2016-02-23 Nr. AB-4120-3-63-3-00114-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-457-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00114-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 26; 38; 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Prima Sensus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–8) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. TGK-2 ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (21.21.)-SL2-177 „Dėl pastatų (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių) pareiškėjui priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), išbraukti iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-190 patvirtinto Netvarkomo arba apleisto, arba nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašo (toliau – ir Sąrašas).

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), kurie nuo 2009 m. kasmet įtraukiami į Netvarkomo arba apleisto, arba nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Į Sąrašą įtraukti paminėti pareiškėjui priklausantys statiniai, pastabose nurodant – pastatai ir patalpos nenaudojami, angos atviros; teritorija prie pastatų prižiūrima. Teigė, kad, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-126 patvirtinto Netvarkomo arba apleisto, arba nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktu, 2014 m. spalio 14 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išbraukti pastatus iš Sąrašo, tačiau ginčijamu 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (21.21.)-SL2-177 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius atsisakė patenkinti prašymą.

Paaiškino, jog ginčydamas nurodytą administracinį aktą kreipėsi į Komisiją, kuri 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. TGK-2 skundo taip pat nepatenkino. Pareiškėjas rėmėsi Aprašo 10 punktu, numatančiu, jog asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Sąrašą, gali savivaldybės administracijai pateikti dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 4.1–4.3 punktuose išvardytų požymių, t. y. kad pastatai ir statiniai nenaudojami (4.1 p.) ar kad patalpos ir statiniai apleisti, netvarkomi (4.3 p.), ir tvirtino, jog ne kartą atsakovui teikė duomenis apie nugriautus statinius, apie statinių sutvarkymą, apie teritorijos priežiūrą, tačiau atsakovas niekaip nereaguoja ir formaliai kasmet įtraukia statinius į Netvarkomų objektų sąrašą.

Pabrėžė, kad Sąraše nurodyti pastatai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nugriauti, pastatai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – demontuoti ir teritorija sutvarkyta, kita dalis pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra išnuomoti, todėl tiek atsakovas, tiek Komisija nepagrįstai atmetė prašymus dėl jam priklausančių pastatų išbraukimo iš Sąrašo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 91–92) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsniu ir įgyvendindama Aprašo 8 punktą, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-190 patvirtino Sąrašą, į kurį įtrauktas ir nekilnojamasis turtas, adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius, įvertinęs vizualinių apžiūrų ir (arba) patikrinimo vietoje metu gautus duomenis, sudaro Sąrašą ir iki kiekvienų metų III ketvirčio pabaigos teikia jį tvirtinti savivaldybės tarybai. Argumentavo, kad pagal patikrinimo vietoje ir apžiūros, atliktos 2014 m. rugsėjo 1 d., duomenis nustatyta, jog pastatų (duomenys neskelbtini) būklė, lyginant su 2013 m. birželio 5 d. atlikto patikrinimo rezultatais, nepakitusi ir atitinka Aprašo 4.1 ir 4.3 punktų požymius. Tvirtino, jog pastatai, adresu: (duomenys neskelbtini), yra laikomi neūkiškai, išorės atitvarai apgriuvę, prie pastatų ir viduje kaupiasi statybinių medžiagų liekanos, ant pastatų auga medžiai, statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros dokumentai nevedami, todėl paminėti statiniai yra pagrįstai įtraukti į Sąrašą ir juos išbraukti iš Sąrašo nėra pagrindo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 109–114) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (21.21.)-SL2-177 ir Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. TGK-2, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (21.21.)-SL2-177, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjo nuosavybės teise valdomus statinius (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-190 patvirtinto Netvarkomo arba apleisto, arba nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis rašytiniais bylos įrodymais, nustatė, jog UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtraukti į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-190 patvirtintą Sąrašą eilės numeriu (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 14 d. prašymu „Dėl teritorijos ir jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš netvarkomų objektų sąrašo“ UAB „Prima Sensus“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, tačiau ginčijamu 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (21.21.)-SL2-177 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius pareiškėjo prašymo nepatenkino. UAB „Prima Sensus“ dėl paminėto sprendimo panaikinimo 2015 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. TGK-2 atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-414 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“ 1.3, 2.7, 3 punktais. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini) įrašymas į Sąrašą sukelia UAB „Prima Sensus“ teisines pasekmes – įmonei atsiranda pareiga mokėti ženkliai didesnius nekilnojamojo turto žemės nuomos mokesčius. Nors UAB „Prima Sensus“ skunde ir atstovas advokatas teismo posėdžio metu teikė argumentus dėl netinkamai skaičiuojamo nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau skundo reikalavimais pareiškėjas neginčijo savo prievolės mokėti konkrečius mokesčius ir nustatytų padidintų mokesčių tarifų. Kadangi UAB „Prima Sensus“ skunde ginčijo tik atsisakymą išbraukti pastatus iš Sąrašo, teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo reikalavimų ribas.

Teismas taip pat vadovavosi Aprašo 4.1, 4.2, 4.3, 10.1, 10.2, 10.3, 10.4, 10.5 punktais. Pabrėžė, kad tiek įtraukiant nekilnojamojo turto objektą į Sąrašą, tiek jį išbraukiant iš Sąrašo, galutinio sprendimo priėmimo teisė suteikta savivaldybės tarybai (Aprašo 8, 11 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju sprendimą dėl nekilnojamojo turto objektų neišbraukimo iš Sąrašo priėmė ne Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius.

Teismas atsižvelgė į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. AD1-2382 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.2.3, 8.2.11 punktus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 223 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 17.1 punktą. Išdėstytų teisės aktų nuostatų pagrindu teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius pagal jam pateiktus dokumentus gali įvertinti, ar nekilnojamojo turto objektas išbrauktinas iš Sąrašo, ar ne, tačiau toks įvertinimas įgyja tik projekto statusą ir be savivaldybės tarybos patvirtinimo neturi teisinės galios. Duomenų apie tai, kad ginčijamo 2014 m. lapkričio 26 d. administracinio akto Nr. (21.21.)-SL2-177 pagrindu būtų parengtas sprendimo projektas ir teiktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai svarstyti, byloje nėra.

Teismas taip pat atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnį, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu. Teismo vertinimu, konstatavus, kad, pažeidžiant Aprašo 11 punktą, 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (21.21.)-SL2-177, kuriuo atsisakyta patenkinti UAB „Prima Sensus“ 2014 m. spalio 14 d. prašymą „Dėl teritorijos ir jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš netvarkomų objektų sąrašo“, priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, toks administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.). Tokiais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus veiksmais buvo pažeista ir Reglamento III skyriuje įtvirtinta savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procedūra, t. y. padarytas esminis procedūrinis pažeidimas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas pažymėjo, jog, pripažinus nepagrįstu ir neteisėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (21.21.)-SL2-177, analogiškais argumentais naikintinas ir Komisijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. TGK-2, kuriuo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Komisija nepagrįstai pripažino atsakovo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (21.21.)-SL2-177 teisėtu.

Teismo vertinimu, pažeisto teisėtumo atkūrimas paprastai pasiekiamas sugrąžinant šalis į padėtį, buvusią iki neteisėto administracinio akto priėmimo, todėl, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 14 d. prašymą ir nustatyta tvarka teikti savivaldybės tarybai sprendimui priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu reiškė ir reikalavimą įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių) pareiškėjui priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), išbraukti iš Sąrašo. Teismas akcentavo, kad dėl objekto išbraukimo iš Sąrašo galutinį sprendimą priima savivaldybės taryba. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – pareiškėjui priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), išbraukti iš Sąrašo.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 116–117) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius yra kompetentingas viešojo administravimo subjektas atlikti Aprašo 5 punkte nurodytus veiksmus, t. y. įvertinti, kad statiniai ar patalpos yra netvarkomi arba apleisti, arba nenaudojami, arba naudojami ne pagal paskirtį, pagal 4 punkte nustatytus požymius, todėl nepagrįstai panaikino 2014 m. lapkričio 26 d. atsakymą pareiškėjui Nr. (21.21.)-SL2-177, kuriuo buvo konstatuojama, jog pastatų būklė, lyginant su 2013 m. birželio 5 d. atlikto patikrinimo rezultatais, yra nepakitusi ir atitinka Aprašo 4.1 ir 4.3 punktų požymius, bei Komisijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. TGK-2. Teismas sprendimo konstatuojamoje dalyje pasisakė, kad, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, atsakovas yra įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 14 d. prašymą ir teikti savivaldybės tarybai sprendimui priimti. Tačiau teismas nenurodė šio įpareigojimo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Be to, sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktos į procesą šalies – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos – pareigos priimti sprendimą dėl objekto išbraukimo iš Sąrašo.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123–125) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą iš dalies pakeisti: nustatyti įpareigojimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš naujo svarstyti UAB „Prima Sensus“ 2014 m. spalio 14 d. prašymą dėl pastatų (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Sąrašo ir teikti sprendimo projektą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimui priimti, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybų leidimų ir statinių priežiūros skyriui yra suteikta teisė įvertinti savivaldybės administracijos padalinių, turinčių teisę atlikti statinių ir (ar) patalpų apžiūrą, pateiktus vizualinių apžiūrų ir (ar) patikrinimo vietoje metu gautus duomenis ir parengti sprendimo projektą dėl jų įtraukimo / išbraukimo į Sąrašą bei sprendimo projektą teikti tvirtinti savivaldybės tarybai, todėl šis skyrius, atsisakydamas išbraukti pareiškėjui priklausiusius pastatus iš Sąrašo, veikė viršydamas savo kompetencijos ribas, dėl to jo priimtas sprendimas yra neteisėtas.

Teismo sprendime buvo pasisakyta dėl 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (21.21.)-SL2-177 priėmimo procedūros pažeidimo, o ne dėl jame nustatytų aplinkybių pagrįstumo, kurios turėtų būti vertinamos iš naujo, nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. spalio 14 d. prašymą. Pažymi, kad nebuvo informuotas apie tai, jog savivaldybės tarybos posėdyje bus tvirtinamas Sąrašas, ir neturėjo galimybės iki to pateikti dokumentus, įrodančius, kad nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 4.1–4.3 punktuose išvardytų požymių, todėl pasinaudojo Aprašo 10 punkte nustatyta alternatyvia tvarka, t. y. pateikė naujus dokumentus ir prašė išbraukti pastatus iš Sąrašo, o atsakovas turėjo vertinti pateiktus dokumentus, inicijuoti patikrinimą ir perduoti spręsti savivaldybės tarybai.

Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. T2-190, šiam ginčui jokios teisinės reikšmės neturi. Kol Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius nepateikė savivaldybės tarybai svarstyti dėl pareiškėjui priklausančių pastatų išbraukimo iš Sąrašo, savivaldybės tarybai nekyla pareiga priimti sprendimų. Kol skundžiamas teismo sprendimas nesukuria savivaldybės tarybai jokių teisių ir pareigų, ji pagrįstai nebuvo įtraukta į procesą.

Teismo įpareigojimo neįrašymas rezoliucinėje dalyje nelaikytinas esminiu pažeidimu. Šį trūkumą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nes panaikinti sprendimą ir grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Be to, panaikinus skundžiamą aktą, teismo sprendimas pats savaime įpareigoja viešojo administravimo subjektą iš naujo vykdyti administracinę procedūrą, todėl atskiras įpareigojimas gali būti ir net nereikalingas, kadangi viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir be atskiro įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomi statiniai (19 vnt.), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-190, tarp kitų statinių, įtraukti į šiuo sprendimu patvirtintą Netvarkomo arba apleisto, arba nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą (Sąrašą). Pareiškėjas 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-31 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Šiame rašte (kaip matyti iš jo turinio) pareiškėjas išreiškė savo nesutikimą su jo valdomų (paminėtų) statinių įtraukimu į Sąrašą, nurodė, kad deda nemažai pastangų šių pastatų ir teritorijos priežiūrai, taip pat išreiškė pretenzijas, kad į jo atliktus darbus niekas nekreipė dėmesio, apie teritorijų patikras nėra informuojamas, ir dėl to, kad kiekvienais metais savivaldybės tarybai pateikiamas tas pats formalus sąrašas (b. l. 81-82).

Iš šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus (toliau – Skyrius) 2014 m. lapkričio 26 d atsakymo į paminėtą pareiškėjo 2014 m. spalio 14 d. raštą matyti, kad jame yra pateikta informacija apie teisės aktų nustatytas statinių tinkamo naudojimo ir techninės priežiūros taisykles, pateikta nuoroda į Aprašo 8 punkto nuostatas dėl Sąrašo sudarymo ir jo tvirtinimo tvarkos bei nurodyta, kad pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo vietoje ir apžiūros duomenis pareiškėjo valdomų (ginčo) pastatų būklė atitinka Aprašo 4.1 ir 4.3 punktų požymius, dėl to jie pagrįstai įtraukti į Sąrašą ir nėra pagrindo juos išbraukti iš Sąrašo. Be to, pažymėta, kad ginčo pastatai bus vertinami rengiant 2015 m. mokestinio laikotarpio Sąrašą (b. l. 88-89).

Pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjo 2014 m. spalio 14 d. kreipimosi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir Skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. (pareiškėjo įvardyto sprendimu) atsakymo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad iš tikrųjų (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas) pati savivaldybės taryba yra tinkama (kompetentinga) institucija (ABTĮ taikymo požiūriu - viešojo administravimo subjektas) spręsti klausimus dėl tam tikrų jos teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų įtraukimo į Sąrašą arba jų išbraukimo iš šio sąrašo (Aprašo 8 ir 11 p.). Skyriaus vaidmuo šiose procedūrose – tam tikrų savivaldybės tarybos sprendimų projektų parengimas ir pateikimas tvirtinti savivaldybės tarybai (Aprašo 8 p., Nuostatų 8.2.3, 8.2.11 p., Reglamento 17.1 p.).

Kalbant apie nagrinėjamoje byloje spręstiną situaciją, pažymėtina, kad (kaip matyti iš pirmiau nurodyto pareiškėjo 2014 m. spalio 14 d. rašto turinio) pareiškėjo nesutikimas su jo valdomų pastatų įtraukimu į Sąrašą iš esmės yra nukreiptas į paminėto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo (jo pagrįstumo) iš prieš tai priimtų tokio pobūdžio sprendimų kritiką. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad šiame rašte nėra tiesiogiai išreikštas reikalavimas (prašymas) išbraukti pareiškėjo valdomus pastatus iš Sąrašo. Esant išvardytoms aplinkybėms, kolegija, vertindama šį pareiškėjo raštą ABTĮ taikymo požiūriu, daro išvadą, kad, viena vertus, jis yra nukreiptas į paminėto, šioje administracinėje byloje neskundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo kritiką, kita vertus, jame yra prašoma, pareiškėjo manymu, objektyvesnio ginčo pastatų vertinimo ateityje. Kalbant apie šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamą Skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. atsakymą į paminėtą pareiškėjo raštą, pažymėtina, kad (kaip matyti iš pirmiau nurodyto jo turinio) jame yra pateikta su pareiškėjo valdomų pastatų įtraukimu į Sąrašą sietina informacija apie ginčo santykių teisinį reglamentavimą bei paaiškinta situacija, buvusi iki paminėto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo priėmimo (t. y. pastarojo sprendimo pagrįstumą paaiškinanti informacija).

Išvardytos, nagrinėjamo ginčo situaciją apibūdinančios aplinkybės, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio, t. y. ABTĮ taikymo prasme jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, dėl to negali būti laikomas pareiškėjo (ABTĮ nustatyta tvarka ginamų) teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir juos apibendrindama, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tikrąjį kilusio ginčo pobūdį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisingu ir pagrįstu. Todėl teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė