5b17ec00-1513-4ec7-a580-7f6199e6bfc0 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                                                    Civilinė byla Nr. 2S-108-278/2010                                                     2-08-3-05506-2009          Procesinio sprendimo kategorija: (S)  121.14; 122.2; 122.3; 122.4.                                                                                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                       N U T A R T I S                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2010 m. vasario 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja), kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8012-811/2009 pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ suinteresuotam asmeniui Panevėžio apygardos prokuratÅ«rai dėl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2009-08-10 nutarimÄ Nr. T2-209(03), įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ paÅ¡alinti padarytus pažeidimus ir apginti Poskų teises ir teisėtus interesus bei valstybės vieÅ¡Ä jį interesÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2009-07-15 skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro prašė iÅ¡tirti LR Seimo kontrolieriaus 2008-08-29 pažymoje nustatytas aplinkybes dėl automobilių aptarnavimo stoties „Ratas“ neteisėtos statybos ir įregistravimo ir dėl to kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Seimo kontrolierius, patvirtino faktÄ , kad Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija, vykdydama žemės reformos žemėtvarkos darbus, projekto autorių A.

G. ir Z. B. darbus kontroliavo aplaidžiai, netinkamai ir tuo pažeidė V. P. ir kitų K. P. įpėdinių teises į nuosavybę. Panevėžio apygardos prokurorė 2009-08-10 nutarime nurodė, kad A. Z. įmonei 1992-07-29 buvo iÅ¡duotas leidimas statyboms iÅ¡duotas, tačiau pareiÅ¡kėjas teigia, kad faktiÅ¡kai A. Z. pastatÄ pradėjo statyti 1991-08-14 ir nuo 1992 m. gegužės mėn. statybų nevykdė. Nurodė, kad prokurorė Å¡ios turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės netyrė ir teisiÅ¡kai neįvertino.

Be to, nesutinka su iÅ¡vada, kad A. Z. pastatÄ pastatė ir įregistravo teisėtai, nes vadovautasi tik Utenos virÅ¡ininko administracijos praneÅ¡imu. Teigia, jog Seimo kontrolierius įrodė, kad Utenos virÅ¡ininko administracija, įregistruodama pastatÄ , pažeidė teisės aktų reikalavimus, grubius pažeidimus padarė notarė D.Malinauskienė, neteisėtai patvirtinusi pastato pirkimo – pradavimo sutartį ir tuo sudariusi sÄ lygas neteisėtai jį įregistruoti bei VÄ® Registrų centro Utenos filialo atsakingi pareigÅ«nai, nes ginčo pastatas buvo pastatytas neturint žemės sklypo dokumentų, neteisėtai nusavinant iÅ¡ privataus Poskų sklypo Nr. 11-2, 0,14 ha.

Teigia, kad neteisingai nustatytas ir pastato „Ratas“ baigtumas procentais (82 proc.), nors faktiškai jo baigtumas nesudaro 50 procentų. Teigia, jog prokuratūra taip pat netyrė aplinkybių dėl žemės sklypo R. J. suteikimo, nepastebėjo fakto, kad Utenos apskrities viršininkas skelbia neteisėtus įsakymus, teisiškai neįvertino A. G. ir Z. B. padarytų pažeidimų ir netyrė pareiškėjo skundų, Seimo kontrolieriaus įvardintų pažeidimų, todėl neapgynė nei pareiškėjo, nei viešojo intereso.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nagrinėjant 2009-07-14 skundÄ bei Seimo kontrolieriaus 2008-08-29 pažymÄ Nr. 4D-2007/4-975//4D-2008/2-1061/3D-2889, prokurorė turėjo vadovautis naujos redakcijos LR ProkuratÅ«ros įstatymo 2 str. 2 p. 7 papunkčio nuostata ir ginti jo teises ir teisėtus interesus bei vieÅ¡Ä jį interesÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atmetė ir į valstybės biudžetÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisė 12,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu.

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad leidimas A. Z. individualiai įmonei statyti techninio aptarnavimo stotį LeliÅ«nuose buvo iÅ¡duotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, automobilių techninio aptarnavimo stotis pastatyta ir įregistruota teisėtai, todėl Å¡io statinio nėra pagrindo laikyti savavaliÅ¡kos statybos statiniu. Nustatęs, kad leidimas statybai buvo iÅ¡duotas, teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokurorė iÅ¡tyrė visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl automobilių techninio aptarnavimo stoties įregistravimo, patvirtino, kad Å¡is pastatas buvo įregistruotas turint leidimÄ statyti, todėl vieÅ¡asis interesas nebuvo pažeistas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2009-08-10 nutarimas Nr. T2-209(03) atsisakyti kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo laikytinas pagrįstu, todėl jį naikinti atsisakytina. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas teiginys, jog Seimo kontrolierius įtikinamai įrodė, kad A. Z. pastatÄ pastatė be leidimo, neatitinka tikrovės. Nurodė, kad kontrolieriui nebuvo pateikta A. Z. individualiai įmonei iÅ¡duoto statybos leidimo kopija, todėl jis darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tina siÅ«lyti prokuratÅ«rai detaliau iÅ¡tirti nurodytas aplinkybes ir nustatyti, ar tikrai automobilių techninio aptarnavimo stotis buvo pastatyta ir įregistruota be statybos leidimo, o nustačius pažeidimus, imtis atitinkamų teisės aktuose nustatytų priemonių.

Teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad manydamas, jog yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, pareiÅ¡kėjas gali pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka ir pats kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo. Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde kelia ne tik automobilių techninio aptarnavimo stoties pastatymo teisėtumo klausimÄ , bet nurodo ir kitas aplinkybes (dėl neteisingo pastato baigtumo nustatymo, pastato teisinio įregistravimo neturint žemės sklypo dokumentų, dėl žemės sklypo R.

J. suteikimo, Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymų neteisėtumo, notarės D.Malinauskienės ir VÄ® Registrų centro pažeidimų ir kt.), teismas dėl jų nepasisakė ir skundo dalyku laikė tai, kÄ apibrėžia pats pareiÅ¡kėjas, t.y. Seimo kontrolierių Pažymos 28-32 punktai – dėl techninio aptarnavimo stoties statybos ir įregistravimo.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas V. P. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-27 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad prokurorai nepagrįstai įsitikinę, kad pastatas „Ratas“ pradėtas statyti turint iÅ¡duotÄ leidimÄ , projektÄ ir kitas sÄ lygas statybai vykdyti.

Nurodo, kad LR Seimo kontrolierius nustatė, jog notarės D.Malinauskienės patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. DM-9048 nėra pridėto leidimo. Notarė leidimo nepateikė ir Seimo kontrolieriui. Utenos savivaldybės administracija, Utenos apskrities archyvas Seimo kontrolieriui nepateikė leidimo statybai nei originalo, nei jo kopijos. Teigia, jog tik po pakartotinio kreipimosi į Utenos apskrities viršininko administracijos direktorių, Seimo kontrolieriui buvo pateiktas išrašas iš žurnalo, kuriame nurodyta, jog 1992-07-29 buvo padarytas spaudas dėl statybos leidimo.

Nurodo, kad A. Z. pastatÄ â€žRatas“ pradėjo statyti 1991-08-14 ir baigė 1992 m. gegužės mėnesį, tačiau Å¡ių faktinių aplinkybių prokurorai neužfiksavo, o spaudas žurnale apie leidimÄ statybai buvo padarytas tada, kai pastatas jau buvo pastatytas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ jog A. Z. pastatÄ pastatė dar nesant užraÅ¡o žurnale apie leidimÄ statybai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad prokurorės S.Jurskytės – Ignatavičienės nutarimas užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai.

PareiÅ¡kėjas mano, kad vadovaujantis CPK 49 straipsnio nuostata, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra, objektyviai įvertinusi susidariusias aplinkybes, turi imtis iniciatyvos ginti pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo 2009-08-18 skundÄ pažeidė CPK 290 straipsnio 3 dalies bei 292 straipsnio nuostatas, nes nutartį priėmė po posėdžio praėjus 14 dienų, o jam nutartį atsiuntė tik po 50 dienų, dėl ko jis negalėjo savalaikiai apskųsti nutarties.

Be to, nesutinka su priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, susijusiomis su procesinių dokumentų įteikimu, abejoja ar teismas pagrįstai bylÄ nagrinėjo vadovaudamasi CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ 443 straipsnio bei 513 straipsnio nuostatomis.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo V. P. atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras ginčijamÄ nutartį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas nepateikė naujų įrodymų ir nepagrindė, jog iÅ¡dėstytas jo aplinkybes vieÅ¡ojo intereso aspektu reiktų vertinti kitaip nei įvertino prokuroras savo nutarime.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjui nesutinkant su tyrimų iÅ¡vadomis, kurios neatitinka jo lÅ«kesčių, ir manant, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, prokurorų priimti nutarimai, taip pat ir skundžiama teismo nutartis, neužkerta pareiÅ¡kėjui kelio pačiam kreiptis į teismÄ dėl jo pažeistų teisių gynimo. Atskirasis skundas atmestinas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. P. 2009-07-15 skundu prašė Panevėžio apygardos vyriausiÄ jį prokurorÄ iÅ¡tirti ar Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ros veiksmai, atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Â tiriant LR Seimo kontrolieriaus 2008-08-29 pažymoje nurodytas aplinkybes dėl automobilių aptarnavimo stoties „Ratas“ statybos, įregistravimo, yra teisėti.

IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad tiriant V. P. skundÄ buvo nustatyta, jog Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ra, 2008-09-26 gavusi LR Generalinės prokuratÅ«ros persiųstÄ V. P. praÅ¡ymÄ , Seimo kontrolieriaus pažymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismine tvarka inicijuoti procesÄ dėl automobilių techninio aptarnavimo stoties savavaliÅ¡kų statybos padarinių Å¡alinimo, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 49 straipsniu, Utenos rajono apylinkės teismui 2008-10-28 padavė ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo.

Teismo nutartimi nustačius terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, nustatytu terminu ieÅ¡kinio trÅ«kumai nebuvo Å¡alinami, nes Utenos r. savivaldybės administracija 2008-10-30 raÅ¡tu informavo apylinkės vyriausiÄ jį prokurorÄ , kad statybos leidimas statyti automobilių techninio aptarnavimo stotį LeliÅ«nų mstl., Utenos r. buvo iÅ¡duotas individualiai A. Z. įmonei ir pateikė leidimų iÅ¡davimo valstybinėms statyboms Utenos rajone iÅ¡davimo žurnalo iÅ¡raÅ¡Ä . NepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2008-12-29 nutartimi ieÅ¡kinys buvo grÄ Å¾intas ir laikytas nepaduotu, o Utenos rajono prokuratÅ«ros 2009-06-01 raÅ¡tu V.

P. informuotas, kad kreiptis į teismÄ nėra pagrindo, nes statybos pradėtos turint leidimÄ , gautÄ pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ . IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra, patikrinusi Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ros surinktÄ medžiagÄ , pažeidimų nenustatė ir 2009-08-10 nutarimu atsisakė kreiptis į teismÄ dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimo pagal V. P. skundÄ . Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino teismui pateiktus duomenis ir darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad naikinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2009-08-10 nutarimÄ nėra pagrindo, nes esant leidimui vykdyti statybas, konstatuoti, kad statybos buvo vykdomos savavaliÅ¡kai ir automobilių techninio aptarnavimo stotis pastatyta bei įregistruota neteisėtai, nėra pagrindo.

Apelianto teiginiai, kad A. Z. ginčo pastatÄ pradėjo statyti 1991-08-14, t.y., iki leidimo iÅ¡davimo, jokiais įrodymais nepatvirtinti (CPK 178 str.). Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesÄ reglamentuoja Civilinio proceso kodekso nuostatos ir ProkuratÅ«ros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti. Pagal LR ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu ar praÅ¡ymu. CPK 49 straipsnio 1 dalies sÄ voka „vieÅ¡asis interesas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Ä®statymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, nepateikė vieÅ¡ojo intereso sampratos, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vieÅ¡asis interesas turi bÅ«ti suprantamas plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne.

Dėl to kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį.

Kolegija konstatuoja, jog teisė apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priklauso prokurorui, todėl pareiÅ¡kėjui nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu jis turi teisę pats kreiptis į teismÄ Â su ieÅ¡kiniu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Ta aplinkybė, kad prokuroras atsisakė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, ginant vieÅ¡Ä interesÄ , neužkerta kelio V. P. kreiptis į teismÄ .Civilinio proceso kodekso 290 straipsnis nustato nutarčių priėmimo tvarkÄ , o Å¡io Kodekso 292 straipsnis - tokių nutarčių nuorašų iÅ¡siuntimÄ Å¡alims ir tretiesiems asmenims. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad V. P. buvo informuotas apie jo skundo nagrinėjimo vietÄ ir datÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme (2009-10-13, b.l. 12). IÅ¡ 2009-10-13 teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėtame posėdyje civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir teismas, vadovaudamasis CPK 269 straipsnio nuostatomis, atidėjo nutarties priėmimÄ ir paskelbimÄ 14 dienų.

Kadangi procesinio sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, apie priimtÄ procesinį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti informuotas tik 2009-10-27, paskelbus nutartį, todėl 2009-10-13 teismo sekretorė, nesant priimtos ir paskelbtos nutarties negalėjo informuoti pareiÅ¡kėjo apie civilinės bylos nagrinėjimo rezultatus (b.l. 19-22). IÅ¡ byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-27 lydraščio Nr. 2-8012-811/2009 matyti, kad pareiÅ¡kėjui V. P. ginčijamos teismo nutarties nuoraÅ¡as iÅ¡siųstas pažeidžiant CPK 292 str. nuostatas, įpareigojančias teismÄ nutartis posėdyje nedalyvavusiems asmenims iÅ¡siųsti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų priėmimo.

IÅ¡ 2009-12-03 raÅ¡to matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog 2009-10-27 nutartį jis turi teisę apskųsti per 7 dienas nuo jos įteikimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas padarytÄ procesinės teisės pažeidimÄ iÅ¡taisė ir V. P., savo teise apskųsti nutartį, kad ir pavėluotai, galėjo pasinaudoti. Minėtas procesinės teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Pirmosios instancijos teismas bylÄ Â iÅ¡nagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) ir pagrįstai turėtas iÅ¡laidas dėl procesinių dokumentų siuntimo, valstybės naudai priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstÄ nutartį nėra pagrindo.           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija                  n u t a r i a:

                 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ Kolegijos teisėjai                                                                                                       Birutė Jonaitienė                                                                                         Ramunė Čeknienė                                                                                   Birutė Valiulienė