5b0f42a4-fb35-4a5c-80ee-bc2f5b2dac17 · Panevėžio apygardos teismas

           Baudž.byla Nr. 1A-115-337/2013            Proceso Nr. 1-58-1-00100-2012-1

Teisėja Liudmila Kuzmickienė

           Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                   Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d. Â

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Evaldo Vanago, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko sekretoriaujant: Astai Railaitei,

dalyvaujant: prokurorei Daliai Markauskienei, gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

nuteistajam S. D.,                                                                                                                                                          Â

                                                                                                                                                            Â

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kurio S. D. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Priteista lygiomis dalimis iš K. Z., S. D., S. V. 800 litų, atitinkančių konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti K. Z. ir S. V. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

S.

D. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 20 d., apie 21.30 val., Zarasų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., iÅ¡ anksto susitaręs su K. Z. ir S. D. pagrobti svetimÄ turtÄ , atvažiavę S. V. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir sustoję netoli V. D. priklausančio

gyvenamojo namo, K. Z. nuėjo prie nukentėjusiojo V. D. gyvenamojo namo, kur iÅ¡mušė lango stiklÄ , po ko prie

namo atėjo S. V. ir S. D., po ko K. Z. įsibrovė į V. D. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ kurio pagrobė nukentėjusiajam V. D. priklausantį

televizorių „Samsung“ su distanciniu pulteliu 4000 Lt vertės, o tuo tarpu S. D. ir S. V. grįžo prie automobilio,

po to K. Z. su pavogtais daiktais grįžo prie kelio, kur

priėjęs prie automobilio, kuriame jo laukė S. V. ir S. D., paprašė privažiuoti prie pavogtų daiktų, po ko S. V. privažiavus prie nurodytos vietos, S.

D., žinodamas, kad televizorius „Samsung“ yra vogtas, padėjo jį įdėti į automobilio salonÄ ir iÅ¡važiavo automobiliu, vairuojamu S. V., kuris, veždamas televizorių su distanciniu pulteliu, suprato, kad jis yra vogtas, tačiau toliau tęsė K. Z. pradėtÄ vagystę, niekieno neverčiamas kartu su S. D. ir K. Z. parvežė į S. D. namus, taip bendrai pagrobė V.

D. priklausantį televizorių „Samsung“ su pulteliu - 4000 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-12-05 nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. D. nusikaltimo darymo metu veikė kaip bendrininkas su kitais nuteistaisiais, motyvuodamas tuo, kad savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ daromam nusikaltimui, įsitraukė į daromÄ nusikaltimÄ , užvaldė svetimÄ turtÄ ir įgijo galimybę neteisėtai jį valdyti.

Teismas neteisingai nurodė nuteistojo K. Z. pozicijÄ ,

kad jis visiÅ¡kai  prisipažįsta  dėl  jam  inkriminuotos nusikaltimų.  K. Z. teisme nurodė, kad vienas vykdė nusikalstamÄ veikÄ , o

kartu su juo buvusiems S. D. ir S. V. teigęs, kad jokio nusikaltimo nedaro, kad grobiamas televizorius yra pasiimamas iš pažįstamo namų, kuris buvo jam skolingas už atliktus darbus. Apelianto teigimu,

teismas, suprasdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie S. D. nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus pačių nuteistųjų parodymus,

ėmė tuo pačiu klausimu, t. y. ar  S. D. iÅ¡ anksto žinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvosti K. Z., kuris galiausiai suklydęs pasakė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Å iÄ frazę teismas užfiksavo nuosprendyje, tačiau detaliau nesiaiÅ¡kino, kokius bÅ«tent duomenis patvirtino K. Z..

Teismas nuosprendyje nurodė, kad S. D. ne kartÄ nurodė supratęs apie K. Z. daromÄ nusikaltimÄ , Å¡iam braunantis į namÄ ir iÅ¡ jo pagrobiant televizorių, tačiau tokios teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Apeliantas teigia parodęs, kad nuo įvykio vietos buvo atokiau ir nematė, kaip K. Z. brovėsi į namÄ , o iÅ¡girdęs dūžtančio stiklo garsÄ , priėjo arčiau namo pasižiÅ«rėti kas atsitiko. Toks elgesys rodo, kad jei jis bÅ«tų iÅ¡ anksto susitaręs daryti tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , jam nebÅ«tų reikėję artintis prie nusikaltimo vietos bÅ«nant nuo jos atokiau. Be to, jis, suprasdamas, kad K. Z. yra patekęs į namÄ , manė, kad tokie jo veiksmai gali bÅ«ti neteisėti ir to teiravosi

K. Z., ragindamas nutraukti galimai pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau K. Z. patikinus, kad nusikalstama veika nėra daroma, grįžo prie automobilio ir laukė sugrįžtančio K. Z.. Vien tas faktas, kad K. Z. yra svetimame name, apeliantui negalėjo bÅ«ti suprantamas kaip nusikalstamas veiksnys, nes prieÅ¡ tai K.

Z. yra jam pasakojęs, kad Å¡ioje sodyboje yra dirbęs ir buvęs name bei Å¡eimininkų jam leista bÅ«ti vienam name. Kaip K. Z. pateko į namÄ jis nematė.Â

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atmetė teisme duotus parodymus, nes byloje nėra pirminius parodymus patvirtinančių duomenų, kad jis buvo iÅ¡ anksto susitaręs su kitais asmenimis daryti nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yti nuoÅ¡irdÅ«s prisipažinimai ir jais remiantis atliktos apklausos, kuriose nedalyvavo gynėjai, negali bÅ«ti vertinami reikÅ¡mingiau nei teisme duoti parodymai. Prisipažinimų raÅ¡ymas BPK nenumatytas, jie buvo raÅ¡omi ne Zarasų r. PK virÅ¡ininkui, kaip  nurodyta prisipažinimuose, o kitiems

policijos pareigūnams. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų surašyti

nuoširdūs prisipažinimai neturėtų būti pripažinti byloje tinkamais įrodymais ir jais grindžiama jo kaltė.

Apibendrindamas apeliantas teigia, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl jis turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje S. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas skunde teigia, kad nusikalstamos veikos nepadarė, jo kaltė neįrodyta, jis  K.

Z. veiksmų nesuprato kaip neteisėtų, bendrininkavimas konstatuotas nepagrįstai. Apelianto teiginiai nepagrįsti.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad S.

D. kaltė kartu su bendrininkais įvykdžius svetimo turto vagystę įsibraunant į patalpÄ yra įrodyta – nuteistojo K.

Z. paaiškinimais, nukentėjusiojo V. D., liudytojų V.

M. ir R.

P. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis, kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl S. D. kaltės padarius BK

178 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrindė nuosprendyje aptartais įrodymais, iÅ¡samiu jų įvertinimu, su kuriuos apeliacinės instancijos teismas sutinka.  Â

K. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-14, nurodė, kad S. D. ir S. V. jo teiravosi, ar jis nežino, kur yra ir kokių daiktų, kuriuos bÅ«tų galima pavogti. Jis nurodė, kad žino, jog (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., yra geras televizorius. Po kiek laiko atvažiavo S. V. ir S. D., klausė, ar dar yra jo nurodytas televizorius, po savaitės visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , S. D. ir S. V. liko laukti automobilyje prie miÅ¡kelio, o jis, nuėjęs prie S. D. namo, iÅ¡daužė lango stiklÄ , įlindo į namus ir paėmęs televizorių atnešė arčiau kelio ir paliko, po to grįžo prie automobilio ir pasakė S. D. ir

S. V. privažiuoti iki vietos, kur buvo paliktas televizorius, televizorių kartu su S. D. įkėlė į automobilį. K. Z. nurodė, kad S. D. ir

S. V. žinojo, kad jis vogs televizorių ( t. 1., b.l. 37-39). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes

nurodė ir S. D. bei S. V., kurie apklausiami ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė supratę, kad bus daroma vagystė ( t.1., b.l. 63-63;

80-81). Ikiteisminio tyrimo metu vykusių S. D., S. V. ir paties apelianto apklausų protokoluose užfiksuoti duomenys bei visų

trijų – S. D., K. Z. ir S.

V. rašytiniai prisipažinimai dėl padaryto nusikaltimo ir gailėjimosi nusikaltus, nukentėjusiojo V.

D. paaiškinimai, kad K.

Z. be jo sodyboje nėra buvęs, jam raktai nebuvo patikėti, paneigia S. D. pakartotinai

apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, jog K. Z. jam tvirtino turėjęs teisę patekti į namÄ bei paimti

televizorių ir įrodo S. D. kaltę padarius BK 178 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ .Â

VisiÅ¡kai pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad S. D. suprato, kad su bendrininkais grobia svetimÄ turtÄ ir to norėjo. Apygardos teismas pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl jie nustatomi vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ ir pan. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika - bei jos padarinius gali bÅ«ti sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad S. V. ir S.

D. vėlai vakare atvežė ir paleido K.

Z. netoli S.

D. sodybos, o patys pasiliko automobilyje, šiam nuėjus link namo paimti televizoriaus, S. D. girdėjo dūžtant stiklus, nuėjo kartu su S.

V. prie namo ir matė K.

Z. patekusį į namÄ pro langÄ . Nėra pagrindo tikėti apelianto versija, jog jis prie namo priėjo dėl to, kad iÅ¡girdo dūžtančio stiklo garsÄ . K. Z. raÅ¡ytiniuose prisipažinimuose nurodė, kad jam įlipus į namÄ S. D. atėjo pasižiÅ«rėti,

koks yra televizorius ir jį pamatęs nurodė jį imti ( t.1., b.l. 29-30). S. D. paaiškino, kad K. Z. nepanešė paimto

televizoriaus ir padėjo šalia pagrindinio kelio, K. Z. paprašius jų privažiuoti arčiau automobiliu ir įkelti televizorių, jis įkėlė televizorių į automobilį, tai yra išsigabeno jį iš nusikaltimo vietos į namus. Šios byloje nustatytos aplinkybes yra pakankamos atmesti kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog jis nesuprato K. Z. veiksmų ir dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme bei visiškai patvirtina, kad S. D., veikdamas kartu su bendrininkais K. Z. ir S. V. įvykdė svetimo turto vagystę (BK 178 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.  Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                                             Evaldas

Vanagas

Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas