tai įforminant 2008-03-07 vekselio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VEK-52549 ir 2008-03-07 paprastuoju vekseliu. Kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas, be kitų užtikrinimo priemonių, 2008-03-07 sudaryta laidavimo sutartimi su atsakove E. A., jai pasiraÅ¡ant vekselyje apie jos pareigÄ laiduoti ir atsakyti ieÅ¡kovui solidariai su pagrindine skolininke J. Å ., Å¡iai negrÄ Å¾inus kredito. Pagrindinė skolininkė J.

Å ., taip pat už jÄ laidavusi atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ (sumokėti pagal vekselį) 2008-07-28, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Skolininkei J. Å . ir jos laiduotojoms vėluojant grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ieÅ¡kovui, jis 2008-07-30, 2008-08-12, 2008-08-25 raÅ¡tais informavo vekselio davėjÄ ir laiduotojas apie neapmokėtÄ vekselį ir pareikalavo jį apmokėti. Skolininkei ir jos laiduotojoms ir toliau nevykdant prievolės, ieÅ¡kovas kreipėsi dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo skolai ir 6 proc. metinių palÅ«kanų sumai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ vekselio davėjos ir laiduotojų solidariai ir jį gavęs 2008-09-25 pateikė antstoliui vykdyti.

Atsakovė, žinodama apie pagrindinės skolininkės vėlavimÄ grÄ Å¾inti skolÄ , gavusi ieÅ¡kovo įspėjimÄ ir reikalavimÄ apmokėti vekselį, 2009-04-03 dovanojimo sutartimi Nr. 1718 perleido savo sÅ«nui G. A. vienintelį turėtÄ nuosavybės teise, neareÅ¡tuotÄ turtÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovė, dovanodama butÄ sÅ«nui, aiÅ¡kiai turėjo tikslÄ apsunkinti ieÅ¡kovo galimybes gauti jo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ atsakovės, kaip laiduotojos turto, kai yra akivaizdžių duomenų, kad skolininkė nebus pajėgi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui kredito.

Dovanojimo sandoris buvo sudarytas ieÅ¡kovės iniciatyva, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ieÅ¡kovui atsakovei priklausančiu turtu. IeÅ¡kovo atstovės nuomone, ieÅ¡kovas gali pareikÅ¡ti actio Pauliana, nes turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. IeÅ¡kovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir neginčijama, todėl jis turi teisę reikalauti atkuri atsakovės veiksmais pablogintÄ jos mokumÄ , ginčijamu sandoriu perleidus vertingÄ turtÄ .

Tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ , ginčijamas sandoris turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, o tÄ padarius - taikoma restitucija, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ atsakovei grÄ Å¾into turto. Atsakovė E. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡ydama atmesti, kaip nepagrįstÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad buvo apgauta J. Å . ir banko, nes atsakovei nebuvo paaiÅ¡kinta, kokias pasekmes sukels jos paraÅ¡as po paprastuoju vekseliu, kuriame ji pasirašė, kad laiduoja ir atsako solidariai kartu su V. S. ir J. Å .. Atsakovė nurodė, kad ji pasitikėjo J.

Å ., jÄ anksčiau pažinojo, patikėjo, kad jos paraÅ¡as po vekseliu yra tik formalumas. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad J. Å . turi labai daug skolų, kad jos turtas areÅ¡tuotas, tačiau skolos virÅ¡ija areÅ¡tuoto turto vertę. Atsakovė, siekdama iÅ¡saugoti vienintelį bÅ«stÄ savo Å¡eimai (su ja gyveno nepilnametis sÅ«nus G. A.) nutarė padovanoti butÄ (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jai ir jos buvusiam sutuoktiniui M. A., jų sÅ«nui G. A.. Apie tai, jog atsakovė laidavo vekselį 82 000 Lt sumai, ji buvusiam sutuoktiniui M.

A. ir sÅ«nui G. A. nepasakojo. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas yra areÅ¡tavęs jai priklausantį žemės sklypÄ Panevėžyje, kurio vertė yra 27 000 Lt, todėl gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį nekilnojamÄ jį turtÄ . Butas (duomenys neskelbtini) yra vienintelis bÅ«stas, pripažinus negaliojančiu dovanojimo sandorį ir nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ minėtÄ butÄ , atsakovai atsidurtų gatvėje. Atsakovas G. A. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad ginčo butÄ atsakovui padovanojo tėvai – atsakovė E. A. ir trečiasis asmuo M. A.. Butas buvo įgytas santuokoje atsakovės vardu pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Po santuokos nutraukimo atsakovo tėvai valdė butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ pagal susitarimÄ , nes pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnį, jeigu bendrosios nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

Dėl Å¡ios priežasties kreditorius turi reikalavimo teisę tik į ½ buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimÄ negaliojančia. Å alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ nuneigia tėvų pareiga iÅ¡saugoti Å¡eimos bÅ«stÄ , kai tame bÅ«ste gyvena nepilnamečiai vaikai. Tėvai veikė sÄ Å¾iningai, nes vienintelio bÅ«sto iÅ¡laikymas savo nepilnamečiui vaikui buvo prioritetinė pareiga, įtvirtinta JT vaiko teisių konvencijoje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, 3.155 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Atsakovo interesai negali bÅ«ti pažeisti dėl to, kad motina suklydo ir laidavo Å¡eimos turtu. Laidavimas Å¡eimos bÅ«stu reiÅ¡kia nuosavybės teisių į Å¡eimos turtÄ suvaržymÄ ir vaiko interesų pažeidimÄ , todėl tokiam sandoriui buvo reikalingas teismo leidimas. Pagal CK 1.80 straipsnio imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris (laidavimas Å¡eimos turtu) yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento. Niekinio sandorio pagrindu ieÅ¡kovas nėra įgijęs reikalavimo teisės praÅ¡yti pripažinti negaliojančia ginčo dovanojimo sutartį.Trečiasis asmuo M.

A. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad su atsakove jie iÅ¡situokę jau nuo 1996 m., tačiau turto nepasidalijo, gyveno ginčo bute. Atsakovė ir trečiasis asmuo bendro Å«kio neveda, apie atsakovės piniginius reiklaus trečiasis asmuo nieko nežinojo. 2009 m. birželio mėn. jis iÅ¡važiavo dirbti į AnglijÄ , o prieÅ¡ tai buvo nuspręsta, kad jiems priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini) padovanos sÅ«nui G. A.. SprendimÄ padovanoti butÄ sÅ«nui trečiasis asmuo priėmė laisva valia, nieko nespaudžiamas.

Trečiasis asmuo nežinojo, kad E. A. buvo laidavusi J. Å . 2008-03-07 pasiraÅ¡ytÄ vekselį. M. A. nurodė, kad jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad dviÅ¡alį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuomet, kai trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (nesÄ Å¾iningumas). Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas – Å¡alių sÅ«nus – nežinojo apie atsakovės finansinius įsipareigojimus, o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.

Sudarant vekselio pirkimo-pardavimo sutartį laiduotojos nedalyvavo. Sandoris dviÅ¡alis, atsakovė, kaip vekselio laiduotoja neturi pareigos prisiimti atsakomybės už J. Å . asmeninius įsipareigojimus, nes nurodytos sutarties atsakovė nelaidavo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-02 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir pripažinti negalinčia buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-04-03 dovanojimo sutartį Nr. 1718 dalyje dėl atsakovei E. A. priklausančios buto dalies (1/2) dovanojimo G.

A.. Taikant restitucijÄ , nukreipti ieÅ¡kovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimÄ dėl 82 422,85Lt skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėtos vekselio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2008-09-25 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. VÅ -3376, į buto dalį (1/2), esančiÄ (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ E. A.. IeÅ¡kinį kitoje dalyje atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovė ir M. A. butÄ valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį, nes, sutinkamai su CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jei bendrosios nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

CK 3.86 straipsnyje numatyta, kad Å¡eimos turto teisinis režimas pasibaigia, nutraukus santuokÄ , o CK 3.100 straipsnyje numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, nutraukus santuokÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas G. A. dovanojimo sandorio sudarymo metu (2009-04-03) buvo nepilnametis, tačiau Å¡iuo metu jis yra pilnametis (duomenys neskelbtini). CK 3.85 straipsnio nuostatos nagrinėjamame ginče netaikytinos. Pagal CK 6.66 straipsnį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus (kaip Å¡iuo atveju). Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovas nepraleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti. Atsakovė pažeidė savo, kaip laiduotojos, įsipareigojimÄ ieÅ¡kovui nevykdydama už pagrindinę skolininkę J. Å . prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo suteiktÄ kreditÄ .

Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Å iuo atveju ginčo sandoris buvo sudarytas tarp atsakovės E. A., trečiojo asmens M. A. bei jų sÅ«naus G. A., todėl dovanojimo sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas. Laikytina, kad atsakovai sudarė dovanojimo sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti. Sudarius dovanojimo sandorį, atsakovė tapo nemokia, nes skola sudaro 82 000 Lt, o jai priklausantis žemės sklypas Panevėžyje, jį areÅ¡tavus, įvertintas tik 27 000Lt (b. l. 79-80 – duomenys iÅ¡ centrinės hipotekos įstaigos).

IeÅ¡kovo ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovė perleido vienintelį turėtÄ dalinės nuosavybės teise (kartu su trečiuoju asmeniu M. A.) neareÅ¡tuotÄ ir neapsunkintÄ kitomis daiktinėmis teisėmis turtÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16 – duomenys iÅ¡ registrų centro). Jei atsakovai nebÅ«tų sudarę ginčijamo sandorio, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ bÅ«tų galėjęs patenkinti iÅ¡ atsakovės perleisto nekilnojamojo turto dalies. Atsakovei šį turtÄ perleidus neatlygintinai, ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkintinas iÅ¡ dalies. Pripažintina negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-04-03 dovanojimo sutartis Nr. 1718, dalyje dėl atsakovei E. A. priklausančios buto dalies (1/2) dovanojimo G. A.. Atsižvelgtina į tai, jog trečiasis asmuo M. A. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl jam priklausančios minėto buto dalies dovanojimo sÅ«nui G. A., todėl, pripažinus negaliojančiu dovanojimo sutartį dalyje, taikant restitucijÄ (CK 1.80 straipsnio 2 dalį, CK 6.66 straipsnio 4 dalį) ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 82 422,85Lt skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėto vekselio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2008-09-25 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. VÅ -3376) nukreiptinas tik į dalį (1/2) buto, (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei E. A..

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas G. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl ½ ginčo dovanojimo sutarties panaikinimo ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡laidas už antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai pagal tarnybos iÅ¡duotÄ pažymÄ . Apeliantas nurodė, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta, kai atsakovas buvo nepilnametis ir negalėjo įtakoti Å¡ios sutarties sudarymo.

Atsakovo nuomone, teismo iÅ¡vada, kad atsakovÄ , kaip nepilnametį, ginančios teisės normos netaikytinos Å¡iame ginče, kuris vyksta atsakovui jau esant pilnamečiui, yra neteisinga ir neteisėta, nes materialinės teisės normos yra taikomos tos, kurios galiojo, kai buvo sudaromas ginčo sandoris. Motina laidavo vekselį savo turtu, tačiau į šį turtÄ negalėjo bÅ«ti įskaitytas bÅ«stas, kuriame gyvena nepilnametis vaikas. Kreditorius turėjo bÅ«ti suinteresuotas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu turtu skolininko prievolė yra laiduojama.

Be to, dovanojant ginčo butÄ , jau buvo areÅ¡tuotas tam pačiam tikslui motinai priklausantis žemės sklypas, ko motina neginčijo ir manė, kad jos, kaip laiduotojos pareiga bus įvykdyta realizuojant tÄ Å¾emės sklypÄ . Apeliantas taip pat akcentavo, kad dovanÄ priėmė bÅ«damas nepilnametis, todėl jis neprivalo atsakyti už dovanotojo prievoles. CK 66 straipsnio 2 dalies norma galėjo bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų buvęs pilnametis, galėjęs priimti savarankiÅ¡kus sprendimus ir už juos atsakyti.

Ginčo atveju ½ ginčo dovanojimo sutarties sandorio pripažinimas negaliojančiu yra neteisėtas, nes negali turėti įtakos sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų teisėms į turtÄ , kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektu (CK 6.66 straipsnio 5 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipiant į ½ dalį buto, neiÅ¡sprendus jo vykdymo galimybės yra neteisėtas, pažeidžiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu nustatytÄ tvarkÄ .Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, kad nors ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo nepilnametis, tačiau Å¡iuo metu jis jau pilnametis ir Å¡ios nuostatos netaikytinos. Kadangi sudarant dovanojimo sutartį nepilnamečio atsakovo interesais veikė jo mama E. A., kaip pastarojo įstatyminis atstovas (CK 2.7 straipsnio 1 dalis), todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių valia dėl ginčo sutarties buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra visiÅ¡kai teisėtas, nes egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos tokiam sandoriui pripažinti negaliojančiu: dovanojimo sandoris buvo neatlygintinas bei sudarytas tarp nesÄ Å¾iningų Å¡alių.

Atsakovas netinkamai aiÅ¡kina civilinio proceso teisės normas, nes CPK 667 straipsnis reglamentuoja iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, o ne restitucijos taikymo pagrindÄ . Tik pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ sugrÄ Å¾into turto procesÄ , bus kreiptasi į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo UAB „Medicinos bankas“ (kreditoriaus) atsakovams E. A. (skolininkei ir dovanotojai) ir jos sÅ«nui G. A. (apdovanotajam) pareikÅ¡tÄ actio Pauliana dėl 2009-04-03 Buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, 2011-02-02 sprendimu pripažino negalinčia buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-04-03 dovanojimo sutartį Nr. 1718 dalyje dėl atsakovei E. A. priklausančios buto dalies (1/2) dovanojimo G.

A..CK 6.66 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Å iame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo bÅ«das, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Kadangi atsakovo G. A. apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės susiję su Å¡eÅ¡tÄ ja sÄ lyga, tai teisėjų kolegija pasisako tik dėl jos.Kai actio Pauliana pagrindu ginčijamas neatlygintinas sandoris (kaip nagrinėjamu atveju yra ginčijama dovanojimo sutartis (CK 6.465 straipsnio 1 dalis)) kitos sandorio Å¡alies (trečiojo asmens, nagrinėjamu atveju atsakovo G.

A.) sÄ Å¾iningumas reikÅ¡mės neturi – tokį sandorį galima pripažinti negaliojančiu net ir tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis buvo sÄ Å¾ininga (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Atsakovas akcentuoja tai, kad pastaroji CK nuostata negali bÅ«ti taikoma, nes sandorio sudarymo metu atsakovas buvo nepilnametis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo teiginiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009-04-03 Buto dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovui G. A. iki pilnametystės buvo likę mažiau nei 5 mėnesiai.

Minėtas dovanojimo sandoris buvo sudarytas vadovaujantis CK 2.8 straipsnio, reglamentuojančio nepilnamečių nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų civilinė veiksnumÄ , 1 dalies nuostatomis, t. y. su atsakovo G. A. atstovės pagal įstatymÄ , jo motinos E. A. sutikimu (b. l. 44). Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad 2009-04-03 buto dovanojimo sutartis, patvirtinta notaro (b. l. 44), buvo sudaryta pateikiant reikalingus dokumentus ir tinkamai atstovaujant apdovanotÄ jį, kuris sutarties sudarymo metu buvo nepilnametis, įgijęs dalinį civilinį veiksnumÄ .

Todėl pripažintina, kad dovanojimo sandorio Å¡alys tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sudaryti šį sandorį. Be to, pažymėtina, kad E. A. pripažino, kad šį dovanojimo sandorį sudarė siekdama iÅ¡vengti ieÅ¡kovo inicijuoto iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovei priklausančio turto, t. y. dovanojimo sutarties objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 133), todėl Å¡ioje byloje taip pat yra nepaneigta CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu, skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.

Apeliantas taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovÄ , kaip nepilnametį, ginančios teisės normos netaikytinos Å¡iame ginče, kuris vyksta atsakovui jau esant pilnamečiui, yra neteisinga ir neteisėta, nes materialinės teisės normos yra taikomos tos, kurios galiojo, kai buvo sudaromas ginčo sandoris. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas apelianto teiginys yra nepagrįstas atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime tokios iÅ¡vados nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas savo 2011-02-02 sprendime teisingai nurodė, kad CK 3.85 straipsnis nagrinėjamame ginče netaikytinas, kadangi Å¡is straipsnis reglamentuoja Å¡eimos turto teisinį režimÄ ir apriboja sutuoktinio teisę be teismo leidimo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , priskirtÄ Å¡eimos turtui, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, o nagrinėjamos bylos atveju atsakovė E. A., laiduodama už pagrindinės skolininkės J. Å . prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paimtÄ kreditÄ , prisiėmė savo turiniu kitokio pobÅ«džio prievolę, t. y. laidavo visu savo turtu, o ne konkrečia daiktine teise apribojo Å¡io ginčo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) disponavimÄ , valdymÄ ar naudojimÄ .Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipiant į ½ dalį buto, neiÅ¡sprendus jo vykdymo galimybės yra neteisėtas, pažeidžiantis CPK 667 straipsniu nustatytÄ tvarkÄ , yra netiesėtas ir nepagrįstas, kadangi CPK 667 straipsnyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo, pagal kurį galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vykdymo tvarka, o nenumatytos papildomos restitucijos taikymo sÄ lygos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. atsakovei E. A. grÄ Å¾inama nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). CPK 667 straipsnio nuostatos bus aktualios tuo atveju, kai ieÅ¡kovas UAB „Medicinos bankas“, įsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimui ir atsakovei E. A. gera valia negrÄ Å¾inant skolos, už kuriÄ ji laidavo, norės priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ E. A. priklausančio daline nuosavybės teise valdomo turto ir su praÅ¡ymu kreipsis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Atsakovo G. A. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                  Aldona Tilindienė Teisėjos                                                                                                                                  Neringa Švedienė Zita Smirnovienė