5b17f5c5-e6f0-41db-b1c6-493e04c654d3 · Å iaulių apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-1884-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00846-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui I. L.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo I.
Legislator headnote
AI generated5b17f5c5-e6f0-41db-b1c6-493e04c654d3 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: DÄl Å¡ių priežasÄių byloje negalima nustatyti neteisÄtų atsakovo veiksmų ar neveikimo. Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 p. nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.).
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-1884-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00846-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui I. L.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo I.
L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas I. L. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu (2-6 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Atsakovas, Å iaulių TI), 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad ryÅ¡ium su laisvÄs apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2008 m. iki 2015 m., pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus, perpildytose kamerose, neatitinkanÄiose higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinÄmis sÄ lygomis, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kanÄiais.
Kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , pablogÄjo sveikata.PareiÅ¡kÄjas į teismo posÄdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, pateikÄ praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant (6, 93, 98 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posÄdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai â teismo Å¡aukimu (99 b. l.), pateikÄ teismui atsiliepimÄ (13-20 b. l.), kuriame praÅ¡Ä skundÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.
NurodÄ, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriaus pažymų âDÄl I. L.â matyti, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas įstaigoje periodiÅ¡kai nuo 2008-02-08 iki 2015-02-13, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dÄl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtine, tiek ir neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinÄjant pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaiÄiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Atsakovas nurodÄ, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose su dar 1-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,43 iki 18,2 kv. m. Toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra pastovus, dalis kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Atsakovas pabrÄžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dÄl objektyvių priežasÄių ne visuomet turi galimybÄ užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nÄra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
PasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais. NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių TI metu jo laikymo kamerose patikrinimų nebuvo atlikta.
KalÄjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad TaisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo âDÄl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimoâ įsigaliojimo, todÄl analizuojant pareiÅ¡kÄjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dÄl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ reikalavimai, susijÄ su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dÄl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsako patys nuteistieji.
Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose langai vÄdinimui pritaikyti, kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dÄl pelÄsio ar drÄgmÄs kameroje. PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais.
Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kÄjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinÄs teritorijos pastato rÅ«syje esanÄioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2014-10-03 patikrinimo akte užfiksuota, kad iÅ¡vykstanÄiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl Å¡alÄio ir purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dÄstomi remiantis subjektyviais pojÅ«Äiais, todÄl jų teisingumo nÄra galimybÄs įvertinti.
DÄl Å¡ių priežasÄių byloje negalima nustatyti neteisÄtų atsakovo veiksmų ar neveikimo. Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 p. nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.).
Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei SuÄmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojanÄios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kanÄiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykÄ asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras â rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įproÄius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ .
PareiÅ¡kÄjas jokių nusiskundimų dÄl laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis įstaigai nebuvo pateikÄs, nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybÄs nepagrindžia, skundžiasi abstrakÄiai, todÄl atsakovo veikimas nelaikytinas turinÄiu neteisÄtumo požymių.PareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.
PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrÄžiamus neturtinÄs žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.
To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄ Å¾ala priteisiama konkreÄiu atveju nustaÄius, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinÄs žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas I.
L. nagrinÄjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kÄlÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinÄs atsakomybÄs atvejį, kai žala atlyginama dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.
NeteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmÄ konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ ar įstatymų saugomas interesas. TaÄiau asmens pažeista teisÄ teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkreÄiai įvardija neteisÄtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakÄiai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai, kokio teisÄs akto reikalavimų nevykdÄ atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal atitinkamas teisÄs normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-146-1527/2012).NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2008-02-08 iki 2011-02-01 ir nuo 2014-02-27 iki 2015-02-13.
NeturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, kamerose buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra galima pagal galiojanÄius teisÄs aktų reikalavimus.Pasisakydamas dÄl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mÄs pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis â tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.
Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisÄ teismas priima nagrinÄti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigÄs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), taÄiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybÄ priverstinai, valstybÄs prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minÄtas teisÄs aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y.
įvertinus pareiÅ¡kÄjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužÄs 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). PareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2008-02-08 iki 2011-02-01 ir nuo 2014-02-27 iki 2015-02-13 (22-23, 102-103 b. l.), o į teismÄ kreipÄsi tik 2015 m. kovo 17 d. (pagal spaudÄ ant voko â 8 b. l.), nurodÄ, kad anksÄiau į teismÄ kreiptis negalÄjo, nes EŽTT nutarimai nÄra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todÄl negalÄjo suprasti, kad jo teisÄs pažeidžiamos (7 b. l.), taÄiau teismas vadovaujasi nacionaline teisÄs norma - LR Civilinio kodekso nuostatomis dÄl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Å¡ios nuostatos yra paskelbtos lietuvių kalba ir jų versti nereikia, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, kurios pateisintų tokį ilgÄ delsimÄ , todÄl reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008-02-08 iki 2011-02-01 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2014-02-27 iki 2015-02-13.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais.
Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punktÄ iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esanÄios 2015-07-01 pažymos Nr. 60/09-22039 (102-103 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas I.
L. laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, t.y. nuo 2014-02-27 iki 2015-02-13, Å iaulių TI buvo laikomas 37 dienas. PareiÅ¡kÄjas kameroje Nr. 62 buvo laikomas nuo 2014-02-27 iki 2014-03-07 su dar 4-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,43 iki 3,40 kv. m., kameroje Nr. 66 - nuo 2014-10-30 iki 2014-11-04 su dar 4-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,82 iki 4,52 kv. m., ir kameroje Nr. 63 â nuo 2015-01-21 iki 2015-02-13 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,63 iki 6,05 kv. m. Taigi 25 dienas pareiÅ¡kÄjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 11 dienų pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažiau, negu 3,6 kv. m. (nuo 2,43 iki 3,40 kv. m.), o 1 dienÄ pareiÅ¡kÄjui tenkantis kameros plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 2,82 iki 3,76 kv. m.).
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas 12 dienų buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktų reikalavimus kamerų plotui. Ä®vertinÄs tai, kad kamerų plotas paprastai bÅ«na užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas ir jo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista, o Å iaulių TI administracija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.IÅ¡ byloje esanÄių VisuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu patikrinimų, ar kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), reikalavimus, nebuvo atlikta, kitų įrodymų dÄl netinkamos kamerų bÅ«klÄs byloje nÄra, todÄl konstatuoti, kad valstybÄs valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai laikÄ pareiÅ¡kÄjÄ kamerose, neatitinkanÄioje joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nÄra pagrindo.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina ir dÄl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau â Instrukcija) 144 p. nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinÄ (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos paÄios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo.
ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vÄti pirÅ¡tines. Instrukcijos 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvÄs atÄmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turÄti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurÄ (skarelÄ), nusiauti avalynÄ, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, Å¡ie daiktai įdÄmiai apžiÅ«rimi ir apÄiupinÄjami.
IÅ¡ byloje esanÄio 2014-10-03 patikrinimo akto Nr. EP-406 (48-52 b. l.) matosi, kad 2014-09-25 atlikus patikrinimÄ Å iaulių TI kratos patalpoje, nustatyta, jog iÅ¡vykstanÄiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. Taigi nepasitvirtino pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl asmens ir daiktų apžiÅ«ros antisanitarinÄmis sÄ lygomis, taip pat teiginiai dÄl purvo, neÅ¡varos, be to, Å¡ie teiginiai yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, pareiÅ¡kÄjas skunde tik nurodÄ, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinÄmis sÄ lygomis, taÄiau nenurodÄ, kad bÅ«tent jam jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinÄmis sÄ lygomis, kada tas buvo padaryta, todÄl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukÅ¡Äiau nurodytÄ tvarkÄ .PareiÅ¡kÄjas skunde teismui nurodÄ, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji asmenys laikomi kartu, tai žemina asmens orumÄ .
PažymÄtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei SuÄmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojanÄios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kanÄių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras SuÄmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras â rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įproÄius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kanÄiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .
Pakitus suimtojo (nuteistojo) įproÄiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kanÄiųjų/nerÅ«kanÄiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras 2014-09-25 atlikÄs Å iaulių TI patalpų patikrinimÄ , patikrinimo akte Nr. EP-406 taip pat konstatavo, kad rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kanÄiųjų, suimtieji pildo praÅ¡ymus (48-52 b. l.). PažymÄtina, kad byloje nÄra jokių duomenų, kurie galÄtų patvirtinti, jog kamerose, kuriose kalÄjo pareiÅ¡kÄjas, buvo rÅ«koma, pareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ, ar jis pats yra nerÅ«kantis, skundžiasi abstrakÄiai ir skunde nurodomų aplinkybių nesieja su savimi paÄiu, o iÅ¡ jo asmens sveikatos istorijoje padarytų įrašų matosi, kad pareiÅ¡kÄjas pirminÄs gydytojų apžiÅ«ros metu 2008 m. kaip žalingÄ Ä¯protį nurodÄ rÅ«kymÄ (67 b. l.).
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nÄra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl rÅ«kanÄių ir nerÅ«kanÄių asmenų laikymo kamerose galÄjo patirti neturtinÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti kalinamam teisÄs aktų reikalavimus atitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
TaÄiau atkreiptinas dÄmesys, kad nagrinÄjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas, kameroje laikomų asmenų skaiÄius kito: pareiÅ¡kÄjas kameroje, kurioje jam teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, buvo laikomas 9 dienas nuo 2014-02-27 iki 2014-03-07, ir dalį dienos 2014-10-30, kadangi tÄ dienÄ buvo atvežtas į Å iaulių TI, bei pilnÄ dienÄ 2014-10-31, vienÄ dienÄ kameroje Nr. 66 jam teko nuo 2,82 iki 3,76 kv. m. (102-103 b. l.). Taip pat pažymÄtina, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais, taÄiau ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.
CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( LVAT 2014-11-25 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-575-2162/2014). Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo I. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo I. L. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priÄmusį teismÄ .
TeisÄja                                                                              JarÅ«nÄ Sedalien