2022-10-26 Nr. AB-25827-3-61-3-00385-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-554-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00385-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. BR6-4238762 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl sankcijų taikymo pareiškėjui 19 989,89 Eur ir 284,59 Eur sumoms, dalyje dėl paramos pagal pareiškėjo 2020 m. gegužės 19 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška, 2020 m. Paraiška), 19 989,89 Eur sumos sumažinimo.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Argumentų individualiam administraciniam aktui priimti išdėstymas savaime nereiškia, kad tie argumentai pagrįsti ir teisėti, o pats sprendimas motyvuotas bei pagrįstas. Sprendimo išrašas ir išsamus sprendimas skiriasi tik ginčijamo individualaus administracinio akto turinio išsamumu, kiek tai susiję su teisinių argumentų aprašymu.

2.2. Atsakovas Sprendimą priėmė neatskleidęs aplinkybių, pareiškėjui nebuvo galimybės susipažinti su atsakovo turima informacija, jis nedalyvavo administracinėje procedūroje, kurioje būtų galėjęs pateikti savo paaiškinimus. NMA nepateikė įrodymų dėl Sprendime nurodomų konstatuotų aplinkybių. Pareiškėjas iš esmės privalėjo spėlioti tiek dėl Sprendimo priėmimo pagrindų (teisinio ir faktinio), tiek dėl faktinių aplinkybių nustatymo priemonių ir jų pagrįstumo. Atsakovas su Sprendimu susijusius duomenis teikė tik teisme ir dalimis – tik pagal konkrečią nuorodą į duomenis.

2.3. Sprendimu buvo taikomos sankcijos už pažeidimus šešių pareiškėjo žemės sklypų, Sprendime vadinamų Laukais, atvejais. Sprendime nurodomų Laukų Nr. 1–4 atveju tinkamu nepripažintas joks plotas, vadovaujantis Paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) 6.5 papunkčiu. Sprendime nenurodyta, kas ir kokiu būdu nustatė, kad Laukuose yra vien tik negyvi vaismedžiai ir (ar) vaiskrūmiai arba jų liekanos ir dar nesutvarkyti, ar ta dalis viršija 50 procentų, kur ta dalis yra ir kaip ji apskaičiuota. Pagal Taisyklių 12 punktą laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra nepašalintų negyvų vaismedžių ir (ar) vaiskrūmių, jeigu tokius vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius galima priskirti prie grupių (trijų ir daugiau vienetų, esančių greta vienas kito). Taisyklių 12 punktas reikalauja išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Sprendime nurodomų Laukų Nr. 5 ir Nr. 6 atvejais nurodomas nustatytas neatitikimas atitinkamai 0,83 ha ir 0,39 ha plotui (šie plotai, pagal atsakovą, netinkami deklaravimui). Sprendime neaprašyta, kuo neatitikimas pasireiškė, kaip ir kas išmatavo neatitikimų plotą, kurioje Laukų Nr. 5 ir Nr. 6 dalyje šie plotai yra, kodėl šie Laukai negalėjo būti laikomi ganykla arba pieva.

2.4. Derliaus nebuvimas ar reikalaujamo augalų tankio nebuvimas savaime nereiškia, kad Laukuose nėra vaiskrūmių. NMA Atitikties vertinimo neatliko, nes laikė, kad, pripažinus Laukus neatitinkančiais specialiųjų reikalavimų, jie tuo pačiu laikomi netinkamais deklaruoti bet kuriai kitai paramai. Tačiau mažą derlių galėjo lemti ne tik vaiskrūmių nebuvimas, bet ir laikini trukdžiai gauti derlių ar kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių derlius neuždera. Paramos galima neskirti, jeigu nustatoma, kad žemės ūkio augalai deklaruojamame plote apskritai neauginami (jame nėra vykdoma žemės ūkio veikla), o ne dėl to, jog nėra derliaus. Be to, jeigu NMA neturėjo kompetencijos tam tikroje srityje, ji turėtų gauti atsakymus iš specialistų, o ne spręsti, kad jos Sprendimas išsamus, motyvuotas ir teisėtas, nes kitokios informacijos ji neturi. NMA Sprendimu dėl Laukų Nr. 1–4 pažeidimu įvardijo aplinkybę, kad nepašalintos negyvos vaiskrūmių dalys, tačiau net nebuvo vertinama, ar jos gyvos, jei negyvos – kada ir kas tai nustatė, koks tų Laukų, juose esančių augalų auginimo etapas. Tuo tarpu dėl Laukų Nr. 5–6 dalies – vietos, iš kurių buvo pašalinti netinkami uogų auginimui, negyvi vaiskrūmiai (pareiškėjas dėl to spėjo, nes duomenų apie kitokias priežastis neturėjo), ta vieta paruošta atsodinimui, kuris turėjo vykti ir įvyko spalio mėnesį.

2.5. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. pranešimu informavo NMA apie force majeure aplinkybes, tačiau NMA Sprendimu šioms aplinkybėms suteikė kitą turinį. Pranešime aplinkybės nurodomos dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir negalėjimo dėl to pašalinti pasekmių. Iš Sprendimo nėra aišku, kokį tyrimą NMA dėl to atliko, kaip ir kokias aplinkybes nustatinėjo. Pareiškėjui tokios aplinkybės nebuvo žinomos, į jį niekas iš NMA nesikreipė dėl papildomų duomenų suteikimo ar išsiaiškinimo vietoje.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Už paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą atsako pareiškėjai, o NMA atsako už šių duomenų patikrinimą, t. y. patikros vietoje ar nuotolinės patikros atlikimą. Pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. gegužės 19 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus Paraišką, prie lauko, kuriame deklaravo šaltalankių uogynus, pažymėjo požymį „X“, tokiu būdu išreiškė savo valią dėl dalyvavimo priemonėje ir patvirtino, jog laukai atitinka išmokai gauti keliamus reikalavimus. Tačiau nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė susietosios paramos reikalavimų: laukuose, už kuriuos siekė gauti susietąją paramą, deklaravo šaltalankių uogynus, o patikros vietoje metu Lauko Nr. 1, Lauko Nr. 2, Lauko Nr. 3, Lauko Nr. 4 visame laukų plote (1,55 ha, 0,79 ha, 2,13 ha, 0,14 ha) buvo rasti nepašalinti negyvi vaiskrūmiai, šaltalankių krūmai išdžiūvę arba visiškai išnykę, todėl šių laukų plotai neatitiko paramos teikimo reikalavimų. Taip pat Laukuose Nr. 5 ir Nr. 6 nustatytas ploto trūkumas, todėl šių laukų dalis ploto (0,83 ha, 0,39 ha) neatitiko paramos teikimo reikalavimų – neteisingai deklaruota.

4.2. Patikros vietoje ataskaita Nr. 20-1011834647-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) užpildyta tinkamai, joje nurodyta, kuriuose laukuose, kokie pažeidimai buvo nustatyti. Pažymėti pažeidimo plotai bei pateikti atitinkami skaičiavimai. Kartu prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos. Patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Pareiškėjas neskundė patikros vietoje nustatytų duomenų. NMA, patikrinusi pareiškėjo Paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą, nustatė, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis bei netinkamai laikėsi įsipareigojimų, todėl jam buvo taikytos teisės aktų nuostatomis pagrįstos sankcijos.

4.3. Iš viešosios įstaigos „Ekoagros“ išduoto nutarimo išrašo matyti, kad Laukas Nr. 1, Laukas Nr. 2, Laukas Nr. 3 ir Laukas Nr. 4 yra nurodomi su nustatytu neatitikimu: „derliaus nėra, neatitinka augalų tankio reikalavimų“, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai neskyrė pareiškėjui einamaisiais metais paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 19 d. NMA pateikė Paraišką.

6.2. NMA 2020 m. rugsėjo 15–18 d. atliko pareiškėjo 2020 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra vietoje). Informacija apie Patikros vietoje rezultatus buvo paskelbta NMA portale. Pareiškėjas buvo informuotas papildomai el. paštu, NMA 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 67235 (toliau – ir Pranešimas), prie kurio pridėta Ataskaitos kopija ir darytos laukų nuotraukos, kuriose užfiksuoti padaryti pažeidimai (NMA Portalo duomenimis, Pranešimas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. spalio 6 d.). Darytose nuotraukose nurodyta laukų nuotraukų darymo data, nuotraukose nurodytos fotografavimo kryptys ir koordinatės, kuriomis buvo fotografuota.

6.3. Patikros vietoje metu NMA nustatė šiuos pažeidimus: 1) kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,55 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 1), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,79 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 2), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,13 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 3) ir lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,14 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 4), nustatytas Taisyklių 6.5 papunkčio reikalavimo, kad iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“ pažeidimas; 2) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 4,34 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 5), nustatytas faktinis lauko plotas – 3,51 ha, t. y. šiame lauke nustatytas 0,83 ha ploto trūkumas; 3) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,60 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 6), nustatytas faktinis lauko plotas – 2,21 ha, t. y. šiame lauke nustatytas 0,39 ha ploto trūkumas.

6.4. NMA Sprendimo išrašu informavo pareiškėją, kad baigta vertinti jo 2020 m. Paraiška. Pareiškėjui kartu su 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. BR6-1134 „Dėl sprendimo pateikimo“ buvo pateiktas išsamus 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. BR6-3726033 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

7. Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai pažymėjo, kad už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. Paraišką, išreiškė savo valią dėl dalyvavimo priemonėje susietoje parama už plotą ir patvirtino, jog laukai atitinka šiai išmokai gauti keliamus reikalavimus.

8. Teismas, aptaręs Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 nuostatas, pažymėjo, kad Patikros vietoje metu nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė susietosios paramos reikalavimų: laukuose, už kuriuos siekė gauti susietąją paramą, deklaravo šaltalankių uogynus, o Patikros vietoje metu Lauko Nr. 1, Lauko Nr. 2, Lauko Nr. 3, Lauko Nr. 4 visame laukų plote (1,55 ha, 0,79 ha, 2,13 ha, 0,14 ha) buvo rasti nepašalinti negyvi vaiskrūmiai, šaltalankių krūmai išdžiūvę arba visiškai išnykę. Teismas pažymėjo, kad prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos patvirtina patikros vietoje nustatytus pažeidimus. Taip pat Patikros vietoje metu Lauke Nr. 5, Lauke Nr. 6 nustatytas ploto trūkumas – rastas mažesnis laukų plotas negu pareiškėjas deklaravo, todėl NMA laikė, kad šių laukų dalis ploto (0,83 ha, 0,39 ha) neatitinka paramos teikimo reikalavimų, yra neteisingai deklaruota. Taigi, teismas konstatavo, kad NMA Sprendime pagrįstai rėmėsi Patikros vietoje nustatytomis aplinkybėmis ir nustatė 5,83 ha netinkamo paramai ploto.

9. Įvertinęs viešosios įstaigos „Ekoagros“ išduotą 2020 m. spalio 12 d. nutarimo sertifikavimo išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad Laukas Nr. 1, Laukas Nr. 2, Laukas Nr. 3 ir Laukas Nr. 4 yra nurodomi su nustatytu neatitikimu: „derliaus nėra, neatitinka augalų tankio reikalavimų“. Teismas konstatavo, kad NMA Sprendime pagrįstai atsižvelgė ne tik į Patikros vietoje surinktą informaciją, kuri atsispindi Ataskaitoje, tačiau ir į VšĮ „Ekoagros“ nustatytus duomenis, jog lauko plotuose nėra derliaus, todėl pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui neturi būti mokama parama už plotus, kurie neatitinka reikalavimų – nėra derliaus.

10. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad patikros duomenys būtų nuginčyti ir pažymėjo, jog NMA konkrečių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų veikimą arba neveikimą pareiškėjas galėjo apskųsti NMA direktoriui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą). Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise apskųsti Patikros vietoje nustatytų duomenų, su Ataskaita buvo supažindintas, taip pat nei NMA, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad laukai, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, pažeidimo metu būtų tinkamai prižiūrimi. Pareiškėjo papildomai teismui pateikti duomenys nepaneigė nustatyto pažeidimo fakto. Patikrą atlikusių NMA tarnautojų kvalifikacija taip pat nepaneigta. Nepaneigus NMA patikros duomenų, nustatytų Ataskaitoje su priedais, teismas nenustatė teisinio pagrindo paneigti NMA padarytą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 6.5 papunktį, jog soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas.

11. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi pareiškėjas aiškiai suprato, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais priimtas Sprendimas. Sprendimas, teismo manymu, yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis. Sprendime nurodomi duomenys, kuriais rėmėsi NMA (patikrinimo metu surinkta informacija, VšĮ „Ekoagros“ pateikta informacija), pateikti skaičiavimai, taip pat įvertintas 2020 m. birželio 10 d. pareiškėjo pranešimas. Vien tai, kad pareiškėją NMA iš pradžių informavo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. BR6-3726033 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ išrašu, o ne išsamiu Sprendimu, nedaro jo negaliojančiu, kadangi pareiškėjui buvo suteikta teisė kreiptis į NMA dėl išsamaus Sprendimo gavimo. Pareiškėjas tokia teise pasinaudojo ir pareiškėjui 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. BR6-1134 „Dėl sprendimo pateikimo“ buvo pateiktas išsamus Sprendimas. Be to, pareiškėjui nebuvo apribota teisė kreiptis į teismą, kadangi tokia teise jis pasinaudojo dar negavęs išsamaus Sprendimo, nors apskundimo terminas skaičiuojamas nuo Sprendimo gavimo datos, o ne jo išrašo. Teismas nenustatė, kad NMA būtų padariusi esminį administracinės procedūros pažeidimą, todėl, teismo manymu, nebuvo jokio pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Aplinkybė, kad individualus administracinis aktas priimamas ir pateikiamas suinteresuotam asmeniui be motyvų, savaime yra pagrindas tokį aktą panaikinti. Vėlesnis tokio akto papildymas motyvais reikštų, kad pats viešojo administravimo subjektas keičia savo priimtą sprendimą, jo motyvus derina pagal aplinkybes, kurios paaiškėjo po tokio sprendimo priėmimo, įskaitant ir nurodytas suinteresuoto asmens skunde. Nagrinėjamu atveju ir susiklostė būtent tokia situacija – NMA pareiškėjui iš pradžių pateikė tik nemotyvuotą Sprendimą, nurodydama, kad tai tik išrašas, pilnam sprendimui (su pilnais motyvais) gauti pareiškėjas turi pateikti atskirą prašymą, nors joks įstatymas nenumato galimybės individualaus administracinio akto priėmimo metu nenurodyti motyvų. Pareiškėjas gavo pakeistą Sprendimą (t. y. papildytą motyvais) tik po to, kai baigėsi jo apskundimo terminas – 2021 m. vasario 23 d. raštu. Pareiškėjas būtų praleidęs Sprendimo apskundimo terminą, jeigu būtų laukęs NMA 2021 m. sausio 8 d. sprendimo motyvų. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas (jo motyvai) buvo rašomi po Sprendimo priėmimo, o individualaus administracinio akto papildymais ar keitimas po jo priėmimo yra draudžiamas. Teismas to nepagrįstai nelaikė pažeidimu.

13.2. NMA taip pat nepateikė į bylą duomenų, kad motyvuotas Sprendimas būtų registruotas 2021 m. sausio 8 d. datai patvariose laikmenose, t. y. kad Sprendimas iš tikrųjų būtų priimtas minėtą dieną, kas rodo atsakovo veiksmų nesąžiningumą, tai buvo nustatyta ir kitoje administracinėje byloje.

13.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl gero viešo administravimo principo pažeidimo – NMA nekvietė pareiškėjo dalyvauti procedūrose (tarp jų – ir patikroje vietoje), nesudarė galimybės pasisakyti ir išsakyti savo argumentus, pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamą tyrimą ir jo aplinkybes, kaip tą numato VAĮ nuostatos.

13.4. Net jeigu patikros metu ir būtų buvę nustatyta, kad laukuose Nr. 1–4 yra nepašalintų negyvų vaismedžių ir (arba) vaiskrūmių arba jų liekanų, tai savaime nėra tas pažeidimas, dėl kurio parama apskritai neskiriama – laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra nepašalintų negyvų vaismedžių ir (arba) vaiskrūmių, jeigu tokius vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius galima priskirti prie grupių (trijų ir daugiau vienetų, esančių greta vienas kito); būtina išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke; jeigu nustatoma, kad neatitiktis užima daugiau nei 50 proc. ploto, laikoma, kad šis plotas yra ganykla arba pieva. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas nepripažino tinkamais visą laukų Nr. 1–4 plotą, jų net nelaikė ganykla ar pieva ir iš viso neskyrė jokios paramos už juos, kas reiškia, kad visame šių sklypų plote laikė padarytą pažeidimą (t. y. jame yra neva vien nepašalinti negyvi vaismedžiai ir (arba) vaiskrūmiai arba jų liekanos), nors taip iš tikrųjų nėra, taip nebuvo nustatyta net patikros metu. Pirmosios instancijos teismo nurodomos nuotraukos yra tik tam tikrų vietų duomenų fiksavimas, jis neatspindi visos situacijos, tuo labiau, kad neaišku ir objektyviai nėra galimybės patikrinti, kuri konkreti vieta fiksuota, tas nenurodyta ir patikros rezultatuose, juose nenurodomas konkretus plotas, kur vaiskrūmiai yra išdžiūvę ir kokiu būdu tai nustatyta.

13.5. Be to, paramos galima neskirti, jeigu nustatoma, kad žemės ūkio augalai deklaruojamame plote apskritai neauginami (jame nėra vykdoma žemės ūkio veikla) arba kad neatitikimas nėra laikinas, kad jis yra ir bus nuolatinis. Tokių aplinkybių NMA net nenustatinėjo, o byloje surinkti įrodymai rodo, kad, jeigu ir buvo kokie nors trūkumai, mažesne, negu nurodo NMA, apimtimi, jie buvo nulemti sudėtingų gamtinių sąlygų, laikinų sprendimų dėl vaiskrūmių šalinimo ir jų tolimesnio auginimo užtikrinimo, dėl natūralių gamtinių pasekmių, objektyviai pasitaikančių žemdirbystėje, ypač, kaip ir pareiškėjo atveju, kai vaiskrūmiai auginami nederlingose žemėse.

13.6. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo skųsti NMA veiksmus, t. y. nepaneigė atsakovo nustatytų duomenų ir pažymi, kad pareiškėjas neturi įrodinėti, kad jis nepadarė jokio menamo pažeidimo ir dar tokiu mastu, kurį deklaratyviai nurodo NMA. Pareiškėjas neneigia, kad galėjo būti atskiri atvejai, kai iš deklaruojamų laukų Nr. 1–4 ploto nebuvo pašalinti negyvi vaismedžiai ir (arba) vaiskrūmiai arba jų liekanos, nes juose vykdomas ekologinis ūkininkavimas naujai įsisavinamose nederlingose žemėse (dėl to pareiškėjas pretendavo į įvairios paskirties atsakovo administruojamas paramas, nurodomas ir Sprendime). Laukai Nr. 1–4 yra nederlingi, naujai įsisavinami žemės ūkio kultūroms auginti (vaiskrūmių derliui gauti), dėl reikalavimų ekologiniai veiklai negalima naudoti jokių trąšų, todėl tokiomis natūraliai sudėtingomis sąlygomis augantys augalai sunkiai prigyja, iš pradžių (iki pradeda duoti derlių) atrodo labiau suvargę negu paprastai, tačiau vien toks vaizdas nesuteikia pagrindo išvadai, kad vaiskrūmiai neauga (jų iš viso nėra ir nebuvo), o esantys yra nudžiūvę. Vaiskrūmiai (šaltalankiai ir kiti vaiskrūmiai, auginami pareiškėjo laukuose) yra gyvybingi tol, kol gyvos jų šaknys. Jie sugeba iš naujo suželti iš šaknų. Dėl to tokius augalas galima pripažinti negyvybingais (nudžiūvusiais) tik sulaukus kito vegetacinio laikotarpio pradžios, t. y. pavasario. Patikros rezultatuose nėra duomenų kaip ir kokių vaiskrūmių nudžiūvimu buvo įsitikinta. Pridėtos nuotraukos patvirtina fiksuotų augalų minėtas sudėtingas augimo sąlygas, bet ne vaiskrūmių nudžiūvimą. Tai nėra ir nageli būti pažeidimo įrodymas – parama ir buvo skiriama auginti vaiskrūmius tokiomis sąlygomis.

13.7. NMA pripažino, kad, pagal VšĮ „Ekoagros“ išduotus dokumentus laukai Nr. 1–4 „neatitinka augalų tankio reikalavimų“, „nėra derliaus“ ir tą vertino kaip galimybę atleisti nuo jose numatytų sankcijų, tačiau jos nuomone, turėjo būti nurodyta, kad derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių; iš kitos pusės, tai patvirtina, kad šie laukai tik iš dalies neatitinka nustatytų reikalavimų. Kokiai daliai, NMA nenustatinėjo, nors tai buvo būtina. VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. spalio 12 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašo prieduose 2020 m. spalio 2 d. augalų tankumo skaičiavimo aktuose, kuriuose NMA turėjo galimybę įvertinti, nurodytas konkretus vaiskrūmių tankumas, kuris taip pat leidžia konstatuoti laukuose Nr. 1–4 vaiskrūmių buvimo faktą, o atskirais atvejais ir didesnį negu 50 procentų jų tankumą. Tai iliustruoja, kad atsakovas ir pirmos instancijos teismas vertino ne visus duomenis, o tik tuos, kurie patvirtina NMA prielaidas, o ne jas paneigia. Šios aplinkybės paaiškėjo tik iš išsamaus (naujai surašyto) NMA Sprendimo, kuris buvo pateiktas NMA 2021 m. vasario 21 d. raštu jau prasidėjus administracinei bylai teisme dėl jo teisėtumo. Pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti NMA iki jos sprendimo priėmimo papildomų dokumentų, argumentų, buvo pažeistos esminės administracinės procedūros vedimo taisyklės, sudarančio gero administravimo principo turinį ir numatytos VAĮ 22 straipsnyje.

13.8. Administracinės procedūros ydingumą iliustruoja NMA argumentai dėl force majeure aplinkybių, pateikti papildomame su motyvais surašytame 2021 m. sausio 8 d. Sprendime. Nemotyvuotame sprendime dėl tokių aplinkybių iš viso neužsimenama, nenurodomas ir pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. pranešimas, tuo tarpu motyvais papildytame jau nurodoma, kad pareiškėjas, neva, nepateikė pranešime nurodomų duomenis patvirtinančių dokumentų. Tačiau tokių dokumentų NMA neprašė ir nenurodė, kad toks pareiškėjo pranešimas yra nepagrįstas. Ji nereagavo į pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. pranešimą. Iš kitos pusės, pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. pranešime nurodytoms aplinkybėms patvirtinti nereikia jokių papildomų duomenų. Pareiškėjo pranešime nurodoma, kad dėl natūralių gamtinių priežasčių (gamtinių aplinkybių, lemiančių augalų žūtį, kas yra nuolatinis ir natūralus procesas) atsirado augalų praradimai, jų atstatymui reikia vykdyti atsodinimą, tačiau to nebuvo galimybės padaryti 2020 m. pavasarį, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, pagal jo sąlygas buvo apribota prekybinė veikla ir asmenų galimybė būti susibūrimuose, dėl to nebuvo galimybės įsigyti reikiamo kiekio sodinukų, samdyti žmones lauko darbams. Tai, kad karantinas buvo atšauktas nuo 2020 m. birželio 16 d. neturi reikšmės, nes vaiskrūmių (konkrečiai, šaltalankių) sodinimas vykdomas rudenį (spalio mėn.) arba anksti pavasarį iki vegetacijos pradžios. Birželio mėnuo yra vasaros laikotarpis ir jo metu, t. y. ir po karantino atšaukimo 2020 m. birželio 16 d., jokie vaiskrūmių atsodinimo darbai nevykdomi (negali būti vykdomi). Dėl to pareiškėjas ir pateikė atitinkamą pareiškimą, o NMA į jį visiškai nereagavo ir iškreipė jo turinį.

13.9. Tai, kad yra numatyta galimybė skųsti NMA veikimą arba neveikimą, savaime nereiškia, kad tokia galimybe nepasinaudojus pareiškėjui, tokių pareigūnų ar NMA priimti sprendimai savaime tampa teisėti, neginčijami. Tarpinio individualaus administracinio akto neskundimas, ypač, kai to negalima daryti, nedaro jo neginčijamu, jame nurodyti duomenys negali būti laikomi galutinai nustatytais.

13.10. Be to, teismas nurodė, kad jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardija kaip ir pareiškėjo laukų Nr. 1–4 atveju „derliaus nėra“, „neatitinkantys augalų tankio reikalavimų“ (VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. spalio 12 d. nutarimo sertifikavimo išraše), parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama. Laukų Nr. 1–4 plotas yra 4,63 ha (1,55 ha, 0,79 ha, 2,13 ha, 0,14 ha), tačiau ši parama nebuvo skirta ir už laukus Nr. 5–6, nors dėl jų nėra jokios sertifikavimo įstaigos nuorodos. Vien dėl to teismas neteisingai konstatavo, kad NMA tinkamai nustatė 5,83 ha netinkamo paramai ploto (įskaitant laukų Nr. 5–6 plotų dalis - 0,83 ha, 0,39 ha) ir paramos neskyrė nė už vieną lauką. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, parama turi būti neskiriama už plotus, kurie neatitinka reikalavimų – nėra derliaus. Tokios aplinkybės aktualios tik laukams Nr. 1–4. Laukuose Nr. 5–6 derlius fiksuotas ir visame plote, derlius atitiko nustatyto dydžio reikalavimus (pripažinta sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“). Be to, nederlių laukuose Nr. 1–4 sąlygojo objektyvios aplinkybės. Taip pat nustatant netinkamą deklaravimui laukų Nr. 5-6 plotą, taip pat buvo padaryti administracinės procedūros pažeidimai, dėl to buvo netinkamai nustatytas lauko Nr. 5 atveju 0,83 ha ploto trūkumas, lauko Nr. 6 atveju 0,39 ha ploto trūkumas.

13.11. Sprendime laukų Nr. 1–4 ir laukų Nr. 5–6 atveju tos pačios aplinkybės buvo vertinamos skirtingai. Laukų Nr. 1–4 atveju NMA pažeidimu įvardija aplinkybę, kad nepašalintos negyvos vaiskrūmių dalys, kai net nesigilinama, ar jos gyvos, o laukų Nr. 5–6 atveju tų negyvų ir dėl kitų priežasčių netinkamų auginimui vaiskrūmių pašalinimas jau laikomas pažeidimu, nors ta laukų dalis, kurioje buvo pašalinti vaiskrūmiai, tuo pačiu buvo paruošta atsodinimui, atsodinimas yra įvykdymas iš karto po vaiskrūmių pašalinimo.

13.12. Pirmos instancijos teismas formaliai ir neargumentuotai nurodė, kad Ataskaitoje, kuria remiasi NMA, tinkamai konstatuotas laukų Nr. 5-6 plotų trūkumas. Teismas nevertino ir neanalizavo pareiškėjo pateiktų įrodymų – Ataskaitoje pateikiamas tik deklaratyvus formalus vertinimas, kad, tikrintojo nuomone, yra toks, kaip nurodoma, ploto trūkumas, išvados pagrįstumui pridedamos epizodinės ir neinformatyvios nuotraukos. Tokios Ataskaitos išvados negalima laikyti pagrįsta, nes nėra pateiktas išsamus ir objektyvus trūkstamo ploto apibūdinimas, apskaičiavimas, tuo labiau, kad patikroje nedalyvavo pareiškėjas. Jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Ataskaitoje nėra nurodomos tiksliai laukų vietos (dalys), kurių plotas yra netinkamas, nėra nurodomi prietaisai, kurie buvo panaudoti atliekant šiuos matavimus, nenurodoma, kokios metodikos buvo laikomasi nustatant tuos plotus. Ataskaitoje tik apsiribojama konstatavimu, kad tikrintojas tam tikruose plotuose nerado vaiskrūmių (šaltalankių) ir toliau jokių kitų aplinkybių nenustatinėjo. Pirmos instancijos teismas analizavo ne pateiktų išvadų pagrįstumą, išsamumą, o deklaratyviai apsiribojo konstatavimu, kad patikros vietoje ir Ataskaitą surašiusių NMA atsakovų kompetencija nėra pagrindo abejoti. Pirmosios instancijos teismas faktiškai neatliko įrodymų tyrimo, o pripažinus Ataskaitos duomenis tinkamais vien dėl to, kad jas surašė asmuo, dėl kurio kompetencijos teismui nekyla abejonių, nereiškia, kad pati išvada išsami, pagrįsta ir tinkama kaip įrodymas.

13.13. Pareiškėjas ir pabandė spėlioti, kas galėjo būti fiksuota patikros metu laukuose Nr. 5 ir Nr. 6. Tas spėjimas ir vienintelis pagrindas įtarti pareiškėją padarius deklaravimo pažeidimą (nors jo ir nebuvo) buvo nurodytas pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašyme teismui ir pateikti atitinkami dokumentai, dėl kurių teismas nepasisakė, o NMA jų neneigė. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo–spalio mėnesiais laukuose Nr. 5 ir Nr. 6 buvo atliekami jų tvarkymo darbai po derliaus nuėmimo. Dirva buvo paruošta vaiskrūmių atsodinimui, kas turėjo būti atlikta spalio mėnesio pabaigoje. Atsodinimas buvo atliktas 2020 m. rudenį (spalio mėnesį). Bet kuriuo atveju tų darbų atlikimo plotas (pagal agronomo 2020 m. birželio 16 d. uogynų apžiūros aktų nurodymus) buvo ir galėjo būti fiksuotas NMA atstovų daug mažesnis Ataskaitos surašymo metu (2020 m. rugsėjo 15–18 d.) negu joje nurodyta, nes vaiskrūmių tvarkymo darbai buvo tik pradėti, vėliau užbaigti minėtais etapais. Ataskaitoje nurodomas trūkstamas plotas yra 1,22 ha (0,83+0,39), tuo tarpu faktiškai darbai buvo atliekami etapais 1,7257 ha plote (1,19+0,5357) ir Ataskaita (pagal jos surašymo laiką) galėjo būti fiksuotas tik nedidelis laukų Nr. 5–6 plotas, kuris dėl laukų Nr. 5–6 ir juose esančių vaiskrūmių tvarkymo darbų galėjo likti laikinai be vaiskrūmių kažkuriame iš invazinių augalų pažeistame plote.

13.14. NMA 2020 m. birželio 15 d. sprendimas už ankstesnį laikotarpį rodo, kad laukuose Nr. 5–6 visada buvo vaiskrūmiai (šaltalankiai), tą pripažino ir NMA. Vertinant pareiškėjo paraišką dėl paramos skyrimo už 2019 m., Agentūra neturėjo pretenzijų dėl laukų Nr. 5 ir Nr. 6 plotų, skyrė jiems paramą. Tokia aplinkybė kartu su VšĮ „Ekoagros“ pateiktais duomenimis apie tankumą laukuose Nr. 5–6, juose gautą derlių yra patvirtinimas, kad vaiskrūmiai šiuose laukuose buvo ir yra, jie duoda derlių. Minėtas laikinas jų pašalinimas buvo sąlygotas tinkamo ūkininkavimo taisyklių vykdymo – tinkamo vaiskrūmių tvarkymo reikalavimų, pagal kuriuos turi būti pašalinamos kliūtys ir sudaromos tinkamos sąlygos jiems augti, megzti vaisius, užtikrinama tinkama jų priežiūra, įskaitant ir negyvų vaiskrūmių arba jų liekanų pašalinimą.

13.15. Išdėstytomis aplinkybėms nėra pagrindo aiškinti, kad yra Taisyklių 4.3, 4.12 punktuose numatyti pagrindai neskirti paramos, kad pirmos instancijos teismas juos teisingai nustatė, t. y. yra situacija, kai žemės ūkio augalai deklaruojamame plote apskritai neauginami (jame nėra vykdoma žemės ūkio veikla), o jeigu ir buvo neatitikimas, jis nėra laikinas.

14. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

15.1. Pareiškėjai atsako už paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą, o NMA be kita ko, atsako už šių duomenų patikrinimą. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, prie lauko, kuriame deklaravo šaltalankių uogynus, pažymėjo požymį „X“, tokiu būdu išreiškė savo valią dėl dalyvavimo priemonėje susietoji parama už plotą ir patvirtino, jog laukai atitinka šiai išmokai gauti keliamus reikalavimus. Tačiau Patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė susietosios paramos reikalavimų: laukuose, už kuriuos siekė gauti susietąją paramą, deklaravo šaltalankių uogynus, o Patikros vietoje metu lauko Nr. 1, lauko Nr. 2, lauko Nr. 3, lauko Nr. 4 visame laukų plote (1,55 ha, 0,79 ha, 2,13 ha, 0,14 ha) buvo rasti nepašalinti negyvi vaiskrūmiai, šaltalankių krūmai išdžiūvę arba visiškai išnykę, todėl laikoma, kad šių laukų plotai neatitinka paramos teikimo reikalavimų. Taip pat NMA Patikros vietoje metu lauke Nr. 5, lauke Nr. 6 nustatytas ploto trūkumas, t. y. rastas mažesnis laukų plotas negu pareiškėjas deklaravo, todėl laikoma, kad šių laukų dalis ploto (0,83 ha, 0,39 ha) neatitinka paramos teikimo reikalavimų, yra neteisingai deklaruotas.

15.2. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kuriuose laukuose, kokie pažeidimai buvo nustatyti. Ataskaita užpildyta tinkamai, pažymėti visi reikiami ataskaitos punktai. Taip pat Ataskaitoje nurodyti pažeidimo plotai bei pateikti atitinkami skaičiavimai. Kartu prie Ataskaitos pridėtose nuotraukose aiškiai matyti užfiksuoti pažeidimai, taip pat pateiktas pažeidimo aprašymas.

15.3. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, kokia laukų būklė bus po patikros vietoje atlikimo. Ataskaitoje užfiksuoti patikros dieną nustatyti neatitikimai, t. y. aukščiau nurodytuose šaltalankių uogynuose buvo rasti nepašalinti negyvi vaiskrūmiai, šaltalankių krūmai išdžiūvę arba visiškai išnykę bei nustatytas ploto trūkumas. NMA valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neturi jokio pagrindo fiksuoti tikrovės neatitinkančius faktus.

15.4. Ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti.

15.5. Patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neskundė Patikros vietoje duomenų nustatyta tvarka, taip pat nepateikė NMA įrodymų, kad laukai, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai buvo tinkamai prižiūrimi.

15.6. Taip pat nors pareiškėjas tikina, kad VšĮ „Ekoagros“ nutarimo išrašas nėra pakankamas pagrindas neskirti paramos, tačiau, kaip matyti iš VšĮ „Ekoagros“ išduoto nutarimo išrašo, laukas Nr. 1, laukas Nr. 2, laukas Nr. 3 ir laukas Nr. 4 yra nurodomi su nustatytu neatitikimu: „derliaus nėra, neatitinka augalų tankio reikalavimų“, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai neskyrė pareiškėjui einamaisiais metais paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Be to, NMA nėra suteikta teisė vertinti VšĮ „Ekoagros“ priimto nutarimo išrašo teisėtumo, tačiau NMA, vertindama pareiškėjo 2020 m. Paraišką, juo vadovavosi teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su VšĮ „Ekoagros“ nutarimo išraše konstatuotomis aplinkybėmis, turėjo teisę apskųsti VšĮ „Ekoagros“ nutarimo išrašą teisės aktuose nustatyta tvarka. Be to, teismas sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, kad NMA 2021 m. sausio 8 d. išsamiame sprendime pagrįstai atsižvelgė į ne tik Patikros vietoje surinktą informaciją, kuri atsispindi Ataskaitoje, tačiau ir tinkamai bei pagrįstai atsižvelgė į VšĮ „Ekoagros“ nustatytus duomenis, jog lauko plotuose nėra derliaus, todėl pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui neturi būti mokama parama už plotus, kurie neatitinka reikalavimų – nėra derliaus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. BR6-4238762 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dalies, kuria pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos atitinkamai sumažinant skirtiną paramos sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė panaikinti Sprendimo dalį, atmetė, konstatavęs, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, jo manymu, NMA atliktus vertinimo pažeidimus, taip pat pažymi, kad jam iš pradžių buvo pateiktas tik nemotyvuotas sprendimas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

20. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 19 d. pateikė paraišką paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

21. NMA, įvertinusi pateiktą Paraišką, 2021 m. sausio 8 d. Sprendimu skyrė pareiškėjui 3 313 Eur galutinę paramos sumą, atskaičius už nustatytas sankcijas atimtas sumas.

22. Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

23. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

24. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas, kadangi jam iš pradžių buvo pateiktas tik Sprendimo išrašas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vien tai, jog pareiškėją NMA iš pradžių informavo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo išrašu, o ne išsamiu Sprendimu, nedaro jo negaliojančiu, kadangi pareiškėjui buvo suteikta teisė kreiptis į NMA dėl išsamaus Sprendimo gavimo. Tačiau teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus gero viešojo administravimo principo kontekste, nepasisakė, ar pareiškėjui objektyviai galėjo būti žinomos Sprendime nurodytų pažeidimo (paskirtų sankcijų) aplinkybės (pvz., ar jam buvo tinkamai ir laiku pateikta Ataskaita, ar jis galėjo susipažinti su kitais aktualiais duomenimis), nevertino fakto, kad, kaip nurodė pats atsakovas atsiliepime į pirminį pareiškėjo skundą, išsamų Sprendimą pareiškėjas gavo tik 2021 m. vasario 23 d. raštu, t. y., kaip nurodė pareiškėjas, išsamus Sprendimas buvo rašomas prasidėjus administracinei bylai.

25. Taip pat pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino pareiškėjo argumentų, susijusių su derliaus nebuvimu dėl vaiskrūmių trūkumo – teismas itin formaliai sutiko su NMA, jog laukų plotuose nėra derliaus, detaliau nevertindamas su tuo susijusių pareiškėjo argumentų, be kita ko, ir jo pateiktų įrodymų. Teismas neįvertino taip pat pareiškėjo argumentų, susijusių su jo auginamų augalų (šaltalankių) ypatybėmis, į kurias, pareiškėjo teigimu, turėjo atsižvelgti NMA – be kita ko, tai, kad augalai yra gyvybingi tol, kol gyvos jų šaknys, kad įsitikinti tokių augalų negyvybingumu, reikia sulaukti kito vegetacinio laikotarpio pradžios, t. y. pavasario. Taip pat teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie NMA sprendimo priėmimo eigą, jam nebuvo pasiūlyta pateikti savo argumentus, jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti ir patikroje vietoje, taip pat liko neįvertinti pareiškėjo argumentai dėl VšĮ „Ekoagros“ kompetencijos, t. y. to, kad ši įstaiga nevisapusiškai įvertino nagrinėjamam ginčui aktualias aplinkybes ir kad minėtos įstaigos duomenimis NMA negalėjo besąlygiškai remtis, taip pat, iš esmės, neatsakyta į argumentus dėl augalų tankio konkrečiuose laukuose. Nors teismas nurodė, kad „Pareiškėjo papildomai teismui pateikti duomenys nepaneigia nustatyto pažeidimo fakto“, tačiau detaliai nepaaiškino, kodėl pareiškėjo nurodyti duomenys ir įrodymai (įskaitant, tačiau neapsiribojant pirmosios instancijos teismui 2021 m. gegužės 31 d. papildomai pateiktas duomenimis) nepaneigia NMA nustatytų aplinkybių, ir jų nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino pareiškėjo argumentų dėl jo NMA pateikto 2020 m. birželio 10 d. pranešimo, kuriame išdėstytos aplinkybės galėjo turėti įtakos Sprendimui (be kita ko, dėl force majeure aplinkybių).

26. Išdėstytų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl jos metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011). Pažymėtina, kad patikros rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas, jie yra faktinis pagrindas priimti tokį sprendimą. Ataskaita Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu nėra individualus administracinis aktas), kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-197-502/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikros vietoje ataskaita iš esmės vertinama kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, ginčijant atsakovo NMA priimtą sprendimą dėl sankcijų taikymo (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracine byloje Nr. A438-2128/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-644/2013; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-261/2015; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020).

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl galbūt nepagrįstai nustatytų neatitikimų turėjo būti vertinami pirmosios instancijos teismui sprendžiant ginčą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai NMA patikros vietoje Ataskaitos duomenis laikė galiojančiais tik dėl to, kad pareiškėjas jų atskirai neginčijo, ir taip šiam įrodymui nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

29. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė