5ae6de93-ec73-43ae-9072-c8e56f72b76d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-752-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02479-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams M. P., M. P., L. K., L. T., jų atstovui advokatui A. B., atsakovės atstovui P. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M.

P., M. P., L. K. ir L. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai M. P., M. P., L. K. ir L. T. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, pareiÅ¡kėjui M. P. 500 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjoms L. K., M. P., L. T. – po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apie 11 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), mirė M. P. sutuoktinė, L. K. ir M. P. mama, L. T. dukra J. P.. Atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada ir policijos darbuotojas konstatavo J. P. mirtį. Mirusiosios kÅ«nÄ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grinda“ darbuotojai iÅ¡vežė tirti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT, ir Tarnyba) Vilniaus skyrių mirties priežasčiai nustatyti.

PareiÅ¡kėjas M. P. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.30 val. atvyko į minėtÄ skyrių paimti mirusios sutuoktinės kÅ«no, kurį ruošėsi Å¡arvoti. Paimdamas maiÅ¡e buvusį sutuoktinės kÅ«nÄ , pareiÅ¡kėjas jo neatidarė, o apie 17.00 val. atvykęs į Å¡arvojimo salę ir atidaręs karstÄ pamatė, kad jame – ne sutuoktinės J. P., tačiau žymiai vyresnės moters, ant kurios kairės rankos rieÅ¡o buvo kortelė su užraÅ¡u „J. P.“, palaikai. PareiÅ¡kėjas susisiekė su VTMT Vilniaus skyriaus atsakingu ekspertu, apie 18.00 val. nuvyko į TarnybÄ , kur jam paaiÅ¡kino, kad sutuoktinės J.

P. lavonas, identifikuotas kaip M. D. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)), buvo iÅ¡vežtas kremuoti į Kėdainių krematoriumÄ , o jam buvo atiduotas M. D. lavonas, neva suklydus identifikuotas kaip J. P.. Atsakovės darbuotoja apie 19.00 val. po pokalbio telefonu su krematoriumo darbuotojais pasakė, kad sutuoktinės J. P. kÅ«nas jau nuo 17.30 val. kremuojamas, proceso sustabdyti neįmanoma. Taip pat paaiÅ¡kino, kad urnÄ su J. P. pelenais galės atvežti tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl pareiÅ¡kėjas pats nuvyko į Kėdainių krematoriumÄ , parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sutuoktinės pelenus ir, juos gavęs, grįžo į Vilnių.

Nurodo, kad J. P. palaidota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini). Po Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VTMT Vilniaus skyriaus vedėjÄ T. B., siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas netinkamai atliko pareigas. Taip pat dėl Å¡io įvykio Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje 2019 m. kovo 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstami atsakovės darbuotojų veiksmai, o prokuroro 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu tyrimas nutrauktas, tačiau, pasak pareiÅ¡kėjų, neginčytinai patvirtinta, kad VTMT teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. (K. Z.), taip pat administratorė I. G. neatliko visų bÅ«tinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavonÄ tiria, todėl lavonus sumaišė ir pareiÅ¡kėjui vietoje J. P. iÅ¡davė M. D. palaikus. PareiÅ¡kėjai tvirtina, kad dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kina, kad UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo supainioti J. P. ir M. D. kÅ«nų, kadangi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esantį morgÄ J. P. kÅ«nas atvežtas ir dokumentai užpildyti 2018 m. rugpjūčio 12 d., o M. D. – 2018 m. rugpjūčio 13 d. PareiÅ¡kėjams akivaizdu, jog mirusiųjų kÅ«nai buvo sumaiÅ¡yti bÅ«tent atsakovės darbuotojams priimant, tiriant ir iÅ¡duodant J. P. ir M. D. lavonus. PareiÅ¡kėjas M. P. nurodo, kad dėl sutuoktinės lavono sukeitimo turėjo papildomai vykti į VTMT Vilniaus skyrių, vežti M.

D. palaikus į Kėdainių krematoriumÄ bei pasiimti kremuotos savo sutuoktinės pelenus, todėl jis patyrė 500 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro kelionės iÅ¡laidos. Taip pat dėl sutuoktinės lavono sukeitimo M. P. patyrė 50 000 Eur neturtinę žalÄ . Nurodo, kad žmonos mirtis buvo staigi ir netikėta, ji mirė labai jauna. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsisveikinimas pagal krikščioniÅ¡kas tradicijas turėjo kompensuoti Å¡iÄ skausmingÄ netektį, tačiau dėl atsakovės darbuotojų nerÅ«pestingumo ir neatidumo jis negalėjo palydėti velionės į paskutinę kelionę su artimais žmonėmis.

Pažymi, kad dėl šios priežasties iki dabar vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos. Skunde nurodoma, kad J. P. norėjo būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, labai bijojo kremavimo, todėl pareiškėjas iki šiol jaučia kaltę, jog negalėjo išpildyti paskutinės labai brangios sutuoktinės valios. Pareiškėjui iki šiol kyla abejonių, ar Kėdainių krematoriumo išduotoje urnoje yra būtent sutuoktinės pelenai, kuriuos jis palaidojo, o atvykus aplankyti jos kapo, dėl to kyla neigiami jausmai ir jaudulys.

PareiÅ¡kėjo teigimu, vietoje rÅ«pinimosi laidotuvėmis, jis patyrė didžiulį stresÄ , kad atgautų jau ne mirusiosios kÅ«nÄ , bet tik urnÄ su pelenais. M. P. grįžo su urna 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 2 val. nakties. Patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvigubai didesnius neigiamus iÅ¡gyvenimus. Taip pat iÅ¡gyvenimus pareiÅ¡kėjas turėjo patirti ir ikiteisminio tyrimo metu, kai teko iÅ¡ naujo prisiminti lavonų sukeitimo detales. PareiÅ¡kėja L. K. nurodo, kad dėl mamos lavono sukeitimo patyrė 20 000 Eur neturtinę žalÄ .

Teigia, kad ji buvo Å¡okiruota, kai 2018 m. rugpjūčio 14 d. su sese ir tėčiu atvažiavo į Å¡arvojimo salę atsisveikinti su mirusia mama, tačiau nuėmus karsto dangtį, pamatė svetimos, žymiai vyresnės moters lavonÄ , apvilktÄ jų mamai iÅ¡rinktais laidojimo drabužiais. Pasak pareiÅ¡kėjos, akivaizdžiai skyrėsi veido bruožai, kÅ«no apimtys, batų dydis. Patikrinus ant rieÅ¡o kortelę, atsirado dar daugiau panikos, nes ant kortelės buvo užraÅ¡ytas jų mamos vardas ir pavardė.

Pažymi, kad dar didesnis Å¡okas iÅ¡tiko, kai atsakovės darbuotojai pareiÅ¡kėjams paaiÅ¡kino, jog J. P. kÅ«nas iÅ¡vežtas kremuoti. PareiÅ¡kėja L. K. nurodo, kad iki Å¡iol nėra tikra, ar tikrai palaidojo savo mamos pelenus. Dėl Tarnybos darbuotojų klaidos ir aplaidumo ji negalėjo su mama atsisveikinti pagal krikščioniÅ¡kas tradicijas. Atvažiavus į kapines, apninka abejonės, ar ji iÅ¡ tiesų lanko savo mamos kapÄ . PareiÅ¡kėjÄ Å¾eidžia ir tai, kad jos mama nenorėjo bÅ«ti sudeginta, tai jai atrodė nepriimtina.

PareiÅ¡kėja M. P. savo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl mamos netekties taip pat vertina 20 000 Eur ir praÅ¡o jÄ atlyginti iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais kaip ir sesuo L. K.. Pažymi, kad apie mamos mirtį sužinojo bÅ«dama pas močiutę (duomenys neskelbtini). Netikėta žinia sukrėtė, kadangi ji nespėjo nei pamatyti, nei atsisveikinti su mama, todėl pagrįstai tikėjosi atsisveikinti su ja pagal krikščioniÅ¡kas tradicijas Å¡arvojimo salėje bei laidotuvių metu kapinėse. PareiÅ¡kėjos M.

P. teigimu, ji taip pat dalyvavo renkant karstÄ , kryžių, laidojimo batus ir drabužius. Atvažiavus į Å¡arvojimo salę atsisveikinti su mama, pareiÅ¡kėjÄ M. P. iÅ¡tiko Å¡okas, kai nuėmus karsto dangtį, pamatė vyresnės moters lavonÄ , apvilktÄ jos mamai iÅ¡rinktais laidojimo drabužiais. Moters plaukai buvo pražilę, rankos susiraukÅ¡lėjusios, kÅ«nas daug mažesnis nei mamos. PareiÅ¡kėjÄ iÅ¡tiko panika, kur dingo mamos kÅ«nas, tuo pačiu atsirado menka viltis, kad ji dar gyva.

Po daugelio tėčio skambučių į VTMT paaiÅ¡kėjo, kad lavonas buvo sumaiÅ¡ytas su kitu ir iÅ¡vežtas į krematoriumÄ deginti. M. P. apėmė liÅ«desys, nes mama buvo jai sakiusi, kad nenori bÅ«ti sudeginta. Be to, M. P. sunkius iÅ¡gyvenimus patyrė ir 2018 m. rugpjūčio 15 d., kai urna buvo Å¡arvojama (duomenys neskelbtini) bažnyčios Å¡arvojimo salėje ir vėliau palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse. PareiÅ¡kėja iki Å¡iol nėra tikra, ar palaidojo mamos pelenus, nes nematė jos kÅ«no, nevežė į krematoriumÄ , tik gavo urnÄ Å¾odžiu patvirtinus, kad čia yra mamos pelenai.

PareiÅ¡kėja L. T. dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir sukrėtimų taip pat praÅ¡o priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. ŽiniÄ , kad Å¡arvojimo salėje yra ne J. P., o kitos moters kÅ«nas, ji gavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vakare iÅ¡ žento M. P. sužinojo, kad mirusios dukters kÅ«nas buvo sukeistas ir iÅ¡vežtas į Kėdainių krematoriumÄ . Dėl tokio atsakovės darbuotojų neatsakingumo ji labai įsižeidė, patyrė stresÄ , be vaistų ilgai negalėjo užmigti.

AiÅ¡kina, kad iki Å¡iol kankina nemiga, pakriko nervai, skauda Å¡irdį. PareiÅ¡kėja, kaip ir visi kiti mirusiosios artimieji, iki Å¡iol nėra įsitikinusi, ar iÅ¡ tiesų palaidotoje urnoje buvo bÅ«tent jos dukters pelenai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Tarnyba neginčija fakto, jog įvyko klaida sukeitus mirusiosios J. P. su kitos mirusios moters kÅ«nu, tačiau nesutinka, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis neginčytinai buvo patvirtinta, jog VTMT teismo medicinos ekspertai S. C. ir K.

Z., taip pat administratorė I. G. neatliko visų bÅ«tinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavonÄ tiria, todėl lavonai buvo sumaiÅ¡yti Tarnybos. PaaiÅ¡kina, kad prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad, nors VTMT teismo ekspertai neatliko visų bÅ«tinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavonÄ tiria, tačiau klaida, kad lavonai sukeisti, buvo pastebėta labai greitai ir pakankamai operatyviai imtasi priemonių jÄ iÅ¡taisyti, ir tik dėl objektyvių priežasčių to nepavyko padaryti.

Pažymi, kad už visų bÅ«tinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavonÄ tiria, neatlikimÄ teismo medicinos ekspertams S. C. ir K. Z. VTMT direktorius skyrė įspėjimus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. PaaiÅ¡kina, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kÅ«nų sukeitimo aplinkybes, buvo atliktas VTMT vidinis patikrinimas, kurio metu padaryta iÅ¡vada, jog iÅ¡ surinktos informacijos nėra galimybių objektyviai patvirtinti, kad bÅ«tent VTMT įvyko mirusių J. P. ir kitos moters palaikų klaidingas priėmimas ir užregistravimas.

VTMT Vilniaus skyriaus vyresnioji medicinos registratorė I. G. savo paaiÅ¡kinime pažymėjo, kad patikrino mirusiosios pavardę, užraÅ¡ytÄ ir prisegtÄ ant lavonmaiÅ¡io UAB „Grinda“ darbuotojų. Ä®sitikinusi, kad pavardė sutampa, apžiÅ«rėjo mirusiÄ jÄ , prisegė jai ant rieÅ¡o identifikavimo apyrankę ir grįžo pildyti priėmimo kortelės. Užpildžiusi, jÄ atspausdino, o UAB „Grinda“ atsakingas darbuotojas pasirašė. Taip pat ji pažymėjo, kad M. P. kreipėsi tiesiogiai į I.

G., norėdamas pasiteirauti apie mirties liudijimÄ , o pretenzijų VTMT, skundo ar civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Atsakovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas M. P., atsiimdamas palaikus, pats atsisakė pažiÅ«rėti į savo mirusios žmonos kÅ«nÄ lavonmaiÅ¡yje. Atsakovės nuomone, jei M. P. bÅ«tų pažiÅ«rėjęs, klaida bÅ«tų paaiÅ¡kėjusi dar anksčiau nei buvo nustatyta Å¡iuo atveju. Ikiteisminio tyrimo duomenimis taip pat nustatyta, kad vyresnioji medicinos registratorė I.

G. yra tikra, jog negalėjo supainioti lavonų, įregistruodama juos Vilniaus skyriuje. Tikėtina, kad lavonai galėjo būti supainioti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur tuo metu buvo laikomi. Pažymi, kad abi mirusios moterys vienu metu buvo atvežtos tuo pačiu UAB „Grinda“ automobiliu, kurį vairavo darbuotojas R. K.. VTMT teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. patikrino ir įsitikino mirusiųjų (J. P. ir kitos mirusiosios) tapatybe, sugretino tapatybės dokumentus, markiruočių įrašus, kurie, jų vertinimu, sutapo.

Atliekant mirusiųjų kÅ«nų tyrimÄ , Å¡iems teismo medicinos ekspertams nekilo abejonių dėl tiriamųjų amžiaus, nes asmens biologinis amžius vizualiai gali skirtis nuo faktinio pase nurodyto amžiaus ir jame esančios nuotraukos, ypač įvertinant pomirtinius pokyčius, nulemiančius iÅ¡vaizdos pasikeitimÄ . Be to, pagal asmens dokumentuose esančias nuotraukas nėra galimybės įvertinti asmens kÅ«no sudėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vidinio tyrimo (įskaitant ir neplaninį auditÄ ) metu negalėjo objektyviai patvirtinti (įsitikinti), kad bÅ«tent VTMT J.

P. ir kitos mirusios palaikai klaidingai priimti ir užregistruoti, VTMT 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ dėl procesinio sprendimo priėmimo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys objektyviai patvirtintų arba paneigtų sukeitimo faktÄ . Atsakovė nurodo, kad žmogaus palaikų gabenimo teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkÄ reglamentuoja Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. V-157/1 V-118 „Dėl Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8 punkte numatyta pareiga laidojimo paslaugų teikėjui, gavus Aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, žmogaus palaikus pažymėti užsegant žmogaus palaikų identifikavimo apyrankę arba kortelę su identifikaciniu numeriu ant mirusiojo riešo (arba kitur, jei užsegti ant riešo neįmanoma).

PaaiÅ¡kina, kad UAB „Grinda“ darbuotojas R. K., kuris abi mirusias moteris atvežė, 2018 m. rugpjūčio 14 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini) paėmė J. P. ir M. D. lavonus, sutikrino jų vardus ir pavardes ant maiÅ¡o ir ant apyrankių, kurios buvo pritvirtintos ant maišų, o ne ant žmogaus palaikų. Atsakovės tvirtinimu, Tarnybos veiksmai, registruojant ir priimant mirusiÄ jÄ , buvo teisėti, o nesant visų bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žala negali bÅ«ti atlyginta.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai bei jų atstovas palaikė reikalavimus, prašė tenkinti skundÄ , remdamiesi jame iÅ¡dėstytais motyvais. Atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjai M. P., M. P., L. K. ir L. T. kildina iÅ¡ neteisėtų ir neapdairių Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojų veiksmų, sukeitus dviejų mirusių asmenų, įskaitant ir pareiÅ¡kėjų artimo asmens J.

P., kÅ«nus, atlyginimo. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namuose mirė M. P. sutuoktinė, L. K. ir M. P. mama, L. T. dukra J. P.. TÄ dienÄ J. P. kÅ«nÄ UAB „Grinda“ darbuotojai iÅ¡vežė tirti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių. PareiÅ¡kėjas M. P. į minėtÄ skyrių paimti mirusios sutuoktinės kÅ«no nuvyko 2018 m. rugpjūčio 14 d., ruoÅ¡damasis jį Å¡arvoti. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas, apie 17 val. atvykęs į Å¡arvojimo salę ir atidaręs karstÄ , iÅ¡vydo, kad jame – ne sutuoktinės J.

P., o kitos moters palaikai. Tuomet pareiÅ¡kėjas apie 18 val. nuvyko į TarnybÄ , tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, jog J. P. kÅ«nas identifikuotas kaip M. D. ir iÅ¡vežtas kremuoti į Kėdainių krematoriumÄ , o jam atiduoti M. D. palaikai, identifikuoti kaip J. P., t. y. kÅ«nai buvo sukeisti. TÄ patį vakarÄ apie 19val. Tarnybos darbuotoja informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo sutuoktinės kÅ«nas jau nuo 17.30 val. kremuojamas ir proceso sustabdyti neįmanoma. Taip pat buvo paaiÅ¡kinta, kad urnÄ su J. P. pelenais galės atvežti tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl pareiÅ¡kėjas vėlai vakare pats nuvyko į Kėdainių krematoriumÄ pasiimti urnos.

J. P. (duomenys neskelbtini) palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas M. P. 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į VTMT Vilniaus skyriaus vedėjÄ T. B., siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kÅ«nų sukeitimo aplinkybes. VTMT, atlikęs vidinį tyrimÄ , taip pat ir neplaninį įstaigos auditÄ , 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , kuri 2019 m. kovo 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 229 straipsnį. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

PareiÅ¡kėjų teigimu, dėl neigiamų iÅ¡gyvenimų jie patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kurios atsakovės atstovė neatlygino, taip pat jų neatsiprašė, todėl praÅ¡o teismo jÄ priteisti. Dėl valstybės institucijos civilinės atsakomybės Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tai reiÅ¡kia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius jų nurodytos institucijos – Tarnybos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, bÅ«tina įvertinti, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų.

Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos apraÅ¡o 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių bÅ«klių įstatymo nustatyta tvarka konstatavus mirties faktÄ , žmogaus palaikus patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams gabena savivaldybės, kurios teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas, atrinktas laidojimo paslaugų teikėjas. Laidojimo paslaugų teikėjas, gavęs ApraÅ¡o 10 punkte nurodytus dokumentus, žmogaus palaikus pažymi užsegdamas žmogaus palaikų identifikavimo apyrankę arba kortelę su identifikaciniu numeriu ant mirusiojo rieÅ¡o (arba kitur, jei užsegti ant rieÅ¡o neįmanoma) (ApraÅ¡o 8 punktas).

ApraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad žmogaus palaikai laidojimo paslaugų teikėjui perduodami gabenti: patologinės anatomijos tyrimams – kartu su Žmogaus palaikų perdavimo–priėmimo gabenti aktu bei Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktu (017-1/A forma) (10.1 punktas); teismo medicinos ekspertizėms ar tyrimams – kartu su policijos ar prokuratÅ«ros pareigÅ«no pateikta užduotimi atlikti tyrimÄ arba teismo nutartimi skirti teismo medicinos ekspertizę (10.2 punktas). Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams pagrindas – ApraÅ¡o 10 punkte nurodyti dokumentai (toliau – ir lydimieji dokumentai) (ApraÅ¡o 11 punktas).

Jei laidojimo paslaugų teikėjui kartu su lydimaisiais dokumentais perduodami daiktai ar dokumentai (mirusiojo asmens tapatybės, medicinos ir kiti dokumentai ar daiktai), jie turi bÅ«ti sudedami į vokÄ (paketÄ ) ir vokas (paketas) užklijuojamas. Ant voko (paketo) užraÅ¡omas ApraÅ¡o 8 punkte nurodytas identifikacinis numeris, mirusiojo duomenys, apraÅ¡omas voko (paketo) turinys ir vokas (paketas) pridedamas prie lydimojo dokumento. VokÄ (paketÄ ) atidaro ASPÄ® patologinės anatomijos skyriaus ar teismo ekspertizės įstaigos atsakingas darbuotojas, priėmęs žmogaus palaikus (ApraÅ¡o 12 punktas).

Bylos duomenimis, UAB „Grinda“ darbuotojas R. K. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ryte iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini) į VTMT Vilniaus skyrių ta pačia transporto priemone kartu atvežė mirusiųjų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kūnus. Juos priėmė ir užregistravo Tarnybos vyresnioji registratorė I.

G.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, priėmusi ir užregistravusi abu lavonus, ji patikrino asmens dokumentus, kurių nuotraukose abi moterys nebuvo panaÅ¡ios į atvežtus lavonus, tačiau I. G. manė, jog mirusiųjų veidai taip galėjo pasikeisti po mirties. Be to, sutapo visi atvežti dokumentai, registracijos numeriai, todėl I. G. lavonus įformino pagal įprastÄ procedÅ«rÄ (Nutarimo 17 l.). Pažymėtina, kad I. G. į bylÄ pateiktame savo 2018 m. rugsėjo 20 d. paaiÅ¡kinime VTMT Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojui R.

L. nurodė, jog 2018 m. liepos 13 d. (teismo pastebėjimu, dėl suklydimo nurodyta neteisinga data) UAB „Grinda“ darbuotojas atvežė ir į priėmimo patalpÄ Ä¯nešė M. D. ir J. P. kÅ«nus. I. G., užraÅ¡iusi identifikavimo apyrankes, patikrino pavardes, užraÅ¡ytas ir prisegtas ant lavonmaiÅ¡io UAB „Grinda“ darbuotojų. Ä®sitikinusi, kad pavardės sutampa, apžiÅ«rėjo mirusiÄ sias, prisegė ant riešų identifikavimo apyrankes ir grįžusi baigė pildyti priėmimo registracijos korteles.

Paaiškinime ji atkreipė dėmesį, kad mirusiųjų moterų užduotys buvo sunumeruotos, lavonmaišiai buvo su prisegtomis kortelėmis, ant kurių užrašytos pavardės. Tarnyba savo atsiliepime teismui pažymėjo, kad į VTMT Vilniaus skyrių abiejų moterų lavonai buvo atvežti lavonmaišiuose, žmogaus palaikų apyrankės su identifikaciniais numeriais buvo pritvirtintos ne ant žmogaus palaikų, o ant maišų (Atsiliepimo 3 l.). Taip pat I. G. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog iki 2019 m. sausio 1 d. ant paties lavono jokių identifikavimo apyrankių nebūdavo (Nutarimo 16 l.).

Teismo medicinos ekspertas S. C. ikiteisminio tyrimo apklausų metu paaiÅ¡kino, kad kai tyrimui paskiriamas lavonas, jis bÅ«na su identifikacine apyranke ant rieÅ¡o, taip pat su identifikuotu maiÅ¡u, kartais ant jo su markeriu bÅ«na užraÅ¡ytas identifikacinis numeris, sutampantis su numeriu VTMT Vilniaus skyriaus priėmimo registre, o jį užraÅ¡o lavonÄ priėmusi vyresnioji registratorė. Taip pat S. C. nurodė, kad kartais ant lavonmaiÅ¡io bÅ«na užraÅ¡yta vardas ir pavardė, tačiau tik tais atvejais, jei šį veiksmÄ atlieka UAB „Grinda“ darbuotojai arba tie darbuotojai, kurie paima lavonÄ iÅ¡ įvykio vietos.

Ekspertas patvirtino, kad visais atvejais ant lavono rankos bÅ«na apyrankės, kurias pritvirtina VTMT Vilniaus skyriaus registratorė, o UAB „Grinda“ dažniausiai savo apyrankes tvirtina ant lavonmaiÅ¡io rankenos, nors kartais – ir ant lavono rankos, todėl retkarčiais lavonas bÅ«na net su dviem apyrankėm. Vis dėlto, ekspertas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo tiksliai prisiminti, kaip konkrečiai tÄ dienÄ buvo identifikuotas tirti atvežtas J. P. lavonas, nes vos iÅ¡ lavonmaiÅ¡io išėmus kÅ«nÄ , pagalbinis darbuotojas lavonmaišį kartu su ant jo rankenos prisegta apyranke iÅ¡metė į atliekoms skirtÄ konteinerį (Nutarimo 18–19 l.).

Teismo medicinos ekspertas K. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam atėjus į autopsinę, moters (J. P.) lavonas jau gulėjo ant stalo. Ant jos rankos buvo apyrankė su užraÅ¡ytu mirusiosios registracijos numeriu bei vardu ir pavarde. Jo žiniomis, tai padarė vyresnioji registratorė I. G.. PaaiÅ¡kino, kad nematė lavonmaiÅ¡io, su kuriuo moters kÅ«nas buvo atvežtas į TarnybÄ . Pažymėjo, kad pagalbiniai darbuotojai neprivalo nuimti nuo maišų jokių registravimo apyrankių, kadangi jie pripažįsta tik VTMT Vilniaus skyriaus registravimo apyrankes, kurios visais atvejais tvirtinamos ant mirusiojo rankos (Nutarimo 20 l.).

VTMT Vilniaus skyriaus vedėjas T. B. apklausų metu nurodė, jog lavonų atsiėmimo tvarka tiek artimiesiems, tiek laidojimo įmonėms yra vienoda, nėra reglamentuota, kokiu bÅ«du reikia įsitikinti, ar atsiimamas bÅ«tent tas lavonas. Tačiau pažymėjo, kad svarbiausia procedÅ«ra, nustatant lavono tapatybę, yra jį priimant ir vėliau atliekant skrodimÄ ekspertui, kadangi tuo metu tiek priimantis asmuo, tiek ekspertas turi lavono asmens dokumentÄ (Nutarimo 6 l.). Atkreiptinas dėmesys, kad VTMT direktorius R.

R. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad jų įstaigoje yra autopsijos procedÅ«ros atlikimo tvarka, kurioje nurodyta, jog ekspertas, prieÅ¡ atlikdamas autopsijÄ , turi įsitikinti mirusiojo tapatybe, o, kiek pamena, tai padaroma pagal asmens dokumentÄ . Taip pat ant kiekvieno atvežamo lavono jį atvežusi įmonė turi dėti lavono tapatybę patvirtinančiÄ apyrankę, tačiau dažniausiai jų nededa (Nutarimo 2 l.). Nors atsiliepime Tarnyba teigia, kad jos darbuotojų veiksmai registruojant ir priimant mirusiÄ jÄ J.

P. buvo teisėti ir pagrįsti įstatymuose bei teisės aktuose nustatytais reikalavimais, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.

Taigi kalbant apie neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , reikalaujama, kad bÅ«tų nustatytas konkretus valstybės institucijos veiklÄ reguliuojančių teisės normų arba rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį, neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr., pvz., 2012 m. sausio 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-34/2012; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012; 2013 m. kovo 26 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad nebÅ«tų paneigtas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms, bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (Å¡iuo klausimu mutatis mutandis žr. 2011 m. gruodžio 15 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Tarnyboje buvo susiformavusi ilgametė praktika, kai lavonus atveždavo savivaldybės įmonė, identifikacinės apyrankės bÅ«davo uždėtos tik ant lavonmaiÅ¡io, t. y. ne ant paties lavono. Taigi, identifikacines apyrankes ant žmonių kÅ«no (rieÅ¡o ar kitos vietos) dėdavo VTMT atsakingas darbuotojas, kuris priimdavo ir registruodavo atvežtus lavonus. Be to, lavonų tapatybes patikrindavo ir ekspertai, prieÅ¡ atlikdami skrodimÄ . IÅ¡ bylos duomenų darytina iÅ¡vada, kad ir Å¡iuo atveju VTMT Vilniaus skyriaus vyresnioji registratorė I.

G. užregistravo atvežtus M. D. ir J. P. kÅ«nus, pasitikėdama duomenimis, nurodytais ant lavonmaiÅ¡ių, tačiau neįsitikinusi jų asmens tapatybėmis, kadangi, kaip pati teigė, jai buvo kilę abejonių dėl moterų nepanaÅ¡umo į nuotraukas asmens dokumentuose, bet vis dėlto ji manė, kad veidai stipriai pasikeitė po mirties. Pažymėtina, kad ir ekspertai, atlikdami skrodimÄ , taip pat tinkamai nenustatė mirusiųjų tapatybių. Be to, į bylÄ pateiktas VTMT direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. raÅ¡tas Nr. (110) SD-99 „Dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo“ patvirtina, kad teismo medicinos ekspertai, atlikdami mirusiųjų asmenų tyrimus (autopsijas), nepakankamai kokybiÅ¡kai atliko savo pareigas, todėl buvo įspėti.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Tarnyba bÅ«tų kėlusi ginÄÄ savivaldybės įmonei dėl to, jog dažniausiai jų darbuotojai nededa ant lavono identifikacinės apyrankės (deda tik ant lavonmaiÅ¡io). Tarnyba pati nustatinėdavo asmens tapatybę pagal asmens dokumentus, todėl laikytina, kad atsakovei tokia susiformavusi praktika buvo priimtina ir tinkama. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi, visų pirma, UAB „Grinda“ darbuotojas R. K. ir vyresnioji registratorė I.

G. pagal atliekamas pareigas nepriskiriami prie valstybės tarnautojų ar jiems prilyginamų asmenų, todėl negalėjo bÅ«ti tiriamos veikos subjektais. Taip pat nebuvo nustatyta, kad padaryta fizinė, politinė ar organizacinė žala, nesurinkta duomenų, jog bÅ«tų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau Nutarime pažymėta, jog teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. neatliko visų bÅ«tinų veiksmų, kad įsitikintų, kas ir kokį lavonÄ tiria.

Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neginčijamai nustatyta, jog bÅ«tent dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojų neapdairumo ir neatidumo, neįsitikinus mirusiųjų asmens tapatybėmis, buvo supainioti dviejų mirusių asmenų kÅ«nai. Dėl žalos atlyginimo Sprendžiant žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar pareiÅ¡kėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.).

Pateikti įrodymus dėl praÅ¡omos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi vieÅ¡Ä jÄ atsakomybę pripažinti siekianti Å¡alis. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018). Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo M. P. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas M. P. praÅ¡o priteisti jam 500 Eur turtinės žalos atlyginimo už kelionės iÅ¡laidas ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl sutuoktinės J. P. lavono sukeitimo jis turėjo papildomai vykti į VTMT Vilniaus skyrių, vežti M. D. palaikus į Kėdainių krematoriumÄ ir pasiimti savo sutuoktinės urnÄ su pelenais, dėl to patyrė 500 Eur turtinę žalÄ . Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos duomenų, M. P. oficialaus dokumento, patvirtinančio jo patirtas 500 Eur iÅ¡laidas, kai jis turėjo važiuoti pasiimti sutuoktinės urnos, nepateikė. Nurodė, kad įmonės pavadinimo, kurios paslaugomis naudojosi, nepamena; darbuotojo, vežusio lavonÄ Ä¯ Kėdainių krematoriumÄ , vardas (duomenys neskelbtini), bet jo telefono numerio nežino.

Taip pat pažymėjo, kad toje pačioje įmonėje jis įsigijo žmonos laidojimui skirtus drabužius. Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų apie jo patirtas iÅ¡laidas kelionės metu (pavyzdžiui, čekių už kurÄ ar pan.), todėl pareiÅ¡kėjui neįrodžius patirtų kelionės iÅ¡laidų, jos nepriteistinos. Vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos, manytina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡ios sumos pagrįstumo.

Nors pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad siekė atsisveikinti su sutuoktine pagal krikščioniÅ¡kas tradicijas, norėjo pamatyti jos kÅ«nÄ ir jį palaidoti, o ne kremuoti, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog VTMT Vilniaus skyriaus registratorei pasiÅ«lius jam pažiÅ«rėti lavonmaiÅ¡yje sutuoktinės kÅ«nÄ , pareiÅ¡kėjas atsisakė tai padaryti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kėjas civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, nurodydamas, kad jam svarbiausia nustatyti, kas buvo atsakingi už lavonų sukeitimÄ .

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2019 m. vasarÄ , o pareiÅ¡kėjas tik 2020 m. vasarÄ , t. y. praėjus dvejiems metams po netekties, kreipėsi į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo neigiamus iÅ¡gyvenimus pagilino ir ikiteisminis tyrimas, kurio metu vis iÅ¡ naujo turėjo prisiminti ne tik skaudžiÄ netektį, bet ir patirtus iÅ¡gyvenimus. Vis dėlto, teismas pastebi, kad pareiÅ¡kėjas, inicijuodamas Å¡iÄ administracinę bylÄ , taip pat turėjo iÅ¡ naujo prisiminti patirtÄ netektį, tačiau pats rinkosi kreiptis į teismÄ ir vėl iÅ¡ naujo prisiminti įvykio detales.

Pažymėtina ir tai, kad teiginių, jog jis iki dabar vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos, nepagrindė, nes nepateikė atitinkamų įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų (medicininių iÅ¡rašų, receptų ir pan.), patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuota depresija ar kad jis lankosi (lankėsi) pas psichologÄ , taip pat, kad vartoja vaistus, kuriems įsigyti Lietuvoje reikalingas galiojantis gydytojo receptas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo iki Å¡iol patiriami neigiami iÅ¡gyvenimai greičiausiai yra susiję su pačiu sutuoktinės netekties faktu, tačiau ne su jos lavono sukeitimu.

Todėl teismas, įvertinęs aplinkybę, kad vis dėlto pareiÅ¡kėjas dėl sutuoktinės lavono sumaiÅ¡ymo ir kremavimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, mano, kad yra pagrindas mažinti jo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ iki 3 000 Eur. Dėl neturtinės žalos priteisimo M. P., L. K. ir L. T. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos L. K., M. P. ir L. T. praÅ¡o teismo priteisti joms po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vertindamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjų reikalavimus, daro iÅ¡vadÄ , kad jos taip pat neįrodė praÅ¡omos neturtinės žalos pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjų teigimu, jos iki dabar nėra tikros, ar urnoje buvo J. P. pelenai, o aplankius kapÄ apninka abejonės. L. T. papildomai pažymėjo, kad dėl atsakovės darbuotojų neatsakingumo patyrė stresÄ ir iki Å¡iol jÄ kankina nemiga, be vaistų ir raminamųjų ilgai negalėjo užmigti. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ie L. T. argumentai taip pat neįrodyti, t. y. byloje nėra jokių (medicininių iÅ¡rašų, receptų ir pan.), patvirtinančių, kad L. T. vartojo (tebevartoja) raminamuosius vaistus.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ praėjus net 2 metams po J. P. mirties. Pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, jog pareiÅ¡kėjos iki Å¡iol patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau, teismo manymu, jie taip pat gali bÅ«ti susiję su pačiu J. P. (mamos ir dukters) netekties faktu, o ne su jos kÅ«no sukeitimu. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas mažinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ sumÄ ir priteisti kiekvienai po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 5 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau į bylÄ nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad jas patyrė, todėl Å¡is jų praÅ¡ymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų M. P., M. P., L. K. ir L. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. P. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 3 000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti pareiÅ¡kėjai M.

P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti pareiškėjai L. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti pareiškėjai L. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė