5af65617-1ef7-4c14-a693-cd4819c330c6 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-399-162/2017 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08959-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3; 57.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,2017 m. sausio 30 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

P. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei V. V. dėl 27,09 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja A. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 27,09 Eur žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patikslintu skundu taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti 20 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.PareiÅ¡kėja patikslintame skunde (b. l. 59-62) nurodo, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pareiÅ¡kėjai 2015 m. rugpjūčio 12 d. suraÅ¡ytas administracinis nurodymas Nr. 30AN-35773116-15, kuriuo jai paskirta 14 Eur bauda, mokėjimo terminas iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., bylos nagrinėjimo data 2015 m. rugsėjo 14 d. PaaiÅ¡kina, jog 14 Eur baudÄ sumokėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d., tačiau 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 30N-36712907-15 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo bauda padidinta iki 28 Eur.

Baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas vykdyti antstolei V. V., kuri iÅ¡ieÅ¡kodama baudÄ , 2016 m. balandžio 4 d. nuo pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos priverstinai nurašė 41,09 Eur sumÄ . 2016 m. balandžio 7 d. per Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Nutarimo apskundimo terminÄ , tačiau teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino.

Klaipėdos AVPK atskiruoju skundu skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį Klaipėdos apygardos teismui. Atskirojo skundo argumentas – pažeistos pareiškėjos teisės, nes administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta anksčiau nei realiai paskirtas terminas. Nurodo, kad 2016 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. ATP-346-174/2016 buvo panaikintas Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta 28 Eur bauda.

Pažymi, jog antstolė 2016 m. gegužės 11 d. grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotÄ 14 Eur sumÄ , tačiau kita suma pareiÅ¡kėjai nebuvo grÄ Å¾inta. VMI 2016 m. birželio 23 d. informavo, kad bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ yra sumokėta, ir panaikino 14 Eur nepriemokÄ sistemoje.Teigia, jog pareiÅ¡kėjai žala buvo padaryta dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d., nesuėjus paskirtos baudos sumokėjimo terminui bei nesuėjus bylos nagrinėjimo terminui, policijos pareigÅ«nai priėmė NutarimÄ Nr. 30N-36712907-15 dėl viso baudos dydžio skyrimo, t. y. iki 28 Eur.

Mano, kad pareigÅ«nų neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo turtinės žalos atsiradimÄ , kadangi policijos pareigÅ«nai nepasitikrino duomenų dėl baudos sumokėjimo ir skubotai iÅ¡siuntė priimtÄ nutarimÄ priverstiniam vykdymui. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Nr. ATP-346-174/2016 pripažino, kad pareigÅ«nų veiksmai pažeidė pareiÅ¡kėjos procesines teises. Teigia, jog dėl netinkamai atliktų valdžios institucijų veiksmų (Klaipėdos AVPK pareigÅ«no sprendimas padidinti baudÄ ) patirta 27,09 Eur žala (antstolės priskaičiuotos ir iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos bei banko mokesčiai).Nurodo, jog pagal teisinį reglamentavimÄ , jei vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir iÅ¡ieÅ¡kotojo sumokėtos ar iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos negrÄ Å¾inamos.

Pažymi, jog Å¡iuo teisiniu pagrindu pareiÅ¡kėjai nebuvo grÄ Å¾inta iÅ¡ieÅ¡kota 27.09 Eur suma.PareiÅ¡kėja A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 69). Patikslintame skunde pareiÅ¡kėja nurodė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 61).Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas Stasys Skersys teismo posėdžio metu nurodė bylÄ iÅ¡spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Teismo posėdžio metu teigė, kad pareiÅ¡kėja nepagrindžia 1,02 Eur žalos, tačiau su kita žalos suma sutiko. PaaiÅ¡kino, jog policijos pareigÅ«nas dėl žmogiÅ¡kosios klaidos buvo priėmęs NutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta 28 Eur bauda. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 46-47) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba 2016 m. gegužės 2 d. atskiruoju skundu kreipdamasi į Klaipėdos apygardos teismÄ pripažino, kad dėl įsivėlusios techninės klaidos 2015 m. rugpjūčio 26 d. priimtas Nutarimas, kuriuo pareiÅ¡kėjai administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta 28 Eur bauda, yra neteisėtas.

Pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugpjūčio 26 d. NutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 28 Eur bauda. Teigia, jog nepaisant to, tarp atsakovės atstovo veiksmų ir kilusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu (2015 m. rugpjūčio 12 d.) pareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini); toks pat gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir gyvenamosios vietos deklaracijoje.

Dėl nenurodyto ir nepatikslinto gyvenamosios vietos adreso, pareiÅ¡kėjai siųsta korespondencija apie administracinio teisės pažeidimo bylos eigÄ pareiÅ¡kėjos nepasiekė, todėl apie susidariusiÄ situacijÄ pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2016 m. balandžio 4 d., kai iÅ¡ jos sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 41,09 Eur suma. Nurodo, kad pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėja tikslų gyvenamosios vietos adresÄ nurodė tik 2016 m. balandžio 7 d. skunde Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai. Teigia, jog pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti atidi ir rÅ«pestinga bei veikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo, t. y. laiku kreiptis į deklaravimo įstaigÄ dėl deklaravimo duomenų patikslinimo.

Jei pareiÅ¡kėja deklaracijoje bÅ«tų patikslinusi duomenis, tuomet bÅ«tų laiku gavusi informacijÄ apie administracinio teisės pažeidimo bylos eigÄ ir dėl to ji nebÅ«tų patyrusi žalos. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei antstolė V. V. atsiliepimo į patikslintÄ skundÄ nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo V.

V. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 57-58). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjai A. P., trečiajam suinteresuotas asmeniui antstolei V. V. bei trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjos teigimu, ji patyrė dėl netinkamų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kelių policijos biuro pareigÅ«nų veiksmų, pareiÅ¡kėjai dar kartÄ paskiriant nuobaudÄ už administracinį teisės pažeidimÄ . Dėl teisės aktų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – toliau ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui;

2) žalai;

3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-279-556/2016 ir kt.). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-279-556/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiÅ¡kia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibÅ«dinimas, kaip sÄ lyga civilinei atsakomybei atsirasti.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012). CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigÅ«nų veiksmų Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja turtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigÅ«nų veiksmų, kuriais pareiÅ¡kėjai neteisėtai ir nepagrįstai padidinta bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , nors pareiÅ¡kėja administraciniu nurodymu Nr. 30AN-35773116-15 paskirtÄ 14 Eur baudÄ buvo sumokėjusi.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigÅ«nas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas suraÅ¡o protokolÄ . ATPK 260 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu yra Å¡io kodekso 2601 straipsnyje nurodyti pagrindai, pareigÅ«nas į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯raÅ¡o administracinį nurodymÄ , kuriame turi bÅ«ti: <...> 3) iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad per Å¡ios dalies 2 punkte nurodytÄ terminÄ nesumokėjus baudos Å¡is administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigÅ«nui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Pagal ATPK 2601 straipsnio 1 dalį, Å¡io ATPK 2591 straipsnyje nurodyti pareigÅ«nai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suraÅ¡o administracinį nurodymÄ už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos Å¡io kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯raÅ¡omas pasiÅ«lymas asmeniui per deÅ¡imt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o Å¡io kodekso 2602 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu iÅ¡siuntimo dienos savo noru sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos, numatytos Å¡io kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , bet ne mažesnę kaip du eurai.

Bylos medžiaga bei bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo įraÅ¡ytas administracinis nurodymas, kuriuo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjai iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos, numatytos už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , – 14 Eur į vienÄ iÅ¡ nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (minėta, toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų (b. l. 25-26).

PareiÅ¡kėjai buvo nurodyta, kad jai nesumokėjus baudos per nurodytÄ terminÄ , administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigÅ«nui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Nustatyta, jog pareiÅ¡kėja paskirtÄ 14 Eur baudÄ sumokėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 6), tačiau nepaisant to, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigÅ«nas administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu pareiÅ¡kėjai padidino baudÄ , t. y. už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ paskyrė 28 Eur baudÄ (b. l. 10).

VMI virÅ¡ininkas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-13219 nusprendė į biudžetÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡ieÅ¡koti 14 Eur (b. l. 9). Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , antstolė 2016 m. kovo 24 d. nurodė nuo pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos priverstinai nuraÅ¡yti 39,20 Eur (b. l. 13). NuraÅ¡ant minėtÄ pinigų sumÄ , bankas taip pat nuskaičiavo 0,87 Eur (b. l. 15). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-346-174/2016 panaikino Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ (minėta, toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiÅ¡kėjai A.

P. už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 28 Eur bauda. Teismas nutartyje konstatavo, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant A. P. procesines teises, t. y. administracinė byla buvo iÅ¡nagrinėta ne 2016 m. rugsėjo 14 d., kaip buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o 2015 m. rugpjūčio 26 d., nors 2015 m. rugpjūčio 24 d. A. P. pagal institucijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. jai suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , į kurį buvo įraÅ¡ytas administracinis nurodymas, pasiÅ«lant A.

P. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos, numatytos už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , – 14 Eur, Å¡iÄ baudÄ sumokėjo.Byloje taip pat nustatyta, jog VMI virÅ¡ininkas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-29351 pripažino netekusiu galios sprendimÄ Nr. (23.31-08)483-13219, t.y. sprendimÄ Ä¯ biudžetÄ iÅ¡ A. P.s iÅ¡ieÅ¡koti 14 Eur (b. l. 22). 2016 m. gegužės 11 d. antstolė pervedė į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ anksčiau iÅ¡ieÅ¡kotÄ 14 Eur sumÄ , tačiau VMI liko pareiÅ¡kėjai įregistruota 14 Eur prievolė už tÄ patį pažeidimÄ .Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 39,20 Eur suma, vadovaujantis Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro priimto Nutarimo, kuris vėliau buvo pripažintas neteisėtu, pagrindu.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugsėjo 13 d.

įsakymu Nr. 5-V-622, 2 punkte nustatyta, kad Registro paskirtis – registruoti policijos, <...> uždaviniams įgyvendinti, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai, saugiam eismui užtikrinti būtinus Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Registro vartotojas – policijos ar kitas pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka suteiktos tam tikros teisės dirbti su Registru (Taisyklių 3 punktas).

Taisyklių 13 pavyzdyje, lentelėje (eilės Nr.

3) nurodyta, jog paieÅ¡ka gali bÅ«ti atlikta, siekiant gauti duomenis apie administracines nuobaudas ir baudų sumokėjimÄ . Taisyklių 52 pavyzdyje, lentelėje (eilės Nr. 1.2) nurodyta, jog paieÅ¡kos eiga apie galiojantį ir neįvykdytÄ administracinį nurodymÄ . Pastabose nurodoma, kad jei pažymėtas Å¡is kriterijus, ieÅ¡koma Registro įrašų (ar tarp jų), kurie nurodo, kad priimtas galiojantis procesinis sprendimas protokolas su administraciniu nurodymu (nepriimtas nutarimas ATP byloje) ir neįvykdytas (bauda nesumokėta).Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, jog policijos pareigÅ«nai, kuriems suteikta teisė naudotis Registro duomenimis, galėjo ir privalėjo patikrinti ar pareiÅ¡kėja nėra sumokėjusi baudos, kuri jai buvo nurodyta administraciniu nurodymu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai nepatikrino duomenų apie tai ar pareiÅ¡kėja sumokėjo 14 Eur baudÄ pagal administracinį nurodymÄ . Policijos pareigÅ«nai, neiÅ¡siaiÅ¡kinę aplinkybių, kurios turėjo reikÅ¡mę administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalį bei neteisėtai ir nepagrįstai pareiÅ¡kėjai paskyrė 28 Eur administracinę nuobaudÄ , numatytÄ ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad dėl žmogiÅ¡kosios klaidos policijos pareigÅ«nas nepasižiÅ«rėjo, jog pareiÅ¡kėja buvo sumokėjusi 14 Eur baudÄ pagal administracinį nurodymÄ .

Be to, kaip ir minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-346-174/2016 taip pat konstatavo Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus nurodydamas, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant A. P. procesines teises, t. y. administracinė byla buvo iÅ¡nagrinėta ne 2016 m. rugsėjo 14 d., kaip buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o 2015 m. rugpjūčio 26 d.Aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigÅ«nų(-o) neteisėtus veiksmus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei neteisėtai pareiÅ¡kėjai paskiriant 28 Eur baudÄ .

Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).Atsakovė nagrinėjamoje byloje teigia, jog ne Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigÅ«nų veiksmai sÄ lygojo žalai kilti, tačiau bÅ«tent pareiÅ¡kėjos veiksmai, kadangi ji administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu tiksliai nenurodė gyvenamosios vietos adreso, todėl nebuvo galima jos tinkamai informuoti apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja administracinio teisės pažeidimo protokole gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini), t. y. tokį pat adresÄ , kuris nurodytas ir gyvenamosios vietos deklaracijoje, o tikslų adresÄ nurodė tik 2016 m. balandžio 7 d. skunde, pateiktame Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai. Mano, kad jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų buvusi atidi ir rÅ«pestinga, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais deklaravusi duomenis apie gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai ji laiku bÅ«tų gavusi informacijÄ apie administracinio teisė pažeidimo bylos eigÄ ir nebÅ«tų patyrusi žalos.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnis nustato, jog gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ , gerinti vieÅ¡Ä jį administravimÄ . Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo Å¡iame įstatyme nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 8 straipsnyje nustatytas iÅ¡lygas, arba bÅ«ti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ .Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, spręstina, Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu buvo nurodžiusi tikslų gyvenamosios vietos adresÄ ar, kad buvo deklaravusi gyvenamosios vietos adresÄ , kuriuo su ja bÅ«tų galima susisiekti ar įteikti jai procesinius dokumentus.

Tačiau nepaisant to, teismas sprendžia, jog ne pareiÅ¡kėjos veiksmai (tikslaus gyvenamosios vietos adreso nenurodymas ar nedeklaravimas), o bÅ«tent policijos pareigÅ«no(-ų) neteisėti veiksmai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjai. T. y., jei policijos pareigÅ«nas(-ai) bÅ«tų tinkamai atlikę pareigÄ ir nustatę, kad pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi 14 Eur baudÄ pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. administracinį nurodymÄ , tuomet nebÅ«tų pareiÅ¡kėjai padaryta žala. Be to, policijos pareigÅ«nai pakeitė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datÄ ir iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ kitu laiku, nei kad buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, su kuriuo pareiÅ¡kėja buvo supažindinta.

PareiÅ¡kėja žinojo, kad neįvykdžius administracinio nurodymo dėl 14 Eur baudos sumokėjimo, jos administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2015 m. rugsėjo 14 d., tačiau ne 2015 m. rugpjūčio 26 d. kaip tai padarė Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigÅ«nas, priimdamas NutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 28 Eur bauda. Vadinasi, dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų (tikslaus gyvenamosios vietos adreso nenurodymo ar nedeklaravimo) jai žala galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja nebÅ«tų sumokėjusi privalomuoju nurodymu nurodytos 14 Eur baudos ir neatvykusi į 2015 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ bei po to institucijai nebÅ«tų galima jos tinkamai informuoti apie sekančiÄ bylos nagrinėjimo datÄ (po to, kai bylos nagrinėjimas bÅ«tų buvęs atidėtas).

Visa tai įvertinus sprendžiama, jog bÅ«tent policijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai sÄ lygojo tai, kad pareiÅ¡kėjai neteisėtai buvo iÅ¡ieÅ¡kota bauda. Dėl turtinės žalos dydžio PareiÅ¡kėja teigia, kad ji patyrė 27,09 Eur turtinę žalÄ . Byloje nustatyta, jog vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ neteisėto Nutarimo pagrindu, nuo pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos priverstinai buvo nuraÅ¡yta 39,20 Eur (b. l. 13). NuraÅ¡ant minėtÄ pinigų sumÄ bankas nuskaičiavo 0,87 Eur mokestį (b. l. 15).

PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. antstolė grÄ Å¾ino į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ anksčiau iÅ¡ieÅ¡kotÄ 14 Eur sumÄ . Vadinasi, pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso patyrė 26,07 Eur ((39.20 Eur + 0,87 Eur) – 14 Eur) turtinės žalos. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja nors ir nurodo, kad patyrė 27,09 Eur turtinę žalÄ , tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų 1,02 Eur žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėja byloje yra pateikusi 2016 m. balandžio 4 d.

Swedbank AB mokėjimo nurodymÄ Nr. 162/16/293-3, kuriuo 1,02 Eur sumokėti VÄ® Registrų centrui (b. l. 14), tačiau niekaip neargumentuotas ir nepagrįstas Å¡ios pinigų sumos ryÅ¡ys su nagrinėjama byla.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu sprendžiama, kad dėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėja patyrė 26,07 Eur turtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ atsakovės priteisiama 26,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ .

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (akto redakcija, galiojanti 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Å ių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomas 2,5 koeficientas. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.Teisinių paslaugų 2017 m. sausio 18 d. sutartis Nr. 1/2017 patvirtinta, jog pareiÅ¡kėjai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokato padėjėjas Gintaras Degimas (b. l. 63).

IÅ¡ 2017 m. sausio 19 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 4/2017 matyti, kad pareiÅ¡kėja už konsultacijÄ , patarimus ir procesinių dokumentų parengimÄ sumokėjo 120 Eur (b. l. 65). Minėtos sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtina 2017 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 843076 (b. l. 64). Patikslintas skundas suraÅ¡ytas 2017 m. sausio 19 d., todėl imamas 2016 metų trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris tuo metu buvo 793,3 Eur. PareiÅ¡kėjai teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, todėl maksimali priteistina suma už patikslinto skundo parengimÄ â€“ 1 586,60 Eur.

PareiÅ¡kėja už patikslinto skundo parengimÄ sumokėjo 120 Eur sumÄ , kuri nevirÅ¡ija Rekomendacijų maksimalių priteistinų dydžių.Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-697-756/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje galutiniu teismo sprendimu buvo patenkinta 96,23 procentų pareiÅ¡kėjos patikslinto skundo reikalavimų. Vadinasi, pareiÅ¡kėja turi teisę į 115,48 Eur (120 Eur x 96,23 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjai priteistina 115,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti 20 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grÄ Å¾inami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ , sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b. l. 30).

Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11448-965/2016 perdavus bylÄ nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, pareiÅ¡kėjai nebuvo grÄ Å¾intas sumokėtas žyminis mokestis.ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai) dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjai negrÄ Å¾intas sumokėtas žyminis mokestis už skundÄ , kuris nepatenka į apmokestinamų skundų kategorijÄ , todėl jai grÄ Å¾inamas 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 40 straipsnio 5 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjos A. P. patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjai A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 26,07 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 07 centus) turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjai A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 115,48 Eur (Å¡imtÄ penkiolika eurų ir 48 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kitoje dalyje praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinti.PareiÅ¡kėjai A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾inti 20 Eur (dvideÅ¡imt eurų) žyminį mokestį, žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                   Dalia Gumuliauskienė                                                            Â