5b013cb4-4af0-4e95-86ca-04da10daa9fe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-531-260/2015,Proceso Nr. 2-69-3-00837-2014-5,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.1; 122.4; 140.1; 140.7;KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3999-944/2014 pagal pareiÅ¡kėjų A.

L. ir V. L. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniams asmenims, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi A. L. ir V. L. iÅ¡kelta bankroto byla, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų mokumo atkÅ«rimo plano projektui teismui pateikti.2014 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinti A.

L. ir V. L. kreditorių finansiniai reikalavimai.2014 m. liepos 4 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu vienbalsiai nutarta nepritarti pareiÅ¡kėjų pateiktam 2014 m. birželio 10 d. mokumo atkÅ«rimo plano projektui. Bankroto administratorė kreditorių susirinkimo protokolÄ su priedais pateikė teismui ir teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.2014 m. liepos 21 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai vienbalsiai nutarė netvirtinti patikslinto mokumo atkÅ«rimo plano projekto.

Bankroto administratorė, remdamasi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl A. ir V. L. mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo, 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu nustatė papildomÄ terminÄ iki 2014 m. rugsėjo 30 d. patikslinti mokumo atkÅ«rimo planÄ .2014 m. rugsėjo 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai vienbalsiai nutarė nepritarti patikslintam 2014 m. rugsėjo 1 d. mokumo atkÅ«rimo plano projektui nurodydami nesutikimo priežastis.

Bankroto administratorė, pateikdama teismui 2014 m. rugsėjo 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolÄ , atsižvelgiant į A. ir V. L. finansines galimybes, amžių, sveikatÄ ir bankroto administratorės iÅ¡vadÄ , kad pateiktas mokumo atkÅ«rimo plano projektas realiai atitinka pareiÅ¡kėjų finansines galimybes kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, remdamasi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, prašė patvirtinti pateiktÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ .II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino fizinių asmenų A.

L. ir V. L. 2014 m. rugsėjo 1 d. mokumo atkÅ«rimo planÄ .Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 4 d. įvykusio fizinio asmens kreditorių susirinkimo metu nebuvo pritarta pateiktam mokumo atkÅ«rimo plano projektui. 2014 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio metu buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjams tikslinti pateiktÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ . 2014 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimas nepritarė pateiktam 2014 m. rugsėjo 1 d. mokumo atkÅ«rimo plano projektui. Teismas, įvertinęs kreditorių susirinkimuose nurodytas kreditorių aplinkybes, dėl kurių jie nepritarė pateiktam mokumo atkÅ«rimo plano projektui, sprendė, kad didžiausiÄ finansinį reikalavimÄ turintys kreditoriai iÅ¡ esmės nesutiko su pateiktu planu dėl Å¡ių aplinkybių, t. y. dėl pareiÅ¡kėjų sudarytų sandorių 2009–2010 metais ir dėl mokumo atkÅ«rimo plano trijų metų termino.

Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimų metu didžiausiÄ finansinį reikalavimÄ turintis kreditorius kėlė abejonę dėl pareiÅ¡kėjų sudarytų sandorių pagrįstumo ir atitikimo kreditorių interesams, tačiau bankroto administratorė paaiÅ¡kino, kad Å¡ių sandorių teisėtumas ir pagrįstumas jai abejonių nekelia, dėl ko į teismÄ dėl jų ginčijimo ji nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 24 straipsnio 7 punktÄ kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimÄ dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir/ar siÅ«lyti kitÄ bankroto administratoriaus kandidatÅ«rÄ .

Kadangi byloje yra patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas, ji, tuo atveju, jei jos netenkino administratorės veikla dėl 2009–2010 m. sudarytų sandorių ginčijimo, turėjo teisę naudotis minėtomis teisėmis, tačiau byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų keliamas bankroto administratorės veiklos klausimas ar svarstoma galimybė dėl kito administratoriaus skyrimo. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjų vardu buvo sudaryti sandoriai, kurių administratorė neginčija, nesudaro pagrindo laikyti pareiÅ¡kėjus nesÄ Å¾iningais ar netvirtinti mokumo atkÅ«rimo plano.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorius turi savarankiÅ¡kÄ teisę kreiptis į teismÄ ir ginčyti turto perleidimo sandorius CPK nustatyta tvarka. Teismas, nenustatęs, kad tokie teisminiai procesai bÅ«tų pradėti, sprendė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ netvirtinti pateikto mokumo atkÅ«rimo plano tuo pagrindu, kad 2009–2010 m. pareiÅ¡kėjai buvo sudarę turto perleidimo sandorius. Teismas, pasisakydamas dėl mokumo atkÅ«rimo plano termino, nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra nustatyta kriterijų dėl mokumo atkÅ«rimo plano termino.

Teismas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjų skoliniai įsipareigojimai yra užtikrinti hipoteka, kad vienintelis jų pajamų Å¡altinis yra pensija, kad pareiÅ¡kėjai kitų pajamų negauna, kad didžioji dalis skolinių įsipareigojimų bus dengiama iÅ¡ hipoteka apsunkinto turto ir iÅ¡ gaunamų pensijų, įvertinęs pareiÅ¡kėjų gaunamas pajamas ir minimaliems poreikiams tenkinti skiriamÄ lėšų sumÄ , pripažino, kad kreditoriniams įsipareigojimams tenkinti skirta suma yra nedidelė, tačiau tuo pačiu nurodė, kad nustačius mokumo atkÅ«rimo plano maksimalų laikotarpį reikėtų mokėti ir administravimui skirtas sumas.

Teismas sprendė, kad tokiu atveju nebÅ«tų apsaugoti kreditorių interesai, kadangi už ilgesnį laikotarpį turėtų bÅ«ti mokamos ir didesnės administravimo iÅ¡laidos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ilgesnis mokumo atkÅ«rimo plano terminas pagal esamÄ pareiÅ¡kėjų turtinę padėtį yra ekonomiÅ¡kai netikslingas. Pasisakydamas dėl kreditorių argumentų, kad mokumo atkÅ«rimo plane nėra nurodyta, kokių priemonių pareiÅ¡kėjai imsis, kad bÅ«tų maksimaliai patenkinti kreditoriniai reikalavimai, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų sveikatos bÅ«klę (turi sveikatos problemų), jų garbų amžių, Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyti reikalavimai dėl persikvalifikavimo, darbo susiradimo yra realiai neįgyvendinami.

Teismas sprendė, kad nors pareiÅ¡kėjai ir nenurodo priemonių, skirtų fizinių asmenų mokumui atkurti, tačiau nurodyta aplinkybė nėra pagrindas netvirtinti mokumo atkÅ«rimo plano. Teismas nurodė, kad įgyvendinus mokumo atkÅ«rimo planÄ kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bÅ«tų padengta 35,7 proc. jos finansinio reikalavimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui - 1,3 proc., t. y. bÅ«tų patenkinta ženkli Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo dalis.

Teismas kitas kreditorių nurodytas aplinkybes laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis sprendžiant mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ , todėl dėl jų iÅ¡samiai nepasisakė. III. Atskirojo skundo argumentai Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nutraukti A. ir V. L. bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kreditoriai pateiktam patikslintam mokumo atkÅ«rimo planui vienbalsiai nepritarė nurodydami konkrečias priežastis, susijusias su Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimais, todėl teismas neturėjo teisės vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis svarstyti klausimo dėl mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo.Teismas nepagrįstai sprendė, kad gali bÅ«ti patvirtintas mokumo atkÅ«rimo planas, kuriame nėra numatytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti.

Teismo pozicija, kad pareiÅ¡kėjams esant garbaus amžiaus, turint sveikatos problemų, nedirbant ir gyvenant tik iÅ¡ pensijos neturi bÅ«ti numatytos priemonės jų mokumui atkurti, prieÅ¡tarauja valstybės ir vieÅ¡ajam interesui, tokiu bÅ«du iÅ¡kreipiama fizinių asmenų bankroto instituto paskirtis. Tokiu atveju susidarytų situacija, jog visos neiÅ¡ieÅ¡kotos, nesumokėtos skolos dėl pačių pareiÅ¡kėjų pasyvių, nesÄ Å¾iningų veiksmų sulaukus garbingo amžiaus ir vykdant savo valia įvairius sandorius bÅ«tų nuraÅ¡omos bankroto proceso metu.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikto mokumo atkÅ«rimo plano projekto, jie nemato galimybių persikvalifikuoti, įsidarbinti ar iÅ¡nuomoti jiems priklausantį turtÄ , kad bÅ«tų gaunama papildomai pajamų, todėl per visÄ laikotarpį bus realiai sumokėtos tik administravimo iÅ¡laidos ir minimaliai patenkinti kreditorių reikalavimai. Skolininkų tikslas Å¡iuo atveju yra bÅ«ti atleistiems nuo didelės dalies turimų įsiskolinimų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjų 2009–2010 metais sudaryti sandoriai ir pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumas nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkÅ«rimo plano.

PareiÅ¡kėjai, pardavę turtÄ neiÅ¡laikę jo nuosavybėje tris metus, taip pat nedeklaravę dovanojimo sutarties pagrindu gautų lėšų ir tokiu bÅ«du nesumokėję valstybei privalomų mokėti mokesčių, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Tik pareiÅ¡kėjų aktyvÅ«s nesÄ Å¾iningi veiksmai lėmė, kad pareiÅ¡kėjai neturi nei turto, nei lėšų mokesčiams sumokėti.Bankroto bylos susijusios su vieÅ¡uoju interesu, kadangi iÅ¡keliant fizinio asmens bankroto bylÄ siekiama ne tik atkurti jo mokumÄ , bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus.

Teismas, nustatęs, kad yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo, turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymÄ ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo). Teismui tik formaliai įvertinus galimus valstybės teisių gynimo bÅ«dus ateityje vieÅ¡asis interesas nebuvo apgintas, o vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo intereso tikslų yra užtikrinti socialinį teisingumÄ bei pagerinti įmokų į biudžetÄ surinkimÄ .Mokumo atkÅ«rimo planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamų tikslų, t. y. užtikrinti fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrÄ .

Å alims nepavykus pasiekti kompromiso dėl esminių bankroto proceso sÄ lygų, t. y. kreditorių reikalavimų patenkinimo sÄ lygų, mokumo atkÅ«rimo plano termino, mokumo atkÅ«rimo priemonių, pripažintina, kad mokumo atkÅ«rimo planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimų ir jis negali bÅ«ti tvirtinamas.Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas fizinių asmenų mokumo atkÅ«rimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABÄ®) paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (1 str. 1 d.).

Å iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iÅ¡ esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmÄ , sudarantį sÄ lygas atkurti fizinio asmens mokumÄ , užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, tuo pačiu iÅ¡laikyti teisingÄ kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ .

Å ių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiÄ ja dalimi priklauso nuo sudaryto mokumo atkÅ«rimo plano ir jo įgyvendinimo. Mokumo atkÅ«rimo plane numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi bÅ«ti numatomos ir kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti. SÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ galima siekti atkurti įvairiomis priemonėmis, t. y. tiek pakeičiant fizinio asmens prievoles kreditoriams (atidedant reikalavimų vykdymo terminus, nuraÅ¡ant dalį ar visus reikalavimus, pakeičiant piniginę prievolę kita prievole) mokumo atkÅ«rimo plane nustatyta tvarka (FABÄ® 7 str. 1 d. 11 p., 24 str. 4 p.), tiek fiziniam asmeniui dedant pastangas subalansuoti savo pajamas ir iÅ¡laidas dirbant arba užsiimant kita pajamų duodančia veikla (FABÄ® 16 str. 10 p.).

BÅ«tent parengtame mokumo atkÅ«rimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo priemonės ir jų įgyvendinimo tvarka. Pažymėtina, kad numatomos priemonės turi bÅ«ti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius bÅ«tinus poreikius. Taigi vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedÅ«roje yra mokumo atkÅ«rimo plano parengimas ir jo tvirtinimas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 9 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta A. L. ir V. L. bankroto byla, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano projektui teismui pateikti. 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinti A. L. ir V. L. kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 76 342,48 Eur (263 595,30 Lt) dydžio ir 8 075,74 Eur (27 883,91 Lt) dydžio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus finansiniai reikalavimai. 2014 m. liepos 4 d., 2014 m. liepos 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 16 d.

įvykusiuose kreditorių susirinkimuose absoliučia balsų dauguma kreditoriai nepritarė A. L. ir V. L. pateiktiems mokumo atkÅ«rimo plano projektams. Po 2014 m. liepos 4 d. įvykusio kreditorių susirinkimo bankroto administratorė kreditorių susirinkimo protokolÄ su priedais pateikė teismui, kuris, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano projekto tvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Po 2014 m. liepos 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 16 d.

įvykusių kreditorių susirinkimų bankroto administratorė, vadovaudamasi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, pateikė teismui praÅ¡ymus patvirtinti mokumo atkÅ«rimo planÄ . Apeliacine tvarka skundžiama 2014 m. lapkričio 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintas 2014 m. rugsėjo 1 d. A. L. ir V. L. mokumo atkÅ«rimo planas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip nurodytų fizinių asmenų kreditorė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamai taikytų fizinio asmens bankroto procesÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti.Atskirajame skunde kvestionuojama bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisė esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad teismas mokumo atkÅ«rimo planÄ gali patvirtinti atsižvelgdamas į administratoriaus iÅ¡vadÄ ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, svarstyti klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo.

Apeliantės teigimu, teismas klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi gali svarstyti tik esant minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytiems dviem atvejais, t. y. kai kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo atkÅ«rimo plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kadangi kreditoriai mokumo atkÅ«rimo planui nagrinėjamu atveju nepritarė nurodydami konkrečias priežastis, susijusias su plano neatitikimu Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, apeliantės teigimu teismas neturėjo teisės remiantis Å¡io įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi svarstyti klausimo dėl mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo teisme.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo teisę ir pagrįstai sprendė klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka gavęs bankroto administratorės pateiktÄ kreditorių susirinkimo, kuriame nebuvo pritarta mokumo atkÅ«rimo plano projektui, protokolÄ su priedais. Taigi teismas, vadovaudamasis FABÄ® 8 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gavęs reikiamus dokumentus, ėmėsi priemonių klausimui dėl mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo iÅ¡spręsti.

Teismui paskyrus nagrinėti nurodytÄ klausimÄ teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mokumo atkÅ«rimo plano projektas buvo tikslintas dar du kartus ir abiem atvejais pateiktiems mokumo atkÅ«rimo plano projektams kreditoriai absoliučia balsų dauguma nepritarė. Taigi Å¡iuo atveju buvo pasinaudota FABÄ® 8 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe patikslinti mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ ir pakartotinai jį pateikti kreditorių susirinkimui. Apeliantės teigimu, kadangi jos nurodytos nesutikimo su plano projektu priežastys yra susijusios su mokumo atkÅ«rimo plano projekto neatitikimu įstatymo jam keliamiems reikalavimams, teismas neturėjo teisės svarstyti mokumo atkÅ«rimo plano projekto tvirtinimo klausimo.

Tačiau pažymėtina, kad priešingai nei kad teigia apeliantė, bankroto administratorė, pateikdama prašymus teismui patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektus, nurodė, jog kreditorės nurodytos nesutikimo su plano projektu priežastys yra nesusijusios su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje numatytus reikalavimus ir prašymus teismui pateikė remdamasi FABĮ 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Esant nurodytoms aplinkybėms sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas neturėjo teisės svarstyti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimo nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo teismas privalo ne tik formaliai taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti Å¡ių priežasčių atitikimÄ FABÄ® 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

Taigi nagrinėjamu atveju esant skirtingai bankroto administratorės ir kreditorių pozicijai dėl priežasčių, dėl kurių kreditoriai nepritarė mokumo atkÅ«rimo plano projektui, pobÅ«džio, paneigti teismo teisę svarstyti mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ nėra jokio teisinio pagrindo. BÅ«tent fizinio asmens bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, bankroto administratorės praÅ¡ymui remiantis FABÄ® 8 straipsnio 8 dalimi spręsti dėl mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo, pagrįstai tyrė ir vertino apeliantės nurodytas nesutikimo su plano projektu priežastis, sprendė dėl jų atitikimo FABÄ® 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, o esant iÅ¡naudotoms galimybėms patikslinti mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ , kartu pagrįstai sprendė ir mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ .

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nepriklausomai nuo to, jog kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkÅ«rimo plano projektui, jis gali bÅ«ti pateikiamas teismui tvirtinti ir teismas turi teisę tokį planÄ patvirtinti nutartimi priimta žodinio proceso tvarka (FABÄ® 8 str. 2, 6, 8 d.) (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-965-524/2014).Atmetus atskirojo skundo argumentÄ dėl teismo teisės spręsti mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kuriais iÅ¡ esmės ginčijamas teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkÅ«rimo plano atitikimas Fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamiems tikslams, o kartu ir minėto įstatymo 7 straipsnio reikalavimams.

KonkretÅ«s reikalavimai mokumo atkÅ«rimo planui numatyti FABÄ® 7 straipsnyje. Mokumo atkÅ«rimo plane turi bÅ«ti nurodyta įvairi informacija, kuri leistų spręsti, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedÅ«rų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir iÅ¡laidos, administravimo iÅ¡laidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo iÅ¡laikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Tik nuo asmens, kuriam yra iÅ¡kelta bankroto byla, sÄ Å¾iningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas.

Tai pirmiausiai reiÅ¡kia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, privalo bÅ«ti aktyvus, sÄ Å¾iningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sÄ Å¾iningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABÄ® 16 str.). Asmeniui, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iÅ¡ esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko atskirojo skundo argumentÄ , jog Å¡alims, t. y. fiziniam asmeniui, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, ir Å¡io asmens kreditoriams nepasiekus kompromiso dėl esminių mokumo atkÅ«rimo plano nuostatų, o kartu ir esminių bankroto proceso sÄ lygų, mokumo atkÅ«rimo planas pripažintinas neatitinkančiu Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimų, todėl jis negali bÅ«ti tvirtinamas.

Pažymėtina, kad mokumo atkÅ«rimo plano atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams nesiejamas su kreditorių pritarimu ar nepritarimu jam, o konkretÅ«s mokumo atkÅ«rimo planui keliami reikalavimai numatyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje, todėl vien ta aplinkybė, kad kreditoriai nepritaria mokumo atkÅ«rimo planui ar konkrečioms jo sÄ lygoms, per se nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Å alių nesusitarimo dėl esminių mokumo atkÅ«rimo plano nuostatų faktas pats savaime neleidžia pripažinti mokumo atkÅ«rimo planÄ neatitinkant jam įstatymo keliamų reikalavimų.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju fizinių asmenų kreditoriai nepritarė mokumo atkÅ«rimo plano projektui, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacine tvarka skundžiama nutartimi patvirtintas mokumo atkÅ«rimo planas neatitinka plano reikalavimų, numatytų įstatymo 7 straipsnyje, o tuo pačiu, tai nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ .Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko atskirojo skundo argumentÄ , kad apeliacine tvarka skundžiama nutartimi patvirtintas A.

L. ir V. L. mokumo atkÅ«rimo planas neužtikrina bankrutuojančių fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyros, kad jis neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo siekiamų tikslų, todėl pripažintina, kad teismas jį patvirtino nepagrįstai.Bankroto bylos iÅ¡kėlimo tikslas FABÄ® prasme yra ne nuraÅ¡yti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumÄ , kad jis, vykdydamas patvirtintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ , galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkÅ«rimo plano nuostatas, sprendžia, kad Å¡iame plane numatytos mokumo atkÅ«rimo priemonės neatspindi bankrutuojančių asmenų siekio imtis tokių priemonių, kad kreditorių reikalavimai bÅ«tų patenkinti maksimaliai. Nagrinėjamu atveju teismas patvirtino A. L. ir V. L. mokumo atkÅ«rimo planÄ , kuriame nėra nurodytos konkrečios priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (FABÄ® 7 str. 1 d. 5 p.). Atskirajame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtinti mokumo atkÅ«rimo planÄ , kuriame nėra numatytos konkrečios priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, teigiant, jog tokių priemonių nenumatymas pateisinant tai bankrutuojančių fizinių asmenų amžiumi ar sveikatos bÅ«kle, negali bÅ«ti leidžiamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl galimybių numatyti ar nenumatyti konkrečias priemones, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu atveju atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, tačiau vien formalios priežastys negali sudaryti pagrindo nenumatyti konkrečių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, kadangi Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtinta fizinio asmens pareiga bankroto proceso metu pagal savo galimybes dirbti ar užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti ar siekti susirasti geriau apmokamÄ darbÄ (FABÄ® 16 str. 10 p.).

Taigi tik nustačius objektyvias priežastis, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti Å¡ios įstatyme įtvirtintos pareigos, jis gali bÅ«ti atleistas nuo Å¡ios pareigos vykdymo.Nagrinėjamu atveju teismas sprendimÄ mokumo atkÅ«rimo plane nenumatyti konkrečių priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti grindė bankrutuojančių fizinių asmenų garbingu amžiumi ir jų sveikatos bÅ«kle, ir pripažino, kad įstatyme numatyti reikalavimai dėl persikvalifikavimo ir darbo susiradimo yra realiai neįgyvendinami.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodytas nebaigtinis kitų priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, priemonių sÄ raÅ¡as ir jis negali bÅ«ti ribojamas tik persikvalifikavimu ar darbo susiradimu. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys, nors jiems atitinkamai yra 65 ir 64 metai, gali imtis priemonių papildomoms pajamoms gauti iÅ¡nuomodami jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (paviljonÄ ), užsiimdami individualia ar kita pajamų teikiančia veikla.

Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai yra vyresnio amžiaus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie neturi dėti maksimalių pastangų siekiant kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorių finansinius reikalavimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja V. L. yra neįgali, jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat duomenys apie pareiÅ¡kėjo A. L. susirgimÄ , tačiau nurodyti duomenys patys savaime taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjai pagal savo galimybes negali numatyti kokių nors, bent minimalių priemonių savo mokumui atkurti ir papildomoms pajamoms gauti.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjai iki tol yra vykdę individualiÄ veiklÄ , dėl kurios kaip tik ir yra atsiradę jų įsipareigojimai valstybės bei socialinio fondo biudžetams, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjai negali imtis kokių nors papildomų priemonių ir dėti maksimalias pastangas gauti papildomų pajamų, tokiu bÅ«du kuo optimaliau subalansuojant savo pajamas ir iÅ¡laidas. Vien tik dėl nurodytų priežasčių, neįvertinus galimybių imtis kitų priemonių mokumui atkurti, pripažinus, kad pareiÅ¡kėjai neturi imtis papildomų priemonių mokumui atkurti, kaip kad pagrįstai teigiama atskirajame skunde, susidarytų situacija, kad kiekvienam vyresnio amžiaus asmeniui nesiimant jokių papildomų priemonių bÅ«tų sudarytos sÄ lygos bankroto proceso metu nuraÅ¡yti turimus įsipareigojimus.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, jog nenumatant jokių papildomų priemonių, skirtų fizinių asmenų mokumui atkurti, kreditorių finansinius reikalavimus tenkinant tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjų gaunamų pensijų ir numačius tik trijų metų terminÄ fizinių asmenų mokumui atkurti, kreditorių interesai nebus maksimaliai užtikrinti, o patvirtintas mokumo atkÅ«rimo planas negali bÅ«ti laikomas užtikrinančiu kreditorių ir bankrutuojančių fizinių asmenų interesų pusiausvyrÄ .

Paminėtina, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys iš savo gaunamų pajamų kas mėnesį kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui planuoja skirti tik 28,96 Eur (100 Lt), kas, įvertinus byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydžius, laikytina neproporcinga suma siekiant kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Bankrutuojantys fiziniai asmenys tik nurodyta suma apribojo savo poreikius, tačiau, kaip jau paminėta, nurodyta suma negali būti laikoma pakankama ir proporcinga kreditorių atžvilgiu.

Sutinkant su atskirojo skundo argumentais, pripažintina, kad nurodytÄ 28,96 Eur (100 Lt) sumÄ skiriant administravimo ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, kreditorių reikalavimai bus patenkinti tik minimaliai dar ir dėl to, kad nustatytas ne maksimalus įstatyme numatytas mokumo atkÅ«rimo terminas. Pagal teismo patvirtintÄ planÄ numatytas plano įgyvendinimo terminas yra tik trys metai, nors įstatymas numato galimybę numatyti ir penkių metų terminÄ . Nustačius ne maksimalų terminÄ fizinių asmenų mokumui atkurti, kreditorių finansiniai reikalavimai bus patenkinti dar mažesne apimtimi, nei kad jie bÅ«tų patenkinti per įstatyme nustatytÄ maksimalų penkių metų terminÄ .

Nurodyti argumentai visų bylos aplinkybių kontekste leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais siekiant maksimalaus galimo jų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo, kadangi pagal teismo patvirtintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ jų kreditorių finansiniai reikalavimai nesiimant pareiÅ¡kėjams papildomų mokumo atkÅ«rimo priemonių, savo poreikius apribojant tik minimaliai, nustačius ne maksimalų mokumo atkÅ«rimo terminÄ , bus patenkinti tik minimaliai.

Nors bylÄ nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad įgyvendinus mokumo atkÅ«rimo planÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas bÅ«tų patenkintas 35,7 procentų (įskaitant ir įkeisto turto pardavimÄ ), t. y. bÅ«tų patenkinta ženkli finansinio reikalavimo dalis, tačiau nurodyta aplinkybė, pareiÅ¡kėjams nededant maksimalių pastangų kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindu patvirtinti kreditorių ir pareiÅ¡kėjų interesų pusiausvyros neužtikrinančio mokumo atkÅ«rimo planÄ .

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus finansinis reikalavimas bÅ«tų patenkintas tik 1,3 procento, t. y. minimaliai, kai tuo tarpu absoliučiai didesnioji finansinio reikalavimo dalis bÅ«tų nuraÅ¡yta. Apeliacinės instancijos teismo manymu, bÅ«tina įvertinti ir pareiÅ¡kėjų prievolių kreditoriams pobÅ«dį, t. y. pareiÅ¡kėjų skolos yra susidarę nesumokėjus pagal įstatymus privalomų mokėti mokesčių, dėl ko pareiÅ¡kėjams nesiimant priemonių kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, bÅ«tų pažeisti visos Lietuvos Respublikos visuomenės interesai užtikrinti socialinį teisingumÄ bei pagerinti įmokų į biudžetÄ surinkimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkÅ«rimo plano projektas iÅ¡ esmės yra naudingas tik patiems pareiÅ¡kėjams. Plano projektas ir jame numatytos pareiÅ¡kėjų mokumo atkÅ«rimo priemonės pažeidžia pareiÅ¡kėjų kreditorių teises ir teisėtus interesus, o tai sudaro pagrindÄ plano netvirtinimui (FABÄ® 8 str. 8 d.).Mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ ruoÅ¡ia bankrutuojantis fizinis asmuo, o teismas tegali jį patvirtinti arba ne, tačiau negali plano keisti (FABÄ® 8 str.).

Nustačius, kad bankrutuojančių A. L. ir V. L. mokumo atkÅ«rimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, jame nėra nustatyta jokių priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti, bankrutuojantiems asmenims nėra numatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės - mokumo atkÅ«rimo planas netvirtintinas (CPK 337 str.1 d. 2 p., 339 str.).Kadangi bankroto bylos nutraukimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl Å¡is klausimas apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams, nespręstinas.Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu priėmus sprendimÄ netvirtinti mokumo atkÅ«rimo plano, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – bankrutuojančių A. L. ir V. L. mokumo atkÅ«rimo plano netvirtinti.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                        Raimondas Buzelis