5b13b60b-7b46-45e6-acb7-ee8d24cf87e9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-975-1100/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50091-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorams Romualdui Latveliui, Olgai Å leiterienei, kaltinamajam R. V., gynėjai advokatei Vaidotei Radvilavičienei, nukentėjusiajam R. B., vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose (iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du) žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (12 nusikalstamų veikų) galutine 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 2 metams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 3 metams;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos), 159 straipsnį galutine 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 15 parų arešto bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 parų arešto bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d., 2017 m. birželio 8 d. ir 2017 m. birželio 21 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės R. V. tyčia pragrobė svetimÄ turtÄ ir automobilį: jis 2020 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu nuo 4.30 iki 5.30 val. bÅ«damas R.

B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡iam užmigus, pagrobė R. B. priklausančio buto ir automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus, kurių vertė 60 Eur, ir, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ minėto buto, pagrobė automobilį Peugeot 407 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Eur. R. V. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. gruodžio 23 d. atvažiavo pas R. B., Å¡io namuose gėrė, po to, kaltinamasis paėmė automobilį Peugeot (automobilio raktelius pasiėmė nuo stalo, R. B. neleido to daryti) ir nuvažiavo pas žmonÄ . R. B. nežinojo, kad R. V. paėmė automobilį. Vėliau vėl važiavo tuo pačiu automobiliu, kai padarė eismo įvykį ir sudaužė automobilį. Pripažino, kad pagrobė automobilį. Neigiamai vertina savo veiksmus, pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį. Å iuo metu dirba, yra vedęs, turi mažamečių vaikų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Nukentėjusysis R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 22 val. pas jį į svečius atvažiavo iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardas yra R.. Šis, jo žiniomis, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad R. atvažiavo pas jį iš (duomenys neskelbtini) su taksi.

Jis pažįsta R. nuo šių metų vasaros, jie susipažino Šeškinėje, prie Vilniuje, Buivydiškių g. 12, esančios naktinės parduotuvės. Nuo to laiko jie retkarčiais susiskambindavo ir yra kelis kartus susitikę išgerti alkoholio. Būnant jo namuose ir vartojant alkoholį, 2020 m. gruodžio 24 d. apie 10 val. R. be jo leidimo paėmė raktų ryšulį su penkiais raktais, du – nuo įvykio vietoje esančio buto, du – nuo motinos namo, taip pat vienas raktas nuo jo motinai priklausančio automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo virtuvėje ant stalo.

R. pasiėmė juos ir išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio. Raktų ryÅ¡ulį su visais raktais vertina 60 Eur. R. maždaug po 15 minučių sugrįžo pas jį namo ir jie toliau vartojo alkoholį. R. sugrįžus, jis padėjo buto ir automobilio raktus atgal ant virtuvės stalo. Apie 11 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir nemiegojęs visÄ naktį, R. B. užmigo, tuo metu R. sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. jis atsikėlęs pamatė, kad namuose nėra R., taip pat pamatė, kad dingo virtuvėje ant stalo buvę jo ankščiau minėti raktai.

Nuėjęs prie lango, kuris veda į pagrindinę (duomenys neskelbtini) (vaizdas į (duomenys neskelbtini) namo pusę), pamatė, kad iš kiemo buvo pagrobtas jo motinai A. B. priklausantis, tačiau realiai jam priklausantis automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2004 metų laidos), kurį jis vertina 2000 Eur. Jo automobilis turėjo individualių požymių: buvo išdaužtas galinis kairės pusės žibintas, automobilio priekinis kairės pusės sparnas parūdijęs, automobilio gale buvo dvi vaikiškos kėdutės. Automobilis yra rudos spalvos, penkių durų, lietais penkių stipinų ratais, sedano kėbulo tipo.

MinėtÄ automobilį eksploatuoja jis, rÅ«pinasi jo technine bÅ«kle ir yra materialiai atsakingas už jį. Tai pamatęs, jis iÅ¡ karto paskambino R. į mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsiliepė ir jam pasakė, kad automobilį gražins maždaug po valandos. Pokalbio metu jis iÅ¡girdo dar kažkokį asmenį kalbant prie R., kuris pasakė, kad po valandos automobilis jau stovės jo kieme. Per tÄ valandÄ ir vėliau jis dar daugybę kartų skambino R., tačiau jis neatsakė į skambučius, todėl paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie automobilio vagystę. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 3.52 val. jis gavo žinutę iÅ¡ R., kad nekviestų policijos, taip pat nurodė, kad atlygins visÄ jam padarytÄ Å¾alÄ .

Bendrai jam padaryta 2060 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 37–39). Liudytojas V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apie 16 val. jis, bÅ«damas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pamatė, kad į jo namÄ juosiančiÄ tvorÄ Ä¯važiavo automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prie minėto automobilio pamatė tris asmenis. Jam išėjus į laukÄ Ä¯vertinti žalÄ , prie jo priėjo vyras, prisistatęs R. vardu, pasakė, kad nori atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , ir nurodė, kad Å¡iuo metu jis neturi pinigų, tačiau, per kelias dienas surinkęs pinigus, juos atveÅ¡, taip pat jis nurodė savo kontaktinį mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

R. buvo maždaug 180 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, juodais plaukais, apsirengęs kostiuminėmis kelnėmis su kantu bei tamsios spalvos striuke, daugiau detalių asmens neįsidėmėjo. Kiti du buvę su juo vyrai nebendravo su liudytoju, tačiau, atpažino, kad vienas iÅ¡ vyrų yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini), buvo plataus veido, apie 175 cm Å«gio, stambaus kÅ«no sudėjimo, Å¡viesių plaukų, daugiau detalių neįsidėmėjo. Trečias vyro požymių neatsimena iÅ¡vis. Mano, kad du vyrai buvo apsvaigę nuo alkoholio, o, jo manymu, vairuotojas R. buvo blaivus arba labai mažai iÅ¡gėręs. Jis su R. susitarė, kad atlygins žalÄ , todėl policijos nekvietė.

Po susitarimo pas jį į kiemÄ atvyko iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo, kurio jokių duomenų nežino, ir asmenys, o bÅ«tent R. paprašė jo, kad jis nutemptų automobilį į jo kiemo vidų. Kol automobilis buvo tempiamas, prie jo vairo sėdėjo R.. Po to, kai automobilis buvo nutemptas, visi trys asmenys išėjo jam nežinoma kryptimi. Taip pat nori parodyti, kad R. jo buvimo Å¡alia metu skambino, kaip jis nurodė, automobilio savininkui, kad atlygins jam visÄ Å¾alÄ . Taip pat pokalbio metu jis paprašė, kad R. duotų jam pabendrauti su automobilio savininku.

Jam bendraujant su automobilio savininku dėl tvoros žalos atlyginimo, su juo negalėjo susikalbėti, nes jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, suprasti jo kalbos negalėjo (1 t., b. l. 47–49). Liudytojas M. S. (M. S.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. pažįsta apie dvejus metus, su juo susipažino, nes jie šalia gyveno. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), dažnai su juo išgerdavo, tačiau kai jis persikraustė į (duomenys neskelbtini), dažniau susiskambina nei susitinka. 2020 m. gruodžio 24 d. jis namuose t. y. (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus su kaimynais ir apie pietus, tiksliai neprisimena kada, jam paskambino, ar parašė, neprisimena, R. ir pasakė, kad atvažiuos pas jį.

Po tam tikro laiko jis išėjo iÅ¡ namo bei pamatė R. ir I.. R. buvo su pilkos spalvos automobiliu (Peugeot arba Renault, tiksliai negali pasakyti nes buvo gerokai iÅ¡gėręs), jis su I. prie automobilio dar iÅ¡gėrė po 1 l talpos alaus, R. prie jų negėrė, ar atvažiavo jis girtas, tiksliai negali pasakyti, nes, kaip ir minėjo, buvo stipriai iÅ¡gėręs. Po tam tikro laiko R. pasakė jiems, kad reikia pastatyti pas draugÄ automobilį, jie įsėdo ir važiavo, kur link neprisimena, nes buvo slidu (buvo Å¡lapdriba), automobilis pradėjo slysti kelyje, automobilį neÅ¡iojo į Å¡onÄ , jis tiksliai neprisimena, tačiau buvo stiprus garsas ir jie į kažkÄ atsitrenkė (į kÄ atsitrenkė, nematė).

IÅ¡lipęs pastebėjo, kad atsitrenkė į betoninę tvorÄ ar sienÄ . Automobilyje jis sėdėjo gale, I. – priekyje keleivio sėdynėje, o R. sėdėjo prie vairo. Kai jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pastebėjo, kad ateina kaimynai iÅ¡ aplinkinių namų, jie kelias minutes pastovėjo ir išėjo važiuoti namo. Kodėl jie išėjo ir paliko tÄ automobilį, negali paaiÅ¡kinti, galbÅ«t dėl to, kad buvo girti. Kiek prisimena, jie niekam nepranešė. Jis dar klausė R., iÅ¡ kur gavo tÄ automobilį, klausė, ar nusipirko naujÄ .

R. atsakė, kad pasiskolino pas draugÄ , pas kokį nesakė, ir daugiau apie automobilį nieko nekalbėjo (1 t., b. l. 51–53). Liudytojas I. R. (I. R.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta R., nes ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 23 ar 24 d., jau neprisimena, jam paskambino R. ir pasakė, kad atvažiuos pas jį, taip pat pasakė, kad pasiskolino automobilį pas pažįstamÄ , tiksliai iÅ¡ ko, nežino. R. dienÄ , apie pietus, atvažiavo minėtu automobiliu pas jį į (duomenys neskelbtini), atrodo, automobilis buvo pilkos spalvos, kokios markės automobilis, neprisimena, nes buvo iÅ¡gėręs. Ar R. buvo iÅ¡gėręs, nepastebėjo.

Jiems susitikus, jie paskambino M. ir susitarė susitikti. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas M., kiek atsimena, jie su M. kažkÄ iÅ¡gėrė, o R. prie jų negėrė, todėl negali pasakyti, ar jis vairavo iÅ¡gėręs. Po to, R. pasakė, kad jam reikia gražinti automobilį draugui, pas kurį paėmė šį automobilį, ir jie nusprendė grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Jiems bevažiuojant, liudytojas buvo užsimerkęs, gal lyg ir prarado sÄ monę, nes M. jam trenkė 3 kartus delnu, kad pasižiÅ«rėtų, ar jis gyvas, ar užmigo, ar prarado sÄ monę, nežino.

Atsimerkęs pastebėjo, kad automobilis, kuriuo važiavo, yra sudaužytas, ir jie atsitrenkė į tvorÄ . Automobilyje jis sėdėjo priekyje, M. gale, o R. buvo prie vairo. Po Å¡io įvykio jam niekas nieko neaiÅ¡kino, M. tik pasakė, kad jie važiavo ir nuvažiavo, todėl negali pasakyti, kaip atsitrenkė, nes nematė (1 t., b. l. 55–57). Liudytojas R. S. (R. S.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, tikslios dienos neprisimena, jis išėjo iÅ¡ savo namų ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Sėdėdamas savo automobilyje, pastebėjo netoli parduotuvės „Maxima“ automobilį Peugeot 407 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos ir prie jo du vyrus, kurie buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, nes buvo matyti, kad jie svirduliuoja, veiksmai nekoordinuoti, taip pat vienas iÅ¡ jų Å¡lapinosi netoli parduotuvės taromato. Jis nesitikėjo, kad tie neblaivÅ«s vyrai sės į minėtÄ automobilį ir važiuos, tačiau netrukus jie taip ir padarė. Liudytojas iÅ¡ karto pradėjo važiuoti bandydamas pasivyti juos.

MinėtÄ automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini) tačiau iki galo niekaip ir neprisivijo – važiavo kažkur 300–500 m atstumu, tačiau jie apsisuko netoli bažnyčios, o jis turėjo sustoti prie raudonos Å¡viesos Å¡viesoforo, todėl, kol užsidegė jam žalios spalvos Å¡viesoforas, nebesugebėjo jų pavyti ir kur jie nuvažiavo, nematė. Apie šį įvykį jis pranešė policijai ir su ja bendravo važiuodamas paskui minėtÄ automobilį. Ar vairuotojÄ tikrai galėtų atpažinti, nežino, nes matė jį iÅ¡ kiek toliau, todėl labai gerai veido bruožų neįsidėmėjo.

Prisimena, kad jis buvo aukÅ¡tesnis už keleivį, tamsiai apsirengęs, tamsių trumpų plaukų. Daugiau nieko negali pasakyti, kadangi pametė minėtÄ automobilį iÅ¡ akių sustojęs prie Å¡viesoforo (1 t., b. l. 59–61). R. B. protokole–praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apie 13 val. pažįstamas asmuo, galimai vardu R., be jo leidimo paėmė automobilio ir buto raktus, kuriuos vertina 60 Eur, ir automobilį Peugeot 407, (duomenys neskelbtini), kurį vertina 2000 Eur. Nors transporto priemonė priklauso jo motinai, tačiau realus savininkas yra R.

B. (1 t., b. l. 1–5). Policijos ataskaitų žiūryklėje užfiksuota iš esmės ta pati informacija (1 t., b. l. 13–14). 2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), namo kieme ir nukentėjusiojo buto apžiūra (1 t., b. l. 15–21). 2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 22–31).

VÄ® „Regitra“ duomenimis, automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. B. vardu (1 t., b. l. 63). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas be kita ko, pagrobė automobilį. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje pagrobė automobilį ir raktus.

Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad R. V. bylai reikÅ¡mingu laiku R. B. gyvenamojoje vietoje be nukentėjusiojo sutikimo paėmė raktus, taip pat ir automobilio raktÄ , vėliau – pradėjo naudotis ir automobiliu Peugeot 407 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). TokiÄ aplinkybę patvirtino tiek pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, tiek nukentėjusysis R. B., kuriuo teismas nenustatė aplinkybių netikėti, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad minėta transporto priemonė buvo R.

V. žinioje, įrodo taip pat liudytojų V. M., M. S., I. R. ir R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tam tikras nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai. Taigi Å¡iuo atveju nėra abejonių, kad R. V. veiksmai atitinka automobilio vagystės objektyviuosius požymius. Tokios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad, pasak kaltinamojo, jis norėjo grÄ Å¾inti automobilį R. B.. Pažymėtina, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo automobiliu gana nemaÅ¾Ä laikÄ , jis važiavo su transporto priemone į įvairias vietas – į (duomenys neskelbtini) mikrorajonÄ , vėliau – į (duomenys neskelbtini).

Akivaizdu, kad R. V. valdė transporto priemonę kaip savÄ , galėjo daryti įtakÄ tokio turto likimui. Dėl minėtų priežasčių kaltinamojo neteisėtų veiksmų neÅ¡alina ta aplinkybė, kad tam tikru laiku kaltinamasis ketino grÄ Å¾inti automobilį R. B.. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad R. V. suprato, jog pagrobia svetimÄ turtÄ , taip pat automobilį, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. R. V. nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai Už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ R. V. padarė vienÄ baigtÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamojo neblaivumas nebuvo nustatytas alkoholio matuokliu, kita vertus, pats R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme pripažino, kad jis vartojo alkoholį R. B. gyvenamojoje vietoje, po to, pasiėmė raktus ir užvaldė automobilį. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, R.

V. taip pat vartojo alkoholį su juo. Kaltininko neblaivumas gali bÅ«ti nustatytas ne tik alkoholio matuoklio rezultatais ar kraujo tyrimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. V., darydamas nusikalstamÄ veikÄ , buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjamo įvykio aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad tokia kaltinamojo bÅ«sena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, R. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimÄ bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis nusikalto tuo metu, kai jam nebuvo išnykęs ar panaikintas teistumas įstatymų nustatyta tvarka (pagal paskutinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį atliko bausmę 2019 m. vasario 8 d.) (1 t., b. l. 97) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso trylika kartų (1 t., b. l. 89–97).

Jis daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 99–105). Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau Å¡iuo metu yra įsidarbinęs. Jis yra gydęsis (duomenys neskelbtini). R. V. nustatytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23–28). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, R. V. paskyrus – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis), t. y. 1 metai laisvės atėmimo. Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡velnesnės, nei laisvės atėmimo, bausmės paskyrimas nebus pakankamai proporcinga valstybės reakcija į R.

V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. V. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymÄ . Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau iÅ¡ viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) trylika kartų. Jam teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, pagrobęs automobilį, važinėjosi juo po (duomenys neskelbtini) miestÄ ir rajonÄ , nors neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. R. V. taip pat pagrobta transporto priemone sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Taigi tik dėl atsitiktinumo po automobilio pagrobimo R. V. nesukėlė kitokio pobÅ«džio padarinių. Anksčiau aptartas R.

V. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir iÅ¡ karto po jos padarymo rodo, kad jis ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Kaltinamasis Å¡iuo metu įsidarbino, teismas teigiamai vertina tokiÄ aplinkybę, tačiau to, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, nepakanka pripažinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad kaltinamasis turi žmonÄ , su kuria turi mažametį vaikÄ , taip pat augina kitÄ mažametį vaikÄ .

R. V. įvardytas vaikų amžius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis jau augino vaikus, tačiau jie nedarė teigiamos įtakos R. V. elgesiui. PrieÅ¡ingai, užuot buvęs su jais, R. V. vartojo alkoholį su nukentėjusiuoju, vėliau, pagrobęs automobilį, važiavo pas draugus. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat neturi esminės reikÅ¡mės, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį.

V. Civilinis ieškinys Šioje byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2060 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nagrinėjamu atveju R. V. nusikalstamais veiksmais buvo pagrobti raktai ir automobilis Peugeot 407. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šis automobilis buvo sugadintas, nes kaltinamasis pagrobta transporto priemone sukėlė eismo įvykį. Nėra abejonių, kad dėl R. V. veiksmų nukentėjusysis nebegali naudotis automobiliu Peugeot 407 pagal paskirtį. Tai patvirtina ir 2021 m. sausio 18 d. defektinis aktas (1 t., b. l. 75). Tarp R. V. nusikalstamos veikos ir R. B. padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis bylÄ nagrinėjant teisme neginčijo automobilio vertės, kuriÄ nurodė R. B. civiliniame ieÅ¡kinyje, t. y. 2000 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priteisia iÅ¡ kaltinamojo minėtÄ pinigų sumÄ nukentėjusiajam. R. B. civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 60 Eur už pagrobtus raktus. Kita vertus, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis neturi pretenzijų dėl Å¡ių daiktų, nes jis rado raktus automobilio viduje. Tai įrodo ir 2021 m. vasario 1 d. pakvitavimas (1 t., b. l. 84).

BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. R. B. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ atsisakyti civilinio ieÅ¡kinio dalies iki tol, kol teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Todėl bylos procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio, susijusio su 60 Eur turtinės žalos priteisimu, nutrauktinas. VI. Kiti klausimai R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 118–121).

Jos paliktinos galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti R. V. taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 12.20 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 11.37 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti du stiklainius su kvapo pėdsakais, paimtais įvykio vietoje (plomba Nr. 028612; plomba Nr. 028611), kurie saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos kriminalistinės odorologijos skyriuje (1 t., b. l. 81);

2) tamsios spalvos striukę su gobtuvu, perduotÄ saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002308), grÄ Å¾inti jos savininkui. Jei savininkas neiÅ¡reikÅ¡ valios atsiimti striukę, sunaikinti šį daiktÄ (1 t., b. l. 82–83);

3) sunaikinti cigaretės „Premier“ nuorÅ«kÄ , perduotÄ saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002308), kaip menkavertį daiktÄ (1 t., b. l. 83). Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, t. y. už R. V. gynusios advokatės darbo užmokestį – 147,06 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje iÅ¡kilo poreikis skirti teismo psichiatrinę ekspertizę R. V., todėl teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisių, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo.

Atlikus minėtÄ ekspertizę, R. V. buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai. Be to, nustatyta, kad R. V. tik Å¡ių metų rugsėjo mėn. pradėjo dirbti. Esant tokiai situacijai, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos ginant kaltinamÄ jį nepriteistinos. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti R. V. taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 12.20 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 11.37 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio R. V. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

R. V. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti. IÅ¡ R. V. priteisti nukentėjusiajam R. B. 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo. Bylos dalį dėl nukentėjusiojo R. B. civilinio ieÅ¡kinio dalies, susijusios su 60 Eur turtinės žalos atlyginimu, nutraukti. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti du stiklainius su kvapo pėdsakais, paimtais įvykio vietoje (plomba Nr. 028612; plomba Nr. 028611), kurie saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos kriminalistinės odorologijos skyriuje;

2) tamsios spalvos striukę su gobtuvu, perduotÄ saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002308), grÄ Å¾inti jos savininkui. Jei savininkas neiÅ¡reikÅ¡ valios atsiimti striukę, sunaikinti šį daiktÄ ;

3) sunaikinti cigaretės „Premier“ nuorÅ«kÄ , perduotÄ saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002308), kaip menkavertį daiktÄ . IÅ¡ R. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymÄ . Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis