5aeb7538-234e-4fcc-94bf-ebe7f9ecf33a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-255/2018Teisėja L. Venckuvienė                                         Proceso Nr. 1-01-1-53684-2017-9                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.;

                                                                                    2.1.15.1.2.; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nuteistajam A.

B., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiojo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 40 MGL dydžio (1694,70 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir paskirta galutinė 30 MGL dydžio (1129, 80 Eur) bauda.Nuosprendžiu iš (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje nukentėjusiajam J. J. priteisti 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o solidariai iš A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. J. priteisti dar 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita J. J. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. Taip pat iš A. B. J. J. priteisti 650 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija nustatė :A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2017-10-16, apie 6.55 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, A. B., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Å¡eÅ¡ių eismo juostų kelyje su skiriamÄ ja žaliÄ ja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje ir trečioje eismo juostose prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ buvo sustojusios kitos transporto priemonės, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės pusės ėjusio pėsčiojo J.

J. ir jį partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu bÅ«du A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto (Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį K. B. atsakomybei pagal laidavimÄ , bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti arba sumažinti jam paskirtÄ baudÄ . Nurodo, jog nukentėjusysis J. J. Å¡ioje byloje patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ jo, A. B., ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 12 500 Eur, o iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistojo manymu, tokia nukentėjusiojo reikalaujama neturtinės žalos suma neatitiko ir neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, nei formuojamos kasacinės instancijos teismo praktikos, kadangi pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ Lietuvoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur. Pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo asmens turtinės padėties pagerinimas.

Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vietoj reikalaujamų 12 500 Eur nukentėjusiajam iÅ¡ jo ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisė tik 1000 Eur, ir jis savo dalį – 500 Eur – bankiniu pavedimu 2018 m. birželio 11 d. sumokėjo nukentėjusiajam J. J.. Taip pat nurodo, jog sumokėjo ir nukentėjusiojo patirtas 650 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai bylos procese apmokėti. Nuteistasis A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog jis nesistengė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, kadangi dar ikiteisminio tyrimo metu jis, tarpininkaujant Å¡iÄ bylÄ tyrusiam pareigÅ«nui, buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį J.

J., tačiau susitarti dėl žalos atlyginimo jiems nepavyko. Nurodo, jog nukentėjusiajam siÅ«lė atlyginti 1000 Eur neturtinę žalÄ , tačiau nukentėjusysis nesutiko su Å¡ia suma ir liepė jam žalos atlyginimo klausimÄ spręsti su jo advokatu. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog po 2018 m. kovo 31 d. neįvykusio pirmojo teismo posėdžio nukentėjusiojo atstovas per jo gynėjÄ perdavė, kad jo atstovaujamasis sutiktų ir su mažesne 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ jis, A.

B., galėtų jam sumokėti kartu su savo darbdaviu UAB (duomenys neskelbtini), tačiau su tokiu pasiÅ«lymu nuteistasis nesutiko, nes, jo manymu, nukentėjusiojo nurodyta suma vis vien buvo nepagrįstai didelė, be to, J. J. 2500 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti iki bylos teisme nagrinėjimo (2018 m. sausio 2 d.) jau buvo iÅ¡mokėjusi draudimo bendrovė, kurioje automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civiline atsakomybe. Nuteistojo manymu, vien tai, kad dalį padarytos žalos atlygino ne jis pats, o draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Nuteistojo A. B. manymu, kadangi nukentėjusiajam iki bylos nagrinėjimo draudimo bendrovė atlygino dalį neturtinės žalos, todėl laikytina, jog yra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta bÅ«tinoji laidavimo instituto sÄ lyga. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto manytų, kad jis, A. B., savo veiksmais iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nebuvo įvykdęs BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos bÅ«tinosios atleidimo nuo atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kiek įmanoma suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, t. y. piniginę baudÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nuteistojo A.

B. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas praÅ¡o nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį nepakeistÄ . Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar turtinės žalos atlyginimo, o tik nesutinkama su teismo sprendimu netaikyti A. B. laidavimo instituto ir su paskirtos bausmės dydžiu. Būtent šiais klausimais (dėl laidavimo instituto taikymo ir paskirtos bausmės dydžio) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Dėl laidavimo instituto taikymoNuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pripažinus jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam nebuvo taikytas laidavimo institutas ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas.

Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, t. y. kad kaltininkas bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusiojo J. J. reikalaujama neturtinės žalos suma neatitiko nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, nei formuojamos kasacinės instancijos teismo praktikos, o nuteistojo siÅ«loma 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti netenkino paties nukentėjusiojo, bÅ«tent todėl iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo neįvyko susitarimas tarp jo, nuteistojo, A.

B., ir nukentėjusiojo J. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai netaikė nuteistajam A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto ir pagrįstai nurodė, jog nuteistasis neįvykdė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ , viena iÅ¡ laidavimo instituto taikymo sÄ lygų yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas, kuris turi rodyti, kad kaltininkas ateityje gebės ir sieks atlyginti neatlygintos žalos dalį nukentėjusiajam, o iÅ¡ dalies atlyginta žala yra reikÅ¡minga dėl visų nukentėjusiojo pareikÅ¡tų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis A. B. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo neparodė reikiamos iniciatyvos ir siekio atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , o aplinkybė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu vienÄ kartÄ nuvyko pas nukentėjusįjį ir nurodė, jo manymu, nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ atitinkančiÄ sumÄ (1000 Eur), kuriÄ sutiktų sumokėti nukentėjusiajam J. J., nerodo, jog jis stengėsi pasiekti su nukentėjusiuoju J.

J. susitarimÄ dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusysis ir jos atstovas net kelis kartus teikė nuteistajam A. B. siÅ«lymus dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iÅ¡ pradžių nukentėjusysis savo neturtinę žalÄ Ä¯vertino 15 000 Eur, o vėliau, galbÅ«t pasitaręs su savo atstovu, sumažino Å¡iÄ sumÄ iki 5000 Eur. Tačiau nuteistasis nesutiko su tokiu nukentėjusiojo ir jo atstovo siÅ«lymu, manydamas, jog jo praÅ¡oma suma yra per didelė ir neatitinkanti protingumo, proporcingumo principų bei formuojamos teismų praktikos, taip pat savo iniciatyva neatlygino nukentėjusiajam, jo paties vertinimu, tinkamo dydžio neturtinės žalos ar jos dalies.Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog tai, kad nukentėjusiajam J.

J. dalį neturtinės žalos iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino draudimo bendrovė, reiÅ¡kia, jog vis dėlto dalis nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam buvo atlyginta, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laidavimo instituto taikymo bÅ«tinoji sÄ lyga yra įgyvendinta. Tačiau Apygardos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais, kadangi pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos, t. y. 2500 Eur, kadangi transporto priemonė, priklausanti nuteistojo A.

B. darbdaviui, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl laikytina, jog taip buvo užtikrinta transporto priemonės valdytojo, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), turtinių interesų apsauga. Todėl Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog vis dėlto A. B. nesistengė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nebandė atlyginti bent dalies nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos, ginčijo nukentėjusiojo J.

J. praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, o tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino dalį žalos, negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ sÄ lygÄ Ä¯vykdė pats A. B..Dėl paskirtos bausmės dydžio Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, jog nėra pagrindo atleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tuomet praÅ¡o taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir suÅ¡velninti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

Pažymėtina, jog individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialioje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rÅ«Å¡is ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be Å¡ių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta baudos bausmė yra Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is, kuri gali bÅ«ti teismo paskirta, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ bei ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam A. B. bausmė buvo paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus bei įvertinus nuteistojo asmenybę.Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A.

B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Be to, atsižvelgė į tai, kad A. B. praeityje neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog prisipažino įvykdęs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi prasikaltęs, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad po Å¡io neatsargaus nusikaltimo padarymo nuteistasis jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl pagrįstai paskirta Å¡velniausia iÅ¡ BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytÄ vidurkį. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam A. B. paskirta bausmės rÅ«Å¡is ir dydis yra realus ir atitinka bausmės paskirtį.

Pažymėtina, jog Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į A. B. asmenybę, t. y. į tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), o darbinių funkcijų atlikimui jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, bei į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė neapsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas paskirtÄ baudÄ sumažino dar 1/3 ir paskyrė jam galutinę 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudÄ .

Todėl, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, todėl laikyti A. B. paskirtÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamÄ jį įstatymÄ nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė bausmę, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                              Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                           Savinijus Katauskas                                                                                                         Dalia Kursevičienė