2016-05-02 Nr. AB-9559-3-62-3-00609-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1417-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00609-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki šiol atlieka bausmę Marijampolės PN. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu leisti jo draugui perduoti pareiškėjui televizorių, kompiuterį, radijo imtuvą, MP3 grotuvą, tačiau prašymai buvo ignoruojami. Pareiškėjo teigimu, jis nebendrauja su artimaisiais, iš artimųjų turi tik motiną, kuri yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos ir gyvena Kretingoje, todėl tokia tolima kelionė jai gali būti per sunki. Pareiškėjas nurodė draugo, kuris jam perduotų daiktus, duomenis. Paaiškino, kad nenori pirkti nurodytų daiktų pataisos namuose esančioje parduotuvėje, kadangi juos turi namuose, be to, pataisos namų parduotuvėje didesnės kainos. Į pareiškėjo 2015 m. kovo 18 d. prašymą dėl daiktų perdavimo jam buvo atsakyta Marijampolės PN 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 20/07-359. Dėl šio rašto pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, tačiau 2015 m. balandžio 28 d. gavo neigiamą atsakymą. Nesuteikiant galimybės jo draugui perduoti pareiškėjui daiktus, jis jaučiasi diskriminuojamas, neturi galimybės žiūrėti televizorių ir nežino jokių naujienų, dėl to jaučia diskomfortą. Pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatų atitikimo Konstitucijai.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pareiškėjas nuo atvykimo į pataisos namus - 2013 m. gruodžio 12 d. – į administraciją dėl leidimo perduoti jam norimą aparatūrą iš draugų, kreipėsi tik 2015 m. kovo 18 d., ir į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 20/07-359. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris sprendime nurodė, kad Marijampolės PN administracijos veiksmai yra teisėti, kadangi teisės aktai nenumato, jog nuteistiesiems aparatūrą galėtų perduoti draugai.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad neturi jokių duomenų apie pareiškėjo patirtus išgyvenimus, kančias ar pažeminimą, kuriems turėjo įtakos minėtas faktas. Pareiškėjas dėl moralinių išgyvenimų į psichologinę tarnybą ar dėl sveikatos pablogėjimo nesikreipė, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas. Marijampolės PN veikė teisėtai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų veiksmų, nekyla ir deliktinė atsakomybė. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN veiksmų neleidžiant paimti daiktų, kuriuos pareiškėjui perduotų draugas, o ne artimas giminaitis ar šeimos narys. Pareiškėjo teigimu, jis buvo diskriminuojamas ir verčiamas pirkti aparatūrą Marijampolės PN esančioje parduotuvėje.

Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant nustatytoms sąlygoms ir tik nustačius jų visumą, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas. Nesant bent vienos iš nustatytų sąlygų – viešoji atsakomybė negalima. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien tik pareiškėjo teiginys, kad Marijampolės PN nesuteikus galimybės pareiškėjo draugui perduoti jam daiktus privertė pareiškėją jausti nuolatinį diskomfortą, jis buvo diskriminuojamas, nėra pakankamas pagrindas atlyginti neturtinę žalą.

Teismas taip pat nurodė, kad pataisos namai negali keisti galiojančių norminių aktų ar įstatymų, jų kompetencija yra užtikrinti galiojančių norminių aktų vykdymą. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė su šiais aktais susipažinti pataisos namų bibliotekos skaitykloje, todėl pareiškėjo argumentai, jog jam dėl neteisėtų pataisos namų administracijos veiksmų kilo žala, kurią jis vertina 10 000 Eur suma, yra nepagrįsti. Teismas iš byloje esančių dokumentų nenustatė, kad pareiškėjui dėl Marijampolės PN administracijos veiksmų būtų kilusios sveikatos problemos, jis buvo išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Marijampolės PN sveikatos priežiūros ir psichologinės tarnybos specialisto pažymos patvirtina, jog pareiškėjas nesikreipė dėl pablogėjusios sveikatos ar depresijos ginčo laikotarpiu. Nurodytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi artimuosius, be to pataisos namuose yra suteikiama galimybė už nuosavas lėšas įsigyti reikalingus daiktus, leidžia konstatuoti, jog nebuvo aplinkybių, kurios realiai galėjo sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip diskriminavimą, nuolat jaučiamą diskomfortą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų ir nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. Pareiškėjas R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad būnant Marijampolės PN jis patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo diskriminuojamas, jam nebuvo leista iš draugo gauti elektros prietaisų, nors kitiems nuteistiesiems leidžiama. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo pareiškėjo skunde pateiktais argumentais.

Atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad visa su keliamu ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta, į visus pareiškėjo skunde keliamus klausimus buvo atsakyta atsiliepime į skundą. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujų duomenų, įrodančių, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN administracijos veiksmų, neduodant sutikimo pareiškėjui gauti draugo atneštus elektros prietaisus, priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė nenustatęs Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas nesivadovavo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad jis buvo diskriminuojamas Marijampolės PN administracijai neleidus pareiškėjui iš draugo gauti elektros prietaisų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. R. 2015 m. kovo 17 d. pateikė prašymą Marijampolės PN direktoriui, kuriame prašė pateikti atsakymą dėl kokių priežasčių jo draugui nėra leidžiama perduoti pareiškėjui elektros prietaisų. Marijampolės PN 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 20/07-359 atsakydamas į pareiškėjo prašymą paaiškino, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Dėl to leisti pareiškėjo draugui perduoti prašyme nurodytus daiktus nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, kuris 2015 m. balandžio 28 d. rašte pacitavo Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad Marijampolės PN veiksmai yra teisėti, kadangi teisės aktai nenumato, jog nuteistiesiems aparatūrą galėtų perduoti draugai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. rašto įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio (2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI-643 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.) 1 dalyje buvo nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme konkrečiai nurodyti asmenys, kurie turi teisę perduoti nuteistiesiems daiktus, ir nėra numatyta galimybė kitiems asmenims perduoti nuteistiesiems daiktus, taip pat nurodytus daiktus nuteistieji gali įsigyti už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus, Marijampolės PN administracija, vadovaudamasi minėtomis BVK nuostatomis, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą leisti jo draugui perduoti pareiškėjui prašomus daiktus, t. y. Marijampolės PN administracija veikė teisėtai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nenustatyti atsakovo Marijampolės PN administracijos neteisėti veiksmai (neveikimas). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis, pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kaip jau buvo minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271straipsnis), gali būti tenkinamas esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo atstovo Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Marijampolės PN administracijos neteisėti veiksmai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra teisiškai betikslis. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nebetenka teisinės prasmės ir kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų aptarimas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje (nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojanti 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Taigi jame nėra nurodyti konkretūs asmenys, galintys parduoti nuteistiesiems daiktus, tame tarpe ir nurodytus pareiškėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas