2013-09-19 Nr. AB-5129-3-61-3-02154-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-1560/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02154-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Neilos transportas“ ir R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Neilos transportas“ ir R. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai UAB „Neilos transportas“ ir R. U. 2012 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydami: 1) UAB „Neilos transportas“ naudai priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), 53 240 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) R. U. naudai priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, 2 000 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti pareiškėjams bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad 2010 m. kovo 26 d. iš UAB „Neilos transportas“ darbuotojo R. U. VSAT pareigūnai paėmė įmonei priklausantį sunkvežimį Volvo FL 6, v.n. (duomenys neskelbtini), o R. U. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu konstatavo, kad nepakanka duomenų nustatyti, kad R. U. neteisėtai gabeno 700 litrus dyzelinio kuro, todėl bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Po šios nutarties paimtas automobilis buvo grąžintas, tačiau per jo sulaikymo laiką pareiškėjai patyrė nuostolių (negautos pajamos bei turto vertės sumažėjimas), nes 2010 m. kovo 30 d. pareiškėjas UAB „Neilos transportas“ buvo sudaręs nuomos sutartį dėl šio automobilio nuomos už 2 000 Lt (plius PVM). Dėl automobilio sulaikymo pareiškėjai 1 metus ir 10 mėnesių (apie 22 mėnesius) negalėjo naudotis sulaikytu automobiliu bei įvykdyti nuomos sutarties 2.2.1 punkto įsipareigojimus, t. y. perduoti automobilį nuomininkui. Nuomos terminas buvo numatytas nuo 2010 m. balandžio 1 d. Per 22 mėnesius, skaičiuojant po 2 000 Lt (ir PVM) pareiškėjas būtų gavęs 53 240 Lt pajamų. Automobilis pirktas 2007 m. kovo 27 d. kredito pagrindu už 24 970 eurų. Automobiliui įmonės veikloje tapus nereikalingam, pareiškėjas priėmė sprendimą jį išnuomoti, nes lizingo įmokų už jį mokėjimas turėjo baigtis tik 2012 m. vasario 27 d. Mokėjimai pagal lizingo sutartį buvo išdėstyti mėnesiais po 454 eurus (1 567,57 Lt). Dėl neteisėtų VSAT pareigūnų veiksmų UAB „Neilos transportas“ privalėjo laukti automobilio grąžinimo ir neperduoti jo nuomininkei UAB „Jurbana“, užsiimančiai automobilių nutempimu ir saugojimu. Dėl to UAB „Neilos transportas“ patyrė 53 240 Lt žalą. Pareiškėjas R. U. dėl kaltinimų padarius administracinį teisės pažeidimą buvo priverstas kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ir patyrė 1 000 litų turtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą R. U. vertina 1 000 litų, nes buvo sugaišta nemažai laiko vykstant į teismą ir pas advokatą, jis patyrė išgyvenimų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 29–33) prašė jo netenkinti.

VSAT paaiškino, kad ji yra netinkamas atsakovas byloje, nes teisinės pasekmės šioje byloje kilo dėl VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnų veiksmų. Dėl žalos atlyginimo atsakovas pažymėjo, kad teismui nepateikta objektyvių įrodymų, kad dėl VSAT pareigūnų kaltės pareiškėjai patyrė turtinę žalą. Teisė į žalos atlyginimą atsirastų tik tuo atveju, jei taikant procesines prievartos priemones, buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie būtų konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai 2010 m. kovo 26 d. tarnybą vykdė pagal Druskininkų užkardos vado patvirtintus Druskininkų užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planus ir pasienio sargybos tarnybinius žiniaraščius, nepažeisdami Sienos kontrolės nuostatų reikalavimų ir privalėjo paimti krovininį automobilį administraciniam teisės pažeidimui ištirti, nes minėto automobilio kuro bakuose į Lietuvos Respubliką buvo gabenama nedeklaruota, akcizais ir PVM apmokestinama prekė – dyzelinis kuras. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo reikalauti neturtinės ar turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjų nurodytos galimai negautos pajamos yra traktuojamos kaip netiesioginiai nuostoliai, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais, o tik pareiškėjų spėjimais, svarstymais bei prognozėmis. Šiuo atveju tarp VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Pareiškėjų skunde nurodytos galimai žalos sukeltos pasekmės – dvasiniai išgyvenimai, nervinė įtampa – nepagrįsti jokiais tai patvirtinančiais dokumentais, todėl pareiškėjų skunde išdėstyti teiginiai nepatvirtina neturtinės žalos padarymo fakto. Be to, prašomos priteisti sumos (1 000 Lt) už advokato paslaugas dydis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateikti skundo motyvai yra vienodi, didžiąją dalį ieškinio sudaro atsakovo administracinės teisės pažeidimo bylos ir Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimo motyvų citavimas. Taigi prašoma suma akivaizdžiai neatitinka bylos sudėtingumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT Varėnos rinktinė su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (b. l. 64–67) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSAT Varėnos rinktinė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnyje, kuriame įtvirtinta atsakomybė už galimai R. U. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytas ir kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Todėl siekiant užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, buvo paimtas pareiškėjo R. U. vairuojamas krovininis automobilis Volvo FL 6, v.n. (duomenys neskelbtini). Daiktų ir dokumentų paėmimas (šiuo atveju – transporto priemonės paėmimas) yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, numatyta ATPK 264 straipsnyje. Surinkus visus įrodymus (nustačius kuro vertę, sužinojus standartinę kuro bako talpą tokio tipo krovininiuose automobiliuose, išmatavus sulaikyto automobilio dviejų kuro bakų tūrį), R. U. 2010 m. gegužės 25 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 92-39. Beje, administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas tik už neleistiną gabento kuro kiekį (700 litrų kuro bakuose ir 20 litrų nešiojamoje kuro talpoje), neįskaitytas kuras, kuris buvo gabentas teisėtai (260 litrų kuro bakuose ir 10 litrų nešiojamoje kuro talpoje). Taigi pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Tiek Druskininkų miesto apylinkės teismas savo nutarime, tiek LVAT savo nutartyje nepripažino Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnų veiksmų neteisėtais, todėl šiuo atveju Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai tinkamai atliko jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Pareiškėjų skunde nurodyta patirta neturtinė žala nepagrįsta jokiais tai patvirtinančiais dokumentais. Nepagrįstas ir pareiškėjų prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo jų prašomų priteisti sumų, nes šiuo atveju jokių sutartinių įsipareigojimų tarp pareiškėjų ir atsakovo nebuvo, todėl ir jokių piniginių prievolių pareiškėjų atžvilgiu atsakovas neturėjo vykdyti. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo reikalauti neturtinės ar turtinės žalos atlyginimo (LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A62-932/2011, Nr. A442-330/2008, Nr. A17-1001/2007).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu (b. l. 75–79) pareiškėjų UAB „Neilos transportas“ ir R. U. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi bei LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnas 2010 m. kovo 26 d. surašė daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, nes paėmė iš R. U. automobilį Volvo (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktą, kuro bakų raktus (b. l. 14). VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnas 2010 m. gegužės 25 d. surašė R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 92-39 dėl to, kad jis 2010 m. kovo 26 d. 23.30 val., vykdamas per Raigardo pasienio kontrolės punktą automobiliu Volvo FL 6, v. n. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs gabeno akcizais ir PVM apmokestinamą prekę: 700 litrų dyzelinio kuro automobilio kuro bakuose, kurie yra pakeisti į nestandartinius, - iš viso 979,20 litro tūrio talpos ir 20 litrų dyzelinio kuro nešiojamoje talpoje (b. l. 12–13). Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11-469-418/2010 administracinę bylą nutraukė (b. l. 5–8). LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2464/2011 Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tapo negalima suėjus senaties terminams (b. l. 9–11). 2012 m. sausio 17 d. pakvitavimas patvirtina, kad R. U. iš VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos paėmė automobilį Volvo v. n. (duomenys neskelbtini) ir 30 litrų dyzelinio kuro bei pretenzijų neturi (b. l. 72).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai žalą kildina iš atsakovo veiksmų sulaikant transporto priemonę Volvo FL 6, v. n. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokią teisę užkardos pareigūnams suteikia Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas (toliau – ir VSAT įstatymas) (2007 m. sausio 12 d. redakcija). Minėto įstatymo 8 straipsnis apibrėžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliojimus, užtikrinant pasienio teisinį režimą ir pasienio kontrolės punktų teisinį režimą, o tarnybos pareigūnų įgaliojimai apibrėžti VSAT įstatymo 20 straipsnyje. Teismas, rėmėsi VSAT įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, 3 bei 4 dalimis, taip pat 20 straipsnio 1 ir 2 punktais.

Bylos duomenys patvirtina, kad pagal VSAT Varėnos rinktinės Imuniteto skyriaus informaciją VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai apie 2 kilometrus nuo Raigardo pasienio kontrolės punkto patikrino krovininį automobilį Volvo FL 6, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuojamą pareiškėjo R. U., kuris įtariamas gabenęs iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką didelį kiekį dyzelinio kuro. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui R. U. protokolas buvo surašytas pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį. LVAT yra ne kartą pabrėžęs, jog transporto priemonės, kuria gabenama kontrabanda, konfiskavimas pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankciją yra neprivalomas, tačiau pagal nuoseklią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010, N444-192/2011 ir kt.). Todėl, teismo vertinimu, VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai, tikrindami transporto priemonę ir nustatę, kad šios transporto priemonės kuro bakai yra pakeisti į nestandartinius bei esant įtarimui dėl galimai ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinio teisės pažeidimo, sulaikydami šią transporto priemonę, pasinaudojo jiems įstatymo suteiktais įgaliojimais ir veikė teisėtai.

Šių teismo išvadų nepaneigia ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimas administracinę bylą nutraukti (b. l. 5–8). Minėtame nutarime teismas nurodė, kad kaltinimas R. U. iš esmės yra grindžiamas VSAT pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Šie pareigūnai, teisme apklausti liudytojais, paaiškino, kad atsukus automobilio Volvo FL 6, v. n. (duomenys neskelbtini), kuro bakus matėsi, kad jie pilni kuro. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą kad automobilio Volvo FL 6, v. n. (duomenys neskelbtini), kuro bakai yra 979,20 litrų talpos. VSAT pareigūnai patvirtino, kad atsukus kuro bakų dangtelius, matėsi, kad jie pilni, tačiau tai prieštarauja protokole nurodytam 700 litrų dyzelinio kuro kiekiui, nes tokiu atveju 979,20 litrų talpos bakai nebūtų buvę pilni. Todėl teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. U. pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį surašytas nepagrįstai, nes nepakanka objektyvių ir patikimų duomenų, kad R. U. neteisėtai gabeno 700 litrus dyzelinio kuro. Kuro kiekis bakuose nebuvo išmatuotas, todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta (b. l. 5–8).

Pažymėjo, kad kuro kiekis nebuvo išmatuotas, nes tą dieną, kai turėjo būti atliekami administracinio proceso veiksmai dėl kuro kiekio nustatymo, buvo įsibrauta į saugomą automobilių aikštelę ir nupjauta kuro padavimo į variklį žarnelė. Nutarime 2010 m. balandžio 13 d. atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2012 m. balandžio 12 d. buvo gautas Druskininkų pasienio užkardos specialisto telefoninis pranešimas apie tai, jog 2010 m. balandžio 12 d. apie 13.36 val. iš jų saugomos automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), krovininio automobilio Volvo v.n. (duomenys neskelbtini), kuro talpyklų kuras išleistas ant žemės (administracinė byla Nr. A211-469-418/2010 b. l. 24). Šie nustatyti duomenys patvirtina, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo užtikrinti įrodymai reikšmingi administracinio teisės pažeidimo bylai. Pažymėtina, kad LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2464/2011 Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą tik tuo pagrindu, kad yra suėję senaties terminai. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad iki pasibaigiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminui, pirmosios instancijos teismas šio termino nepratęsė ir administracinės nuobaudos neskyrė, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tapo negalima. Taigi esant tokiai situacijai, minėtas teismas pripažino, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui yra netikslingas, nes naujo nutarimo skirti nuobaudą priimti nebebūtų galima dėl pasibaigusio termino nuobaudai skirti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, paliktas nepakeistas (b. l. 9–11).

Duomenų, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo pradėtas tyrimas, byloje nėra pateikta. Taip pat nenustatyta, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ydingas, neatitinkantis ATPK 260 straipsnio nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo nutraukti administracinę bylą pagrindas yra išvados, atliktos įrodymų vertinimo pagrindu, pripažinus, kad jų nepakanka kaltumui patvirtinti. Taigi teismas, vertindamas pareigūnų veiksmus šių nustatytų duomenų kontekste, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, pareigūnai veikė neteisėtai ir pažeidė įstatymų reikalavimo nepažeidė. Šiuo aspektu pastebėtina, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Remiantis LVAT praktika, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (LVAT 2005 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005). Todėl ginčo atveju nesant įrodymų, pagrindžiančių neteisėtų veiksmų buvimą, negalima konstatuoti vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų UAB „Neilos transportas“ ir R. U. reikalavimai atlyginti žalą atmetami kaip nepagrįsti.

III. Pareiškėjai UAB „Neilos transportas“ ir R. U. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81–83), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimą, nes neįvertino aplinkybės, jog su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų žinia pareiškėjo vilkikas trečiojo suinteresuoto asmens saugomoje teritorijoje buvo laikomas akivaizdžiai ilgiau nei įstatymais nustatytas nuobaudos skyrimo terminas. 2011 m. gruodžio 30 d. LVAT nutartimi paliekant nepakeistu 2010 m. lapkričio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimą nutraukti bylą, buvo išaiškinta, kad galimas pažeidimas, numatytas ATPK 210 straipsnyje, buvo nustatytas 2010 m. kovo 26 d. Taigi, pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 26 d. Vadinasi, trečiojo suinteresuoto asmens pareigūnai privalėjo žinoti, kad nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. dienos vilkikas yra sulaikytas nepagrįstai ir nuobauda, įskaitant jo konfiskavimą, negali būti skirta. Toks vilkiko sulaikymas tapo beprasmiu ir keliančiu žalą savininkui vien dėl minėtų terminų pasibaigimo, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo, paduodamas apeliacinį skundą ir vilkindamas automobilio grąžinimą, dar labiau apsunkino žalos pasekmes. Jei vilkikas būtų grąžintas 2010 m. rugsėjo 27 d. dieną, tai nuo 2010 m. balandžio 1 d. dienos savininkas UAB „Neilos transportas" būtų patyręs tik 6 mėnesių žalą negautų nuomos pajamų forma (14 520 Lt). Šiuo atveju turi būti taikomas VSAT įstatymas bei Civilinis kodeksas (6.246 straipsnis ir 6.271 straipsnio 4 dalis). Priešingas aiškinimas lemtų situaciją, kai tai, kas neparašyta VSAT įstatyme, nepriklausytų vykdyti šios tarnybos pareigūnams. Tokia teisinė situacija būtų netoleruotina, pažeistų konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir trukdytų Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prievolės atlyginti žalą realiam įgyvendinimui tik tuo pagrindu, kad žalą padarė valstybės pareigūnas. Pareiškėjų manymu, nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo (CK 6.251 straipsnis) principą, valdžios institucijų darbuotojų prievolės elgtis atidžiai ir rūpestingai taikymo pareigą (CK 6.246 str. ir 6.271 str.), nepagrįstai apsiribojo vien tik VSAT įstatyme išvardintų VSAT pareigūnų įgaliojimų išvardinimu ir neatskleidė bylos esmės.

Iš esmės pareiškėjai sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad trečiojo suinteresuoto asmens pareigūnai turėjo teisę, esant įtarimui, kad daromas teisės pažeidimas, 2010 m. kovo 26 d. laikinai sulaikyti vilkiką aplinkybių išsiaiškinimui. Tačiau 2010 m. balandžio 12 d. apie 13.36 val., paaiškėjus, kad nustatyti tikrojo kuro kiekio neįmanoma, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, pareigūnai turėjo suvokti, jog tolimesnis brangaus kitam asmeniui priklausančio daikto sulaikymas tampa beprasmiu, jo konfiskavimas neįmanomas neįrodžius pradinių įtarimų ar prielaidų. Dėl to teismas, sistemiškai taikydamas Konstitucijos, CK ir VSAT įstatymo nuostatas, galėjo ir turėjo prieiti prie išvados, kad teisėtas sulaikymas pateisintinas ir žalos nepadarymas šių teisės aktų prasme yra tik 2010 m. kovo 26 d. – 2010 m. balandžio 12 d. laikotarpiu, t. y. 17 dienų. Per vieną dieną, paskaičiavus bendrą žalos dydį (2000 Lt plius PVM per mėnesį) vidutiniškai prarandama apie 17,56 litus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT Varėnos rinktinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 88–90) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimą, nes Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai 2010 m. kovo 26 d., sulaikydami pareiškėjo R. U. vairuojamą krovininį automobilį, veikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus ir privalėjo veikti ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pats R. U. jokių pareigūnų veiksmų neskundė. Administracinio teisės pažeidimo byloje paimtų daiktų (dokumentų) klausimas (konfiskuoti, grąžinti) išsprendžiamas priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Yra vykdomas tik įsiteisėjęs nutarimas. Kadangi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.11-469-418/2010 buvo apskųstas LVAT, todėl nebuvo pagrindo R. U. grąžinti paimtą automobilį. Pažymėtina, kad ir pats R. U. nesikreipė su prašymu dėl automobilio grąžinimo. Taigi pareiškėjų apeliacinio skundo teiginys, kad Varėnos rinktinė paimtą krovininį automobilį turėjo grąžinti 2010 m. rugsėjo 27 d. yra nepagrįstas. Be to, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos teisminio nagrinėjimo metu R. U. (būdamas UAB „Neilos transportas" direktoriumi) neinformavo apie sudarytą paimto automobilio nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs administracinę bylą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai veikė neteisėtai ir pažeidė įstatymų reikalavimus. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, neatsiranda pagrindo reikalauti neturtinės ar turtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 91–92) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjų UAB „Neilos transportas“ ir R. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų teisė į žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl transporto priemonės, vykstančios per pasienio kontrolės punktą, sulaikymo įtarus neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių (dyzelino) gabenimą. Pareiškėjai skunde teismui nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, 2010 m. kovo 26 d. nepagrįstai įtarę, kad automobiliu Volvo FL 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabenama 700 litrų dyzelino, paėmė automobilį, jo registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, užvedimo raktą, kuro bakų raktus, 30 litrų talpą su dyzelinu ir neteisėtai automobilį sulaikė iki teismo nutarimo įsiteisėjimo. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodytos aplinkybės, prieštaraujančios byloje surinktai medžiagai. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. A 2.11-469-418/2010 administracinė byla buvo nutraukta.

CK 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie turi būti susiję priežastiniu ryšiu su patirta žala, nes CK 6.246–6.248 straipsniai numato, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: būtų padaryta žala; žala būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais; neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sietų priežastinis ryšys. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį galėtų būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjams.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai teigė, kad Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai neteisėtai 2010 m. kovo 26 d. surašė daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, neteisėtai pareiškėjui R. U. 2010 m. gegužės 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 92-39 ir sulaikė automobilį Volvo FL 6 iki nutarties įsiteisėjimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodyti neteisėti VSAT veiksmai kaip būtinoji žalos atlyginimo sąlyga. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir išdėstytų motyvų nekartoja, kartu pabrėždama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas pareigūnų veiksmų teisėtumą transporto priemonės patikrinimo ir sulaikymo metu, nagrinėjo, ar jie veikė savo kompetencijos ribose, ar buvo pakankamai duomenų, kurie pagrįstų įtarimus dėl galimo teisės pažeidimo – neteisėto akcizais apmokestinamų prekių (dyzelino) gabenimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareigūnai vadovavosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 8 straipsniu, apibrėžiančiu tarnybos įgaliojimus užtikrinant pasienio režimą ir pasienio kontrolės punktų teisinį režimą. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad tarnyba kontroliuoja asmenis ir transporto priemones, atvykstančius į pasienio kontrolės punktus; 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad praleisdama asmenis per pasienio kontrolės punktus, kuriuose nėra muitinės įstaigų, tarnyba užtikrina, kad būtų laikomasi daiktų, už kuriuos imami importo (eksporto) muitai ir kiti mokesčiai, ar kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai, nustatytų gabenimo normų.

Nustačiusi muitų taisyklių pažeidimą ar kontrabandos gabenimo faktą, tarnyba sulaiko asmenis, transporto priemones ir per sieną gabenamus krovinius, kol bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas (Valstybės sienos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Be to, tarnybos pasienio pareigūnai turi teisę tikrinti krovinių dokumentus, atlikti asmenų apžiūrą, įtariamus pažeidėjus pristatyti asmenybei nustatyti ir protokolui surašyti (Įstatymo 20 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įtarimus dėl sulaikytosios transporto priemonės pritaikymui neteisėtam degalų gabenimui kėlė aplinkybė, kad jos kuro bakai buvo pakeisti į nestandartinius.

VSAT pareigūnai, teisme apklausti liudytojais, parodė, kad atsukus sulaikyto automobilio kuro bakus, kurių talpa 979,20 litrų, matėsi, kad jie yra pilni. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima pareigūnų veiksmus, sulaikant transporto priemonę ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, kad tokie pareigūnų procesiniai veiksmai laikytini teisėtais, kai jų atlikimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pakankamas prielaidas įtarti apie daromą teisės pažeidimą.

Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija, ištyrusi transporto priemonės sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybes, pripažįsta, kad VSAT pareigūnai buvo nustatę pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių jų įtarimus dėl daromo teisės pažeidimo, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo jų vertinti kaip neteisėtų.

Pareiškėjai taip pat neginčija transporto priemonės sulaikymo ir administracinio teisės protokolo surašymo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, faktinių aplinkybių. Savo teiginius dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo jie grindžia administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo faktu, tačiau, kaip jau buvo minėta, toks faktas savaime nėra pagrindas pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ATP bylos nutraukimo aplinkybes. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. A 2.11-469-418/2010 administracinė byla buvo nutraukta konstatavus, kad kuro kiekis bakuose nebuvo išmatuotas, todėl nepakanka objektyvių ir patikimų duomenų, kad pareiškėjas R.

U. neteisėtai gabeno 700 litrų dyzelinio kuro automobilio bake, o už 20 litrų kuro, kuris buvo gabenamas nešiojamoje talpoje, sumokėjo akcizą ir PVM. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-62-2464/2011 Druskininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimas nutraukti bylą buvo paliktas galioti iš esmės kitų motyvų pagrindu – nustačius, kad pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus taikymo senaties terminai ir teisena tapo negalima.

Nutraukiant teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo suėjus senaties terminui apeliacine tvarka nebuvo tikrinamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pažeidimo aplinkybių, nebuvo tiriami įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys įtariamojo pažeidėjo kaltę, todėl byloje nebuvo nustatyti jokie prejudicinę reikšmę turintys faktai, tarp jų ir patvirtinantys ar paneigiantys pareigūnų veiksmų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybes, pagrįstai šioje byloje tyrė VSAT pareigūnų veiksmus savarankiškai, vertino iš naujo visas reikšmingas aplinkybes ir darė išvadas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą.

Teismas atsižvelgė, kad kuro kiekis automobilio bakuose liko neišmatuotas tik dėl to, kad nenustatytomis aplinkybėmis iš sulaikyto automobilio bakų dyzelinas buvo išleistas ant žemės, tai niekaip nesusiję su VSAT pareigūnų veiksmų teisėtumu sulaikant transporto priemonę ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Aplinkybė, kad pažeidėjas vėliau – 2010 m. lapkričio 2 d. sumokėjo akcizą ir PVM už nešiojamoje talpoje gabentą 20 litrų dyzelino, taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo pareigos deklaruoti šį per sieną gabenamo kuro kiekį.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodyti neteisėti VSAT pareigūnų veiksmai, yra pagrįsta byloje ištirtais įrodymais ir tinkamu teisės normų aiškinimu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, jog VSAT pareigūnai, žinodami, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik per 35 straipsnyje nustatytus terminus, praėjus 6 mėnesiams (ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui), negrąžindami sulaikyto automobilio, elgėsi neteisėtai, ir dėl tokių veiksmų pareiškėjų nuostoliai labai padidėjo. Nors ši aplinkybė buvo lakoniškai nurodyta pareiškėjų skunde, pareiškėjai dėl jos įrodymų nei argumentų pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl teismo sprendime VSAT neteisėti veiksmai nebuvo plačiau aptariami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrindą – taip pat ir neteisėtus veiksmus – tenka pareiškėjui, teismas tik vertina tuos duomenis ir argumentus, kurie yra byloje pateikiami. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Valstybės sienos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 4 dalis tarnyba sulaiko asmenis, transporto priemones ir per sieną gabenamus krovinius, kol bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas, tai buvo nurodyta ir skundžiamame teismo sprendime. Papildydama pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas VSAT nesuteikia diskrecijos pačiai spręsti dėl sulaikytų transporto priemonių grąžinimo, kol nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, apeliacinio skundo argumentas, kad VSAT pareigūnai nepagrįstai apsiribojo vien įstatyme numatytų įgaliojimų vykdymu yra atmesti, nes prieštarauja vienam iš pagrindinių administracinės teisės principų, kuris numato, kad leidžiama veikti tik tuo būdu, kuris numatytas įstatyme. Dėl to ir minėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų UAB „Neilos transportas“ ir R. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė