5aefd30a-0176-49bb-9b0d-5a99b48e07b7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-300-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00436-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 2.6.39.2.6.4.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atsakovų akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“, J.

B., D. Č., E. P., I. I. (I. I.), R. P. (R. P.) ir J. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. R. (K.), J. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija) kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi ieÅ¡kinį, praÅ¡o: 1.1. pripažinti neteisingomis ir negaliojančiomis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rezultatas“ parengtas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. TV2010/09/20-02, Nr. TV2010/11/16-01, Nr. TV2010/11/09-01, Nr. TV2010/12/07-04, Nr. TV2010/12/07-02 ir Nr. TV2010/09/20-01; 1.2. priteisti 3 115 971,81 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 2 624 029,01 Eur sumÄ priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovų R.

P., J. R. (buvusi K.), D. Č., I. I., E. P., J. B. ir UAB „Rezultatas“, o likusiÄ 491 942,80 Eur sumÄ solidariai priteisiant iÅ¡ atsakovų R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. B., UAB „Rezultatas“ ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“; 1.3. priteisti 552 941,79 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 465 644,55 Eur sumÄ priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovų R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. Č. ir UAB „Rezultatas“, o likusiÄ 87 297,24 Eur sumÄ solidariai priteisiant iÅ¡ R.

P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“; 1.4. priteisti iš atsakovų R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. B. ir J. Č. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovių UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 1.5. priteisti iš atsakovų R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. B., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė Unija pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad reikalaujamos žalos dydį mažina UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ Unijai įkeisto turto, kuris bylos nagrinėjimo metu dar nėra parduotas, verte ir praÅ¡o priteisti – 3 652 143,93 Eur.

3. Nurodė, kad reikalaujamÄ atlyginti žalÄ kildina iÅ¡ 6 bendrovėms (UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“, UAB „Rego Rent“) suteiktų ir negrÄ Å¾intų paskolų, apskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių. IeÅ¡kovė minėtoms bendrovėms suteikė 2 933 995,60 Eur bendros sumos paskolas. Bendrovės iÅ¡ viso grÄ Å¾ino 146 310,96 Eur, todėl negrÄ Å¾intų paskolų suma sudaro 2 787 684,64 Eur.

Pagal su minėtomis bendrovėmis sudarytas sutartis per visÄ laikotarpį iÅ¡ viso apskaičiuota 1 102 718,47 Eur palÅ«kanų, iÅ¡ kurių padengta 625 469,88 Eur. Taigi negrÄ Å¾intų palÅ«kanų dydis yra 477 248,59 Eur. Ä® ieÅ¡kovės reikalaujamÄ atlyginti žalÄ taip pat įtraukti 413 254,70 Eur dydžio delspinigiai. IÅ¡ viso žalos dydis yra 3 678 187,93 Eur, kuris mažintinas UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ Unijai įkeisto ir dar nerealizuoto turto verte – 26 044 Eur.

4. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi Unijai iškelta bankroto byla.

5. Nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2013 m. birželio 18 d. Unijos administracijos vadovo pareigas ėjo atsakovas D. Č.. Jis taip pat nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. buvo Unijos valdybos nariu. Unijos valdybos nariais taip pat buvo I. I. (laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. kovo 6 d.) ir E. P. (laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d.). Unijos paskolų komiteto nariais buvo R. P. (laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. balandžio 8 d.), J. B. (laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.), kuri kartu buvo ir paskolų vadybininkė, ir J. R. (K.) (laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. kovo 6 d.). Atsakovas J. Č. buvo Unijos paskolų vadybininkas, kuris tikrino UAB „Vyrukai“ dokumentus ir informacijÄ dėl paskolos paminėtai įmonei suteikimo.

6. Unija ir UAB „EK Projektai“ 2010 m. gruodžio 21 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00385 LTL, kuria susitarė dėl 2 150 000 Lt (622 683,04 Eur) paskolos suteikimo UAB „EK Projektai“. Galutinis paskolos grÄ Å¾inimo terminas – 2016 m. sausio 25 d. Paskolos sumos grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,0600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sÄ skaitose Unijoje esamos ir bÅ«simos lėšos ir reikalavimo teisė Å¡ias lėšas bei palÅ«kanas Unijai iÅ¡mokėti.

UAB „EK Projektai“ ieÅ¡kovui yra iÅ¡davusi ir paprastÄ jį neprotestuotinÄ 622 683 Eur sumos vekselį. Paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu, kad UAB „EK Projektai“ bendra bei finansinė bÅ«klė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai iÅ¡duoti, o užstatui pateiktas turtas yra pervertintas arba netinkamai įformintas. Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis buvo 25 200 Lt (7 298 Eur). Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėjas UAB „EK Projektai“ pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2 429 000 Lt (703 487,03 Eur).

Žemės sklypo vertės NTR, kurio duomenys buvo vieÅ¡ai prieinami, ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 96 kartus, tačiau toks akivaizdus to paties nekilnojamojo turto ir beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių skirtumas paskolų komiteto ir valdybos nariams, kaip finansų srities profesionalams, kurie kasdienėje savo veikloje dažnai susiduria su nekilnojamojo turto įkeitimu, abejonių nesukėlė ir tokie duomenys tikrinti nebuvo. UAB „EK Projektai“ 2015 m. sausio 29 d. paskelbta bankrutavusia, todėl ji nebegalės grÄ Å¾inti likusios paskolos dalies ir atlyginti kitų nuostolių.

7. Unija ir UAB „Inviza“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 1000287 LTL, kuria susitarė dėl 1 468 700 Lt (425 364,92 Eur) paskolos suteikimo UAB „Inviza“. Užtikrinant UAB „Inviza“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , buvo įkeistas 7,25 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 15 500 Lt (4 489 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sÄ skaitose Unijoje esamos ir bÅ«simos lėšos ir reikalavimo teisė Å¡ias lėšas bei palÅ«kanas Unijai iÅ¡mokėti.

UAB „Inviza“ Unijai yra iÅ¡davusi ir paprastÄ jį neprotestuotinÄ 425 365 Eur sumos vekselį. Kreipiantis dėl paskolos suteikimo Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kuria nustatyta žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė – 1 546 000 Lt (447 752,55 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 100 kartų.

UAB „Inviza“ 2013 m. gegužės 14 d. buvo iškelta bankroto byla, o šiuo metu įmonė yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

8. Unija ir UAB „Intertekus“ 2011 m. sausio 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-0009 LTL, kuria susitarė dėl 1 981 800 Lt (573 968,95 Eur) paskolos suteikimo UAB „Intertekus“. Užtikrinant UAB „Intertekus“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeistas 7,4 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 300 Lt (3 852 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sÄ skaitose Unijoje esamos ir bÅ«simos lėšos ir reikalavimo teisė Å¡ias lėšas bei palÅ«kanas Unijai iÅ¡mokėti.

UAB „Intertekus“ Unijai yra iÅ¡davusi ir paprastÄ jį neprotestuotinÄ 573 969 Eur sumos vekselį. Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė – 2 253 000 Lt (652 513,90 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 170 kartų.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi BUAB „Intertekus“ iškelta bankroto byla.

9. Unija ir UAB „Nexus LT“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00344 LTL, kuria susitarė dėl 1 805 150 Lt (522 807,58 Eur) paskolos suteikimo UAB „Nexus LT“. Užtikrinant UAB „Nexus LT“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeistas 12,31 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 83 099 Lt (24 067 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sÄ skaitose Unijoje esamos ir bÅ«simos lėšos ir reikalavimo teisė Å¡ias lėšas bei palÅ«kanas Unijai iÅ¡mokėti.

UAB „Nexus LT“ Unijai yra iÅ¡davusi ir paprastÄ jį neprotestuotinÄ 522 806 Eur sumos vekselį. Kreipiantis dėl paskolos suteikimo Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. lapkričio 9 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė 2 241 000 Lt (649 038,46 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 27 kartus.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Nexus LT“ buvo iškelta bankroto byla.

10. Unija ir UAB „Rego Rent“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00343 LTL, kuria susitarė dėl 1 484 850 Lt (430 042,28 Eur) paskolos suteikimo UAB „Rego Rent“. Užtikrinant UAB „Rego Rent“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeistas 7,77 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 76 524 Lt (22 163 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sÄ skaitose Unijoje esamos ir bÅ«simos lėšos ir reikalavimo teisė Å¡ias lėšas bei palÅ«kanas Unijai iÅ¡mokėti.

UAB „Rego Rent“ Unijai yra iÅ¡davusi ir paprastÄ jį neprotestuotinÄ 430 042 Eur sumos vekselį. Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė 1 563 000 Lt (452 676,09 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 20 kartų, tačiau Unijos darbuotojai neanalizavo UAB „Rezultatas“ nustatytų turto verčių pagrįstumo.

11. Unija ir UAB „Vyrukai“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00286 LTL, kuria susitarė dėl 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur) paskolos suteikimo. Užtikrinant UAB „Vyrukai“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeistas 6,00 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 400 Lt (3 881 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sÄ skaitose Unijoje esamos ir bÅ«simos lėšos ir reikalavimo teisė Å¡ias lėšas bei palÅ«kanas Unijai iÅ¡mokėti.

UAB „Vyrukai“ Unijai yra iÅ¡davusi ir paprastÄ jį neprotestuotinÄ 359 129 Eur sumos vekselį. Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kurioje žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė nustatyta 1 306 000 Lt (378 243,74 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 97 kartus.

12. Reikalavimai skolininkams išduoti vekselius buvo nustatyti Unijos paskolų komiteto ir valdybos, išduodant paskolas, tačiau vekseliai nuo pat pradžių neturėjo vekselių galios, nes buvo išduoti be jų išrašymo datų. Taigi Unijai teko vekselių neapmokėjimo ir jų priverstinio įvykdymo negalimumo rizika.

13. Ä®monių bÅ«klės vertinimai buvo atlikti skubotai, neįsigilinus net į labiausiai akivaizdžius nesutapimus tarp pateiktų dokumentų ir realios situacijos. Suteikiant paskolas taip pat nebuvo tinkamai analizuotos paskolų gavėjų pajamos, finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas / nevykdymas, dalyvių turtinė padėtis ir kiti svarbÅ«s rodikliai. Nebuvo domimasi, ar paskolos gavėjai apskritai vykdo kokiÄ nors veiklÄ . Ä®monėms netinkamai vykdant paskolų sutartis ir nemokant paskolų grÄ Å¾inimo įmokų, nebuvo imtasi jokių veiksmų to priežastims iÅ¡siaiÅ¡kinti, neinicijuoti veiksmai, nurodyti Unijos patvirtintose tvarkose dėl situacijos kontroliavimo ir kontaktavimo su skolininkais dėl paskolų grÄ Å¾inimo.

Jau Paskolų sutarčių sudarymo momentu buvo akivaizdu, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Intertekus“ finansinės būklės neatitinka reikalavimų tokių didelių sumų paskoloms išduoti. Visos paminėtos įmonės yra tarpusavyje susijusios ir veikė drauge, derino veiksmus, joms atstovavo tie patys asmenys, kurie buvo tarpusavyje susiję per kitas bendroves.

14. Nurodė, kad atsakovais dėl minėtų reikalavimų laikytini Unijos paskolų komiteto nariai R. P., J. B. ir J. R. (buvusi K.), taip pat Unijos valdybos nariai D. Č., I. I. ir E. P.. Taip pat atsakovais laikytini ir UAB „Rezultatas“ bei jos veiklos draudikas ADB „Gjensidige“. Unijos paskolų vadybininkas J. Č. laikytinas atsakovu dalyje tik dėl UAB „Vyrukai“ suteiktos paskolos ir iÅ¡ jos kilusios žalos, kadangi jis atliko bendrosios ir finansinės bÅ«klės bei rizikos įvertinimÄ Å¡iai įmonei.

15. Minėtų įmonių paskolų užtikrinimui skolininkai pateikė jų užsakytas turto vertintojo UAB „Rezultatas“ atliktas įkeistino nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas. UAB „Rezultatas“ įvertinto nekilnojamojo turto vertės buvo didesnės nuo 27 iki 170 kartų, lyginant su NTR pateiktomis to paties turto vertėmis. Akivaizdu, kad vertinimo ataskaitomis nustatytos vertės kelia pagrįstų abejonių dėl nustatytų verčių tikslumo ir realumo, todėl jos pripažintinos negaliojančiomis.

16. Netinkamų Unijai įkeisto turto įvertinimų laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. metu turto vertintojo UAB „Rezultatas“ veikla buvo apdrausta profesinės civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“. Neteisėti turto vertintojo veiksmai ir tokiu vertinimu Unijai sukelta žala patenka į draudimo sutartyse nustatytÄ draudiminį laikotarpį.

17. Paskolų komiteto nariai priėmė sprendimus pritarti paskolų suteikimui nurodytoms bendrovėms neatsižvelgdami į tai, kad siÅ«lomas įkeisti turtas buvo įvertintas neadekvačiai ir akivaizdžiai nepagrįsta verte. Matydamas akivaizdžius paskolos praÅ¡ytojų pateiktų dokumentų trÅ«kumus, paskolų komitetas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas surinkti ir įvertinti papildomus dokumentus, kurie bÅ«tų padėję tinkamai įvertinti skolininkų galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ . Ignoruodamas tokių veiksmų bÅ«tinybę paskolų komitetas patvirtino rekomenduojantis suteikti paskolas ir tokiais veiksmais sukėlė žalÄ kredito unijai. Laikytina, kad paskolų komiteto narių veiksmuose yra visos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės sÄ lygos.

18. Neteisėtus veiksmus atliko bei žalÄ sukėlė ir Unijos administracijos vadovas D. Č., kuris kartu buvo Unijos valdybos pirmininku bei nariu. Unijos valdybos nariai nuostolius Unijai sukėlė priimdami sprendimus dėl paskolų suteikimo ir skolos perkėlimo tretiesiems asmenims ir sudarydami su jais atitinkamas sutartis, todėl jiems taikytina visiÅ¡ka materialinė atsakomybė pagal deliktinės civilinės atsakomybės normas.

19. Dėl Unijos patirtos žalos atlyginimo ir paskolų atsakomybė turi bÅ«ti taikoma ir paskolų vadybininkams J. B. ir J. Č.. Suteikiant paskolas UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „EK Projektai“, UAB „Intertekus“ ir UAB „Vyrukai“ paskolų vadybininkai netinkamai įgyvendino nustatytas pareigas ir pažeidė vidinėse tvarkose įtvirtintus įpareigojimus. Siekiant visiÅ¡kos materialinės atsakomybės Unijos darbuotojams taikymo, svarbu atsižvelgti, kad paskolų vadybininkai žalÄ Unijai sukėlė tyčia, t. y. vadybininkai ne tik sÄ moningai netinkamai vykdė savo pareigas, bet taip pat ir suvokė, kad dėl tokio netinkamo pareigų atlikimo Unija patirs nuostolius ir sÄ moningai leido Å¡iai žalai atsirasti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 20. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R. ir UAB „Rezultatas“ 1 926 127,46 Eur žalos atlyginimo; nustatė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ reikalavimo dalyje dėl 579 710,14 Eur; priteisė ieškovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų E. P., D.

Č., I. I., R. P., J. B., J. R. 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 1 926 127,46 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, o iÅ¡ UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ – 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos atitinkamai 1 926 127,46 Eur ir 579 710,14 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; bylÄ dalyje dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis nutraukė.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

21. Teismas pripažino, kad iÅ¡ skolininkių, kurioms buvo iÅ¡keltos bankroto bylos ir bankroto procedÅ«ros užbaigtos, susigrÄ Å¾inti suteiktas paskolas, gauti palÅ«kanas ar delspinigius ieÅ¡kovė neturi galimybės, todėl sumos, kurios negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ tokių skolininkių kaip UAB „Inviza“, UAB „EK Projektai“ ir UAB „Intertekus“, kurių bendra suma yra 1 926 127,46 Eur, teismo vertinimu, yra ieÅ¡kovei atsiradusi žala. Nustatė, kad kitiems skolininkams bankroto procedÅ«ros nėra užbaigtos (UAB „Nexus LT) arba ieÅ¡kovė nėra iÅ¡naudojusi visų galimybių prisiteisti skolas iÅ¡ skolininkių UAB „Vyrukai“ UAB „Rego Rent“, todėl Å¡ioje dalyje, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad negrÄ Å¾intos paskolos, palÅ«kanos ir delspinigiai negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koti.

22. Teismas sprendė, kad turtÄ vertinusios bendrovės ir asmenų, priėmusių sprendimÄ suteikti tam tikro dydžio paskolas, veiksmai buvo solidarÅ«s. Atsakovė UAB „Rezultatas“ turto vertinimÄ atliko bendrovių (skolininkių) užsakymu. Tai, kad Unijos valdybos nariai ir paskolų komiteto nariai, spręsdami dėl kreditų suteikimo bendrovėms privalėjo vertinti turto vertintojų ataskaitų pagrįstumÄ , nustatyta Unijos finansinės skolininko bÅ«klės vertinimo tvarkoje, kur nurodyta, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai, prieÅ¡ suteikdami skolininkui paskolÄ , turėjo atlikti visapusiÅ¡kÄ skolininko bÅ«klės įvertinimÄ , t. y.

įvertinti skolininko finansinius įsipareigojimus, taip pat bendrus duomenis, veiklÄ ir patikimumÄ . IeÅ¡kovės darbuotojai, kurie nagrinėjo praÅ¡ymus suteikti paskolas, privalėjo svarstyti turto vertinimo ataskaitų pagrįstumÄ . Nors atsakomybė už turto vertinimo iÅ¡vados neatitikimÄ faktinėms aplinkybėms tenka iÅ¡vadÄ pateikusiai bendrovei, tačiau sprendžiant apie paskolos suteikimÄ , turi bÅ«ti patikrintas skolininko pateiktų duomenų tikrumas. Teismas sprendė, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys žalai atsirasti tarp turto pardavimo žymiai mažesnėmis kainomis, nei nurodyta turto vertinimo ataskaitose, ir turto vertintojo veiksmų.

Ieškovė buvo suklaidinta turto vertintojo dėl įkeičiamo turto rinkos kainos, tačiau neatitikimas turto vertinimo ataskaitoje tarp joje nurodytos turto rinkos kainos ir Nekilnojamojo turto registre esančios kainos, teismo vertinimu, turėjo sukelti abejones asmenims, sprendusiems dėl paskolų suteikimo.

23. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Rezultatas“ neįrodė, jog įvertintas turtas galėjo bÅ«ti parduotas ataskaitose nurodyta rinkos kaina, dėl to darytina iÅ¡vada, kad visose turto vertinimo ataskaitose nurodytos turto rinkos vertės neatitiko buvusios vertinimo metu ir vėliau Å¡io turto vertės. Tai, kad turto vertintojo ataskaitų pagrindu buvo priimtas ieÅ¡kovės sprendimas suteikti kreditus skolininkėms, teismo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės UAB „Rezultatas“ atlikti turto vertinimo veiksmai buvo tiesiogiai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusia žala.

Tai, kad kalti atsakovo – vertintojo – veiksmai padarė žalÄ ne užsakovui, o kitam, su juo susijusiam asmeniui (kreditoriui), kai vertintojui buvo žinoma, kokiu tikslu, t. y. užsakovui siekiant gauti paskolÄ , jis atlieka vertinimÄ , tai, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovei UAB „Rezultatas“ buvo žinomos jos neteisėtų veiksmų galimos pasekmės. Teismas nustatė, kad visais atvejais, suteikiant paskolas, nekilnojamas turtas – žemės sklypai – buvo įvertinti atsakovės UAB „Rezultatas“ žymiai aukÅ¡tesnėmis kainomis, nei buvo jų rinkos vertė.

Byloje nepateikta duomenų, jog turto rinkos kainos pasikeitė dėl rinkos svyravimų, todėl vertinti, kad jos buvo žymiai aukštesnės turto vertinimo laikotarpiu, o vėliau nukrito, nėra pagrindo.

24. Teismas nustatė, kad skolininkių turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPÄ®) (nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatÄ . Konstatavo, kad nesant sutartinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Rezultatas“, atsakomybė atsakovei atsiranda kaip deliktinė civilinė atsakomybė dėl kaltų atsakovės veiksmų, vertinant turtÄ .

25. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ ir solidariai turto vertintojos UAB „Rezultatas“ atsakomybę apdraudusiai ADB „Gjensidige“. Konstatavo, kad žalos atlyginimo reikalavimui pareikÅ¡ti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas sprendė, kad galiojus draudimo apsaugai žalos padarymo metu, nukentėjęs asmuo turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti žalÄ solidariai tiek draudikui, tiek draudėjui. Draudimo bendrovė solidariai atsakinga tik toje dalyje, kurioje galiojo apsauga – dėl 579 710,14 Eur.

26. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutartimis naujiems skolininkams UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ buvo perleistos buvusių ieÅ¡kovės skolininkių UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Intertekus“ skolų dalys su visomis užtikrinimo priemonėmis ir su pradinių skolininkių papildomu pajiniu įnaÅ¡u. Skolas perėmusios bendrovės perėmė visas teises ir pareigas į atitinkamas skolos dalis ir įsipareigojo jas grÄ Å¾inti iki 2023 m. gegužės 25 d.

27. Teismas nustatė, kad po skolų perkėlimo UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, keturių bendrovių bankroto bylose – UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Nexus LT“ ir UAB „Intertekus“ – buvo patvirtinti ieÅ¡kovės kreditoriniai reikalavimai Å¡ioms bendrovėms. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad teismo nutartimis buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovė turi reikalavimo teises į bendroves, kurioms ji skolino lėšas. Tai, kad skolų dalys buvo perkeltos naujiems skolininkams UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, tačiau ieÅ¡kovė skolininkais ir toliau laikė ankstesnius skolininkus, kurie sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais dėl skolų dydžio, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skoliniai įsipareigojimai buvo grÄ Å¾inti pirminiams skolininkams, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovės kreditoriniai reikalavimai UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Nexus LT“ ir UAB „Intertekus“ bankroto bylose buvo patvirtinti nepagrįstai.

28. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ atsakovams fiziniams asmenims grindė tuo, jog R. P., J. B. ir J. R., bÅ«dami paskolų komiteto nariais, o atsakovai D. Č., I. I. ir E. P., bÅ«dami Unijos valdybos nariais, nagrinėjo Unijos narių praÅ¡ymus dėl paskolų suteikimo ir nepagrįstai padarė teigiamas iÅ¡vadas dėl paskolų suteikimo. Taip pat nustatė, kad atsakovo J. Č. atžvilgiu ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl žalos, padarytos Unijai, jam vykdant paskolų vadybininko pareigas ir netinkamai atlikus paskolos gavėjo UAB „Vyrukai“ bendrosios ir finansinės bÅ«klės įvertinimÄ ; atsakovei J.

B. ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas tuo pagrindu, kad, jai dirbant paskolų vadybininke, ji atliko UAB „EK projektai“ bendrosios ir finansinės bÅ«klės bei rizikos įvertinimÄ , neįsigilinus net į akivaizdžius nesutapimus tarp nepateiktų dokumentų ir realios situacijos, bendrovės vadovas buvo įvertintas kaip profesionalus ir kvalifikuotas, nors jis įmonės direktoriumi buvo tik 4 mėnesius, o paskolos iÅ¡davimo metu jam buvo tik 21 metai. Teismas nustatė, kad bendros bÅ«klės įvertinimo ataskaitoje finansinė bÅ«klė įvertinta kaip pavyzdinė, tačiau vertinimui pateiktas balansas buvo sudarytas neteisingai, balanse nurodyta viso turto suma nesutapo su nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų suma.

29. Teismas sprendė, kad paskolų vadybininkų atliktas darbas, iki priimant sprendimÄ suteikti paskolÄ , nėra pagrindas skirti paskolÄ praÅ¡ytojui. Paskolų vadybininkų parengtas praÅ¡ytojų paskolos bendrosios ir finansinės bÅ«klės įvertinimas yra perduodamas svarstyti paskolų komitetui ir Unijos valdybai, todėl, teismo vertinimu, paskolų vadybininkas bÅ«tų atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ Unijai tuo atveju, jei Paskolų komitetas ir Unijos valdyba bÅ«tų suklaidintos paskolų vadybininkų pateiktais vertinimais. Nesant tokių duomenų, teismas sprendė, kad atsakovai paskolų komiteto nariai ir Unijos valdybos nariai, turėdami skolininkų duomenis, reikalingus paskolai suteikti, Å¡iuos sprendimus priėmė netinkamai įvertinę arba iÅ¡ viso nevertinę gautos informacijos apie bendroves. Tokie komiteto ir valdybos narių veiksmai sudaro pagrindÄ taikyti turtinę atsakomybę jų atžvilgiu.

30. Teismas konstatavo, kad atlyginti padarytÄ Å¾alÄ Unijos valdybos nariai turi CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip juridinio asmens valdymo organo nariai, netinkamai vykdę pareigas. Unijos valdybos narių atsakomybė už netinkamÄ pareigų vykdymÄ numatyta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUÄ®) 28 straipsnio 5 dalyje bei Unijos įstatų 5.48 punkte. Nustatė, kad atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. buvo Unijos valdybos nariais, svarstant visų skolininkių UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Intertekus“ praÅ¡ymus dėl paskolų suteikimo. Unijos paskolų komiteto nariais paskolų suteikimo laikotarpiu buvo R. P., J. B. ir J. K.. Unijų paskolų komiteto narių atsakomybė kyla CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas sprendė, kad jie nėra atsakingi už padarytÄ Å¾alÄ pagal darbo sutartį, todėl reikalavimus jų atžvilgiu tenkino remdamasis CK normomis.

31. Spręsdamas dėl turto vertintojo parengtos ataskaitos pripažinimo negaliojančia, teismas priėjo iÅ¡vados, kad turto vertinimo ataskaita yra konstatuojamojo pobÅ«džio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių; ji negali bÅ«ti Å¡ios bylos materialinio pobÅ«džio reikalavimo dalyku ir ginčijama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Ji laikytina viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti ar paneigti turinčias reikÅ¡mės Å¡iai bylai aplinkybes, todėl vertinama byloje kaip įrodymas pagal įstatymo nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas Å¡iÄ bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

32. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. papildomu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iÅ¡ atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R., UAB „Rezultatas“ 10 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; nustatė, kad atsakovės ADB „Gjensidige“ atžvilgiu solidari atsakomybė taikoma kartu su atsakovės UAB „Rezultatas“ turtine atsakomybe ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ dalyje – 3 010 Eur; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų E. P., D.

Č., I. I., R. P., J. B., J. R., UAB „Rezultatas“ ir atsakovės ADB „Gjensidige“ solidariai 275,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; nustatė, kad solidari atsakovės ADB „Gjensidige“ atsakomybė dalyje dėl 275,57 Eur sumos išieškojimo taikoma solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“; priteisė valstybei iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R., UAB „Rezultatas“ solidariai 11 250 Eur žyminio mokesčio; nustatė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ valstybei priteisto žyminio mokesčio dalyje – 3 386,25 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 33. IeÅ¡kovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalis, kuriose byla dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis nutraukta ir ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti, Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. papildomÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei BDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 22 115,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teismo procese.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 33.1. Ieškinio reikalavimai dalyje dėl žalos, padarytos Unijai išduodant paskolas skolininkams UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, buvo atmesti remiantis vieninteliu argumentu – neva nėra išnaudotos visos galimybės Unijai atgauti likusios skolų dalies. Bandymai kreiptis tiesiogiai į nurodytas įmones ir/arba inicijuoti teisinius procesus būtų tik formalūs, tačiau joks realus rezultatas nebūtų pasiektas.

Unija kreipėsi dėl kreditorinio reikalavimo UAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtinimo ir 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo patvirtintas Unijos 527 749,04 Eur kreditorinis reikalavimas. Atsakovas D. Č., jau nebÅ«damas Unijos vadovu, pateikė praÅ¡ymÄ UAB „Nexus LT“ bankroto byloje dėl Unijos iÅ¡braukimo iÅ¡ bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡o ir Å¡is praÅ¡ymas buvo tenkintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, grindžiant tuo, kad 2013 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Nexus LT“ skola buvo perkelta naujiems skolininkams UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“.

Pačių atsakovų aktyviais veiksmais buvo sukurta tokia situacija, kad Unija reikalavimo teisės į UAB „Nexus LT“ negali pagrįsti, nes bylos medžiagoje esančiais atsakovų pasiraÅ¡ytas dokumentais tai paneigiama. 33.2. UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ Unijai įkeistas turtas Å¡iuo metu nėra parduotas, be to, priverstinai pardavus įkeistÄ turtÄ , Unijos gautinos sumos nebÅ«tų didesnės nei Å¡io turto vidutinė rinkos vertė. Unijos reikalaujamos žalos dydis yra 3 652 143,93 Eur (3 678 187,93 Eur (pradinė žalos suma) – 26 044 Eur (įkeisto ir dar neparduoto nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės).

UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ priklausantys žemės sklypai, įkeisti Unijai, yra suvaržyti ir atitinkamai Unijos galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimus į šį turtÄ yra apsunkintos. Nerealizuoto turto rinkos vertė iÅ¡ viso 26 044 Eur (UAB „Vyrukai“ žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 3 881 Eur, o UAB „Rego Rent“ žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 22 163 Eur). Skolų perkėlimo sutartimis UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ skolos buvusių Unijos vadovų iniciatyva buvo perleistos UAB „Statybų kontinentas“ ir UAB „Mitlukas“.

Tokių sutarčių sudarymas užkirto keliÄ Unijai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tiesiogiai iÅ¡ pirminių skolininkų UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“. Net jei Unija turėtų galimybes kreiptis į UAB „Rego Rent“ ir/arba UAB „Vyrukai“ dėl skolos grÄ Å¾inimo, iÅ¡ viešų duomenų ir bylos medžiagos matyti, kad įmonės nevykdo veiklos ir neturi jokio turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreipti kreditorių reikalavimai. 33.3. Nėra galimybių atgauti skolas ir iÅ¡ naujųjų skolininkų.

UAB „Statybų kontinentas“ 2016 m. gegužės 16 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2018 m. liepos 5 d. bendrovė iÅ¡registruota. Akivaizdu, kad Unija nebeturi jokių galimybių reikÅ¡ti bet kokių reikalavimų Å¡iai bendrovei. UAB „Mitlukas“ neteikia jokių duomenų VÄ® Registrų centrui nuo 2014 metų, o 2021 m. liepos 8 d. yra įregistruotas įraÅ¡as – praneÅ¡imas apie numatomÄ inicijuoti likvidavimÄ . Todėl nėra pagrįsti sprendimo teiginiai, neva Unija galėtų kreiptis į UAB „Mitlukas“ ir tikėtis kokios nors skolos dalies grÄ Å¾inimo. 33.4.

Nors UnijÄ iÅ¡ esmės tenkina teismo padarytos iÅ¡vados, kad turto vertinimo ataskaitos laikytinos viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti ar paneigti turinčias reikÅ¡mės Å¡iai bylai aplinkybes, tačiau pareikÅ¡tas reikalavimas dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo neteisingomis ir negaliojančiomis visgi turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas nenutraukiant bylos. SprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad turto vertinimo ataskaitos buvo neteisingos, neatitiko teisės aktų reikalavimų ir dėl to turto vertintojas UAB „Rezultatas“ yra solidariai atsakingas už Unijai padarytÄ Å¾alÄ . 33.5.

Priimdamas papildomÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas priteisė Unijos naudai 10 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, įvertinęs, kad tik dalis Unijos ieÅ¡kinio reikalavimų buvo tenkinti. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas bÅ«tų tenkintas ir sprendimas Unijos skundžiamoje dalyje pakeistas, turėtų bÅ«ti pakeistas ir papildomas sprendimas, priteisiant Unijai didesnę bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . IÅ¡ viso Unijos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje sudarė 22 115,32 Eur (įskaitant PVM).

34. Atsakovė UAB „Rezultatas“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis buvo nuspręsta ieÅ¡kinį atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 34.1.

Unijos ieÅ¡kinys atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu teisme buvo pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senatį. Žala Unijai buvo padaryta paskolų iÅ¡davimo momentu – 2010 m. rugsėjo mėn.–2011 m. sausio mėn., tuo tarpu atsakovės UAB „Rezultatas“ ginčo byloje nagrinėtos ataskaitos buvo rengtos 2010 m. rugsėjo mėn.–2010 m. gruodžio mėn. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia ginčo atveju laikytina paskolos iÅ¡davimo momentas – 2010 m. rugsėjo mėn.–2011 m. sausio mėn. Unija ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė tik 2017 m. kovo 2 d., t. y. daugiau nei po septynerių metų nuo tariamos žalos padarymo momento (neteisėtai iÅ¡duotų paskolų) ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžios bei akivaizdžiai praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė UAB „Rezultatas“ nėra ir nebuvo ieÅ¡kovės valdymo organų narys ar dalyvis, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklės, pagal kurias ieÅ¡kinio senaties pradžia laikytinas momentas, kada bankroto administratorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ , atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu netaikytinos. IeÅ¡kovė apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo ne tada, kada buvo realizuotas įkeistas turtas, o tuomet, kada buvo iÅ¡duotos paskolos (Unijos darbuotojai turėjo pareigÄ patikrinti pateiktas turto vertinimo ataskaitas) arba kada paskolos gavėjai pradėjo vėluoti mokėti įmokas pagal paskolos sutartis.

Galiausiai, Lietuvos banko 2013 m. balandžio 29 d. inspektavimo ataskaitoje taip pat aiÅ¡kiai buvo nurodytas atsakovės UAB „Rezultatas“ ir jos parengtų turto vertinimo ataskaitų vertinimas. 34.2. Nei vienas teisės aktas (tiek įstatymai, tiek Unijos vidaus teisės aktai) nenumatė Unijai imperatyvios pareigos vadovautis atsakovės UAB „Rezultatas“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis ir jose nustatytomis vertėmis. Unijos ir atsakovės UAB „Rezultatas“ nesiejo ir nesieja absoliučiai jokie teisiniai santykiai, dėl kurių neteisėtumo ieÅ¡kovė galėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei ir reikalauti žalos atlyginimo.

Unija nėra ir nebuvo turto vertinimo subjektu ginčo ataskaitų kontekste. Unija neturi reikalavimo teisės ne tik pagal specialųjį TVVPÄ®, bet ir pagal CK nuostatas. 34.3. Teismas, taikydamas atsakovei UAB „Rezultatas“ deliktinę civilinę atsakomybę, visiÅ¡kai neįvertino atsakovės argumentų, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turto vertintojų civilinė atsakomybė kredito įstaigų atžvilgiu gali bÅ«ti tik sutartinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015), bet ne deliktinė.

Ginčo atveju jokios sutarties tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Rezultatas“ nebuvo ir nėra. Akivaizdu, jog Unija ginčo atveju neturi subjektinės teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės UAB „Rezultatas“ žalos atlyginimo, kadangi pastarųjų nesiejo ir nesieja jokie teisiniai santykiai, o atsakovės parengtos turto vertinimo ataskaitos nesukėlė jokių teisinių pasekmių. 34.4. Teismas, taikydamas atsakovei UAB „Rezultatas“ civilinę atsakomybę, nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Rezultatas“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡is. Tarp UAB „Rezultatas“ veiksmų, t. y. parengtų ataskaitų ir Unijos patirtos žalos neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų. 34.5. Teismas visiÅ¡kai neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės iÅ¡sakytų argumentų dėl UAB „Rezultatas“ atleidimo nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi ir CK 6.282 straipsnio 1 dalimi.

35. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis tenkintas ieÅ¡kinys ADB „Gjensidige“ atžvilgiu ir Å¡iuos sprendimus pakeisti – ieÅ¡kinį ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovės ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias Å¡iuo metu sudaro 6 050 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir 5 323 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 35.1. Vertintojo atsakomybė dėl netinkamai nustatytos turto vertės, t. y. dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų, galėjo kilti tik užsakovų, bet ne ieÅ¡kovės atžvilgiu. 35.2. Visiems atsakovams negali bÅ«ti taikoma solidari atsakomybė. Pagal bendrÄ jÄ CK įtvirtintÄ taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Unijos darbuotojų veiksmai, iÅ¡duodant paskolas, tinkamai nepatikrinus ar net netikrinant paskolų gavėjų mokumo, finansinės bÅ«klės, jų gebėjimo grÄ Å¾inti paskolas, taip pat nesiimant jokių veiksmų Å¡ioms paskoloms iÅ¡siieÅ¡koti, tiesiogiai sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumÄ , bet nesitikėdamas, kad paskola bus grÄ Å¾inta, bankas atlieka neteisėtus veiksmus.

Unijos darbuotojai, vertindami paskolos rizikÄ ir skolininko finansinę bÅ«klę, parinktÄ užtikrinimo priemonę, turėjo įvertinti įkeistÄ daiktÄ ir tuo atveju, jei jiems kilo įtarimų dėl tokio daikto vertės, turėjo patys kreiptis dėl pakartotinio turto vertės nustatymo. Unijos darbuotojai turėjo pareigÄ nuolat stebėti ne tik skolininko bÅ«klę, bet ir įkeisto turto vertę ir, jai sumažėjus, reikalauti papildomos užtikrinimo priemonės. Tokie veiksmai nebuvo atlikti. IeÅ¡kovės nurodoma žala buvo padaryta bÅ«tent Unijos darbuotojų veiksmais (veikimu ir neveikimu), nesilaikant įstatymų ir vidaus tvarkų.

Vertintojo veiksmai pasireiÅ¡kė ataskaitų parengimu. Vertintojas neturėjo įtakos Unijos darbuotojų sprendimams nesilaikyti įstatymų ir vidaus tvarkų reikalavimų, netikrinti paskolos gavėjų finansinės bÅ«klės, pateikiamų dokumentų ir duomenų, taip pat neturėjo įtakos ir esminiam Unijos sprendimui iÅ¡duoti paskolas. Vertintojo veiksmai negalėjo sukelti žalos ieÅ¡kovei tokiu bÅ«du, kad patirta žala negrÄ Å¾intų paskolų forma bÅ«tų laikoma tiesioginiu vertintojo veiksmų rezultatu. 35.3.

Nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp netinkamai parengtų ataskaitų ir galimų ieÅ¡kovo nuostolių arba priežastinis ryÅ¡ys pernelyg nutolęs nuo pasekmių. 35.4. Tuo atveju, jeigu teismas visgi spręstų, jog vertintojas yra atsakingas kartu su Unijos darbuotojais, nėra teisinių pagrindų tenkinti ieÅ¡kinį draudiko atžvilgiu, nes draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda. Ä®vykis laikytinas nedraudžiamuoju, nes žala padaryta vertintojo nusikalstamais tyčiniais veiksmais arba dėl didelio neatsargumo.

Ataskaitose esant akivaizdžiai užaukÅ¡tintoms sklypų kainoms, vertintojui, kaip profesionalui, tai turėjo bÅ«ti akivaizdžiai žinoma, o tai reiÅ¡kia, kad vertintojas ataskaitas parengė aiÅ¡kiai suprasdamas, kad jos yra neteisingos ir neobjektyvios. Tokie vertintojo veiksmai, remiantis Draudimo taisyklių 10.1.2 ir 10.1.19 punktais, reiÅ¡kia, kad įvykiai yra nedraudžiamieji ir nekyla draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačiÄ draudimo sutartį.

Draudimo taisyklių 10.1.2 punktas numato, kad draudžiamuoju įvykiu nelaikoma ir draudikas neatlygina padarytos žalos dėl draudėjo, jo darbuotojų ar jo atstovų tyčinių veiksmų. Draudimo taisyklių 10.1.19 punktas numato, kad draudikas neatlygina žalos dėl draudėjo ar jo įgaliotų asmenų veiklos, kuriÄ teismas kvalifikuoja kaip nusikaltimÄ ar nustato chuliganizmo požymius, bei tyčinius, didelio neatsargumo veikas, kurių pasekmes draudėjas turėjo numatyti. Žinojimas apie profesinės veiklos (paslaugos) neatlikimÄ ar nekokybiÅ¡kÄ atlikimÄ prilyginamas tyčios veiksmams. 35.5.

Ä®siteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-65/2021 buvo sprendžiami klausimai, susiję su fizinių asmenų (vertintojo darbuotojų) baudžiamÄ ja atsakomybe už 44 turto vertinimo ataskaitų suklastojimÄ . Tarp Å¡ių 44 ataskaitų yra ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktiniu pagrindu nurodomos 6 vertintojo parengtos turto vertinimo ataskaitos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteisė vertintojo darbuotojus už tai, kad jie suklastojo 44 turto vertinimo ataskaitas (įskaitant ir visas 6 aktualias Å¡iam ginčui), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu juos iÅ¡teisino, tačiau konstatavo, kad viena iÅ¡ darbuotojų (B.

T.) yra kalta padariusi 44 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje – dokumentų suklastojimas. Teismui nustačius, jog dėl vertintojo, veikusio per savo darbuotojus, veiksmų/neveikimo buvo padaryta žala ieÅ¡kovei, draudimo iÅ¡moka iÅ¡ draudiko nepriteistina, kadangi įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. 35.6. Draudimo sutartimi draudikas draudė vertintojÄ ir jo draudimo interesus. Draudikas nedraudė nei Unijos darbuotojų, nei ieÅ¡kovės. 35.7.

Draudikas draudė vertintojo profesinę civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2012 m. spalio 30 d. pagal kasmet atnaujinamÄ Draudimo sutartį. Å ioje byloje nagrinėjami vertintojo veiksmai (suteiktos turto vertinimo paslaugos bei pateiktos ataskaitos) buvo atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. MinėtÄ laikotarpį apima du vertintojui iÅ¡duoti draudimo liudijimai, t. y. 2009 m. spalio 29 d. iÅ¡duotas liudijimas, kurio galiojimo laikotarpis buvo nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2010 m. spalio 30 d., ir 2010 m. spalio 29 d. iÅ¡duotas liudijimas, kurio galiojimo laikotarpis buvo nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2011 m. spalio 30 d.

Draudimo liudijimai bei juose nurodytas draudimo laikotarpis pasibaigė atitinkamai 2010 m. spalio 30 d. ir 2011 m. spalio 30 d. Akivaizdu, kad draudiko atsakomybės laikotarpis pagal nurodomus draudimo liudijimus pasibaigė ilgÄ laikÄ iki ieÅ¡kovės reikalavimo draudikui pateikimo. 35.8. Draudikas ir vertintojas susitarimu buvo aiÅ¡kiai apibrėžę draudiko atsakomybės ribas ir numatę, kas pagal Draudimo taisyklių sÄ lygas yra laikoma draudžiamuoju įvykiu. Å alys, sudarydamos draudimo sutartį, bendrai susitarė, jog pareikÅ¡to reikalavimo kriterijus yra pagrindas draudikui mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. reikalavimo (pretenzijos) atlyginti žalÄ pateikimas yra laikomas draudžiamuoju įvykiu ir pagrindu draudikui mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė reikalavimÄ draudikui pareiÅ¡kė tik 2016 m. spalio 21 d., o vertintojas apskritai niekada nepranešė apie galimai gautinas pretenzijas. 35.9. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Apie žalos faktÄ ieÅ¡kovei neabejotinai turėjo tapti žinoma jau nuo pirmųjų vėlavimų grÄ Å¾inti paskolas pagal ieÅ¡kovės sudarytas paskolos sutartis su paskolų gavėjais.

Net ir tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad yra įvykęs draudžiamasis įvykis ir ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino bei pateikė pretenzijÄ galiojant draudimo apsaugai (su kuo draudikas nesutinka), tai draudimo iÅ¡moka bet kuriuo atveju negali bÅ«ti didesnė nei 289 620 Eur (1 000 000 Lt).

36. Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 36.1. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad valdybos nariai neatsakingai skolino, tačiau vien tai, kad paskolos Unijai nebuvo grÄ Å¾intos pilna apimtimi, juo labiau, kad nuo 2014 m. visÄ Unijos valdymÄ perėmė bankroto administratorius ir valdybos nariai nebegalėjo kontroliuoti paskolų grÄ Å¾inimo grafikų laikymosi, nereiÅ¡kia, kad valdybos nariai atliko neteisėtus veiksmus.

Valdyba neveikė prieÅ¡ Unijos interesus ir sÄ Å¾iningai tikrino įmonių, siekiančių gauti paskolas, pateiktus dokumentus bei vertino įmonių galimybes paskolas grÄ Å¾inti. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė, kad paskolos įmonėms UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ buvo iÅ¡duotos įprastiniu bÅ«du, ne skubos tvarka, Unijos nariams, įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai nekėlė abejonių, paraiÅ¡kos paskoloms gauti atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. 36.2.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nepasisakė dėl valdybos narių argumentų, kad įmonėms UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ iÅ¡duotų paskolų grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas net trimis užtikrinimo bÅ«dais:

a) užtikrinimas vekseliu;

b) turto įkeitimas hipoteka;

c) laidavimas. Visame sprendime nurodoma, kad sprendimÄ iÅ¡duoti paskolas nulėmė tik turto įkeitimas. Už UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ laidavo Kooperatinė bendrovė (toliau – KB) „Nacionalinė kredito unija“. KB „Nacionalinė kredito unija“ – kredito bendrovė, neabejotinai turėjo turto, buvo finansiÅ¡kai pajėgi, stabili įmonė ir patikimas, finansiÅ¡kai stiprus laiduotojas, kuris savo reputacija nekėlė abejonių valdybos nariams.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nevertino ir nepasisakė, kad toks laidavimas iki minimumo sumažino paskolų negrÄ Å¾inimo rizikÄ . 36.3. Teismas iÅ¡ viso nevertino ir nepasisakė apie paskolas gavusių įmonių kaltę ir jų solidariÄ atsakomybę. Nors nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus veiksmus atliko ne valdybos nariai ir ne Unijos paskolų komitetas, o įmonės (jų atstovai), vadovaujantis teismo sprendimu, atsakyti turi asmenys vien dėl to, kad iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovei patogiau, negu iÅ¡ neteisėtus veiksmus atlikusių įmonių ar jų vadovų.

Sprendime nėra nurodyta kaip pasireiškė valdybos narių kaltė. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Rezultatas“ atlikto turto vertinimo ataskaitose nurodė neteisingus duomenis apie įkeisto turto vertę, o įmonės pateikė Unijai suklastotus dokumentus, niekaip nesuponuoja išvados, kad valdybos nariai išduodami paskolas veikė tyčia ar veikė pernelyg aplaidžiai. Valdybos nariai nepažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų ir nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai, nedarė jokių tyčinių veiksmų, veikė tik Unijos interesais. 36.4.

Sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad nors skolos buvo perkeltos, bet po to vėl grÄ Å¾intos pradinėms skolininkėms. Valdybos nariai, gavę pasiÅ«lymÄ perkelti skolÄ dvejoms įmonėms UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, iÅ¡ naujo vertino Å¡ių naujų įmonių skolininkių mokumÄ ir gebėjimÄ grÄ Å¾inti paskolų likutį. Valdybos nariai kartu su paskolų komitetu atliko skolos perėmėjų UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybos kontinentas“ finansinį vertinimÄ ir patikimumÄ , skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemones, bei priėmė sprendimÄ sutikti dėl skolų perkėlimo. 2013 m. gegužės 21 d. buvo sudarytos skolos perkėlimo sutartys.

Naujosios įmonės dalinai vykdė įsipareigojimus ir iÅ¡ dalies grÄ Å¾ino paskolÄ . Tai, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius, perėmęs Unijos valdymÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesikreipė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į naujas skolininkes UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, tačiau kreipėsi dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo neteisėtai, neturint kreditorinio reikalavimo, nereiÅ¡kia, kad skoliniai įsipareigojimai buvo grÄ Å¾inti pirminiams skolininkams. 36.5.

Teismas iÅ¡ viso nenagrinėjo valdybos narių įrodymų visuma pagrįsto argumento, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo pats bankroto administratorius. UAB „Statybų kontinentas“ buvo finansiÅ¡kai stabili, ne vienerius metus gyvavusi statybų veikla užsiminėjusi įmonė (bankroto byla iÅ¡kelta tik 2016 m. gegužės mėn.), kuri neabejotinai turėjo turto, tačiau ieÅ¡kovės bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ Å¡ios įmonės, kol įmonė galiausiai bankrutavo.

UAB „Mitlukas“ yra nebankrutavusi ir veikianti įmonė, tačiau ieškovė net nebandė kreiptis dėl skolos į skolos perėmėjus, teigdama, kad išieškoti skolas iš šių įmonių nėra perspektyvos. Ieškovė dėl skolos išieškojimo nesikreipė ir skolos išieškoti nebandė nei iš skolininkų, nei iš laiduotojų. Ieškovės bankroto administratorius iki 2017 metų gruodžio mėn. šiomis skolas perėmusiomis įmonėmis iš viso nesidomėjo, nesikreipė dėl skolų išieškojimo. 36.6.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl 3 652 143,93 Eur priteisimo, pirmosios instancijos teismas priteisė 1 926 127,46 Eur. Valdybos nariai neskundžia pačio fakto, kad žala buvo sumažinta, tačiau nori pabrėžti, kad iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo vadovaudamasis teismas sumažino priteistinos žalos dydį. IeÅ¡kovė, skaičiuodama žalos dydį, į žalÄ Ä¯traukė delspinigius, neatėmė pajinių įnašų sumos, taip iÅ¡ esmės prieÅ¡taraudama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Priteistinos žalos dydis turėtų būti sumažintas dar ir dėl to, kad prie žalos atsiradimo savo neveikimu prisidėjo pati ieškovė, nes nuo 2014 m. nesiėmė jokių veiksmų dėl paskolų išieškojimo.

37. Atsakovai R. P. ir J. R. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 37.1. Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2021 m. birželio 22 d., tačiau elektroninio paslaugų portalo (EPP) sistemoje skiltyje „Dokumento paraÅ¡ai“ matyti, kad sprendimo pasiraÅ¡ymo data 2021 m. birželio 25 d.

Taigi sprendimas nebuvo paskelbtas, kaip tai numatyta CPK 268 straipsnio 11 dalyje. 37.2. Teismas formaliai sprendime nurodė, kad paskolų komiteto nariai pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neatsakingai vertino pareiÅ¡kėjų dokumentus iÅ¡duodant paskolas, tačiau nedetalizavo, kaip pasireiÅ¡kė Å¡is pažeidimas, kodėl teismas laiko, kad paskolos iÅ¡duotos neatsakingai. Paskolos Unijai dalinai buvo grÄ Å¾intos, paskolų grÄ Å¾inimo terminas Unijos bankroto dienÄ dar nebuvo suėjęs. Nuo 2014 metų visÄ Unijos valdymÄ perėmė bankroto administratorius ir niekas iÅ¡ atsakovų, tame tarpe ir apeliantai, nebegalėjo kontroliuoti paskolų grÄ Å¾inimo grafikų laikymosi.

PrieÅ¡ingai teismo motyvams, nei valdyba, nei Paskolų komitetas neveikė prieÅ¡ Unijos interesus ir sÄ Å¾iningai tikrino įmonių, siekiančių gauti paskolas, pateiktus dokumentus bei vertino įmonių galimybes paskolas grÄ Å¾inti. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė, kad paskolos įmonėms UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ buvo iÅ¡duotos įprastiniu bÅ«du, ne skubos tvarka, Unijos valdymo organams įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai nekėlė abejonių, paraiÅ¡kos paskoloms gauti atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. 37.3.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ iÅ¡duotų paskolų grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas net trimis užtikrinimo bÅ«dais:

a) vekseliu;

b) turto hipoteka;

c) laidavimu. Laidavo KB „Nacionalinė kredito unija“ – kredito bendrovė, kuri turėjo turto, buvo finansiÅ¡kai pajėgi, stabili ir patikima. 37.4. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nevertino ir nepasisakė dėl paskolas gavusių įmonių kaltės ir jų solidarios atsakomybės. NesÄ Å¾iningus ir neteisėtus veiksmus atliko ne valdybos nariai ir ne Unijos Paskolų komitetas, o įmonės (jų atstovai). Sprendime nėra nurodyta, kaip pasireiÅ¡kė Paskolų komiteto narių kaltė, nėra konstatuojama, kad jie veikė tyčia, žinodami apie įmonių skolininkių vykdomas neteisėtas schemas.

Tai, kad UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitose nurodyti neteisingi duomenys apie įkeisto turto vertę, o įmonės pateikė Unijai suklastotus dokumentus, niekaip nesuponuoja išvados, kad Unijos valdymo organai išduodami paskolas veikė tyčia. Visi paskolų komiteto nariai buvo samdomi darbuotojai, kurie su Unija buvo susiję tik darbo santykiais, todėl juos vertinti kaip valdymo organų narius yra neteisinga ir neprotinga. Apeliantai R. P. ir J. R., būdami tik Unijos samdomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, nepažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų ir nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai, nedarė jokių tyčinių veiksmų, veikė tik Unijos interesais. 37.5.

Teismas iÅ¡ esmės nevertino, kad skolos buvo perkeltos mokioms ir patikimoms įmonėms, siekiant sumažinti rizikÄ dėl paskolų galimo negrÄ Å¾inimo. Valdybos nariai gavę pasiÅ«lymÄ perkelti skolÄ dviem įmonėms UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ iÅ¡ naujo vertino Å¡ių naujų įmonių skolininkių mokumÄ ir gebėjimÄ grÄ Å¾inti paskolų likutį. Bankroto administratorius, perėmęs Unijos valdymÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesikreipė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į naujas skolininkes UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, o kreipėsi į teismÄ dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo neteisėtai, neturint kreditorinio reikalavimo.

Teismo iÅ¡vada, kad skoliniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartis buvo perkeltos naujiems skolininkams UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, o po to grÄ Å¾intos seniems skolininkams vien dėl to, kad bankroto administratorius nevykdė skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ naujų skolininkių, o kreipėsi į buvusių skolininkų bankroto administratorius su praÅ¡ymu patvirtinti kreditorinius reikalavimus, yra nelogiÅ¡ka, neteisėta ir nepagrįsta. 37.6. Teismas iÅ¡ viso nenagrinėjo atsakovų argumento, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo pats bankroto administratorius.

Unija bankrutavo 2014 metų balandžio mėn., nuo Å¡ios laikotarpio bankroto administratorius iÅ¡ valdybos narių perėmė Unijos dokumentus ir valdymÄ , atleido visus darbuotojus, tame tarpe ir Paskolų komiteto narius, po ko nei valdybos, nei Paskolų komiteto nariai neturėjo galimybės nei kontroliuoti paskolų grÄ Å¾inimo procesų, nei inicijuoti paskolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonių skolininkių. IeÅ¡kovės bankroto administratorius iki 2017 metų gruodžio mėn. skolas perėmusiomis įmonėmis iÅ¡ viso nesidomėjo ir nesikreipė dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo. 37.7.

Pabrėžtina, kad ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, į žalos dydį įtraukė delspinigius ir neatėmė pajinio įnašo, taip iš esmės prieštaraudama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Priteistinos žalos dydis turėtų būti sumažintas, nes prie žalos atsiradimo savo neveikimu prisidėjo ieškovė.

38. Atsakovė J. B. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 38.1. Atsakovai reikalavo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio ieÅ¡kovė atnaujinti byloje neprašė, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Praleistas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovė J. B. pagal darbo sutartį buvo priimta tik į paskolų vadybininkės pareigas ir jas ėjo nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. kovo 16 d. IeÅ¡kovė apie tariamus atsakovės J. B., kaip darbuotojos, neteisėtus veiksmus privalėjo sužinoti tų veiksmų atlikimo momentu, t. y. ieÅ¡kovės valdybai tikrinant tuos pačius pateiktus dokumentus. Senaties terminui jokios reikÅ¡mės negali turėti aplinkybė, kad ieÅ¡kovės valdymÄ perėmė nemokumo administratorius. 38.2. Nebuvo nustatyti jokie atsakovės J.

B. atlikti skolinimo taisyklių pažeidimai. J. B. laikėsi Valdybos patvirtintų taisyklių ir pildė nustatytas formas, atlikdama skaičiavimus pagal darbdavio nurodytas tvarkas ir formules, o visÄ informacijÄ nedelsiant perduodavo tikrinti Unijos vidaus auditorei. 38.3. Teismas, priimdamas sprendimÄ , koncentravosi tik į vienÄ paskolų grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonę, t. y. į įkeistÄ turtÄ , nurodęs, kad Paskolų komiteto nariams turėjo sukelti abejonių pateikto įkeisto turto vertė, kuri žymiai skyrėsi nuo Nekilnojamojo turto registre nurodytos vertės. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nesigilino, kad sprendimas iÅ¡duoti paskolas buvo priimtas kompleksiÅ¡kai vertinant visas užtikrinimo priemones, o labiausiai į patikimo laiduotojo laidavimo sutartį. 38.4.

IeÅ¡kovė nepateikė Unijos narių sprendimo J. B. paskirti paskolų komiteto nare. J. B. niekada nebuvo iÅ¡rinkta paskolų komiteto nare ir negalėjo turėti jokio supratimo, kad jai galėtų kilti atsakomybė. Akivaizdu, kad net J. B. iÅ¡kėlus klausimÄ dėl verčių skirtumo, Å¡is jos pastebėjimas bÅ«tų buvęs nereikÅ¡mingas, nes vadovui ar kitiems organams patiems dėl Å¡ios aplinkybės nekeliant jokių klausimų, Å¡is pastebėjimas nebÅ«tų turėjęs jokios reikÅ¡mės, dėl vadovaujančių asmenų nurodymų.

IeÅ¡kovė, siekdama taikyti atsakovei atsakomybę ne darbo santykių pagrindu, privalėjo įrodyti atsakovės paskyrimÄ paskolų komiteto nare. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. B. atliko neteisėtus veiksmus. 38.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė J. B. ir kitų atsakovų kaltės. J. B. veiksmai nebuvo bÅ«tina žalos atsiradimo sÄ lyga, nes iÅ¡imtinai Å¡ios atsakovės veiksmai net nelėmė paskolų iÅ¡davimo. Atsakovės veiksmų priežastinis ryÅ¡is su ieÅ¡kovės nurodomais nuostoliais yra pernelyg nutolęs, kilęs dėl kitų atsakovų suklaidinimo, o pačių veiksmų net nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. 38.6.

IeÅ¡kovė net nepagrindžia nuostolių, kuriuos laiko žala, dydžio ir reikalauja sumų, kurių neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti. IeÅ¡kovė nepagrįstai į žalos dydį įtraukia delspinigius ir neatima pajinių įnašų. 38.7. Teismas priėjo prieÅ¡taringų iÅ¡vadų, kad skolų perkėlimas nebuvo įvykęs arba skolinė naÅ¡ta grÄ Å¾inta pradinėms skolininkėms. Tai, kad bankroto administratorius, perėmęs Unijos valdymÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesikreipė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į naujas skolininkes UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, tačiau kreipėsi dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo neteisėtai, neturint kreditorinio reikalavimo, nereiÅ¡kia, kad skoliniai įsipareigojimai buvo grÄ Å¾inti pirminiams skolininkams.

UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ iÅ¡ dalies dengė mokėjimus pagal paskolos sutartis, tačiau teismas to byloje iÅ¡ viso nevertino. 38.8. IeÅ¡kovė nesikreipė į vekselius iÅ¡davusių įmonių vadovus, teigiant, kad vekselis turėjo formos trÅ«kumų. Vekselio formos trÅ«kumai niekaip negalėjo sukliudyti reikalavimus dėl Å¡ių dokumentų pareikÅ¡ti kaip dėl skolos. 38.9. Turto vertintojui neatlikus neteisėto ir netinkamo įkeičiamų sklypų vertės nustatymo, nebÅ«tų kilusios jokios sÄ lygos ieÅ¡kovės grindžiamai žalai.

Tai įrodo, kad ieškovės grindžiami nuostoliai atsirado išimtinai dėl turto vertintojo neteisėtų veiksmų.

39. IeÅ¡kovė BDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama netenkinti apeliantų E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. R., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ pateiktų apeliacinių skundų, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 39.1. Sprendime buvo teisingai įvertinta, kad atsakovų veiksmais Unijai buvo padaryta žala ir atsakovai turi pareigÄ Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti.

Visų paskolų atveju buvo veikiama pagal tÄ pačiÄ schemÄ : UAB „Daumilas“ įsigydavo sklypÄ iÅ¡ fizinio asmens už rinkos kainÄ , o po kelių savaičių tÄ patį sklypÄ parduodavo užaukÅ¡tinta kaina paskolų gavėjams. Sklypo įsigijimÄ užaukÅ¡tinta kaina finansuodavo Unija, iÅ¡duodama paskolas. Unijos bankroto administratoriui iÅ¡analizavus su paskolų iÅ¡davimu susijusias aplinkybes, nustatytos akivaizdžios visų paskolų iÅ¡davimo epizodų ir juose dalyvavusių įmonių sÄ sajos.

Sklypų užaukÅ¡tintos kainos formaliam pagrindimui visi paskolų gavėjai pateikė UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitas, o paskolų vertinimÄ atliko kiti atsakovai – buvę Unijos paskolų vadybininkai, paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai. 39.2. Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba nustatė ataskaitų trÅ«kumus, susijusius su turto vertės nustatymo pagrindimu. NTR duomenys paskolų iÅ¡davimo metu buvo prieinami vieÅ¡ai ir galėjo (bei privalėjo) bÅ«ti tikrinami tiek vertintojo, tiek visų sprendimų dėl paskolų iÅ¡davimo procesuose dalyvavusių atsakovų.

Å ie duomenys įrodo, kad įkeistų žemės sklypų vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi nuo 20 iki 170 kartų. Lietuvos banko inspektavimo ataskaitoje buvo pateikta nuomonė, kad turto vertės nustatymo ataskaitose yra nurodytos žymiai užaukÅ¡tintos žemės sklypų vertės, kurios turėjo sukelti pagrįstų abejonių Unijos specialistams, atliekantiems įprastas paskolų teikimo ir reguliaraus kredito rizikos vertinimo (monitoringo) procedÅ«ras. TurtÄ vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumÄ , taip pat atlygina užsakovui žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (TVVPÄ® 13 straipsnis).

Turto vertinimo ataskaita yra reikÅ¡mingas (galimai ir esminis) dokumentas vertinant skolininko bÅ«klę, jo galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ ir nustatant įkeičiamo turto vertę, bei galintis nulemti galutinį paskolų komiteto ir valdybos sprendimÄ suteikti skolininkui paskolÄ . 39.3. Nesutiktina su atsakovų – Unijos valdybos narių ir paskolų komiteto narių – apeliaciniuose skunduose nurodomais teiginiais, neva jų atžvilgiu nėra nustatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Paskolų komiteto ir valdybos nariai, prieÅ¡ suteikdami skolininkui paskolÄ , turėjo atlikti visapusiÅ¡kÄ skolininko bÅ«klės vertinimÄ , t. y.

įvertinti skolininko finansinius įsipareigojimus, taip pat bendrus skolininko duomenis, veiklÄ bei patikimumÄ . 39.4. Nepaisant to, kad paskolų gavėjų pateikti duomenys tikrinti nebuvo, visi paskolų gavėjų pateikti dokumentai akivaizdžiai rodė didelį tokio kliento rizikingumÄ . Visgi Unijos valdybos nariai, veikdami kaip finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesnio atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, nepaisydami akivaizdaus didelio paskolų gavėjų rizikingumo ir Paskolų gavėjų bÅ«klės vertinimo tvarkos 4.4 punkto, neturėdami jokių pagrįstų įrodymų, kad paskolų gavėjai bus pajėgÅ«s grÄ Å¾inti paskolÄ ir jÄ grÄ Å¾ins, iÅ¡davė nepatikimiems, blogos finansinės bÅ«klės skolininkams paskolas, kurios faktiÅ¡kai ir nebuvo grÄ Å¾intos.

Byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad Unijos valdybos nariai pažeidė jiems tenkančias pareigas ir dėl to privalo atlyginti Unijai padarytÄ Å¾alÄ . 39.5. Paskolų komitetas yra kredito unijos organas, dalyvaujantis priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo, ir bÅ«tent jam tenka pirminė pareiga atlikti visapusiÅ¡kÄ skolininko įvertinimÄ (Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1 punktas). Paskolų komiteto nariai privalo savarankiÅ¡kai įvertinti paskolos paraiÅ¡kos dokumentus bei objektyviai priimti sprendimÄ (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.2 punktas), taip pat turi teisę užprotestuoti paskolų komiteto posėdyje priimtus nutarimus, jeigu jie priimti pažeidžiant kredito unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus arba jeigu paskolų komiteto narys laiku negavo praneÅ¡imo apie paskolų komiteto posėdį ir dėl to negalėjo jame dalyvauti (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.1.4 punktas). 39.6.

J. B. atsakomybė bylos kontekste yra dvejopa: ji ėjo paskolų komiteto narės pareigas, dalyvavo visų byloje nagrinėjamų paskolų iÅ¡davimo paskolų gavėjams epizoduose, taip pat ji, kaip paskolų vadybininkė, atliko penkių paskolų gavėjų paraiÅ¡kų pirminį vertinimÄ . PrieÅ¡ingai nei bandoma teigti J. B. apeliaciniame skunde, jos atsakomybė pagal DK nuostatas neÅ¡alina jos, kaip paskolų komiteto narės, atsakomybės dėl paskolų komiteto priimtų sprendimų. FaktÄ , kad atsakovė J.

B. buvo Unijos paskolų komiteto nare nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d., patvirtina Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as, taip pat ir pačios J. B. pasiraÅ¡yti paskolų komiteto veiklos dokumentai (posėdžių protokolai ir kt.). 39.7. Atsakovai remiasi klaidinančiais teiginiais, neva paskolų grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas ne tik aptariamų žemės sklypų įkeitimu, tačiau ir kokiomis nors kitomis užtikrinimo priemonėmis. Vienintelė reali užtikrinimo priemonė buvo įkeičiamas žemės sklypas, nes visos kitos užtikrinimo priemonės arba turėjo esminių trÅ«kumų, arba iÅ¡ viso neegzistavo tuo metu, kai Unijai buvo iÅ¡kelta bankroto byla: vekseliai buvo pasiraÅ¡omi be bÅ«tinųjų rekvizitų (datos), kas darė vekselius negaliojančiais;

KU „Nacionalinė kredito unija“ tariamas laidavimas už paskolų gavėjų prievoles paaiškėjo tik šios bylos nagrinėjimo metu, nes jokie su tokiu laidavimu susiję dokumentai nebuvo perduoti Unijos bankroto administratorei po bankroto bylos iškėlimo; laidavimo sutartis su UAB „Krašto spauda“ buvo terminuota ir galiojo tik iki 2014 m. sausio 1 d.; laidavimo sutartis su UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ galiojo tik 2 dienas. 39.8. Nesutinka ir su atsakovų argumentais, kad 2013 m. gegužės 21 d. sudarytomis skolų perkėlimo sutartimis paskolų gavėjų paskolos buvo perkeltos neva mokioms įmonėms – iš tiesų šios įmonės (UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“) taip pat nevykdė ir neturėjo galimybių įvykdyti perimtų paskolų gavėjų įsipareigojimų.

UAB „Statybų kontinentas“ 2016 m. gegužės 16 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2018 m. liepos 5 d. bendrovė iÅ¡registruota. UAB „Mitlukas“ neteikia jokių duomenų VÄ® Registrų centrui nuo 2014 metų, o 2021 m. liepos 8 d. yra įregistruotas įraÅ¡as – praneÅ¡imas apie numatomÄ inicijuoti likvidavimÄ Registrų centro tvarkytojo iniciatyva. 39.9. Draudikas ieÅ¡ko visų įmanomų argumentų, siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡mokos pagal draudimo sutartį mokėjimo, paneigdamas draudiminės apsaugos esmę.

Tiek vertintojas, tiek ir pats draudikas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ginčo aplinkybių laikotarpyje turto vertintojo UAB „Rezultatas“ veikla buvo apdrausta profesinės civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo grupei „Gjensidige“ įsigijus draudimo bendrovę „PZU Lietuva“, nuo 2016 m. kovo 1 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pakeitė pavadinimÄ ir teisinę formÄ Ä¯ ADB „Gjensidige“). Vertintojo draudimo sutartys su draudiku buvo sudaromos ne tik paties vertintojo interesų apsaugai, tačiau ir trečiųjų asmenų, kurie tampa nukentėjusiaisiais dėl vertintojo atliktų veiksmų ar Å¡ių veiksmų pasekmių, interesų apsaugai.

Unijai netinkamu turto vertinimu vertintojo sukelta žala, pagal draudiko ir vertintojo sudarytÄ draudimo sutartį, turi bÅ«ti pripažinta draudžiamuoju įvykiu ir draudikas turi pareigÄ atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . 39.10. Unija bylos nagrinėjimo metu pateikė iÅ¡samius duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius byloje reikalautos priteisti žalos dydį ir atskiras sumas. Nesutinka su teiginiais, neva žalos dydis galėtų bÅ«ti mažinamas Paskolų gavėjų įmokėtų pajų dydžiu. Pajus sudaro kredito unijos pajinį kapitalÄ .

Unijai iškelta bankroto byla. Bankroto procese debitorių įsipareigojimai nėra mažinami įstatiniam kapitalui priklausančiu turtu. 39.11. Unijos reikalavimai byloje pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino. Unijos bankroto administratorius su Unijos dokumentais galėjo susipažinti ne anksčiau, kaip po nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dienos (2014 m. balandžio 7 d.). Ieškinys byloje dėl žalos atlyginimo pareikštas 2017 m. kovo 2 d., nepraleidus 3 metų senaties termino, skaičiuojant nuo tos dienos, kai bankroto administratorius gavo Unijos dokumentus.

40. Atsakovė UAB „Rezultatas“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama tenkinti jos apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės BKB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovų D. Č., E. P., I. I., R. P., J. R. bei J. B. apeliacinius skundus atmesti, atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 40.1. PraÅ¡o vadovautis atsakovės UAB „Rezultatas“ pateiktame apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, ypatingai atkreipiant dėmesį į analogiÅ¡koje byloje pagal tos pačios ieÅ¡kovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieÅ¡kinį suformuotÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ dėl priežastinio ryÅ¡io tarp vertintojo veiksmų ir Unijai padarytos žalos nebuvimo. 40.2.

Byla dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis buvo nutraukta. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje vienareikšmiškai yra laikomasi nuostatos, jog turto vertinimo ataskaita yra konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių; ji negali būti bylos materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijama CPK nustatyta tvarka.

41. Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydami ieÅ¡kovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 41.1. Valdybos nariai nesutinka su UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ apeliacinių skundų dalimis, kuriose neteisėtai, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, nurodoma, kad Unijai savo neteisėtais veiksmais žalÄ sukėlė Unijos darbuotojai.

Valdybos nariai, iÅ¡duodami paskolas UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ elgėsi teisėtai, atidžiai ir rÅ«pestingai. Paskolos Å¡ioms įmonėms buvo iÅ¡duotos įprastiniu bÅ«du, ne skubos tvarka, Unijos nariams, įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai nekėlė abejonių, paraiÅ¡kos paskoloms gauti atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. Tiek paskolų komitetas, tiek valdyba sprendimÄ iÅ¡duoti paskolas priėmė vadovaudamiesi teisės aktais, tinkamai įvertinę paskolų negrÄ Å¾inimo rizikÄ , iÅ¡analizavę įmonių pateiktus dokumentus.

Turto vertintojo UAB „Rezultatas“ atliktos turto vertinimo ataskaitos, kurios buvo pateiktos tiek paskolų komiteto nariams, tiek valdybos nariams, iÅ¡ dalies lėmė Unijos darbuotojų sprendimÄ iÅ¡duoti paskolas įmonėms. 41.2. PrieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovė, teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl, kokiu pagrindu ieÅ¡kinio suma sumažinta iki priteistos 1 926 127,46 Eur. Teismas tik konstatavo, kad ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, kad priteistina 1 926 127,46 Eur suma, bet visiÅ¡kai nenurodė, kokia apimtimi ieÅ¡kinys yra atmestas, nenurodė nei motyvų, nei priežasčių. 41.3.

Valdybos nariai savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metų ne kartÄ akcentavo, kad ieÅ¡kovė neteisėtai į žalos dydį įtraukė delspinigius, nes, kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Teismas, priteisdamas žalÄ iÅ¡ valdybos narių, privalėjo iÅ¡ priteistinos sumos atimti į žalos dydį įskaičiuotus delspinigius. 41.4. IÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, ar žala buvo sumažinta pajiniu įnaÅ¡u ir delspinigiais, ar ne. 41.5. Bankroto administratorius turėjo visas galimybes ir pareigÄ kreiptis į įmones skolininkes laiku, tuomet, kai jos buvo dar gyvuojančios, veiklÄ vykdančios ir mokios įmonės, t. y. 2014-2017 m. BÅ«tent bankroto administratoriaus delsimas, neveikimas ir nulėmė, kad Å¡iuo metu iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonių skolininkių yra mažai tikėtinas.

Bankroto administratorius, o ne Unijos darbuotojai, valdymo organai, nesiėmė jokių skolos išieškojimo veiksmų iš pradinių skolininkių ir skolos perėmėjų. Po skolos perkėlimo naujosios skolininkės vykdė mokėjimus pagal paskolos sutartis, vadinasi buvo mokios.

42. Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atmesti ieÅ¡kovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundÄ , atsakovų D. Č., E. P., I. I., R. P. ir J. R. apeliacinius skundus tenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 42.1. Teismas teisingai įvertino, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų galimybių atgauti skolas iÅ¡ UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“, UAB „Mitlukas“ ir UAB „Vyrukai“.

UAB „Nexus LT“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta jau po Unijos bankroto. Tai pagrindžia, kad Unijos administravimÄ perėmę asmenys turėjo iÅ¡kart imtis priemonių Å¡iam skolininkui tinkamai nevykdant įsipareigojimų. IeÅ¡kovės argumentai, kad iÅ¡ UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai nebÅ«tų jokių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti įsiskolinimus yra paremti tik samprotavimais ir pasvarstymais. IeÅ¡kovė Å¡ioms įmonėms net nereiÅ¡kė reikalavimų. Unijai bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2014 m., tuo tarpu UAB „Statybų kontinentas“ – tik 2016 m.

Ieškovė turėjo galimybę UAB „Statybų kontinentas“ reikšti reikalavimus tada, kada ji tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir turėjo turto. Bankroto administratorius į UAB „Mitlukas“ taip pat nesikreipė. Tai, kad įmonė neteikia finansinių ataskaitų, nevykdo veiklos ar neturi darbuotojų, nereiškia, kad tokia įmonė visiškai neturi jokio turto ar turtinių teisių, į kuriuos ieškovė galėtų nukreipti savo reikalavimus. 42.2. Turto vertinimo ataskaitos negalėjo būti nagrinėjamos bylos dalyku, nes jų pripažinimas negaliojančiomis ieškovei nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių. 42.3.

Teismas galėjo dar labiau sumažinti ieÅ¡kovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį atsižvelgęs, kad ieÅ¡kovė net kelis kartus tikslino ieÅ¡kinį, dėl ko atsakovai buvo priversti teikti ne vienÄ atsiliepimÄ , taip patirdami iÅ¡laidas už procesinių dokumentų rengimÄ . 42.4. Nesutinka su atsakovo ADB „Gjensidige“ ir UAB „Rezultatas“ apeliacinio skundo dalimis, kuriose Å¡ios atsakovės iÅ¡ esmės vienodais argumentais grindžia, kad žalÄ privalėtų atlyginti nebent paskolų komiteto ir valdybos nariai.

J. B., atsižvelgusi į tai, kad vertinimo ataskaitos buvo parengtos profesionalių turto vertintojų, turėjo teisėtÄ pagrindÄ tikėtis, jog juose nurodytos turto vertės yra teisingos. 42.5. IeÅ¡kovės grindžiamÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmės lėmė pačios ieÅ¡kovės veiksmai, nesiėmus tinkamų priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolas ir užtikrinti paskolų vykdymÄ prasidėjus ieÅ¡kovės bankroto procedÅ«rai. 42.6. ADB „Gjensidige“ ir UAB „Rezultatas“ paaiÅ¡kinimai grindžiantys, kad paskolų komiteto nariai tinkamai neatliko pareigų vertinant paskolos iÅ¡davimo galimybę ir skolininkų mokumÄ bei nesiėmė tinkamų priemonių paskoloms iÅ¡ieÅ¡koti, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 44. Apeliantų R. P. ir J. R. teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo paskelbtas, kaip tai numatyta CPK 268 straipsnio 11 dalyje.

Nurodė, kad procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2021 m. birželio 22 d., tačiau EPP sistemoje skiltyje „Dokumento paieška“ matyti, kad sprendimo pasirašymo data yra 2021 m. birželio 25 d. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstama, kai sprendimas yra be motyvų, o šiuo atveju, apeliantų teigimu, nebuvo ne tik motyvų, bet ir iš viso paties sprendimo.

45. CPK 269 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas priimamas per teismo nustatytÄ terminÄ , o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. CPK 268 straipsnio 11 dalis nustato, kad kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas CPK 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nė vienas iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimÄ , sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasiraÅ¡yto sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iÅ¡ teismo rÅ«mų, – teismo rÅ«mų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , raÅ¡tinei teismo nurodytÄ sprendimo paskelbimo dienÄ .

46. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2021 m. gegužės 17 d. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nutarė sprendimÄ skelbti 2021 m. birželio 1 d. 16 val., tačiau 2021 m. birželio 1 d., vadovaudamasis CPK 290 straipsnio 1 dalimi, 77 straipsnio 1 dalimi, nutarė atidėti procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminÄ iki 2021 m. birželio 22 d. 16 val. Taigi, vadovaujantis prieÅ¡ tai paminėta CPK 268 straipsnio 11 dalies norma, konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismui atidėjus sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ 2021 m. birželio 22 d. 16 val., sprendimas bÅ«tent tÄ dienÄ turėjo bÅ«ti įkeltas į teismų informacinę sistemÄ LITEKO ir pasiraÅ¡ytas elektroniniu paraÅ¡u.

Nagrinėjamu atveju, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina apeliantų nurodomas aplinkybes, jog nepaisant to, kad sprendimas formaliai buvo paskelbtas 2021 m. birželio 22 d., pažymint procese iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ â€žieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies“, tačiau sprendimas elektroniniu paraÅ¡u buvo pasiraÅ¡ytas tik 2021 m. birželio 25 d., taip pažeidžiant CPK 268 straipsnio 11 dalyje nustatytÄ sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarkÄ .

47. Kita vertus, nepaisant nustatyto procesinio pažeidimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtinti absoliutÅ«s skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai. Kaip minėta, nors ir pažeidžiant CPK 268 straipsnio 11 dalyje įtvirtintÄ sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarkÄ , tačiau skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnis) ir yra motyvuotas, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas yra be motyvų – nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija nenustatė, jog dėl paminėto procesinio pažeidimo buvo apribota kurios nors iÅ¡ bylos Å¡alių teisė į apeliacijÄ . Apeliaciniai skundai buvo pateikti, priimti, taigi teisė į apeliacijÄ nebuvo prarasta.

48. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepaisant pirmosios instancijos teismo padaryto CPK 268 straipsnio 11 dalyje nustatyto sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarkos pažeidimo, bylos Å¡alių teisė į apeliacijÄ nebuvo apribota, sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintus jo turiniui keliamus reikalavimus – sprendimas yra motyvuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2–3 dalyse nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai.

Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių 49. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė Unija ir UAB „EK Projektai“ 2010 m. gruodžio 21 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 2 150 000 Lt (622 683,04 Eur) paskolos suteikimo UAB „EK Projektai“. Paskolos grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,0600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 25 200 Lt (7 298 Eur). Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėja UAB „EK Projektai“ pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kuria nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2 429 000 Lt (703 487,03 Eur).

Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 96 kartus.

50. Unija ir UAB „Inviza“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 1 468 700 Lt (425 364,92 Eur) paskolos suteikimo UAB „Inviza“. Užtikrinant UAB „Inviza“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , buvo įkeistas 7,25 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 15 500 Lt (4 489 Eur), o pagal turto vertintojos UAB „Rezultatas“ vertinimÄ â€“ 447 752,55 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 100 kartų.

51. Unija ir UAB „Intertekus“ 2011 m. sausio 12 d. sudarė paskolos sutartį dėl 1 981 800 Lt (573 968,95 Eur) paskolos suteikimo UAB „Intertekus“. Užtikrinant UAB „Intertekus“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeistas 7,4 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 300 Lt (3 852 Eur), o UAB „Rezultatas“ nustatyta Å¡io sklypo rinkos vertė – 652 513,90 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 170 kartų.

52. Unija ir UAB „Nexus LT“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 1 805 150 Lt (522 807,58 Eur) paskolos suteikimo. Užtikrinant UAB „Nexus LT“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeistas 12,31 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 83 099 Lt (24 067 Eur), o UAB „Rezultatas“ nustatyta Å¡io sklypo rinkos vertė – 649 038,46 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 27 kartus.

53. Unija ir UAB „Rego Rent“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 1 484 850 Lt (430 042,28 Eur) paskolos suteikimo UAB „Rego Rent“. Užtikrinant UAB „Rego Rent“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeistas 7,77 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 76 524 Lt (22  163 Eur). Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kuria nustatyta žemės sklypo rinkos vertė – 1 563 000 Lt (452 676,09 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 20 kartų.

54. Unija ir UAB „Vyrukai“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur) paskolos suteikimo UAB „Vyrukai“. Užtikrinant UAB „Vyrukai“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeistas 6,00 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®keisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 400 Lt (3 881 Eur), o UAB „Rezultatas“ nustatyta Å¡io sklypo rinkos vertė – 1 306 000 Lt (378 243,74 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 97 kartus.

55. Nustatyta, kad reikalaujamÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovė Unija, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kildino iÅ¡ prieÅ¡ tai paminėtoms bendrovėms – UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ – suteiktų ir negrÄ Å¾intų paskolų, apskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių, iÅ¡skaičiusi Unijai įkeisto ir neparduoto UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ turto vertę (26 044 Eur). IeÅ¡kovė minėtoms bendrovėms suteikė paskolų už bendrÄ 2 933 995,60 Eur sumÄ . Ä®monių negrÄ Å¾intų paskolų suma iÅ¡ viso sudarė 2 787 684,64 Eur, negrÄ Å¾intų palÅ«kanų – 477 248,59 Eur, delspinigių – 413 254,70 Eur.

56. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi Unijai iškelta bankroto byla.

57. ReikalavimÄ atlyginti Unijai padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė Unijos administracijos vadovui D. Č., kuris kartu buvo ir Unijos valdybos narys (vadovo pareigas užėmė laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2013 m. birželio 18 d., o valdybos nario – nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.), Unijos valdybos nariams I. I. (nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. kovo 6 d.) ir E. P. (nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d.), Unijos paskolų komiteto nariams R. P. (nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. balandžio 8 d.), J. R. (buvusi K.) (nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. kovo 6 d.) ir J. B. (nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.), kuri kartu buvo ir paskolų vadybininkė, taip pat paskolų vadybininkui J. Č. bei nekilnojamojo turto vertinimÄ atlikusiai UAB „Rezultatas“ ir turto vertintojos profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“).

58. Ginčas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo dėl Unijos vadovo, valdybos narių, paskolų komiteto narių, paskolų vadybininkų, turto vertintojos ir draudiko civilinės atsakomybės už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ ir žalos dydžio. Dėl bylos dalies nutraukimo 59. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bylÄ dalyje dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis, konstatavęs, kad ataskaitos yra konstatuojamojo pobÅ«džio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių, todėl jos negali bÅ«ti Å¡ios bylos materialinio pobÅ«džio reikalavimo dalyku ir ginčijamos CPK nustatyta tvarka; ataskaitos laikytinos viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti ar paneigti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, todėl vertintinos kaip įrodymas.

Nors, ieškovės teigimu, ji iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau mano, kad reikalavimas dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo neteisingomis ir negaliojančiomis vis tik turėjo būti išspręstas iš esmės, nenutraukiant bylos.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018 40 punktÄ ir jame nurodytÄ teismų praktikÄ ). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipėsi į teismÄ su reikalavimu, nesukeliančiu materialinių teisinių pasekmių, teismas, priklausomai nuo civilinės bylos stadijos, turi nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, atsisakyti priimti reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba tuo pačiu pagrindu bylÄ nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

61. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti atsakovės UAB „Rezultatas“ parengtas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. TV2010/09/20-02, Nr. TV2010/11/16-01, Nr. TV2010/11/09-01, Nr. TV2010/12/07-04, Nr. TV2010/12/07-02 ir Nr. TV2010/09/20-01 negaliojančiomis. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokių teisinių pasekmių siekia tokiu reikalavimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ataskaitos yra tik konstatuojamojo pobÅ«džio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių ir nagrinėjamu atveju yra tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti tam tikras aplinkybes.

Turto vertės nustatymo ataskaitų įvertinimas, t. y. pripažinimas nepagrįstomis ir neteisėtomis, turi tik procesinę paskirtį (Å¡iuo reikalavimu siekiama pagrįsti atsakovės – turto vertintojos – veiksmų neteisėtumÄ ) ir byloje dalyvaujantiems asmenims nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylÄ dėl tokio ieÅ¡kovės reikalavimo. Dėl ieÅ¡kinio senaties 62.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliantės (atsakovės) UAB „Rezultatas“ teigimu, turto vertinimo ataskaitos buvo rengtos 2010 m. rugsėjo mėn.–2010 m. gruodžio mėn., o paskolos iÅ¡duotos laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. sausio mėn. Remdamasi CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, apeliantė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ sieja su paskolų iÅ¡davimo momentu ir, atsižvelgusi į tai, kad ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 2 d., mano, kad Unija praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

63. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, jeigu ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

64. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantė UAB „Rezultatas“ nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ sieja su paskolų iÅ¡davimo momentu, todėl nepagrįstai teigia, kad buvo praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

65. Pagal CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

66. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį dėl bankrutuojančiai įmonei (kredito unijai) padarytos žalos atlyginimo Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė bankroto administratorius, vykdydamas įstatyme jam nustatytÄ pareigÄ ginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoti bÅ«tent nuo to momento, kai apie tokiÄ Å¾alÄ sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius.

Priešingu atveju, laikant, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorių sudarymo momento (ar, kaip nagrinėjamu atveju nurodė apeliantė UAB „Rezultatas“ – nuo paskolų suteikimo momento 2010 m. rugsėjo mėn.–2011 m. sausio mėn.), iš esmės būtų paneigiama galimybė ginti kreditorių ir pačios įmonės teises, pareiškiant tokį ieškinį, jei nuo sandorių sudarymo (nagrinėjamu atveju – paskolų išdavimo momento) iki bankroto bylos iškėlimo būtų praėjęs laiko tarpas, lygus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui tokiam reikalavimui pareikšti.

Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

67. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi Unijai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Paminėta nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 2 d., t. y. nepraėjus trejiems metams nuo nutarties iÅ¡kelti Unijai bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

68. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas nesuėjus trejų metų terminui nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo (2014 m. balandžio 7 d.), nors ir nesiaiÅ¡kinant, kada konkrečiai bankroto administratorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės valdymo organų nario, dalyvių, paskolų komiteto narių, turto vertinimo ir draudimo bendrovės veiksmais įmonei galimai padarytÄ Å¾alÄ , laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės už įmonei padarytÄ Å¾alÄ 69. Kaip minėta, ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl:

1) kredito unijos narių – unijos vadovo, kuris kartu buvo ir valdybos narys, Unijos valdybos narių bei paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės, išdavus nuostolingas paskolas;

2) paskolų vadybininkų, tikrinusių dokumentus ir informacijÄ dėl paskolos iÅ¡davimo, civilinės atsakomybės;

3) turto vertintojos, pateikusios hipoteka įkeičiamo turto nepagrįstÄ vertinimÄ , civilinės atsakomybės;

4) turto vertintojos profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovės civilinės atsakomybės.

70. Toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ paminėtų atsakovų civilinės atsakomybės. Dėl kredito unijos vadovo, valdybos narių ir paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės 71. Ginčo laikotarpiu galiojusi aktuali KUÄ® 2 straipsnio 4 dalis nustatė, kad kredito unija – tai kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių Å«kinius ir socialinius poreikius ir turi licencijÄ verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ Å¡iame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų KUÄ® nustatytų finansinių paslaugų teikimu Å¡io įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę.

72. Juridinis asmuo, bÅ«damas savarankiÅ¡kas civilinės teisės subjektas, Å«kinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus, kurių kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta kitokia organų struktÅ«ra.

73. Pagal KUÄ® 21 straipsnio 1 dalies nuostatas kredito unijoje turi bÅ«ti Å¡ie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, Å¡ių organų funkcijos ir atsakomybė už jų nevykdymÄ yra skirtingi, nes vieni jų atlieka kredito unijos valdymo funkcijÄ , kuri paprastai apima juridinio asmens veiklos planavimÄ , organizavimÄ , vadovavimÄ ir kontrolę, o kiti – priežiÅ«ros funkcijÄ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

74. Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (KUÄ® 21 straipsnio 2 dalis). Visų kredito unijos valdymo organų veikla turėtų bÅ«ti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimÄ , atsižvelgiant į prioritetinį siekį tenkinti narių poreikius ir kaupti tvarų kredito unijos kapitalÄ . KUÄ® apibrėžia kredito unijos valdybos kompetencijÄ (KUÄ® 28 straipsnio 3 dalis) ir administracijos vadovo kompetencijÄ (KUÄ® 29 straipsnio 7 dalis), iÅ¡ to galima spręsti, kad administracijos vadovas atlieka daugiausia administracines funkcijas, pavyzdžiui, organizuoja ir vykdo kredito unijos Å«kinę finansinę veiklÄ , kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis, sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o valdyba yra atsakinga už kredito unijos strateginių tikslų įgyvendinimÄ , nes ji renka ir atÅ¡aukia administracijos vadovÄ , tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles, priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma nevirÅ¡ija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles ir kt.

75. Atsakomybė kredito unijos vadovams už jų pareigų tinkamÄ nevykdymÄ pirmiausia grindžiama jų santykiu su kredito unija, kuri kyla iÅ¡ pasitikėjimu tarp unijos ir jos vadovų pagrįstų pareigų. Tokios fiduciarinės pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymÄ su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), praneÅ¡ti apie interesų konfliktÄ .

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

76. Remiantis KUÄ® 30 straipsnio 1 dalimi, kredito unijos valdybos nariai yra prilyginami kredito unijos vadovams. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kredito unijos valdybos narių kompetencijai priskirtinos ne tik specifinės pareigos, bÅ«dingos bÅ«tent tokio juridinio asmens kolegialaus valdymo organui ir jo nariams, bet ir bendrosios fiduciarinės pareigos, kurios bÅ«dingos visų juridinių asmenų valdymo organų nariams (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Netinkamas Å¡ių pareigų vykdymas gali bÅ«ti pagrindas kredito unijos valdybos nario (narių) civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-684/2019, 30 punktas). Taigi, kredito unijos valdybos nariams civilinė atsakomybė kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip fiduciarines pareigas priimant žalingÄ (nenaudingÄ ) sprendimÄ (nutarimÄ ) pažeidusiems juridinio asmens valdymo organo nariams.

77. Vertinant paskolų komiteto narių atsakomybę pažymėtina tai, kad paskolų komiteto nariai nėra kredito unijos valdymo organo nariai ir jiems atsakomybė nėra taikoma tuo pačiu pagrindu kaip ir kredito unijos vadovams. Kita vertus, paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos organas (KUÄ® 32 straipsnio 3 dalis), kurio narius iÅ¡ kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas (KUÄ® 33 straipsnio 1 dalis). Paskolų komiteto nariai kaip ir visi kiti kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai (KUÄ® 13 straipsnio 9 dalis), o už kredito unijai padarytÄ Å¾alÄ atsako CK nustatyta tvarka (KUÄ® 20 straipsnis).

78. Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, sprendimus dėl nuostolingų paskolų UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“, UAB „Vyrukai“ suteikimo priėmė Unijos valdybos nariai, pritarus Unijos paskolų komitetui.

79. Nustatyta, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ kartu su praÅ¡ymais suteikti paskolas pateikė Unijai turto vertintojos UAB „Rezultatas“ suraÅ¡ytas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos Unijai paskolų grÄ Å¾inimo užtikrinimui ketinamų įkeisti žemės sklypų vertės. Kaip patvirtina bylos duomenys, ataskaitose nurodytos žemės sklypų vertės buvo nuo 20 iki 170 kartų didesnės, lyginant su NTR nurodytomis rinkų vertėmis. Nepaisant tokių akivaizdžiai didelių nekilnojamojo turto rinkos verčių skirtumų, tai nesukėlė jokių abejonių ir įtarimų nei Unijos vadovui, kuris kartu buvo ir valdybos narys, nei Unijos valdybos nariams, nei paskolų komitetui.

80. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad NTR duomenys buvo prieinami vieÅ¡ai ir galėjo bei privalėjo bÅ«ti tikrinami visų sprendimus dėl paskolų iÅ¡davimo procesuose dalyvavusių atsakovų. Akivaizdu, kad esant tokiems esminiams rinkos verčių skirtumams, tai turėjo sukelti tiek valdybos nariams, tiek ir paskolų komitetui pagrįstų abejonių dėl nustatytų verčių tikslumo ir realumo. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovais – tiek valdybos nariais, tiek ir paskolų komiteto nariais, kad jie sÄ Å¾iningai tikrino įmonių, siekiančių gauti paskolas, pateiktus dokumentus.

Tai, kad UAB „Rezultatas“ turto vertės nustatymo ataskaitose yra nurodytos žymiai užaukÅ¡tintos žemės sklypų vertės, atkreiptas dėmesys ir Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos, atlikusios Unijos veiklos patikrinimÄ dėl paskolų suteikimo UAB „EK Projektai“, UAB „Intertekus“, UAB „Inviza“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, 2013 m. balandžio 29 d. inspektavimo ataskaitoje, kurioje pateikta iÅ¡vada, kad Unija neatliko UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitų kokybės vertinimo, neanalizavo nustatytų turto verčių pagrįstumo ir kad tokios turto vertės nustatymo ataskaitos turėjo sukelti pagrįstų abejonių kredito unijos specialistams, atliekantiems įprastas paskolų teikimo ir reguliaraus kredito rizikos vertinimo (monitoringo) procedÅ«ras.

81. Be to, paminėtoje Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos ataskaitoje taip pat nurodyta, kad inspektavimo metu Unija nepateikė jokios informacijos apie paskolų gavėjų veiklÄ , negalėjo paaiÅ¡kinti, ar bendrovės skolininkės iÅ¡vis vykdo kokiÄ nors veiklÄ ; paskutinės ir vienintelės įmonių pateiktos finansinės ataskaitos buvo 2010 m. birželio 30 d., balansinės ataskaitos sudarytos klaidingai; įmonių skolininkių Unijai pateikti verslo planai buvo visiÅ¡kai nepagrįsti, neiÅ¡samÅ«s, todėl teigiamas įvertinimas, priimant paskolų suteikimo sprendimus, rodo arba visiÅ¡kÄ Å¡iuos sprendimus priėmusių Unijos darbuotojų nekompetencijÄ , arba į Å¡iuos planus nebuvo kreipiamas dėmesys; tiek paskolų iÅ¡davimas, tiek tolesnis jų monitoringas buvo vykdomas neatsakingai ir neskaidriai, nesilaikant net minimalių rizikos valdymo standartų; įmonėms suteiktų paskolų grÄ Å¾inimo Å¡altiniai nežinomi, iÅ¡skyrus nereikÅ¡mingas sumas iÅ¡ užtikrinimo priemonių.

82. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valdybos nariai turi veikti sÄ Å¾iningai, protingai ir rÅ«pestingai, bÅ«ti lojalÅ«s unijai, imtis priemonių, kad priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad jie bÅ«tų priimti turint ir iÅ¡analizavus visÄ reikiamÄ informacijÄ , susijusiÄ su skolininko statusu, patikimumu, finansine bÅ«kle, paskolos grÄ Å¾inimo Å¡altiniais, verslo plano realumu, įkaito pakankamumu ir pan., įvertinus galimÄ rizikÄ , pasvėrus verslo sprendimo atsiperkamumÄ , siekiant, kad skolinimas bÅ«tų saugus ir patikimas, kad paskolÄ skolininkas bÅ«tų pajėgus grÄ Å¾inti visų pirma iÅ¡ savo pajamų, kad reikalavimas, esant poreikiui, bÅ«tų galimas patenkinti iÅ¡ įkeičiamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 47 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020, 52 punktas).

83. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito unijos valdybos narių nerÅ«pestingai atliktos pareigos priimant sprendimÄ suteikti paskolas UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“, UAB „Vyrukai“, t. y. tinkamai neįsitikinus, ar paminėtos bendrovės bus pakankamai finansiÅ¡kai pajėgios vykdyti įsipareigojimus ir grÄ Å¾inti paskolas Unijai, taip pat neįsitikinus, ar iÅ¡ įkeičiamo turto ateityje galėtų bÅ«ti tenkinamas Unijos reikalavimas, ar turto vertinimo ataskaitose nurodytos įkeičiamų žemės sklypų vertės, esant akivaizdžiai dideliems skirtumams, lyginant su NTR nurodytomis vertėmis, nustatytos teisingai, patvirtina atsakovų – Unijos valdybos narių – didelį neatsargumÄ , pernelyg didelę rizikÄ , kad suteiktos paskolos skolininkių nebus grÄ Å¾intos ir Unija patirs žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kredito unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingas paskolas, pažeidė fiduciarines pareigas ir dėl to jiems kyla civilinė atsakomybė.

84. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

85. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskolų komitetas skolininkių UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ dokumentus taip pat vertino aplaidžiai, sprendimÄ pritarti paskolos suteikimui priėmė skubotai, neįvertino svarbių abejonių keliančių faktų susijusių su įkeičiamo nekilnojamojo turto rinkos verčių, nustatytų UAB „Rezultatas“ ir nurodytų NTR, esminiais skirtumais.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskolų komitetas netinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas (KUÄ® 13 straipsnio 9 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Priėmus nepagrįstÄ sprendimÄ pritarti paskolų, kurių susigrÄ Å¾inti Unija neteko galimybės, suteikimui, Unija patyrė žalos ir taip pasireiÅ¡kė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad paskolų komiteto nariai, bÅ«dami kredito unijos nariais, netinkamu veikimu ir aplaidžiu neveikimu sukėlė kredito unijai žalÄ , todėl jiems taikytina civilinė atsakomybė bendrais CK nustatytais pagrindais (KUÄ® 20 straipsnis).

86. Apeliantų – Unijos valdybos narių ir paskolų komiteto narių – teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skolos buvo perkeltos mokioms ir patikimoms įmonėms UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, 2013 m. gegužės 21 d. sudarius skolos perkėlimo sutartis, taip siekiant sumažinti rizikÄ , kad skolos nebus grÄ Å¾intos. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡skyrus paminėtus deklaratyvius teiginius, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad skolų perkėlimo sutartys tuo metu buvo sudarytos iÅ¡ tiesų su finansiÅ¡kai pajėgiomis, patikimomis ir mokiomis bendrovėmis, turinčiomis turto ir vykdančiomis veiklÄ , kurios turėjo realių galimybių grÄ Å¾inti Unijai skolas.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ pradinių skolininkių perimtų skolų UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ negrÄ Å¾ino. Be to, nustatyta, kad UAB „Mitlukas“ nuo 2014 m. nebeteikė VÄ® Registrų centrui duomenų, Å¡iuo metu įregistruotas įraÅ¡as apie numatomÄ bendrovės likvidavimÄ . Kitai skolų perėmėjai UAB „Statybų kontinentas“ Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, įmonė Å¡iuo metu jau iÅ¡registruota.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, bylos duomenys patvirtina, kad skolų perkėlimo sutartys buvo sudarytos su įmonėmis (UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“), kurių finansinė padėtis ir galėjimas grÄ Å¾inti Unijai skolas iÅ¡ esmės nebuvo geresnė, nei buvusių skolininkių.

87. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tai, kad be turto įkeitimo UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ iÅ¡duotų paskolų grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas dar ir vekseliais, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad paminėtų paraiÅ¡kas paskolai gauti pateikusių bendrovių dokumentai buvo tikrinami sÄ Å¾iningai. Visų pirma pažymėtina tai, kad vekseliai buvo pateikti be jų suraÅ¡ymo datos, o pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnio 1 dalį, dokumentas, kuriame nėra nurodyta vekselio iÅ¡raÅ¡ymo data, neturi paprastojo vekselio galios.

Taigi vekselis nuo pat pradžių neturėjo vekselio galios, o tai reiÅ¡kia, kad Unijai nuo pat paskolų suteikimo momento teko vekselių neapmokėjimo ir priverstinio jų įvykdymo negalimumo rizika, kuriÄ paskolas vertinę subjektai galėjo ir turėjo pastebėti dar paraiÅ¡kų vertinimo metu. Pažymėtina, kad svarstant paskolų suteikimo klausimus tiek paskolų komitete, tiek valdyboje, vekseliai buvo įvardijami kaip papildoma priemonė, siekiant užtikrinti įsipareigojimų įvykdymÄ laiku bei supaprastinti iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

Tačiau pateiktiems vekseliams neturint vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galios toks paties skolininko iÅ¡duotas vekselis nesudaro prielaidų nei vienam iÅ¡ deklaruotų tikslų pasiekti, o, kadangi jį iÅ¡davė patys skolininkai, tai jis negali bÅ«ti vertinamas ir kaip papildoma paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinanti priemonė. Nepaisant to, į Å¡ias aplinkybes net nebuvo atkreiptas dėmesys.

88. Dėl apeliantų akcentuojamo KB ,,Nacionalinė kredito unija“ laidavimo pastebėtina tai, kad, kaip patvirtina byloje esantys paskolų komiteto ir valdybos posėdžių protokolai, svarstant dėl paskolų suteikimo UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ toks prievolių užtikrinimo bÅ«das net nebuvo vertinamas, nes protokoluose apie tokį laidavimÄ , kaip užtikrinimo priemonę, nėra neužsimenama.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi argumentu, jog suteikiant paskolas, toks užtikrinimo bÅ«das – laidavimas – buvo pateiktas ir jų buvo vertinamas priimant sprendimus suteikti paskolas. Be to, teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad laidavimo sutartis, apie kurių egzistavimÄ , kaip tvirtino Unijos bankroto administratorius, jam iki tol net nebuvo žinoma, atsakovai pateikė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jokie paskolų dokumentai, t. y. paskolų sutartys, valdybos ir / ar paskolų komiteto sprendimai dėl paskolų suteikimo paskolų gavėjams, nenumatė, kad iÅ¡duodant paskolas buvo numatyta pateikti KB ,,Nacionalinė kredito unija“ ar kokios nors kitokios bendrovės laidavimÄ , o laidavimo sutartys kartu su kitais dokumentais Unijos bankroto administratoriui nebuvo perduotos po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sprendžia, jog labiau tikėtina ieÅ¡kovės pozicija, kad laidavimai paskolų suteikimo svarstymo ir jų iÅ¡mokėjimo metu net nebuvo iÅ¡duoti.

Nors, apeliantų teigimu, už UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ laidavo kredito bendrovė „Nacionalinė kredito unija“ – finansiÅ¡kai pajėgi ir stabili įmonė, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, paminėtai kredito bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla (t. y. dar anksčiau negu ieÅ¡kovei), todėl toks laidavimas, netgi jeigu bÅ«tų įrodyta, kad jis iÅ¡ tiesų buvo suteiktas paskolų iÅ¡davimo metu, skolos susigrÄ Å¾inimo galimybių taip pat nepadidina.

89. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų skundo argumentai apie paskolų suteikimo metu egzistavusias dar ir kitas papildomas prievolių užtikrinimo priemones, nepatvirtina, kad sprendimus dėl paskolų suteikimo priėmę subjektai paraiÅ¡kas vertino sÄ Å¾iningai ir dėjo visas įmanomas pastangas patikrinti ir įsitikinti paskolos gavėjų UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ patikimumu ir finansiniu pajėgumu.

90. Pažymėtina, kad nors žala atsirado valdybos ir paskolų komiteto nariams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant bÅ«tinÄ ja žalos Unijai atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas), atsakovams – kredito unijos vadovui ir valdybos nariams bei paskolų komiteto nariams taikytina solidarioji atsakomybė. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

91. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl Unijai padarytos žalos, suteikiant nuostolingas paskolas, yra solidariai atsakingas Unijos vadovas D. Č., kuris kartu buvo ir valdybos narys, Unijos valdybos nariai I. I., E. P. ir paskolų komiteto nariai R. P., J. B. ir J. R. (buvusi K.).

92. Pažymėtina, kad nors apeliantės J. B. teigimu, ji pagal su Unija sudarytÄ darbo sutartį ji buvo priimta į vadybininkės pareigas ir niekada nebuvo Unijos paskolų komiteto nare, tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad J. B. buvo Unijos komiteto nare laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. Be to, iÅ¡ byloje esančių Unijos paskolų komiteto posėdžio protokolų nustatyta, kad J. B., kaip paskolų komiteto narė, dalyvavo 2010 m. lapkričio 17 d. posėdyje, svarstant paskolų suteikimo UAB „Nexus LT“ ir UAB „Rego Rent“ klausimÄ , 2010 m. gruodžio 20 d. posėdyje, svarstant paskolos suteikimo UAB „EK Projektai“ klausimÄ ir 2011 m. sausio 11 d. posėdyje, svarstant paskolos suteikimo UAB „Intertekus“ klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės J. B. skundo argumentai, kad ji nebuvo Unijos paskolų komiteto nare. Dėl paskolų vadybininko civilinės atsakomybės 93. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde atskirai nepateikia motyvų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinys Unijos darbuotojų – paskolų vadybininkų J. Č. ir J. B. – atžvilgiu buvo atmestas (ieÅ¡kinys J. B. atžvilgiu buvo tenkintas, konstatavus, kad ji buvo paskolų komiteto nare), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė savo apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimai buvo atmesti, apeliacine tvarka svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį atsakovų – paskolų vadybininkų – atžvilgiu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

94. Nustatyta, kad atsakovo J. Č. ir J. B. atžvilgiu ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas dėl Unijai padarytos žalos, atsakovams vykdant paskolų vadybininkų pareigas ir netinkamai atlikus paskolos gavėjų bendrosios ir finansinės bÅ«klės įvertinimÄ .

95. Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos, patvirtintos 2010 m. sausio 4 d., 7 punkte nustatyta, kad paskolų vadybininkas atlieka paskolos rizikos įvertinimÄ ir pateikia įvertinimo rezultatus kredito unijos paskolų komitetui. Paskolų komitetui priėmus teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba priima sprendimÄ dėl paskolos suteikimo.

96. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paskolų vadybininko atliktas paskolos praÅ¡ytojo (gavėjo) bendrosios ir finansinės bÅ«klės įvertinimas nėra pagrindas skirti paskolÄ praÅ¡ytojui. Remiantis prieÅ¡ tai aptarta Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarka, paskolos vadybininko atliktas pirminis paskolos praÅ¡ytojo bendros ir finansinės bÅ«klės bei paskolos rizikos įvertinimas yra perduodamas svarstyti paskolų komitetui ir tik pastarajam priėmus teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl paskolos suteikimo, galutinį sprendimÄ dėl paskolos suteikimo priima Unijos valdyba.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paskolų vadybininkas negali bÅ«ti atsakingas už Unijai atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl nuostolingos paskolos suteikimo pagal CK normas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad Unijos valdyba ir / ar paskolų komitetas bÅ«tų tyčia suklaidinti paskolų vadybininkų pateiktais neteisingais vertinimais. Nesant byloje tokių duomenų, darytina iÅ¡vada, kad Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariai, turėdami skolininkų duomenis, reikalingus sprendimui dėl paskolos (ne)suteikimo priimti, tokius sprendimus priėmė patys netinkamai įvertinę arba iÅ¡vis nevertinę gautos informacijos apie bendroves (paskolos gavėjas).

97. Nors, kaip minėta, paskolų vadybininkai dalyvavo praÅ¡ymo suteikti paskolÄ vertinimo procese, tačiau, skirtingai nuo Unijos valdybos ir paskolų komiteto, savarankiÅ¡kų sprendimų, susijusių su paskolos suteikimu, nepriėmė. Minėta, kad iÅ¡ atsakovės – paskolų vadybininkės J. B. – žalos atlyginimas solidariai su kitais atsakovais buvo priteistas, nustačius, kad ji laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. buvo Unijos paskolų komiteto nare. Paskolų vadybininkas J. Č. nebuvo Unijos valdymo organo nariu ir, skirtingai nei paskolų komitetas, jis pagal įstatymÄ nebuvo ir nėra privaloma grandis, priimant sprendimÄ dėl paskolos suteikimo.

98. Taigi apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadybininkai, atlikdami preliminarų paskolos praÅ¡ytojo bendrÄ jį ir finansinės bÅ«klės įvertinimÄ , veikė ne kaip Unijos valdymo organai ar jų nariai, o kaip darbuotojai, todėl dėl jų atsakomybės galėtų bÅ«ti sprendžiama tik remiantis darbo teisės normomis.

99. Kaip matyti iÅ¡ Unijos ieÅ¡kinyje dėstomų argumentų, ieÅ¡kovė, remdamasi ginčo laikotarpiu galiojusiomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis įrodinėjo, kad paskolų vadybininkams, kaip darbuotojams, taikytina visiÅ¡ka materialinė atsakomybė dviem pagrindais: žala buvo padaryta tyčia ir su atsakovais paskolų vadybininkais buvo sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys. 100. Pažymėtina, kad DK 245 straipsnis nustatė, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: ) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). DK 255 straipsnyje įtvirtintos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, kurioms egzistuojant darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ . Vienos iÅ¡ tokių sÄ lygų – jei žala padaryta tyčia (DK 255 straipsnio 1 punktas), jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). 101. Byloje nustatyta, kad Unija su atsakove J. B. 2010 m. gegužės 17 d., o su atsakovu J.

Č. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo sudariusi visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurių 1 punktÄ atsakovai įsipareigojo saugoti bendrovės materialines vertybes, nenaudoti jos turto bei informacijos savo asmeniniams tikslams ir bendrovei atlyginti padarytÄ , dėl teisės pažeidimo, žalÄ . 102. Remiantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jeigu ji padaryta darbuotojui neatliekant ar netinkamai atliekant minėtus veiksmus. Jeigu ji padaryta kitokiais, negu DK 256 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytais veiksmais (neveikimu), tai visiÅ¡ka materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 3 punktÄ , darbuotojui netaikoma (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010). 103. Nagrinėjamu atveju atsakovų – paskolų vadybininkų – darbas, susijęs paraiškų paskoloms gauti pirminiu (preliminariu) vertinimu, nebuvo susijęs su Unijos materialinių vertybių saugojimu, turto ar informacijos panaudojimu asmeninimas tikslams. Kitaip tariant, paskolų vadybininkų tiesioginis darbas, susijęs su paraiškų vertinimu, nagrinėjamu atveju niekaip nepatenka į DK 256 straipsnio 1 dalyje ir / ar visiškos materialinės atsakomybės sutartyse apibrėžtas atsakomybės ribas. 104.

Vertindama apeliantės Unijos argumentus, kad neteisėtus veiksmus paskolų vadybininkai atliko tyčia, teisėjų kolegija pažymi, kad tokių įrodymų byloje nėra. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija nenustatė, kad Unijos valdyba ir /ar Unijos paskolų komitetas buvo tyčia suklaidinti paskolų vadybininkų pateiktais neteisingais paskolų praÅ¡ytojų bendrosios ir finansinės bÅ«klės vertinimais, nuslepiant tam tikrÄ informacijÄ ir pan. PrieÅ¡ingai, tiek paskolų komitetui, tiek ir Unijos valdybai buvo pateikti visi skolininkų duomenys, reikalingi atitinkamam sprendimui dėl paskolos suteikimo priimti, įskaitant ir turto vertintojos UAB „Rezultatas“ ataskaitos, kuriose, kaip minėta, siÅ«lomų įkeisti žemės sklypų vertės buvo akivaizdžiai užaukÅ¡tintos.

Taigi iki Unijos valdybai priimant galutinį sprendimÄ dėl paskolų suteikimo, paskolos praÅ¡ytojų tiek bendrasis, tiek ir finansinis vertinimas buvo atliekamas Unijos paskolų komiteto bei Unijos valdybos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskolų vadybininkų preliminarus paraiÅ¡kų suteikti paskolÄ vertinimas nebuvo atliktas atidžiai ir rÅ«pestingai, tačiau to nepakanka konstatuoti tyčiÄ . 105. Be to, teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad nagrinėjamu atveju priežastinis ryÅ¡ys tarp paskolų vadybininkų veiksmų, preliminariai vertinant paskolų praÅ¡ytojų paraiÅ¡kas, yra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių – Unijai padarytos žalos, nes, kaip jau buvo minėta, galutinis sprendimas suteikti paskolÄ yra priimamas tik tada, kai vertinimÄ atlieka dar du organai, t. y. paskolų komitetas ir Unijos valdyba. 106.

Apibendrindama tai, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo iÅ¡ Unijos darbuotojų – paskolos vadybininkų – priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl turto vertintojos civilinės atsakomybės 107. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kė ne tik kredito unijos valdybos ir komiteto nariams, bet ir turto vertinimÄ atlikusiai UAB „Rezultatas“, motyvuodama tuo, kad įkeistų žemės sklypų vertės buvo nustatytos akivaizdžiai neteisingai. 108.

Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad Unijai paskolos gavėjos UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ pateikė turto vertintojos UAB „Rezultatas“ suraÅ¡ytas Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitas, kuriose nurodytos Unijai paskolų grÄ Å¾inimui įkeistų žemės sklypų rinkos vertės net 20-170 kartų buvo didesnės, nei nurodytos NTR. Kaip minėta, tai, kad UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitose yra nurodytos ženkliai užaukÅ¡tintos žemės sklypų vertės, buvo atkreiptas dėmesys ir Lietuvos banko inspektavimo ataskaitoje. 109.

Pagal TVVPÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 1 dalį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sÄ lygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Å io įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos turtÄ vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, ir, be kita ko, nustatyta, kad savo veikloje turtÄ vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimÄ (2 punktas).

TurtÄ vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumÄ , jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (TVVPÄ® 13 straipsnis). 110. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Rezultatas“ (turto vertintoja) parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkančias ataskaitas, kuriose neteisingai nurodytos žemės sklypų vertės. Kadangi Å¡ios ataskaitos buvo panaudotos turtui įkeisti iÅ¡duodant paskolas, kurios vėliau nebuvo grÄ Å¾intos, konstatuotina, kad vertintojos veiksmai prisidėjo prie žalos Unijai atsiradimo, t. y. egzistuoja teisinis priežastinis ryÅ¡ys tarp UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės žalos, patirtos skolininkėms negrÄ Å¾inus paskolų. 111.

Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Rezultatas“ nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme net neįrodinėjo, kad ataskaitų suraÅ¡ymo metu vertinto turto rinkos vertė atitiko ataskaitose nurodytÄ vertę ir kad įvertintas turtas galėjo bÅ«ti parduotas už ataskaitose nurodyta rinkos kainÄ . Nors, apeliantės UAB „Rezultatas“ teigimu, nei vienas teisės aktas nenustatė Unijai imperatyvios pareigos vadovautis jos parengtomis turto vertinimo ataskaitomis ir jose nustatytomis vertėmis, tačiau pažymėtina, kad tai neatleidžia turto vertintojos nuo pareigos, rengiant turto vertės nustatymo ataskaitas, laikytis TVVPÄ® nuostatų, tinkamai ir rÅ«pestingai atlikti savo, kaip vertintojos, profesines pareigas ir nurodyti teisingas vertinamo turto vertes.

Turto vertinimo ataskaitose esant akivaizdžiai užaukÅ¡tintoms žemės sklypų kainoms, UAB „Rezultatas“, kaip profesionalei, tai neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma, o tai reiÅ¡kia, kad vertintoja ataskaitas parengė aiÅ¡kiai suvokdama, kad jos yra neteisingos ir neobjektyvios. 112. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas aptariamu aspektu analogiÅ¡kose bylose ne kartÄ buvo sprendęs dėl turto vertintojos atsakomybės, nurodęs, kad turto vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos unijai kilimo sÄ lygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas.

Dėl neteisingai atlikto įkeičiamo turto vertinimo užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, neteisėtų veiksmų atlikimo metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimÄ . Atsakovė UAB „Rezultatas“, bÅ«dama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypÄ , turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamÄ Å¾emės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas.

Atsakovė pažeidė TVVPÄ® 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas pareigas, taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ rÅ«pestingumo pareigÄ . Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama jÄ gavusių suinteresuotų asmenų, Å¡ie asmenys jÄ priims kaip teisingÄ ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokiÄ ataskaitÄ parengusiam subjektui. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis priežastinis ryÅ¡ys tarp UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir unijos patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 75–76 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020, 70 punktas). 113. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto vertintoja, kuri aplaidžiai ir nerÅ«pestingai vykdė savo profesinę pareigÄ parengti teisingas turto vertinimo ataskaitas, sÄ moningai nurodydama tikrovės neatitinkančias, akivaizdžiai neprotingas žemės sklypų rinkos vertes, savo veiksmais, kaip minėta, prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei padarymo ir turi atlyginti jÄ kartu su paskolÄ iÅ¡duodančiais subjektais. 114.

Nesutiktina su apeliante ADB „Gjensidige“, kad atsakovams (paskolÄ iÅ¡davusiems subjektams ir turto vertintojai) negali bÅ«ti taikoma solidari atsakomybė. Pažymėtina, kad jau prieÅ¡ tai paminėtoje aptariamu aspektu iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje byloje, sprendžiant turto vertintojos civilinės atsakomybės klausimÄ kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors atsakovės (turto vertintojos) atžvilgiu gali bÅ«ti nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (atsakovės veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, bet jie sudarė sÄ lygas žalai atsirasti), tačiau atsakovės kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu.

Dėl to yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumÄ bei veiksmų bendrumÄ objektyviÄ ja prasme, nes kiekvienas iÅ¡ pažeidėjų – atsakovė (turto vertintoja) ir paskolų komiteto bei valdybos nariai – prisidėjo prie žalos atsiradimo iÅ¡ esmės, be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebÅ«tų atsiradusi. Objektyvusis atsakovės (turto vertintojos) bendrininkavimas pakankamas solidariajai atsakomybei konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020, 72 punktas). 115.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės UAB „Rezultatas“ argumentais, kad remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi ir 6.282 straipsnio 1 dalimi, jai pareikÅ¡tas reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas arba žalos dydis turėjo bÅ«ti sumažintas, atsižvelgiant į pačios ieÅ¡kovės kaltę dėl žalos jai atsiradimo. 116. Turto vertintoja, teikdama profesionalias ir atlygintines paslaugas, prisiėmė TVVPÄ® 13 straipsnyje nustatytus padarinius – atsakomybę už bankui (Å¡iuo atveju – Unijai) teikiamų iÅ¡vadų teisingumÄ .

Å iuo atveju Byloje konstatavus atsakovės UAB „Rezultatas“, kaip turto vertinimo srities profesionalės, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų jos veiksmų ir žalos fakto, UAB „Rezultatas“ negali bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės net ir nustačius Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtus veiksmus. Kadangi byloje konstatuotos atsakovų – Unijos valdybos, paskolų komiteto narių ir turto vertintojos – solidariosios atsakomybės sÄ lygos, t. y. pripažinta, kad dėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių subjektų veiksmų atsirado žala, kitų atsakovų (ieÅ¡kovės valdymo organų ir paskolų komiteto narių) neteisėtas veikimas nesuponuoja sÄ lygų mažinti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Rezultatas“ priteistinos žalos dydį. 117.

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, Unijai padarytos žalos atlyginimÄ priteisęs solidariai tiek iÅ¡ paskolÄ iÅ¡davusių subjektų, tiek ir turto vertintojos UAB „Rezultatas“, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl draudiko civilinės atsakomybės 118. Byloje ginčas taip pat kilo dėl draudiko atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad turto vertintoja UAB „Rezultatas“ savo atsakomybę turto vertinimo laikotarpiu buvo apdraudusi ADB „Gjensidige“, sprendė, kad, galiojus draudimo apsaugai žalos padarymo metu, Unija turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo solidariai tiek draudėjai (turto vertintojai), tiek ir draudikui ADB „Gjensidige“, pažymint, kad draudimo bendrovė solidariai su UAB „Rezultatas“ yra atsakinga dalyje dėl 579 710,14 Eur reikalavimo. 119.

Byloje nustatyta, kad turto vertintoja UAB „Rezultatas“ (draudikas) draudė vertintojo profesinę civilinę atsakomybę savanoriÅ¡kojo draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2012 m. spalio 30 d. pagal kasmet atnaujinamÄ Profesinės civilinės atsakomybės Draudimo sutartį pas draudikÄ UAB DK „PZU Lietuva“ (nuo 2016 m. kovo 1 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pakeitė pavadinimÄ ir teisinę formÄ Ä¯ ADB „Gjensidige“). Draudimo sutartimi buvo sutarta ir visuose draudimo liudijimuose buvo numatyta 289 620 Eur (1 000 000 Lt) draudimo suma. 120.

Taigi turto vertinimo ataskaitų parengimo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. galiojo draudiminė apsauga. 121. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad draudikas ir turto vertintoja (draudėja), sudarydami draudimo sutartis, buvo aiÅ¡kiai apibrėžę draudiko atsakomybės ribas ir numatę, kas pagal Profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 056 (toliau – Draudimo taisyklės) sÄ lygas yra laikoma draudžiamuoju ir nedraudžiamuoju įvykiu.

Draudimo taisyklių 10.1.2 punktas numatė, kad draudžiamuoju įvykiu nelaikoma ir draudikas neatlygina padarytos žalos dėl draudėjo, jo darbuotojų ar jo atstovų tyčinių veiksmų. Draudimo taisyklių 10.1.19 punktas numatė, kad draudikas neatlygina žalos dėl draudėjo ar jo įgaliotų asmenų veiklos, kuriÄ teismas kvalifikuoja kaip nusikaltimÄ ar nustato chuliganizmo požymius, bei tyčinius, didelio neatsargumo veikas, kurių pasekmes draudėjas turėjo numatyti. 122. Å iuo atveju teisėjų kolegija negali nesutikti su atsakove ADB „Gjensidige“, kad, remiantis Draudimo taisyklių sÄ lygomis, įvykis nelaikytinas draudžiamuoju.

Turto vertinimo ataskaitose esant akivaizdžiai užaukÅ¡tintoms žemės sklypų kainoms, vertintojai UAB „Rezultatas“, kaip profesionalei, tai neabejotinai turėjo bÅ«ti ir buvo žinoma, o tai reiÅ¡kia, kad vertintoja ataskaitas parengė aiÅ¡kiai suprasdama, kad jos yra neteisingos ir neobjektyvios. Sutiktina su atsakove ADB „Gjensidige“, kad žinojimas apie profesinės veiklos (paslaugos) neatlikimÄ ar nekokybiÅ¡kÄ atlikimÄ prilyginamas tyčios veiksmams, todėl tokie vertintojos UAB „Rezultatas“ veiksmai, remiantis paminėtomis Draudimo taisyklių 10.1.2. ir 10.1.19 sÄ lygomis, reiÅ¡kia, kad įvykis, kaip minėta, nelaikytinas draudžiamuoju ir dėl to draudikui ADB „Gjensidige“, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali kilti pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , t. y.

Å¡iuo atveju – solidariai atsakyti kartu su UAB „Rezultatas“ dėl žalos Unijai atsiradimo. 123. Be to, nustatyta, kad draudimo sutartis ir ja teikiama draudimo apsauga, taigi ir draudiko įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ draudimo sutarties, pasibaigė dar iki reikalavimo atlyginti žalÄ pareiÅ¡kimo. 124. Draudimo taisyklių 16.1 punktas nustatė, kad jei atsiranda toks įvykis, dėl kurio, draudėjo nuomone, jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas, draudėjas privalo apie tai tuojau, kai tik sužinojo, arba per trumpiausiÄ galimÄ terminÄ nuo sužinojimo, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 30 dienų po draudimo sutarties nutraukimo (ne dėl draudėjo kaltės) ar pasibaigimo dienos praneÅ¡ti draudikui.

Draudimo taisyklių 16.2 punktas numatė, kad per 30 dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo (ne dėl draudėjo kaltės) ar pasibaigimo dienos draudėjas turi teisę praneÅ¡ti apie draudimo sutarties galiojimo metu atsitikusius įvykius, dėl kurių jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas. Å iuo atveju draudikas atlygins draudėjo draudimo sutarties galiojimo metu padarytÄ Å¾alÄ , jeigu reikalavimas dėl praneÅ¡to įvykio bus pareikÅ¡tas draudėjui per vienerius metus nuo draudimo sutarties nutraukimo (ne dėl draudėjo kaltės), pasibaigimo dienos. 125.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad draudikas ADB „Gjensidige“ ir vertintoja UAB „Rezultatas“ buvo aiÅ¡kiai apibrėžę draudiko atsakomybės ribas. 126. Nustatyta, kad draudimo sutartis tarp draudiko ir vertintojos pasibaigė 2012 m. spalio 30 d., o tam, kad galiotų draudimo apsauga, vertintoja (draudėja) UAB „Rezultatas“ ir ieÅ¡kovė Unija turėjo laikytis draudimo iÅ¡mokos mokėjimo sÄ lygų, t. y. draudėja UAB „Rezultatas“ nė vėliau kaip per 30 dienų nuo draudimo sutarties pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 29 d. turėjo informuoti draudikÄ apie galimai netinkamai parengtas ataskaitas ir dėl to galimai gautinÄ pretenzijÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų, tuo tarpu ieÅ¡kovė reikalavimÄ vertintojai UAB „Rezultatas“ turėjo pareikÅ¡ti per vienų metų terminÄ nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 30 d.

Nei viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų nebuvo įvykdyta, nes, kaip patvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovė reikalavimÄ (pretenzijÄ ) draudikui ADB „Gjensidige“ pareiÅ¡kė tik 2016 m. spalio 21 d., o vertintoja UAB „Rezultatas“ apie gautas pretenzijas draudimo bendrovės niekada taip ir neinformavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „Rezultatas“ nepateikus informacijos apie reikalavimÄ (pretenzijÄ ) Draudimo taisyklių 16 punkte nustatytais terminais, nebuvo įvykdyta esminė draudžiamojo įvykio sÄ lyga, todėl sutiktina su apeliante UAB „Gjensidige“, kad įvykis nebegali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju įvykiu. 127.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog atsakovė ADB „ Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ 579 710,14 Eur reikalavimo dalyje, keistina, ieÅ¡kovės Unijos ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės draudimo bendrovės atmetant. Dėl Unijai padarytos žalos dydžio 128. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Unijai padarytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydžio. 129.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad paskolos gavėjų UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ Unijai negrÄ Å¾intų paskolų bendra suma sudaro 2 787 684,64 Eur, nesumokėtos palÅ«kanos – 477 248,59 Eur ir delspinigiai – 413 254,70 Eur, iÅ¡ viso – 3 678 187,93 Eur. Ä®vertinusi tai, kad UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ Unijai įkeistas turtas nėra parduotas, ieÅ¡kovė reikalautos priteisti žalos dydį sumažino jai įkeisto turto verte (26 044 Eur) ir prašė priteisti 3 652 143,93 Eur. 130.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad iÅ¡ įmonių skolininkių (UAB „Inviza“, UAB „EK Projektai“ ir UAB „Intertekus“), kurioms buvo iÅ¡keltos bankroto bylos ir bankroto procedÅ«ros buvo užbaigtos, sugražinti suteiktas paskolas, gauti palÅ«kanas ar delspinigius ieÅ¡kovė neturi galimybės, sprendė, jog sumos, kurių bendra suma sudaro 1 926 127,46 Eur, yra Unijai padaryta žala, kuriÄ ir priteisė. Tuo tarpu Unijos reikalavimÄ atlyginti žalÄ dalyje dėl skolininkių UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ negrÄ Å¾intų paskolų, nesumokėtų palÅ«kanų ir delspinigių, pirmosios instancijos teismas atmetė, konstatavęs, kad bankroto procedÅ«ros nėra užbaigtos (UAB „Nexus LT“) arba pati ieÅ¡kovė nėra iÅ¡naudojusi visų galimybių prisiteisti skolas (UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“). 131.

Apeliantė Unija, nesutikdama su Å¡ia skundžiamo sprendimo dalimi, teigia, kad visi bandymai atgauti skolas iÅ¡ UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ bÅ«tų tik formalÅ«s ir joks realus rezultatas nebÅ«tų pasiektas, nes įmonės nebevykdo jokios veiklos. Tuo tarpu apeliantai – atsakovai D. Č., E. P., I. I., R. P., J. R. ir J. B., nesutikdami su priteistos žalos dydžiu, teigia, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai į žalos atlyginimÄ Ä¯traukė delspinigius ir neatėmė paskolų gavėjų sumokėtų pajinių įnašų. 132.

Visų pirma, vertindama Unijos skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažintos žalos, padarytos Unijai išduodant paskolas skolininkėms UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, dydžio, teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovės bandymai kreiptis į paminėtas įmones ar inicijuoti teisminius procesus iš tiesų būtų tik formalumas, kuris neduotų jokių rezultatų. 133. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Nexus LT“ buvo iškelta bankroto byla, o 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo patvirtintas Unijos 527 749,04 Eur kreditorinis reikalavimas.

PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad UAB „Nexus LT“ bankroto procedÅ«ra nėra užbaigta, nereiÅ¡kia, kad Unija turi realių galimybių atgauti visÄ ar bent dalį skolos. 134. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Unija 2013 m. gegužės 21 d. sudarė dvi Skolos perkėlimo sutartis su UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, pagal kurias skolų perėmėjos UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ perėmė visas teises ir pareigas į UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ skolos dalis (t. 6, b. l. 207-214).

Skolos perkėlimo sutarčių 3 punkte nurodyta, kad pradinių skolininkių negrÄ Å¾intos ir skolos perėmėjai UAB „Mitlukas“ perkeliamos skolos suma sudaro 2 744 000 Lt (794 717,33 Eur), o UAB „Statybų kontinentas“ – 6 904 986,76 Lt (1 999 822,39 Eur). Sutarčių 2 punkte nurodyta, kad pradinių skolininkių skolų dalys skolos perėmėjoms perkeliamos kartu su pradinių skolininkių papildomu pajiniu įnaÅ¡u, kurio bendra suma – 274 400 Lt (79 471,73 Eur) yra perkeliama UAB „Mitlukas“, o 695 245,43 Lt (201 356,99 Eur) suma perkeliama UAB „Statybų kontinentas“. 135.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali nesutikti su ieÅ¡kove, kad Skolos perkėlimo sutarčių sudarymas iÅ¡ tiesų užkirto keliÄ Unijai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tiesiogiai iÅ¡ skolininkių UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, kurių negrÄ Å¾inta skolos dalimi pirmosios instancijos teismas sumažino ieÅ¡kovės reikalautÄ priteisti žalos dydį. Be to, net jei Unija ir turėtų galimybę kreiptis į UAB „Rego Rent“ ir / arba UAB „Vyrukai“ dėl skolos grÄ Å¾inimo, iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų ir bylos medžiagos matyti, kad abi įmonės nevykdo veiklos ir neturi jokio turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreipti kreditorių reikalavimai.

Apeliantė Unija pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ nuo 2012 metų neteikia VĮ Registrų centrui jokių duomenų, nuo 2014 m. UAB „Vyrukai“ buveinė išregistruota, darbuotojų neturi. 136. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad skolas pagal 2013 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutartis perėmusios UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ taip pat yra nebeveikiančios įmonės. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Statybų kontinentas“ buvo iškelta bankroto byla, o 2018 m. liepos 5 d. paminėta bendrovė buvo išregistruota.

Tuo tarpu UAB „Mitlukas“ neteikia VÄ® Registrų centrui jokių duomenų nuo 2014 metų, o 2021 m. liepos 8 d. buvo įregistruotas įraÅ¡as – praneÅ¡imas apie numatomÄ inicijuoti likvidavimÄ . 137. Ä®vertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės reikalautÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta Unijai iÅ¡duodant paskolas UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, konstatavusi, kad nebuvo iÅ¡naudotos visos galimybės atgauti skolas iÅ¡ paminėtų bendrovių.

Kaip minėta, prieÅ¡ tai aptarti byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, galimybė atgauti skolas iÅ¡ skolininkių UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ nėra įmanoma. 138. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalautÄ priteisti 3 652 143,93 Eur žalÄ nepagrįstai sumažino, toliau vertintini atsakovų skundo argumentai dėl to, ar Unija į reikalaujamÄ priteisti žalos sumÄ pagrįstai įtraukė delspinigius ir ar turėjo žalÄ sumažinti skolininkių (paskolos gavėjų) sumokėtais pajiniais įnaÅ¡ais. 139.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė – siekis grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). 140.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). 141.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, sutartyje nustatyti delspinigiai yra iÅ¡ anksto Å¡alių susitarimu nustatyta sankcija už netinkamÄ sutartimi prisiimtų prievolių vykdymÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo netesybas (delspinigius) vertinti kaip iÅ¡ anksto sutarties Å¡alies numatytas gauti pajamas, kadangi tinkamo prievolių įvykdymo atveju, ko paprastai ir tikisi sutartį sudarančios Å¡alys, netesybos nebÅ«tų skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). 142.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje netesybos neatitinka aptartų negautų pajamų kriterijų deliktinės atsakomybės aspektu, nes ieÅ¡kovė negalėjo numatyti gauti netesybas iÅ¡ anksto ir negalėjo pagrįstai tikėtis jų gauti esant normaliai veiklai. Be to, netesybos, kaip sutartiniai nuostoliai, yra per daug nutolusios nuo žalingų atsakovų veiksmų, todėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos taip pat nėra pagrindo konstatuoti. 143.

Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, kad netesybos (delspinigiai) nepagrįstai buvo įskaitytos į Unijos reikalaujamÄ atlyginti žalos dydį. Kaip minėta, netesybos nepatenka į negautų pajamų kategorijÄ deliktinėje atsakomybėje, nes neteisėtų veiksmų atlikimo metu Å¡ių pajamų gavimas nebuvo tikėtinas, taip pat nėra teisinio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir netesybų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės į žalos atlyginimÄ Ä¯skaičiuotos 413 254,70 Eur netesybos iÅ¡skaičiuotinos iÅ¡ Unijos reikalaujamo atlyginti žalos dydžio. 144.

Minėta, kad pagal teisingo žalos atlyginimo principÄ nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimÄ , kuris grÄ Å¾intų jį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų, jei nebÅ«tų neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų. Nagrinėjamoje byloje, jei nebÅ«tų buvę atsakovų neteisėtų žalingų veiksmų, bankrutavusi Unija, tikėtina, bÅ«tų atgavusi suteiktų paskolų sumas bei palÅ«kanas, tačiau bÅ«tų praradusi įmokas už pajus, kuriuos turėtų teisę susigrÄ Å¾inti įmonės skolininkės. 145.

CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala (negrÄ Å¾inta paskola kartu su palÅ«kanomis), ir nauda (pajaus suma) nukentėjusiam asmeniui (kredito unijai), tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų gali bÅ«ti įskaitoma į nuostolius. 146. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , pajaus funkcijos, galimybė juo disponuoti ir jo vertės kintamumas yra reikÅ¡mingos aplinkybės vertinant, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus –aplinkybė, kad sprendimo dėl paskolos sutarties sudarymo metu pajus dengė numatomus skolininko įsipareigojimus, vertintina kaip pateisinanti atsakovų aplaidumÄ tiriant paskolos gavėjo galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ .

Vertinant žalos dydį, pajaus teisinė prigimtis nereikšminga, nes vertinami ne skolininko sutartiniai įsipareigojimai, o atsakovų padarytos žalos dydis, todėl svarbi tik aplinkybė, ar už pajų gauti pinigai liko ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). 147. Taisyklė, kad nauda įskaitoma į žalos dydį tik delikto atveju, yra vienas iš sutartinės ir deliktinės atsakomybės reglamentavimo skirtumų regioniniuose teisės derinimo dokumentuose.

Europos deliktų teisės principų (PETL) 10:103 straipsnis nurodo, kad, nustatant atlygintinų nuostolių dydį, nauda, kuriÄ nukentėjęs asmuo gavo dėl žalÄ sukėlusio įvykio, turi bÅ«ti įskaityta, nebent tai negali bÅ«ti suderinama su naudos tikslu. Taigi, aptariamas straipsnis nustato, kad nuostolių dydis gali bÅ«ti mažinamas, įskaitant į nuostolių dydį dėl neteisėtų veiksmų gautÄ naudÄ (lot. compensatio lucri cum damno). 148. Teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijai, paminėti CK 6.249 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje nukentėjusiam asmeniui naudos įskaitymÄ Ä¯ jo patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius, kaip piniginę žalos iÅ¡raiÅ¡kÄ ), pagrindžia bÅ«tinybę įskaityti gautÄ Unijos naudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, netaikant kredito unijos gautos naudos įskaitymo į patirtÄ Å¾alÄ , kredito unija nepagrįstai praturtėtų.

Unija pagrįstai reikalauja atlyginti patirtÄ Å¾alÄ negrÄ Å¾intos paskolos kartu su palÅ«kanomis forma, bet į atlygintinÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti įskaitoma Unijos gauta nauda, t. y. įmonių – skolininkių sumokti Unijai pajiniai įnaÅ¡ai. 149. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ įmokėjo pajus turėdamos tikslÄ gauti paskolÄ . KUÄ® 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas teisės kredito unijos nariui disponuoti pajiniu įnaÅ¡u ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamÄ pinigų sumÄ kartu su už jÄ mokamomis palÅ«kanomis tol, kol bus grÄ Å¾inta skolinama suma su palÅ«kanomis, susieja kredito unijos nario galimybę disponuoti turimu unijos pajumi su jo gauta paskola iÅ¡ kredito unijos, kurios nariu jis yra.

Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindÄ vertinti ieÅ¡kovės patirtÄ naudÄ ir žalÄ , kaip kilusias iÅ¡ to paties veiksmo CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įskaičiuoti ieÅ¡kovės gautÄ naudÄ â€“ UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ sumokėtus Unijai pajinius įnaÅ¡us, vėliau perleistus UAB ,,Mitlukas“ ir UAB ,,Statybų kontinentas“ į patirtÄ Å¾alÄ . 150.

Nustatyta, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ įnešė į Unija po 100 Lt (28,96 Eur) pajinį įnaÅ¡Ä (iÅ¡ viso 600 Lt arba 173,77 Eur) ir papildomus pajinius įnaÅ¡us, kurie, kaip minėta, kartu su skolininkių negrÄ Å¾intomis skolomis 2013 m. gegužės 21 d. skolų perkėlimo sutartimis buvo perleisti skolos perėmėjoms UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“.

UAB „Mitlukas“ perkelta 2 744 000 Lt skola ir 274 400 Lt papildomas pajinis įnaÅ¡as, o UAB „Statybų kontinentas“ perkelta 6 904 985,76 Lt skola ir 695 245,43 Lt papildomas pajinis įnaÅ¡as. UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ negrÄ Å¾inti kreditai ir nesumokėtos palÅ«kanos, iÅ¡skaičius delspinigius (413 254,70 Eur), sudaro 3 238 889,23 Eur (3 652 143,93 Eur – 413 254,70 Eur).

Ä®skaičius sumokėtus pajus (173,73 Eur) ir papildomus pajus (79 471,73 Eur + 201 356,99 Eur = 280 828,72 Eur) kaip Unijos naudÄ Ä¯ negrÄ Å¾intÄ paskolÄ kartu su palÅ«kanomis (3 238 889,23 Eur) kaip Unijos nuostolius, matyti, kad bankrutavusios Unijos patirta žala yra 2 957 886,78 Eur (3 238 889,23 Eur – 173,73 Eur – 280 828,72 Eur). 151. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Unijai priteistinos žalos dydžio, kaip minėta, ne tik nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės reikalautÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta Unijai iÅ¡duodant paskolas UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, bet, netinkamai taikydamas žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas, net nesprendė klausimo dėl žalos dydžio pagrįstumo, t. y. jos mažinimo delspinigių ir pajinių įnašų sumomis.

Dėl to yra pagrindas pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisiant ieÅ¡kovei Unijai 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 152. Apeliantės Unijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisė jai 10 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudarė 22 115,32 Eur.

Pakeitus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , praÅ¡o pakeisti ir papildomÄ sprendimÄ , priteisiant ieÅ¡kovei 22 115,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 153. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 154.

SkundžiamÄ sprendimÄ pakeitus, perskirstytinos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 155. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų priteisė solidariai. Pažymėtina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, byloje esant keliems atsakovams ir / ar ieÅ¡kovams, yra priteisiamos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas keistinas ne tik dėl perskirstomų Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , bet ir nustatant, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos lygiomis dalimis. 156.

Nustatyta, kad Unijos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio, praÅ¡ymų ir atsiliepimų į atsakovų praÅ¡ymus parengimÄ , konsultacijas ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose ir kt. sudarė 22 115,32 Eur, o atsakovės ADB „Gjensidige“ už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ â€“ 6 050 Eur. 157. Å ioms iÅ¡laidoms pagrįsti atsakovė UDB „Gjensidige“ pateikė 2017 m. liepos 27 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir Nordea banko patvirtinimÄ apie sÄ skaitos apmokėjimÄ 2017 m. rugpjūčio 7 d., ieÅ¡kovė pateikė 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. kovo 31 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. sÄ skaitas ir Swedbank, AB mokėjimų nurodymus, patvirtinančius Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ , taip pat advokatų kontoros LEADELL BalčiÅ«nas ir Grajauskas 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m, gegužės 14 d. pažymas apie suteiktas teisines paslaugas Unijai, nurodant apie 2016, 2019-2021 metais iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas bei patvirtinimÄ , kad visos sÄ skaitos buvo apmokėtos, nurodant ir jų apmokėjimų datas bei mokėjimų numerius. 158.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas ir kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). 159. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovės Unijos sÄ skaitos už advokato pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus, praÅ¡ymus, atsiliepimus į atsakovų praÅ¡ymus, teikiant Unijai konsultacijas ir atstovaujant teismo posėdžiuose buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir apmokėtos 2017–2021 metais, ginčo dėl ieÅ¡kovės patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų dydžio ar jų neatitikimo Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams nekilo, taip pat įvertinusi Unijos patirtų iÅ¡laidų dydį ir kada jos faktiÅ¡kai buvo patirtos bei vadovaudamasi Rekomendacijų 2, 7-8 punktais, įvertinusi bylos sudėtingumÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. 160.

Apeliacinės instancijos teismui skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus, t. y. patenkinus 80,99 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei Unijai iÅ¡ atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ priteistina 17 911,19 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 161. Atsižvelgiant į tai, kad ADB „Gjensidige“ iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ parengiant tik atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį buvo patirtos 2017 m. rugpjūčio mėn. (apmokėta sÄ skaita faktÅ«ra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2017 m.

I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 817,60 Eur. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 044 Eur (2,5 x 817,60 Eur). Kadangi atsakovės ADB „Gjensidige“ praÅ¡omos priteisti 6 050 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį, Å¡ios iÅ¡laidos mažintinos iki 2 044 Eur ir, skundžiamÄ sprendimÄ pakeitus bei ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ draudimo bendrovės atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovei ADB „Gjensidige“ iÅ¡ ieÅ¡kovės. 162.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 275,57 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovės Unijos dalis būtų 52,38 Eur, tačiau ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl šios išlaidos iš jos nepriteisiamos, o iš atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ priteistina 223,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. 163.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė, kaip bankrutavusi bendrovė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieÅ¡kinį. Nuo patenkintos 2 957 886,78 Eur sumos, ieÅ¡kinį teikiant elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, žyminis mokestis sudarytų 11 250 Eur. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus 80,99 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovų valstybei priteistina 9 111,37 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 164. Apeliantų skundus tenkinus iÅ¡ dalies, perskirstytinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 165. IeÅ¡kovė Unija, pateikusi apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinius skundas, prašė priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidas. Kartu su praÅ¡ymu ieÅ¡kovė pateikė advokatų kontoros LEADELL BalčiÅ«nas ir Grajauskas 2022 m. balandžio 14 d. pažymÄ , kurioje advokatų kontora patvirtino, kad suteikė Unijai teisines paslaugas, t. y. parengė apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022.

Pažymoje taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovei 2021 m. birželio ir 2021 m. liepos 31 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MG2100129 ir MG2100152 iÅ¡ viso 4 628,25 Eur sumai, kurios buvo apmokėtos 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. Advokatų kontora patvirtino, kad už suteiktas teisines paslaugas yra visiÅ¡kai atsiskaityta. 166. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina iÅ¡laidų dydį, teismas turi iÅ¡spręsti tokių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iÅ¡ kurių turinio matyti esminiai, tokių iÅ¡laidų patyrimo faktÄ bylÄ nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios iÅ¡laidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o iÅ¡vestiniai, neturi reikÅ¡mės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

Pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys:

1) teismas, kuriam adresuojama pažyma;

2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris;

3) sumos (atskirai) už kiekvienÄ iÅ¡ advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ );

4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). 167. IeÅ¡kovės Unijos pateiktoje advokatų kontoros pažymoje nurodyti visi paminėti duomenys, todėl tokia pažyma pripažintina tinkamu bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančiu įrodymu. 168. Atsakovai R. P. ir J. R., pateikę apeliacinį skundÄ , prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å ioms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė 2022 m. balandžio 15 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir Luminor banko 2022 m. balandžio 25 d. lėšų pervedimo nurodymÄ , patvirtinantį, kad už apeliacinio skundo parengimÄ atsakovas R. P. patyrė 1 000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti paminėtam atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės. 169. Atsižvelgiant į tai, kad Unijos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ buvo patirtos 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. (apmokėtos sÄ skaitos faktÅ«ros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m.

II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 566,40 Eur. Rekomendacijų 8.10 punktas numato, kad už apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 662,88 Eur (1,7 x 1 566,40 Eur), o 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 036,32 Eur (1,3 x 1 566,40 Eur), iÅ¡ viso – 4 699,20 Eur.

Unijos praÅ¡omos priteisti 4 628,25 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. 170. Atsakovo R. P. iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ buvo patirtos 2022 m. balandžio 25 d. (apmokėta sÄ skaita faktÅ«ra), todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 679,30 Eur.

Rekomendacijų 8.10 punktas numato, kad už apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 854,81 Eur (1,7 x 1 679,30 Eur). Atsakovo R. P. praÅ¡omos priteisti 1 000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. 171. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus, t. y. patenkinus 80,99 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei Unijai iÅ¡ atsakovų D.

Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ priteistina 3 748,42 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegijai atmetus 19,01 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovui R. P. priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės Unijos 190,10 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: ,,IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 957 886,78 Eur (du milijonus devynis šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 78 ct) Eur žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 957 886,78 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: ,,Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 17 911,19 Eur (septyniolika tÅ«kstančių devynis Å¡imtus vienuolika eurų ir 19 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I.

I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 558,74 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 74 ct). Priteisti atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 044 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 223,18 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus ir 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 31,88 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 88 ct).

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9 111,37 Eur (devynis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ vienuolika eurų ir 37 ct) žyminio mokesčio, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 1 301,62 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus vienÄ eurÄ ir 62 ct).“ Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 748,42 Eur (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 42 ct) advokato pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų D.

Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 535,48 Eur (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus ir 48 ct). Priteisti atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 190,10 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų ir 10 ct) advokato pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai Marius Bajoras Rasa Gudžiūnienė Agnė Tikniūtė