Legislator Case Law & Legislation
5ae22dd3-1dce-4b01-adcb-6d4fe11d3f32 AI generated

5ae22dd3-1dce-4b01-adcb-6d4fe11d3f32 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5ae22dd3-1dce-4b01-adcb-6d4fe11d3f32
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-209/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35011-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.4.1. (S) V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei J.

Legislator headnote

AI generated

5ae22dd3-1dce-4b01-adcb-6d4fe11d3f32 · Vilniaus apygardos teismas: Tai, kad liepos 9 d. nukentėjusiÄ jÄ sužalojo kitas asmuo, kuris jÄ užpuolė ir kumščiais sumušė prie paÅ¡to, taip pat yra neįtikinama. Å i gynybinė, nuteistajam palanki versija atsirado tik atliekant papildomas nukentėjusiosios apklausas ikiteisminio tyrimo metu, be to, byloje yra duomenų, kad nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo ne tik fizinį, bet ir emocinį smurtÄ , jai buvo grasinama ir pan., kas leidžia manyti, jog parodymų pakeitimas yra susijęs bÅ«tent su V. M. poveikiu, nukentėjusiosios baime.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-209/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35011-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.4.1. (S) V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei J.

K., nuteistajam V. M., jo gynėjui M. P., nukentėjusiajai E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato M. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 634,85 Eur turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ nuteistojo V.

M. tenkintas visiÅ¡kai. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¡eimos nariui, t. y. jis 2017 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė savo sugyventinei E. K. tris smÅ«gius į skruostikaulius, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. liepos 9 d. apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)konflikto metu priėjo prie sugyventinės E. K., tyčia kumščiu sudavė pastarajai kelis smÅ«gius į galvos sritį, E. K. nugriuvus, pasiėmė dirÅ¾Ä su sagtimi, kuriuo mušė E. K. suduodamas daugybę smÅ«gių jai į įvairias kÅ«no vietas padarydamas E. K. kairio skruostinio lanko lūžį, kaktos kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį ryÅ¡kiu minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elyje ir iÅ¡orinėje kairės ausies landoje, poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės pusės kaktinėje – smilkininėje srityje, galvos smegenų sukrėtimÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir iÅ¡teisinti V. M. nesant nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių, arba paskirti jam Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Skunde teigia, kad visos abejonės baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, kas Å¡ioje byloje nebuvo padaryta. Akcentuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo argumentus vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ , o nukentėjusiosios parodymus – kaip bandymÄ padėti nuteistajam.

Taigi, advokato vertinimu, byloje nebuvo vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodyta, kad V. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ skundo matyti, jog gynėjas nesutinka su tuo, kad nukentėjusioji yra nuteistojo sugyventinė, o ir sumuÅ¡ta ji buvo ne tÄ dienÄ , kuri nurodyta kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje.

3. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės advokatas teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta, nes bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Akcentuoja, kad nuteistasis neturi polinkio nusikalsti, o bausmė paskirta formaliai.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. M. ir jo gynėjas bei nukentėjusioji E. K. prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčija V. M. kaltę bei tai, kad nukentėjusioji buvo (yra) jo sugyventinė. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl kaltės nuteistojo veiksmuose nebuvimo, tačiau pritaria tam, kad nukentėjusioji negali būti laikoma V. M. sugyventine BK prasme.

6. Apygardos teismas vertina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visumÄ byloje esančių duomenų konstatuodamas, kad V. M. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Nors nuteistasis, jo gynėjas bei pati nukentėjusioji teigia, kad E. K. buvo sužalota ne nuteistojo, Å¡i gynybinė pozicija yra visiÅ¡kai paneigta byloje esančių įrodymų.

7. Nukentėjusioji E. K., norėdama padėti nuteistajam, nuolat keičia savo parodymus nurodydama vis kitokias jos sužalojimo aplinkybes. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ji iÅ¡kėlė naujÄ Ä¯vykių versijÄ , kad pirmÄ kartÄ (liepos 5 d.) ji neva susižalojo pati – eidama į butÄ griuvo ir susižalojo veidÄ , kas prieÅ¡tarauja teismo specialisto iÅ¡vadai (t. 1, b. l. 23-24). Minėtoje iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui, kai kurių sužalojimų atsiradimas bÅ«dingas tik smÅ«gio sudavimui (o ne griuvimui ar pan.).

Tai, kad liepos 9 d. nukentėjusiÄ jÄ sužalojo kitas asmuo, kuris jÄ užpuolė ir kumščiais sumušė prie paÅ¡to, taip pat yra neįtikinama. Å i gynybinė, nuteistajam palanki versija atsirado tik atliekant papildomas nukentėjusiosios apklausas ikiteisminio tyrimo metu, be to, byloje yra duomenų, kad nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo ne tik fizinį, bet ir emocinį smurtÄ , jai buvo grasinama ir pan., kas leidžia manyti, jog parodymų pakeitimas yra susijęs bÅ«tent su V. M. poveikiu, nukentėjusiosios baime.

Apklausiama apygardos teismo posėdyje nukentėjusioji negalėjo nurodyti nei dėl ko kilo tariamas konfliktas su nepažįstamu asmeniu, kodėl ji savo mamai ir seseriai pasakojo, kad jÄ sumušė bÅ«tent V. M.. Po sužalojimo liepos 5 d. V. M. nukentėjusiÄ ja rÅ«pinosi, ėjo į vaistinę ir parnešė vaistų mėlynių ant veido gydymui. Judviejų santykiai normalizavosi, todėl net jei nukentėjusiÄ jÄ prie paÅ¡to bÅ«tų sumušęs kitas vyras, jai nebÅ«tų pagrindo teigti, kad tai padarė V.

M..

8. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų D. K., E. V., M. Å ., gydytojo A. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Be to, sužalojimų aplinkybės patvirtintos teismo medicinos dokumentais ir specialisto iÅ¡vada. E. V. apylinkės teisme parodė, kad nukentėjusioji „2017 m. liepos 10 d. 23.00 val. atbėgo visa sudaužyta. Jos veidas buvo juodas ir gumbuotas. Nesimatė nei akių, nei lÅ«pų. IÅ¡ vienos akies plyÅ¡elio kažkas varvėjo.

IÅ¡ antakio bėgo kraujas.<....> Galvoje buvo kreÅ¡uliai. Buvo labai sudažyta. <.....> pasakė, kad jÄ sumušė V. M.. Iki to laiko ji nebuvo sumuÅ¡ta.“ Nukentėjusiosios sesuo D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „2017 m. liepos 11 d. antroje dienos pusėje jai paskambino mama E. V. ir pranešė, kad E. atėjo pas jÄ Ä¯ namus labai stipriai sumuÅ¡ta. 2017 m. liepos 12 d. liudytoja atvyko pas mamÄ , paėmė E. ir nuvažiavo į policijÄ , kur E. surašė pareiÅ¡kimÄ . Ji suprato iÅ¡ E. žodžių, kad jÄ sumušė jos tuometinis draugas V.

M.. E. sakė, kad sumuÅ¡ta buvo du kartus, konkrečiai datų, kada bÅ«tent buvo sumuÅ¡ta ir visų aplinkybių bei smulkmenų E. jai neminėjo.“ (1 t., b. l. 68). Teisme liudytoja D. K. parodė, kad „nukentėjusioji asmens neįvardino“, tačiau taip pat pažymėjo, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu viskÄ prisiminė geriau (2 t., b. l. 31-32) ir tuo iÅ¡ esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas A. Å . teisme parodė, kad dirbo ligoninės priėmime, vėliau buvo pacientės gydytojas.

VisiÅ¡kai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 31). Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad „jos veidas buvo ypatingai stipriai sumuÅ¡tas. Moteris labai nenoriai paaiÅ¡kino, kad jÄ prieÅ¡ kurį laikÄ sumušė jos draugas, sugyventinis, kurio nei vardo nei pavardės ši neminėjo, po ko tas pats draugas jÄ kurį laikÄ laikė bute ir neleido iÅ¡eiti, todėl Å¡i negalėjo kreiptis į gydymo įstaigÄ anksčiau.“ (1 t., b. l. 74). Apeliacinės instancijos teismas patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent V.

M. nesunkiai sutrikdė E. K. sveikatÄ . Å i iÅ¡vada teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia. Nuteistojo V. M. užimta pozicija yra gynybinė ir nepatvirtinta jokiais įrodymais, o jo charakterio bruožus ir savybes patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis ir 2018 m. vasario 5 d. baudžiamasis įsakymas.

9. Vis dėlto, apygardos teismas nesutinka dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nes nukentėjusioji be pagrindo pripažinta V. M. Å¡eimos nare.

10. BK 248 straipsnio 2 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnis nustato „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslÄ sukurti Å¡eimyninius santykius“.

IÅ¡ Å¡io apibrėžimo seka, kad partneriais pagal Å¡eimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti Å¡eimÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nuteistasis kartu gyveno apie pusę metų iki nagrinėjamų veikų padarymo, Å¡eimos kurti jie neplanavo. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo laikyti, kad kaltinamasis nusikaltimÄ padarė prieÅ¡ Å¡eimos narį. Todėl jo veika, netaikant Å¡io veikÄ kvalifikuojančio požymio, iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina į BK 138 straipsnio 1 dalį.

11. Vertinant nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių pobÅ«dį svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip savo santykius apibÅ«dina ir patys asmenys. Proceso metu nukentėjusioji ir nuteistasis vienas kitÄ buvo įvardinę kaip sugyventinius, tačiau iÅ¡ jų parodymų turinio matyti, kad jų santykiai nors ir nebuvo atsitiktiniai, tačiau ir nuolatiniais jų kvalifikuoti negalima. Pati nukentėjusioji teigė, kad svečiuodavosi pas nuteistÄ jį, bet nebuvo taip, kad nuolat su juo gyventų. Ji pati nurodė, kad „bÅ«davau ir pas draugus, ne tik pas V.

M.“ (2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio protokolas). E. K. V. M. įvardijo kaip draugÄ ir tokiam jų santykių traktavimui pritaria ir apygardos teismas. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Å iuo konkrečiu atveju, nors ir nekyla abejonių dėl V. M. kaltės, kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ bei paskiriant bausmę didelę reikÅ¡mę turi jo ir nukentėjusiosios santykių įvertinimas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija negali padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad V. M. ir E. K. buvo Å¡eimos nariai, todėl ir nuteistojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , Å¡iuo atveju, yra nepagrįstas.

12. Skiriant bausmę V. M. paminėtina, kad jo nusikalstami veiksmai yra perkvalifikuojami pagal Å¡velnesnę atsakomybę numatančiÄ teisės normÄ â€“ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Å i nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta bausmė – laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nors sankcija yra alternatyvinė, atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ ir po jo.

V. M. šį nusikaltimÄ padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, po Å¡io nusikaltimo padarymo, 2017 m. gruodžio 9 d. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kÄ 2017 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas 20 parų areÅ¡to bausme, bausmę atliko. Liudytojas gydytojas A. Å . parodė, kad moters (nukentėjusiosios) veidas buvo ypatingai stipriai sumuÅ¡tas, o liudytojas policijos pareigÅ«nas M. Å . parodė, kad nukentėjusioji buvo nepanaÅ¡i į žmogų, pirmÄ kartÄ gyvenime matė taip sumuÅ¡tÄ Å¾mogų.

13. Atsižvelgiant į tai, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtos bausmės yra visiÅ¡kai atliktos. Skirdama bausmę, įvertinusi bausmei keliamus tikslus bei V. M. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmei keliami tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidėjus V. M. paskiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo V. M. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus Miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti. V. M. veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti V. M. 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti V.

M. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; per 3 mėnesius iÅ¡dirbti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse įstaigose bei organizacijose; per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos – 2019 m. sausio 28 d. KitÄ skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Daiva Kazlauskienė Stasys Lemežis Ugnius Trumpulis