5ae470ca-cc2e-4381-9ea1-4404ba751a44 · Lietuvos apeliacinis teismas

 Civilinė byla Nr. 2-768-823/2018                                                          Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00487-2012-0                 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.3.2.5                              (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios A.

I. individualios įmonės atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundÄ dėl bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2017 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėja AB „Swedbank“ pateikė skundÄ dėl bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2017 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta papildoma 17 760 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ mata (7 760 Eur administravimo iÅ¡laidoms ir 10 000 Eur administratorės atlyginimui), praÅ¡ydama pripažinti šį nutarimÄ negaliojančiu.

PareiÅ¡kėjos teigimu, skundžiamas nutarimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 23 ir 36 straipsniams, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir pažeidžia tiek pareiÅ¡kėjos, tiek bankrutavusios įmonės ir kitų įmonės kreditorių interesus. Papildomos administravimo iÅ¡laidos buvo patvirtintos vienos kreditorės – UAB „Indra 10“, kuri į bankroto bylÄ Ä¯stojo jau baigiantis bankroto procesui, balsais.

Å ios iÅ¡laidos bÅ«tų apmokamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjai AB „Swedbank“ įkeisto ir jau parduoto nekilnojamojo turto, todėl iÅ¡ esmės pakenktų tik pareiÅ¡kėjos, o ne minėtos kreditorės, interesams. Bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra aiÅ¡kiai per didelė, nes įmonė jokios veiklos nevykdo ir turto neturi, administratorė pasiÅ«lė kreditoriams priimti nutarimÄ kreiptis į teismÄ dėl įmonės veiklos pabaigos. Administratorė papildomų administravimo iÅ¡laidų sumas nustatė remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinių dydžių sÄ raÅ¡o ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurios nėra privalomos kreditoriams ir yra tik rekomendacinio pobÅ«džio.PareiÅ¡kėjos teigimu, bankroto administratorės siÅ«lymas teisinėms iÅ¡laidoms skirti papildomÄ sumÄ jau buvo svarstytas ir atmestas kreditorių susirinkimo.

Dalis bylų, už kurias administratorė praÅ¡o priemokų, yra pačios administratorės savavaliÅ¡kai inicijuotos bylos, kurios buvo visiÅ¡kai nepagrįstos, jos skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų buvo atmesti. Administratorė neteisingai nurodė, kad dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių bankroto byla tęsiasi daugiau nei penkerius metus. Administratorė daugiau kaip dvejus metus vilkino įmonės nekilnojamojo turto pardavimÄ , neskelbė varžytynių, todėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba administratorei skyrė nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Bankrutavusios A. I. IÄ® bankroto administratorė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime tvirtinant administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , Taisyklėse patvirtinti bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendaciniai dydžiai tiesiogiai neturėjo bÅ«ti taikomi, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, į Å¡iose Taisyklėse nustatytus dydžius galėjo bÅ«ti atsižvelgiama. Pagal Taisykles rekomendacinis administratorės atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti 23 552,46 Eur, o patvirtinta bendra 14 344,30 Eur (4 344,30 Eur + 10 000 Eur) atlyginimo administratorei suma yra beveik dvigubai mažesnė, nei Vyriausybės nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo rekomendacinis dydis.

Pagal Taisyklėmis patvirtinto bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinių dydžių sÄ raÅ¡Ä , vidutinės įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinis dydis, iÅ¡reikÅ¡tas minimaliomis algomis, sudaro 55 MMA, t. y. 20 900 Eur (55 x 380 Eur = 20 900 Eur). Bankrutavusios A. I. IÄ® bankroto proceso metu faktiÅ¡kai patirtų bÅ«tinų bankroto procedÅ«roms atlikti iÅ¡laidų suma sudaro 9 208,10 Eur, o administravimo iÅ¡laidoms buvo patvirtinta 1 448,10 Eur suma, todėl skundžiamu nutarimu patvirtintas faktiÅ¡kai patirtų administravimo iÅ¡laidų dydžio skirtumas, t. y. 7 760 Eur.

Kreditoriams buvo pateiktos administravimo išlaidų bei lėšų naudojimo ataskaitos, kuriose buvo detaliai išdėstytos patirtų išlaidų sumos. Kreditoriai susirinkime nepareiškė pastabų dėl administravimo išlaidų sumos.Pareiškėjos argumentas, kad neva dėl administratorės neveiklumo bankroto procesas buvo užvilkintas daugiau nei dvejus metus, yra nepagrįstas, nes administratorei paskirta nuobauda nėra įsiteisėjusi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-6584-426/2016 yra apskųstas apeliacine tvarka ir apeliacinis procesas šioje byloje nėra baigtas.

PareiÅ¡kėjos teiginys, kad papildomos administravimo iÅ¡laidos bus apmokamos tik iÅ¡ įkeisto turto, prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 daliai. PareiÅ¡kėja siekia bÅ«ti atleista nuo Ä®BÄ® 33 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos prisidėti prie administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo.  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino: panaikino bankrutavusios A. I. IÄ® 2017 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ antruoju darbotvarkės klausimu, ir klausimÄ dėl papildomos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo spręsti kreditorių susirinkimui.Teismas nurodė, kad bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo procedÅ«ra prasideda administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pirmÄ kartÄ tvirtinant kreditorių susirinkime, Å¡iam įgyvendinant Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 punkte nustatytÄ kompetencijÄ .

Vėlesni administravimo iÅ¡laidų sÄ matos keitimai nėra savarankiÅ¡kos procedÅ«ros, o administravimo iÅ¡laidų sÄ matos procedÅ«ros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Atsižvelgdamas į tai, kad A. I. IÄ® bankroto byloje administravimo iÅ¡laidos pirmÄ kartÄ buvo patvirtintos 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, teismas pripažino, jog nagrinėjant 2017 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl papildomos administravimo iÅ¡laidos patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusia Ä®BÄ® 36 straipsnio redakcija, o Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendaciniais dydžiais bei atlyginimo administratoriui nustatymo taisyklėmis Å¡iuo atveju neprivaloma vadovautis.

Teismas pažymėjo, kad, nors administratorė papildomÄ 7 760 Eur administravimo iÅ¡laidų sumÄ Ä¯vardija kaip skirtumÄ tarp 9 208,10 Eur faktiÅ¡kai bankroto proceso metu patirtų administravimo iÅ¡laidų ir tarp 1 448,10 Eur kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sumos, tačiau byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių 9 208,10 Eur administratorės patirtų administravimo iÅ¡laidų sumÄ . Be to, A. I. IÄ® bankroto byloje nėra ne tik administravimo iÅ¡laidų panaudojimÄ pagrindžiančių įrodymų, bet ir administratorės ataskaitos, kurioje bÅ«tų detalizuotos jos patirtos administravimo iÅ¡laidos, įvardinti bankroto proceso metu administratorės atlikti veiksmai.Teismas nurodė, kad, nustatant administratoriaus atlyginimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į kriterijus, iÅ¡dėstytus Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje (ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklÄ , parduodamo įmonės turto rÅ«Å¡is bei kiekis, įmonei iÅ¡keltų bylų ir pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių sudėtingumas ir kiekis).

Å ių kriterijų turi bÅ«ti paisoma tiek nustatant, tiek keičiant administratoriaus atlyginimo dydį, į juos turi atsižvelgti teismas, nagrinėdamas ginčus dėl administratoriui paskirto atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Teismas sprendė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu papildomai patvirtintų 10 000 Eur atlyginimo bei 7 760 Eur administravimo iÅ¡laidų sumų administratorė nepagrindė.Vertindamas skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo atitikimÄ teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad bankroto administratorės siÅ«lymas dėl papildomų administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo buvo priimtas didžiausios trečios eilės kreditorės UAB „Indra 10“ balsais. 2017 m. lapkričio 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime taip pat buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis administratorę kreiptis į teismÄ dėl A.

I. IÄ® veiklos pripažinimo pasibaigusia. Taigi, įmonės likvidavimo procedÅ«ra yra faktiÅ¡kai baigta, liko tik paskirstyti pinigines lėšas, gautas pardavus įmonės savininkui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Ä®monė iÅ¡ parduoto nekilnojamojo turto, įkeisto pareiÅ¡kėjai, yra gavusi 70 500 Eur piniginių lėšų. Å i suma yra mažesnė nei pareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo dydis, todėl pagal Ä®BÄ® 34 ir 36 straipsnius ji bus paskirstyta tarp bankroto administratorės ir pareiÅ¡kėjos.

Trečios eilės kreditorės UAB „Indra 10“ interesams administravimo iÅ¡laidų sÄ matos padidinimas jokios įtakos neturės. Administravimo iÅ¡laidos bus apmokamos vien iÅ¡ lėšų, gautų pardavus pareiÅ¡kėjai įkeistÄ turtÄ . Teismas pažymėjo, kad A. I. IÄ® jokio turto neturėjo ir veiklos nevykdė, o bankroto procesas užsitęsė dėl to, kad nuo 2014 m. nepavyko parduoti įmonės savininkui priklausiusio nekilnojamojo turto ir dėl kreditorių ginčų, kilusių dėl Å¡io turto kainos nustatymo.

Bendra A. I. IÄ® administravimo iÅ¡laidų sÄ mata sudaro 23 552,40 Eur (5 792,40+17 760), tai yra beveik atitinka vienÄ trečdalį įmonės bankroto proceso metu gautų lėšų. Papildoma administravimo iÅ¡laidų sÄ mata – 17 760 Eur, tris kartus virÅ¡ija anksčiau patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos sumÄ (5 792,40 Eur). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta papildoma administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra per didelė, neproporcinga administratorės atliktų veiksmų apimčiai, neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis) bei pažeidžia pareiÅ¡kėjos interesus.Atsižvelgdamas į tai, kad iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi Ä®BÄ® redakcija administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo klausimÄ priskyrė kreditorių susirinkimo kompetencijai, o pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , nustatęs pažeidimus, teismas grÄ Å¾indavo šį klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo ir tik tam tikrais iÅ¡skirtiniais atvejais galėjo įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017), panaikinęs skundžiamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ , teismas klausimÄ dėl papildomos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo grÄ Å¾ino kreditorių susirinkimui spręsti iÅ¡ naujo.

Atskirojo skundo argumentai Atsakovė bankrutavusi A. I. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“, atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos AB „Swedbank“ skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas neįvertino bankroto administratorės nurodyto Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad, nors nustatant administratoriaus atlyginimÄ Taisyklės nėra taikytinos (2015 m. spalio 15 d.

Ä®BÄ® pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 5 dalis), tačiau, siekiant įvertinti kreditorių susirinkimo patvirtintÄ bankroto administratoriaus atlyginimÄ protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo aspektu, į Å¡iose Taisyklėse nustatytus administratoriaus atlyginimo dydžius gali bÅ«ti atsižvelgiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1616-823/2016, 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285-798/2017). Pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios Ä®BÄ® 36 straipsnio redakcijos nuostatas, taip pat jų pagrindu suformuotÄ teismų praktikÄ , administratoriaus atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedÅ«ras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumÄ .

Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrÄ . Be to, atlyginimas turėtų bÅ«ti pagrįstas Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais: ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklÄ , parduodamo įmonės turto rÅ«Å¡imi ir jo kiekiu, taip pat įmonei iÅ¡keltų bylų ir pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumu bei jų kiekiu.

Bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2017 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad administratorė dalyvavo keliuose teisminiuose ginčuose, atstovaudama bankrutavusiÄ Ä¯monę, teikė prieÅ¡taravimus, atsiliepimus, triplikÄ , atskiruosius skundus ir kitus procesinius dokumentus. Todėl, pagal Taisyklių 7 punktÄ ir Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, priemoka administratorei už bylas sudarytų 11 122,65 Eur ir rekomendacinis administratorės atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti 23 552,46 Eur.

Kreditorių susirinkimuose patvirtinta bendra 14 344,30 Eur atlyginimo administratorei suma yra beveik dvigubai mažesnė, nei Vyriausybės nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo rekomendacinis dydis. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad įmonės bankroto procesas, pradėtas dar 2012 m. rugpjūčio 30 d., buvo tęsiamas dėl kilusių teisinių ginčų. Bankroto proceso pradžioje, tvirtinant administratorės atlyginimÄ , nebuvo galima numatyti bankrutavusios įmonės turto realizavimo eigos, trukmės, rezultatų bei vyksiančių teisinių ginčų kiekio.

Bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkime nustačius 4 344,30 Eur atlyginimo administratorei sumÄ visam bankroto procesui, vidutinis mėnesinis atlyginimas administratorei sudarytų tik 58,71 Eur. Toks atlyginimo dydis akivaizdžiai pažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijus bei asmens teisę gauti jo darbÄ atitinkantį atlyginimÄ . Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad administratorė nepagrindė 9 208,10 Eur patirtų administravimo iÅ¡laidų sumos. Administratorė kreditoriams yra pateikusi administravimo iÅ¡laidų bei lėšų panaudojimo ataskaitas, kuriose buvo detaliai iÅ¡dėstytos patirtų iÅ¡laidų sumos (darbo užmokestis darbuotojams, sumokėti mokesčiai, turto vertinimo, patalpų nuomos, paÅ¡to, ryÅ¡ių, transporto, kanceliarinių prekių, dokumentų archyvavimo paslaugų ir kitos iÅ¡laidos).

Informuodama apie Å¡aukiamÄ 2017 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimÄ , administratorė nutarimo dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo projekte nurodė, kad kreditoriams su visais juos dominančiais dokumentais suteikiama galimybė susipažinti bankroto administratorės biure bei pasidaryti dominančių dokumentų kopijas. Ä®BÄ® nenumato administratoriui pareigos pateikti absoliučiai visus dokumentus, pagrindžiančius visas jo turėtas iÅ¡laidas. Pakanka, kad pateikti įrodymai bÅ«tų pakankami turėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016).

Galiojanti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, jog administravimo iÅ¡laidų bÅ«tinumas ir pagrįstumas bÅ«tų ginčijamas vien deklaratyviai, o bankroto administratorius turėtų neribotai kartoti sÄ matos tvirtinimo procedÅ«rÄ iki kreditorių susirinkimui ar atskiriems kreditoriams subjektyviai jau pakaktų pateiktų duomenų ir duotų paaiÅ¡kinimų. Nė vienas kreditorius nereikalavo pateikti papildomų iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, nors administratorė sudarė sÄ lygas kreditoriams su jais susipažinti.

Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad faktinės iÅ¡laidos yra nepagrįstos. Bankrutavusios įmonės kreditoriams neteikiant pastabų dėl patirtų administravimo iÅ¡laidų ir jas patvirtinus, pareiÅ¡kėja turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad faktinės administravimo iÅ¡laidos nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ perkėlė bankroto administratorei, be to, pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pareikalauti įrodymų.PareiÅ¡kėja AB „Swedbank“ per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino bankrutavusios A. I. IÄ® kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Bankroto administratorė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylÄ naujus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog apeliantė piktnaudžiauja naujų įrodymų pateikimo teise, taip pat į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualÅ«s sprendžiant byloje nagrinėjamÄ klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus į bylÄ naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas. 2015 m. spalio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1962 (TAR, 2015 m. spalio 28 d., Nr. 2015-17031).

Å io įstatymo 36 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimai įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d. Pagal naujÄ Ä®BÄ® 36 straipsnio redakcijÄ (2015 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XII-1962) administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo Å¡iomis iÅ¡laidomis nustatymo tvarka ir toliau palikta kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , teismui, iÅ¡sprendusiam ginÄÄ , suteikta teisė patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinius dydžius.

Å i teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 dalis)Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintas Bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinių dydžių sÄ raÅ¡as ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi bankrutavusios A. I. IÄ® administravimo iÅ¡laidų tvirtinimo procedÅ«ra buvo pradėta iki atitinkamų Ä®BÄ® 36 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo.

Apeliantė neginčija Å¡ios pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, tačiau teigia, kad atsižvelgti į Taisyklėse nustatytus dydžius reikalauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, kurios, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais. Apeliantė pagrįstai teigia, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ net ir tuo atveju, kai Taisyklės nėra taikytinos konkrečiam bankroto procesui, Taisyklėse nustatyti administratoriaus atlyginimo dydžiai gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį gali bÅ«ti atsižvelgiama vertinant administratoriaus atlyginimo atitiktį protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1616-823/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285-798/2017).

Tačiau Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nereiÅ¡kia, kad Taisyklėse nurodyti dydžiai tokiu atveju yra privalomi teismui ir kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata visais atvejais galėtų bÅ«ti pagrįsta vien tik Taisyklėse nustatytais dydžiais. Apeliantės cituojamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse buvo atsižvelgta į visas konkretaus bankroto proceso aplinkybes, o nustatyta administravimo iÅ¡laidų suma kiekvienu atveju individualizuota, vertinant jos atitiktį iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusioje Ä®BÄ® 36 straipsnio redakcijoje įtvirtintiems specialiesiems kriterijams bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Taigi, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto administratorės atlyginimo, konkrečiu atveju nutarė nesivadovauti Taisyklėse įtvirtintais dydžiais, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai nukrypo nuo apeliantės cituojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, įvertino iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusioje Ä®BÄ® 36 straipsnio redakcijoje numatytus specialiuosius kriterijus, t. y. kad A.

I. IÄ® jokio turto neturėjo ir veiklos nevykdė, taip pat atsižvelgė į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. į patvirtinto bankroto administratorės atlyginimo dydžio santykį su įmonės bankroto proceso metu gautų lėšų suma, į tai, kad papildomas atlyginimas bankroto administratorei patvirtintas bankroto proceso pabaigoje, kreditorės, kurios interesams administravimo iÅ¡laidų sÄ matos padidinimas iÅ¡ esmės neturi įtakos, balsais, į tai, kad papildomai patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata tris kartus virÅ¡ija anksčiau patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos sumÄ .

Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bendruosius ir specialiuosius kriterijus, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio. Atskirajame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo reikÅ¡mingais laikytų kriterijų ir atitinkamų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Savo nesutikimÄ su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties iÅ¡vadomis dėl administratorės atlyginimo apeliantė grindžia tik patvirtinto atlyginimo santykiu su Taisyklėse nurodytu dydžiu, kuris, kaip jau minėta, nėra teismui privalomas kriterijus, ir atsakovės bankroto proceso trukme bei su tuo susijusiu administratorės atlyginimo dydžiu per mėnesį.

Tačiau atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010), todėl pastarasis apeliantės nurodomas kriterijus pats savaime taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinto administratorės atlyginimo atitikties ĮBĮ 36 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų šiuo klausimu pagrįstumo.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ . Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti“ nereiÅ¡kia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rÅ«Å¡ių administravimo iÅ¡laidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti.

Administratorius turi pateikti kreditorių susirinkimui patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Ä®rodinėjimo pareiga visais su administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui. Nagrinėjamu atveju papildoma administravimo iÅ¡laidų sÄ mata buvo tvirtinama atsakovės bankroto proceso pabaigoje, pačios apeliantės teigimu, patvirtinant jau realiai patirtų atsakovės administravimo iÅ¡laidų sumÄ .

Taigi, bÅ«tent apeliantei tenka pareiga įrodyti, kad atitinkamos administravimo iÅ¡laidos realiai buvo patirtos ir kad jos atitinka administravimo iÅ¡laidų sampratÄ . Kilus ginčui dėl administravimo iÅ¡laidų dydžio, apeliantė turėjo procesinę pareigÄ visus ginčijamas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui. Teismų praktikoje pažymėta, kad, nors nemokumo bylos yra susijusios su vieÅ¡uoju interesu, vieÅ¡ojo intereso pasireiÅ¡kimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra vieÅ¡ojo intereso, įpareigojančio bylÄ nagrinėjantį teismÄ imtis aktyvių veiksmų siekiant padėti bankroto administratoriui pagrįsti savo teisę į administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų ir nepareikalavo administravimo iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip nepagrįsti. Administravimo iÅ¡laidų padidinimÄ apeliantė iÅ¡ esmės grindžia tik 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimui pateikta administravimo iÅ¡laidų ataskaita ir Taisyklėse nustatytais kriterijais.

Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikta ataskaita jau buvo svarstyta atsakovės kreditorių susirinkime ir ja remiantis 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimas patvirtino tik 1 448,10 Eur administravimo iÅ¡laidoms skirtÄ sumÄ . Jokių kitų savo iÅ¡laidas nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. patvirtinančių dokumentų ar Å¡io laikotarpio veiklos ataskaitos bankroto administratorė nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė nepagrindė papildomos 7 760 Eur administravimo iÅ¡laidų sumos.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a:              Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

       Teisėja                                                                                           Goda Ambrasaitė - Balynienė