5aed29c2-e632-44af-80cb-831347c862c0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3174-912/2016(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40547-2015-7)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.16 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus,sekretoriaujant Ligitai NorkÅ«nienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. J., jo atstovui advokatui S. L., atsakovės UAB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) atstovei S. M.,žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

J. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „Baltijos polistirenas“, nustatė: IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 24 497 Eur draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovas nurodė, kad buvo sužalotas dirbdamas darbo vietoje, o darbdavio draudikas iÅ¡mokėjo per maÅ¾Ä draudimo iÅ¡mokÄ ir atlygino ne visÄ draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kinys grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo trečiojo asmens darbovietėje Å«kio darbininku-suvirintoju.

Darbo metu 2014 m. balandžio 2 d. polistireninių pakuočių gamybos ceche ieškovas keitė sandarinimo tarpinę EPS granulių išpūtimo įrenginiui „VSD 1000“. Sudirbtus žaliavos išmetimo užsklandai, ieškovo kairė ranka prispausta prie žaliavos išmetimo liuko ir sužalota: sužaloti kairysis dilbis, žastas, riešo ir pirštų tiesiamieji raumenys, stipininis nervas, lūžo dilbio kaulai. 2014 m. balandžio 30 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. 2015 m. gegužės 28 d. ieškovui nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.Nelaimingo atsitikimo darbe metu atsakovė buvo apdraudusi ieškovo darbdavio – trečiojo asmens – civilinę atsakomybę.

IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Atsakovė 2014 m. liepos 29 d. sprendime nustatė ieÅ¡kovui padarytos žalos dydį – 16 000 Lt, nutarė atlyginti ieÅ¡kovui 1/2 žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (8000 Lt), atskaičiusi 1000 Lt iÅ¡skaitÄ , nes dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas ir darbdavys, ir darbuotojas, o abiejų asmenų veiksmai turėjo vienodos įtakos žalai atsirasti. Atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo 7000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas nesutiko su iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiu, 2015 m. liepos 13 d. pateikė pretenzijÄ ir prašė padidinti draudimo iÅ¡mokÄ iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tu padidino neturtinės žalos dydį iki 40 000 Lt, jÄ sumažino per pusę ir papildomai ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 12 000 Lt. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta 19 000 Lt (5502,78 Eur). IeÅ¡kovas 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikė antrÄ pretenzijÄ , prašė papildomai iÅ¡mokėti 9207 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , bet atsakovė 2015 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tu nesutiko to padaryti. IeÅ¡kovas teigia, kad patyrė 30 000 Eur neturtinės žalos, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 24 497 Eur (30 000 – 5502,78 = 24 497,22).IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė neįvertino ieÅ¡kovo skausmo ir iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimų.

Po 2014 m. balandžio 2 d. nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas nuvežtas į gydymo įstaigÄ , operuotas, jam atlikta stipinkaulio, alkÅ«nkaulio, žastikaulio osteosintezė iÅ¡orinės fiksacijos aparatu, persodinta oda. Po operacijos ieÅ¡kovas stacionariai gydytas iki 2014 m. balandžio 18 d. ieÅ¡kovas nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. vėl gydytas gydymo įstaigoje, jam 2014 m. balandžio 25 d. atlikta pakartotinė operacija – iÅ¡ dilbio ir žastikaulio atidalyta bei paÅ¡alinta negyvybinga raumenų masė.

IeÅ¡kovas 2014 m. gegužės 22 d. operuotas trečiÄ kartÄ â€“ paÅ¡alintas stipinkaulio galvos fragmentas, papildomai suvaržytas iÅ¡orinės fiksacijos aparatas. IeÅ¡kovas 2014 m. lapkričio 18 d. operuotas ketvirtÄ kartÄ , nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. gydytas gydymo įstaigoje, 2015 m. balandžio 17 d. atlikta penkta operacija – sausgyslių transpozicija. Taigi per metus ieÅ¡kovui atliktos penkios chirurginės operacijos. IeÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo padariniai tęstiniai, ilgalaikiai, nes gydytojai nurodė, kad ieÅ¡kovas nebevaldys kairės rankos nuo alkÅ«nės srities, nors iki pensijinio amžiaus jam liko 15 metų.

IeÅ¡kovas negali valdyti kairės rankos nuo alkÅ«nės, todėl jaučiasi nevisavertis, patiria depresijÄ .IeÅ¡kovas tvirtina, kad atsakovė, nustatydama draudimo iÅ¡mokos dydį, neatsižvelgė į 1 000 000 Lt (289 620 Eur) draudimo sumÄ . Atsakovė iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ 4 proc. draudimo sumos. Daugiau draudžiamųjų įvykių nebuvo. Dėl to, ieÅ¡kovo nuomone, jam iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis neteisingas, neprotingas ir nesÄ Å¾iningas.IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė neteisingai sumažino atlygintinos žalos dydį 50 proc. draudžiamojo įvykio atsiradimÄ siejant tik su teisėtais veiksmais padaryta žala, draudimo sutartis netektų prasmės, nes draudimo apsauga pagal darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį, apima ne tik teisėtais, bet taip pat ir neteisėtais tiek darbdavio, tiek darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Reikalavimas užtikrinti darbų saugÄ absoliutus, todėl darbdavys privalo apsaugoti darbuotojo interesus net ir tada, kai žalos atsiranda pažeidžiant įrenginių ir mechanizmų eksploatavimo taisykles, darbuotojų saugos darbe reikalavimus. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pažeidė saugaus darbo reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas mažinti žalos dydžio.Pagal CK 6.104 straipsnio 3 dalį, draudikas neatleidžiamas nuo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žalos gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalÄ asmens kaltės. Kaltė negali bÅ«ti pagrindas padarytai žalai sumažinti.IeÅ¡kovo kairioji ranka sužalota dirbant su padidinto pavojaus Å¡altiniu – EPS granulių iÅ¡pÅ«tino įrenginiu.

Atlygintinos žalos dydžiui neturi reikÅ¡mės nei nukentėjusiojo, nei trečiojo asmens kaltė, nes žalos padarė padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Vertindama ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį, atsakovė atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, t. y. be kita ko, pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).Vertindama neturtinės žalos dydį, atsakovė atsižvelgė taip pat ir į panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose teismų priteistus neturtinės žalos dydžius ir nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė 40 000 Lt neturtinės žalos.Civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra nuostolių draudimo, bet ne sumų draudimo sutartis (Draudimo įstatymo 89 straipsnio 4 dalis).

Pagal nuostolių draudimo sutartį iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nepriklauso nuo draudimo sumos – draudimo iÅ¡moka tik negali virÅ¡yti draudimo sumos. Ä®vykis, kurio metu žalos padaroma dėl jo paties kaltės, nesant darbdavio civilinės atsakomybės, nebÅ«tų laikomas draudžiamuoju.IeÅ¡kovas supažindintas su trečiojo asmens vidaus taisyklėmis. Jis privalėjo bÅ«ti atidus, dėmesingas, remontuodamas pavojingus įrenginius, bet elgėsi neatsargiai. Toks ieÅ¡kovo elgesys buvo viena iÅ¡ nelaimingo atsitikimo priežasčių, todėl atsakovė mano, kad pagrįstai sumažino draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovė tvirtina, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ reikÅ¡ti (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Atsakovės sprendimas, kuriuo nutarta sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ atsižvelgiant į ieÅ¡kovo veiksmus, priimtas 2014 m. liepos 29 d., ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2015 m. liepos 29 d., ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2015 m. lapkričio 18 d.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas prašė patenkinti ieÅ¡kinį, rėmėsi jame iÅ¡dėstytais argumentais.Teismo posėdyje atsakovės prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , rėmėsi atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje kilo draudimo iÅ¡mokos, iÅ¡mokėtos darbuotojui kompensuojant dėl sužalojimo darbe patirtÄ neturtinę žalÄ , dydžio klausimas.

Byloje nustatytos aplinkybės Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo trečiojo asmens darbovietėje Å«kio darbininku-suvirintoju. Darbo metu 2014 m. balandžio 2 d. ieÅ¡kovas keitė sandarinimo tarpinę EPS granulių iÅ¡pÅ«timo įrenginiui „VSD 1000“, Å¡is suveikė ir sužalojo ieÅ¡kovo kairę rankÄ . Darbo saugos reikalavimus pažeidė ir darbdavys (trečiasis asmuo), ir darbuotojas (ieÅ¡kovas). Atsakovė buvo apdraudusi trečiojo asmens civilinę atsakomybę. Ji nustatė 40 000 Lt ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį, dėl darbuotojo ir darbdavio kaltės sumažino neturtinės žalos dydį per pusę, iÅ¡skaitė 1000 Lt iÅ¡skaitÄ ir iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 19 000 Lt (5502,78 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas papildomai reikalauja, kad atsakovė iÅ¡mokėtų 24 497 Eur draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino IeÅ¡kinys teisme gautas 2015 m. lapkričio 19 d. Atsakovė paskutinį raÅ¡tÄ â€“ atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo pretenzijÄ pateikė 2015 m. rugsėjo 9 d. Dėl to teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Dėl ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydžio Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo reikalauja iÅ¡ darbdavio civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko draudimo iÅ¡mokos, kuri kompensuotų dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalotos sveikatos patirtÄ neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovo darbdavio (trečiojo asmens) civilinės atsakomybės pagrindas nustatytas CK 6.283 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, už žalÄ atsakingas asmuo privalo atlyginti visus nukentėjusio asmens nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas dėl ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje teismas įvertina ieÅ¡kovo sužalojimÄ , jo pobÅ«dį ir padarinius (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas dėl sunkiai sužalotos rankos neteko 55 proc. darbingumo (T. 1, b. l. 18).

IeÅ¡kovo kairė ranka prispausta prie žaliavos iÅ¡metimo liuko ir sužalota: sužaloti kairysis dilbis, žastas, rieÅ¡o ir pirÅ¡tų tiesiamieji raumenys, stipininis nervas, lūžo dilbio kaulai. Tai sunkÅ«s sužalojimai, dėl kurių ieÅ¡kovas patyrė didelį fizinį skausmÄ . Po 2014 m. balandžio 2 d. nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas nuvežtas į gydymo įstaigÄ , operuotas, jam atlikta stipinkaulio, alkÅ«nkaulio, žastikaulio osteosintezė iÅ¡orinės fiksacijos aparatu, persodinta oda.

Po operacijos ieÅ¡kovas stacionariai gydytas iki 2014 m. balandžio 18 d. IeÅ¡kovas nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. vėl gydytas gydymo įstaigoje, jam 2014 m. balandžio 25 d. atlikta pakartotinė operacija – iÅ¡ dilbio ir žastikaulio atidalyta bei paÅ¡alinta negyvybinga raumenų masė. IeÅ¡kovas 2014 m. gegužės 22 d. operuotas trečiÄ kartÄ â€“ paÅ¡alintas stipinkaulio galvos fragmentas, papildomai suvaržytas iÅ¡orinės fiksacijos aparatas. IeÅ¡kovas 2014 m. lapkričio 18 d. operuotas ketvirtÄ kartÄ , nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. gydytas gydymo įstaigoje, 2015 m. balandžio 17 d. atlikta penkta operacija – sausgyslių transpozicija.

Per metus ieÅ¡kovui atliktos penkios chirurginės operacijos. IeÅ¡kovas gydymo įstaigoje gydytas iÅ¡ viso 51 dienÄ . IeÅ¡kovo sužalota ranka prarado funkcionalumÄ . Sužalota ranka ne pagrindinė, nes ieÅ¡kovas deÅ¡iniarankis. Jis negali su ja atlikti elementarių veiksmų. Tai jam apsunkina kasdienį gyvenimÄ , sunkiau pasirÅ«pinti savimi. IeÅ¡kovas nebegali sužalotos rankos panaudoti darbo funkcijoms atlikti taip, kaip tai darydavo iki sužalojimo. IeÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo padariniai tęstiniai, ilgalaikiai – jis nebevaldys kairės rankos nuo alkÅ«nės srities.

Iki pensijinio amžiaus jam liko 15 metų. IeÅ¡kovas negali valdyti kairės rankos nuo alkÅ«nės, todėl jaučiasi nevisavertis, patiria depresijÄ . Å iuo metu ieÅ¡kovas dirba toje pačioje darbovietėje, bet nurodė, kad nebegalės dirbti suvirintojo darbo. IeÅ¡kovo vaikai suaugę, vienas iÅ¡ jų studentas. IeÅ¡kovo sutuoktinė nedirba, todėl jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Vertinant iÅ¡vardytas aplinkybes, ieÅ¡kovo sužalojimo kontekste reikÅ¡minga kasacinio teismo praktika, formuojama Å¡ios kategorijos bylose.

Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju, atlyginimo kasacinis teismas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000, 50 000 Lt (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Pažymėtina, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju (nuo 40 proc. iki 80 proc. darbingumo netekimas, pavojingas gyvybei sužalojimas, visiÅ¡kas ar dalinis regos, klausos, kalbos, vaisingumo netekimas, judėjimo ribotumas, smegenų veiklos sutrikimas ir pan.) neturtinei žalai kompensuoti teismų priteistinos kompensacijos dydis svyruoja nuo 30 000 Lt iki 70 000 Lt. Susiejęs ieÅ¡kovo sužalojimo, jo pobÅ«džio ir padarinių turinį su aptartomis teismų nustatomų už sunkų sveikatos sužalojimÄ kompensacijų dydžiais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydis atitinka 11 584,80 Eur (40 000 Lt).

IeÅ¡kovo argumentus, susijusius su tuo, kad ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis turi bÅ«ti proporcingas draudimo sutartyje nustatytai draudimo sumai, teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus, nagrinėjamos bylos atveju atsakovės pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindas yra trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis, t. y .nuostolių, bet ne sumų draudimo sutartis. Atsakovė teisingai nurodė, kad nuostolių draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma sutarties Å¡alys nustato maksimalų draudimo iÅ¡mokos (iÅ¡mokų) dydį, kurį virÅ¡ijus draudikas nekompensuoja nukentėjusio asmens patirtos žalos.

Nuostolių draudimo sutarčių tikslas – nukentėjusiam asmeniui kompensuoti visus nuostolius ir įgyvendinti visiÅ¡ko nuostolių kompensavimo principÄ (CK 6.251 straipsnis). Dėl miÅ¡rios kaltės taikymo ir žalos dydžio CK įtvirtinto miÅ¡rios kaltės instituto esmė ta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas taip pat ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).2014 m. balandžio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuotos tokios nelaimingo atsitikimo, dėl kurio sužalotas ieÅ¡kovas, priežastys:

1) ieÅ¡kovas pažeidė trečiojo asmens vadovo 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintos Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant įrenginių remonto darbus 36 punktÄ â€“ iki galo neiÅ¡jungęs įrenginio, keitė polistireno granulių pirminio iÅ¡pÅ«timo įrenginio elastinę sandarinimo tarpinę;

2) ieÅ¡kovas pažeidė trečiojo asmens vadovo 2006 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. DS-22 patvirtintos Pirminio granulių iÅ¡pÅ«timo įrenginių „VSD1000“ ir „SE20VC“ naudojimo ir aptarnavimo instrukcijos 12 punktÄ , nes neįsitikino, kad remontuojamas įrenginys iki galo iÅ¡jungtas iÅ¡ elektros tinklo;

3) trečiasis asmuo pažeidė trečiojo asmens vadovo 2009 m. birželio 15 d. patvirtintų technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 3.4 punktÄ , nes nepakankamai kontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (T. 1, b. l. 15). Vertinant nurodytus pažeidimus priežastinio ryÅ¡io su padaryta žala aspektu, reikÅ¡minga tai, kad darbdavio padarytas pažeidimas yra pirmoji, o ieÅ¡kovo (darbuotojo) pažeidimas – antroji priežastis, lėmusi žalos atsiradimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dviejų priežasčių.

Pirma, darbdavio padarytas pažeidimas – tai kolektyvinių darbo saugos priemonių pažeidimas, ieÅ¡kovo padarytas pažeidimas – tai individualių darbo saugos priemonių pažeidimas. Kolektyvinėmis darbo saugos priemonėmis darbdavys turi eliminuoti bet kokiÄ Å¾mogiÅ¡kosios klaidos rizikÄ . Dėl to kolektyvinių darbo saugos priemonių pažeidimas yra svaresnis, lyginant su individualių darbo saugos priemonių pažeidimu. Antra, vertinant aptariamus pažeidimus laiko aspektu, reikÅ¡minga tai, kad jeigu darbdavys bÅ«tų tinkamai įgyvendinęs kolektyvines darbo saugos priemones ir nepadaręs Å¡io pažeidimo, tai antrasis pažeidimas – individualių darbo saugos priemonių pažeidimas, kurį padarė ieÅ¡kovas, bÅ«tų iÅ¡ viso neatsiradęs. Ä®vertinęs aptartų aplinkybių visetÄ , teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovui padaryta žalos tiek dėl trečiojo asmens (didelio neatsargumo), tiek dėl paties ieÅ¡kovo kaltės (dideli neatsargumo).

Dėl sužalojimo trečiojo asmens kaltės yra 60 proc., ieÅ¡kovo – 40 proc. Dėl to trečiasis asmuo turėtų atlyginti ieÅ¡kovui 60 proc. visos neturtinės žalos, t. y. 6950,88 Eur (11 584,80 Eur x 60 proc. : 100 proc. = 6950,88 Eur) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).Trečiojo asmens ir atsakovės draudimo sutartyje nustatyta 289,62 Eur (1000 Lt) iÅ¡skaita (T. 1, b. l. 67). Dėl to atsakovė turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui 6661,26 Eur neturtinės žalos (6950,88 – 289,62 = 6661,26).

Atsakovė atlygino ieškovui 5502,78 Eur. Dėl to ieškovui iš atsakovės priteistina 1158,48 Eur draudimo išmoka (6661,26 – 5502,78 = 1158,48). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas nusprendžia: Patenkinti iš dalies ieškovo A. J. ieškinį atsakovei UAB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) dėl draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „Baltijos polistirenas“.Priteisti ieškovui A.

J. (a. k. 536504051637) iÅ¡ UAB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) (juridinio asmens kodas 110057869) 1158,48 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 48 ct) neturtinei žalai atlyginti.Å is sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . TeisėjasTomas Venckus(paraÅ¡as)Kopija tikrateisėjas Tomas Venckus2016 m. balandžio 22 d.