5b0fa59b-1fa2-44e5-b2f3-705b68ebdc21 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1240-657/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00196-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3466-920/2020 pagal ieÅ¡kovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovu V. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. B.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. D. 875,28 Eur žalos atlyginimui.

2. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareigÅ«nams M. B. ir R. K. vykdant tarnybinę užduotį, siekiant sulaikyti asmenį, pareigÅ«nui M. B. bandant panaudoti elektros impulsinį prietaisÄ , sulaikomas asmuo kumščiu trenkė pareigÅ«nui į veido sritį. Asmeniui prieÅ¡inantis teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams, buvo panaudota specialioji priemonė teleskopinė lazda ir fizinė prievarta. Po sulaikymo pareigÅ«nas M. B. dėl sulaikymo metu jam padarytų veido nubrozdinimų ir kraujosruvų kreipėsi į gydymo įstaigÄ . Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuotas M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis buvo nedarbingas nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., o ieÅ¡kovas M. B. iÅ¡mokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio 875,28 Eur piniginę kompensacijÄ .

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 98-993/2019 V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovas buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-157464-17. Teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, nurodęs, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

4. Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Nurodė, jog ieÅ¡kovui laikantis pozicijos, jog jo teisė į 875,28 Eur žalos atlyginimÄ regreso tvarka kyla iÅ¡ Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2018 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-257 Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo, sutrumpintas vienerių metų senaties terminas dėl Å¡ios sumos atlyginimo regreso tvarka ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti baigėsi 2019 m. kovo 22 d. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams, todėl ieÅ¡kinys, suėjus senaties terminui, atmestinas.

6. Kauno apskrities VPK prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas, atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus. Å i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų, dėl to nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ .

7. PareigÅ«nas realiai patyrė žalÄ , kai nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. buvo nedarbingas. Dėl lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo jo nedarbingumas truko 11 dienų. IeÅ¡kovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigÅ«no sužalojimo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo bÅ«dÄ , medikamentus, taikytÄ reabilitacijÄ ar kt. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. PareigÅ«nui dėl nurodyto sužalojimo iÅ¡mokėta 875,28 Eur kompensacija akivaizdžiai virÅ¡ija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobÅ«džio sveikatos sužalojimų dydį.

Klausimas dėl pareigūnui M. B. padarytos turtinės ir neturtinės žalos išspręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019, kuria nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš atsakovo jo naudai priteisiant 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetant. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisti iš atsakovo V.

D., ieškovui 875,28 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kai dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta pareigūno M. B. sveikata jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui padarytos žalos dydžio.

10. Kauno apskrities VPK 2018 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 20-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. B. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus bÅ«rio vyriausiasis patrulis M. B. sužalojimÄ patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Kauno apskr. VPK M. B. iÅ¡mokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ â€“ 875,28 Eur.

11. IeÅ¡kovas privalėjo iÅ¡mokėti kompensacijÄ trečiajam asmeniui, nes tai padaryti jį įpareigojo imperatyvios 2017 m. lapkričio 8 d. įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855) 3 straipsnio 7 dalies, 50 straipsnio 3 dalies 7 punkto, Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125, 5.1 papunkčio, nuostatos bei faktinės aplinkybės, konstatuotos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2018 m. kovo 13 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 464.

12. NeiÅ¡mokėdamas kompensacijos trečiajam asmeniui, ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidęs nurodytas imperatyvias teisės aktų nuostatas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigÅ«no sužalojimo pasekmes, byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo bÅ«dÄ , medikamentus, taikytÄ reabilitacijÄ ar kt., kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma, turi bÅ«ti pripažįstamos nepagrįstomis, nes ieÅ¡kovas byloje nagrinėjamu atveju privalėjo vykdyti jam teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos jis yra įpareigotas, atsižvelgiant į pareigÅ«no patirto sužalojimo pobÅ«dį, sumokėti jam nustatyto dydžio piniginę kompensacijÄ .

Jokios atsakovo nurodytos aplinkybės negali atleisti ieÅ¡kovo nuo nurodytuose teisės aktuose jam įtvirtintos pareigos atlyginti pareigÅ«nui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtÄ Å¾alÄ , nes teisės aktai Å¡iems atvejams numato aiÅ¡kų ir imperatyvų reglamentavimÄ , kurį nulemia tik pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis, o ne kokios nors kitos pareigÅ«no gautos iÅ¡mokos, nedarbingumo trukmė, gydymo bÅ«dai, medikamentų kaina ir kt. IeÅ¡kovo patirtos žalos faktas ir dydis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡ioje byloje yra įrodytas, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 875,28 Eur žalos atlyginimo yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie pareigÅ«nui iÅ¡mokėtÄ nedarbingumo paÅ¡alpÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, ar minėta paÅ¡alpa nepadengė nedarbingumo laikotarpiu negauto darbo užmokesčio, taip pat, kad klausimas dėl pareigÅ«nui M. B. padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos iÅ¡spręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019, teismo pripažintinos neturinčiomis reikÅ¡mės Å¡iai bylai, atsižvelgiant į nurodytÄ teisės aktų imperatyviuose reikalavimuose įtvirtintÄ ieÅ¡kovo pareigÄ atlyginti pareigÅ«nui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtÄ Å¾alÄ , apskaičiuojamÄ pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute suformuotas taisykles.

13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-993/2019 V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje, civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskr. VPK ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu nurodęs, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019 pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistÄ .

IeÅ¡kinio senaties terminas, prasidėjęs 2018 m. kovo 30 d., buvo nutrÅ«kęs nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., o atnaujintas 2019 m. lapkričio 8 d. Kadangi bendroje sumoje per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo civilinio proceso tvarka dienos) buvo praėję vos 4 mėnesiai ieÅ¡kinio senaties termino, atsakovo reikalavimas byloje taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra nepagrįstas ir netenkintinas, nes sutrumpintas vienerių metų senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl 875,28 Eur atlyginimo regreso tvarka pareikÅ¡ti nebuvo praleistas.

IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 19,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniame skunde atsakovas V. D. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde teigiama: 14.1. Teismas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkino nepagrįstai, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad trečiajam asmeniui padarytos žalos dydis atitinka jam sumokėtus 875,28 Eur.

Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus. Å i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų.

Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalÄ padaręs asmuo. Atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti tenkintas tik nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas. Atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio normomis.

Žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. Byloje nėra nei vieno dokumento, pagrindžiančio trečiojo asmens realiai patirtÄ materialinę žalÄ . Nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo nepateikė dokumentų, pagrindžiančių trečiajam asmeniui paskirtÄ gydymÄ , skirtus vaistus ar reabilitacijos procedÅ«ras, medikamentų įsigijimo čekius ar pan. Itin didelės ar ilgalaikės neturtinės žalos pareigÅ«nas nepatyrė, nes pasveikęs po sužalojimo yra pripažintas tinkamas toliau eiti savo pareigas, liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta, todėl galima konstatuoti, kad sveikatos sužalojimas pareigÅ«nui sukėlė trumpalaikę neturtinę žalÄ , nedarbingumo laikotarpis truko tik 11 dienų. 14.2.

Teismas, laikydamas ieÅ¡kovÄ Å¾alÄ patyrusiu asmeniu, padarė teisės taikymo klaidÄ . Jeigu yra taikoma regreso teisė, tuomet žalÄ patyrusiu subjektu privalo bÅ«ti laikomas žalÄ patyręs asmuo, o ne jam kompensacijÄ iÅ¡mokėjęs subjektas. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Taigi ieÅ¡kovas laikytinas asmeniu, atlyginusiu padarytÄ Å¾alÄ , kuriam perėjo regreso teisė reikalauti iÅ¡mokėtos kompensacijos atlyginimÄ , o ne kaip žalÄ patyręs asmuo. Netinkamai nustačius žalÄ patyrusį asmenį/asmenis, atitinkamai pažeistos ir CPK 178 straipsnio nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės, nes kompensacijos pareigÅ«nui iÅ¡mokėjimo faktas tik patvirtina regreso teisės ieÅ¡kovams perėjimÄ , tačiau jokia apimtimi neįrodo nei pačios žalos fakto, nei jos dydžio.

15. IeÅ¡kovas Kauno apskrities VPK atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

16. Atsiliepime nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas privalėjo įvykdyti jam teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ trečiajam asmeniui dėl jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtos žalos. Pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo patirtos žalos faktas ir dydis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra įrodytas, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas. Apeliantui nesutinkant, kad trečiasis asmuo realiai patyrė ieÅ¡kovo praÅ¡omo atlyginti dydžio nuostolius, bÅ«tent apeliantas turi pareigÄ Ä¯rodyti šį teiginį.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala (visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.

Ä®staiga nukentėjusiajam pareigÅ«nui kompensuoja už negautÄ darbo užmokestį iÅ¡moka, neatsižvelgiant, ar sužalotam pareigÅ«nui mokama ligos paÅ¡alpa. Nuostolius ieÅ¡kovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų policijos pareigÅ«no atžvilgiu, kurių Kauno apskr. VPK nebÅ«tų patyręs, jei atsakovas nebÅ«tų sužalojęs trečiojo asmens, todėl ieÅ¡kovas turi teisę į jų atlyginimÄ . Aplinkybės, jog nukentėjusiajam M. B. visa turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, nepaneigia ieÅ¡kovo teisės į atsakingÄ už žalÄ asmenį, nes prieÅ¡ingu atveju – bÅ«tų visiÅ¡kai paneigta iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusio asmens regreso teisė į žalos atlyginimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

18. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusio įvykio metu, buvo sužalotas pareigÅ«nas M. B., dėl ko, atlikus įvykio tyrimÄ , 2017 m. gruodžio 12 d. buvo suraÅ¡yta Nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vada, pripažįstant 2017 m. lapkričio 8 d. įvykį nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ suraÅ¡ytoje Kauno apskrities VPK 2018 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 20-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio M.

B. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus bÅ«rio vyriausiasis patrulis M. B. sužalojimÄ patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Kauno apskrities VPK 2018 m. kovo 29 d. M. B. dėl sveikatos sutrikdymo iÅ¡mokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ â€“ 875,28 Eur. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-993/2019 atsakovÄ V.

D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimas), 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), 22 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje (pasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu.

Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistÄ (baudžiamoji byla Nr. 1A-570-593/2019).

19. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimÄ , nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

20. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinės atsakomybės taikymui turi bÅ«ti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieÅ¡kovo patirta žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų ir praÅ¡omos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo.

21. Atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė pripažinti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų M. B. buvo sutrikdyta sveikata jo tarnybos metu, dėl tarnybinių pareigų atlikimo (priežastinis ryÅ¡ys), todėl ieÅ¡kovas dėl sveikatos sutrikdymo trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ â€“ 875,28 Eur (žala). Visos Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nustatytos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti.

22. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos) (CK 6.283 str. 2 d.). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855) redakcijos 3 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kur numatyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principÄ pareigÅ«nų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairÅ«s su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Å¡iame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis; taip Å¡io Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija - lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, bei Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IV-125, kur numatyta, kad pareigÅ«nui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, jei sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis - nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sÄ nariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, iÅ¡mokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (5.1 pp.), pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas privalėjo iÅ¡mokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (875,28 Eur) kompensacijÄ trečiajam asmeniui, o tai padariusi įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ (asmenį, padariusį žalÄ ).

24. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu žalos dydžiu, teigdamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie trečiajam asmeniui paskirtÄ gydymÄ , skirtus vaistus, reabilitacijos procedÅ«ras, medikamentų įsigijimo čekius. Be to, teismas nevertino tų aplinkybių, kad ilgalaikės žalos pareigÅ«nas nepatyrė, liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta, nedarbingumo laikotarpis truko tik 11 dienų. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

25. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju privalėjo vykdyti jam teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos jis yra įpareigotas, atsižvelgiant į pareigÅ«no patirto sužalojimo pobÅ«dį, sumokėti jam nustatyto dydžio piniginę kompensacijÄ , todėl jokios atsakovo nurodytos aplinkybės negali atleisti ieÅ¡kovo nuo nurodytuose teisės aktuose jam įtvirtintos pareigos atlyginti pareigÅ«nui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtÄ Å¾alÄ , nes teisės aktai Å¡iems atvejams numato aiÅ¡kų ir imperatyvų reglamentavimÄ , kurį nulemia tik pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis, o ne kokios nors kitos pareigÅ«no gautos iÅ¡mokos, nedarbingumo trukmė, gydymo bÅ«dai, medikamentų kaina ir kt.

26. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėja n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė