2019-06-19 Nr. AB-13211-3-62-3-02533-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1549-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02533-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 14 d. atliko bausmę Alytaus PN 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kur jam nuolat trūko gyvenamojo ploto. Nurodė, jog buvo įrengta 20 miegamųjų vietų, gyvenamoji patalpa buvo avarinės būklės, langai buvo išdužę, apipeliję, laikydavosi didelė drėgmė, būdavo šalta, tamsu, netinkamas vėdinimas, netvarkinga elektros instaliacija. Sanitarinio mazgo patalpoje buvo drėgna, langai išdaužyti, ne visi praustuvai veikė. Neįrengta rūkymo patalpa, todėl reikėdavo kvėpuoti dūmais, be to, nebuvo galimybės išsimaudyti pasportavus, nes maudytis buvo leidžiam tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas nesiėmė jokių priemonių dėl netinkamų kalinimo sąlygų iki 2016 m. kovo mėnesio, kai pradėjo remontuoti patalpas. Tokios kalinimo sąlygos, pareiškėjo teigimu, buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą pareiškėjas nurodė, kad iki remonto 2016 m. kovo mėn. 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 20 miegamųjų vietų, teigė, kad ne kartą žodžiu kreipėsi į būrio viršininką dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pabrėžė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. buvo atliekamas po remonto 2016 m. kovo mėn.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sąlygų arba su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas. 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus pataisos namų patalpas, kuriame nustatė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta. Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaikoma nustatyta temperatūra, atitinkanti higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas sprendė, kad pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismas nustatė, kad 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje įrengta 12 miegamųjų vietų ir nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog buvo įrengta 20 miegamųjų vietų, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Teismas vadovavosi atsakovo pateiktais oficialiais duomenimis nustatęs, kad jie kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti.

8. Teismas nurodė, kad negali vadovautis pareiškėjo prie skundo pateiktomis patalpų fotonuotraukomis, nes neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, be to, teismui buvo neaišku, ką konkrečiai minėtomis nuotraukomis pareiškėjas siekia patvirtinti arba paneigti.

9. Teismas, atsižvelgęs į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3 1.12), kuriame Alytaus PN kamerų tipo patalpose bei bendrabučio tipo patalpose nenustatyta Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (b. l. 26–29), taip pat byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (apšvietos, ventiliacijos, drėgmės ir kt.) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, sudužusių langų, netvarkingos elektros instaliacijos, pelėsio, taip pat dėl sanitarinio mazgo patalpoje buvusios drėgmės, išdaužytų langų, neveikiančių praustuvų pripažino nepagrįstais.

10. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, jog neįrengta rūkymo patalpa ir kad nebuvo galimybės nusiprausti duše pasportavus. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei neteisėtų atsakovo veiksmų. Iš pateiktų duomenų apie pareiškėjo sveikatą taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad kurie nors juose nurodomi pareiškėjui kilę sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Alytaus PN 21 būryje nebuvo atliekamas remontas iki 2016 m. kovo mėn. pabaigos, kad pastatas pripažintas avarinės būklės. Pareiškėjo teigimu, jo pateiktos nuotraukos įrodo, kad 21 būrio 2 gyvenamoji patalpa perpildyta. Teismas neišreikalavo įrodymų apie tai, kada buvo pradėti remonto darbai, o rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais dokumentais apie situaciją po remonto. Pareiškėjas teigia dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs dvasinius išgyvenimus, stresą, diskomfortą, nemigą, tapęs nervingas, nurodo, kad jam teko kreiptis į psichiatrą. Pareiškėjas prašo vadovautis administracinėje byloje Nr. A-1241-1062/2017 suformuota teismų praktika.

13. Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Alytaus PN nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pasak Alytaus PN, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, taip pat tinkamai įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 14 d. Alytaus PN 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Alytaus PN 21 būryje 2016 m. kovo mėn. buvo atliktasas remontas, ir nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo duomenimis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas po remonto, teismas neišreikalavo įrodymų apie tai, kada buvo pradėti remonto darbai. Pareiškėjo teigimu, jo pateiktos nuotraukos įrodo, kad 21 būrio 2 gyvenamoji patalpa perpildyta.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 14 d. buvo paskirtas į 21 būrio 2 miegamąjį, sprendė, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis Alytaus PN 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje įrengta 12 miegamųjų vietų ir nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog buvo įrengta 20 miegamųjų vietų, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Teismas, atsižvelgęs į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3 1.12), taip pat į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN 21 būrio 2 gyvenamosios patalpos netinkamų gyvenimo sąlygų, nepagrįstais pripažino pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, sudužusių langų, netvarkingos elektros instaliacijos, pelėsio, dėl sanitarinio mazgo patalpoje buvusios drėgmės, išdaužytų langų, neveikiančių praustuvų. Teismas pažymėjo, kad nors 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3 1.12) nėra priimtas ginčo laikotarpiu, tokios aplinkybės, kaip patalpų vėdinimo sistema bei apšvietimas negalėjo iš esmės pasikeisti.

19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą išdėstytų argumentų, kad iki remonto 2016 m. kovo mėn. 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 20 miegamųjų vietų, taip pat kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kalinimo sąlygas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3 1.12) užfiksuota informacija atspindi situaciją po 2016 m. kovo mėn. atlikto remonto.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, neatsižvelgė į Alytaus PN pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis, kurie nėra pakankami teismo sprendime pateiktoms išvadoms pagrįsti. Nors pareiškėjas pakankamai konkrečiai nurodė, kad Alytaus PN 21 būryje 2016 m. kovo mėn. buvo atliktas remontas, kad iki šio remonto 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 20 miegamųjų vietų, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nėra aišku, kokį laikotarpį atspindi atsakovo atstovo pateikta informacija (b. l.

25) apie 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Byloje pateikti duomenys apie konkretų 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje laikytų nuteistųjų skaičių tik keturias dienas, t. y. 2016 m. vasario 7, 8 d., 2016 m. kovo 8 d. ir 2016 m. gegužės 8 d. (b. l. 21–24), tuo tarpu, informacija apie laikytų asmenų skaičių kitu pareiškėjo kalinimo Alytaus PN 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nėra pateikta. Be to, byloje nėra pateikta atsakovo atstovo nuomonė ir ar įrodymai dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie 2016 m. kovo mėn. atliktą remontą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos normų pažeidimų rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA.1-309(22.14.3 1.12), tačiau teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atliktu remontu ir tuo, kad, pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas pateikė informaciją apie kalinimo sąlygas po remonto. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas pabrėžė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3 1.12) užfiksuotas patikrinimas atliktas po 2016 m. kovo mėn. atlikto remonto, o šiame patikrinimo akte nurodyta, kad anksčiau pataisos įstaiga buvo tikrinta 2015 m. gruodžio 14 d. (b. l. 26), tačiau teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo 2015 m. gruodžio 14 d. atlikto patikrinimo akto, atsakovo pozicijos ir įrodymų dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su 2016 m. kovo mėn. atliktu remontu ir visapusiškai neištyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl galimų higienos normų ir minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimų.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog vertinant prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis (kai atsakovas pateikia vienokius duomenis apie kameros plotą ir joje laikytų asmenų skaičių, o pareiškėjas kitokius) pareiškėjo naudai, laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tuos prieštaravimus turėtų pašalinti, prašydamas atsakovo (įkalinimo įstaigos) pateikti su tuo susijusius paaiškinimus bei patikslintą informaciją, o tam būtina bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018). Vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir vertindamas prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis yra įpareigotas prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos, o ne remtis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

23. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Alytaus PN 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje laikotarpį buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

24. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Veslava Ruskan