5afc41c0-ac07-4e0f-8a7d-d7e7e055f737 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-24/2014 Proceso Nr. 1-09-1-02302-2006-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  1.1.4.2; 1.2.3.2.6; 1.2.3.2.7; 2.1.7.4; 3.1.5.4                                                                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Viktoro Kažio, Elenos Vainienės,  sekretoriaujant: Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, Laurai Gruodienei,      dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,     gynėjui Rimantui Strončikui,nuteistajai N. J.,ekspertei Z. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios N. J. ir jos gynėjo advokato Rimanto Strončiko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktuose (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubausta laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ N. J. priteista: nukentėjusiajam R. P. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2 000 Lt byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti, Valstybinei ligonių kasai 8 951,20 Lt.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : N. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pasikėsino itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du nužudyti kitÄ Å¾mogų, t. y. 2006 m. kovo 4 d. apie 9.17 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, užlipusi ant medinio namo (duomenys neskelbtini) (kuriame tuo metu buvo žmonių), malkinės stogo, nukentėjusiajam R.

P. iÅ¡girdus lauke triukÅ¡mÄ ir atidarius vonios kambario antrame aukÅ¡te langÄ , iÅ¡ asmeninių paskatų, grasindama nužudyti, padegti nukentėjusįjį R. P., jo namÄ , iÅ¡ atsineÅ¡to butelio su ypač degiu skysčiu (benzinu) apipylė R. P. bei medines sienas ir grindis, po to žiebtuvėliu tyčia padegė nukentėjusįjį, taip padarydama jam IIA–IIB0, III0 kÅ«no nudegimus, apimančius veidÄ , abi ausis, krÅ«tinę ir kaklÄ , nugarÄ , abi rankas ir kojas, t. y. 52 procentus bendro kÅ«no pavirÅ¡iaus, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Taip N. J. pasikėsino itin žiauriai nužudyti R. P. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ugnį užgesino.Nuteistoji N. J. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Byloje padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir tendencingas, atmetė teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinus praÅ¡ymus, nesuteikė pakankamai laiko gynėjui ir nuteistajai susipažinti su protokolais, atėmė teisę į teisingÄ teismÄ . Teismas nenusiÅ¡alino, nenuÅ¡alino prokurorės, nors pagrįstai ir motyvuotai buvo praÅ¡oma tÄ padaryti.N. J. buvo žiauriai kankinama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje.

Dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo atliekant procesinius veiksmus Å¡ioje baudžiamojoje byloje paduotas ieÅ¡kinys, civilinė byla nagrinėjama Apeliaciniame teisme. Teismas atmetė praÅ¡ymÄ pridėti civilinės bylos medžiagÄ prie baudžiamosios bylos. Dėl nusikalstamos veikos atliekant procesinius veiksmus Å¡ioje byloje tyrėjai L. P. iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo, N. J. pripažinta nukentėjusiÄ ja. Teismas atmetė praÅ¡ymÄ pridėti Å¡iÄ medžiagÄ , tuo pažeidė teisingumo principÄ ir BPK 241 straipsnį.

Ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgÄ laikÄ . Dėl tarptautinių sutarčių, įstatymų, žmogaus teisių pažeidimų teismo procesui peržengus Å¡eÅ¡erių metų maksimaliai priimtinos baudžiamojo proceso trukmės ribÄ , baudžiamasis procesas yra neteisėtas.Dėl motyvo. Teismas neteisingai įvertino veikos subjektyviosios pusės požymius. Nuosprendyje nurodytas nusikaltimo motyvas yra tik prielaida. Tai, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios „vis dėlto liko neiÅ¡spręstų klausimų“, negali bÅ«ti pasikėsinimo nužudyti motyvas.

Teismas neargumentavo nuosprendyje nurodyto motyvo „nesutikdama, kad buvo nutraukti santykiai su R. P.“, nes tokio motyvo nėra bylos medžiagoje.Nuosprendyje nurodyta R. P. parodžius, jog iki įvykio apie pusmetį kartu su nuteistÄ ja nebegyveno, tačiau jis tokių žodžių nesakė, jie neužfiksuoti posėdžio protokole. N. J. su R. P. taikiai iÅ¡siskyrė 2004 metais, o ne prieÅ¡ pusmetį iki įvykusios nelaimės. IÅ¡ karto po iÅ¡siskyrimo N. J. emigravo į DidžiÄ jÄ BritanijÄ . Taigi N. J. su R.

P. iki nelaimės negyveno beveik dvejus metus. Po iÅ¡siskyrimo jie palaikė draugiÅ¡kus santykius. Tai patvirtino R. P. ir V. R.Nuosprendyje neteisingai nurodytas 2006 m. kovo 3 d. nukentėjusiojo gautos SMS žinutės iÅ¡ abonento (duomenys neskelbtini) turinys, teigiama, kad ji gauta iÅ¡ N. J. Telefono aparatÄ savo iniciatyva pateikė R. P. žmona, kuri yra suinteresuota atkerÅ¡yti, jog vyras jÄ paliko dėl N. Tokius grasinimus iÅ¡ jo žmonos N. J. ne kartÄ girdėjo. Telefono aparate nesunku įraÅ¡yti bet kokiÄ datÄ ir bet kokį abonento įvardinimÄ .

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kam priklausė šis telefono numeris ir kad būtent N. J. rašė žinutę. Turėjo būti objektyviai nustatyta, kieno tai numeris. Negalima remtis vien nukentėjusiojo ar jo žmonos išvedžiojimais arba įvestais numerio įvardinimais. N. J. jokios grasinančios žinutės nerašė, tuo metu jos telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Minėtame aparate, kurį savo iniciatyva pateikė R. P. žmona, numeris kažkodėl įvardintas vardu ,,VIDAS“.

Akivaizdu, jog telefone pakeisti numerių įvardijimai. Dėl to būtina nustatyti, kas yra telefono numerio (duomenys neskelbtini) savininkas.Motyvo nebuvimas įrodo, kad nusikalstama veika iš viso nepadaryta, nėra tokio nusikaltimo sudėties.Dėl kaltės ir kvalifikavimo. 2006 metais N. J. diagnozuoti kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcinės ir somatinės ligos, t. y. epilepsijos. Šiuo metu priepuoliai kartojasi. Tai lemia didžiulis stresas ir įtampa, kurie suaktyvina priepuolius.

Be to, N. J. nustatytas Å¡izoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, II grupės neįgalumas, ji neteko 60 procentų darbingumo, todėl jai bÅ«tų per sunku atlikti paskirtÄ bausmę, nes reikalinga nuolatinė gydytojų priežiÅ«ra. Dėl to nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, kad veikos padarymo metu ji sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senos.Apeliantų nuomone, nukentėjusiojo parodymai nėra pakankamas kaltės įrodymas.             R.

P. nusprendė gaisrÄ gesinti laisva valia, niekieno neverčiamas, turėdamas pasirinkimo laisvę iÅ¡eiti, nes durys buvo neužrakintos, todėl iÅ¡ esmės nukentėjo dėl savo kaltės. Jis nebÅ«tų užsidegęs, jeigu bÅ«tų išėjęs iÅ¡ vonios patalpos. Vadinasi, jokio pavojaus jo gyvybei nebuvo, nes jis turėjo judėjimo laisvę, niekas nevertė pulti gesinti gaisro. Jis galėjo stipriai susižaloti, antrÄ kartÄ grįžęs gesinti, t. y. gelbėti savo turto. Niekas neturi atsakyti dėl jo laisvos valios pasirinkimo ir paties kaltės.Nukentėjusysis parodė atidaręs langÄ iÅ¡vėdinti vonios patalpÄ nuo dÅ«mų.

Vadinasi, kilus gaisrui langas buvo uždarytas. Neabejotinai neįmanoma sukelti gaisro patalpos viduje per uždarytÄ langÄ ar sienas, tariamam kaltinamajam bÅ«nant lauke. Taigi R. P. parodymai prieÅ¡taringi ir melagingi.              Byloje nėra nė vieno liudytojo, girdėjusio kokius nors grasinimus nužudyti. PrieÅ¡ingai, liudytoja V. R. teigė, jog nebuvo jokių grasinimų R. P. Negalima remtis vien R. P. prieÅ¡taringais parodymais.Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti liudytojų B.

S. ir V. S. parodymus, nes jos yra suinteresuotos (giminės) arba papraÅ¡ytos kalbėti netiesÄ . Be to, abi liudytojos neminėjo, kad moteris nėščia. Akivaizdus nėštumas patvirtina, jog liudytojos meluoja mačiusios N. J.. Liudytoja V. S. yra neįgali, jai reikia atlikti psichologijos ekspertizę dėl jos galėjimo liudyti. NeaiÅ¡ku, kaip B. S. atpažino apeliantę, jeigu iki įvykio su ja nebendravo. Nebuvo atliktas jos atpažinimas kaip procesinis veiksmas.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nuteistoji atsinešė butelį ypač degaus skysčio.

Nėra jokių objektyvių duomenų, jog tariama moteris bÅ«tų atsineÅ¡usi ir turėjusi butelį su degiu skysčiu (benzinu). Tai, kad butelis buvo kambario viduryje, neįrodo jį turint kokį nors ryšį su                    N. J. Specialisto iÅ¡vadose Nr. 11-818 (06), 11-999 (06) nurodyta, jog pateiktame tirti 1,5 l talpos butelyje esantis skystis yra vanduo. Visi liudytojai paliudijo matę tik vienÄ 1,5 l talpos plastmasinį butelį. Nelaimės vietoje nebuvus iÅ¡laistyto benzino patvirtina atvykęs Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos inspektorius R.

G. parodęs, kad nebuvo jokio benzino kvapo, buvo degėsių kvapas.Nelaimės vietoje rasti 3 buteliai: 0,5 l stiklinis, 1,5 l plastmasinis ir 2 l plastmasinis. 0,5 l ir 1,5 l talpos buteliai rasti ant malkinės stogelio. Trečias 2 l talpos butelis rastas pastatytas kambario viduje. Nuotraukoje Nr. 8 matyti, jog plastikinis 2 l butelis nestovi šalia klozeto ar net patalpoje apie 3–4 m nuo langelio. Nuotraukoje Nr. 9 matyti, kad stovi plastikinis butelis (2 l talpos). Subendrinus abi nuotraukas daroma išvada, jog šis butelis galimai stovi toliau nei 4 m nuo langelio.

Neįmanoma numesti butelio apie 4 m taip, kad jis stovėtų.Nėra jokių objektyvių duomenų, jog N. J. turėjo kontaktÄ su plastikiniu stovinčiu buteliu, matomu nuotraukoje Nr. 9, ir kad bÅ«tent ji pastatė tÄ butelį vonios kambaryje. Nėra liudytojų, mačiusių, jog tariama moteris turėjo 3 butelius. Pats R. P. teismui paaiÅ¡kino matęs tik vienÄ 1,5 l talpos butelį. Tai patvirtino ir jo žmona.Taigi neabejotinai nėra tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti gyvybę ir R. P. padegimo, nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių N. J. kaltę.Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog audeklas (chalatas) paimtas iÅ¡ lauko (buvo užkastas sniegu).

Tai, kad chalatas rastas lauke, patvirtino liudytojas R. G.. NeaiÅ¡ku, kodėl chalatas rastas lauke, jei R. P. teismui aiÅ¡kino chalatÄ kišęs po tekančiu vandeniu namo viduje antrame aukÅ¡te, o ne lauke. NeaiÅ¡ku, kur tas chalatas buvo, ar iÅ¡ viso nukentėjusysis vilkėjo kokį nors chalatÄ , nes niekas su tuo chalatu jo nematė. Liudytojas R. G. teisme paaiÅ¡kino jokio didelio gaisro nebuvus, nereikėjo nieko gesinti. Tai dar kartÄ patvirtina, jog realaus pavojaus žmonių gyvybėms nebuvo. Vadinasi, tariamas kaltinamasis nesiekė nukentėjusiojo mirties.

IÅ¡ paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad tariamo kaltinamojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, juo labiau tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti gyvybę.N. J. kaltę ir dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ paneigia daiktiniai įrodymai – ant iÅ¡ jos paimtų daiktų nerasta jokių degių skysčių pėdsakų. Tai įrodo apeliantę nebuvus įvykio vietoje ir neturėjus sÄ lyčio su degiu skysčiu. Be to, nenustatyta, jog nelaimės vietoje užfiksuotos pėdos sniege sutaptų su apeliantės batais.

Paimti daiktai apeliantei negrÄ Å¾inti, nors Palangos miesto policijos komisariato atsakyme teigiama prieÅ¡ingai. Tie daiktai turi bÅ«ti iÅ¡reikalauti. Kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir nutarimas nelaikyti N. J. drabužių bei avalynės daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaliekant įstatymuose numatyto termino apskųsti nutarimÄ . Skundas grÄ Å¾intas, nes nebeįmanomÄ jo iÅ¡nagrinėti neturint bylos medžiagos, kadangi visa bylos medžiaga perduota kartu su kaltinamuoju aktu.

Tuo pažeidžiama Konstitucija (atimta teisė skųsti sprendimus), Å¡ie procesinių teisių pažeidimai trukdo objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Nėra jokių objektyvių duomenų, kad N. J. lipo ant pastato stogo. To nematė name buvusios liudytojos. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole kopėčios neužfiksuotos. Pastato aukÅ¡tis daugiau nei 3 m, todėl nėra jokių galimybių fiziÅ¡kai patekti ant malkinės stogo. Dėl to kaip liudytojo apklausto tyrėjo A. P. parodymai mačius kopėčias yra melagingi ir negali bÅ«ti laikomi tinkamu įrodymu, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi.

Nuosprendžio teiginys, jog ant tyrimui pateiktos chalato dalies yra tos pačios rÅ«Å¡ies kaip ir plastiko butelyje esantis Å¡viesus naftos produktas – benzinas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-702 (06) nurodyta, kad negalima nustatyti, ar ant chalato dalies ir butelyje esantis benzinas yra bendro grupinio priklausomumo.Nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl kilusio gaisro priežasties. Apeliantų praÅ¡ymu neatlikta ekspertizė, kuri įvertintų buvusiÄ medinio namo elektros instaliacijÄ .

Be to, liudytojas R. G. teisme tik iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, kad tai padegimas. Jis nėra kompetentingas nustatyti ir konstatuoti kažkieno tyčiÄ ar neatsargumÄ . Dėl to R. G. pasvarstymai negali bÅ«ti laikomi įrodymu. NeaiÅ¡ki gaisro priežastis neįrodo tyčios.2006 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir 2009 m. gegužės 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo negalėjo pasiraÅ¡yti R. G., nes ant Å¡ių dokumentų esantys jo paraÅ¡ai nevienodi. Be to, 2009 m. gegužės 27 d. tarnybinis praneÅ¡imas paraÅ¡ytas po daugiau nei trejų metų.

Teismas atmetė praÅ¡ymus skirti nurodytų dokumentų grafologinę ekspertizę, jog nustatytų R. G. parašų tikrumÄ .Dėl žmogaus teisių pažeidimų, kitų neiÅ¡spręstų klausimų. Galiojantys Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba) nuostatai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu             Nr. V-425 (toliau – Nuostatai), numato, jog Å¡i tarnyba atlieka mokslinius tyrimus.

Å is aktas patvirtina N. J. žmogaus teisių pažeidimus atliekant stacionariÄ ekspertizę, nes griežtai draudžiama atlikti mokslinius tyrimus su asmenimis, kuriems atimta laisvė. N. J. buvo paguldyta į Utenos ekspertinį skyrių, galiojant nurodytiems Nuostatams, todėl buvo pažeistos jos žmogaus teisės.Utenos ekspertiniame skyriuje N. J. buvo žiauriai kankinama, nesuteikiant tinkamos pagalbos dėl prasidėjusių priepuolių ir dedant neaiÅ¡kios kilmės medikamentus į maistÄ kiekvienÄ dienÄ , kas sukėlė nežmoniÅ¡kas kančias, sunkiai ir negrįžtamai sužalojo sveikatÄ galimai atliekant mokslinius klinikinius tyrimus su ja.

Ji nebuvo davusi sutikimo su ja atlikti Å¡ių veiksmų. Už atvirÄ nusikalstamų veiksmų atlikimo su žmonėmis Å¡ioje įstaigoje paliudijimÄ teisme yra iÅ¡kilęs pavojus jos gyvybei.Ekspertizės metu ir po jos pradėjo labai blogėti sveikata. Duomenys apie gydymÄ po atliktos stacionarios ekspertizės nuslėpti nuo Kauno medicinos universiteto klinikų Psichiatrijos klinikos docento, Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto B. B., vertinusio N. J. sveikatai padaryta žalÄ . IÅ¡ karto po atliktos ekspertizės jai diagnozuota organinė haliucinozė, kuri galimai sukelta Utenos ekspertiniame skyriuje galimai neteisėtais metodais (veiksmais).

Be to, Utenos ekspertinis skyrius yra ne gydymo įstaiga, neturi licencijos gydyti, turi teisę suteikti tik pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ .Pagal Nuostatų 66 ir 66.4 punktus esant sunkiam somatiniam sutrikimui draudžiama guldyti asmenį stacionariai ekspertizei atlikti. N. J. paguldyta į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių stacionariai ekspertizei atlikti, pažeidžiant galiojančius aktus, t. y. sergant epilepsija. Laikytina, kad stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas yra neteisėtas, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį (kankinimas), kitus teisės aktus (neteisėtas laisvės atėmimas) ir sunkiai sužalojo jos sveikatÄ .

Tuo pažeistos žmogaus teisės. Duomenys apie N. J. sveikatÄ buvo žinomi jau 2006 m., tačiau visuose keturiuose ekspertizių aktuose jie galimai nuslėpti arba sÄ moningai nevertinti. Pirmoji ekspertizė atlikta neakivaizdžiai, jai gydantis Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje. Ekspertizę atlikęs ekspertas D. T. nebuvo susitikęs su ja. NeaiÅ¡ku, kaip jis galėjo atlikti ekspertizę, neiÅ¡tyręs pačios tiriamosios. Be to, buvo nuslėpta tiriamosios galvos nuotrauka, kurioje užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys apie kairiame smegenų pusrutulyje rastÄ Å¾idinį.

Tokiais veiksmais ekspertas D. T. pažeidė ekspertizių darymo nuostatus ir galimai prisidėjo prie N. J. kankinimo nuslėpdamas tiesÄ , nes ji buvo paguldyta į Utenos ekspertinį skyrių.Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra civilinis atsakovas byloje dėl N. J. žmogaus teisių pažeidimo ir sveikatos sužalojimo. Dėl to jos ekspertų komisija negali bÅ«ti objektyvi bei neÅ¡aliÅ¡ka. Ekspertų komisija privalėjo nusiÅ¡alinti nuo ekspertizės atlikimo, kad nepažeistų ekspertų etikos, tiriamojo asmens teisių.Ketvirtos ekspertizės atlikimo metu apeliantė bendravo su keturiais, o ne su penkiais ekspertais, kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto.

Ekspertė V. J. nedalyvavo, apie jos dalyvavimÄ apeliantė sužinojo tik po ekspertų komisijos posėdžio. Be to, ji buvo ankstesnę ambulatorinę ekspertizę atlikusios komisijos sudėtyje. Dėl to paskutinės ekspertizės aktas yra melagingas, neteisėtas, pažeidžiantis N. J. teises. Ekspertizei atlikti buvo bÅ«tina pateikti visÄ medžiagÄ apie tiriamosios sveikatÄ . Teismas faksu kreipėsi į Jungtinėje Karalystėje esantį sveikatos centrÄ , kuriame gydėsi N. J., tačiau praÅ¡ymas dėl savitarpio pagalbos Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti pateiktas Jungtinės Karalystės centrinei valdžios institucijai, sudarant sÄ lygas praÅ¡omajai valstybei narei nustatyti autentiÅ¡kumÄ .

Tinkamai nepateikus praÅ¡ymo, nebuvo gautas atsakymas iÅ¡ Jungtinės Karalystės. Taigi byloje nebuvo tinkamai gauti įrodymai, turintys reikÅ¡mės bylai nagrinėti ir objektyviai ekspertizei atlikti, dėl to pažeista N. J. teisė į teisingÄ teismÄ .Tyrėjas  A. P. suinteresuotas bylos baigtimi, nes buvo paskirtas tyrėju darbo grupėje ir byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ nuo pat pradžios. Å is asmuo galėjo nevaržomai susipažinti su visa bylos medžiaga, visais byloje esančiais apklausos protokolais ir kt.

Tokiais veiksmais pažeistas Konvencijos 6 straipsnis, t. y. tarnybinis pranešimas surašytas, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Tyrėjo A. P. parodymai taip pat nelaikytini įrodymais, nes jie neatitinka tikrovės ir prieštarauja liudytojų B. S., V. S. parodymams.Remiantis liudytojo inspektoriaus R. G. parodymais, jis nedarė nuotraukų fotoaparatu ,,Pentax“ ir jų nepridėjo prie 2006 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo kaip protokolo priedų. Taip pat šiame protokole neužfiksuota, jog apžiūroje dalyvavo policijos pareigūnai ar pareigūnas, nėra jokių policijos pareigūnų ar policijos tyrėjų parašų. 2006 m. kovo 4 d.

įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas pažeidžiant BPK 179 straipsnį ir negali būti laikomas teisėtais būdais gautu įrodymu. Tokiais įrodymais negali būti ir 2006 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedai.R. P. naudojo elektrinius radiatorius patalpoms šildyti, neturėdamas tam elektros instaliacijos projekto, suderinto su priešgaisrine tarnyba. Tai patvirtino liudytojas N. G.. Pastate nebuvo įvesta pagal reikalavimus elektriniam šildymui tinkama naudoti elektros instaliacija (nepritaikyta tokioms elektros perkrovoms), nebuvo gautas tam leidimas.

Pastatas senos statybos, elektros laidai taip pat labai seni (apie 60 metų senumo), neatitinkantys elektriniam Å¡ildymui keliamų reikalavimų. Vonia ir tualetas įrengti nelegaliai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nes pagal namo projektÄ ten yra palėpė. Vonios ar tualeto kambaryje negali bÅ«ti net elektros lizdo, o į Å¡iÄ patalpÄ atvestas pagrindinis elektros kabelis.Ikiteisminio tyrimo metu buvo atimta galimybė pasinaudoti gynyba, nes tyrėja prie bylos nepridėjo advokato L. S. oficialiai paduotų praÅ¡ymų ir dokumentų, dėl to pažeistos įtariamosios žmogaus teisės. Teismas neiÅ¡reikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 09-1-2302-06, Nr. 60-2-0053-09 medžiagos dėl tyrėjos veiksmų.

Å is tyrimas nutrauktas ne dėl to, kad tyrėja nepadarė nusikalstamos veikos, bet dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Pirmieji N. J. parodymai gauti jai gydantis psichiatrijos ligoninėje, neleidus to daryti gydytojams, pačiai pacientei sunkiai orientuojantis ir tik pasiraÅ¡ant, kur liepia tyrėja. Å iuos parodymus N. J. teisme paneigė. Parodymai gauti, pažeidžiant žmogaus teises, nes gydytojai nerekomendavo su įtariamÄ ja atlikti jokių procesinių veiksmų, jai gydantis psichiatrijos ligoninėje.Ant 2006 m. gegužės 2 d. tariamai N. J.

įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ užraÅ¡yta vieta – Palanga, o ant tos pačios dienos 2006 m. gegužės 2 d. įtariamojo apklausos protokolo užraÅ¡yta vieta – Klaipėda. Taigi tyrėja suklastojo praneÅ¡imo apie įtarimÄ duomenis, Å¡is praneÅ¡imas iÅ¡ viso nebuvo įteiktas. N. J. 2006 m. gegužės 2 d. praneÅ¡imo apie įtarimÄ (Palanga) nėra gavusi. Jis tik vėliau įdėtas į bylÄ , galimai, kai tyrėja L. P. N. J. davė pasiraÅ¡yti be datos paaiÅ¡kinusi, jog jai taip bus patogiau ir nebereikės atvykti.

N. J. parodymai gauti neteisėtais bÅ«dais, todėl jais remtis negalima.Ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai, vienaÅ¡aliÅ¡kai, tendencingai, liudyti buvo kviečiami tik kaltinimo liudytojai, nukentėjusiojo R. P. giminės. Nebuvo patenkinti praÅ¡ymai pakviesti gynybos liudytojus. Tuo pažeistas rungimosi principas, N. J. teisė į teisingÄ teismÄ . N. J. nedavė pavedimo už jÄ sudaryti sutartis su advokatais, todėl advokato R. L. atstovavimÄ nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. praÅ¡o laikyti neteisėtu.

Tuo laikotarpiu jos interesams neatstovavo joks gynėjas, buvo pažeista teisė į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ . Å iuo konkrečiu atveju buvo atstovaujama R. M. interesams, kurie nebÅ«tinai sutapo su jos interesais. Kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas, procese dalyvaujant advokatui R. L., t. y. nedalyvaujant jos interesus ginančiam advokatui, tuo pažeistos jos procesinės teisės. Advokatas V. G. prisipažino neatlikęs savo darbo.Nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. apeliantę atstovavo advokatas M. J., tačiau jis neužtikrino gynybos, palaikė kaltinimo pusę, veikė prieÅ¡ jÄ .             Ikiteisminio tyrimo metu N. J. buvo skirtos keturios ekspertizės, tačiau ji nebuvo informuota nė apie vienÄ dėl to vykusį teismo posėdį. 2006 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje net nebuvo jos advokato. 2007 m. sausio 22 d. teismo posėdyje dalyvavo nežinomas gynėjas advokatas A.

Š., su kuriuo ji nebuvo sudariusi sutarties. Teismo posėdžiai vyko, jai gydantis ligoninėje. Tuo pažeistos žmogaus teisės. Byloje nėra 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. sausio 22 d. teismo posėdžių protokolų.Apeliantai nesutinka su nukentėjusiajam R. P. atliktu tyrimu dėl nudegimo įvertinimo, sveikatos sutrikdymo masto.Teisėjų kolegija byloje paskirta pagal kaltinimus, kurie N. J. niekada nebuvo pareikšti. Taigi teisėjai neteisėtai paskirti, todėl turėjo nusišalinti, kai jiems buvo pareikštas nušalinimas.

Be to, teismo sudėtis buvo keičiama neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijai nenusiÅ¡alinus, pažeista teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Teisėjas V. J. buvo KBG rezervistas. Tai patvirtina KGB rezervo karininkų sÄ raÅ¡as. Toks teisėjas negali priimti objektyvių ir neÅ¡aliÅ¡kų sprendimų.                          Paskelbus nuosprendį, teismui pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡duoti visų teismo posėdžių protokolus, bet protokolai iÅ¡duoti be protokolinių nutarčių.

Iki Å¡iol nutartys neiÅ¡duotos, atimta teisė jas skųsti. Teisiamojo posėdžio metu N. J. buvo neteisėtai atvesdinta. Teismas nepagrįstai nenuÅ¡alino prokurorės, nors buvo pateikti objektyvÅ«s duomenys dėl jos Å¡aliÅ¡kumo. NenuÅ¡alinęs prokurorės, teismas pažeidė teisingumo principÄ , teisę į teisingÄ teismÄ .Teisme į bylÄ Ä¯stojus naujam gynėjui R. Strončikui, jam nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio protokolais, jie buvo vokuose. Å iÄ faktinę aplinkybę konstatavo antstolis.

Viso teisminio nagrinėjimo metu nebuvo leista pasidaryti protokolų kopijų. Tuo suvaržyta teisė gintis nuo pateiktų kaltinimų.Protokolas suraÅ¡ytas tendencingai, iÅ¡kraipant tikrus liudytojų žodžius, neįraÅ¡yti užduodami klausimai. Nepatenkintas praÅ¡ymas protokolÄ suraÅ¡yti pažodžiui.Apeliacinį skundÄ galima paduoti per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo. Teisme paduotas praÅ¡ymas dėl protokolo pastabų svarstytas, praėjus Å¡iam terminui. Tuo suvaržyta teisė tinkamai paduoti apeliacinį skundÄ .

Keli teismo posėdžiai vyko N. J. už akių, jai nežinant ir nedalyvaujant, neįteikti teismo Å¡aukimai, tuo pažeistos jos teisės, BPK 246 straipsnio 1 dalis.Nuteistoji N. J. bei jos gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o: apsaugoti jos gyvybę, sveikatÄ , neskirti laisvės atėmimo bausmės; užtikrinti žmogaus teises; pridėti apeliacinio skundo priedus; nagrinėti bylÄ dalyvaujant tarėjams (prisiekusiesiems); dėl grėsmės jos gyvybei, galimo poveikio teisėjams ir galimo Å¡aliÅ¡kumo perduoti bylÄ nagrinėti į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę (DidžiÄ jÄ BritanijÄ ); nuosprendį panaikinti ir N. J. iÅ¡teisinti nesant nusikaltimo sudėties, kaltės įrodymų, esant daugybiniams įstatymų, žmogaus teisių pažeidimams, neleistinai ilgai teisminio proceso trukmei.Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas praÅ¡o jų apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistosios N. J. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegijos nuomone, N. J. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė teisingÄ bausmę.Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                     Dėl BPK pažeidimų IÅ¡ apeliacinio skundo turinio daroma iÅ¡vada, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantai pirmiausia sieja su įrodymų vertinimu, nes akcentuoja byloje nesant įrodymų dėl            N. J. kaltės.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog vertinusio įrodymus pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu.

Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir       4 dalyse.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistosios N. J. kaltę.Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga.

Proceso dalyviai gali tik siÅ«lyti savo vertinimÄ . Tai, kad nuteistoji N. J., jos gynėjas ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimÄ , jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Tokie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti.Apeliantai skunde nepagrįstai teigia, jog proceso metu pažeistas rungimosi principas, nes nebuvo patenkinti jų praÅ¡ymai.IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad N. J. ir jos gynėjas reiÅ¡kė praÅ¡ymus, teikė pasiÅ«lymus, kaip spręsti byloje iÅ¡kylančius klausimus.

Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ne visus jų praÅ¡ymus patenkino, nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant bylÄ pažeistas rungimosi principas, nes Å¡is principas reiÅ¡kia tik tai, jog kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylos nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ bei turinčiais reikÅ¡mės jÄ teisingai iÅ¡spręsti, tačiau neapima iÅ¡vadų dėl įrodymų vertinimo.Kita vertus, teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių praÅ¡ymų ir tokia teismo pozicija negali bÅ«ti vertinama kaip galimybės gintis nuo kaltinimų neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio         2 dalis).

Svarstydamas praÅ¡ymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad praÅ¡ymus teismas iÅ¡sprendė, nors patenkino ne visus.Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatyme numatytų įrodymų tyrimo taisyklių ir, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio nuostatos, apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.Nuteistosios skundas dėl to, jog jai buvo draudžiama susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu dar nepasibaigus teisiamajam posėdžiui, jo pertraukų metu, nepagrįstas.BPK 261 straipsnio 6 dalis numato, kad susipažinimo teisę nagrinėjimo teisme dalyviai įgyja tik po teisiamojo posėdžio protokolo pasiraÅ¡ymo.

Teisiamasis posėdis, nepaisant jame daromų pertraukų, yra vientisas procesinis veiksmas, kuris fiksuojamas viename protokole, pasiraÅ¡omame po teisiamojo posėdžio pabaigos (kitaip tariant, po to, kai paskelbiamas teismo priimtas sprendimas). Taigi įstatymas nenumato teisės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, nebaigus nagrinėti bylos.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistoji laiku pareiÅ¡kė norÄ susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, o tas faktas, kad ji buvo supažindinta vėliau nei per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasiraÅ¡ymo neturi esminės reikÅ¡mės, nes teismas nuteistajai užtikrino teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti pastabas.

Minėtos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog dėl to buvo suvaržyta nuteistosios teisė paduoti apeliacinį skundÄ .Nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas suraÅ¡ytas, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus.BPK 179 straipsnis reglamentuoja tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarkÄ . Tyrimo veiksmui užfiksuoti privaloma raÅ¡yti protokolÄ . ProtokolÄ pasiraÅ¡o atlikęs tyrimo veiksmÄ asmuo, protokolÄ surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmÄ .

Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę fotografuoti, filmuoti, daryti garso bei vaizdo įraÅ¡Ä ir t. t., tačiau konkrečių techninių priemonių pasirinkimas tyrimo veiksmui užfiksuoti priklauso nuo realių galimybių.IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (1 t., 4–7 b. l.) matyti, jog protokolÄ pasirašė apžiÅ«roje dalyvavę Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos virÅ¡ininkas S. Å . ir inspektorius R. G. To, kad liudytojas R. G. teisme įvardijo fotografavęs fotoaparatu ,,Minolta Daimont“, o ne ,,Pentax“, kaip nurodyta įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, teisėjų kolegija nelaiko BPK pažeidimu, nes liudytojas galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl praėjusio labai ilgo laiko tarpo (penkerių metų) nuo įvykio iki jo apklausos teisiamajame posėdyje.Apeliantė skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu jai buvo atimta teisė pasinaudoti gynyba.Toks apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas, todėl atmetamas.Pagal BPK 10 straipsnio 1 dalies nuostatas įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) turi teisę į gynybÄ ir Å¡i teisė jam užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos.Ä®tariamasis (kaltinamasis) teisę į gynybÄ gali įgyvendinti pats, per pasirinktÄ ir pasikviestÄ ar paskirtÄ gynėjÄ .Byloje apeliantę gynė: advokatas V.

G. (1 t., 107 b. l.), vėliau advokatas L. S. (1 t., 114 b. l.), dar vėliau advokatas R. L. (1 t., 189 b. l.), nuo 2010 m. gegužės  25 d. advokatas A. Ž. (3 t., 30 b. l.), nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. advokatas M. J. (5 t., 40 b. l.), o nuo 2012 m. vasario 6 d. advokatas R. Strončikas ( 5 t., 164 b. l.). Visus gynėjus pasirinko apeliantė arba jos artimieji.Teisėjų kolegijos nuomone, tokia gynėjų kaita rodo ne jų kompetencijos ar profesionalumo trÅ«kumÄ , bet apeliantės subjektyvų požiÅ«rį į gynybÄ , kurio teisėjų kolegija nesieja su apeliaciniame skunde nurodytais tariamais BPK pažeidimais dėl netinkamos gynybos.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes kolegijos narys teisėjas V.

J. buvo KGB rezervistas, todėl negalėjo priimti objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko sprendimo; buvo atmesti gynybos praÅ¡ymai.Teismo Å¡aliÅ¡kumas susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2007).Byloje nėra duomenų, jog jÄ nagrinėdamas teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl              N. J. kaltės. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo apeliantė, nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Å aliÅ¡ku visada turi bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių.

NuÅ¡alinimo pagrindai gali paaiÅ¡kėti ne tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose          (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2008), tačiau pagal    BPK 58 straipsnio prasmę nuÅ¡alinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylÄ .Bylos duomenys patvirtina, kad N. J. 2011 m. birželio 3 d. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjų kolegijai. 2012 m. vasario 29 d. ji dar kartÄ pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjų kolegijai ir atskirai kolegijos nariui teisėjui V.

J. bei prokurorei nurodydama, jog negali tikėti teisėjo V. J. objektyvumu ir sÄ Å¾iningumu, kadangi jis įraÅ¡ytas į KGB rezervo sÄ raÅ¡Ä ; prokurorė dirbo kartu su nukentėjusiojo atstovu advokatu M. N. Laikantis BPK 59 straipsnio reikalavimų, pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimai buvo tinkamai iÅ¡spręsti. Jie atmesti motyvuojant, kad N. J. nurodytos aplinkybės nėra pagrindas BPK 58 straipsnio prasme nuÅ¡alinti teisėjÄ V. J., prokurorę ar nusiÅ¡alinti visai teisėjų kolegijai (4 t., 126 b. l.; 6 t., 35, 36, 37 b. l.).Apeliantų argumentas dėl gynybos Å¡alies praÅ¡ymų atmetimo, rodančio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , taip pat atmetamas kaip nepagrįstas, nes teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, jog proceso dalyviai turėjo galimybę naudotis procesinėmis teisėmis, o jų praÅ¡ymai buvo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

Vien tai, kad teismas atmetė bylos nagrinėjimo dalyvių pateiktus praÅ¡ymus (ar jų dalį) arba priėmė jiems nepalankų sprendimÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas.Apeliantai skunde teigia, jog bylos nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgÄ laikÄ , dėl to buvo pažeistos nuteistosios teisės.Å is argumentas taip pat niekuo nepagrįstas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad procese buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių atidėjimu, pertraukomis dėl N. J. sveikatos bÅ«klės, ekspertizių skyrimo, gynėjų kaitos.

Bylos procesÄ organizavusių institucijų veiksmuose nenustatyta nepateisinamų delsimų, jų nenurodė ir apeliantai.Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nors bylos nagrinėjimo laikotarpis yra ilgas, tačiau, atsižvelgusi į iÅ¡vardytas bylos nagrinėjimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nepateisinamų delsimų ar kitokių institucijų nekvalifikuotų veiksmų, kurie bÅ«tų lėmę nepagrįstÄ pernelyg ilgÄ proceso trukmę, dėl kurios bÅ«tų pažeistos žmogaus teisės.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis priimtas, pažeidžiant KonstitucijÄ , KonvencijÄ , Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktÄ .

Å ie teisės aktai nurodyti kaip iÅ¡tisinis sÄ raÅ¡as, bendrai ir deklaratyviai. Skunde nepateikti argumentai, atskleidžiantys kiekvieno iÅ¡ minėtų aktų konkrečius pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, negalimi atsakymai dėl teisės taikymo byloje, nes nėra galimybės įvertinti, ar iÅ¡ tiesų padaryti atitinkami teisės pažeidimai.Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme nepadaryta baudžiamojo proceso įstatymo esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.                                  Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.Nuteistoji ginčija padariusi jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tačiau byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad jį padarė bÅ«tent           N. J.BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, jog kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

Todėl kvalifikuojant nebaigtas veikas turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.BK 129 straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tais atvejais, kai veika nutrūksta pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinimu nužudyti gali būti kvalifikuojami tik tokie veiksmai, kurie padaromi tiesiogine tyčia. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti.Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ , po jo padarymo ir kt.Byloje neabejotinai nustatyta, kad N. J. nužudyti R.

P. ruošėsi iÅ¡ anksto (prieÅ¡ ateidama pas nukentėjusįjį, iÅ¡siuntė jam grasinančio pobÅ«džio SMS žinutę, su savimi atsinešė butelį su benzinu ir žiebtuvėlį), po to nukentėjusįjį apipylė benzinu ir rankoje turėtu žiebtuvėliu jį padegė, taip padarydama nukentėjusiajam kÅ«no nudegimus, apimančius veido, abiejų ausų, krÅ«tinės ir kaklo, nugaros, abiejų rankų ir kojų sritis, t. y. 52 procentus bendro kÅ«no pavirÅ¡iaus, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė dideles kančias ir skausmÄ . Taip pat byloje nustatyta, kad įvykio metu medinio namo pirmame aukÅ¡te buvo B. S. ir V. S. Veika nutrÅ«ko tik dėl to, jog ugnis buvo užgesinta ir nukentėjusiajam suteikta skubi medicinos pagalba.Taigi Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad N. J. tokiais savo veiksmais siekė konkretaus rezultato – atimti nukentėjusiajam gyvybę itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du ir veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nukentėjusiojo R.

P., liudytojų A. P., B. S., V. S., R. G., R. P. parodymai neabejotinai patvirtina N. J. veiksmuose buvus minėtus nužudymÄ kvalifikuojančius požymius. Negalima sutikti su apeliantų skundo argumentu, jog nukentėjusiojo parodymai nėra pakankamas kaltės įrodymas. Jau minėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nukentėjusiojo R. P. parodymai atitinka visus BPK 20 straipsnyje keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, jie patikrinti teisiamajame posėdyje ir palyginti su kitais bylos duomenimis, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo parodymus įrodymu ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.Nukentėjusysis R.

P. pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kiai bei suprantamai nurodė visÄ nusikaltimo darymo eigÄ . Visi Å¡ie parodymai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl nekartojami. Savo esme jie atitinka nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 33–34, 36–38, 40–41 b. l.), o kai kurie nežymÅ«s nesutapimai paaiÅ¡kinami praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo ikiteisminio tyrimo veiksmų iki teisiamojo posėdžio, kuriame nukentėjusysis vėl davė parodymus.Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiais parodymais netikėti, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.Be to, nuteistosios kaltę įrodo ne tik nukentėjusiojo R.

P., bet ir liudytojų B. S., V. S. parodymai, kurie išdėstyti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl išsamiai nekartojami.Nuteistoji bei jos gynėjas apeliaciniame skunde abejoja liudytojų B. S. ir V. S. parodymais motyvuodami, jog jos yra nukentėjusiojo artimos giminaitės, todėl suinteresuotos duoti nuteistajai nepalankius parodymus.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojų B. S. ir V. S. parodymai atitinka ne tik nukentėjusiojo R. P., bet ir liudytojų A. P., R. G. parodymus bei kitus rašytinius bylos įrodymus.

Tai, jog B. S. yra nukentėjusiojo R. P. teta, o V. S. – pusseserė, nedaro jų parodymų nepatikimų ir nėra kliÅ«tis jų parodymus pripažinti tinkamu įrodymu.Nuteistoji apeliaciniame skunde abejoja, kad liudytoja B. S. galėjo jÄ atpažinti, kadangi jos tarpusavyje niekada nebendravo.Byloje nepaneigta, jog liudytoja B. S. ir apeliantė tiesiogiai niekada nebendravo, tačiau liudytoja teisme parodė nuteistÄ jÄ pažįstanti iÅ¡ matymo, nes matydavo ateinančiÄ pas R. (P.). Pastarasis jai sakė, kad tai jo draugė vardu N. Dėl to įvykio metu liudytojai nebuvo sunku apeliantę atpažinti.Aplinkybė, jog liudytojos B.

S. ir V. S. savo parodymuose nepaminėjo įvykio metu N. J. buvus penktÄ mėnesį nėščiÄ , neduoda pagrindo manyti, kad jų parodymai yra nepatikimi.Apeliacinio skundo argumentas dėl liudytojos V. S. neįgalumo ir bÅ«tinumo jai atlikti psichologijos ekspertizę atmetamas kaip deklaratyvus. Beje, apeliacinės instancijos teisme nuteistoji jau nepalaikė Å¡io praÅ¡ymo.Apeliantai, siekdami įrodyti nuteistosios N. J. nekaltumÄ , skunde bando visÄ atsakomybę dėl kilusių padarinių priskirti pačiam nukentėjusiajam, nes pagal juos, jeigu R.

P. nebÅ«tų grįžęs į namÄ gesinti gaisro, nebÅ«tų nukentėjęs.Toks apeliacinio skundo argumentas prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 36–38 b. l.) parodė, jog, nuteistajai žiebtuvėliu įžiebus liepsnÄ , jis užsiliepsnojo; bėgdamas iÅ¡ antro aukÅ¡to žemyn, nusivilko chalatÄ ; pirmame aukÅ¡te sutiko tetÄ , kurios paprašė iÅ¡kviesti pagalbÄ . Tuo metu jis jau nebedegė, vėliau grįžo į savo patalpas.Liudytojos B.

S. ir V. S. teisme parodė, kad R. įbėgus į virtuvę jis jau buvo apdegęs.Vadinasi, nukentėjusysis kÅ«no nudegimus patyrė iki to momento, kai antrÄ kartÄ grįžo į savo namo patalpas.Apeliaciniame skunde keliamas abejones, ar įvykio metu R. P. galėjo vilkėti chalatÄ , paneigia paties nukentėjusiojo parodymai bei specialisto iÅ¡vados Nr. 11-702 (06) duomenys.Tiesa, apeliantai, skunde cituodami minėtÄ iÅ¡vadÄ , teigia prieÅ¡ingai.Specialisto iÅ¡vados Nr. 11-702 (06) duomenys (1 t., 27–28 b. l.) įrodo, jog ant pateiktos tirti chalato dalies yra benzino pėdsakų.

Ant chalato dalies esantis Å¡viesus naftos produktas yra tos pačios rÅ«Å¡ies, kaip ir plastiko butelyje esantis Å¡viesus naftos produktas – benzinas.Tai, kad specialistas dėl ant chalato dalies esančio benzino pakitusios sudėties negalėjo atlikti detalaus sudėties palyginimo su butelyje esančiu benzinu, nepaneigia, jog įvykio metu        R. P. vilkėjo chalatÄ ir buvo apipiltas nuteistosios plastikiniame butelyje atsineÅ¡tu benzinu.Apeliantai skunde nurodo, kad byloje nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl kilusio gaisro priežasties.IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo turinio (1 t., 1 b. l.) matyti, jog Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos inspektorius, vidaus tarnybos leitenantas R.

G., atvykęs į įvykio vietÄ ir jÄ apžiÅ«rėjęs, nenustatė techninių nesklandumų, dėl kurių galėjo kilti gaisras, spėjo buvus padegimÄ .Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. G. patvirtino buvus tyčinį padegimÄ .Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl kilusio gaisro priežasties, nes liudytojo R. G. iÅ¡vadÄ buvus padegimÄ patvirtino nukentėjusysis R. P. bei specialisto iÅ¡vados Nr. 11-702 (06) duomenys.Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojas R. G. nėra kompetentingas konstatuoti kažkieno tyčiÄ ar neatsargumÄ .Atkreipiamas dėmesys, jog liudytojas R.

G. to ir nedarė. Asmens kaltės formÄ bei rūšį nustato teismas. Nagrinėjamoje byloje Å¡iuos klausimus pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė teisingai.Nuteistoji visÄ kaltę dėl gaisro kilimo bando perkelti nukentėjusiajam motyvuodama tuo, kad jis neva naudojo elektrinius radiatorius patalpoms Å¡ildyti, neturėdamas tam leidimo; pastate nebuvo įvesta elektriniam Å¡ildymui tinkama naudoti elektros instaliacija; pastatas senas, elektros laidai seni; vonia ir tualetas įrengti nelegaliai ir t. t. Teisėjų kolegija visus Å¡iuos skundo motyvus atmeta, kadangi skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, jog gaisrÄ sukėlė tyčiniai apeliantės veiksmai.Apeliaciniame skunde be pagrindo keliamos abejonės ir dėl R.

G. parašų, esančių ant    2006 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei 2009 m. gegužės 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo, tikrumo. Liudytojas R. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ant aptariamų dokumentų yra jo paraÅ¡ai, taip pat paaiÅ¡kino tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo priežastį.Apeliantai skunde nenurodė, kokius konkrečiai prieÅ¡taravimus įžvelgė tyrėjo A. P. bei liudytojų B. S. ir V. S. parodymuose, dėl to toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip deklaratyvus.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad nuteistoji į įvykio vietÄ atsinešė butelį degaus skysčio.Nukentėjusysis R.

P. teisme parodė, jog iÅ¡ polietileninio maiÅ¡elio apeliantė iÅ¡traukė plastmasinį butelį su skysčiu ir tiesiai ant jo užpylė.Liudytojos B. S. ir V. S. teisme parodė įvykio vietoje N. J. su savimi turėjus du butelius, kurie kyÅ¡ojo iÅ¡ maiÅ¡elio.Ä®vykio vietoje rasti: ant malkinės stogelio alkoholinio gėrimo butelis ir plastikinis 1,5 l talpos butelis nuo mineralinio vandens, vonios kambaryje – 2 l talpos plastikinis butelis, skleidžiantis benzino kvapÄ (1 t., 4–7 b. l.).Liudytojas A.

P. teisme parodė, kad iÅ¡ karto po įvykio N. J. rado kavinės tualete, Å¡alia jos buvo pastatytas nugertas alkoholinio gėrimo butelis.IÅ¡dėstyti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nepaneigia fakto, jog apeliantė į įvykio vietÄ atsinešė butelį su degiu skysčiu. Kita vertus, ant malkinės stogelio rasti buteliai nereiÅ¡kia, kad jie palikti apeliantės, nes nebuvo nustatinėjama jų priklausomybė.      Tai, jog ant N. J. daiktų nerasta jokių degių skysčių pėdsakų, nepaneigia jos kaltės, kadangi jos kaltę įrodo byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetas.Apeliantai skunde teigia byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad N. J. lipo ant pastato stogo.PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo R.

P., liudytojų B. S., V. S. ir A. P. parodymai.Nukentėjusysis R. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog vonios kambaryje atidaręs langÄ pamatė apeliantę, kuri buvo užlipusi ant malkinės stogo. Liudytojos B. S. ir V. S. taip pat nuosekliai tvirtino girdėjusios garsus, kad kažkas vaikÅ¡to ant malkinės stogo.Kaip pagrindinį argumentÄ , paneigiantį Å¡iuos parodymus, apeliantai nurodo tai, jog įvykio vietos apžiÅ«ros protokole neužfiksuotos kopėčios, todėl apeliantė be jų negalėjo užlipti ant stogo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvykio vietoje buvus kopėčias nurodė liudytojai               B.

S. ir A. P. Tai, jog jos neįraÅ¡ytos į įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , paaiÅ¡kinama tuo, kad protokolÄ rašė ne policijos pareigÅ«nas, turintis patirtį apžiÅ«rėti galimÄ nusikaltimo vietÄ ir fiksuoti detales, bet prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos inspektorius. Dėl to protokolas nėra iÅ¡samus.Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistoji neturėjo jokio motyvo nusikalsti.Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė nuteistÄ jÄ taip pasielgus todėl, kad jis nebÅ«na kartu su ja (1 t., 33–34 b. l.); nuo 2003 metų iki maždaug 2004 metų jie gyveno kartu, vėliau iÅ¡siskyrė, 2005 metų rudenį nuteistoji iÅ¡tekėjo už kito vyro, tačiau jie abu palaikė draugiÅ¡kus santykius: skambindavo vienas kitam, raÅ¡ydavo žinutes, kelis kartus buvo susitikę; santykių palaikymo iniciatorė buvo apeliantė; nukentėjusysis žinojo, jog ji buvo iÅ¡vykusi į LondonÄ , grįžo apie 2006 m. sausį; ji teigė, kad laukiasi nukentėjusiojo kÅ«dikio, ir norėjo kartu gyventi, tačiau nukentėjusysis nenorėjo vaiko pripažinti bei kartu su ja gyventi (1 t., 36–38 b. l.).PastarÄ jį savo elgesio motyvÄ tuoj po įvykio nuteistoji nurodė liudytojui A.

P.Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios liko neiÅ¡spręstų klausimų ir tai paskatino jÄ imtis nusikalstamų veiksmų.Nuteistoji N. J., apeliaciniame skunde ginčydama savo kaltę, bando įtikinti teismÄ , kad byloje liko neatsakytų klausimų, susijusių su jos sveikata ir psichikos bÅ«sena.Å is skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.Ikiteisminio tyrimo metu N. J. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė siekiant paÅ¡alinti abejones, ar darydama nusikaltimÄ ji galėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.Teismo psichiatras ekspertas D.

T. ekspertizės akte Nr. 182 nurodė, jog ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu atsakyti į pateiktÄ klausimÄ negali, kadangi reikalinga skirti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., 137–138 b. l.).Paskyrus N. J. pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, jÄ pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Centrinei psichiatrijos komisijai. Padarius Å¡iÄ ekspertizę, ekspertų komisija ekspertizės akte Nr. 21 nurodė, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra galimybės visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinti N. J. psichikos bÅ«senos, tam bÅ«tinas ilgalaikis jos stebėjimas stacionaro sÄ lygomis, kadangi bÅ«tina diferencijuoti galimus psichikos sutrikimus nuo simuliacijos.

N. J. rekomenduota skirti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., 148–150 b. l.).TrečiÄ kartÄ stacionariÄ kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, ekspertizės akte Nr. 75U-II-99 nurodyta, jog nėra objektyvių duomenų, kad N. J. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senos, dėl kurių bÅ«tų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

N. J. diagnozuotas histrioninio tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Priverstinio gydymo jai taikyti nereikia (1 t., 168–174 b. l.).Pradėjus nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuteistosios gynėjas teismui pateikė medicinos įstaigų iÅ¡duotas pažymas, kuriose nurodoma, jog N. J. serga psichikos liga ir negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Siekiant iÅ¡tirti turinčius teisinės reikÅ¡mės kaltinamosios psichikos proceso ypatumus, dėsningumus ir struktÅ«rÄ , paskirta ambulatorinė komisijinė psichiatrijos ekspertizė.

Beje, teismas atsižvelgė, kad N. J. yra apskundusi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų veiksmus, todėl, siekiant išvengti menkiausių abejonių dėl šio skyriaus ekspertų atliekamų tyrimų objektyvumo ir pagrįstumo, ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Centrinei psichiatrijos komisijai.Atlikus ekspertizę, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK–25/10 nustatyta, jog tyrimo metu N. J. diagnozuoti mišrūs (emociškai nestabilaus ir histrioninio tipų) asmenybės sutrikimai ir atskirų psichikos sutrikimų simptomų simuliacija.

N. J. dėl psichikos bÅ«klės nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Jai nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (3 t., 142–153 b. l.).Ä®vertinusi ekspertizės aktÄ bei apeliacinės instancijos teisme duotus ekspertės Z. K. paaiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti aptariamos teismo psichiatrijos ekspertizės duomenimis. Komisijos, sudarytos iÅ¡ penkių ekspertų, turinčių ilgÄ ekspertinio darbo staÅ¾Ä , suraÅ¡ytas aktas yra iÅ¡samus, pagrįstas, objektyviai atspindintis N. J. psichikos sveikatos bÅ«klę, todėl nėra motyvų juo abejoti ir teisinio pagrindo skirti naujÄ ekspertizę vien todėl, jog byloje esančios ekspertizės iÅ¡vados yra nepalankios nuteistajai.Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ekspertė V.

J. dalyvavo atliekant ankstesnę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, nėra pagrindas abejoti aptariamos ekspertizės duomenimis. Kita vertus, prieÅ¡ingÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog Å¡i ekspertė nedalyvavo atliekant paskutinę ekspertizę, nors pasirašė ekspertizės aktÄ , apeliacinės instancijos teisme paneigė teismo posėdyje paaiÅ¡kinimus davusi ekspertė Z. K.  Apeliantų skundo argumentas dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atliekamų mokslinių tyrimų su žmonėmis atmetamas kaip nepagrįstas.Å ios tarnybos Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad pagrindinis tarnybos veiklos tikslas yra daryti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, gerinti Lietuvos gyventojų sveikatÄ , mažinti sergamumÄ ir mirtingumÄ , kokybiÅ¡kai teikti medicinos ir kitas paslaugas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklos pobÅ«dis nustatytas Nuostatų 10 punkto 10.1–10.12 papunkčiuose. Tiesa, Nuostatų 10.3 papunktyje nurodyta, jog tarnyba atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srities mokslinius tyrimus, rengia ir aprobuoja ekspertinio tyrimo metodikas, dalyvauja rengiant mokslines programas, tačiau tokia veikla neturi nieko bendro su apeliacinio skundo teiginiais dėl pažeidžiančių žmogaus teises eksperimentų su žmonėmis. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neva N. J. kankinimo Utenos ekspertiniame skyriuje ir dėl to sužalotos jos sveikatos, neteisėtų Å¡ios įstaigos ekspertų veiksmų, neteisėto apeliantės paguldymo į Å¡iÄ Ä¯staigÄ ir kt. iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, iÅ¡tirtoje nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ (7 t., 102–107 b. l.), todėl nėra pagrindo dar kartÄ pasisakyti dėl tų pačių argumentų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas N. J. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktus, nes ji itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du kėsinosi nužudyti R.

P., tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo N. J. valios nepriklausančių aplinkybių.                                           Dėl bausmės Pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai motyvavo bausmės skyrimÄ . Teismas įvertino skundžiamos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, jog už skundžiamÄ veikÄ jos padarymo metu buvus laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 5 iki 20 metų (Å¡iuo metu esant dar griežtesnei sankcijai), paskirta artima minimaliai 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežta.Tiesa, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl kaltininkės apsvaigimo nuo alkoholio veikos metu: apraÅ¡ydamas nusikalstamÄ veikÄ (6 t., 152 b. l.) nurodė, kad N. J. pasikėsino itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, nužudyti kitÄ Å¾mogų, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, nors vėliau konstatavo, jog tokia aplinkybė byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad N. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (6 t., 157 b. l.).Dėl to, remiantis pirmosios instancijos teismo padaryta apeliantei palankesne iÅ¡vada, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , Å¡alinama aplinkybė, jog N. J. pasikėsino itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, nužudyti kitÄ Å¾mogų, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio.

Tačiau tai neturi įtakos apeliantei paskirtos bausmės dydžiui, kadangi skirdamas bausmę teismas į tai atsižvelgė.Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies           1 punktu, n u t a r i a : iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, apraÅ¡ant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paÅ¡alinti aplinkybę, kad N. J. pasikėsino nužudyti R. P., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio.Nuteistosios N. J. ir jos gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                        Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                   Viktoras Kažys                    Elena Vainienė