5b10fad077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS444-385/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00366-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 13 d. skundu (b. l. 2-13) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 16 d. atsakymus Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2033-187, Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2034-188, Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2035-189 ir įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti teisinę pagalbą pareiškėjui D. S. bylose: a) dėl žalos priteisimo iš pareiškėjo – 2009 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 ir 2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-278/2010; b) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu – Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-853-605/2010 ir 2009 m. gruodžio 3 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1170-568/2009 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; c) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turtinės žalos pareiškėjo naudai priteisimo – 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2339-577/2009; Nr. 2-107-577/2010 ir 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1375-115/2010. Šią teismo sprendimo dalį pareiškėjas prašė atsakovą įpareigoti įvykdyti skubiai.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas, jog 2012 m. sausio 19 d. paprastu paštu gavo skundžiamuosius sprendimus, kuriais pakartotinai atsisakyta suteikti jam nemokamą arba didžia dalimi padengtą (apmokėtą) valstybės teisinę pagalbą. Nurodė, kad per pastaruosius kelis mėnesius staiga pablogėjo jo sveikatos būklė: atsinaujino prieš trejus metus operuotų kojų traumos ir nugaros traumos, ko pasėkoje jam buvo ir šiuo metu yra paskirtas gydymas ir įvairios procedūros. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. vasario pradžios jam yra paskirta intensyvi reabilitacija, kuri tebesitęsia iki šiol. Nors anksčiau buvo planuota, kad reabilitacija užtruks iki balandžio pradžios, tačiau dėl ligų sudėtingumo ji užtruks ženkliai ilgiau. Be to, dėl kojų ir nugaros ligų komplikacijų pastaruosius du mėnesius jis sunkiai vaikšto, kamuoja dideli skausmai, nuolat reikalinga trečiųjų asmenų pagalba. Teigė, jog serga stipria ir sunkia alergijos forma, kuri jau yra prasidėjusi ir itin sustiprėja gegužės – liepos mėnesiais, kai žydi augalai: ašaroja ir niežti akys, dusina, nuo geriamų medikamentų būna mieguistas. Pabrėžė, kad šiuo metu jam yra taikoma speciali antialerginė gydymo metodika. Pažymėjo, kad geriamų vaistų vartojimo metu blogai jaučiasi, nuolat pykina, yra pakilusi temperatūra ir t.t. Dėl ilgalaikės ligos ir prastos sveikatos būklės laiku – per 30 dienų – nespėjo pateikti skundo Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl teismą prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi (b. l. 52-54) netenkino pareiškėjo D. S. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 3 dalimi ir 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti skundą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsniu bei įvertinęs skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus nustatė, kad ginčijamus sprendimus pareiškėjas gavo 2012 m. sausio 19 d., ką savo prašyme patvirtino pats pareiškėjas bei prie skundo pateiktas vokas. Pažymėjo, jog skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjas turėjo ir galėjo paduoti iki 2012 m. vasario 20 d. (2012 m. vasario 19 d. sekmadienis, ABTĮ 66 str. 4 d.). Tačiau skundą pateikė tik 2012 m. balandžio 13 d. Pareiškėjas pripažįsta, kad terminą praleido ir prašo jį atnaujinti, termino praleidimo priežastimi nurodydamas pablogėjusią sveikatos būklę.

Teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2006 m. birželio 15 d. Nr. AS6-219/2006; 2008 m. kovo 12 d. Nr. A502-307/2008; 2009 m. gegužės 11 d. Nr. A575-229/2009; 2009 m. birželio 12 d. Nr. A63‑719/2009; 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. A556-1540/2009 ir kt.).

Iš prie skundo pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjas jau nuo 2011 m. dėl kojų ir nugaros ligų komplikacijų nuolat gydosi, paskirta reabilitacija bei įvairios procedūros, ką patvirtina prie skundo pateikti 2011 m. balandžio 18 d., 2011 m. gruodžio 19 d., 2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. balandžio 6 d. išrašai iš medicininių dokumentų, priėmimo pas gydytojus talonai, 2011 m. gruodžio 23 d., 2012 m. sausio 12 d., 2012 m. sausio 27 d. siuntimai konsultacijai, 2012 m. kovo 22 d. Kauno teritorinės ligonių kasos pažyma Nr. 1201-2891. Tačiau teismas padarė išvadą, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. vasario 20 d. ir vėliau buvo gydomas stacionariai. Pabrėžė, kad iš paminėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjui buvo skirta ambulatorinė reabilitacija. Be to, jo sveikatos būklė (kaip pareiškėjas prašyme nurodo, kad ir šiuo metu vyksta intensyvi reabilitacija) leido jam rengti ir teikti šį skundą bei prašymą, todėl padarė išvadą, kad liga neribojo pareiškėjo fizinių galių tokiu laipsniu, kad jis negalėtų pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu, todėl pablogėjusi pareiškėjo sveikata negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visetą, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios ir pagrįstos, todėl terminas skundui paduoti dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 16 d. atsakymų (sprendimų) Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2033-187, Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2034-188, Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2035-189 panaikinimo neatnaujintinas ir skundą dėl minėtų atsakymų (sprendimų) atsisakytina priimti.

Pažymėjo, jog kiti pareiškėjo skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovui suteikti teisinę pagalbą pareiškėjui D. S. civilinėse bylose yra neatsiejamai susiję su ginčijamais atsakymais (sprendimais), todėl atsisakė priimti kitą skundo dalį ir dėl minėtų įpareigojimų atlikti veiksmus – suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą.

III. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu (b. l. 56-59) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti, praleistą dėl svarbių priežasčių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais dėl pablogėjusios jo sveikatos būklės, kaip ir prašymą (suformuluotą skunde) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, ir ji yra teisinės valstybės principo, kuriuo privalu vadovautis ir teismams taikant teisę, turinio elementas.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo prašymą, priėmė formalų ir paviršutinišką sprendimą. Skundžiamoje nutartyje pateiktus argumentus, jog pareiškėjas nebuvo toks ligotas, kad negalėtų laiku kreiptis į teismą, vertina kritiškai, nes teismas, pareiškėjo teigimu, nėra medicinos įstaiga, kompetentinga pateikti išvadas apie pareiškėjo sveikatos būklę ir pareiškėjo teisę ginti teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, praleidus skundo padavimo terminą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Pabrėžtina, jog yra laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753-11).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamus sprendimus pareiškėjas D. S. gavo 2012 m. sausio 19 d. (b. l. 10, 14). To neginčija ir pats pareiškėjas, todėl skundą pirmosios instancijos teismui jis turėjo ir galėjo paduoti iki 2012 m. vasario 20 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Tačiau į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. balandžio 13 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, ką jis pats pripažįsta.

Skundo padavimo termino praleidimą pareiškėjas sieja su pablogėjusia jo sveikatos būkle, t. y. atsinaujinusiomis prieš trejus metus operuotų kojų traumomis ir nugaros traumomis, ko pasėkoje jam buvo ir šiuo metu yra paskirtas gydymas ir įvairios procedūros. Nurodo, jog pastaruosius du mėnesius sunkiai vaikšto, nuolat reikalinga trečiųjų asmenų pagalba ir kt.

Pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS403-219/2006, Nr. AS4-151/2007, Nr. A556-680/2008, Nr. AS146-305/2010) liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina tik tuo atveju, kai dėl jos asmens galimybės įgyvendinti savo teises buvo realiai apribotos (liga, susijusi su judėjimo apribojimais, gulėjimas gydymo įstaigos stacionare ir pan.), jei ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo negalėjo išreikšti savo valios arba liga ribojo jo fizines galimybes tiek, kad jis negalėjo parengti skundo ir jo išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, kad neleido jam pačiam arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis į teismą nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas jau nuo 2011 m. dėl kojų ir nugaros ligų komplikacijų nuolat gydosi, jam paskirta ambulatorinė reabilitacija bei įvairios procedūros, ką patvirtina prie skundo pateikti 2011 m. balandžio 18 d., 2011 m. gruodžio 19 d., 2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. balandžio 6 d. išrašai iš medicininių dokumentų, priėmimo pas gydytojus talonai, 2011 m. gruodžio 23 d., 2012 m. sausio 12 d., 2012 m. sausio 27 d. siuntimai konsultacijai, 2012 m. kovo 22 d. Kauno teritorinės ligonių kasos pažyma Nr. 1201-2891 (b. l. 30-51).

Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikatos būklė neribojo pareiškėjo fizinių galių tokiu laipsniu, kad jis negalėtų pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu, ką jis įrodė laiku pateikdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, nors kaip jis nurodo atskirajame skunde, intensyvi reabilitacija vyksta iki šiol. Todėl nagrinėjamu atveju pablogėjusi pareiškėjo sveikata negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Virgilijus Valančius

Ričardas Piličiauskas