2020-07-01 Nr. AB-12950-3-61-3-00314-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-409-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00314-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvs Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RNA-29932; 2) panaikinti VMI 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. RNA-20462; 3) skirti E. M. baudą už netinkamą pareigų vykdymą; 4) priteisti pareiškėjui iš E. M. 332,30 Eur žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. vasario 18 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje pašalinti, t. y. pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kartu nurodant skundo padavimo praleidimo priežastis bei tai patvirtinančius įrodymus (įskaitant įrodymus apie skundžiamų raštų įteikimo datą), taip pat pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka bei skundą su patikslintais reikalavimais, atsižvelgiant į teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus).

Pareiškėjas 2020 m. vasario 21 d. (paštu išsiųstas 2020 m. vasario 18 d.) pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tuos pačius reikalavimus kaip ir teismui pateiktame 2020 m. sausio 30 d. skunde: 1) panaikinti VMI 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RNA-29932; 2) panaikinti VMI 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. RNA-20462; 3) skirti E. M. baudą už netinkamą pareigų vykdymą; 4) priteisti pareiškėjui iš E. M. 332,30 Eur žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VMI 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RNA-29932 ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. RNA-20462 laikė nepaduota, kitą skundo dalį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

II. Pareiškėjas 2020 m. kovo 26 d. (pašto įstaigai įteiktas 2020 m. kovo 25 d.) padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutartis. Taip pat pateikė prašymą priimti jo atskirąjį skundą, kaip paduotą nepraleidus nustatyto apskundimo termino.

Prašyme nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. paruošė atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties, tačiau kadangi dėl ligos pats jo paduoti negalėjo, atskirąjį skundą į teismą nuvežė jo sutuoktinė. Tačiau teismas buvo uždarytas, todėl atskirąjį skundą sutuoktinė išsiuntė paštu, bet per klaidą jį išsiuntė ne teismui, o VMI.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. S. terminą iki 2020 m. balandžio 16 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti reikalavimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 154 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo galimų priimti procesinių sprendimų rūšis (prašydamas tik panaikinti teismo nutartį, nenurodė, kaip ją panaikinus turėtų būti išspręstas skundo priėmimo klausimas), nurodyti įstatymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, taip pat pareiškėjas teikia atskirąjį skundą tiek dėl 2020 m. vasario 28 d. teismo nutarties, kuri yra skundžiama, tiek dėl 2020 m. vasario 7 d. teismo nutarties, kuri yra neskundžiama, todėl pasiūlė teikti atskirąjį skundą tik dėl 2020 m. vasario 28 d. nutarties, įpareigojo pateikti originaliais parašais pasirašytus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atskirąjį skundą bei nurodyti informaciją ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 2020 m. vasario 28 d. nutarties įteikimo jam datą (pvz. voką), o tuo atveju, jei septynių dienų atskirojo skundo padavimo terminas dėl šios nutarties iki 2020 m. kovo 13 d. buvo praleistas, pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 20 d. (pašto įstaigai įteiktas 2020 m. balandžio 17 d.) pateikė procesinį dokumentą, įvardintą skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 31 d. nutartis ir perduoti jo skundą visą apimtimi nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino 2020 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, o 2020 m. kovo 31 d. nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu, pareiškėjo A. S. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo laikė nepaduota, o atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. sausio 30 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti VMI 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RNA-29932 ir VMI 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. RNA-20462; 2) skirti E. M. baudą už netinkamą pareigų vykdymą; 3) priteisti pareiškėjui iš E. M. 332,30 Eur žalą.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. vasario 18 d. pašalinti trūkumus, nurodytus nutarties motyvuojamojoje dalyje, bei pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kartu nurodant skundo padavimo praleidimo priežastis bei tai patvirtinančius įrodymus (įskaitant įrodymus apie skundžiamų VMI raštų įteikimo datą).

Teisme 2020 m. vasario 21 d. buvo gautas (paštu išsiųstas 2020 m. vasario 18 d.) pareiškėjo patikslintas skundas, kurio priėmimo klausimas buvo išspręstas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi: skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti VMI 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RNA-29932 ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. RNA-20462 buvo laikyta nepaduotu, o skundo dalį dėl reikalavimų skirti E. M. baudą už netinkamą pareigų vykdymą ir priteisti pareiškėjui iš E. M. 332,30 Eur turtinę žalą atsisakytina priimti. Teismo nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2020 m. vasario 28 d.

Teisme 2020 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis nurodo, kad 2020 m. kovo 13 d. jis paruošė skundą dėl 2020 m. vasario 28 d. teismo nutarties, kurį dėl jo ligos į teismą nuvežė jo sutuoktinė. Kadangi teismą rado užrakintą, skundą išsiuntė registruotu laišku, tačiau per klaidą jį išsiuntė ne teismui, o VMI, ką patvirtina pašto kvitas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašė priimti jo skundą, kaip išsiųstą nepraleidus termino, t. y. iš esmės prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. vasario 28 d. nutarties paduoti. Su prašymu pareiškėjas pateikė skundą, siųstą VMI su pašto kvitu, atspausdintu 2020 m. kovo 13 d. 19 val. 58 min., iš kurio matyti, jog skundas buvo siųstas VMI. Prie prašymo pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti teismo 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutartis ir paskirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Kadangi atskirasis skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, 2020 m. kovo 31 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 16 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje pareiškėjui (apeliantui) buvo nurodyta: tinkamai suformuluoti reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 154 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo galimų priimti procesinių sprendimų rūšis (nurodyti, kaip panaikinus nutartį turėtų būti išspręstas skundo priėmimo klausimas); nurodyti įstatymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas; pateikti originaliais parašais pasirašytus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atskirąjį skundą; pateikti įrodymus, kada jis gavo 2020 m. vasario 28 d. teismo nutartį, dėl kurios padavimo praleido atskirojo skundo padavimo terminą iki 2020 m. kovo 13 d. o tuo atveju, jei septynių dienų atskirojo skundo padavimo terminas dėl 2020 m. vasario 28 d. nutarties iki 2020 m. kovo 13 d. buvo praleistas, pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 20 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti teismo 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 31 d. nutartis ir perduoti jo visos apimties skundą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde nurodė nežinantis, kodėl teismui pateko jo atskirojo skundo kopija, nors jis siuntė originalą, tai jam nesunku pataisyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kitų motyvų terminui atnaujinti nėra.

Teismas rėmėsi ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsniu. Nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 31 d. teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo neįvykdė, nes: nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikė originaliu parašu pasirašyto prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, kuris buvo praleistas po 2020 m. kovo 13 d., nepateikė įrodymų apie 2020 m. vasario 28 d. nutarties jam įteikimą, nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, kuris buvo praleistas iki 2020 m. kovo 13 d.

Teismas, vadovaudamasis minėtomis ABTĮ normomis nurodė, kad teismo nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, jam buvo išaiškintos atskirojo skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, teismas sprendė, kad yra pagrindas atskirojo skundo dalį dėl 2020 m. vasario 28 d. teismo nutarties panaikinimo laikyti nepaduota.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina proceso šalių teisę pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, kai tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pareiškėjo skundžiama 2020 m. kovo 31 d. teismo nutartimi jam nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, kuri neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, taiga teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl 2020 m. kovo 31 d. teismo nutarties panaikinimo.

IV. Pareiškėjas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutartis ir perduoti bylą su visais skundais nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2020 m. balandžio 28 d. gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį dėl jo atskirojo skundo priėmimo klausimo ir visiškai nieko nesuprato, apie kokią nutartį rašo teisėja nutartyje, kadangi pateikė skundą dėl VMI darbuotojų neveikimo, vykdydamas teisėjos nurodymus, sumokėjo žyminį mokestį, bet teismo nutartimi atsisakyta priimti patikslintą skundą. Šią nutartį pareiškėjas apskundė, tačiau skundą vėl atsisakyta priimti, atskirąjį skundą taip pat atsisakyta priimti.

Pareiškėjas teigia, kad tokiu būdu akivaizdžiai rodant savo šališkumą, teisėja užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai bei šiais veiksmais siekia priversti pareiškėją atsisakyti teisės kreiptis į teismą.

Nurodo, kad teisėja nepriėmusi pareiškėjo skundo, jį išnagrinėja iš esmės, palankiu teisėjai būdų padalino jo skundą, o vėliau dalimis sprendė skundo priėmimą ir 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi vieną skundo dalį dėl teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties laikė nepaduotu, o kitą skundo dalį dėl 2020 m. kovo 31 d. nutarties atsisakė priimti. Taigi teismas nagrinėjo skundus dėl teisėjos nutarčių, tačiau pareiškėjas su skundu kreipėsi dėl VMI darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atlyginimo bei nuobaudos skyrimo. Šiuo atveju teisėja piktnaudžiauja savo teisėmis ir užkerta bet kokią galimybę tolimesnei bylos eigai.

Pareiškėjas nurodo, kad karantino laikotarpiu nėra galimybės kreiptis ir dėl profesionalios teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi priimta pareiškėjo atskirojo skundo dalis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties panaikinimo. Kitą pareiškėjo atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutartis, atsisakyta priimti.

Taigi nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjo atskirojo skundo dalis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo laikyta nepaduota, o dalis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo atsisakyta priimti.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. vasario 18 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2020 m. vasario 18 d. išsiuntė teismui patikslintą skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VMI 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RNA-29932 ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. RNA-20462 laikė nepaduotą, kadangi pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, o skundo dalį dėl baudos už netinkamą pareigų vykdymą antstolei skyrimo bei žalos atlyginimo iš antstolės atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartimi, 2020 m. kovo 26 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutartis bei paskirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. jis paruošė skundą dėl 2020 m. vasario 28 d. teismo nutarties, kurį dėl jo ligos į teismą nuvežė jo sutuoktinė. Kadangi teismą rado užrakintą, skundą išsiuntė registruotu laišku, tačiau per klaidą jį išsiuntė ne teismui, o VMI, ką patvirtina pašto kvitas. Prašė priimti jo skundą, kaip išsiųstą nepraleidus termino.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. balandžio 16 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 154 straipsnyje nustatytas apeliacinės instancijos teismo galimų priimti procesinių sprendimų rūšis, nurodyti aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas skundžiamos nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas, pasiūlyta atsisakyti reikalavimo skųsti teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį, kadangi ji atskiruoju skundu neskundžiama, pateikti originaliais parašais pasirašytus prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą, taip pat pateikti įrodymus, kada pareiškėjas gavo 2020 m. vasario 28 d. nutartį. Teismas nurodė, kad nėra aišku, ar pareiškėjas iki 2020 m. kovo 13 d., kuomet skundą išsiuntė VMI (ne teismui), nebuvo praleidęs atskirojo skundo padavimo termino. Jeigu ABTĮ nustatytas 7 dienų atskirojo skundo padavimo terminas iki 2020 m. kovo 13 d. buvo praleistas, pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 20 d. (išsiuntė 2020 m. balandžio 16 d.) pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 31 d. nutartis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo laikė nepaduota, kadangi pareiškėjas nepašalino 2020 m. kovo 31 d. nutartyje nustatytų atskirojo skundo trūkumų, o dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti, kadangi ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

ABTĮ 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

ABTĮ 134 straipsnio, nustatančio reikalavimus apeliaciniam skundui, be kita ko, 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), o 7 punkte – apelianto prašymas, kuris turi atitikti ABTĮ 154 straipsnio 1 dalyje nustatytas galimų priimti procesinių sprendimų rūšis: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ABTĮ 134 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį, atskirieji skundai paduodami ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kaip ne kartą savo praktikoje yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-372-492/2020 ir kt.). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui.

Įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjo atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti atskirojo skundo trūkumus, kurie trukdė teismui išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui atskirojo skundo trūkumus ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėjas minėtoje nutartyje nurodytų esminių atskirojo skundo trūkumų (suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą pagal ABTĮ 154 straipsnį ir pagrindą – nurodyti dėl kokių aplinkybių skundžiama teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta), nepašalino, taip pat nepateikė originaliu parašu pasirašyto prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, kuris buvo praleistas po 2020 m. kovo 13 d., nepateikė įrodymų apie 2020 m. vasario 28 d. įteikimo jam datą, nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, praleistą iki 2020 m. kovo 13 d., todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų, taip pat objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus atskirojo skundo trūkumus. Nors pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria pareiškėjo atskirojo skundo dalis dėl 2020 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo atsisakyta priimti, pažymi, kad teismo nutartimi, kuria pareiškėjui buvo nustatyti skundo trūkumai, nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, priešingai – tokia nutartimi pareiškėjui suteikiama galimybė pašalinti skundo trūkumus ir taip užtikrinti tolesnę bylos eigą. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai yra skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu, teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai vertinami kaip nutarties dėl skundo laikymo nepaduotu motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-613-756/2018). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 31 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundo trūkumai minėta nutartimi buvo nustatyti pagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiais dėl teisėjos šališkumo, kadangi, visų pirma, pareiškėjas atskirajame skunde neįvardija konkrečių priežasčių, kurios, jo nuomone, sudaro pagrindą abejoti teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, nešališkumu, o teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius