5aea01c5-1ea2-466a-b7e2-7b89dd459239 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-178-557/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00466-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.40.; 21.11.10. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. (P. D.) įgaliotojo atstovo advokato Olego Drobitko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės sienos kontrolės skyriaus (toliau – Institucija) 2019-02-13 nutarimu Nr. 37256-ANR_N-89-2019 P. D., Ukrainos pilietis, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnį 185 Eur bauda už tai, kad jis, turėdamas Lenkijos valstybės daugkartinę (D) tipo vizÄ Nr. 012842568, galiojančiÄ nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10, buvimo laikas 107 dienos, paskutinį kartÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ atvyko 2019-01-31. Nustatyta, kad. P. D. virÅ¡ijo nustatytÄ 90 dienų per 180 dienų buvimo laikÄ Lietuvos Respublikoje. Å iais savo veiksmais P. D. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, patvirtinto įstatymu Nr. XI-2206, 23 straipsnio 1 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2019-02-13 nutarimu P. D. pateikė skundÄ Klaipėdos apylinkės teismui, praÅ¡ydamas panaikinti šį nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ jam nutraukti.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-04-12 nutartimi P. D. skundo netenkino ir Institucijos 2019-02-13 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 37256_ANR_N-89-2019 paliko nepakeistÄ . Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Ukrainos piliečiai, turintys biometrinius pasus, be specialios vizos turi teisę ES Å¡alyse lankytis tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais, tačiau buvimo trukmė turi nevirÅ¡yti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Vadovaujantis bendra Europos SÄ jungos politika dėl vizų Å engeno erdvėje bei Å engeno aquis nuostatų taikymu valstybių narių teritorijoje (iÅ¡skyrus valstybę narę, iÅ¡davusiÄ ilgalaikę vizÄ arba leidimÄ gyventi), galioja bendrasis 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį terminas, kuris, turint skirtingus atvykimo teisę patvirtinančius dokumentus, nesumuojamas ir nepratęsiamas. Tokiu atveju, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPÄ®) 44, 441 ar 442 straipsnio sÄ lygas, nustatyta tvarka vadovaujantis UTPÄ® 17 ir 44 straipsniais, privalo gauti leidimÄ laikinai gyventi arba nacionalinę vizÄ . P. D. tokios vizos neturėjo, todėl administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. įgaliotas atstovas advokatas O. Drobitko praÅ¡o panaikinti Institucijos 2019-02-13 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 37256_ANR_N-89-2019 bei dėl jo priimtÄ apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ P. D. nutraukti.

4.1 Nurodo, jog pasak Institucijos, padaryto administracinio pažeidimo esmė yra ta, kad P. D. į Lietuvos RespublikÄ atvyko paskutinį kartÄ 2019-01-31 iÅ¡ Lenkijos Respublikos, turėdamas Lenkijos valstybės (POL) daugkartinę (D) tipo vizÄ , galiojančiÄ nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10, buvimo laikas 107 dienos. Taigi P. D. Lietuvoje buvo neteisėtai, nes jis buvo ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

4.2 P. D. yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Šioje kompanijoje P. D. dirba oficialiai, už jį mokami mokesčiai.

4.3. P. D. atvyko į KlaipėdÄ , į komandiruotę su grupe kitų darbuotojų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. D. yra komandiruojamos grupės vadovas.

4.4. P. D. yra Ukrainos pilietis ir su Ukrainos biometriniu pasu turi teisę naudotis beviziu režimu Europos SÄ jungos (toliau ir – ES) valstybėse.

4.5. Dėl faktinių aplinkybių ginčo nėra. Apelianto nuomone, pareigūnai neteisingai įvertino teisinius norminius aktus, reglamentuojančius užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje ir ES. Institucijos 2019-02-13 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 37256_ANR_N-89-2019 nurodyta, kad P. D. pažeidė UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4.6. Kadangi pareigÅ«nai tvirtina, kad P. D. virÅ¡ijo užsieniečio nustatytÄ buvimo laikÄ Lietuvoje, darytina iÅ¡vada, kad galbÅ«t buvo pažeistas UTPÄ® 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas (pažeidimo metu galiojusi Ä®statymo redakcija), kuriame nurodyta, kad: „Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, virÅ¡ijantį Å¡io Ä®statymo 11 straipsnio 2–54, 7 dalyse užsieniečiams nustatytÄ buvimo joje laikÄ .“

4.7. UTPÄ® 11 straipsnio 2 dalis leidžia užsieniečiui, kuriam taikomas bevizis režimas, atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Å engeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. P. D. yra Ukrainos pilietis, jis turi biometrinį pasÄ ir jam turi bÅ«ti taikomas bevizis teisinis režimas. Å ios aplinkybės pareigÅ«nai neginčija.

4.8 .UTPÄ® 11 straipsnio 51 dalis nustato, kad užsienietis, kuris turi kitos Europos SÄ jungos valstybės narės iÅ¡duotÄ galiojantį leidimÄ laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir bÅ«ti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje.

4.9. Taigi, apelianto nuomone, P. D., kaip Ukrainos pilietis, kuriam taikomas bevizis teisinis režimas, po to, kai pasibaigė UTPÄ® 11 straipsnio 51 dalyje nustatytas terminas, turėjo teisę bÅ«ti Lietuvoje pagal UTPÄ® 11 straipsnio 2 dalį. Be to, jam, kaip nuolatiniam darbuotojui kitos ES įmonės, leidžiama neturėti leidimo dirbti, jei jis siunčiamas į komandiruotę į kitÄ Ä¯monę Lietuvoje (UTPÄ® 58 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

4.10 P. D. atstovo nuomone, skundžiamas Institucijos 2019-02-13 nutarimas turi būti panaikintas, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

4.11. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi šioje byloje visiškai pritarė Institucijos teisinei pozicijai. Apeliantas nesutinka, kad kitos ES valstybės teisėtai įsteigta ir veikianti įmonė negali vykdyti darbų ir atlikinėti užsakymų kitos valstybės teritorijoje. Jei sutikti su šiuo tvirtinimu, pats ES egzistavimas taptų beprasmis, kadangi būtų neįgyvendinami pagrindiniai ES principai – laisvas kapitalų, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas.

4.12. Be minėtos pirmosios instancijos teismo nutartyje DIREKTYVOS 2014/66/ES, galioja ir EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 96/71/EB 1996-12-16 Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje.

4.13. DIREKTYVOS 96/71/EB 3 straipsnis nustato, kokiomis sÄ lygomis kitos ES valstybės įmonė gali komandiruoti darbuotojus į kitÄ ES valstybę darbo atlikimui.

4.14. Pagrindinis klausimas lieka tas pats, ar pažeidėjas, kuris yra Ukrainos pilietis ir turi teisę bÅ«ti Lietuvoje pagal bevizį režimÄ , po to, kai pasibaigė UTPÄ® 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, turėjo teisę bÅ«ti Lietuvoje pagal UTPÄ® 11 straipsnio 51 dalį arba pagal to paties straipsnio 4 dalį ar 5 dalį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su P. D. nubaudimu pagal ANK 538 straipsnį, teigia, kad nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek Klaipėdos apylinkės teismas neteisingai aiÅ¡kinio teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje ir ES (ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra).

7. Pagal 538 straipsnį administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė užsieniečių atvykimo į Lietuvos RespublikÄ , buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos RespublikÄ tranzitu ar iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos tvarkÄ . Tai yra blanketinė teisės norma, kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡vados apie joje numatytų tvarkų nesilaikymÄ daromos nustačius kitų teisės aktų, kuriuose tokios tvarkos yra reglamentuotos, pažeidimus.

8. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto P. D. atstovas, nesutikdamas su jo atstovaujamojo patraukimu administracinėn atsakomybėn, savo pozicijÄ iÅ¡ esmės grindžia dviem aspektais: 1) P. D., kaip Ukrainos pilietis, kuriam taikomas bevizis teisinis režimas, po to, kai pasibaigė UTPÄ® 11 straipsnio 51 dalyje nustatytas terminas, turėjo teisę bÅ«ti Lietuvoje pagal UTPÄ® 11 straipsnio 2 dalį; be to, jam, kaip nuolatiniam darbuotojui kitos ES įmonės, leidžiama neturėti leidimo dirbti, jei jis siunčiamas į komandiruotę į kitÄ Ä¯monę Lietuvoje (UTPÄ® 58 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 2) dėl Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio nuostatų taikymo, kokiomis sÄ lygomis kitos ES valstybės įmonė gali komandiruoti darbuotojus į kitÄ ES valstybę darbo atlikimui.

9. Institucijos nutarime nurodyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad: „Leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jÄ keisti, iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir grįžti į jÄ leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.“

10. Minėto įstatymo 11 straipsnio 51 punkte numatyta, kad: „Užsienietis, kuris turi kitos Europos SÄ jungos valstybės narės iÅ¡duotÄ galiojantį leidimÄ laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir bÅ«ti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos SÄ jungos valstybės narės, kuri nėra Å engeno valstybė, iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi bÅ«ti raÅ¡tu praneÅ¡usi Migracijos departamentui apie Å¡io užsieniečio perkėlimÄ Ä¯monės viduje, įskaitant judėjimÄ tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresÄ (adresus).“

11. Apelianto nuomone, P. D. turi būti taikomos UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, o įstatymo kolizijos (spragos) turėtų būti taikomos jo naudai.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Ukrainos Respublikos piliečiui P. D. Lenkijos Respublikos daugkartinė (D) tipo viza galiojo nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10. Vizoje nurodytas išdavimo pagrindas (kodas) 05A reiškia, kad viza užsieniečiui išduota darbo tikslais, tai patvirtina ir pats P. D., nurodydamas, kad yra Lenkijoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojas.

13. Pagal UTPÄ® 5 straipsnio 1 dalies nuostatas užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos RespublikÄ ir iÅ¡vykstantiems iÅ¡ jos, taikomos 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, bendrijos kodeksÄ (Å engeno sienų kodeksas), nuostatos. UTPÄ® 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo iÅ¡imtis. Ä®statymo 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Å engeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Ä®statymo 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nenurodytas Å¡io straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Å engeno valstybės iÅ¡duotÄ leidimÄ gyventi ar nacionalinę vizÄ , leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Å engeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

14. Taigi, atsižvelgus į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad P. D. buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėjo bÅ«ti ilgesnis nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu P. D. į Lietuvos RespublikÄ paskutinį kartÄ atvyko 2019-01-31, turėdamas „D“ tipo daugkartinę Lenkijos Respublikos nacionalinę vizÄ , galiojančiÄ nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10, buvimo laikas 107 dienos.

15. 2014-05-15 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES „Dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų Å¡alių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sÄ lygų“ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡i direktyva taikoma bendrovės viduje perkeliamiems vadovams, specialistams arba darbuotojams–stažuotojams, kurie yra trečiųjų Å¡alių piliečiai, kurie praÅ¡ymo teikimo metu gyvena ne valstybės narės teritorijoje ir pateikia praÅ¡ymÄ priimti į valstybės narės teritorijÄ arba kurie buvo priimti į valstybės narės teritorijÄ Å¡ioje direktyvoje nustatytomis sÄ lygomis. Å ios direktyvos 3 straipsnio b) punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkėlimas bendrovės viduje – trečiosios Å¡alies piliečio, kuris praÅ¡ymo perkelti bendrovės viduje teikimo metu gyvena ne valstybių narių teritorijoje, laikinas komandiravimas darbo arba mokymo tikslais iÅ¡ įmonės, kuri įsteigta už valstybės narės teritorijos ribų ir su kuria trečiosios Å¡alies pilieti prieÅ¡ perkėlimÄ ir perkėlimo metu sieja darbo sutartis, į tai įmonei arba tai pačiai įmonių grupei priklausanti subjektÄ , kuris įsteigtas toje valstybėje narėje ir, atitinkamais atvejais, jo judėjimas tarp priimančiųjų subjektų, įsteigtų vienoje ar keliose antrosiose valstybėse narėse.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog P. D. turi perkelto įmonės viduje piliečio statusÄ , jis yra perkeltas iÅ¡ įmonės Ukrainoje į įmonę (įmonių grupę) Lenkijoje, atitinkamai iÅ¡ Lenkijos į LR UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau Å¡is statusas aktualus tik Å engeno valstybės narės - Lenkijos nacionalinės teisės, reglamentuojančios ilgalaikį įdarbinimÄ taikymo prasme. Lietuvai, kaip antrajai valstybei narei, nesant minėtos direktyvos 22 straipsnyje (ilgalaikis judumas) nustatytų sÄ lygų, nepriėmus sprendimo taikyti 21 straipsnį ir leisti bendrovės viduje perkeliamam asmeniui bÅ«ti ir dirbti jos teritorijoje remiantis pirmosios valstybės narės iÅ¡duotu bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimu ir to leidimo galiojimo laikotarpiu, nagrinėjamos bylos kontekste Å¡is statusas yra teisiÅ¡kai neaktualus. Å iuo atveju galioja minėtos direktyvos 21 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad trečiųjų Å¡alių piliečiai, turintys galiojantį pirmosios valstybės narės iÅ¡duotÄ bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimÄ , turi teisę ne ilgiau nei 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, skaičiuojamÄ kiekvienai valstybei narei, bÅ«ti bet kurioje antrojoje valstybėje narėje ir dirbti bet kuriame kitame pastarojoje įsteigtame subjekte, priklausančiame tai pačiai įmonei ar įmonių grupei, laikantis Å¡iame straipsnyje nustatytų sÄ lygų. UTPÄ® iÅ¡samiai reglamentuoja atvejus, kai tam tikrų priežasčių užsieniečiams leidžiama bÅ«ti Lietuvoje ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (UTPÄ® 40 straipsnis).

17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad P. D., kaip kvalifikuotas darbuotojas, turėjo teisę likti dirbti Lietuvoje, tačiau, kaip minėta, užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Å¡io Ä®statymo 44, 441 ar 442 straipsnio sÄ lygas, nustatyta tvarka privalo gauti leidimÄ laikinai gyventi arba nacionalinę vizÄ (UTPÄ® 17 ir 44 straipsniai). Taigi po to, kai pasibaigė UTPÄ® 11 straipsnio 51 dalyje nustatytas terminas, P. D. turėjo teisę bÅ«ti kaip asmuo, kuriam taikomas bevizis režimas, 2018-11-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us, taikymo laikotarpiui (Ukrainos piliečiui, kai buvimo trukmė nevirÅ¡ija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kaip biometrinio paso, Ukrainos iÅ¡duoto laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų, turėtojui).

18. SkirtingÄ teisę į trumpalaikį buvimÄ valstybėje narėje leidžiančių dokumentų turėjimo faktas galėtų bÅ«ti aktualus tik tuomet, jei užsieniečiui iÅ¡duota viza pasibaigtų, tačiau jis galėtų bÅ«ti Å¡alyje narėje pagal bevizį režimÄ . Tačiau visais atvejais tokia buvimo trukmė esant skirtingiems pagrindams neturi virÅ¡yti 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. IÅ¡dėstyta užsieniečių atvykimo ir buvimo Å engeno erdvėje tvarka ir sÄ lygos P. D. buvo žinomos, nes už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusižengimÄ (kai jis virÅ¡ijo nustatytÄ 90 dienų per 180 dienų laikotarpį buvimo laikÄ Lietuvoje), kaip matyti iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o, P. D. 2018-12-20 buvo nubaustas pagal ANK 538 straipsnį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, dėl padaryto pažeidimo pažeidėjas savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. TÄ pačiÄ dienÄ P. D. taip pat buvo suraÅ¡ytas Sprendimas dėl jo grÄ Å¾inimo į UkrainÄ Nr. 135-108, kurį jis įvykdė, 2018-12-28 per Vilniaus oro uosto tarptautinį pasienio kontrolės punktÄ iÅ¡vykdamas į kilmės Å¡alį. Pažymėtina ir tai, kad ir Å¡iuo atveju P. D. turėjo tÄ patį Ukrainos biometrinį pasÄ .

19. IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, jog Å¡is teismas, įvertinęs P. D. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes visų byloje surinktų duomenų kontekste, pripažino, kad P. D., kaip Ukrainos pilietis, turintis biometrinį pasÄ , be specialios vizos turėjo teisę ES Å¡alyse lankytis tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais, tačiau buvimo trukmė neturi nevirÅ¡yti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Vadovaujantis bendra Europos SÄ jungos politika dėl vizų Å engeno erdvėje bei Å engeno aquis nuostatų taikymu valstybių narių teritorijoje (iÅ¡skyrus valstybę narę, iÅ¡davusiÄ ilgalaikę vizÄ arba leidimÄ gyventi) galioja bendrasis 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį terminas, kuris, turint skirtingus atvykimo teisę patvirtinančius dokumentus nesumuojamas ir nepratęsiamas. Å iems argumentams apeliacinės instancijos teismas pritaria.

20. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo naikinti skundžiamo Institucijos 2019-02-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 37256_ANR_N-89-2019 ir dėl jo priimtos Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-12 nutarties. Apeliacinio skundo motyvai, kad P. D., kaip Ukrainos pilietis, kuriam taikomas bevizis teisinis režimas, po to, kai pasibaigė UTPÄ® 11 straipsnio 51 dalyje nustatytas terminas, turėjo teisę bÅ«ti Lietuvoje pagal UTPÄ® 11 straipsnio 2 dalį bei Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio nuostatų pagrindu, yra nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teisinės kolizijos tarp Å¡ioje nutartyje jau aptartų DIREKTYVOS 2014/66/ES nuostatų ir apeliaciniame skunde minimo DIREKTYVOS 96/71/EB 3 straipsnio nėra. DIREKTYVOS 96/71/EB 3 straipsnis nustato komandiruotų (komandiruojamų) darbuotojų darbo sutarties sÄ lygas, tačiau nereglamentuoja jų galimo maksimalaus buvimo kitoje valstybėje be atitinkamo tos valstybės sutikimo/leidimo laiko. Minėtas laiko tarpas, taigi ir laiko tarpas, kurį P. D. galėjo bÅ«ti Lietuvos Respublikoje, yra aiÅ¡kiai apibrėžtas Å¡ioje nutartyje jau aptartų, taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje detaliai iÅ¡analizuotų teisės aktų. Atitinkama tvarka pažeidėjui buvo gerai žinoma, nes, kaip minėta, dar 2018-12-20 P. D. buvo nubaustas pagal ANK 538 straipsnį už savo esme analogiÅ¡ko pažeidimo padarymÄ .

21. Dėl iÅ¡vardytų motyvų naikinti Institucijos 2019-02-13 nutarimÄ ir dėl jo priimtÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-12 nutartį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. įgaliotojo atstovo advokato Olego Drobitko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas