2024-04-24 Nr. AB-6637-3-62-3-00329-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-229-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00329-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2024 m. vasario 18 d. prašymą bei pareiškėjai pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

II. Regiono administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos A. M. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatyme) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra nustatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jeigu teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 17 straipsnio nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad administracinis teismas suinteresuoto asmens skundą imasi nagrinėti tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas akcentavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus, o pagal 4 dalį – viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas.

Teismas padarė išvadą, kad skundą teismui suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, kai jo atžvilgiu yra priimtas neigiamas kompetentingo administravimo subjekto sprendimas ar yra vilkinama išspręsti keliamą klausimą. Tik tokiu atveju būtų pagrindas vertinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą turėtų nagrinėti administracinis teismas. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.

Teismas nustatė, kad pareiškėja su paklausimu į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę kreipėsi 2024 m. vasario 18 d., o skundą dėl institucijos neveikimo teismui pateikė 2024 m. vasario 23 d. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog skundas dėl institucijos neveikimo teismui buvo pateiktas nepasibaigus įstatyme nustatytam klausimo išsprendimo terminui. Teismas akcentavo, kad jis nėra institucija, turinti kompetenciją viešojo administravimo subjektą įpareigoti priimti konkretų sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, jo kompetencija yra spręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ar vilkinimo išspręsti keliamą klausimą. Teismas nenustatė, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, todėl, remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjos A. M. skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo jai priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

A. M. paaiškina, kad ji su 2024 m. vasario 18 d. paklausimu dėl pėsčiųjų tako elektroniniu paštu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A.. Siųsdama minėtą paklausimą, pareiškėja prie jo pridėjo atskirą prašymą, kuriame nurodė, kad siunčia paklausimą, ir prašė atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus, tačiau ji prašomos pažymos (informacijos) apie priimtus dokumentus negavo.

A. M. nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus bei skundus dėl šių viešųjų paslaugų. Prašymų ir skundų nagrinėjimas yra reglamentuotas Taisyklių IV skyriuje. Pagal Taisyklių 35 punktą, prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją, o Taisyklių 42 punkte yra įtvirtinta, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas; Taisyklių 31 punkte yra nurodyta, kad priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus.

A. M. nurodo, kad negavusi atsakymo, ji pateikė skundą teismui, kuriame prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2024 m. vasario 24 d. prašymą bei pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Skunde pareiškėja labai aiškiai nurodė, kad kreipiasi dėl prašymo, o ne dėl paklausimo.

A. M. nuomone, nepateikdamas jokio atsakymo (sprendimo) į prašymą dėl pažymos (informacijos) pateikimo apie priimtus dokumentus, atsakovas suvaržė jos teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją bei, pažeisdamas teisės normose įtvirtintus reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtinus veiksmus. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepagrįstai jai kliudo gauti informaciją ir taip pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio nuostatas, kuriuose yra įtvirtinta asmens, o taip pat ir pareiškėjos, teisė gauti informaciją. Toks atsakovo A. M. teisės gauti informaciją ribojimas nėra grindžiamas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Neatlikdamas pareigos dėl jam privalomo administracinio veiksmo, atsakovas taip pat pažeidė pareiškėjos teisę į gerą administravimą, taip, kaip ši teisė yra suprantama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, jog Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, A. M. teigia, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas per įstatyme nustatytą terminą nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu; savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas.

Remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 2 dalies bei 88 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėja pažymi, kad skundą teismui suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto neigiamas sprendimas ar vilkinimas išspręsti keliamą klausimą. Tik tokiu atveju būtų pagrindas vertinti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą turėtų nagrinėti administracinis teismas. A. M. akcentuoja, kad šiuo atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, vilkina atlikti jam Taisyklių 31 punkte nurodytą administracinį veiksmą.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji į teismą kreipėsi su reikalavimu įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriam priimti, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, dar nėra suėjęs terminas. Pažymi, kad teismas šiam ginčui taikė ne tą teisės normą, t. y. jis taikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos; jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų; asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

A. M. pažymi, kad teismas gali įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kai tarp šalių yra kilęs ginčas – atsakovas arba atsisako atlikti prašomus veiksmus, arba per įstatymo nustatytą terminą jų neatlieka. Taisyklių 31 punkte yra nustatytas konkretus terminas viešajam subjektui atlikti administracinį veiksmą – 3 darbo dienos nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos, naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją, turi būti išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus, kaip yra išreikštas asmens pageidavimas. Šiuo atveju buvo aiškiai išreikštas ir pateiktas pareiškėjos prašymas, todėl kilusiam ginčui turi būti taikomas Taisyklių 31 punktas, o ne Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, A. M. skundas turi būti priimamas ir nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas bei pagrįstumas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, jog A. M. skundas dėl institucijos neveikimo teismui buvo pateiktas nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį turėjo būti išspręstas pareiškėjos kreipimasis. Teismas nenustatė, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodę, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusiam asmeniui viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-606-789/2023).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Nustatyta, kad pareiškėjos atstovas Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 18 d. išsiuntė 2024 m. vasario 18 d. paklausimą dėl pėsčiųjų tako, jungiančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų), bei prašė atsakyti į paklausime nurodytus klausimus. Minėtame elektroniniame laiške buvo prašoma pateikti informaciją apie priimtus dokumentus. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnė, atsakydama į minėtą elektroninį laišką, 2024 m. vasario 19 d. elektroniniame laiške nurodė, kad, be kita ko, minėtas pareiškėjos paklausimas buvo persiųstas Prienų savivaldybės administracijai elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja savo skunde prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2024 m. vasario 18 d. prašymą bei pareiškėjai pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką yra nustatyta pareiškėjui, kurio suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pareiškėjas turi teisę suformuluoti ne bet kokį skundo reikalavimą, o tokį, kuris atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Kaip jau minėta, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams; administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Nors kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, Taisyklių 31 punkte yra nustatytas konkretus terminas viešajam subjektui atlikti administracinį veiksmą – 3 darbo dienos nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos, naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją, turi būti išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus, kaip yra išreikštas asmens pageidavimas, tačiau informacijos apie priimtus dokumentus pateikimas ar nepateikimas negali būti laikomas pažeidimu, dėl kurio galėtų būti paduotas skundas teismui. Nagrinėjamu atveju teisinės pasekmės pareiškėjai A. M. galėtų kilti tik išnagrinėjus jos pareiškimą dėl pėsčiųjų tako ir priėmus sprendimą, o tokiu atveju, jeigu per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą atsakymas nebūtų pateiktas, A. M. įgytų teisę skųsti institucijos neveikimą. Pareiškėjai teikiant skundą pirmosios instancijos teismui, sprendimas dėl minėto jos pareiškimo nebuvo priimtas, taip pat nebuvo suėjęs terminas, per kurį sprendimas turi būti priimtas.

Nors A. M. savo teisių pažeidimą ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnės neveikimą grindė tuo, kad jai nebuvo pateiktas atsakymas į 2024 m. vasario 18 d. prašymą atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus, tačiau yra akivaizdu, jog tai pareiškėja netinkamai vertina kaip savo galimą teisių pažeidimą, dėl kurio galėtų būti pateiktas skundas administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad informacijos apie priimtą nagrinėti jos pareiškimą pateikimas ar nepateikimas yra procesinio pobūdžio veiksmas, kuris su A. M. materialiųjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nėra susijęs bei jokių teisinių pasekmių jai nesukelia ir negali sukelti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. M. atskirasis skundas atmetamas.

Įvertinus tai, kad pareiškėjos skundą buvo atsakyta priimti ir administracinė byla nebuvo iškelta, teismo išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė