Legislator Case Law & Legislation
5ae0cd4c-558d-4a7f-ba2e-04470cde1016 AI generated

5ae0cd4c-558d-4a7f-ba2e-04470cde1016 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5ae0cd4c-558d-4a7f-ba2e-04470cde1016
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

AdmAdministracinė byla Nr. ATP-963-318/2015                                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00405-2015-6           Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.         (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. rugsėjo 25 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V.

Legislator headnote

AI generated

5ae0cd4c-558d-4a7f-ba2e-04470cde1016 · Vilniaus apygardos teismas: Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdministracinė byla Nr. ATP-963-318/2015                                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00405-2015-6           Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.         (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. rugsėjo 25 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V.

G. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nubaustas:už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ 1 303 Eur bauda su teisės atėmimu vairuoti transporto priemones trejiems metams;už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ 1 013 Eur bauda su teisės atėmimu vairuoti transporto priemones trejiems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., V.

G. paskirta galutinė nuobauda 1 303 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, n u s t a t ė : V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 3 d. už tai, kad jis 2015 m. balandžio 1 d. apie 12 val. 30 min. Elektrėnuose, Šviesos gatvėje vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,63 promilių), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklus.

V. G. apie įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, įvykio metu apgadino automobilį ir nuvertė du kelio ženklus. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad tokiais veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ , 14 punktÄ , 219 punktÄ , tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.V. G. atstovas advokatas Andriejus Tiščenko apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimÄ .Administracinėn atsakomybėn patraukto V.

G. atstovo adv. Andriejaus Tiščenko manymu, apylinkės teismas V. G. kaltę grindė vien prieštaringais įrodymais. Atstovas pažymi, jog liudytojo I. G. ir nubaustojo paaiškinimais, duotais ne teismo posėdžio metu, įrodyta faktinė aplinkybė, jog 2015 m. balandžio 1 d. apie 12:30 val. vairavo ne V. G.. Be to tai, kad automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G., patvirtina liudytojų E. G. ir V. M. parodymai. Liudytojas R. J. teismo pasėdžio metu paaiškino, jog nematė autoįvykio, o V.

M. parodė, kad matė, kaip automobilis, numušęs pirmÄ Å¾enklÄ , pristabdė, bet iÅ¡ automobilio tuo metu niekas neiÅ¡lipo. Automobilis nuvažiavo toliau, sustojo maždaug už 150 metrų. Tai patvirtina, jog nebuvo padaryti pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.Skunde pažymima kad administracinėje byloje yra ir kitų prieÅ¡taravimų: praneÅ¡imo peržiÅ«roje (b.l.

11) nurodytas informacijos gavimo laikas - 13:22, nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog įvykis įvyko tarp 12:15 - 12:30. Be to bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. G., todėl ji turėjo bÅ«ti nors informuota apie Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamÄ administracinę bylÄ . Atstovo manymu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas bei nutarimo priėmimas remiantis tik prieÅ¡taringais įrodymais, netiriant kitų leistinų įrodymų, negali bÅ«ti laikomas teisėtu, todėl nutarimas turi bÅ«ti naikintinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes iÅ¡ karto po eismo įvykio V. G. pripažino savo kaltę, gailėjosi tiek dėl eismo įvykio, tiek dėl to, kad vairavo neblaivus. Nors skunde teigiama, jog V. G. iÅ¡ eismo įvykio nepasiÅ¡alino, tačiau liudytojas V. M. nurodė, kad eismo įvykio vietoje automobilis sustojęs nebuvo, o nuvažiavo į kiemus, už kokių 150 - 200 metrų sustojo už krovininio automobilio.

Policijos pareigÅ«nas teisme parodė, kad automobilis po eismo įvykio buvo aptiktas daugiabučių namų kieme, apie 200 metrų nuo eismo įvykio vietos. Taigi akivaizdu, kad V. G. bandė paslėpti automobilį. Be to tai, kad susidÅ«rimas buvo stiprus, patvirtina aplinkybės, jog buvo nulenkti du kelio ženklai, per juos pervažiuota, taip pat stipriai apgadintas automobilis. V. G. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimas teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.  Lietuvos Respublikos ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens - užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki dvideÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, jog pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles vairuotojams užtraukia baudÄ nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taisyklių 14 p. įtvirtina, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų.

Taisyklių 219 p. reglamentuota, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 219.3. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; 219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; 219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog bÅ«tent V.

G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.Apeliaciniame skunde atstovas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. G. vairavo automobilį ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. V. G. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), fotonuotraukomis (b.l. 12-17), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 10), alkotesterio rodmenimis (b. l. 8), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), V.

G. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 25), pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 11), liudytojų parodymais (b. l. 52-54, 68-69).2015 m. balandžio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R471367 užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, kuriuos padarė V. G., nurodyta šių pažeidimų esmė bei nustatytos pažeidimų aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde yra teigiama, jog ne V. G. vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tokį teiginį paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma.

IÅ¡ liudytojo policijos pareigÅ«no R. J. parodymų, duotų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, matyti, kad, jam atvykus į įvykio vietÄ , V. G. prisipažino, jog iÅ¡gėręs vairavo automobilį ir nuvertė du kelio ženklus, paaiÅ¡kino, jog gėrė sužinojęs apie žmonos nėštumÄ . MaÅ¡inoje su V. G. buvo dar 2 merginos ir 2 vaikinai, tačiau visi patvirtino, kad kartu nevažiavo, įvykio nematė, tik vėliau įsėdo į automobilį iÅ¡gerti. Už vairo sėdėjo V.

G., kuris taip pat paaiÅ¡kino, kad automobilis jo. Rakteliai buvo spynelėje, kuriuos V. G. išėmė ir atidavė pareigÅ«nui. Nors bylÄ nagrinėjant teisme liudytojas I. G. aiÅ¡kino, kad automobilį vairavo, ne V. G., o jis (b. l. 53), tačiau apklaustas iÅ¡ karto po įvykio Å¡ios aplinkybės neminėjo, sakė, kad įvykio vietoje nebuvo, atėjo į aikÅ¡telę vėliau. Tai patvirtina pareigÅ«no R. J. parodymai (b.l. 52). Be to policijos pareigÅ«no R. J. parodymai neprieÅ¡tarauja liudytojo V. M., praneÅ¡usio apie eismo įvykį teisėsaugos įstaigai, parodymams (b.l. 68-69).

Pažymėtina, jog V. G., iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ , jame nurodė, kad jis 2015 m. balandžio 1 d. apie 12 val. 30 min. vairavo automobilį VOLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Å viesos gatve Elektrėnuose. Sukdamas į Saulės gatvę, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklus, juos nulaužė, ir apgadino automobilį, policijos pareigÅ«nams apie įvykį nepranešė, po įvykio nuvažiavo į Saulės gatvę prie namo, automobilį vairavo iÅ¡gėręs. Dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra įspėtas dėl melagingų parodymų (b.l. 25).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų R. J. ir V. M. parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jie turėjo pagrindÄ apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį, todėl davė jam nepalankius parodymus. Tokių duomenų teismui nepateikė ir pats pažeidėjas.              Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai nesivadovavo prieÅ¡taringais liudytojų I.

G. ir E. G. parodymais (b.l. 52-54). Jie yra V. G. draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Nors liudytojas I. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog tai jis vairavo automobilį ir atsitrenkė į kelio ženklus, o E. G. neva matė, kad už vairo sėdėjo I. G., V. G. – keleivio vietoje, tačiau tokius jų parodymus paneigia pirmiau aptarti liudytojo R. J. parodymai, taip pat paties V. G. paaiškinimas, rašytas iš karto po eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas E. G. parodė, kad policijos nekvietė, nes įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, tačiau liudytojas V.

M. aiÅ¡kino, kad tuo metu gatvėje daugiau žmonių nebuvo, jis buvo vienintelis įvykio liudytojas.              Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog I. G. ir E. G. parodymus galimai davė, siekdami padėti V. G. iÅ¡vengti atsakomybės, todėl svarstytina dėl administracinio teisės pažeidimo bylų dėl melagingų parodymų davimo iÅ¡kėlimo (ATPK 1872 str.).              SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog aptartų objektyvių faktinių duomenų visetas patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad 2015 m. balandžio 1 d. apie 12.30 val. automobilį Volvo S60, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir atsitrenkė į kelio ženklus bÅ«tent V. G..             Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog automobilio vairuotojas nejautė kontakto su kelio ženklais, todėl neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. SkundÄ nagrinėjantis teismas tokį pažeidėjo aiÅ¡kinimÄ vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, nes jį paneigia padarytų apgadinimų pobÅ«dis. IÅ¡ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto bei byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Volvo S60, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės durelės. Be to, buvo nuversti vienas po kito du kelio ženklai (b. l. 10). Taigi padarytų apgadinimų pobūdis rodo, kad kontaktas buvo stiprus ir akivaizdžiai juntamas. Todėl V. G. suprato sukėlęs eismo įvykį. Pažymėtina ir tai, kad V. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog sukdamas į Saulės gatvę, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklus ir juos nulaužė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundÄ nagrinėjantis teismas pagal nustatytas įvykio aplinkybes konstatuoja, jog V. G. suprato savo veiksmus ir suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jÄ ignoravo ir iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia pasiÅ¡alino, todėl pagrįstai už tai buvo nubaustas.Nepagrįstas V. G. atstovo adv. Andriejaus Tiščenko apeliacinio skundo argumentas, jog neteisingai nurodytas įvykio laikas. IÅ¡ praneÅ¡imo apie eismo įvykį peržiÅ«ros (b. l.

11) matyti, kad informacijos gavimo laikas yra 13:22, tačiau aplinkybių apraÅ¡yme nurodytas įvykio laikas – 12:15, V. G. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytas laikas – apie 12:30, kuris ir yra nurodytas skundžiamame nutarime. Taigi įvykių seka yra logiÅ¡ka, nes pirmiau įvyko įvykis, o vėliau apie jį buvo praneÅ¡ta teisėsaugos institucijai. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog automobilio savininkės R. G. neinformuojant apie Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamÄ administracinę bylÄ , buvo pažeistos jos teisės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 3 d. sankcija nenumato transporto priemonės konfiskavimo, byloje taip pat nebuvo sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas, todėl R.

G. dalyvauti Å¡ios bylos nagrinėjimo procese neturėjo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: V. G. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama.             Teisėja                                                                                          Regina Pocienė