2018-03-21 Nr. AB-5826-3-63-3-02345-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1166-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02345-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 7 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis. Areštinės kameroje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui, laikymo sąlygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų: neįrengta aliarmo sistema, kuri leistų nedelsiant susisiekti su areštinės pareigūnu, neužtikrinta galimybė dažniau nei vieną kartą per savaitę pasinaudoti tinkamos temperatūros dušu, atvykus į areštinę nebuvo išduotos higienos priemonės, kamerose nebuvo inventoriaus švarai ir tvarkai palaikyti. Dėl virškinimo sutrikimų jam yra skirtas dietinis maitinimas, tačiau, atvykus į Klaipėdos AVPK areštinę, buvo išduotas sausas davinys, neatitinkantis dietinio maitinimo meniu. Jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu pareigūnai nepagrįstai draudė pasimatyti su artimaisiais, gauti iš jų smulkius paketus su vaistais bei vitaminais, spauda, kanceliarinėmis priemonėmis ir drabužiais. Dėl galimo teisių pažeidimo kreipėsi į įvairias institucijas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 2 d. atsakyme Nr. Nr. 5-S-8613 „Dėl skundo“ nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuteistą asmenį perkėlus į policijos areštinę, jam neturi būti panaikinta teisė pasimatyti ir gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. Pareiškėjo nuomone, kalinimas tokiomis sąlygomis pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, todėl patyrė neturinę žalą, kurią vertina 500 Eur.

3. Teismo posėdžio metu, pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK atstovo pateiktoje sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutartyje nėra nurodyta, jog sulaikytiems asmenims yra tiekiamas dietinis maitinimas. Pažymėjo, jog šiuo metu Klaipėdos AVPK areštinėje pagalbos iškvietimo mygtukai yra įrengti.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, jis turi teisę gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda bei teisę į trumpalaikį pasimatymą. BVK reglamentuoja bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus bausmių vykdymo institucijose, o tuo tarpu teritorinių policijos įstaigų areštinės nėra bausmių vykdymo institucijos. Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) 7.6, 21 ir 39 punktais, pareiškėjas neturėjo teisės gauti perduodamus daiktus ar teisės į pasimatymą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl artimųjų siekio perduoti jam daiktus, maisto produktus bei pasimatyti yra tik prielaidos, nes pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jo artimųjų prašymų pasimatyti ar perduoti daiktus nebuvo gauta.

6. Pažymėjo, kad teritorinių policijos įstaigų areštinių nesaisto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus įsakymais nustatytos tvarkos ir taisyklės, todėl skunde nurodyta aplinkybė dėl pavojaus mygtuko neįrengimo yra nepagrįsta. Pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis, švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis. Pareiškėjas į Klaipėdos AVPK areštinę buvo pristatytas 2016 m. spalio 4 d. 18.46 val., o tuo tarpu vakarienė yra patiekiama 17.30 val. – 18.30 val., todėl tam, kad pareiškėjas, pristatytas į areštinę po vakarienės išdavimo, neliktų alkanas, jam buvo išduotas atitinkamo kaloringumo maisto davinys. 2016 m. spalio 5 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl dietinio maitinimo skyrimo, kuris nedelsiant buvo patenkintas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto, badavimo ir pan. yra melagingi ir nepagrįsti. Pareiškėjas objektyvių įrodymų apie patirtą žalą nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė didelių nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, diskomfortą, depresiją ir t. t. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės.

7. Teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl saugumo valymo inventorius nėra laikomas kameros patalpose, inventorius yra areštinės administracijos dispozicijoje, tačiau yra išduodamos pagal poreikį, esant sulaikytų asmenų prašymui.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2016 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-23333 matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 4 d., 18.46 val., iki 2016 m. spalio 7 d., 08.34 val., buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 19, kurioje pareiškėjui teko 5.56 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi teisės aktų reikalavimų pažeidimas nenustatytas.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl dušo (per tris dienas jis turėjo galimybę tik vieną kartą pasinaudoti šiltu vandeniu, vanduo buvo per šaltas), nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.-3-8 (18.4.1.3.12) (2016 m. balandžio 4 d. atlikus patikrinimą) nurodė, jog faktai dėl dušuose, persirengimo kambariuose žemos patalpų ir iš dušų ragelių tenkančio vandens temperatūros nepasitvirtino, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Be to, pagal Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktą, policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, o iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog tokia teisė pareiškėjui buvo suteikta. Taigi Klaipėdos AVPK pareigūnų elgesio neteisėtumas nenustatytas.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl areštinės patalpose neįrengtos aliarmo sistemos, nurodė, kad pareiškėjo skunde paminėtos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nagrinėjamu atveju netaikomos, o reikia remtis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 484 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų nuostatomis. Šiuose teisės aktuose nėra numatytas pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas, todėl Klaipėdos AVPK areštinėje nagrinėjamu klausimu jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl higienos reikmenų ir valymo priemonių neišdavimo, pažymėjo, kad pagal Areštinių veiklos taisyklių 83 punktą atsakovo atstovas turėjo pareigą pareiškėjui išduoti tualetinį popierių ir muilą. Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpintas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad atvykus į Klaipėdos AVPK jam nebuvo išduotos higienos priemonės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Teismas rėmėsi Areštinių veiklos taisyklių 9.2 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 37 punktu, taip pat Klaipėdos AVPK atstovo paaiškinimais, jog gyvenamųjų patalpų valymo inventorius ir priemonės nėra laikomos kamerose, o jos dėl saugumo sumetimų yra areštinės administracijos dispozicijoje, tačiau esant sulaikytų asmenų prašymui valymo inventorius ir priemonės yra nedelsiant išduodamos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nenustato, jog gyvenamosios patalpos valymo inventorius ir valymo priemonės turi būti laikomos kamerose, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas buvo išreiškęs žodžiu ar raštu pageidavimą, kad jam būtų išduotas kamerų valymo inventorius bei valymo priemonės ir Klaipėdos AVPK pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas atsakyme į teismo užklausą nurodė, kad Klaipėdos departamentas pareiškėjo skundų dėl Klaipėdos AVPK areštinės atitikties visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams nėra gavęs. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų neteisėtumo nėra, o šioje dalyje pareiškėjo skundas nepagrįstas.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jam neskirto dietinio maitinimo, rėmėsi Areštinių veiklos taisyklių 61 ir 62 punktais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios taikytinos ir maisto tiekimui areštinėse laikomiems asmenims, nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei.

Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išraše padaryti įrašai, jog jam nuo 2015 m. gegužės 21 d. neribotam laikui skirtas dietinis maitinimas.

Iš 2016 m. sausio 15 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 (toliau – ir Sutartis) nustatyta, jog Klaipėdos AVPK laikomiems asmenims maitinimą tiekia VšĮ „Kretingos maistas“. Sutarties 4.4.2 punktas teigia, jog sulaikyti asmenys maitinami pagal grafiką: pusryčiai nuo 7.00 val. iki 8.00 val., pietūs nuo 12.00 val. iki 13.00 val., vakarienė nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Sutarties 4.8 punkte numatyta, jog paslaugos teikėjas esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą pakeičia vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu.

Pareiškėjas į Klaipėdos AVPK areštinę buvo pristatytas 2016 m. spalio 4 d., 18.46 val., kadangi areštinėje vakarienė yra pateikiama nuo 17.30 val. iki 18.30 val., pareiškėjui buvo išduotas atitinkamo kaloringumo sausas davinys. Pareiškėjas, atvykęs į areštinę 2016 m. spalio 4 d., Klaipėdos AVPK administracijai pateikė prašymą jam skirti dietinį maitinimą, šis prašymas užregistruotas 2016 m. spalio 5 d., t. y. sekančią dieną, ir iš ant prašymo esančios vizos matyti, jog pareiškėjui skirtas dietinis maitinimas. Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba atsakyme į teismo užklausą nurodė, kad ji nėra gavusi pareiškėjo skundų dėl Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų maitinimui skirto paros raciono ir atitikties higienos normų reikalavimams.

Taigi pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl netinkamo maitinimo skyrimo nepasitvirtinto, todėl Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo pažeistų teisių pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis ir gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus, išanalizavo BVK 1 straipsnio ir IV skyriaus reglamentavimą ir padarė išvadą, kad teritorinių policijos įstaigų areštinės nėra priskiriamos prie bausmių vykdymo institucijų, todėl BVK nereglamentuoja Klaipėdos AVPK areštinės ir jos pareigūnų teisių, pareigų, atsakomybės bei areštinėje laikomų asmenų teisių ir pareigų. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Areštinių veiklos taisyklės. Areštinių veiklos taisyklių 7.6, 7.14, 21 ir 39 punktai teigia, jog asmuo kuris laikomas teritorinėje policijos įstaigos areštinėje, neturi teisės pasimatyti su artimaisiais ir kitais asmenimis bei iš artimųjų gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolių su spauda, jeigu atitinka šias sąlygas:

1) turi tik nuteistojo statusą;

2) yra laikinai perkeltas iš į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigos dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos. Kitiems teritorinės policijos įstaigos areštinėje laikomiems asmenims šios teisės nėra ribojamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į areštinę buvo pristatytas dėl teisme nagrinėjamos administracinės bylos, kurios iniciatorius buvo pats pareiškėjas, pareiškėjas turi nuteistojo statusą, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl pareiškėjas laikino laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu neturėjo teisės pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis bei teisės gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus.

Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėją siekė aplankyti giminaičiai ar kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjo artimieji buvo atvykę į Klaipėdos AVPK areštinę turėdami tikslą jam perduoti smulkiuosius paketus. Areštinių veiklos taisyklių 41 punktas numato, jog lankytojas, atnešęs perduoti policijos areštinėje laikomam asmeniui skirtus daiktus ar maisto produktus, pagal jam pateiktą pavyzdį dviem egzemplioriais surašo prašymą leisti perduoti daiktus, maisto produktus ar banderolę su spauda, tačiau teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, leidžiančių pagrįsti pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu jo motina ar kitas asmuo buvo atvykęs pasimatyti su pareiškėju ar siekė jam perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą.

Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginys, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai draudė pareiškėjo artimiesiems ar pažįstamiems perduoti jam siuntinius bei su juo pasimatyti, yra nepagrįstas.

15. Teismas, apibendrinęs tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, padarė išvadą, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo, administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio nuostatas (nenustatyti valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai), todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti, o bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą.

17. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 2 d. atsakymu Nr. 5-S-8613 „Dėl skundo“, kuriame nurodyta, jog nuteistą asmenį perkėlus į policijos areštinę, jam neturi būti panaikinta teisė pasimatyti ir gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. Pagal Europos kalinimo taisykles turi būti skiriamas ypatingas dėmesys socialinei reabilitacijai, bendravimui su artimaisiais. Be to, pirmosios instancijos teismas, net neapklausęs jo motinos, padarė išvadą, kad ji nebuvo atėjusi.

18. Mano, kad Klaipėdos AVPK neįrodė, jog jam buvo išduotos higienos priemonės, nors jam būnat areštinėje jokios priemonės išduotos nebuvo.

19. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam buvo tiekiamas dietinis maitinimas, nes atsakovo atstovas nenurodė, kokį maistą jam davė, teismas neišsireikalavo jam tiekto maisto meniu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktu, nes jis areštinėje buvo laikomas rudenį, kai buvo išjungtas šildymas, taigi esant visai kitomis sąlygomis.

21. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Pažymi, kad pareiškėjas apeliacinį skundą dėl dietinio maitinimo neteikimo ir asmens higienos priemonių neišdavimo grindžia melagingais teiginiais. Areštinės pareigūnai maisto gamyboje ir išdavime nedalyvauja, tiekiamo maisto kokybę tikrina Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri nė karto neinformavo atsakovo atstovo apie nustatytus pažeidimus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl atsisakymo perduoti daiktus ir pasimatymo nesuteikimo yra hipotetinės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 7 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 17–20 punktuose išdėstytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

26. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 17 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjo nurodytas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. 5-S-8613 „Dėl skundo“ (b. l.

29) buvo surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nurodant, jog „policijos areštinėse laikomiems asmenims yra taikomos šio įstatymo 22 straipsnio (Suimtųjų teisė pasimatyti) ir 24 straipsnio (Suimtųjų teisė gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus) nuostatos“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėto įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, nes šio įstatymo paskirtis yra nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 str. 1 d.), o ir minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, kuria buvo vadovaujamasi surašant prieš tai paminėtą raštą, kalbama ne apie „policijos areštinėje laikomus asmenis“, o apie „asmenis, kuriems paskirtas suėmimas“.

Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl to, jog pareiškėjas yra nuteistasis (o ne asmuo, kuriam paskirtas suėmimas), laisvės atėmimo bausmę atliekantis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nekyla. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės. Šių taisyklių 7.14 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę vieną kartą per 15 kalendorinių dienų gauti artimųjų ar kitų asmenų perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spaudos leidiniais (šio punkto nuostata netaikoma nuteistiems asmenims, turintiems tik nuteistojo statusą); 21 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama.

Taigi pareiškėjas (kaip asmuo, turėjęs nuteistojo statusą) teisės į pasimatymus bei gauti atitinkamus siuntinius, jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje (3 dienas) metu, neturėjo, atitinkamai tokia teisė negalėjo būti pažeista. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog koks nors lankytojas būtų atėjęs pasimatyti su pareiškėju ar būtų jam atnešęs kokius nors daiktus, maisto produktus ar banderolę su spauda, ir tai būtų atsakovo atstovo drausta. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tokias aplinkybes būtų galima išsiaiškinti tik apklausus jo motiną, tačiau iš Areštinių veiklos taisyklių 41 punkto matyti, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjo motina būtų atnešusi perduoti policijos areštinėje laikomam asmeniui skirtus daiktus ar maisto produktus, pagal pateiktą pavyzdį dviem egzemplioriais būtų surašiusi prašymą leisti perduoti daiktus, maisto produktus ar banderolę su spauda, tačiau toks prašymas surašytas ir pateiktas nebuvo (b. l. 63–64).

Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu skundžiamame sprendime nenustatė jokių neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų, kaip ir būtinybės liudytoja apklausti pareiškėjo motiną.

27. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 18 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad Areštinių veiklos taisyklių 83 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas tvirtina, kad pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis (b. l. 60, 136). Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodo, kokios konkrečiai higienos priemonės jam nebuvo išduotos. Iš pareiškėjo kortelės išrašo (b. l. 63–64) matyti, kad jis aktyviai naudojosi savo teise teikti Klaipėdos AVPK areštinės viršininkui įvairius prašymus, tačiau prašymo išduoti higienos priemones ar skundo dėl jų neišdavimo neteikė. Taigi ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime joks valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų neteisėtumas nenustatytas pagrįstai.

28. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 19 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 4 d. teikė prašymą Klaipėdos AVKP viršininkui skirti jam dietinį maitinimą (b. l. 65). Šis prašymas 2016 m. spalio 5 d. buvo patenkintas. Pareiškėjas 2016 m. spalio 4 d. pateikė atsakovo atstovui skundą, kad jam atvykus, vakarienei buvo išduotas sausas davinys (b. l. 90). Tačiau pareiškėjas į Klaipėdos AVPK areštinę atvyko tik 18.46 val. (b. l. 60), t. y. jau po vakarienės, kuri tiekiama nuo 17.30 iki 18.30 val. (b. l. 105), todėl tam, kad jis neliktų alkanas, buvo pasirūpinta minėto pobūdžio vakariene. Kitomis dienomis, patenkinus pareiškėjo prašymą dėl dietinio maitinimo, jam toks maitinimas ir buvo tiekiamas. Tokia galimybė yra įtvirtinta 2016 m. sausio 15 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutartyje Nr. 30‑4‑ST2‑16‑3/737 (b. l. 105–107), kurios 4.8 punktu paslaugos tiekėjas įsipareigojo esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą pakeisti vegetarišku, dietiniu ar sausu daviniu. Nors, pareiškėjo nuomone, teismas turėjo išsireikalauti jam tiekto maisto meniu, tačiau tokius duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo nurodyti pats pareiškėjas (koks konkrečiai maistas jam netiko ir pan.), ypač, kai dėl šių, pareiškėjo nuomone, nurodytų pažeidimų jis tikina patyręs neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą su skundais dėl Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų maitinimui skirto paros raciono ir atitikties higienos normų reikalavimams nesikreipė (b. l. 54). Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu skundžiamame sprendime nenustatė jokių neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų.

29. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 20 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu padarytomis išvadomis (žr. šios Nutarties 10 p.), pažymi, kad atsakovo atstovas pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktą Nr. PA.-3-8(18.4.1.3.12) (b. l. 104), kuriame nurodyta, jog iš areštinės dušų ragelių bėga tinkamos temperatūros vanduo. Šiuo aktu pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai, patikrinimas buvo atliktas vos prieš 5 mėnesius iki pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje pradžios, aplinkybių, kurios per šį laikotarpį pablogino laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygas, nustatyta nebuvo, jų nenurodė ir pareiškėjas. Pastebėtina ir tai, kad pats pareiškėjas į atitinkamas institucijas, kad būtų patikrinta tiekto vandens temperatūra, nesikreipė (b. l. 53), be to, iš dušo ragelio bėgančio vandens temperatūra nuo patalpų šildymo įjungimo ar išjungimo nepriklauso. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nenustatė valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sąlygų egzistavimo (priežastinio ryšio, padarytos žalos). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė