2021-12-21 Nr. AB-27764-3-62-3-01035-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2461-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01035-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ ir kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ ir kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Katos studija“ (toliau – ir UAB „Katos studija“) ir kooperatinė bendrovė „Katos grupė“ (toliau – ir KB „Katos grupė“) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. A-852 „Dėl vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 ir 2 punktus dalyje dėl vietų, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjų išorinės reklamos įrenginiai (įsakymo priede nurodytų vietų sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčijama Įsakymo dalis).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Įsakymas naikintinas, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs (žr. administracinę bylą Nr. eA-1451-438/2016), kad analogiško pobūdžio konkursai yra neteisėti ir prieštarauja Rinkliavų įstatymui. Leidimai įrengti išorinę reklamą yra vietinės rinkliavos objektas. Rinkliavų įstatymas imperatyviai draudžia Administracijai bet kokia forma reikalauti papildomo atlyginimo už objektus, kurie patenka į vietinės rinkliavos apimtį, todėl savivaldybių vykdomosios institucijos neturi teisės nustatyti jokių papildomų mokesčių, susijusių su leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimu.

3. Pareiškėjai pažymėjo, jog Įsakymu patvirtintame vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąraše (toliau – ir Vietų sąrašas) numatytos vietos viešo konkurso būdu bus suteiktos suinteresuotiems asmenims, kurie konkurso metu pasiūlys didžiausią kiekvienais metais už atitinkamą vietą mokėtiną kainą. Konkursas dėl Įsakymu patvirtintų vietų bus vykdomas pagal Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2513 patvirtintą Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Vietų suteikimo tvarkos aprašas), kuris numato kriterijus, pagal kuriuos bus nustatomas kiekvienos Įsakymu patvirtinto sąrašo vietos laimėtojas.

4. Pareiškėjų nuomone, esminis kriterijus, kuriuo remiantis bus suteiktos Įsakymu patvirtintos vietos išorinei reklamai įrengti, yra tariama parama socialinės infrastruktūros plėtrai. Atsakovas iš esmės nustatė papildomą leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimo mokestį, kurį imperatyviai draudžia Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, todėl Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas.

5. Įsakymas pažeidžia teisėtus pareiškėjų lūkesčius ir apriboja jų įgytas teises. Išorinės reklamos įrenginius įrengę subjektai turi teisę supaprastinta tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintose Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse (2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) toje pačioje vietoje gauti (pratęsti esamus) leidimus išorinei reklamai įrengti. Pareiškėjų vietas Įsakymu įtraukus į Vietų sąrašą ir nustačius, kad leidimai įrengti išorinę reklamą šiose vietose gali būti pratęsti ne ilgiau kaip iki 2020 m. lapkričio 1 d., ši pareiškėjų teisė ir teisėti lūkesčiai iš esmės buvo paneigti.

6. Pareiškėjai nurodė, kad Įsakymas nėra motyvuotas ir prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, tačiau ir jame įtvirtintiems skaidrumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir lygiateisiškumo principams. Administracija neišdėstė motyvų, kodėl į Vietų sąrašą įtrauktos būtent nurodytos vietos, tačiau be jokio objektyvaus paaiškinimo nebuvo įtrauktos kitų ūkio subjektų didelio ir labai didelio formato išorinės reklamos įrenginių vietos. Nėra aišku, kodėl viešas konkursas yra skelbiamas dėl vietų, kuriose išorinės reklamos įrenginiai jau buvo ir yra įrengti (t. y. dėl užimtų vietų), o ne vien tik dėl laisvų vietų, kuriose išorinės reklamos įrenginių Įsakymo priėmimo dieną nebuvo įrengta. Pareiškėjams nežinoma tiksli informacija, kiek Kauno mieste iš viso yra didelio ir labai didelio formato išorinės reklamos įrenginių.

7. Pareiškėjų nuomone, Įsakymas į Vietų sąrašą įtraukti jame nurodytas vietas sukelia neigiamas pasekmes asmenims, kurie į šį sąrašą įtrauktose vietose buvo ar vis dar yra įrengę išorinės reklamos įrenginius, kadangi pareiškėjai privalės išmontuoti visus šiuo metu įrengtus išorinės reklamos įrenginius, neteks galimybės atitinkamose vietose vykdyti išorinės reklamos paslaugų veiklą. Net jeigu pareiškėjai vėliau dalyvautų konkurse ir atitinkamas vietas laimėtų, tai lemtų papildomas ir itin dideles išlaidas siekiant atitinkamose vietose įgyti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą.

8. Atsakovo sprendimas, kiek vietų, kurias vietas ir kurių ūkio subjektų išorinės reklamos įrenginių šiuo metu užimtas vietas suteikti viešo konkurso būdu, turėtų būti aiškiai motyvuotas ir pagrįstas objektyviais kriterijais, tačiau jokių motyvų dėl atitinkamų vietų viešam konkursui parinkimo atsakovė nepateikė nei Įsakyme, nei bet kokiame kitame dokumente.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad nei Įsakymo 1 punktu patvirtintas Vietų sąrašas, nei 2 punktu nustatytas terminas leidimams išduoti sąraše nurodytų vietų esantiems reklaminiams įrenginiams nereglamentuoja jokių mokėjimų ar kitokių finansinių įsipareigojimų. Šis Vietų sąrašas nėra susijęs su Rinkliavų įstatymu, jo objektu ir konkrečiomis nuostatomis, todėl pareiškėjų argumentai dėl Įsakymo galimo prieštaravimo Rinkliavų įstatymui yra nepagrįsti ir atmestini.

11. Atsakovo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos, kurioje priimta nutartis, minima skunde, ginčo dalykas buvo norminio administracinio teisės akto, t. y. Palangos miesto leidimų išdavimo aprašo teisėtumo tyrimas, šioje byloje sprendžiamas Įsakymo teisėtumo klausimas. Bylų aplinkybės ir ginčo dalykai skiriasi, todėl nėra jokio pagrindo, nagrinėjant šią administracinę bylą, atsižvelgti į LVAT nutartyje nustatytas aplinkybes ir suformuluotas teisės aiškinimo taisykles. Skunde nėra išdėstyti pagrįsti argumentai, jog Įsakymas prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

12. Įsakymas nepažeidžia pareiškėjų teisėtų lūkesčių ir neapriboja įgytų teisių. Bendra teisės aktuose, reglamentuojančiuose leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą, taisyklė – pasibaigus turimo leidimo galiojimui, reklaminis įrenginys turi būti išardomas, o vieta, kurioje jis buvo, sutvarkoma. Atsakovo teigimu, pareiškėjai visiškai nepagrįstai nurodo, kad jos neva turi teisę pratęsti turimus leidimus įrengti išorinę reklamą ir tokią savo poziciją grindžia Taisyklių 31 punkto nuostatomis. Nei minėtų taisyklių, nei Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 patvirtintame Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Leidimų išdavimo tvarkos aprašas) nuostatose nėra įtvirtinta galimybė pratęsti leidimus įrengti išorinę reklamą, t. y. leidimų pratęsimas paminėtuose teisės aktuose nėra reglamentuojamas. Teisinis reguliavimas numato, kad, pasibaigus išduoto leidimo galiojimui, išduodamas naujas leidimas, o ne pratęsiamas ankstesnis. Vien aplinkybė, kad nurodytų teisės aktų nuostatų pagrindu teikiant paraišką nereikia pakartotinai teikti dokumentų, jei nepasikeitė aplinkybės, buvusios ankstesnio leidimo išdavimo metu, nereiškia, kad pateikta paraiška nėra iš naujo nagrinėjama teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, teisės aktai leidimus išduodančiam subjektui numato galimybę neišduoti leidimo.

13. Administracija atkreipė dėmesį, kad aplinkybės, kad šiuo metu pareiškėjai tam tikrose vietose yra įrengę reklaminius įrenginius, negarantuoja, kad tas vietas jie galės eksploatuoti neribotą laiką. Reklaminiai įrenginiai įrengti ne ant joms priklausančios žemės, statinių ar kitų objektų. Kauno miesto savivaldybė, kaip savininkė (valdytoja), turi teisę spręsti, kokiomis sąlygomis ir kokiam terminui sutikimai įrengti reklaminius įrenginius ant jai priklausančios ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar objektų bus išduodami.

14. Administracija nesutiko su pareiškėjų pozicija, jog Įsakymas yra nemotyvuotas. Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Vietų suteikimo tvarkos aprašo 11 punktu. Iš Įsakymo ir jo priedo teksto bei juose pateikiamų nuorodų į teisės aktus – Vietų suteikimo aprašą ir Kauno mesto išorinės reklamos specialųjį planą – galima aiškiai identifikuoti Įsakymo teisinį ir faktinį pagrindus. Atsakovo nuomone, pareiškėjų teiginiai, jog Įsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, yra nepagrįsti. Į Vietų sąrašą nėra įtraukta 14 vietų, kuriose šiuo metu yra įrengti didelio arba labai didelio formato reklaminiai įrenginiai. Nurodytos vietos nėra įtrauktos, kadangi šiose vietose išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą galioja ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 1 d. Pasibaigus šių reklaminių įrenginių leidimų galiojimui, šios vietos, kaip ir kitos Kauno miesto išorinės reklamos specialiajame plane nurodytos vietos, bus įtrauktos į Vietų sąrašą.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietų suteikimo tvarkos aprašo 11 punktu, Įsakymo 1 punktu patvirtino Vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašą, o 2 punktu nustatė, kad leidimai įrengti išorinę reklamą ant Vietų sąraše nurodytose vietose esančių įrenginių gali būti išduodami ne ilgesniam nei iki 2020 m. lapkričio 1 d. terminui. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1376 buvo pakeistas Įsakymo 2 punktas, nustatant, jog leidimai įrengti išorinę reklamą ant Vietų sąraše nurodytose vietose esančių įrenginių gali būti išduodami ne ilgesniam nei iki 2021 m. gegužės 1 d. terminui bei Vietų sąrašas papildytas 8 vietomis.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, Taisyklėmis, Kauno miesto savivaldybėje galiojančiais Vietų suteikimo tvarkos aprašu ir Leidimų išdavimo tvarkos aprašu. Teismas pažymėjo, kad Vietų suteikimo tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius įsakymu tvirtina vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti), sąrašą; šio aprašo 12 punkte, be kita ko, reglamentuota, kad konkurso darbo grupė, vadovaudamasi Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintu reklaminių įrenginių vietų sąrašu, priima sprendimą skelbti konkrečių vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) konkursą ir nustato reklaminių įrenginių rengimo (statymo) kiekvienoje vietoje reikalavimus. Konkurso darbo grupė turi teisę priimti sprendimą skelbti grupės vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) konkursą, kurio laimėtojas būtų vienas fizinis ar juridinis asmuo.

18. Vertindamas skundo argumentus, kad Įsakymas prieštarauja Rinkliavų įstatymo nuostatoms, teismas pažymėjo, kad ginčijamu Įsakymu, vadovaujantis Vietų suteikimo tvarkos aprašo 11 punktu, patvirtintas Vietų sąrašas ir Įsakymo 2 punkte nustatytas terminas leidimams išduoti ant Vietų sąraše nurodytų vietų esantiems reklaminiams įrenginiams. Teismo vertinimu, skundžiamas įsakymas nereglamentuoja mokėjimų ar kitokių finansinių įsipareigojimų. Nors iš Vietų suteikimo tvarkos aprašo nuostatų matyti, kad vietų sąrašo sudarymas yra parengiamasis viešojo konkurso etapas, tačiau šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundo motyvai dėl būsimo viešo konkurso ir prielaidos, jog, nepanaikinus skundžiamo Įsakymo, leidimai išorinei reklamai pareiškėjams nebus išduoti ir jie neteks galimybės vykdyti savo ekonominę veiklą bei privalės išmontuoti visus šiuo metu įrengtus išorinės reklamos įrenginius, galimi ateityje ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1376 „Dėl Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. A-852 „Dėl Vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu nustatyta, kad leidimų įrengti išorinę reklamą ant Vietų sąraše išvardytose vietose esančių įrenginių gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d.

19. Atsižvelgęs į tai, kad leidimų galiojimas gali būti pratęstas iki 2021 m. gegužės 1 d. ir byloje nenustatęs, kad pareiškėjų leidimai jau negalioja ir kad jie kreipėsi dėl naujų leidimų išdavimo, o viešas konkursas dėl konkrečių vietų suteikimo dar nepaskelbtas, teismas pareiškėjų motyvus, susijusius su viešu konkursu, jo organizavimu, Įsakymo neatitiktimi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 punktui, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta neanalogiško pobūdžio ir ginčo byloje, todėl ja vadovautis nebuvo pagrindo.

20. Dėl pareiškėjų pateiktų įrodymų, kad jos su atsakovu suderino išorinės reklamos įrenginių projektus, todėl, jų nuomone, buvo išreikštas savivaldybės administracijos sutikimas, kad išorinės reklamos įrenginiai konkrečiose vietose būtų įrengti ir stovėtų iki 2029 metų, teismas pažymėjo, kad Vietų sąraše nurodomos vietos yra numatytos Kauno miesto išorinės reklamos specialiojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-62, schemose. Teismas pabrėžė, jog aplinkybės, kad vietos numatytos Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane, pareiškėjai neginčijo. Atsižvelgęs į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje ir Leidimų išdavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Administracija, būdama reklaminiams įrenginiams statyti (įrengti) skirtų objektų valdytoja (nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais), turi teisę spręsti dėl trumpesnio termino.

21. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjų teiginių, jog skundžiamas Įsakymas pažeidžia teisėtus jų lūkesčius ir apriboja įgytas teises, įtvirtintas Taisyklių 31 punkte. Teismas analizavo Taisyklių 19–21 punktų nuostatas, Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktus ir pažymėjo, kad leidimo turėtojas, ne anksčiau nei prieš 40 darbo dienų ir vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos gali kreiptis į leidimus išduodančią instituciją, šiuo atveju – į Administraciją, taip pat pateikti pagal teisės aktus visus būtinus dokumentus. Teismo vertinimu, pareiškėjai negali turėti teisėtų lūkesčių dėl leidimo išdavimo, kol nebus įvykdytos visos teisės aktuose nustatytos sąlygos ir paraiška nebus įvertinta bei nebus nustatyta Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodytų leidimo neišdavimo pagrindų.

22. Vertindamas skundo argumentus, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“ pritarė, jog sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, būtų išduodami viešo konkurso laimėtojams ir įpareigojo Administracijos direktorių parengti ir patvirtinti 1 punkte nurodyto viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašą. Iš Įsakymo preambulės buvo matyti, kad Administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą Įsakymą, vadovavosi Vietų suteikimo tvarkos aprašo 11 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius įsakymu tvirtina vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti reklamos įrenginiams įrengti (statyti), sąrašą.

23. Teismui nekilo abejonių dėl to, jog Įsakyme yra aiškiai nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo Administracijos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą. Įsakymu patvirtintų vietų sąrašas faktiškai sudarytas atsižvelgiant į Kauno miesto išorinės reklamos specialiojo plano schemas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad Įsakymas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, yra aiškus, pakankamai motyvuotas, jame aiškiai nurodytas Įsakymo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas, apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai iš esmės kelia ginčą dėl būsimo viešo konkurso vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti teisėtumo, tačiau pirmiau priimti administraciniai aktai ir procedūros, kurių pagrindu inicijuotas šis procesas, nėra nuginčyti, todėl preziumavo jų pagrįstumą ir teisėtumą.

24. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį dėl patvirtintų vietų, kuriose šiuo metu yra įrengti UAB „Katos studija“ ir KB „Katos grupė“ išorinės reklamos įrenginiai ir kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, todėl skundą atmetė.

25. Atmetęs pareiškėjų skundą, teismas nurodė, kad jie neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 26. Pareiškėjai UAB „Katos studija“ ir KB „Katos grupė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo Įsakymą kaip teisėtą ir pagrįstą bei nepagrįstai sprendė, kad Įsakymas neapriboja pareiškėjų teisių ir teisėtų lūkesčių. Apeliantai pabrėžia, kad į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog su atsakovu buvo suderinę išorinės reklamos įrenginių įrengimą kur kas ilgesniems terminams (dėl tam tikrų įrenginių net iki 2029 metų pabaigos) nei įtvirtinta Įsakymo 2 punkte.

28. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad pagal Taisyklių 31 punktą, Leidimų išdavimo tvarkos aprašo nuostatas jie turi teisę pagal anksčiau suderintus projektus naujus leidimus gauti Taisyklių 31 punkte numatyta tvarka, nei Reklamos įstatymas, nei Taisyklės nenumato galimybės skelbti viešą konkursą dėl suteikimo vietų, kuriose reklaminiai įrenginiai įrengti. Todėl su Administracija suderinę išorinės reklamos įrenginių projektus ir gavę leidimą išorinei reklamai įrengti, apeliantai turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad Taisyklių 31 punkte numatyta tvarka turės teisę ir galimybę leidimus išorinei reklamai gauti per visą išorinės reklamos įrenginių projektų suderinimo terminą. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

29. Skundžiamu sprendimu buvo visiškai neįvertinta ir tai, kad iki pat 2020 m. vasario 25 d. galiojęs Vietų suteikimo tvarkos aprašas nenumatė galimybės skelbti viešą konkursą dėl vietų, kuriose išorinės reklamos įrenginiai jau yra įrengti, t. y. minėtas aprašas nustatė vietų suteikimo naujiems reklaminiams įrenginiams tvarką. Esant šiam reguliavimui, apeliantai turėjo visiškai pagrįstą lūkestį, kad išorinės reklamos įrenginius, kurių projektus atsakovu suderino dar iki šio reguliavimo pakeitimo 2020 m. vasario 25 d., turės teisę naudoti per visą projekto suderinime nustatytą terminą.

30. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Įsakymo atitiktį Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Apeliantai akcentuoja, kad leidimai įrengti išorinę reklamą yra vietinės rinkliavos objektas ir pagal teisinį reguliavimą Administracijai imperatyviai draudžia bet kokia forma reikalauti papildomo atlyginimo už objektus, kurie patenka į vietinės rinkliavos apimtį. Kad vieši konkursai, kurių esmė – vietos išorinei reklamai įrengti suteikimas už pinigus prieštarauja Reklamos įstatymo nuostatoms, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

31. Apeliantai pakartoja skunde nurodytus argumentus, kad esminis kriterijus, kuriuo remiantis bus suteiktos Įsakymu patvirtintos vietos išorinei reklamai įrengti, yra tariama parama socialinės infrastruktūros plėtrai. Taigi akivaizdu, kad atsakovas iš esmės nustatė papildomą leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimo mokestį, ką imperatyviai draudžia Rinkliavų įstatymo nuostatos.

32. Apeliantų žiniomis, Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimo pagrindu buvo iškelta byla dėl Vietų suteikimo tvarkos aprašo teisėtumo ir atitikties Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoms, minėtas pareiškimas buvo patenkintas (žr. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinę bylą Nr. eI4-4519-505/2020).

33. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymas nenustato papildomų mokėjimų ar kitokių finansinių įsipareigojimų. Visgi Įsakymo 1 ir 2 punktai tiesiogiai apriboja pareiškėjų teisę išorinės reklamos įrenginius naudoti ilgiau nei iki 2020 m. lapkričio 1 d., nors išorinės reklamos įrenginių projektai su Administracija buvo suderinti kur kas ilgesniems terminams.

34. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymas tinkamai motyvuotas – vien Vietų suteikimo tvarkos aprašo 11 punkto nurodymas nepakankamas pripažinti, kad Įsakymas tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, kaip reikalaujama Viešojo administravimo įstatyme ir suformuotoje teismų praktikoje. Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepateikė jokių motyvų, kodėl konkrečios vietos buvo įtrauktos į Vietų sąrašą.

35. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Administracija pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytus argumentus dėl Įsakymo atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams, pareiškėjų nurodomos teismų praktikos taikymo negalimumo, pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo, leidimų įrengti reklamos įrenginius išdavimo tvarkos ir terminų. Administracija pažymi, jog aplinkybė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-4519-505/2020 tenkino Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą dėl Vietų suteikimo tvarkos aprašo teisėtumo ir jo atitikties Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoms, neturi teisinės reikšmės, nes nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Vietų suteikimo tvarkos aprašo 11 punktu, o Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimo pagrindu iškeltoje administracinėje byloje tikrinamas Vietų suteikimo tvarkos aprašo 7 punkto, 16.5 papunkčio ir 28, 32, 33 punktų teisėtumas. Be to, minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Todėl teiginiai, kad teisinį Įsakymo pagrindą sudarančio Vietų suteikimo tvarkos aprašo nuostatos jau yra įvertintos kaip neteisėtos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą

37. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

39. Teisės aktų norminį pobūdį apibūdina jų taikymo apimtis ir privalomumas (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

40. Pagal VAĮ 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., žr. 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑1026‑624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑773‑492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.).

42. Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus teisės aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018).

43. Dauguma minėtų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (pvz., žr. 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013).

44. Atsižvelgiant į šioje byloje ginčijamo Įsakymo nuostatas, būtina atlikti teisės akto teisinio kvalifikavimo testą, kuris visų pirma ir lemtų teisinių argumentų dėl keliamo ginčo iš esmės pobūdį.

45. Pažymėtina, kad konstatavus, jog ginčijamos teisės akto nuostatos ar jų dalis atitinka norminio teisės akto požymius, turėtų būti sprendžiama dėl materialinio ir procesinio teisinio subjektiškumo ir iš to kylančių teisinių padarinių taikymo.

46. Pirmosios instancijos teismas šios Nutarties 44 ir 45 punktuose paminėtais aspektais sprendime nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas imtis ginčijamo teisės akto vertinimo tokiame kontekste negali, nes tai turėtų materialinio ir procesinio teisinio pobūdžio staigmenos proceso šalims efektą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str.).

47. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

48. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra priimamas teismo galutinis procesinis dokumentas, todėl nėra teisinių prielaidų spręsti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ ir kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė