2021-01-13 Nr. AB-925-3-61-3-03449-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5196-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03449-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir Sąjunga, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-211(AG-209/01-2015) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 (toliau – ir Paraiška) naudos ir kokybės vertinimą; 3) įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą, dalyvaujant kompetentingam kultūros paveldo vertybių restauravimo specialistui; 4) įpareigoti atsakovą skirti 150 000 Eur finansavimą pareiškėjo projektui Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 (toliau – ir Projektas); 5) pratęsti (atnaujinti) Projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, Projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį, nes dėl skundo nagrinėjimo finansavimas gali būti skirtas vėliau, nepaliekant laiko vykdyti Projektą; 6) jei paaiškėtų, kad Projekto įvertinimas iš naujo ir finansavimo skyrimas pagal Europos ekonominės erdvės gebėjimų stiprinimo programą LT10 (toliau – ir Programa) yra nebeįmanomas dėl pasibaigusios Programos, priteisti iš atsakovo 150 000 Eur žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad „Hardanger ogg Voss“ muziejus ir istorinių laivų restauravimo centras (Hardanger, Norvegijos Karalystė) (toliau – ir Centras), pareiškėjas ir Klaipėdos jūrų muziejus pagal Programos kvietimą parengė projektinį pasiūlymą „Gelbstint Lady Sophie: bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas saugant ir restauruojant istorinius medinius laivus“. Nebuvo jokios projektų konkurencijos, visų projektinių pasiūlymų prašoma lėšų suma buvo gerokai mažesnė už Programai skirtas tikslines lėšas, todėl Programos fonde liko daug nepanaudotų lėšų. Iš atsakovo pareiškėjas 2015 m. birželio 9 d. gavo vertinimą, jog pareiškėjo Projektas nepateko tarp finansuojamų projektų, nes pagal Agentūros vertinimo rezultatus surinko 31,5 balo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Projekto vertinimas buvo atliktas nekompetentingai, neteisingai ir netinkamai, vadovaujantis prielaidomis, o ne tikruoju Projekto turiniu, dėl kurio atsakovas neprašė jokių patikslinimų arba paaiškinimų, jei kilo neaiškumų. Pareiškėjo projektinį pasiūlymą vertinęs vienintelis vertintojas, vadovaujantis Agentūros žodžiu pateikta informacija, nebuvo kompetentingas kultūros paveldo apsaugos ir kilnojamojo kultūros paveldo restauravimo srityje. Vertinimas buvo atliktas neturint kompetencijos ir nesuvokiant projekto esmės ir tikslų, o vertintojo pateikti pasvarstymai deklaratyvūs, neretai nelogiški, prieštaringi ir paviršutiniški.

4. Pareiškėjas nurodė konkrečius punktus, kuriuose Projektas nepagrįstai įvertintas:

4.1. Dėl 2.1.1 vertinimo kriterijaus pareiškėjas paaiškino, kad Projektas bus įgyvendinamas visose savivaldybėse, tačiau vertintojai nepagrįstai nustatė, jog jis bus įgyvendinamas tik vienoje – Šilutės savivaldybėje. Projekte buvo numatytas ir kitų savivaldybių ir probleminių teritorijų dalyvavimas. Kadangi Projekto veiklos apimtų daugiau nei vieną regioninį centrą ir daugiau nei vieną probleminę ar tikslinę teritoriją, vertintojas turėjo skirti 20 balų. Vertintojas net nepasiūlė patikslinti nuostatos dėl Projekto įgyvendinimo visose savivaldybėse, o darė prielaidą, kad Projektas bus įgyvendinamas tik Šilutės savivaldybėje;

4.2. Dėl 2.1.4 vertinimo kriterijaus pareiškėjas nurodė, kad buvo numatytos maksimalios projekto veiklos ir rezultatų viešinimo priemonės (internetinė svetainė, filmai, publikacijos, bukletai, seminarai, pristatymai lietuvių ir anglų kalbomis ir kt.). Tačiau Projekto viešinimas įvertintas tik 3 balais, nors nepateikta jokių kritinių pastabų dėl Projekto viešinimo priemonių. Nesant jokių objektyvių pastabų, vertinimas turėjo būti maksimalus – 5 balai;

4.3. Dėl 2.2.1 vertinimo kriterijaus pareiškėjas paaiškino, kad jame nepagrįstai teigiama, jog Projekto tikslai „neaiškūs“, o tikslas tik „iš dalies pagrįstas“ ir nepateikiama jokių argumentų, nors vertintojas privalėjo kreiptis į pareiškėją dėl patikslinimo ir detalesnio paaiškinimo, jei iškilo neaiškumų. Projekto pagrindimas yra aiškus ir jei Projekto vertinimą būtų atlikęs paveldo restauratorius, tokių klausimų, kaip „neaišku ar Projekto tikslai yra laivo restauracija ar gebėjimų stiprinimas“ nekiltų. Akivaizdu, kad restauratorių mokymas yra susijęs su manualiniais ir praktiniais gebėjimais ir teoriniai mokymai neatsiejami nuo praktinio darbo, restauruojant meno ar kitus paveldo objektus. Pareiškėjo nuomone, skirtinas balas turėjo būti ne 3, o 8;

4.4. 2.2.3 vertinimo kriterijuje vertintojas įvardijo labai plačią tikslinės grupės apimtį, nurodė, kad naudą gaus įvairios asmenų grupės iš įvairių Lietuvos savivaldybių, tačiau įvertino tik 3 balais, nepateikiant jokios kritikos. Tai nepagrįsta ir deklaratyvu, todėl vertinimas turėjo būti aukštesnis – 9 ar 10 balų;

4.5. Dėl 2.4.1 vertinimo kriterijaus pažymėta, kad Projekte dalyvauja partneris iš Norvegijos – Centras, galintis suteikti vertingos patirties, restauruojant istorinius laivus. Partnerystė yra tęstinė ir sėkmingas šio Projekto įgyvendinimas suteiktų postūmį restauruojant Lietuvos jūrinį paveldą. Tačiau vertintojas skyrė tik 3,5 balo (vietoje 9 balų), nepateikdamas pagrįstų argumentų;

4.6. Dėl 2.4.2 vertinimo kriterijaus pareiškėjas paaiškino, kad, priešingai, nei teigia vertintojas, bendradarbiavimas yra tęstinis ir leistų vykdyti panašius projektus ateityje, panaudojant įgytą patirtį ir gebėjimus, todėl įvertinimas turėjo būti ne 4,5, o 8–9 balai;

4.7. Dėl 2.5.2 vertinimo kriterijaus pareiškėjas paaiškino, kad vertinant Projekto naudą horizontaliųjų politikų principams, Projektui nepagrįstai neskirta balų. Paveldo apsauga, mokymai ir gebėjimų stiprinimas saugant Lietuvos technologinį ir kultūrinį paveldą, senuosius amatus (laivadirbystę), jūrines tradicijas, gebėjimą buriuoti ir valdyti burinius laivus, saugant aplinką ir skatinant naudoti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius (vėją), visiškai atitinka darnaus vystymosi politikos prioritetus, tačiau vertintojas net nežinojo, kad paveldo ir aplinkos apsauga yra viena iš kertinių darnaus vystymosi politikos krypčių. Projekte nurodyta, jog siekiama, kad jame aktyviai dalyvautų vaikai ir moterys, skatinant lyčių lygybę ir vienodas galimybes. Todėl vertinimas turėjo būti 5 balai.

5. Pareiškėjas darė išvadą, kad Projektui nepagrįstai ir nemotyvuotai neskirti 49 balai, kuriuos pridėjus prie Projektui skirtų 31,5 balo, jų bendra suma siektų 80,5 balų ir Projektas būtų finansuojamas. Būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, kad sprendimas turi būti motyvuotas. Procesine prasme nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, yra netinkamas ir negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Nemotyvuotas sprendimas turi būti panaikintas.

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir pareiškėjas skunde, ir pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos sprendimą, skunde nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kodėl Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovo nuomone, Komisija išsamiai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, išnagrinėjo Paraiškoje pateiktą informaciją, įvertino pareiškėjo ir atsakovo tiek raštu, tiek posėdžio metu žodžiu pateiktus įrodymus ir argumentus, bei vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, priėmė teisėtą ir išsamiai motyvuotą sprendimą, įrodantį, jog atsakovas Paraišką įvertino tinkamai ir pagrįstai skyrė 31,5 balo. Nėra pagrindo teigti, kad Paraiškai galėjo būti suteikta daugiau balų, todėl sutinka su Komisijos argumentais.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, jog pagal Programą kvietime nebuvo jokios paraiškų konkurencijos, bei programai skirtų lėšų, yra nesusijusi su Paraiškos vertinimu. Paraiškų vertinimas atliekamas griežtai vadovaujantis patvirtinta Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Naudos ir kokybės vertinimas atliekamas siekiant iš visų pateiktų paraiškų atrinkti geriausius ir programos siekiamus rezultatus labiausiai atitinkančius projektus.

9. Atsakovas nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaujasi skirdamas kvalifikuotus vertintojus ir paaiškino, kad L. J. ir K. V. atskirai užpildytos ir pasirašytos Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos tik patvirtina, kad Paraišką vertino du Agentūros paskirti vertintojai, bet ne vienas vertintojas. Trečiasis vertintojas nebuvo skirtas, nes dviejų vertintojų suteikti balai buvo panašūs. Paskirti vertintojai turi ilgametę tiek įvairių projektų vertinimo, tiek projektų valdymo patirtį, todėl Agentūra neturėjo pagrindo abejoti jų kompetencija. Be to, vienas iš vertintojų – L. J. turi patirties vertinant paraiškas (projektus), susijusias su kultūros paveldo objektų tvarkyba ir išsaugojimu, nors tokia patirtis nagrinėjamu atveju nebuvo būtina, kadangi Programa nėra orientuota į kultūros paveldo apsaugą.

10. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 1V-40 patvirtintų Gairių pareiškėjams gauti paramą pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ (toliau – ir Gairės) 6, 27.4 punktais ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš Gairėse įvardintų prioritetinių sričių, nė viena veikla nėra susijusi su kultūros paveldo apsauga, todėl pareiškėjo argumentai dėl būtinybės Paraišką vertinti kultūros paveldo specialistui ir visi teiginiai, orientuoti į kultūros paveldo apsaugą, nagrinėjamu atveju yra neatitinkantys pagrindinio Gairių tikslo ir prioritetinių Programos veiklų, kurioms finansuoti ir buvo teikiamos paraiškos. Pareiškėjo projekto tikslas – laivo restauravimas neatitiko Programos tikslų.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas neprašė jokių patikslinimų, paaiškinimų bei papildymų, vertinant Paraišką, atsakovas pažymėjo, kad vertintojai, atlikdami naudos ir kokybės vertinimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir Paraišką vertino pagal joje ir jos prieduose pateiktą informaciją bei dokumentus. Gairių 81 punktas numato galimybę (teisę), bet ne pareigą vertintojams kreiptis į pareiškėją. Siekiant užtikrinti visų pareiškėjų lygiateisiškumą, vertinant paraiškas naudos ir kokybės vertinimo etape pagal Programą nebuvo kreiptasi nei į vieną pareiškėją su tokiais prašymais.

12. Atsakovas nurodė konkrečius naudos gavėjus, kuriuos pareiškėjas nurodė Projekte, ir pažymėjo, kad pareiškėjas skunde jų nurodė daugiau, nei jų buvo nurodyta Projekte. Kadangi Paraiškoje buvo nurodyta tik viena tikslinė teritorija – Šilutės savivaldybė (Švėkšna), 5 balai skirti visiškai pagrįstai. Tuo tarpu maksimalūs 20 balų pagal šį kriterijų galėtų būti skiriami tik tuo atveju, jeigu projekto veiklos būtų įgyvendinamos daugiau nei vienoje tikslinėje teritorijoje ir daugiau nei vienoje probleminėje teritorijoje arba regioniniame centre. Balai už bendradarbiavimą su D. K. baldų restauravimo dirbtuve Raseiniuose negalėjo būti skiriami, nes tai yra paslaugų teikėjai, o ne naudos gavėjai.

13. Atsakovas neginčijo fakto, kad Paraiškos A dalies skiltyje „14. Viešinimas“ ir kartu su Paraiška pateiktame Projekto viešinimo plane numatytos viešinimo priemonės, tačiau dalis šių priemonių – interneto svetainė, renginiai, yra privalomos, todėl Paraiškos vertinimo metu negalėjo būti vertinamos. Be to, pareiškėjo nurodytos viešinimo priemonės buvo skirtos ir prieinamos tik Lietuvos visuomenei. Nebuvo jokios informacijos apie konkrečius veiksmus / priemones, skirtas ir viešai prieinamas Norvegijos visuomenei. Be to, pareiškėjas skundo 2 punkte nurodė, kad visos viešinimo priemonės, pristatymai numatyti lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau minėtame viešinimo plane apskritai nėra jokios informacijos apie kalbas.

14. Dėl 2.2.1 vertinimo kriterijaus atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog šiam vertinimui buvo skirta 3 balai, kadangi pareiškėjui buvo skirta 3,5 balo. Numatyta Projekto trukmė (12 mėn.) viršija Gairių 36 punkte numatytą trukmę. Projekto veiklos aprašytos neišsamiai, nėra aišku, kaip bus vykdomos konkrečios veiklos, kas dalyvaus veiklose, kokia konkreti veiklų trukmė, koks bus kiekvienos veiklos rezultatas ir kaip jis prisidės prie Projekto rezultato. Dėl 2.2.2 vertinimo kriterijaus atsakovas paaiškino, kad Projekto tikslas yra tik iš dalies pagrįstas, nes nėra aišku, kaip Projekto veiklos atitinka projekte identifikuotą problemą (laivų restauravimo gebėjimų trūkumą). Paraiškoje taip pat trūksta informacijos, kokie tikrieji projekto tikslai, t. y. ar laivo restauracija, ar restauravimo gebėjimų stiprinimas, ar komerciniai, mokomieji plaukiojimai.

15. Atsakovas pabrėžė, kad Metodika (Gairių 4 priedas) aiškiai apibrėžia atvejus, kada ir kokie balai yra skiriami. Paraiškoje pateikta informacija apie skirtingų sričių specialistus (savanoriai, jaunimas, profesionalai) iš įvairių Lietuvos regionų ir restauratorius iš Norvegijos (t. y. vienos srities ir vieno regiono specialistai). Pagal Metodiką tokiu atveju turi būti skiriami 3 balai. Galimybė skirti 9 balus pagal vertinimo skalės aprašymą apskritai yra neįmanoma, nes tokio balo tiesiog nėra. 10 balų turi būti skiriama tik tuomet, kai Projekto tikslinė grupė apima skirtingus regionus / savivaldybes ir skirtingų sričių specialistus Lietuvoje ir Norvegijoje. Įvertinus Paraiškoje ir jos prieduose esančią informaciją, vertintojų skirtas balas (3 balai) yra pagrįstas ir atitinka Metodikos reikalavimus.

16. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis Projekto veiklų vykdomos Lietuvos Respublikoje, partnerio įsitraukimas nėra detaliai pagrįstas, be to, partnerystės tęstinumas neaprašytas ir nepatvirtintas. Įvertinus abiejų vertintojų balus, šiam kriterijui skirta 3,5 balo. Skunde pareiškėjas teigė, kad partnerystė yra tęstinė, tačiau nei Paraiškoje, nei kartu su ja patiekiamuose dokumentuose nėra pateikiama informacija apie ankstesnį bendradarbiavimą su Norvegijos partneriu. Todėl tokie balai šiam vertinimo kriterijui skirti pagrįstai, griežtai laikantis Metodikos reikalavimų ir remiantis Paraiškoje bei jos prieduose pateikta informacija. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad bendradarbiavimas yra tęstinis ir leistų vykdyti panašius projektus ateityje, panaudojant įgytą patirtį ir gebėjimus. Pareiškėjo atveju vienas vertintojas skyrė 5, o kitas 4 balus, t. y. iš viso šiam kriterijui buvo skirta 4,5 balo, kaip ir numato Metodika. Metodika leidžia skirti 8–9 balus, jei projekto tęstinumas atsispindi projekto paraiškoje ir yra detaliai pagrįstas. Tačiau pareiškėjo atveju, atsižvelgiant į Paraiškoje pateiktą informaciją ir aukščiau išdėstytus argumentus, nebuvo pagrindo skirti maksimalaus galimo balo. Pareiškėjas Paraiškoje nepateikė informacijos apie Projekto metu įgytų įgūdžių tolimesnį naudojimą, joje taip pat nėra informacijos apie konkrečius planuojamus Projekto rezultatų tęstinumą užtikrinančius veiksmus. Vadovaujantis Metodika, 3–5 balai skiriami tik tuo atveju, jei projekto rezultatų tęstinumas, sprendžiant problemas prioritetinėse srityse, yra detaliai ir aiškiai pagrįstas, tačiau tokios informacijos Paraiškoje nėra, todėl pareiškėjui buvo pagrįstai skirta 1,5 balo.

17. Atsakovas nurodė, kad Pareiškėjo skunde teigiama, kad nebuvo tinkamai įvertinta, jog „paveldo apsauga ir mokymai paveldo apsaugos srityje yra vienas iš darnaus vystymo prioritetų“ ir už tai nebuvo skirta nė vieno balo. Pagal šį vertinimo kriterijų buvo vertinama, ar Projekto veiklos turi teigiamą poveikį horizontaliųjų politikų principams (lygių galimybių ir lyčių lygybės, darnaus vystymosi ir gero valdymo). Pareiškėjas Paraiškoje nepateikė konkrečių veiksmų ar priemonių, kuriomis būtų daromas teigiamas poveikis minėtiems principams. Paraiškoje nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip teigiamas poveikis, nes tai yra teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymasis. Vertinant poveikį darnaus vystymo principui, vadovaujantis Metodika, buvo vertinama, ar Projektas turi teigiamą poveikį bent vienam iš darnaus vystymosi aspektų: aplinkosaugos, socialinis, ekonomikos arba regiono vystymosi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateikta Paraiška buvo skirta Škotijoje statytam ir Europoje plaukiojusiam laivui restauruoti, kuris nėra įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą, Paraiškai negalėjo būti skirta balų už šio kriterijaus atitikimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nei paveldo apsauga, nei mokymai paveldo apsaugos srityje nėra darnaus vystymo prioritetai. Tai priskiriama prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių kultūros savitumo išsaugojimo srityje. Abu vertintojai šiam kriterijui skyrė 0 balų, nes Projekto veiklos būtų turėję neutralų poveikį išvardintiems horizontaliosios politikos principams. Vadovaujantis Metodika, maksimalūs 5 balai skiriami tik tais atvejais, jei Projekto veiklos turėtų teigiamą poveikį visiems išvardintiems horizontaliosios politikos principams, todėl Paraiškai skirti maksimalų balą nebuvo jokio pagrindo.

18. Pareiškėjo prašymas pratęsti (atnaujinti) Projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, Projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį, taip pat pervertinti jo Paraišką ir skirti 150 000 Eur paramos lėšų, negali būti įgyvendinamas, nes tiek projektų išlaidų tinkamumo terminas, tiek visa Programa, jau yra pasibaigę ir negali būti pratęsti. Dėl įpareigojimo skirti finansavimą pareiškėjo Paraiškai, atsakovas pažymėjo, kad, net jeigu ir nebūtų pasibaigusi Programa ir projektų išlaidų tinkamumo finansuoti terminas, toks įpareigojimas prieštarautų teisės aktams, kadangi Agentūrai nėra suteikta funkcija priimti sprendimus dėl finansavimo skyrimo.

19. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog Paraiškos vertinimo metu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai arba atsakovo atstovai, vertindami Paraišką, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Skunde nėra jokių argumentų ar įrodymų, jog pareiškėjas ne tik kad patyrė žalą, bet ir kad tos žalos dydis yra būtent 150 000 Eur. Agentūra darė prielaidą, kad pareiškėjas prašo teismo priteisti negautas pajamas, kurių dydį pareiškėjas prilygina Paraiškos sumai. Atsakovas teigė, kad Agentūros sprendimas buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1913-811/2018 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Komisijos Sprendimą; pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Agentūros Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą, dalyvaujant kompetentingam paveldo vertybių restauravimo specialistui ir įpareigoti atsakovą skirti 150 000 Eur finansavimą pareiškėjo Projektui paliko nenagrinėtus; nutraukė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo pratęsti (atnaujinti) Projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, Projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį, nes dėl skundo nagrinėjimo finansavimas gali būti skirtas vėliau, nepaliekant laiko vykdyti Projektą; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

21. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 7 d. Agentūroje užregistruota pareiškėjo kartu su partneriais – biudžetine įstaiga „Lietuvos jūrų muziejus“ ir Centru, planuojamo įgyvendinti projekto „Gelbstint „Lady Sophie“: bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas išsaugant ir restauruojant istorinius medinius laivus“ paraiška. Agentūra atliko Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą ir 2015 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2015/2-4321 (toliau – ir Raštas) pranešė pareiškėjui, kad jo Paraiškai projektų naudos ir kokybės vertinimo etape buvo suteikti 31,5 balo, todėl, vadovaujantis Gairių 78 punktu, pareiškėjui surinkus mažiau nei 50 balų, Projektas yra nefinansuojamas ir atmetamas. Komisija 2017 m. liepos 21 d. Sprendimu pareiškėjo skundą dėl Agentūros Rašto teisėtumo ir pagrįstumo atmetė.

22. Teismas vadovavosi Gairių 69, 70 ir 78 punktais, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-135 patvirtintų 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 168–172, 196–198 punktais, Agentūros direktoriaus 2013 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 2013/8-132 patvirtintos 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo veiklos vadovo Paraiškų vertinimo procedūros (toliau – ir Procedūra) dalies „Paraiškos vertinimo planavimas ir organizavimas“ 8–10 punktais, Procedūros dalies „Projektų naudos ir kokybės vertintojų paskyrimas, jų funkcijos“ 1, 2 punktais, Procedūros dalies „Projektų naudos ir kokybės vertinimas“ 7, 10, 11, 22 punktais, Procedūros dalies „Paraiškų vertinimo rezultatų teikimas Programos operatoriui, Pareiškėjų informavimas apie naudos ir kokybės vertinimo rezultatus, Pareiškėjų informavimas apie pakeistą projektų prioritetiškumą, Pareiškėjų informavimas apie paramos skyrimą (neskyrimą)“ 7 punktu ir pažymėjo, kad Paraišką vertino Agentūros vyresnysis projektų vadovas K. V. ir Agentūros projektų vadovė L. J.. Nagrinėjamuoju atveju, atliekant Paraiškos vertinimą, reikiamos kvalifikacijos ekspertai, kaip numatyta Taisyklių 171 punkte, Procedūros dalies „Projektų naudos ir kokybės vertinimas“ 10 punkte, nebuvo pasitelkti.

23. Teismas vadovavosi Taisyklių 388–390, 394 punktais, Procedūros dalyje „Skundų dėl vertinimo rezultatų nagrinėjimas“ aprašyta procedūra ir pažymėjo, jog iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad tuo atveju, jeigu Paraiškos vertinimą atliko Agentūros darbuotojai, o ekspertai vertinant Paraišką nebuvo pasitelkti, Agentūros veiksmai arba neveikimas, vertinant pareiškėjo prašymą, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus arba neveikimą, skundžiami programos operatoriui – šiuo atveju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir VRM). Tokia apskundimo tvarka išaiškinta pareiškėjui Agentūros Rašte, kuriuo pareiškėjui buvo pranešta apie Paraiškos vertinimo rezultatus. Ir tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundą išnagrinėjusi VRM jo netenkintų, šios institucijos sprendimas galėtų būti skundžiamas pareiškėjo pasirinkimu Komisijai arba teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas žinojo apie tai, jog jo Paraiškai vertinti nebuvo pasitelkti ekspertai, aiškiai nurodyta pareiškėjo skunde ir tai yra vienas iš argumentų, kuriuo pareiškėjas rėmėsi ginčydamas Paraiškos vertinimo rezultatus.

24. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašomam panaikinti Agentūros projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimui nustatyta išankstinė skundų nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad nors Agentūra apie Paraiškos įvertinimą pranešė pareiškėjui Raštu ir pareiškėjas šio sprendimo priėmimo metu yra praleidęs terminą skundui VRM dėl Paraiškos vertinimo pateikti, pareiškėjas vis tik turi teisę pasinaudoti termino atnaujinimo institutu. Esant šioms aplinkybėms, skundo reikalavimas panaikinti Agentūros projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 p.)).

25. Vyriausioji administracinių ginčų komisija (šiuo metu – Lietuvos administracinių ginčų komisija) negalėjo nagrinėti pareiškėjo skundo, kuriam nustatyta kitokia nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 2 d. 2 p., 12 str. 2 d. 1 p. (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, Komisijos Sprendimas panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).

26. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą, dalyvaujant kompetentingam paveldo vertybių restauravimo specialistui ir įpareigoti atsakovą skirti 150 000 Eur finansavimą pareiškėjo Projektui yra išvestiniai reikalavimai, susiję su antruoju pareiškėjo reikalavimu panaikinti Agentūros projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą kaip nepagrįstą, nes tik pareiškėjo skundą dėl Paraiškos vertinimo išnagrinėjus programos operatoriui – VRM, ji spręstų, ar reikalingas pakartotinis pareiškėjo Projekto vertinimas, taip pat ar įvertinus pareiškėjo Projektą pakartotinai, jam gali būti skiriama prašoma 150 000 Eur paramos suma.

27. Pareiškėjo reikalavimas pratęsti (atnaujinti) Projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, Projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį, nes dėl skundo nagrinėjimo finansavimas gali būti skirtas vėliau, nepaliekant laiko vykdyti Projektą, teismo vertinimu, negali būti nagrinėjamos bylos dalyku, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su šiuo reikalavimu ir kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo termino pratęsimo (atnaujinimo), todėl administracinė byla dėl šio pareiškėjo reikalavimo nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.).

28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 150 000 Eur žalos atlyginimą, tuo atveju, jei paaiškėtų, kad Projekto įvertinimas iš naujo ir finansavimo skyrimas pagal Programą yra nebeįmanomas dėl pasibaigusios Programos. Teismas nurodė, kad patirta žala nėra visuotinai žinoma aplinkybė. Pareiškėjas, nurodęs šį reikalavimą pateiktame skunde, jokių argumentų, susijusių su šiuo reikalavimu, nepateikė. Nesant pareiškėjo argumentų viešajai atsakomybei atsirasti (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos)), taip pat neturint jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl Agentūros veiksmų būtų patyręs prašomo priteisti dydžio žalą, toks pareiškėjo reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl negali būti tenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 29. Pareiškėjas Sąjunga apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria byla nutraukta ir (arba) skundas atmestas, ir šią dalį bylos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovavosi tokiais argumentais:

29.1. Ginčui dėl Agentūros projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatų nėra numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo procedūra. Pareiškėjas teismui skundė Agentūros projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatus, išdėstytus individualiame administraciniame akte, o ne Taisyklių 388 punkte nurodytus Agentūros veiksmus arba neveikimą, kaip procesą, susijusį su paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimu bei naudos ir kokybės vertinimo procedūrų nesilaikymu. Skundų dėl ekspertinio projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų programos operatorius, nurodytas Taisyklių 388 punkte, nenagrinėja. Teismas savo iniciatyva pakeitė skundo dalyką ir pagrindą, nors pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad skundžia Agentūros projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatus;

29.2. Absoliučiai visi Agentūros vertinimai įgyvendinant priemonę Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 buvo atlikti tik Agentūros darbuotojų, nepasitelkiant išorės ekspertų. Išorės ekspertų dalyvavimas nėra privalomas, nes vertinimą atlieka Agentūros darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti nepriklausomi ekspertai. Taisyklių 171, 172 punktu, Procedūros dalies „Projektų naudos ir kokybės vertintojų paskyrimas, jų funkcijos“ 1 punkto kontekste, jeigu vertintojams prireikia papildomų atitinkamos srities specialiųjų žinių, papildomai gali būti pasitelkiami reikiamos kvalifikacijos ekspertai, kurie turi pareikšti nuomonę dėl projekto atitikties tam tikram atrankos kriterijui. Išorės ekspertų nedalyvavimas atliekant vertinimą nėra vertinimo procedūros pažeidimas, nes pati Agentūra sprendžia, ar jos darbuotojams, kaip vertintojams, užtenka kvalifikacijos vertinimui atlikti;

29.3. Teismas, vertindamas, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą ir įpareigoti atsakovą skirti finansavimą yra išvestiniai reikalavimai, pripažįsta, kad pareiškėjas iš tiesų skundžia Agentūros projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatus, kaip individualų administracinį aktą, o ne Paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo bei naudos ir kokybės vertinimo procedūrų nesilaikymą. Neaišku, kodėl teismas pažymėjo, kad Programos operatorius VRM turėtų spręsti, ar reikalingas pakartotinis pareiškėjo Projekto vertinimas, jei galiojantis Paraiškos naudos ir kokybės vertinimas nėra panaikintas;

29.4. Pareiškėjas siekė žalos dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, todėl, priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas neprivalėjo įrodinėti konkrečių atsakovo pareigūnų kaltės. Priemonė Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 yra pasibaigusi, todėl teismas privalėjo spręsti dėl žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydžio ir jos atlyginimo, nes pareiškėjas įrodė visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Teisės į žalos atlyginimą atsiradimui nereikalaujama, kad neteisėti valstybės valdžios institucijos aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Teismas privalėjo įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumą ir pasekmes, kurias sukėlė šie veiksmai, dėl kurių pareiškėjas neteko 150 000 Eur dydžio paramos;

29.5. Atsakovu šioje byloje turėjo būti patraukta ne Agentūra, o valstybė, atstovaujama VRM, kaip Programos operatoriaus. Teismas turėjo imtis priemonių šiam netikslumui ištaisyti. Byloje nedalyvavo valstybės institucija, kuri yra atsakinga už vertinimo rezultatų teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ta valstybės institucija, kuri būtų buvusi tinkamas Lietuvos valstybės atstovas procese, kas sudaro pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė: apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; jei teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pareiškėjo skundo dalį nenagrinėtą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo skundo dalies palikimo nenagrinėta ir dėl šios dalies palikti galioti Komisijos sprendimą; likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

31. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde teismui persipina procedūriniai ir neprocedūriniai klausimai, todėl teismas, atlikęs pareiškėjo skundo turinio kompleksinį teisinį vertinimą, turėjo teisę konstatuoti, kad toks skundas turėjo būti paduotas Programos operatoriui –VRM. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atskirai nieko nepasisako dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, tačiau, jeigu teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą, teismas turėtų atsižvelgti, jog Komisijos Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nors pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos Sprendimą, tačiau net neginčijo minėto Sprendimo pagrįstumo, t. y. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų.

32. Atsakovas, pritardamas Komisijos Sprendimui, pakartotinai nurodė argumentus dėl Paraiškos įvertinimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo. Atsakovas akcentavo, kad paraiškų vertinimas vyksta griežtai vadovaujantis patvirtinta Metodika, kurioje yra pateikta vertinimo skalė su balais, nurodyta kada, už ką ir kokie konkrečiai balai gali būti skiriami. Todėl vertintojai, vertindami paraiškoje ir jos prieduose pateiktą informaciją bei dokumentus, neturi jokios interpretavimo laisvės ir negali nukrypti nuo vertinimo skalėse aprašytų balų skyrimo tvarkos. Detalus pagrindimas ir argumentai, kodėl Paraiškai buvo skirti konkretūs balai pagal kiekvieną vertinimo kriterijų atskirai, buvo nurodyti atsakovo atsiliepime Komisijai ir pirmosios instancijos teismui.

33. Dėl 150 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog jo Paraiškos vertinimo metu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai arba atsakovo atstovai, vertindami Paraišką, nesielgė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Taip pat nenurodyta jokių argumentų ar įrodymų, kad pareiškėjas ne tik kad patyrė žalą, bet ir kad žalos dydis yra būtent 150 000 Eur. Pareiškėjas skunde pateikė tik samprotavimus, nepagrįstus jokiais įrodymais, jog Paraiškai neskirti papildomi 49 balai. Atsakovo sprendimas priimtas laikantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Jame aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atliktas Paraiškos vertinimas ir priimtas sprendimas, taip pat pateikta faktinė Paraiškos informacija pagal kiekvieną vertinimo kriterijų, nurodyta apskundimo tvarka. Sprendimas pasirašytas kompetentingo subjekto. Pareiškėjas neįrodė nė vienos iš trijų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiga atlyginti žalą atsiranda tai institucijai, dėl kurios neteisėtų aktų tokia žala atsirado. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundė atsakovo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą dėl Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatų, todėl atsakovas šioje byloje pagrįstai yra Agentūra.

IV. 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-314-556/2020 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikino bei perdavė visą bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad Paraiška buvo atmesta Raštu, vadovaujantis Gairių 78 punktu, t. y. naudos ir kokybės vertinimo etape Projektui suteikus mažiau kaip 50 balų (31,5 balo), įvertinęs Gairių 78 punkte (redakcija, galiojusi 2015 m. birželio 3 d.) išdėstytą teisinį reguliavimą, sprendė, kad Agentūra veikė jai suteiktų įgalinimų ribose. Nėra disputo dėl to, kad pareiškėjas turėjo teisę nesutikti su Raštu, grįstu Projekto naudos ir kokybės vertinimu (nepakankamu balų skaičiumi projektui finansuoti), todėl Raštą iš pradžių apskundė Komisijai, po to, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, pasinaudojo ir teismine gynyba, ginčydamas tiek Komisijos sprendimą, tiek projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas Komisijos Sprendimą panaikino, o reikalavimą dėl Agentūros projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo paliko nenagrinėtą.

36. Agentūros veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimu bei naudos ir kokybės vertinimo procedūrų nesilaikymu, pareiškėjas gali apskųsti programos operatoriui raštu per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus arba neveikimą. Skundų dėl ekspertinio projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų programos operatorius nenagrinėja (Taisyklių 388 p.; redakcija, galiojusi Rašto surašymo metu).

37. Išdėstyta nuostata leidžia teigti, kad Programos operatoriui buvo suteikta teisė patikrinti Agentūros veiksmus arba neveikimą tiek, kiek tai sietina su Paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimu bei naudos ir kokybės vertinimo procedūrų nesilaikymu, dėl ko šioje byloje ginčas nekilo. Pareiškėjas nesutiko su Projekto naudos ir kokybės vertinimo rezultatu, o šia apimtimi Programos operatoriui teisės akto leidėjas jokių įgalinimų nesuteikė, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis tiek į Komisiją, tiek į teismą.

38. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Taisyklių XI skyrių (Skundų nagrinėjimas). Net ir tuo atveju, jei Paraiškos vertinimas buvo atliktas Agentūros darbuotojų, galbūt neturinčių eksperto statuso, tai vis tiek buvo Projekto naudos ir kokybės vertinimas, kurio metu suteikti balai nulėmė Paraiškos atmetimą, t. y. buvo atliktas ne administracinės procedūros veiksmas, o Paraiškos turinio analizė bei jos vertinimas (suteikta mažiau nei 50 balų), kurio patikra nebuvo suteikta Programos operatoriui, kaip teisingai ir pastebėta apeliaciniame skunde.

39. Tokiu atveju, pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutinkantis su Agentūros, programos operatoriaus ar koordinavimo institucijos sprendimais, gali juos skųsti Komisijai arba kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 394 p.). Nors pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs Taisyklių 394 punktą, tačiau jį interpretavo netinkamai – programos operatorius nebuvo įgalintas patikrinti, kiek buvo pagrįstas projekto naudos ir kokybės vertinimas. Visa tai lemia, kad tiek apskųsto teismo sprendimo dalis dėl Komisijos Sprendimo, tiek teismo sprendimo dalis dėl Agentūros atlikto projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo, negali būti pripažintos teisėtomis, todėl yra naikintinos ir perduotinos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

40. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad turi būti atlikta ir kitų skundo reikalavimų pakartotinė patikra, kadangi jie betarpiškai susiję su reikalavimu dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo ir reikalavimu dėl Agentūros atlikto projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo ir kita sprendimo dalis (nutarties 20 p., 26–28 p.) taip pat yra naikintina – visa byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

V. 41. Vilniaus apygardos administracinis teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo, 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

42. Teismas, nustatęs bylai aktualias faktines aplinkybes, įvertinęs Gairių 70 ir 78 punktuose, Taisyklių 168–172, 197–198, 387–388, 394 punktuose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pabrėždamas, kad skunde pareiškėjas teigė, kad tarp projektų nebuvo konkurencijos, visų projektinių pasiūlymų prašoma lėšų suma buvo gerokai mažesnė už Programai skirtas tikslines lėšas ir Programos fonde liko daug nepanaudotų lėšų, iš Agentūros 2015 m. sausio 30 d. pagal Programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ Nr. NOR-LT10-VRM-01-K-01 2015 m. gegužės 27 d. projektų, gautų konkurso būdu, naudos ir kokybės vertinimo ataskaitos Nr. 1 nustatė, kad iš viso buvo pateikta 16 projektų. Atsakovas nurodė, kad per Programos įgyvendinimo laikotarpį iš viso buvo įgyvendintas 21 projektas. Paramos lėšos yra tikslinės lėšos, kurių skyrimą ir panaudojimą reglamentuoja tarptautinės sutartys, teisės aktai, aiškiai apibrėžiantys paramos lėšų naudojimo principus, sritis ir siekiamus rezultatus, bet koks paramos lėšų perskirstymas visais atvejais turi būti derinamas su Finansinių mechanizmų valdyba, kuri iš donorų pusės yra atsakinga už finansinių mechanizmų paramos administravimą visoms šalims, paramos gavėjoms. Atsižvelgdamas į tai, kad be pareiškėjo pateikto Projekto buvo pateikta dar 15 projektų, o iš viso buvo įgyvendintas 21 projektas, teismas vertino, kad tiek pateiktų ir įgyvendintų projektų laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog pareiškėjui buvo sudaryta konkurencija su kitais projektais. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad Programos fonde liko daug nepanaudotų lėšų. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad Programoje būtų nepanaudotų lėšų, nesudarytų pagrindo pripažinti pareiškėjo Projektą finansuotinu.

43. Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad Projektas buvo vertinamas netinkamai, remiantis prielaidomis, pagrįstumą, akcentuodamas Gairių 81 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuriuose Projekto vertinimo punktuose turėjo būti paprašyta pareiškėjo pateikti papildomus duomenis ar patikslinimus. Gairės nenumato imperatyvios pareigos visais atvejais kreiptis į asmenis, teikusius paraiškas dėl projektų. Vadovaujantis Gairių 81 punktu, patikslinimai teikiami tik nustatytais atvejais, o pareiškėjas nenurodė ar patikslinimai turėjo būti teikiami dėl to, kad buvo pateikti ne visi reikiami dokumentai, dėl to, kad jie buvo netinkamos kokybės, ar, kad dėl pateiktos informacijos nebuvo galima įvertinti tinkamai Paraiškos. Tuo atveju, jeigu Projekto vertintojas pareikalautų pareiškėjo pateikti patikslinimus dėl Projekto vertinimo kriterijų tik dėl to, kad jie nesiekia aukščiausių įvertinimų, būtų sudaryta nesąžininga konkurencija su kitais asmenimis, teikusiais projektus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Agentūra turėjo kreiptis į pareiškėją Projekto vertinimo metu.

44. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog vertintojas buvo nekompetentingas, pažymėjo, jog pagal Agentūros direktoriaus pavaduotojo 2015 m. balandžio 7 d. potvarkį Nr. 2015/20-2-7 „Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas projekto paraiškų vertintojo paskyrimo“ “ (toliau – ir Potvarkis) projektų paraiškų vertinimui buvo paskirti Agentūros darbuotojai. Pareiškėjo Paraišką vertino K. V. ir L. J.. Agentūra atsiliepime nurodė, kad paskirti vertintojai turi ilgametę tiek įvairių projektų vertinimo, tiek projektų valdymo patirtį ir Agentūra neturi pagrindo abejoti jų kompetencija. Teismas neabejojo, kad pareiškėjo Projektą vertino kompetentingi asmenys, dirbantys Agentūroje, kurie turi projektų vertinimui reikalingos patirties bei gebėjimų. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Projektą vertino nekompetentingas vertintojas, tačiau Projektą vertino du vertintojai. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad Projektą vertino tam reikiamos kompetencijos neturintis asmuo, nedetalizavo, kuris vertintojas buvo netinkamas. Pareiškėjo teigimu, Projekto vertintojas turėjo turėti žinių kultūros paveldo srityje, tačiau teismas sutiko su Agentūros nuomone, kad vertinant Paraišką tokia patirtis nebuvo būtina. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti vertintojų kompetencijomis.

45. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl netinkamai įvertino Projekto 2.1.1 punkto pagrįstumą, akcentuodamas Gairių 2.1.1 punktą, iš Projekto 2.1.1. punkto nustatė, kad pareiškėjui skirti 5 balai ir nurodyta, kad Projekto veiklos bus įgyvendinamos vienoje tikslinėje teritorijoje – Švėkšnoje (Šilutės rajone). Nors pareiškėjas teigia, kad ne tik vienoje savivaldybėje planuoja įgyvendinti Projekto veiklas, tačiau Paraiškos A dalies 5 punkte nurodyta, kad planuojama įtraukti savanorius iš vietos bendruomenės, kurie dalyvautų laivo restauravime ir po Projekto užbaigimo naudotųsi Projekto rezultatais, pritaikant restauruotą burlaivį įvairioms kultūrinėms ir šviečiamosioms veikloms. Pažymėta, jog norima įtraukti jūrų skautų jaunimo organizaciją, vaikus iš Klaipėdos vaikų namų „Rytas“ ir Klaipėdos universiteto studentus iš universiteto buriavimo klubo „Halzas“. Projekto 3 punkte „Projekto veiklos aprašymas ir pagrindimas“ nurodyta, kad Projekto veiklos bus vykdomos Vilniuje, Klaipėdoje, Švėkšnoje, Norheimsud (Norvegija), Nidoje. Projekto 5 punkte „Projekto veiklos įgyvendinimo sritys“ nurodyta, kad tikslinė teritorija yra Šilutės rajono savivaldybė (Švėkšnos miestelis), probleminėms teritorijoms ir regioniniuose centruose Projekto veiklos netaikomos. Įvertinus tai, kad pagal Gairių 2.1.1 punktą 20 balų skiriama, jei projekto veiklos įgyvendinamos daugiau nei vienoje tikslinėje teritorijoje ir daugiau nei vienoje probleminėje teritorijoje arba regioniniame centre, o iš Paraiškoje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas planuoja vykdyti veiklą tik vienoje tikslinėje teritorijoje, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui skirti maksimalų balų skaičių. Taip pat nebuvo pagrindo taikyti 10 balų, kadangi probleminėje teritorijoje ar regioniniame centre pagal pareiškėjo Paraišką nurodyta, jog nėra taikomos Projekto veiklos. Pareiškėjo planuojama vykdyti Projekto veikla Šilutės rajono savivaldybėje atitiko 5 balų taikymą pagal Gairių 2.1.1 punktą, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti maksimalaus balų skaičiaus.

46. Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad Projekto 2.1.4 punkte nepateiktos jokios kritinės pastabos dėl Projekto viešinimo priemonių, todėl šis vertinimas yra nemotyvuotas, pagrįstumą, akcentuodamas Gairių 2.1.4 punktą, iš Projekto 2.1.4. punkto nustatė, kad Projektui skirti 3 balai bei nurodyta, kad Projekto viešinimo plane numatytos papildomos viešinimo priemonės (straipsniai, filmukai, lankstinukai) viešai prieinamos Lietuvos visuomenei. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Projekto vertinime prie „Suteiktų balų pagrindimas“ nurodyta, jog 3 balai skirti, jog Projekto viešinimo priemonės viešai prieinamos Lietuvos visuomenei, o pagal Gairių 2.1.4 punktą 3 balai skiriami, jeigu projekte numatytos viešinimo priemonės, kurios yra viešai prieinamos tik Lietuvos visuomenei. Pareiškėjui suteiktų balų pagrindimas atitinka Gairių 2.1.4 punkte nustatytą vertinimą, bei nurodytos pastabos dėl kurių nėra taikytas maksimalus balų skaičius, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog šis vertinimas nemotyvuotas.

47. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl Projekto 2.2.1 punkto, kad turėjo būti skirti 8 balai, kadangi Projekto vertintojai nepateikė jokių argumentų, taip pat vertintojai privalėjo kreiptis į Projekto pareiškėjus patikslinimo ir detalesnio paaiškinimo, jei vertintojams iškilo neaiškumų, pagrįstumą, akcentuodamas Gairių 2.2.1 punktą, iš Projekto 2.2.1 punkto nustatė, kad Projektui skirta 3,5 balo bei numatyta Projekto trukmė (12 mėn.) viršija Gairių 36 punkte numatytą trukmę. Projekto veiklos aprašytos neišsamiai, nėra aišku, kaip bus vykdomos konkrečios veiklos, kas dalyvaus veiklose, kokia konkreti veiklų trukmė, koks bus kiekvienos veiklos rezultatas ir kaip jis prisidėjo prie Projekto rezultato. Pagal Projektą matyti, jog Projektas bus pristatomas per apmokymus, susitikimus, seminarus. Projekto tikslai yra gebėjimų stiprinimas ir bendradarbiavimas jūrinio paveldo apsaugos srityje, saugant ir restauruojant istorinius medinius burlaivius. Projektu siekiama išsaugoti burlaivius, restauruoti laivus, Projektas planuojamas ir bus vykdomas kaip mokomasis pilotinis projektas. Iš Projekto nėra aišku, kokie bus Projekto įgyvendinimo etapai, neaptarti planuojami pasiekti rezultatai, nenurodytas kiekvienos veiklos konkretus įgyvendinimo laikotarpis, t. y. Projektų veiklų planas nėra detalus ir struktūruotas. Projekto trukmė numatyta 12 mėn., tačiau nėra detalizuota kokios veiklos bus atliekamos ir kokiam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto tikslas nėra detaliai nurodytas, todėl nebuvo pagrindo taikyti 8 balus.

48. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Projekto vertintojai turėjo kreiptis į pareiškėją dėl patikslinimo, akcentavo, kad projekto vertintojai turi teisę kreiptis dėl duomenų tikslinimo Gairių 81 punkte nustatytais atvejais, tačiau šiuo atveju nebuvo nei vieno Gairių 81 punkte nurodyto atvejo, dėl kurio Projekto vertintojas turėjo kreiptis į pareiškėją.

49. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl Projekto 2.2.3 punkto, kad vertintojai nepateikė jokios kritikos, todėl vertinimas turėjo siekti 9 ar 10 balų, pagrįstumą, akcentuodamas Gairių 2.2.3 punktą, iš Projekto 2.2.3 punkto nustatė, kad Projekto tikslinė grupė apima restauravimo profesionalus, vietinius amatininkus, savanorius, vaikus ir pan. iš įvairių Lietuvos savivaldybių bei vienos srities specialistus iš vieno Norvegijos regiono. Vertintojai taikė 3 balus. Iš pareiškėjo Projekto matyti, jog jis apima Lietuvos ir Norvegijos Karalystėje skirtingų sričių specialistus. Kaip teisingai nurodė Agentūra, 9 balų įvertinimas nėra numatytas Gairėse. Gairėse aiškiai reglamentuota, kuriuo atveju gali būti taikoma 10 balų, o vertintojai nurodė aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui taikomi 3 balai, todėl šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.

50. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl Projekto 2.4.1 punkto, nes jame atliktas netinkamas vertinimas, kadangi Projekte dalyvauja partneris iš Norvegijos, o tokios patirties Lietuvoje nėra, todėl turėjo būti skirti 9 balai, pagrįstumą, akcentuodamas Gairių 2.4.1 punktą, iš Projekto 2.4.1 punkto nustatė, kad pareiškėjo Projektui skirta 3,5 balo bei nurodyta, jog dalis Projekto veiklų planuojama Norvegijoje, Projekto partneris dalyvauja metodikos rengime ir mokymuose, tačiau partnerystė nėra tęstinė partnerių bendradarbiavimo dalis. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Gairėmis, vien tai, kad Projekte dalyvauja partneris iš Norvegijos Karalystės, nesudaro pagrindo pripažinti, jog turėjo būti taikomi 9 balai. Be to, pats pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių turėtų būti taikomi 9 balai, o ne 10 balų, jeigu jis tinkamai įgyvendino Gairių 2.4.1 punkto reikalavimus. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog bendradarbiavimas su Norvegijos partneriu yra tęstinis, kaip numatyta Gairių 2.4.1 punkte, siekiant taikyti aukščiausią įvertinimą. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai šiuo aspektu atmestini.

51. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad 2.4.2 punktas turėjo būti vertinamas 8–9 balais, kadangi bendradarbiavimas yra tęstinis ir leistų vykdyti panašius projektus ateityje, panaudojant įgytą patirtį ir gebėjimus, akcentuodamas Gairių 2.4.2 punktą, iš Projekto 2.4.2 punkto nustatė, kad Projekto partnerystė neapsiriboja Projekto veiklų tęstinumu. Projekto vykdytojas yra numatęs bendradarbiavimo su Lietuvos partneriu veiklos kryptis ir galimus būdus. Tačiau partnerystės su Projekto partneriu iš Norvegijos tęstinumas aprašytas deklaratyviai ir kyla pagrįstų abejonių, ar po Projekto įgyvendinimo ji bus tęsiama. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Projekto veikla su Norvegijos Karalystės partneriu bus tęstinė. Nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog bendradarbiavimas bus tęstinis, tačiau būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei detaliai pagrįsti. Įvertinus tai, jog bendradarbiavimo tęstinumas nėra pagrįstas įrodymais, nėra pagrindo taikyti 8 ar 9 balus.

52. Teismas dėl pareiškėjo akcentuojamo netinkamai įvertinto Projekto 2.5.1 punkto, pabrėždamas Gairių 2.5.1 punkte nustatytus reikalavimus, nurodė, kad už Projekto 2.5.1 punktą taikyta 1,5 balo bei nurodyta, kad Projekto rezultatų tęstinumo aprašyme aprašomas Projekto įgyvendinimo metu rekonstruoto laivo naudojimas, tačiau atsižvelgiant į Projekto tikslą nėra numatyta, kaip bus toliau tęsiami gebėjimų stiprinimas ir švietimas, kaip bus naudojama parengta metodika. Projekto rezultatai nebus naudojami po Projekto įgyvendinimo.

53. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Paraiškos matyti, jog nurodomas numatytas laivo panaudojimas, tačiau nepateikti duomenys apie tai, kaip po Projekto įgyvendinimo jie bus panaudoti. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, jog rezultatai bus naudojami ateityje, tačiau nepagrindė Projekto rezultatų tęstinumo. Pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad ir po Projekto užbaigimo būtų naudojamasi Projekto rezultatais, pritaikant restauruotą burlaivį įvairioms kultūrinėms ir šviečiamosioms veikloms, tačiau nedetalizuoja nei kokiose veiklose būtų naudojamas laivas, nei pagrindžia tokius savo teiginius. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog vertinimas buvo atliktas netinkamai.

54. Teismas dėl pareiškėjo argumento, kad vertinant Projekto naudą horizontaliųjų politikų principams, turėjo būti skirta ne 0, o 5 balai, akcentuodamas Gairių 2.5.2 punktą, nurodė, kad už Projekto 2.5.2 punktą taikyta 0 balų ir nurodyta, kad Projekto paraiškoje nenumatyta priemonių ar veiksmų, kurie darytų teigiamą poveikį horizontaliųjų politikų principams. Poveikio aprašymas yra deklaratyvus.

55. Teismas nurodė, kad Paraiškos 13 punkte „Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims“ prie „Gero valdymo“ nurodyta, kad Projektas skatina valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą ir bendrų tikslų siekimą, įtraukiant tiek pelno nesiekiančius privačius juridinius asmenis, tiek įvairias įmones, amatininkus, vietos bendruomenę, vaikus ir jaunimą. Prie „Darnaus vystymo“ nurodyta, kad paveldo apsauga yra esminė darnaus vystymosi dalis išsauganti tradicijas, istorinius amatus, kultūrą ir nacionalinę tapatybę. Kartu tai išsaugo esamas darbo vietas, taip pat kuria naujas, mažina specialistų migraciją į didmiesčius ir užtikrina vietos bendruomenės gyvybingumą per užimtumo skatinimą. Prie „Lyčių lygybė ir lygios galimybės“ nurodyta, kad dalyvavimas Projekte yra grindžiamas lyčių lygybe ir lygių galimybių užtikrinimu, skatinant abiejų lyčių darbuotojų ir savanorių aktyvų dalyvavimą Projekte, ypač formuojant restauravimo savanorių ir buriavimo mokymo savanorių grupes.

56. Teismas, įvertinęs Paraiškos turinį, darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, nurodyti Paraiškos 13 punkte „Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims“, yra deklaratyvūs, Paraiškoje nėra pagrįsta, koks bus teigiamas poveikis nurodytiems horizontaliosios politikos principams. Tokių duomenų pareiškėjas nenurodė ir pateiktame skunde. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog Projektui turėjo būti taikomi 5 balai, tačiau nedetalizavo, nei dėl kokių priežasčių vertintojai turėjo skirti maksimalų balų skaičių, nei nurodė, kad Projekto veiklos turės teigiamą poveikį visiems horizontaliosios politikos principams, todėl nėra pagrindo nesutikti su vertintojų atliktu vertinimu.

57. Teismas sprendė, kad Projektas vertintas ir pareiškėjui Raštu pateiktas atsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. jis yra pagrįstas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek motyvuotas. Vertintas kiekvienas naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, nurodytas didžiausias galimas balų skaičius bei vertintojų skirtas balų vidurkis, taip pat nurodytas suteiktų balų pagrindimas. Projektas buvo išsamiai analizuotas, jį vertino du vertintojai, bei buvo vertinti pareiškėjo Paraiškoje pateikti duomenys, pagrindžiant skirtą balų skaičių. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėjo būti skirti papildomi balai, nei jie nustatyti Projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatuose. Be to, paties pareiškėjo pateiktoje Paraiškoje yra daug deklaratyvių teiginių, kas nustatyta, tiek Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatuose, tiek Komisijos Sprendime. Komisijos Sprendimas ir Agentūros Paraiškos naudos ir kokybės vertinimas yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

58. Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Komisijos Sprendimo ir Agentūros Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo panaikinimo, atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus.

VI. 59. Pareiškėjas Sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, įpareigojant atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką arba iš atsakovo priteisti 150 000 Eur žalos.

60. Pareiškėjas, akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo kontekste netinkamai aiškino Gairių 81 punktą, nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

60.1. Nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaringas teismo atliktas Projekto 2.1.1 punkto vertinimas, nes priešingai nei nustatė teismas, pagal Gairių 2.1.1 punktą pasiūlyme nurodyta, kad Projektas bus įgyvendinamas visose savivaldybėse. Įvertinus, kad Projekte buvo numatytas visų savivaldybių ir visų probleminių teritorijų dalyvavimas, Projekto 2.2.1 punkte turėjo būti skirtas maksimalus 20 balų įvertinimas. Teismas neįvertino, kad atsakovas nepasiūlė pareiškėjui patikslinti 2.2.1 punkto nuostatos dėl Projekto įgyvendinimo visose savivaldybėse ir visose probleminėse teritorijose, o tiesiog nepagrįstai nuvertino Projektą, remdamasis išgalvota prielaida, kad Projektas bus įgyvendinamas tik Šilutės savivaldybėje ir tik todėl, kad atsakovas nesiekė išsiaiškinti tikrąsias objektyvias aplinkybes;

60.2. Nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaringas teismo atliktas Projekto 2.1.4 punkto vertinimas, nes atsakovas, įvertinęs pareiškėjo planus viešinti Projektą anglų kalba internete, privalėjo kreiptis į pareiškėją papildomų duomenų ir paaiškinimų dėl viešinimo auditorijos ir teritorijos. Įvertinus, kad Projekte buvo numatytos maksimalios Projekto veiklos ir rezultatų viešinimo priemonės, kurios turėjo vykti Lietuvoje, Norvegijoje ir visame pasaulyje – būtent šiuo tikslu ir buvo numatytas viešinimas anglų kalba per internetinę svetainę, kurioje būtų viešinama Projekto eiga filmais, publikacijomis, bukletais ir pan. Teismas, remdamasis prielaidomis, teigė, kad Projekto viešinimo priemonės viešai prieinamos Lietuvos visuomenei, nors tokie teismo motyvai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, žinant, kad Projekto viešinimas anglų kalba internete būtent yra skirtas viešinti ne Lietuvos visuomenei, o kitų valstybių žmonėms. Todėl atsakovas nepagrįstai Projekto viešinimą įvertinto tik 3 balais, nors nepateikė jokių kritinių pastabų dėl Projekto viešinimo priemonių. Toks vertinimas yra nemotyvuotas, nes nesant jokių objektyvių pastabų ir nepaprašius jokių papildomų duomenų, jei nebuvo aišku, vertinimas turėjo būti maksimalus – 5 balai;

60.3. Nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaringas teismo atliktas Projekto 2.2.1 punkto vertinimas, nes šiuo atveju Projekto vertintojai turėjo kreiptis į pareiškėją dėl patikslinimo, jei jiems nebuvo aišku, kokie bus Projekto įgyvendinimo etapai, 4 neaptarti planuojami pasiekti rezultatai, kiekvienos veiklos konkretus įgyvendinimo laikotarpis. Atsakovas nepagrįstai ir deklaratyviai teigia, kad neva projekto tikslai „neaiškūs“, o tikslas tik „iš dalies pagrįstas“ ir nepateikia jokių argumentų, nors vertintojai privalėjo kreiptis į Projekto pareiškėjus patikslinimo ir detalesnio paaiškinimo, jei iškilo neaiškumų. Projekto pagrindimas yra aiškus – stiprinti praktinius ir teorinius gebėjimus paveldo restauravimo srityje, o jei Projekto vertinimą būtų atlikęs kvalifikuotas paveldo restauratorius, o ne atsakovo viešojo administravimo mokslų specialistė, tokių klausimų, kaip „neaišku ar projekto tikslai yra laivo restauracija (netaisyta kalba) ar gebėjimų stiprinimas“ nekiltų. Šiame punkte vertinimas yra nepagrįstas ir deklaratyvus, nes nesant jokių objektyvių ir pagrįstų pastabų ir nepaprašius jokių papildomų duomenų, jei nebuvo aišku, vertinimas turėjo būti maksimalus – 8 balai;

60.4. Nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaringas teismo atliktas Projekto 2.2.3 punkto vertinimas, nes priešingai nei nustatė teismas, nors pats vertintojas įvardina labai plačią tikslinės grupės apimtį, nurodo, kad dalyvaus ir naudą gaus įvairios asmenų grupės ir įvairių Lietuvos savivaldybių, tačiau įvertina tik 3 balais, nepateikdamas jokios kritikos ir nenurodydamas jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui taikomi 3 balai. Nesant jokių objektyvių pastabų ir nepaprašius jokių papildomų duomenų, jei nebuvo aišku, vertinimas turėjo būti maksimalus 10 balų;

60.5. Nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaringas teismo atliktas Projekto 2.4.1 punkto vertinimas, nes akivaizdu, kad šiuo atveju Projekto vertintojai turėjo kreiptis į pareiškėją dėl bendradarbiavimo su Norvegijos partneriu aplinkybės tikslinimo, nes pareiškėjas niekur nenurodė, kad bendradarbiavimas nebus tęstinis. Pareiškėjas nurodė, kad Projekte dalyvauja partneris iš Norvegijos, galintis suteikti ypač vertingos patirties, restauruojant istorinius laivus. Projekte buvo numatyta, kad ši partnerystė yra tęstinė ir sėkmingas šio Projekto įgyvendinimas suteiktų svarų postūmį restauruojant Lietuvos jūrinį paveldą. Tokios patirties Lietuvoje nėra. Tačiau vertintojas nepagrįstai skyrė tik 3,5 balo, nepateikdamas jokių pagrįstų argumentų, nors turėjo skirti 9 balus, kadangi nebuvo jokių objektyvių pastabų ir neprašyta jokių papildomų duomenų, jei nebuvo aišku;

60.6. Nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaringas teismo atliktas Projekto 2.4.2 punkto vertinimas, nes Projekto vertintojai turėjo kreiptis į pareiškėją dėl bendradarbiavimo su Norvegijos partneriu, nes pareiškėjas aiškiai nurodė, kad bendradarbiavimas yra tęstinis ir leistų vykdyti panašius projektus ateityje, panaudojant įgytą patirtį ir gebėjimus. Todėl nesant jokių objektyvių pastabų ir nepaprašius jokių papildomų duomenų, jei nebuvo aišku, vertinimas turėjo būti maksimalus – 9 balai;

60.7. Nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaringas teismo atliktas Projekto 2.5.1 punkto vertinimas, nes Projekto vertintojai turėjo kreiptis į pareiškėją dėl rezultatų naudojimo ateityje ir detalizavimo kokiose veiklose būtų naudojamas laivas. Pareiškėjas nurodė, kad Projekte numatytas ir išdėstytas Projekto rezultatų tiesioginis ir netiesioginis naudojimas pasibaigus projektui. Nesant jokių objektyvių pastabų ir nepaprašius jokių papildomų duomenų, jei nebuvo aišku, vertinimas turėjo būti maksimalus – 5 balai;

60.8. Nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštaringas teismo atliktas Projekto 2.5.2 punkto vertinimas, nes Projekto vertintojai turėjo kreiptis į pareiškėją dėl patikslinimo, koks bus teigiamas poveikis horizontaliosios politikos principams. Vertinant Projekto naudą šiems principams, nepagrįstai nebuvo skirta nei vieno balo. Paveldo ir aplinkos apsauga yra viena iš kertinių darnaus vystymosi politikos krypčių. Projektu siekiama, jog jame aktyviai dalyvautų vaikai ir moterys, skatinant lyčių lygybę ir vienodas galimybes. Nesant jokių objektyvių pastabų ir nepaprašius jokių papildomų duomenų, jei nebuvo aišku, vertinimas turėjo būti maksimalus – 5 balai;

60.9. Projektui nepagrįstai ir nemotyvuotai neskirti papildomi 49 balai. Pridėjus šiuos balus prie Projektui skirtų 31,5 balo, bendra Projekto balų suma siektų 80,5 ir Projektas turėjo būti finansuojamas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neprivalėjo motyvuoti savo priimto sprendimo tik todėl, kad pareiškėjas nepakankamai aiškiai pagrindė ir paaiškino Paraišką, nes ši Paraiška yra prašymas, kuris neturi būti motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovas, vertindamas tokį prašymą, privalo įvertinti visas svarbias aplinkybes, pasiūlyti pareiškėjui paaiškinti neaiškias prašymo vietas, pateikti papildomus dokumentus ir duomenis, kad galėtų priimti teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste motyvuotą sprendimą, kuris gali būti priimtas tik išsamiai ir objektyviai įvertinus visas svarbias aplinkybes, įskaitant ir tas, kurias pareiškėjas nenurodė dėl patirties stokos ir nežinojimo, tačiau kurios egzistavo skundžiamo Agentūros sprendimo priėmimo metu;

60.10. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl žalos iš atsakovo priteisimo tuo atveju, jei paaiškėtų, kad Projekto įvertinimas iš naujo ir finansavimo skyrimas pagal Programą yra nebeįmanomas dėl pasibaigusios Programos. Pripažinimo, kad atsakovas netinkamai ir neteisėtai atliko Paraiškos įvertinimą, atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti, ar atsakovo įpareigojimas atlikti Paraiškos vertinimą yra tikslingas, jei nėra įmanomas tolesnis dalyvavimas konkurse dėl finansavimo. Šiuo atveju teismas turėtų konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus ir spręsti dėl atsakovo padarytos žalos pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siekė būtent žalos dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, priešingai, nei nurodė teismas, pareiškėjas neprivalėjo įrodinėti konkrečių atsakovo pareigūnų kaltės;

60.11. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad priemonė Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 yra pasibaigsi, visos lėšos yra išdalintos ir pareiškėjo skundo patenkinimo atveju įvykdyti teismo sprendimo būtų neįmanoma. Todėl teismas, įvertinęs šią padėtį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste privalėjo spręsti dėl žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydžio ir jos atlyginimo, nes pareiškėjas įrodė visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme.

60.12. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakovu turėjo būti patraukta valstybė, nes būtent jai ir tenka pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis atitinkamų procesinių priemonių šiam netikslumui ištaisyti. To nepadarydamas, teismas padarė proceso teisės pažeidimą. Nors pirmosios instancijos teismo procese visapusiškai dalyvavo Agentūra kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau byloje nedalyvavo valstybės institucija, kuri yra atsakinga už vertinimo rezultatų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl toks pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

61. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, akcentuodamas:

61.1. Pareiškėjo teiginiai, susiję su netinkamu Projekto vertinimu dėl patikslinimo pateikimo, Taisyklių 199 punkto ir Gairių 81 punkto kontekste atmestini. Vertinant pareiškėjo Paraišką, nebuvo nė vienos iš aplinkybių, dėl kurių vertintojai būtų galėję pasinaudoti Gairių 81 punkto norma. Siekiant užtikrinti visų pareiškėjų lygiateisiškumą, vertinant paraiškas nebuvo kreiptasi nei į vieną pareiškėją su tokiais prašymais. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjui turėjo būti padaryta išimtis. Juo labiau, kad Paraiškoje pateikti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad Projekte numatytos veiklos naudingai ir kokybiškai prisidės prie programos tikslo Gairių 6 ir 12 punktų prasme;

61.2. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, susiję su Projekto 2.1.1 punkto vertinimu, nes Paraiškoje B dalies skiltyje „5. Projekto veiklų įgyvendinimo teritorijos“ nurodyta tik viena tikslinė teritorija – Šilutės savivaldybė (Švėkšna), o skiltyse „Probleminės teritorijos“ bei „Regioniniai centrai“ pažymėta „Netaikoma“. Be to, Paraiškos B dalies skilties „3. Projekto veiklų aprašymas ir pagrindimas“ dalyje, įgyvendinimo vieta, nurodoma, kad Projekto veiklos bus vykdomos Vilniuje, Klaipėdoje, Švėkšnoje, Norheimsud (Norvegijos Karalystė) ir Nidoje. Tikslinės teritorijos numatytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakyme Nr. 1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“, pagal kurį tik Švėkšna (Šilutės rajono savivaldybė) yra priskiriama tikslinei teritorijai. Paraiškoje nėra duomenų apie kitus pareiškėjo minimus miestus;

61.3. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, susiję su Projekto 2.1.4 punkto vertinimu, nes byloje nėra ginčo, kad paraiškos A dalies skiltyje „14. Viešinimas“ ir kartu su Paraiška pateiktame Projekto viešinimo plane numatytos viešinimo priemonės 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamento, patvirtinto 2011 m. vasario 11 d. Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Norvegijos mechanizmo įgyvendinimo reglamentas), 4 priedo 4.2 punkto kontekste yra privalomos, todėl Paraiškos vertinimo metu negalėjo būti vertinamos. Visos šios priemonės skirtos ir viešai prieinamos tik Lietuvos visuomenei. Pagal Gairių 4 priedo 2.1.4. vertinimo kriterijaus skalės aprašymą 3 balai skiriami tuo atveju, kai projekte numatytos viešinimo priemonės, kurios yra viešai prieinamos tik Lietuvos visuomenei. Maksimalūs 5 balai turi būti skiriami, jei viešinimo priemonės būtų numatytos ir viešai prieinamos ir Lietuvos, ir Norvegijos visuomenei. Nei viešinimo plane, nei Paraiškoje informacijos apie konkrečius veiksmus / priemones, skirtas ir viešai prieinamas Norvegijos visuomenei, nėra pateikiama;

61.4. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, susiję su Projekto 2.2.1 punkto vertinimu, nes šiame punkte aptariama situacija neatitiko nė vieno iš Gairių 81 punkte numatytų atvejų. Jeigu Paraiškos vertinimo metu pareiškėjas būtų paprašytas paaiškinti, pvz. kokie bus Projekto įgyvendinimo etapai, tai susidarytų situacija, kuomet Paraiška būtų iš esmės pagerinta. Aptariamas 2.2.1 kriterijus yra „Projekto veiklų planas yra detalus, gerai apgalvotas (pagrįstas) ir realiai įgyvendinamas“. Todėl neabejotina, kad papildomas paklausimas būtų suteikęs pareiškėjui galimybę Projekto veiklų planą padaryti detalesnį, geriau apgalvotą ir kt. Tokiu būdu jam būtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas kitų pareiškėjų atžvilgiu ir būtų pažeisti esminiai paraiškų vertinimo principai (lygiateisiškumo, nediskriminavimo);

61.5. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, susiję su Projekto 2.2.3 punkto vertinimu, nes Metodika (Gairių 4 priedas) aiškiai apibrėžia atvejus, kada ir kokie balai yra skiriami. Paraiškoje pateikta informacija apie skirtingų sričių specialistus (savanoriai, jaunimas, profesionalai) iš įvairių Lietuvos regionų (Vilnius, Klaipėda, Šilutės savivaldybė) ir restauratorius iš Norvegijos (t. y. vienos srities ir vieno regiono specialistai). Pagal Metodiką tokiu atveju turi būti skiriami 3 balai. Pagal Metodiką 10 balų turi būti skiriama tik tuomet, kai projekto tikslinė grupė apima skirtingus regionus / savivaldybes ir skirtingų sričių specialistus Lietuvoje ir Norvegijoje;

61.6. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, susiję su Projekto 2.4.1 punkto vertinimu, nes Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis Projekto veiklų vykdomos Lietuvos Respublikoje, partnerio įsitraukimas nėra detaliai pagrįstas. Be to partnerystės tęstinumas neaprašytas ir nepatvirtintas. Įvertinus abiejų vertintojų balus, šiam kriterijui skirta iš viso 3,5 balo. Vadovaujantis Metodika (Gairių 4 priedas), nei Paraiškoje, nei kartu su ja pateikiamuose dokumentuose nėra pateikiama informacija apie ankstesnį bendradarbiavimą su Norvegijos partneriu;

61.7. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, susiję su Projekto 2.4.2 punkto vertinimu, nes Paraiškoje tik deklaratyviai nurodoma, kad partnerystė bus tęsiama, tačiau nenumatyti konkretūs veiksmai, priemonės ir finansavimo šaltiniai, dėl ko vadovaujantis Metodikoje (Gairių 4 priedas) pateiktais kriterijais nebuvo pagrindo skirti maksimalaus galimo balo;

61.8. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, susiję su Projekto 2.5.1 punkto vertinimu, nes pareiškėjas Paraiškoje pateikė informaciją tik apie Projekto metu restauruoto laivo panaudojimą, tačiau informacijos apie Projekto metu įgytų įgūdžių tolimesnį naudojimą nėra pateikiama. Pagal Metodikos reikalavimus Paraiškoje nėra informacijos apie konkrečius planuojamus Projekto rezultatų tęstinumą užtikrinančius veiksmus;

61.9. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, susiję su Projekto 2.5.2 punkto vertinimu, nes Paraiškoje nebuvo pateikta konkrečių veiksmų ar priemonių, kuriomis būtų daromas teigiamas poveikis horizontaliųjų politikų principų įgyvendinimui, t. y. taip, kaip numatyta paraiškos pildymo instrukcijoje ir jos pildymo pavyzdžiuose. Atsižvelgiant į programos, kuriai teikta Paraiška, tikslą, vertinimo metu nebuvo skirti balai už Projekto metu naudojamą mokymo priemonę (restauruojamą laivą). Projekto poveikis lyčių lygybės ir lygių galimybių principo įgyvendinimui Paraiškoje aprašytas deklaratyviai. Vertinant poveikį darnaus vystymo principui, vadovaujantis Metodika buvo vertinama, ar Projektas turi teigiamą poveikį bent vienam iš darnaus vystymosi aspektų: aplinkosaugos, socialinio, ekonomikos arba regiono vystymosi. Atsižvelgiant į tai, kad Paraiška buvo skirta Škotijoje statytam ir Europoje plaukiojusiam laivui restauruoti, kuris Paraiškos pateikimo ir vertinimo metu nebuvo įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą, Paraiškai negalėjo būti skirta balų už šio kriterijaus atitikimą. Nei paveldo apsauga, nei mokymai paveldo apsaugos srityje nėra darnaus vystymo prioritetai;

61.10. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Agentūros sprendimas suteikti konkretų balą yra argumentuotas ir atitinka Metodiką. Pareiškėjo teiginys, kad Paraiška laikytina prašymu, kuris neturi būti motyvuotas, nepagrįstas, nes Gairės įtvirtina reikalavimą tinkamai parengti paraišką, pagrindžiant Projekto įgyvendinimo realumą. Konkrečiu atveju Agentūrai Gairių 81 punkto kontekste Paraiškoje pateiktos informacijos pakako sprendimui priimti, todėl vertintojai neturėjo prašyti paaiškinimų. Paaiškinimų nebuvo paprašyta nė iš vieno pareiškėjo, su kuriais dėl finansavimo konkuravo pareiškėjas;

61.11. Pareiga atlyginti žalą kyla tik esant visoms trims atsakomybės sąlygoms, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyti Agentūros neteisėti veiksmai, todėl reikalavimas atlyginti pareiškėjui žalą nepagrįstas. Be, to, byloje nėra jokių argumentų ar įrodymų, jog pareiškėjas patyrė žalą ir kad žalos dydis yra būtent 150 000 Eur, t. y. tiek, kiek buvo prašoma Projekto įgyvendinimui. Juolab kad net ir Paraiškos finansavimo atveju Gairių kontekste Paraiškai nebūtų skirta visa prašyta suma. Agentūra nevertino, ar visos į Projekto biudžetą įtrauktos išlaidos atitinka Gairių reikalavimus ir po tinkamumo finansuoti vertinimo dar galėjo būti koreguojama siūloma finansavimo suma;

61.12. Net jei Paraiška ir būtų gavusi 80,5 balų, tai nereikštų, kad būtų priimamas sprendimas dėl finansavimo. Galutinį sprendimą privalėtų priimti programos operatorius – VRM;

61.13. Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad į bylą turėjo būti įtraukiama VRM, nes Paraiškos vertinimą atliko Agentūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 62. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo, nurodyto 2015 m. birželio 3 d. rašte „Dėl projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimo rezultatų“, Komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 3R-211(AG-209/01-2015) teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų pareiškėjo reikalavimų – įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą, dalyvaujant kompetentingam kultūros paveldo vertybių restauravimo specialistui; įpareigoti atsakovą skirti 150 000 Eur finansavimą pareiškėjo Projektui; pratęsti (atnaujinti) Projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, Projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį; jei paaiškėtų, kad Projekto įvertinimas iš naujo ir finansavimo skyrimas pagal Programą yra nebeįmanomas dėl jos pasibaigimo, priteisti iš atsakovo 150 000 Eur žalos atlyginimą – pagrįstumo.

63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia teiginius dėl balų, nustatytų projekto naudos ir kokybės vertinimo rezultatuose, nepakankamumo yra nepagrįsti, dėl ko tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl Agentūros sprendimo, nurodyto 2015 m. birželio 3 d. rašte, bei kitų reikalavimų, kurių tenkinimas siejamas su Agentūros sprendimo, nurodyto 2015 m. birželio 3 d. rašte, panaikinimu, nėra pagrindo.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia argumentais dėl teismo išvadų, kuriomis pritarta atsakovo Sprendimui dėl balų, nustatytų projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatuose, nepagrįstumo bei padarytais procesinio pobūdžio pažeidimais, t. y. netinkamo atsakovo nepakeitimu tinkamu.

65. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pagal Gairių 4 priedo Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos Kriterijaus 2.1. dalies „Projekto aktualumas ir svarba“ 2.1.1. punktą už projekto veiklos įgyvendinamą tikslinėse teritorijose, probleminėse teritorijose ir regioniniuose centruose gali būti daugiausiai skiriama 20 balų. Vertinimo skalė: 20 balų – projekto veiklos įgyvendinamos daugiau nei vienoje tikslinėje teritorijoje ir daugiau nei vienoje probleminėje teritorijoje arba regioniniame centre; 10 balų – projekto veiklos įgyvendinamos daugiau nei vienoje tikslinėje teritorijoje ir bent vienoje probleminėje teritorijoje ar regioniniame centre; 5 balai – projekto veiklos įgyvendinamos bent vienoje probleminėje teritorijoje arba regioniniame centre, arba tikslinėje teritorijoje; 0 balų – projekto veiklos nėra įgyvendinamos tikslinėse teritorijose arba probleminėse teritorijose ir regioniniuose centruose.

Gairių 60 punktas, be kita ko, nustato, kad paraišką sudaro bendroji (A) dalis – Taisyklių 9 priedas (toliau – paraiškos (A) dalis) ir specialioji (B) dalis – Gairių 1 priedas (toliau – ir paraiškos (B) dalis) ir kartu pridedami papildomi dokumentai, išvardyti paraiškos (B) dalyje. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pareiškėjas, pildydamas Gairių 1 priedo Paraiškos skirti Projektui paramą pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinius mechanizmus ir bendrojo finansavimo lėšas (B) dalies formos 5 dalį, kuriame nurodomos projekto veiklų įgyvendinimo teritorijos, nurodė, kad projekto veiklos bus įgyvendinamos tikslinėje teritorijoje – Šilutės rajono savivaldybėje (Švėkšnos miestelis), o dėl probleminių teritorijų ir regioninių centrų nurodė, kad šiose teritorijose projekto nenumatyta įgyvendinti (įrašyta „Netaikoma“); tokios teritorijos, taip pat ir kitos tikslinės teritorijos (be Šilutės rajono savivaldybės (Švėkšnos miestelio), nenurodytos ir (B) dalies formos 3 dalyje, kurioje, nurodant projekto veiklų aprašymą ir pagrindimą, nurodomos veiklos įgyvendinimo vietos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui pagrįstai pagal šį kriterijų skirti 5 balai, o pareiškėjo argumentai, kad Agentūra turėjo prašyti papildomų duomenų ir ar patikslinimų yra nėra pagrįsti:

Taisyklių 199 punktas nustato, kad jeigu projektų naudos ir kokybės vertinimo metu vertintojams kyla neaiškumų ir (ar) trūksta informacijos, CPVA raštu paprašo pareiškėjo per jos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, jei CPVA ir pareiškėjas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip, pateikti paaiškinimus ir (ar) trūkstamą informaciją. Užklausa dėl paaiškinimų ir (ar) papildomos informacijos pareiškėjui neturi būti siunčiama, jei paraiškoje pateiktos informacijos vertintojams pakanka atitinkamam sprendimui priimti, t. y. vertintojai neprivalo prašyti paaiškinimų ir (ar) informacijos, kurie nepaaiškina paraiškos atitikties vertinimo kriterijams, o tik sustiprina paraiškos atitiktį vertinimo kriterijams.

66. Pagal Gairių 4 priedo Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos Kriterijaus 2.1. dalies „Projekto aktualumas ir svarba“ 2.1.4. punktą už projekto matomumą Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje daugiausiai gali būti skiriama 5 balai. Vertinimo skalė: 5 balai – projekte numatytos viešinimo priemonės Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje, kurios yra viešai prieinamos Lietuvos ir Norvegijos visuomenei; 3 balai – projekte numatytos viešinimo priemonės, kurios yra viešai prieinamos tik Lietuvos visuomenei; 1 balas – projekte numatytos viešinimo priemonės nėra viešai pasiekiamos visuomenei. Iš byloje pateiktų dokumentų nėra galima spręsti, kad pareiškėjas paraiškoje ir jos prieduose, iš jų – ir projekto viešinimo plane būtų nurodęs viešinimo priemones Norvegijos Karalystėje, kurios yra viešai prieinamos Norvegijos visuomenei, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui pagal šį kriterijų pagrįstai skirti 3 balai.

67. Pagal Gairių 4 priedo Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos Kriterijaus 2.2. dalies „Projekto metodologija“ 2.2.1. punktą vertinamas projekto veiklų planas, t. y. ar jis yra detalus, gerai apgalvotas (pagrįstas) ir realiai įgyvendinamas ir už tai daugiausiai gali būti skiriama 10 balų. Nors pareiškėjui pagal šį kriterijų skirta 3,5 balo dėl to, kad 2 vertintojų vertinimai reikšmingai išsiskyrė (skirti 1 ir 6 balai), teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad pagal šį kriterijų turėjo būti skirti 8 balai ir kad vertinimas šiuo aspektu būtų kitoks, jei jį būtų atlikęs kvalifikuotas paveldo restauratorius, o ne atsakovo tarnautoja – viešojo administravimo mokslų specialistė: 7–10 balai pagal šį kriterijų gali būti skiriami, jeigu projekto veiklų planas yra detalus ir struktūruotas: projekto įgyvendinimo etapai nuosekliai aprašyti, įvardijant kiekvieną projekto veiklą bei ryšį su projekto rezultatais; aiškiai išskiriami kiekvienos veiklos pabaigoje planuojami pasiekti rezultatai; nurodoma projekto trukmė ir pateikiamas kiekvienos veiklos įgyvendinimo laikotarpis. Pareiškėjo paraiškoje yra nurodyti projekto įgyvendinimo etapai, tačiau jie nėra nuosekliai aprašyti, įvardijant kiekvieną projekto veiklą bei ryšį su projekto rezultatais, nėra aiškiai išskiriami kiekvienos veiklos pabaigoje planuojami pasiekti rezultatai, t. y. trūkumai susiję su paties projekto pagrindimu ir detalumu. Šiuo aspektu primintina, kad pagrindinis programos „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ (toliau – Programa) tikslas – prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo perteikiant Norvegijos Karalystės žinias ir gerąją patirtį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms ir stiprinant gebėjimus bei bendradarbiavimą tarp vietos, regionų partnerių Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje (Gairių 5 p.), o laukiami Programos rezultatai: aukštesnis gebėjimų lygis Gairių 12 punkte nurodytose institucijose ir įstaigose; patobulinti Gairių 12 punkte nurodytų institucijų ir įstaigų įgūdžiai ir gebėjimai žmogiškųjų išteklių srityje (Gairių 11.1–11.2 p.).

68. Pagal Gairių 4 priedo Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos Kriterijaus 2.2. dalies „Projekto metodologija“ 2.2.3. punktą vertinama projekto tikslinės grupės apimtis, t. y. ar tikslinė grupė apima skirtingus regionus / savivaldybes, ar tikslinė grupė apima skirtingų sričių specialistus, ir už tai daugiausiai gali būti skiriama 10 balų: 10 balų – projekto tikslinė grupė apima skirtingus regionus / savivaldybes ir skirtingų sričių specialistus Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje; 7 balai – projekto tikslinė grupė apima skirtingus regionus / savivaldybes arba skirtingų sričių specialistus Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje; 3 balai – projekto tikslinė grupė apima skirtingus regionus / savivaldybes arba skirtingų sričių specialistus Lietuvos Respublikoje arba Norvegijos Karalystėje; 0 balų – projekto tikslinė grupė apima tik vieną regioną / savivaldybę ir vienos srities specialistus Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje. Pareiškėjui pagal šį kriterijų pagrįstai skirti 3 balai: projekto tikslinė grupė apima įvairių sričių profesionalus ir plačiąją visuomenę iš įvairių Lietuvos regionų, tačiau tik vienos srities specialistus iš vieno Norvegijos regiono.

69. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto vertinimo skiriant po 3,5 ir 4,5 balo pagal Gairių 4 priedo Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos Kriterijaus 2.4. dalies „Projekto partnerystės pagrįstumas“ 2.4.1. ir 2.4.2. punktus nėra pagrįsti: pagal 2.4.1. punktą vertinama, ar projekto įgyvendinimas yra pagrįstas partneryste su partneriu iš Norvegijos Karalystės, t. y. įvertinamas partnerystės stiprumas ir kokybė: ar projekto veiklos vyksta ir Lietuvos Respublikoje, ir Norvegijos Karalystėje; kiek veiklų vyksta Norvegijos Karalystėje; pagal veiksmų planą įvertinamas partnerio (-ių) įsitraukimas siekiant projekto rezultatų, ir už tai daugiausiai gali būti skiriama 10 balų: 7–10 balų – projekto veiklos yra proporcingai numatomos įgyvendinti Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje.

Paraiškoje atsispindi didelis partnerio (-ių) įsitraukimas siekiant projekto rezultatų. Partnerystė yra tęstinė partnerių bendradarbiavimo dalis; 4–6 balai – projekto veiklos yra proporcingai numatomos įgyvendinti Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje. Paraiškoje ribotai pateikiamas partnerio (-ių) įsitraukimas siekiant projekto rezultatų. Partnerystė nėra tęstinė partnerių bendradarbiavimo dalis; 1–3 balai – daugiau kaip pusė projekto veiklų vykdomos tik Lietuvos Respublikoje. Partnerio (-ių) įsitraukimas siekiant projekto rezultatų nėra detaliai pagrįstas; pagal 2.4.2. punktą vertinama, ar projekto partnerystė (tarp projekto vykdytojo ir projekto partnerio (-ių)) turi potencialą tęstis pasibaigus projekto įgyvendinimui ir už tai daugiausiai gali būti skiriama 10 balų: 7–10 balų – projekto partnerystė neapsiriboja projekto veiklų tęstinumu.

Partnerystės tęstinumas atsispindi projekto paraiškoje ir yra detaliai pagrįstas; 4–6 balai – projekto partnerystė neapsiriboja projekto veiklų tęstinumu, tačiau partnerystės tęstinumas nėra detaliai pagrįstas; 0–3 balai – projekto paraiškoje nėra informacijos apie projekto partnerystės tęstinumą pasibaigus projekto įgyvendinimui arba ši informacija nėra pagrįsta. Nei pareiškėjo Paraiškoje, nei procesiniuose dokumentuose nėra duomenų, kad partnerystė su partneriu iš Norvegijos yra tęstinė jų bendradarbiavimo dalis, o jo pareiškimai apie partnerystės su partneriu iš Norvegijos tąsą pasibaigus projekto įgyvendinimui, atsižvelgiant į pareiškėjo įstatuose nurodytus pagrindinius veiklos tikslus, kurie iš esmės yra menkai susiję su numatytu įgyvendinti projektu, tikrai negali būti vertinami kaip detalūs, dėl ko pareiškėjo teiginiai, kad pagal šiuos kriterijus turėjo būti skirta po 9 balus, nėra pagrįsti.

70. Pagal Gairių 4 priedo Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos Kriterijaus 2.5. dalies „Projekto tęstinumas“ 2.5.1. punktą vertinama, ar paraiškoje pagrįstas projekto rezultatų tęstinumas, t. y. ar paraiškoje pagrindžiama, kaip sukuriami pasiekimai bus panaudojami sprendžiant problemas projekto veiklų srityse projektui pasibaigus, ir už tai daugiausiai gali būti skiriama 5 balai: 3–5 balai – projekto rezultatų tęstinumas sprendžiant problemas prioritetinėse srityse yra detaliai ir aiškiai pagrįstas; 1–2 balai – projekto rezultatų tęstinumas sprendžiant problemas prioritetinėse srityse yra tik iš dalies pagrįstas. Pagal Gairių 4 priedo Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos Kriterijaus 2.5. dalies „Projekto tęstinumas“ 2.5.2. punktą vertinama, ar projekto veiklos turi teigiamą poveikį horizontaliųjų politikų principams (lygių galimybių ir lyčių lygybės, darnaus vystymosi (projektas turi teigiamą poveikį bent vienam iš darnaus vystymosi aspektų: aplinkosaugos, socialinis, ekonomikos arba regiono vystymosi) ir gero valdymo), ir už tai daugiausiai gali būti skiriama 5 balai: 5 balai – projekto veiklos turės teigiamą poveikį visiems išvardytiems horizontaliosios politikos principams; 3 balai – projekto veiklos turės teigiamą poveikį bent dviem iš išvardytų horizontaliosios politikos principų; 1 balas – projekto veiklos turės teigiamą poveikį vienam iš išvardytų horizontaliosios politikos principų; 0 balų – projekto veiklos turės neutralų poveikį išvardytiems horizontaliosios politikos principams. Nors objektyviai būtų galima abejoti, ar pareiškėjui pagal šį kriterijų neturėjo būti skirta daugiau balų (pareiškėjui pagal 2.5.1. punktą skirta 1,5 balo, pagal 2.5.2 punktą – 0 balų, nors nėra pagrįsta, kodėl projekto veikos neturės teigiamo poveikio bent jau socialiniam vystymuisi), taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio argumentais dėl maksimalaus vertinimo: projekto rezultatų tęstinumas sprendžiant problemas prioritetinėse srityse nėra nei detalus, nei aiškiai pagrįstas; nėra pagrindo manyti, kad projekto veiklos turės ne neutralų, o teigiamą poveikį bent jau vienam iš horizontaliosios politikos principų – lygių galimybių ir lyčių lygybės principui.

71. Pagal Gairių 78 punkto nuostatas, jeigu projektui naudos ir kokybės vertinimo metu suteikiama mažiau kaip 50 balų, projektas nefinansuojamas ir paraiška yra atmetama. Ginčo atveju pareiškėjo Projektui naudos ir kokybės vertinimo metu suteikta 31,5 balo, todėl net ir esant neesminėms vertinimo paklaidoms, nėra pagrindo manyti, kad projektui naudos ir kokybės vertinimo metu turėjo būti suteikiama ne mažiau 50 balų, juo labiau – kad pareiškėjui nepagrįstai ir nemotyvuotai neskirti papildomi 49 balai. Vertinant Agentūros, esančios viešojo administravimo subjektu, sprendimo turinį, t. y. jo faktinį ir teisinį pagrindimą, teisėjų kolegijos vertimu, turi būti ir vertinamos teisės aktų, reglamentuojančių 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų ir projektų finansavimą ir įgyvendinimą, nuostatos: paraiškų vertinimą ir projektų atranką organizuoja ir atlieka Agentūra, pildydama Gairių 2, 3 ir 4 prieduose nustatytos formos vertinimo lenteles (Gairių 70 p.). Projektų naudos ir kokybės vertinimo etape projektai vertinami balais pagal gairėse pareiškėjams nustatytus specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus (Taisyklių 194 p.) ir jiems suteikiami balai, kurie yra balus suteikusių vertintojų, kurių skiriami mažiausiai du (Taisyklių 196, 198 p.), balų vidurkis (Gairių 78 p., Taisyklių 195 p.). Taigi, Agentūros sprendimo pagrindimą sudaro mažiausiai dviejų skirtingų vertintojų išvados, dėl ko tam tikra motyvacijos poliarizacija yra galima. Pažymėtina, kad jeigu dviejų vertintojų paraiškai suteikti vertinimo balai skiriasi daugiau kaip 30 procentų, Agentūra paskiria trečią nepriklausomą vertintoją. Tokiu atveju projektui suteikiamas balas yra artimiausius balus suteikusių vertintojų balų vidurkis (Taisyklių 196 p.).

72. Kadangi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo pirmosios instancijos išvada dėl ginčijamo Agentūros sprendimo, nurodyto 2015 m. birželio 3 d. rašte „Dėl projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimo rezultatų“, teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstai netenkinti ir pareiškėjo reikalavimai dėl Komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 3R-211(AG-209/01-2015) panaikinimo ir dėl atsakovo įpareigojimo atlikti naują vertinimą, dalyvaujant kompetentingam kultūros paveldo vertybių restauravimo specialistui.

73. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai – įpareigoti atsakovą, kuriuo byloje nurodyta Agentūra, skirti 150 000 Eur finansavimą pareiškėjo Projektui; pratęsti (atnaujinti) Projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, Projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį; jei paaiškėtų, kad Projekto įvertinimas iš naujo ir finansavimo skyrimas pagal Programą yra nebeįmanomas dėl jos pasibaigimo, priteisti iš atsakovo 150 000 Eur žalos atlyginimą – pareikšti netinkamam atsakovui: sprendimą dėl projekto finansavimo (nefinansavimo) per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po to, kai pasirašoma Projektų atrankos komiteto protokolo nutariamoji dalis, priima ir įsakymu tvirtina vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į Projektų atrankos komiteto rekomendacijas (Gairių 86 p.); Gairės, kurios reglamentuoja ir projektų įgyvendinimo nuostatas, gali būti keičiamos vidaus reikalų ministro įsakymu Taisyklėse nustatyta tvarka (Gairių 108 p.); žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlygina valstybė iš valstybės biudžeto lėtų (CK 6.271 str. 1 d.). Taigi, tinkamais atsakovais pagal šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus laikytina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijos, su kurios galimai neteisėtais aktais siejamas prašomos atlyginti žalos atsiradimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 3.23 p.).

74. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 105 str. 6 p.). Nagrinėjamo ginčo atveju aplinkybė, kad dalis skundo reikalavimų pareikšti netinkamam atsakovui (atsakovams), pareiškėjui buvo žinoma dar bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pareiškėjas šia aplinkybe grindė reikalavimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo pakeitimo), tačiau šios skundo dalies netikslino, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai, pareikšti netinkamiems atsakovams, taip pat paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius