5b071429-5771-4e1c-9f23-53b83c7bb2f2 · Biržų rajono apylinkės teismas

NUTARTISBaudžiamoji byla Nr. 1-8-948/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32183-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S)                                                                                           1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1;                                                                                                                      2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5 BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d.Biržai              Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė, sekretoriaujant Ž.

K., dalyvaujant prokurorei D. Å ., nukentėjusiesiems M. V., R. V., kaltinamosios gynėjui advokato padėjėjui K. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje     Z. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, dirbanti UAB DB „A“, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamoji Z. I. 2016-07-09, apie 18 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini), R. V. gyvenamojo namo kieme, konflikto su dukterimi M. V. metu, tyčia trenkdama rankomis M. V. ne mažiau penkių kartų per skruostus, suimdama rankomis M. V. už kaklo ir jÄ smaugdama, perdrėksdama M. V. kaklÄ , jÄ sužalojo, padarydama odos nubrozdinimÄ kaklo deÅ¡inėje, tuo savo artimajam giminaičiui – savo dukteriai, nukentėjusiajai M.

V. nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Taip pat ji, toje pačioje vietoje, tęsdama nusikalstamus veiksmus, tyčia ranka trenkdama buvusiam sutuoktiniui R. V. ne mažiau dvideÅ¡imties kartų delnu per veidÄ , spirdama į kojas ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ smÅ«gių kiekį, tuo nukentėjusiajam – buvusiam sutuoktiniui R. V. sukėlė fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais Z. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamoji Z. I. kalta prisipažino iÅ¡ dalies.

Parodė, kad liepos 9 d., apie 17-17.30 val., atvažiavo į buvusiam sutuoktiniui R. V. priklausančiÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini) k., atvežė dalgį, kurį prieÅ¡ tai buvo pasiskolinusi. PapriekaiÅ¡tavo ten buvusiai dukrai M. V., kad neatsiliepia telefonu. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Abi apsižodžiavo. Dukra liepė dingti ir daugiau nebesirodyti. Tiesiog intuityviai sudavė dukrai delnu per veidÄ , ko pasekoje, gavo kumščiu atgal. Pribėgęs R. V., sugriebė už jÄ rankos, užlaužė rankÄ ir nutempė iki automobilio.

R. V. laikydamas jÄ tai už vienos rankos, tai už kitos, daužė jai per ausis. R. V. nutempė jÄ Ä¯ automobilį ir liepė dingti. Dukros už kaklo sugriebusi nebuvo, nesmaugė, tik sudavė vienÄ kartÄ per veidÄ delnu, bet ne todėl, kad norėjo sukelti jai skausmÄ , tiesiog norėdama sutramdyti tokį vaiko elgesį savo, kaip motinos, atžvilgiu. Buvusį sutuoktinį tik stumtelėjo. Per veidÄ jam netrenkė, nespyrė. Dukra galėjo pati susidraskyti kaklÄ , norėdama iÅ¡sukti tėvÄ iÅ¡ susidariusios situacijos.

Per 30 bendro gyvenimo metų, R. V. nebuvo prieÅ¡ jÄ pakėlęs rankos, todėl drÄ siai važiavo į kiemÄ , niekada iÅ¡ R. V. nesitikėjo tokių veiksmų. Apie 18 val. atvažiavo į ligoninės priimamÄ jį. Medikas nustatė ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ , ant rankų buvo kraujosruvos. Nukentėjusysis R. V. parodė, kad Z. I., pribėgusi prie dukters M. V., sudavė kelis kartus delnu į veidÄ . M. sudavė atgal į veidÄ pirÅ¡tų galais. Tada Z. I. puolė M. smaugti. Netoli buvo anÅ«kas, jis pradėjo klykti.

PriÅ¡oko prie Z. I., sučiupo jÄ už riešų. Z. I. buvo labai įsiutusi, verkė, iÅ¡traukusi rankas, aptalžė jį abejomis rankomis per skruostus. Užsuko Z. deÅ¡inę rankÄ už nugaros, privedė prie maÅ¡inos ir pasakė, kad dingtų ir daugiau nebesirodytų. Prie maÅ¡inos Z. iÅ¡trÅ«ko ir vėl pradėjo jį talžyti. Sudavė ne mažiau 20 kartų per veidÄ , spyrė į kojas, į blauzdas. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek pavažiavusi, Z. I. pasakė, kad paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ .

Dukra M., kai Z. I. iÅ¡važiavo, telefonu nusifotografavo kaklÄ , nes kairėje kaklo pusėje buvo kraujosruvos ir perdrėksta. Vakare atvažiavo policija ir jį sulaikė, kaip smurtavus prieÅ¡ Z. I.. Tada dukra nuvažiavo į Biržų r. PK raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Po apklausos policijoje dėl sužalojimų kreipėsi į Biržų ligoninės priimamÄ jį. PrieÅ¡ Z. I. rankos nekėlė ir niekada gyvenime nėra pakėlęs. Matė, kad Z. I. sudavė dukrai ne mažiau 5 smÅ«gių, nes talžė abiem rankomis, tada iÅ¡kart čiupo smaugti.

Jis gynė M. Z. I. tik suėmė už riešų ir užsuko rankÄ , daugiau jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Iki liepos 9 d. asmeninių pykčių su kaltinamÄ ja nebuvo, buvo kaip tik pagerėję santykiai, kalbėjo apie susitaikymÄ su vaikais. Liudytojas A. M. pas jį netalkininkaudavo, pinigų jam už jokias paslaugas nemokėdavo. Ikiteisminio tyrimo metu neprašė, kad liudytojas A. M. duotų jam naudingus parodymus. Taikytis su Z. I. neketina, nes kaltinamoji kaltės nepripažino, jo neatsiprašė.

KaltinimÄ Z. I. atžvilgiu palaiko. Nukentėjusioji M. V. parodė, kad bedirbant remontuojamoje sodyboje (duomenys neskelbtini) k., į sodybÄ atvažiavo mama Z. I. ir jos abi susiginčijo. Z. I. pradėjo jÄ Å¾eminti, jai prikaiÅ¡ioti. Paprašė Z. I. važiuoti iÅ¡ sodybos ir daugiau čia nebesirodyti. Abi apsižodžiavo labai negražiais žodžiais. Tada Z. I. pribėgo prie jos ir trenkė į veidÄ . Ä® veido sritį iÅ¡ delnų buvo suduota apie 5 kartus. Gindamasi trenkė atgal vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu į kairės pusės veido sritį.

Tada Z. I. puolė jÄ smaugti - čiupo už kaklo abiem rankomis ir smaugė. Liko žymės – kraujosruvos, ruožai. PirÅ¡tų žymių neliko. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Pribėgo tėvas ir nutempė mamÄ nuo jos, paimdamas už riešų. Z. I. iÅ¡sitraukė iÅ¡ tėvo rankų, pradėjo jį daužyti, tada tėvas užlaužė mamai rankÄ ir nuvedė prie maÅ¡inos. Z. I. prie maÅ¡inos vėl pradėjo smurtauti - trankė per veidÄ iÅ¡ delnų ir spardė tėčiui į kojų sritį.

Ä®spyrė daugiau nei 5 kartus, o rankomis sudavė labai daug kartų. Kol Z. I. jÄ mušė ir smaugė, mažametis sÅ«nus stovėjo už nugaros ir viskÄ matė. Vaikas pradėjo klykti. Tėčiui kairėje veido pusėje buvo įdrėksta. Kai atvažiavo policija sulaikyti tėčio, nuvažiavo į Biržus paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo prieÅ¡ Z. I.. Po suduotų smÅ«gių ant veido žymių nebuvo. Tėvas Z. I. smÅ«gių nesudavė. Tuo metu santykiai su mama buvo kažkiek pagerėję. Buvo susitarę, kad bendraus, kad leis matytis su anÅ«ku, bet už tai mamos paprašė, kad grÄ Å¾intų broliui pinigus.

Liudytojas A. M. parodė, kad buvo užsukęs į R. V. sodybÄ papraÅ¡yti cigaretės. Sodyboje buvo M. V. ir R. V., kaltinamoji Z. I. atvažiavo vėliau. Kadangi praėjo daug laiko, įvykio detalių nebeprisimena. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-11 (1 t. b.l. 26), juos patvirtino, nes iÅ¡ karto po įvykio viskÄ prisiminė geriau. Matė, kaip Z. I. trenkė R. V. delnu kelis kartus į žandÄ . Kažkiek matė, kaip R. V. vedė Z. I. prie maÅ¡inos, užlaužęs jai rankÄ .

Matė, kad prie automobilio Z. I. trenkė R. V. kelis antausius. Nematė, kad R. V. trenktų Z. I. per ausį. Nematė, kad Z. I. smaugtų MildÄ ar spardytų R. V.. M. V. Z. I. sudavė vienÄ kartÄ . Pas R. V. nedirbo ir jokių parodymų R. V. neliepė duoti. Liudytojas V. I. parodė, kad 2016-07-09, apie 18 val., paskambino sutuoktinė Z. I. ir telefonu pranešė, kad buvo sumuÅ¡ta R. V.. Tyrėjas D. K. ligoninėje paėmė iÅ¡ Z. I. paaiÅ¡kinimÄ - pareiÅ¡kimÄ . Sutuoktinė jam pasakojo, kad dukra pradėjo priekaiÅ¡tauti, įžeidinėti, ko pasekoje, intuityviai gindamasi sudavė rankos plaÅ¡taka dukrai į veidÄ , nedelsiant gaudama atgal smÅ«gį kumščiu į veidÄ .

Tuomet R. V., jau pasibaigus konfliktui su M. V., pribėgo ir sumušė Z. I.. Sutuoktinė nurodė, kad R. V. jÄ sumušė, užlauždamas rankÄ ir temdamas link automobilio, tikslingai duodamas smÅ«gius į ausį delnu ir kumščiu. Z. I. medikai nustatė ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ . PasiÅ«lė Z. I. nedelsiant rinkti įrodymus privataus kaltinimo byloje. Nuvažiavo pas A. M. į namus ir paprašė papasakoti įvykio aplinkybes. A. M., pasakojantį apie įvykį, nufilmavo Z. I.. A. M. už apklausÄ neatsilygino, tik padėkojo.

Z. I. norėjo sužinoti teisybę, ar ji smaugė M., ar nesmaugė. Z. I., patyrusi Å¡okÄ , sÄ lyginai visų aplinkybių detaliai nebeatsiminė. Kadangi A. M. duoti parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo parodymams ikiteisminio tyrimo byloje, todėl Z. I. rekomendavo praÅ¡yti akistatos. Pas A. M. lankėsi vienÄ kartÄ â€“ kai įrašė A. M. parodymus, ir tÄ pačiÄ dienÄ važiavo į policijos komisariatÄ akistatai. Liudytoja O. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiuosius, pareiÅ¡kė įtarimÄ kaltinamajai, taip pat apklausė liudytojÄ A.

M.. Pirma nukentėjusiųjų apklausa buvo vakare, tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio. Nukentėjusieji buvo atvykę į komisariatÄ . A. M. apklausė praėjus kelioms dienoms po įvykio. Dar vienÄ kartÄ buvo atlikta papildoma liudytojo apklausa bei padaryta akistata su kaltinamÄ ja. Pirmoje apklausoje liudytojas A. M. nurodė, kad matė, kaip Z. I. trenkė savo dukrai M. ir kaip nukentėjusysis R. V. atitraukė Z. I. nuo dukros M. Abejonių dėl jo parodymų teisingumo nekilo. Spaudimas, duodant parodymus, A. M. nebuvo daromas.

Papildomos apklausos metu A. M. įvykio detalių gerai neatsiminė, kadangi buvo praėjęs laiko tarpas. Liudytojas A. M. buvo atvykęs duoti parodymų savo iniciatyva ir parodė, kad pas jį iÅ¡ vakaro, atvyko vyras, kuris prisistatė esantis R. V. advokatas ir klausinėjo apie liepos mėn. vykusį konfliktÄ . Å is vyras pasakė, kad yra Z. I. advokatas ir pasiÅ«lė 120 eurų už tai, kad bÅ«tų pakeisti parodymai. Sakė, kad jei nesutiks, važiuos pasivažinėti. Tada kitÄ dienÄ atvažiavo tas pats vyras su Z.

I., padavė 120 eurų ir A. M. filmavo. A. M. buvo liepta duoti parodymus, jog matė, kad R. V. trenkė Z. I. į veidÄ ir kad Z. I. nesmaugė M.Liudytoja S. T. parodė, kad A. M. yra jos vyras, gyvena (duomenys neskelbtini)k. pas A. M. senelį J. R.. V. I. pas juos į ParovėjÄ buvo atvažiavęs du kartus. Vakare, apie 19-20 val. atvažiavo vienas V. I., o ant rytojaus atvažiavo abu su Z. I.. Girdėjo, kalbant, kad darys įraÅ¡Ä ir kad A. M. sakytų, jog Z. I. M. nesmaugė ir R. V. netrenkė. Tada siÅ«lė pinigų.

Atvykusi Z. I. su V. I. padavė pinigus – 120 eurų už tai, kad A. M. teisme pameluotų - duotų jiems naudingus parodymus. Z. I. nieko nesakė, tik padavė pinigus. V. I. sakė, kad pinigai už tai, jog pasakytų, ko buvo papraÅ¡ytas. Sakė, kad taip reikės pasakyti teisme. A. filmavo. Kiek girdėjo, A. sakė taip, kaip jo prašė, bet vėliau jai sakė, kad teisme pasakė teisybę. A. senelis J. R. buvo kitame kambaryje, kur žiÅ«rėjo televizorių. Po to karto, V. I. buvo atvažiavęs į namus praėjusiÄ savaitę - ketvirtadienį ar penktadienį - ir liepė sakyti teisme, kad jokių pinigų nedavė.

Å eÅ¡tadienį ar penktadienį vakare V. I. skambino į jos telefonÄ ir liepė sakyti, kad nieko nedavė. Liudytojas D. K. parodė, kad iÅ¡ Z. I. priėmė pareiÅ¡kimÄ . Apie 18 val. nuvyko į ligoninės priimamÄ jį. Z. I. nurodė, kad jai nuvykus pas buvusį sutuoktinį R. V., įvyko konfliktas, kurio metu jai R. V. sudavė į ausį, ir kad jai skauda. Akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Z. I. buvo apklausta. PareiÅ¡kėja įvardino, kad jai buvo suduota ranka į ausį ir buvo apstumdyta.

Nepamena, ar sakė apie rankos sukimÄ ar tempimÄ . Pripažino Z. I. nukentėjusiÄ ja. Ä® įvykio vietÄ nuvykęs nebuvo, kitų liudytojų neapklausinėjo. Kadangi baigėsi darbas, tai pareiÅ¡kimas buvo perduotas tirti kitiems pareigÅ«nams.             Liudytojas J. R. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, nėra jos matęs. Pas jį namuose (duomenys neskelbtini) k., gyvena A. M. su sugyventine ir vaiku. Matė, kaip vienos dienos pavakary į namus buvo atvykęs vyriÅ¡kis, A.

M. vadinamas „advokatu“. Advokatas buvo atvykęs vienas. Nepamena, ar Å¡is advokatas buvo atvykęs į jo namus sekančiÄ dienÄ .             Galima kaltinamosios laiduotoja J. B. parodė, kad dirba Pandėlio universaliame daugiafunkciniame centre kultÅ«rinės veiklos skyriaus kultÅ«rinės veiklos organizatore. Su kaltinamÄ ja artimai bendrauja daugelį metų. Jų vaikai mokėsi toje pačioje mokykloje. Kartu su kaltinamÄ ja dalyvauja visuomeninėje veikloje, kartu leidžia laisvalaikį, kaltinamoji taip pat yra Pandėlio miesto bendruomenės narė.

Neteista. Mano, kad sugebės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai.              Dėl M. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Z. I. padarytos nusikalstamos veikos metu galiojo 2011-05-26 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio paskirtis – ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, ir kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikÅ¡mę turinčių veikų.

Artima aplinka, tai tokia aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį (Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). NukentėjusiÄ jÄ M. V. ir kaltinamÄ jÄ Z. I. nagrinėjamų įvykių metu siejo artimųjų giminaičių (motinos ir dukters) santykiai. Taigi pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, kai nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padaromas artimoje aplinkoje, tokios veikos laikomos turinčiomis visuomeninę reikÅ¡mę, ir prokuroras, vadovaudamasis BPK 409 straipsnio 1 dalimi, privalo pradėti baudžiamÄ jį procesÄ ir palaikyti valstybinį kaltinimÄ byloje.

Nors kaltinamoji Z. I. kalta dėl šiame epizode inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, tačiau jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.Iš 2016-07-10 Protokolo – pareiškimo matyti, kad BPK 166 str. pagrindu 00.05 – 00.30 val. iš pareiškėjos M. V. buvo priimtas pareiškimas dėl to, kad mama Z. I. 2016-07-09 d., apie 18.00 val., atvažiavusi į tėčio R. V. namus, sudavė rankomis ne mažiau 5 kartų per skruostus, tada rankomis suėmė už kaklo ir ėmė smaugti.

PraÅ¡o mamÄ Z. I. nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b.l. 1).IÅ¡ 2016-10-03 Akistatos protokolo matyti, kad į akistatÄ buvo suvesti Z. I. ir R. V.; kiekvienas iÅ¡ jų pasiliko prie savo parodymų (1 t. b.l. 33-35). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-07-21 Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų M. V. medicininių dokumentų duomenimis, pateikta iÅ¡vada, kad M. V. nustatyta:

1) odos nubrozdinimas kaklo deÅ¡inėje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu, bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu ar pavirÅ¡iumi, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigÄ 2016-07-10 00.30 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du;

2) nustatytas sužalojimas padarytas kietu, bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu, tame tarpe ir galimai nagu, atliekant įvykio aplinkybėse nurodytus veiksmus; 3 ) nustatytas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje;

4) M. V. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 51). IÅ¡ 2016-07-11 PraneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad pagal 2016-07-10 pareiÅ¡kėjos M. V. protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. (1 t. b.l. 5).Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamoji prisipažino sudavusi dukrai ranka per veidÄ , tačiau tik vienÄ kartÄ .

Nors kaltinamoji neprisipažįsta sugriebusi dukrai už kaklo ir jÄ smaugusi, taip perdrėksdama M. V. kaklÄ bei padarydama odos nubrozdinimÄ kaklo deÅ¡inėje, teigdama, kad dukra pati galėjo susidraskyti kaklÄ , norėdama padėti tėvui iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau tokie jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip jos gynybinė versija, t.y. siekis iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi juos paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kurie atitinka objektyvius bylos įrodymus, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, yra pakankamai nuoseklÅ«s ir jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kuria M. V. nustatyti bei apibÅ«dinti padaryti sužalojimai. Liudytojas A. M. posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ karto po įvykio duotus parodymus, t.y., kad matė, kaip Z. I. trenkė M. V. per veidÄ , tačiau neatkreipė dėmesio ir nematė, kad kaltinamoji bÅ«tų suėmusi dukrÄ už kaklo. Nukentėjusysis R. V. matė, kaip kaltinamoji sudavė dukrai per veidÄ kelis kartus - ne mažiau 5 smÅ«gių, nes talžė abiem rankomis, tada iÅ¡kart puolė jÄ smaugti.

Liudytoja S. T. parodė, kad Z. I. su V. I. buvo atvykę pas juos į namus ir prašė A. M. teisme pasakyti, kad Z. I. nesmaugė M. V.; Z. I. jai padavė 120 Eur už tai, kad A. M. pameluotų teisme. Liudytoja policijos pareigūnė A. D. A. M. apklausė praėjus kelioms dienoms po įvykio. Pirmoje apklausoje liudytojas A. M. nurodė, kad matė, kaip Z. I. trenkė savo dukrai M. ir kaip nukentėjusysis R. V. atitraukė Z. I. nuo dukros M. Abejonių dėl jo parodymų teisingumo jai nekilo. Spaudimas, duodant parodymus, A.

M. nebuvo daromas. Liudytojo V. I., kaltinamosios sutuoktinio, kaltinamosios naudai duoti parodymai laikytini Å¡aliÅ¡kais ir vertintini kritiÅ¡kai, todėl nėra laikytini patikimais. Tačiau pažymėtina, jog Å¡is liudytojas nurodė, kad Z. I., patyrusi Å¡okÄ , sÄ lyginai visų aplinkybių detaliai nebeatsiminė, norėdama sužinoti teisybę, ar smaugė M., ar nesmaugė, todėl kartu su juo ir vyko pas A. M. į namus, kur ir filmavo jo duodamus parodymus. Pati kaltinamoji nurodo, kad savo dukters elgesį suvokė kaip grėsmę sau, psichologinį smurtÄ savo atžvilgiu, kas liečia anÅ«ko ir jos bendravimÄ , iÅ¡sigando, intuityviai suduotas smÅ«gis buvo kaip drausminanti priemonė dukrai, bÅ«dama streso bÅ«senoje, neprisimena, kad bÅ«tų sudavusi daugiau smÅ«gių.

Kaltinamosios gynėjas nurodo, kad ginamosios veiksmai buvo atlikti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis, kadangi ji pradėjo smurtauti pirmoji, t.y. pirmoji sudavė smÅ«gį dukrai per veidÄ . Teisme nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , nepagrindžia nei bÅ«tinosios ginties, nei tariamos bÅ«tinosios ginties buvimo situacijos. Nukentėjusioji M. V. neatliko jokių kaltinamosios sveikatai ar gyvybei grėsmę keliančių veiksmų, buvo bendraujama žodžiu tarpusavyje vykstančių ginčų klausimu, kas ir sukėlė kaltinamosios pyktį.

Pati kaltinamoji pripažino, kad dukros elgesys (iÅ¡sakyti negražūs žodžiai jos atžvilgiu) iÅ¡vedė jÄ iÅ¡ pusiausvyros. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamoji ir jos gynėjas nurodo, kad kaltinamosios veiksmuose nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių žalingų padarinių bÅ«tų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui.

Tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio. Å iuo atveju kaltinamoji iÅ¡ pykčio suduodama kelis kartus dukrai M. V. per veidÄ , sugriebdama jai už kaklo ir jÄ smaugdama, perdrėksdama M. V. kaklÄ , tarpusavio konflikto metu suprato pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad nukentėjusiajai kils sveikatos sutrikdymas, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia.Ä®vertinęs visus teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios Z.

V. padaryta veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, nes kaltinamoji, tyčia trenkdama rankomis M. V. ne mažiau penkių kartų per skruostus, suimdama rankomis M. V. už kaklo ir jÄ smaugdama, perdrėksdama M. V. kaklÄ , jÄ sužalojo, padarydama odos nubrozdinimÄ kaklo deÅ¡inėje, tuo savo artimajam giminaičiui – savo dukteriai, nukentėjusiajai M. V., nežymiai sutrikdė sveikatÄ .             Dėl fizinio skausmo sukėlimo R.

V. Nors kaltinamoji Z. I. dėl Å¡iame epizode inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino visiÅ¡kai, nurodydama, kad buvusį sutuoktinį tik stumtelėjo, per veidÄ jam netrenkė, nespyrė, tačiau tokie jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip jos gynybinė versija, t.y. siekis iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi juos paneigia nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai, kurie atitinka objektyvius bylos įrodymus, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, yra pakankamai nuoseklÅ«s ir jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Z. I. pirmoji pradėjo konfliktÄ , kurio metu pirmoji panaudojo smurtÄ dukters atžvilgiu, vėliau R. V. bandant apginti dukrÄ , t. y. atitraukti Z. I. nuo dukters, panaudojo fizinį smurtÄ R. V. atžvilgiu - tyčia ranka trenkdama buvusiam sutuoktiniui R. V. ne mažiau dvideÅ¡imties kartų delnu per veidÄ , spirdama į kojas ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ smÅ«gių kiekį, tuo nukentėjusiajam R. V. sukėlė fizinį skausmÄ . Nukentėjusysis R. V. parodė, kad gindamas dukrÄ , sučiupo Z. I. už riešų.

Z. I. buvo labai įsiutusi, verkė, iÅ¡traukusi rankas, aptalžė jį abejomis rankomis per skruostus. Prie maÅ¡inos Z. I. iÅ¡trÅ«ko ir vėl pradėjo jį talžyti ir sudavė ne mažiau 20 kartų per veidÄ , spyrė į kojas, į blauzdas, tuo sukeldama jam fizinį skausmÄ . M. V. patvirtino, kad Z. I. iÅ¡sitraukusi iÅ¡ tėvo rankų, pradėjo jį daužyti, tada tėvas užlaužė mamai rankÄ ir nuvedė prie maÅ¡inos. Z. I. prie maÅ¡inos vėl pradėjo smurtauti - trankė per veidÄ iÅ¡ delnų ir spardė tėčiui į kojų sritį.

Ä®spyrė daugiau nei 5 kartus, o rankomis sudavė labai daug kartų. Liudytojas A. M. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-11 (1 t. b.l. 26), parodė, kad matė, kaip Z. I. trenkė R. V. delnu kelis kartus į žandÄ bei matė, kaip prie automobilio Z. I. trenkė R. V. kelis antausius. Å ias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis VÅ¡Ä® Biržų ligoninė 2016-12-27 praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad R. V. 2016-07-10, apie 00.30 val. kreipėsi į VÅ Ä® Biržų ligoninės priėmimo skyrių dėl sumuÅ¡imo.

Diagnozė: kairės pusės skruosto ir lÅ«pos nubrozdinimas (1 t., b.l. 165). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris BK 140 straipsnio 1 dalį nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.Vadovaujantis BPK 256 straipsniu, teismas turi teisę kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nesikeičia kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, o kitaip vertinami byloje nustatyti faktiniai duomenis, konstatuojant kitus, nei kaltinamajame akte iÅ¡dėstyti, nuteistÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ siejančius tarpusavio ryÅ¡ius.BPK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kas yra Å¡eimos nariai tyčia sužalojant asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-152-693/2016).

Taigi, teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos įrodymus, sprendžia, kad, byloje esant pakankamai įrodymų iÅ¡vadai dėl Z. I. nusikalstamų veiksmų, kad ji savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ savo buvusiam sutuoktiniui R. V., jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi buvęs sutuoktinis BK 140 straipsnio kontekste nelaikytinas nei jos Å¡eimos nariu, nei artimu giminaičiu. IÅ¡ bylos faktinių duomenų matyti, kad Z. I. ir R. V. yra buvę sutuoktiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu jie nebuvo bendroje santuokoje, jų santuoka nutraukta 2014-07-01, Z.

I. nuo 2015-02-14 yra kitoje santuokoje. Teismas konstatuoja, kad Z. I. pavartotas smurtas R. V. atžvilgiu nepripažintinas smurtu prieÅ¡ Å¡eimos narį BK 140 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi nors Z. I. ir R. V. anksčiau siejo santuokiniai ryÅ¡iai, tačiau jų santuoka yra nutraukta, jie gyvena atskirai, bendro Å«kio neveda, kaltinamoji Z. I. gyvena santuokoje su V. I., o baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusįjį sietų partnerystės (kaip Å¡i sÄ voka apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnyje) ar kiti artimieji ryÅ¡iai, ar duomenų pagrindžiančių faktÄ apie bendro Å«kio tvarkymÄ , o byloje esantys negausÅ«s duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, apie juos siejančius Å¡eiminius santykius.

Teismui nutartimi atnaujinus įrodymų tyrimÄ teisme, 2017-03-03 vykusio posėdžio metu, nukentėjusysis R. V. pareiÅ¡kė, kad taikytis su Z. I. nesutinka, kaltinimÄ palaiko. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, Z. I. nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Teismas sprendžia, kad byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, nes nenustatyta, kad Z.

I. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ . Kaltinamoji viso proceso metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir tai tik dėl nusikalstamos veikos M. V. atžvilgiu. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji tik paskutinio žodžio metu atsiprašė nukentėjusiosios M.

V. ir pasakė nuoÅ¡irdžiai besigailinti. Teismas atsižvelgia į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu galimai buvo daromas poveikis liudytojui A. M., buvo bandoma suklaidinti teismÄ , pateikiant vaizdo ir garso įraÅ¡Ä su liudytojo A. M. parodymais, kurie, kaip posėdžio metu parodė pats liudytojas A. M., buvo iÅ¡ dalies melagingi. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Z. I. dalinis prisipažinimas ir atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai yra įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl poveikio liudytojui, taip pat teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje Z.

I. yra kaltinama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, J. B. praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, netenkintinas.       Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkÅ«s nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Z. I. dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, bausta administracine tvarka (b.l. 52-62). Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, padarymo aplinkybes.

Kaltinamoji nukentėjusiosios M. V. paskutinio žodžio metu atsiprašė. Tokiu būdu, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobūdį, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Z. I. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmes, jas subendrinant apėmimo būdu ir paskiriant draudimus bei baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

         Kaltinamajai taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.           Iš kaltinamosios išieškotinos pašto išlaidos valstybei (BPK 105 straipsnio 6 punktas).        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301-303 straipsniais, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :          Z. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai M.

V.) ir BK 140 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam R. V.) ir nubausti:pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam R. V.) laisvės apribojimu 6 mėnesiams; uždrausti lankytis R. V. gyvenamojoje vietoje Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini); uždrausti bendrauti 3 mėnesius su nukentėjusiuoju R. V.; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėn. terminÄ Å¡iai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai M.

V.) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždrausti lankytis M. V. gyvenamojoje vietoje Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini); uždrausti 3 mėnesius bendrauti su nukentėjusiÄ ja M. V.; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminÄ Å¡iai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams, uždraudžiant lankytis M.

V. ir R. V. gyvenamosiose vietose Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini); uždrausti 3 mėnesius bendrauti su nukentėjusiaisiais M. V. ir R. V.; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminÄ Å¡iai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.      Z. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Z. I. 17,28 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.          Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Edita Jusevičienė   Â