2025-07-16 Nr. AB-11620-3-62-3-02985-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-494-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02985-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, mažoji bendrija „Nepriklausomi miškininkai“, K. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21RE-637 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. SP-798 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo keitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,9000 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas su matininku K. B. 2023 m. kovo 23 d. sudarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sutartį Nr. KB-170-ZSFP, pagal kurią matininkas įsipareigojo parengti projektą, kurio tikslas – pertvarkyti pareiškėjo Žemės sklypą, atidalijant esamas žemės ūkio naudmenas, suformuojant atskirus miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus. Taip pat pareiškėjas su 2023 m. gegužės 18 d. prašymu kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Nepriklausomi miškininkai“, pašydamas atlikti jo Žemės sklype esančio miško inventorizacijos patikslinimą. MB „Nepriklausomi miškininkai“ atliko miško inventorizaciją, sudarė medynų planus ir aprašymą apie miško žemės transformaciją į ne miško žemę ir šiuos dokumentus kartu su 2023 m. gegužės 23 d. prašymu pateikė Tarnybai. Šio prašymo pateikimo tikslas – peržiūrėti pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenis ir išbraukti (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalų 62 ir 64 sklypų dalis iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenų, kaip neatitinkančius miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miškų išskyrimo normatyvai). Tarnyba ginčijamu Sprendimu netenkino prašymo išbraukti (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalų 62 ir 64 sklypų dalis iš Miškų kadastro, todėl pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė skundą Komisijai, tačiau Komisijos sprendimu jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba ir Komisija netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teisę į Žemės sklypą jis įgijo pagal Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, Apskrities viršininkui 2005 m. lapkričio 17 d. priėmus įsakymą ir sprendimą, įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2006 m. sausio 18 d. Nuosavybės teisių atkūrimo metu Žemės sklypui 2005 m. birželio 5 d. buvo nustatyti kadastro duomenys ir pagal juos iš bendro 0,9000 ha Žemės sklypo ploto miško žemės plotas sudarė 0,7100 ha, kita dalis – 0,1900 ha – buvo priskirta pievoms ir natūralioms ganykloms. Šalia pievų ir ganyklų medynas buvo menkavertis, faktiškai atskiri krūmynai. Siekdamas išsiaiškinti galimybę statyti Žemės sklype nedidelį, iki 80 kv. m ploto, statinį, pareiškėjas 2006 metais kreipėsi į Valstybinę miškotvarkos tarnybą, kuri 2006 m. vasario 1 d. sudarė pažymą Nr. T0602-8912 apie pareiškėjo Žemės sklype esančių miškų taksacinius rodiklius. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad miškas priskirtinas ketvirtai miškų grupei. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina jo nurodytą faktą apie menkavertį medyną.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad vykdant veiklą Žemės sklype dalis krūmynų, menkaverčių medžių sunyko. Neigiamą poveikį krūmynams padarė ir laukiniai gyvūnai, todėl miško (medyno) plotas Žemės sklype sumažėjo natūraliai ir matininkas Z. Ž., 2017 metais atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus tose dalyse, kurias Tarnyba Sprendime nurodė kaip atitinkančias miško žemei keliamus reikalavimus, pažymėjo ir grafiškai pavaizdavo, jog tose Žemės sklypo dalyse yra pievos (ganyklos). Šią aplinkybę patvirtina minėto matininko 2017 m. liepos 3 d. sudarytas Žemės sklypo planas. Pareiškėjo vertinimu, faktinė situacija Žemės sklype pasikeitė ne dėl neteisėtos jo (pareiškėjo) ar kitų trečiųjų asmenų veiklos, todėl atsakovas Sprendime nepagrįstai atsisakė keisti miško naudmeną.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo kadastro duomenys, be kita ko, ir žemės naudmenos (ariama žemė, miško plotas, vandens telkinių plotas, užstatytas plotas) teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie nėra panaikinti, pakeisti ir (ar) nuginčyti, todėl, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, laikomi išsamiais ir teisingais. Taigi, toks Tarnybos Sprendimas, koks buvo priimtas, nenuginčijus Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pareiškėjo Žemės sklypą, negalėjo būti priimtas.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą patenka miško žemės plotai (0,70 ha), priskirti Kretingos RP (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalo 62 taksaciniam miško žemės sklypui (0,27 ha), 62a taksaciniam miško žemės sklypui (0,07 ha), 64 taksaciniam miško žemės sklypui (0,20 ha) ir 64a taksaciniam miško žemės sklypui (0,16 ha), kurie buvo registruoti Miškų kadastre pagal 2005 metais valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. 2005 metais valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją atliko valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija). Miškų kadastro duomenys atnaujinti pagal 2015 metais valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

8. Atsakovas teigė, kad Tarnyba neturi duomenų, jog 2005 metų ir 2015 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis, taip pat kad 2005 metų ir 2015 metų valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Tarnyba taip pat neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Pagal teismų suformuotą praktiką, sprendimai registruoti duomenis Miškų kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas per MB „Nepriklausomi miškininkai“ pateikė Tarnybai prašymą dėl miško, esančio Žemės sklype, inventorizacijos patikslinimo. Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-223 buvo paskirti specialistai atlikti patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 miško kvartalo 62 ir 64 taksacinių sklypų dalyse, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. 2023 m. gegužės 25 d. atlikus patikrinimą vietoje ir išanalizavus 1995–1998 metų, 2005–2006 metų ortofotoplanus nustatyta, kad miško kvartalo 62 ir 64 taksacinio sklypo dalys atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas).

10. Atsakovas mano, kad jis pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis ginčijamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai patikslino Miškų kadastro duomenis, keičiant miško žemės naudmeną iš medyno į miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas) 62 ir 64 taksacinių sklypų dalyse pagal pasikeitusią faktinę būklę.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo reorganizuotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, keičiant kadastro tvarkytoją; nuo 2024 m. sausio 1 d. perduodant Tarnybos vykdomas Miškų kadastro tvarkytojo funkcijas VĮ Registrų centrui. Kadangi ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Tarnybos, galiojant ankstesniam reglamentavimui, VĮ Registrų centras ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo matininkas K. B. atsiliepime į skundą nurodė, kad 2023 m. kovo 23 d. sutarties su pareiškėju pagrindu jis įsipareigojo parengti Žemės sklypo pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti pareiškėjo Žemės sklypą, atidalijant esamas žemės ūkio naudmenas, suformuojant atskirus miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad sutinka su pareiškėjo skundą argumentais, tačiau ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. 14. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. D. skundą.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta ir dėl to nekilo ginčas, jog į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą patenka miško žemės plotai (0,70 ha), priskirti Kretingos RP (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalo 62 taksaciniam miško žemės sklypui (0,27 ha), 62a taksaciniam miško žemės sklypui (0,07 ha), 64 taksaciniam miško žemės sklypui (0,20 ha) ir 64a taksaciniam miško žemės sklypui (0,16 ha). Su ginču susijusios, iš Miškų kadastro siekiamos išbraukti Žemės sklypo dalys iki patikrinimo, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas, priklausė 62 ir 64 taksaciniams žemės sklypams, juose nurodyta žemės naudmena – medynas. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. kreipėsi į MB „Nepriklausomi miškininkai“, prašydamas atlikti jo Žemės sklype esančio miško inventorizacijos patikslinimą. MB „Nepriklausomi miškininkai“ 2023 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą Tarnybai, prašant išbraukti (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalų 62 ir 64 sklypų dalis iš Miškų kadastro, kaip neatitinkančius miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miškų išskyrimo normatyvai). Tarnyba ginčijamu Sprendimu nusprendė patikslinti Miškų kadastro duomenis, (duomenys neskelbtini) girininkijos 236 kvartalo 62-1, 64-1 sklypų dalyse pakeičiant Miškų kadastro duomenis iš medyno į miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas), ir netenkinti Tarnybai pateikto pareiškėjo 2023 m. gegužės 18 d. prašymo išbraukti iš (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalo 62 ir 64 sklypų dalis iš Miškų kadastro.

16. Teismas nurodė, kad Tarnyba, prieš priimdama Sprendimą, atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 miško kvartalo 62 ir 64 taksacinių sklypų dalyse, siekdama išsiaiškinti, ar Miškų kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atlikus patikrinimą vietoje 2023 m. gegužės 25 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 2183 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 236 kvartalo 62-1 sklypo dalyje šiuo metu yra pastatas ir pieva, 64-1 sklypo dalyje – du dirbtiniai vandens telkiniai ir pieva; pokyčio kodas – 17 (dėl neteisėtos ar galbūt neteisėtos žmogaus veiklos). Patikrinimo akte pateiktos išvados, kad atlikus patikrinimą ir išanalizavus 1995–1998 metų, 2005–2006 metų ortofotoplanus nustatyta, jog minėtos sklypų dalys atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus; miško žemės naudmena – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas).

17. Teismas nenustatė pagrindo minėtų duomenų vertinti kaip klaidingai įrašytų, nes jie atitinka tą informaciją ir dokumentus, kurių pagrindu jie buvo registruoti Miškų kadastre. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šioje byloje nekelia ginčo dėl Patikrinimo akto ir jame užfiksuotų duomenų pagrįstumo ir teisingumo.

18. Teismui kilo abejonių dėl MB „Nepriklausomi miškininkai“, pareiškėjo prašymu, sudarytų medynų planų ir aprašymų apie miško žemės transformaciją į ne miško žemę, nes minėta įmonė atliko darbus pareiškėjo iniciatyva ir jo interesais, į bylą nepateikta objektyvių duomenų, suteikiančių teisę įmonei verstis veikla, susijusia su sklypine miško inventorizacija.

19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui, įgyjant Žemės sklypą, turėjo būti žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog Žemės sklype miškas buvo inventorizuotas 2005 metais, o apie tai, kad Žemės sklypas yra miškų ūkio žemė ir jame yra 0,7 ha miško žemės, kuri įregistruota Miškų kadastre, pareiškėjas turėjo žinoti nuo Žemės sklypo įsigijimo ir kadastrinių matavimų atlikimo bei jų duomenų įregistravimo viešame registre (Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose įregistruotas, be kita ko, ir 0,7 ha miško žemės plotas galioja nuo 2006 m. sausio 18 d.). Pareiškėjas nuo 2006 metų nesikreipė į Tarnybą ir neginčijo valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenų, o dėl to, kad Žemės sklypo dalys neva netinkamai inventorizuotos miško žeme, Tarnybai pranešė tik 2023 metais. Tarnyba išnagrinėjo 1995–1998 metų, 2005–2006 metų ortofotoplanus, iš kurių matyti, jog ginčo Žemės sklypo dalyse tuo metu augo medžiai.

20. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai buvo registruoti Miškų kadastre pagal 2005 metais valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Miškų kadastro duomenys buvo atnaujinti pagal 2015 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. 2005 metų ir 2015 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, Miškų kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu.

21. Teismas sprendė, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

III. 22. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas, atsikirsdamas į teismo iškeltą abejonę dėl MB „Nepriklausomi miškininkai“ sudarytų medelynų planų ir aprašymų, nurodo, kad nei viena iš bylos šalių nekėlė klausimo dėl MB „Nepriklausomi miškininkai“ veiklos pobūdžio ir neprašė būtent šiuo pagrindu užfiksuotus duomenis medynų planuose ir aprašymuose pripažinti neteisėtais ar neatitinkančiais tikrovės. Pareiškėjo teigimu, vien aplinkybė, jog jis susitarė su minėta įmone dėl darbų atlikimo, savaime nereiškia, jog MB „Nepriklausomi miškininkai“ parengti dokumentai ir išvados yra klaidingos ir / ar neatitinkančios faktinės situacijos.

24. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl Žemės sklypui 2017 metais atliktų kadastrinių matavimų reikšmės. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktai nustato privalomą pareigą matininkui, atliekančiam kadastrinius matavimus, kartografuoti sklype esančias naudmenas. Pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat ir naudmenos yra nustatyti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų, kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 42.4 papunkčio reikalavimus, pagal kuriuos žemės sklypo kadastro duomenų formoje turi būti įrašomi žemės ūkio naudmenų plotai pagal žemės naudmenų suskirstymą, taip pat ir miško žemės plotas.

25. Pareiškėjas teigia, kad Žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat ir žemės naudmenos (ariama žemė, miško plotas, vandens telkinių plotas, užstatytas plotas) teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie nėra panaikinti, pakeisti ir / ar nuginčyti, todėl, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, laikytini išsamiais ir teisingais. Šie duomenys yra galiojantys, tačiau teismas nepagrįstai jais nesivadovavo, taip pat nepagrįstai nesivadovavo MB „Nepriklausomi matininkai“ išvadomis, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

26. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, pagrįstais subjektyviu bylos faktinių aplinkybių vertinimu.

28. Atsakovas pažymi, kad byloje nustatyta, jog į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą patenka miško žemės plotai (0,70 ha), priskirti Kretingos RP (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalo 62 taksaciniam miško žemės sklypui (0,27 ha), 62a taksaciniam miško žemės sklypui (0,07 ha), 64 taksaciniam miško žemės sklypui (0,20 ha) ir 64a taksaciniam miško žemės sklypui (0,16 ha), kurie buvo registruoti Miškų kadastre pagal 2005 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Miškų kadastro duomenys atnaujinti pagal 2015 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

29. Atsakovo teigimu, Tarnyba neturi duomenų, jog 2005 metų ir 2015 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis, o taip pat, kad 2005 metų ir 2015 metų valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Tarnyba taip pat neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Pareiškėjui, įgyjant Žemės sklypą, turėjo būti žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo A. D. skundas dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 21RE-637 ir Tarnybos 2023 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SP-798 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo keitimo“ panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

32. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

33. Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis).

34. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai).

35. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis nustato, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) (teisės akto redakcija, įsigaliojusi 2016 m. rugpjūčio 24 d.) 30 punktas reglamentuoja Miškų kadastro objekto išregistravimo atvejus, tarp kurių yra atvejis, kai paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas Miškų kadastro objektas, klaidingi (Kadastro nuostatų 30.3 papunktis). Kadastro nuostatų V skyrius reglamentuoja Miškų kadastro duomenų taisymą. Nustačius, kad kadastro duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs (toliau – netikslūs), kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (Kadastro nuostatų 36 p.). Kadastro duomenų gavėjai, gavę netikslius kadastro duomenis, nedelsdami praneša apie tai kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo reikalavimo ištaisyti netikslius duomenis ir jį pagrindžiančių dokumentų gavimo privalo juos patikrinti ir išnagrinėti nurodytus trūkumus. Kai siekdamas ištaisyti netikslumus kadastro tvarkytojas turi patikrinti kadastro duomenis natūroje (vietoje) arba kreiptis į kadastro duomenų teikėją, šis terminas gali būti pratęstas iki 20 darbo dienų. Kadastro tvarkytojas, ištaisęs netikslumus, tuo pačiu būdu, kuriuo pranešta apie netikslius duomenis, turi apie tai pranešti šiuos duomenis pateikusiam kadastro duomenų gavėjui, o netikslumų neradęs nurodyti atsisakymo ištaisyti netikslumus priežastis (Kadastro nuostatų 38 p.).

37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patirtinto „Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) (teisės aktas, kuris galiojo priimant skundžiamą Sprendimą, nebegalioja nuo 2024 m. sausio 1 d.). 4.9 papunktis nustato, kad Miškų kadastro duomenys tikslinami, be kita ko, nustačius Miškų kadastro duomenų klaidas. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, kad Miškų kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos specialistai pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. <...> Patikrinimo rezultatai įforminami Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu (Aprašo 5 priedas).

38. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

39. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą.

40. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia pakeisti Miškų kadastro objekto duomenis, t.y. 0,9000 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį patenka miško žemės plotai (0,70 ha), priskirti Kretingos RP (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalo 62 taksaciniam miško žemės sklypui (0,27 ha), 62a taksaciniam miško žemės sklypui (0,07 ha), 64 taksaciniam miško žemės sklypui (0,20 ha) ir 64a taksaciniam miško žemės sklypui (0,16 ha), duomenis, nurodant mažesnius miško žemės plotus.

41. Minėta, kad vadovaujantis Kadastro nuostatų 30 punktu Miškų kadastro objekto duomenys gali būti keičiami, kai paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas Miškų kadastro objektas, klaidingi (Kadastro nuostatų 30.3 papunktis).

42. Byloje nustatyta, kad kaip ir numato Aprašo 7 punktas, kad gavus informacijos, kad Miškų kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu buvo atliktas ginčo žemės sklypo Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje - Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-223 buvo paskirti specialistai atlikti patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 miško kvartalo 62 ir 64 taksacinių sklypų dalyse, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. 2023 m. gegužės 25 d. atlikus patikrinimą vietoje ir išanalizavus 1995–1998 metų, 2005–2006 metų ortofotoplanus nustatyta, kad miško kvartalo 62 ir 64 taksacinio sklypo dalys atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas).

43. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį miško žemė tai apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

44. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertinusi LR Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2023m. gegužės 25d. aktą Nr. 2183 bei jo priedus – taksoraštį, fotofiksacijas vietoje, 2020, 2005-2006, 1995-1998 metų ginčo teritorijos ortofotoplanus, taip pat viešai prieinamus duomenis https://www.geoportal.lt/map/ , kuriuose pateikiama ginčo teritorijos 1995-1998, 2005-2006, 2009-2010, 2012-2013, 2015-2017, 2018-2020 ir vėlesnių metų ortofoto medžiaga bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ir Miškų kadastro grafiniai duomenys, sprendžia, jog Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2023m. gegužės 25d. akte Nr. 2183 yra pateikti teisingi duomenys apie tai, jog į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą patenka miško žemės plotai (0,70 ha), priskirti Kretingos RP (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 kvartalo 62 taksaciniam miško žemės sklypui (0,27 ha), 62a taksaciniam miško žemės sklypui (0,07 ha), 64 taksaciniam miško žemės sklypui (0,20 ha) ir 64a taksaciniam miško žemės sklypui (0,16 ha). Tokie duomenys buvo registruoti Miškų kadastre pagal 2005 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2015 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

45. Ta faktinė aplinkybė, jog per 2009-2023 metų laikotarpį pareiškėjo žemės sklype miškas buvo naikinamas, pastatyti įvairūs statiniai ir iškastas tvenkinys, nepaneigia Miško kadastre užfiksuotų duomenų, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ginčo teritorijoje Miškų įstatymo 11 straipsnio numatyta tvarka miško žemė buvo paversta kitomis naudmenomis.

46. MB „Nepriklausomi miškininkai“ sudarytas medynų planas ir aprašymas apie miško žemės transformaciją į ne miško žemę taip pat nepaneigia Miškų valstybės kadastro duomenų, nes sudarytame medynų plane ir aprašyme pateikta šiuo metu egzistuojanti padėtis, visiškai neatsižvelgiant į anksčiau ginčo teritorijoje buvusią miško būklę. Be to pažymėtina, kad MB „Nepriklausomi miškininkai“ sudarytas medynų planas ir aprašymas iš esmės atitinka ir Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2023m. gegužės 25d. akte Nr. 2183 užfiksuotus duomenis, kad dalyje miško žemės yra miško aikštelė, kurioje galimai buvo sunaikintas miškas.

47. Teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenys yra registruoti nekilnojamojo turto registre ir jie neatitinka Miškų kadastro duomenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 m.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).

48. Apibendrindama teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog 2005–2015 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenys buvo klaidingi ir juos būtina taisyti, todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo jo pageidaujamu būdu, o tik ginčo sprendimu patikslino miškų kadastro duomenis keičiant miško žemės naudmeną iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintą mišką).

49. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė