2021-04-28 Nr. AB-9190-3-61-3-00692-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-284-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00692-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. N. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. sausio 19 d. Informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-193 (toliau – ir Informacija apie gautą pranešimą); 2) Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122 (toliau – ir Vaiko situacijos vertinimo anketa).

Skunde pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad skundžiami dokumentai parodo, jog Tarnyba dėl jos mažamečio sūnaus M. N. atliko tyrimą dėl kito sūnaus (S. N.) gauto pranešimo, kuriame nebuvo jokios informacijos apie M. N., pagrindu. Informacijoje apie gautą pranešimą nėra nurodyta, kas ir iš ko Tarnybai paaiškėjo dėl M. N., kai ji atliko tyrimą dėl S. N.. Pareiškėja nurodė, kad kai pranešimas dėl vaiko teisių pažeidimų rašytinis, Informacijos apie gautą pranešimą forma nepildoma, nebuvo jokio teisinio pagrindo pradėti tyrimą. Pareiškėja teigė, kad Tarnyba iki Informacijos apie gautą pranešimą surašymo rinko duomenis apie jos mažametį vaiką iš kitų institucijų, apie jokį pranešimą, kurio pagrindu atliko tyrimą, nei jos, nei jos sūnaus (M. N.) neinformavo. Tarnyba po dviejų dienų nuo Informacijos apie gautą pranešimą surašymo, t. y. 2021 m. sausio 21 d., parengė Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje nurodyti tie patys duomenys, kaip ir Informacijoje apie gautą pranešimą, taip pat pažymėta, kad nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui poreikį bei kad pagalba nereikalinga. Tarnyba tokiais veiksmais parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. pabaigusi tyrimą dėl S. N., faktiškai jo nebaigė ir toliau neteisėtai rinko asmens duomenis, pažeidė mažamečio vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl skundžiami aktai naikintini.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą kai nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodė, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas, teismas pažymėjo, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 ir 361 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, analizavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, kurios nustato Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės, užpildymo ir Vaiko situacijos vertinimo anketos užpildymo atvejus ir nurodytinus duomenis. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 23 punktą jei, vertindami vaiko situaciją, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį, jie baigia vaiko situacijos vertinimą ir pasirašytinai susitikimo metu supažindina vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą su Vaiko situacijos vertinimo anketa arba pateikia susipažinti užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos kopiją elektroniniu paštu.

Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei susipažinęs su ginčijamų aktų turiniu, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundžiami nustatytos formos Informacija apie gautą pranešimą ir Vaiko situacijos vertinimo anketa yra procedūriniai informacinio pobūdžio dokumentai, kuriuose yra nurodytos konstatuojamojo pobūdžio aplinkybės dėl vaiko situacijos vertinimo, aiškinantis galimą vaiko teisių pažeidimą, kurių pagrindu nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Teismas pažymėjo, kad nei Informacijoje apie gautą pranešimą, nei Vaiko situacijos vertinimo anketoje nėra suformuluotų jokių privalomojo pobūdžio įpareigojimų pareiškėjai ar kitiems suinteresuotiems asmenims.

Teismo vertinimu, tokie dokumentai negalėjo būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutarė pareiškėjai grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (30 Eur).

III. Pareiškėja J. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjos nuomone, teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nepagrįstai, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundo priėmimo stadijoje nevertinama, ar skundžiamas sprendimas sukelia teisines pasekmes, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos.

Pareiškėja paaiškina, kad skunde buvo išsamiai nurodžiusi prašomų panaikinti sprendimų priėmimo aplinkybes, ir akcentuoja, kad Tarnyba, 2020 m. rugsėjo 4 d. surašiusi vaiko situacijos vertinimo anketą dėl kito pareiškėjos vaiko ir nenustačiusi pažeidimų, negavusi jokio kito pranešimo dėl M. N., savavališkai rinko informaciją apie šį vaiką, tyrimo rezultatus bei išvadas įformino 2021 m. sausio 19 d. Informacijoje apie gautą pranešimą. Apie šį dokumentą mažamečio tėvai nebuvo informuoti, jame konstatuota (11 punkte), kad „vertinti vaiko situaciją (nurodyti tą patvirtinančius faktus) galbūt pažeista vaiko teisė į ugdymąsi“. Tarnyba tokiais teiginiais, kad pažeista vaiko teisė, rinkdama informaciją ir slaptai užpildydama Informaciją apie gautą pranešimą pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes.

Pareiškėja pažymi, kad pagal Aprašo 7.3 punktą Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa yra tiesiogiai susijusi su Informacija apie gautą pranešimą – abu šie dokumentai yra galutiniai sprendimai, kuriais Tarnyba įformino vaiko vertinimą. Tarnybai neturint pranešimo, bet rinkus informaciją apie mažametį vaiką ir jo šeimą, šiuos veiksmus įforminus galutiniais dokumentais, buvo pažeista ir vaiko, ir jo šeimos teisė, kuri turi būti apginta teismine tvarka.

Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba ar jos struktūrinis padalinys niekada nesikreipė į ją (M. N. tėvus) dėl galbūt gauto pranešimo apie galbūt daromą M. N. teisių pažeidimą, todėl, jos nuomone, atsakovas neteisėtai renka informaciją apie M. N..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos J. N. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi Tarnybos Informacija apie gautą pranešimą ir Vaiko situacijos vertinimo anketa yra procedūriniai informacinio pobūdžio dokumentai, kuriuose nurodomos tik konstatuojamojo pobūdžio aplinkybės, šiuose dokumentuose nėra jokių privalomų įpareigojimų pareiškėjai, jie pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.

Atskirajame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti skundą, pareiškėja laikosi pozicijos, kad skundžiami Tarnybos dokumentai pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, kadangi Informacijoje apie gautą pranešimą nustatytas vaiko teisių pažeidimas ir pagal Aprašo nuostatas tuo pagrindu buvo surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa. Šiais nustatytos formos dokumentais Tarnyba įformino vaiko vertinimą, tačiau jį vykdė ir tyrimą atliko be teisėto pagrindo, pažeidė pareiškėjos ir jos šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, savavališkai rinko informaciją apie mažametį vaiką, o tokios teisės turi būti ginamos teisme. Be to, skundo priėmimo stadijoje paprastai nevertinama, ar ginčijamas sprendimas sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; kt.).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje, kuriame nustatyti reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindai, nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties Įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Šio aprašo 3 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, anonimiškai bet kokiu būdu arba žodžiu, arba bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, užpildo Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės, formą (Aprašo 1 priedas).

Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir: nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės (Aprašo 1 priedas), kopiją elektroniniu paštu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymą (7.1 punktas); nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas) (Aprašo 7.3 punktas).

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytos formos Informaciją apie gautą pranešimą ir Vaiko situacijos vertinimo anketą. Informacijoje apie gautą pranešimą, be kitų duomenų apie pareiškėją ir jos šeimą, pranešimo gavimo aplinkybes, 11 punkte (jame pažymimas priimtas sprendimas, išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą), nurodyta (pasirinkta) vertinti vaiko situaciją, o kaip patvirtinantys faktai įvardijama galbūt pažeista vaiko teisė į ugdymą, vaiko tėvai atsisako bendradarbiauti. Vaiko situacijos vertinimo anketos 16 punkte (jame nurodomas sprendimas dėl būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį) nurodoma, kad nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, 18 punkte pažymėta, kad pagalba nereikalinga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomų panaikinti sprendimų turinį, sprendžia, kad pareiškėjos atveju Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, kadangi nenustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio, Tarnyba baigia tyrimą, t. y. neturi teisinio pagrindo imtis tolesnių, Įstatymo 362–365 straipsniuose nustatytų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vaiko situacijos vertinimo anketa yra informacinis procedūrinio pobūdžio dokumentas.

Pasisakydama dėl ginčijamos teismo nutarties išvados, kad Informacijoje apie gautą pranešimą ir Vaiko situacijos vertinimo anketoje nėra nustatyta jokių įpareigojimų pareiškėjai, t. y. šie aktai nesukelia teisinių pasekmių, teisėjų kolegija pažymi, kad Informacijoje apie gautą pranešimą 11 punkte suformuluotas sprendimas – vertinti vaiko situaciją – Aprašo 7.3 punkto prasme reiškia, kad nustatytas vaiko teisių pažeidimas. Šio fakto konstatavimas lemia, kad Tarnyba privalėjo tęsti tyrimą siekiant įvertini, ar dėl nustatyto pažeidimo kyla būtinybė spręsti dėl pagalbos vaikui (šeimai) poreikio, t. y. administracinė procedūra dėl pareiškėjos mažamečio vaiko galbūt pažeistų teisių yra tęsiama. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad šiuose aktuose nėra pareiškėjai ar kitiems asmenims suformuluotų privalomojo pobūdžio įpareigojimų. Tačiau pareiškėja skundą grindžia tuo, jog Tarnybos atliktas tyrimas dėl mažamečio sūnaus M. N. inicijuotas nesant faktinio ir teisinio pagrindų, pareiškėja kurį laiką apie jį nežinojo ir neįtarė, o tuo metu Tarnyba rinko įvairią informaciją apie mažametį vaiką, pareiškėjos šeimą. Pareiškėja akcentuoja, kad šiais veiksmais Tarnyba pažeidė asmens (šeimos) privataus gyvenimo neliečiamumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų panaikinti aktų turinį, pareiškėjos skundo pagrindą, dėl kurio prašoma juos panaikinti, pareiškėjos nurodomus argumentus, kad šiais aktais įforminti (užfiksuoti) neteisėti Tarnybos veiksmai, inicijuojamo ginčo pobūdį, Tarnybos atliekamo tyrimo dėl galbūt padaryto vaiko teisių pažeidimo atlikimo tvarką, nustatytą aptartuose teisės aktuose, ir tyrimo užfiksavimo dokumentuose ypatumus, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėja neturi teisės skųsti Informacijos apie gautą pranešimą ir Vaiko situacijos vertinimo anketos, o skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administraciniuose teismuose analogiško pobūdžio reikalavimai yra nagrinėjami (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-99-502/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tik nagrinėjant bylą iš esmės būtų galima išsiaiškinti sprendimų priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų jie pažeidžia pareiškėjos, jos mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, o atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą galbūt pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė