5ade6862-90fa-4256-a9de-ce2e806dcfb4 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-919/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49757-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.4.7; 2.4.8. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, Santai Golovkaitei, dalyvaujant prokurorams Simonai Naskauskaitei, Andrejui Klimaševskij, nuteistajam J.

A., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Putinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato RamÅ«no Putino apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (devynios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieÅ¡ A.

B. – G.) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. Š.) – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. O.) – 1 metų 8 mėnesių pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. B.) – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš G. K.) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš K.

K.) – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. K.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš D. M.) – 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš G. G.) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas prieš A. P.) – 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, J.

A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir J. A. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu J. A. paskirtos bausmės pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į J.

A. paskirtos galutinės subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį jam paskirtos ir jo atliktos bausmės laikas. Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas J. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Nukentėjusiųjų A. B. (G.), A. O., G. K., K. K., D. M., G. G., R. K., A. B., A. Å ., A. P. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiÅ¡kai.

Iš nuteistųjų J. A. ir J. V. solidariai priteista: A. G. naudai 250 Eur turtinei žalai atlyginti; A. O. naudai 270 Eur turtinei žalai atlyginti; G. K. naudai 320 Eur turtinei žalai atlyginti; K. K. naudai 280 Eur turtinei žalai atlyginti; D. M. naudai 260,23 Eur turtinei žalai atlyginti; G. G. naudai 270 Eur turtinei žalai atlyginti; R. K. naudai 320 Eur turtinei žalai atlyginti; A. B. naudai 280 Eur turtinei žalai atlyginti; A. Š. naudai 270 Eur turtinei žalai atlyginti; A. P. naudai 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. A. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (devynios nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas kartu su J. V., siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, - J. A. naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje “(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurodė, jog nuomoja butÄ (duomenys neskelbtini), po ko susitarė su atsiliepusia į skelbimÄ nukentėjusiÄ jÄ A.

B. (G.), jog Å¡i nuomos šį butÄ už 250 eurų, nurodė A. B. (G.) pervesti pinigus į I. S. (kuri nebuvo informuota apie daromÄ nusikaltimÄ ) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iai pervedus 250 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 250 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajai A.

B. (G.) priklausančius 250 eurų; 1.1. be to jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu J (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, - J. A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje “(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurodė, jog parduoda mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone 7 plus“, po ko susitarė su atsiliepusiu į skelbimÄ nukentėjusiuoju A.

Å ., jog Å¡is pirks telefonÄ už 270 eurų, nurodė A. Å . pervesti pinigus į I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iam pervedus 270 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 270 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajam A.

Å . priklausančius 270 eurų; 1.2. be to jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) d., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, - J. A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje “(duomenys neskelbtini) “ melagingai nurodė, jog nuomoja butÄ (duomenys neskelbtini), po ko susitarė su atsiliepusiu į skelbimÄ nukentėjusiuoju A. O., jog Å¡is nuomos butÄ už 270 eurų, nurodė A.

O. pervesti pinigus į A. S. - Č. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jam pervedus 270 eurų, A. S. - Č. pervedė 240 eurų pervedė į I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iai pervedus 240 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 240 eurų, jie (J. A. ir J.

V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajam A. O. priklausančius 270 eurų; 1.3. be to jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, - J. A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje “(duomenys neskelbtini) “ melagingai nurodė, jog nuomoja butÄ (duomenys neskelbtini), po ko susitarė su atsiliepusia į skelbimÄ nukentėjusiÄ jÄ A.

B., jog Å¡i nuomos šį butÄ už 280 eurų, nurodė A. B. pervesti pinigus į I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iai pervedus 280 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 280 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajai A.

B. priklausančius 280 eurų; 1.4. be to jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, - J. A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) “ melagingai nurodė, jog parduoda žaidimų kompiuterį „Playsation 4 pro“, po ko susitarė su atsiliepusiu į skelbimÄ nukentėjusiuoju G.

K., jog Å¡is pirks kompiuterį už 320 eurų, nurodė G. K. pervesti pinigus į I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iam pervedus 320 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 320 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajam G.

K. priklausančius 320 eurų; 1.5. be to jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, - J. A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurodė, jog parduoda automobilį Toyota Avensis, po ko susitarė su atsiliepusia į skelbimÄ nukentėjusiÄ jÄ A. P., jog Å¡i pirks automobilį ir nurodė A.

P. pervesti avansÄ Ä¯ I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iai pervedus 200 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 320 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajai A. P. priklausančius 200 eurų; 1.6. be to jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) d., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, - J.

A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) “ melagingai nurodė, jog nuomoja butÄ (duomenys neskelbtini), po ko susitarė su atsiliepusia į skelbimÄ nukentėjusiÄ jÄ K. K., jog Å¡i nuomos šį butÄ už 280 eurų, nurodė K. K. pervesti pinigus į I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iai pervedus 280 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D.

V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 280 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajai K. K. priklausančius 280 eurų; 1.7. be to jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, - J. A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) “ melagingai nurodė, jog parduoda žaidimų kompiuterį „Playsation 4 pro“, po ko susitarė su atsiliepusiu į skelbimÄ nukentėjusiuoju R.

K., jog Å¡is pirks kompiuterį už 320 eurų, nurodė R. K. pervesti pinigus į I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iam pervedus iÅ¡ R. M. 320 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 320 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajam R.

K. priklausančius 320 eurų; 1.8. be to jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje - J. A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) “ melagingai nurodė, jog nuomoja butÄ (duomenys neskelbtini), po ko susitarė su atsiliepusia į skelbimÄ nukentėjusiÄ ja D. M., jog Å¡i nuomos šį butÄ ir nurodė D.

M. pervesti 260 eurų avansÄ Ä¯ I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iai pervedus 260 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D. V. paimti pinigus iÅ¡ I. S., kuriuos Å¡io nurodymu ji iÅ¡grynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmus iÅ¡ I. S. 260 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajai D. M. priklausančius 260 eurų; 1.9. be to, jie, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje - J.

A., naudodamasis mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) “ melagingai nurodė, jog nuomoja butÄ , (duomenys neskelbtini) po ko susitarė su atsiliepusia į skelbimÄ nukentėjusiÄ jÄ G. G., jog Å¡i nuomos šį butÄ ir nurodė jai pervesti 270 eurų avansÄ Ä¯ J. M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) d. pinigus pervedė į I. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), J. M. pervedus 270 eurų, nurodė J. V., jog Å¡is nurodytų D.

V. paimti pinigus iš I. S., kuriuos šio nurodymu ji išgrynino (duomenys neskelbtini) d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko D. V. nuvykus prie PC „I.“, (duomenys neskelbtini) ir paėmus iš 1. S. 270 eurų, jie (J. A. ir J. V.) kartu apgaule abiejų naudai įgijo nukentėjusiajai G. G. priklausančius 270 eurų.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. ir jo gynėjas praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir J. A. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba perduoti bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma byloje atlikti fonoskopinę ekspertizę. 2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, be to, baudžiamojoje byloje neįrodytas nei vienas sukčiavimo sudėties elementų bei vienas svarbiausių elementų - svetimo turto užvaldymas, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, o nuteistojo kaltė yra neįrodyta surinkta bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė subjektyviomis prielaidomis ir jo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai nepagrindžia nuteistojo kaltės. 2.2. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo kaltė yra įrodyta byloje pateiktomis UAB „D.“ pažymomis, kuriuose nurodyta, kad įvairiose interneto svetainėse buvo talpinami skelbimai, kurie buvo valdomi iÅ¡ J.

A. valdomo ir naudojamo galinio įrenginio (telefono aparato). Nuosprendyje konstatuojama, kad telefonu naudojosi tik J. A.. Pažymėtina, kad Å¡ios teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti vertinami kaip niekuo nepagrįsti teismo samprotavimai, kadangi nėra jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo atlikta J. A. asmens krata, poėmio protokolo, kad bÅ«tent pas kaltinamÄ jį buvo rastas mobilusis telefonas. Atliktos kratos, kurios metu buvo rastas mobilusis telefonas kameroje gyveno aÅ¡tuoni žmonės, nėra nuimti pirÅ¡tų atspaudai nuo telefono, tačiau padaryta niekuo nepagrįsta iÅ¡vada, kad telefonas priklausė bÅ«tent J.

A.. Taip pat Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje konstatuoja, kad atliktuose pokalbių įrašuose ir pasiklausimuose nuteistasis bendrauja telefonu su nukentėjusiaisiais. Ši teismo išvada taip pat nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kadangi byloje nėra atlikta fonoskopinė ekspertizė, kurios pagrindu būtų galima teigti, kad įrašuose yra būtent kaltinamojo J. A. balsas. Šiuo atveju teismo teiginys, kad pokalbių įrašuose yra girdimas būtent J. A. balsas yra niekuo nepagrįsti samprotavimai ir niekuo nepagrįsti teiginiai, kas visiškai neatitinka teismų baigiamiesiems aktams keliamų reikalavimų, įtvirtintų BPK. 2.3.

Skundo autoriai nurodo, kad teismas nepagrįstai ir visiÅ¡kai neargumentuodami atmetė J. A. parodymus kaip neįtikinančius, nors viso baudžiamojo proceso metu jie iÅ¡liko nuoseklÅ«s, be kita ko, teismas nenurodo, kuo pasireiÅ¡kia nuteistojo parodymų neįtikinamumas arba kokios kitos priežastys lėmė, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas atsisakė vertinti Å¡iuos parodymus, kaip patikimus. Taigi, nors teismas turėjo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinti ir iÅ¡analizuoti byloje surinktus įrodymus, tačiau Å¡iÄ savo pareigÄ pažeidė, nes neiÅ¡analizavo įrodymų tarpusavio ryÅ¡io, jų sÄ sajumo ir nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, įrodymai buvo vertinami selektyviai ir pirmenybę suteikiant nuteistÄ jį kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus.

Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. 2.4. Skunde pažymima, kad nuosprendis dėl J. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn yra grindžiamas nuteistojo bendrakaltinamojo J. V. parodymais, kurio parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Be to, pažymima, kad nuteistasis dėl veikos padarymo prisipažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad bÅ«tent J.

A. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o jis pats skelbimų netalpino, jokių veiksmų neatliko ir tik paimdavo pinigus, o aiÅ¡kiai nepalankias aplinkybes nutyli, sakydamas, kad neprisimena. Skundo autorių manymu, tokius parodymus nuteistasis J. V. davė tik siekiant kaip įmanoma labiau suÅ¡velninti savo teisinę padėtį ir atsakomybę. Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nurodo, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali bÅ«ti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumÄ perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui.

Taigi vertinant tokius parodymus, kaip J. V., turėjo būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrakaltinamųjų asmenų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo. 2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta kaip ir kokiais būdais J.

A. įgijo svetimÄ turtÄ , kokiu bÅ«du pinigai buvo perduoti jam, kaip piniginės lėšos jį pasiekė ar kokiÄ turtinę naudÄ J. A. gavo. Dėl Å¡ios priežasties, apeliantų nuomone, Marijampolės apylinkės teismas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėjo perduoti bylÄ prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Svetimo turto įgijimas, yra vienas pagrindinių sukčiavimo sudėties elementų, todėl kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 182 straipsnį turi bÅ«ti nustatoma visais atvejais.

Pagal kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodomas faktines aplinkybes ir bylos medžiagÄ , kiti asmenys gavo lėšas, tačiau nuteistasis J. A. jokių sukčiavimo bÅ«du užvaldytų lėšų negavo ir veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse nepadarė. BPK 219 straipsnio, kuris apibrėžia reikalavimus keliamus kaltinamajam aktui, 1 dalies 3 punkte imperatyviai apibrėžiama, kad be kita ko kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodytas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka Å¡ių reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. 2.6. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, (duomenys neskelbtini) d. buvo pradėta vykdyti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistojo J.

A. naudojamo galinio įrenginio (telefono aparato) kontrolė. Protokole nurodoma, kad telefonu naudojosi tik J. A.. Per vykdytÄ kontrolę į telefonÄ buvo įstatytos 7 SIM kortelės. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės žvalgybos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad J. A. įvairiuose interneto svetainėse talpindavo melagingus skelbimus apie parduodamus daiktus, o tada praÅ¡ydavo avanso. IÅ¡ BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės iÅ¡plaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi bÅ«ti optimalus, tai yra, jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiÅ¡kai atskleisti ir užkardyti nusikalstamÄ veikÄ , surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ padariusius asmenis, kad bÅ«tų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus.

Turint omenyje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai turi bÅ«ti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi bÅ«ti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimÄ , kad bylÄ galima bÅ«tų perduoti teismui, o kaltininkas bÅ«tų greitai ir teisingai nubaustas.

Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog teismas, sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, privalomai nurodo jų atlikimo laikÄ , tai visai nereiÅ¡kia, kad teisėsaugos institucijos bÅ«tinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Esminis akcentas nagrinėjamu atveju yra tas, kad slapti tyrimo veiksmai negali bÅ«ti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę, kitaip tariant, valstybės pareigÅ«nai negali tęsti veiksmų iki tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtÄ , disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, perveÅ¡ didesnės vertės kontrabandinių prekių ir t.t.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad žvalgybos veiksmai pradėti (duomenys neskelbtini) d. per šį laikotarpį iÅ¡ nurodyto mobiliojo telefono buvo dedami skelbimai iki (duomenys neskelbtini) d., tačiau pareigÅ«nai, turėdami tokias galimybes, kaltininkų nesulaikė, galimai nusikalstamų veikų neužkardė.

Valstybė, laiku neužkirsdama kelio daromiems nusikaltimams, abejingai žiÅ«rėjo į galimas naujas nusikalstamas veikas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieÅ¡ asmenį turi bÅ«ti vykdomi tik tiek, kiek bÅ«tina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims iÅ¡aiÅ¡kinti. Kartu pažymėtina, kad ilgesnis tokių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigÅ«nų, baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastÄ .

Kaip tik tai ir įvyko Å¡ioje byloje, kadangi asmenys nebuvo sulaikyti laiku ir buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebÅ«tų, jei valstybė laiku užkirstų keliÄ naujiems nusikaltimams daryti, tai yra, pradėjusi ikiteisminį tyrimÄ sulaikytų įtariamuosius ir imtųsi aktyviai tirti jau padarytus neteisėtus veiksmus.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato RamÅ«no Putino apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo J. A. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl J. A. kaltės, padarius jam inkriminuojamas veikas, taip pat apeliantai mano, kad byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti.

5. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, tai yra įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ä®rodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, iÅ¡tyrė visas J. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino J. A. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį.

Skundžiamajame teismo nuosprendyje pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant J.

A. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

7. Sprendžiant skundžiamo nuosprendžio J. A. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , pažymėtina, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai neigė savo kaltę ir nurodė, kad nei prie vienos nusikalstamos veikos neprisidėjo, ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jį nuvežė į apklausÄ , prašė prisipažinti, siÅ«lė mažesnę bausmę, neprisipažino. Jis skelbimų nedėjo, tik teisme ir iÅ¡ kaltinamojo akto apie visa tai sužinojo.

Nei vienas kaltinime nurodytas telefonas neregistruotas jo vardu. Nebuvo pas jį telefono, nes pataisos namuose draudžiama turėti telefonÄ . Jis telefono neturėjo, jo vardu mobilaus aparato nebuvo registruota, iÅ¡ jo joks telefonas nebuvo paimtas. Jis nebendravo nei su vienu nukentėjusiuoju. Tačiau apeliacinės instancijos teisme, po gauto Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra priremtas objektyvių įrodymų, kaltę pripažino tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ekspertai davė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas.

8. Nuteistasis J. V. savo kaltę pripažino, tačiau parodė, kad nurodymus dėl pinigų perdavimo jam davė „M.“, bet ne J. A..

9. Visais atvejais su nukentėjusiais buvo naudojama tokia pati sukčiavimo schema. Nukentėjusieji pamatę skelbimÄ apie nuomojamÄ butÄ , parduodamÄ automobilį ar žaidimų kompiuterį, susisiekdavo su nuomotoju ar pardavėju, kuris nurodydavo, jog yra daugiau besidominčių asmenų, pats yra iÅ¡vykęs, todėl už tai, kad buto niekam kitam neiÅ¡nuomotų ar automobilio neparduotų buvo papraÅ¡oma bankiniu pavedimu pervesti avansÄ . Nukentėjusiesiems pervedus pinigus pardavėjas ar nuomotojas telefonu nebebÅ«davo pasiekiamas.

Taip pat ir su žaidimų kompiuteriais, pardavėjas gavęs pinigus už parduodamÄ kompiuterį pasakydavo, jog iÅ¡siųs per paÅ¡tomatÄ , tačiau prekių neiÅ¡siųsdavo, telefonu nepavykdavo su juo susisiekti. IÅ¡ esmės visose nagrinėjamose nusikalstamose veikose buvo praÅ¡oma pinigus pervesti į I. S. banko sÄ skaitÄ , nukentėjusiosios G. G. atveju buvo papraÅ¡yta pervesti į J. M. banko sÄ skaitÄ , nukentėjusiojo A. O. atveju buvo praÅ¡oma pervesti į A. S. – Č. banko sÄ skaitÄ .

PeržiÅ«rėjus J. M. ir A. S. – Č. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us matyti, kad minėti asmenys gautus pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų A. O. ir G. G. pervedė bÅ«tent į I. S. banko sÄ skaitÄ .

10. IÅ¡ I. S. apklausų protokolų matyti, kad ji socialiniame tinkle „F.“ rado G. S. siÅ«lomÄ darbo skelbimÄ , kuriame buvo nurodyta, jog yra reikalinga banko sÄ skaita, į kuriÄ bÅ«tų daromi pavedimai, kuriuos G. S. iÅ¡ I. S. banko sÄ skaitos perves į kitas banko sÄ skaitas. Už tai žadėjo 30 eurų per dienÄ . Su tokiomis sÄ lygomis I. S. sutiko, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, jog ji per savo elektroninę bankininkystę negalėjo atlikinėti pavedimų, kadangi buvo neatnaujinusi duomenų, todėl susitarė, jog I. S. gautus pinigus iÅ¡grynins ir perduos G. S.. Viso buvo padaryta apie 20 pavedimų, tačiau visų pinigų ji neiÅ¡grynino, nes suprato, jog iÅ¡ tų pinigų buvo pildomos ir telefonų sÄ skaitos. IÅ¡grynintus pinigus perduodavo moteriai, kuri atvažiuodavo su pilkos spalvos BMW automobiliu.

11. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi D. V., kuriai I. S. perduodavo iÅ¡grynintus pinigus. D. V. jos buvęs sutuoktinis J. V., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, trumposiomis žinutėmis nurodydavo kokiÄ sumÄ pinigų reikia paimti ir kam perduoti. Apie vykdomÄ neteisėtÄ buvusio sutuoktinio veiklÄ neįtarė, manė, jog jis skolinasi pinigus iÅ¡ kitų asmenų. Už tai jai buvo paliekama kas kartÄ apie 50 eurų.

12. Liudytoja A. S. – Č., kaip ir I. S., per socialinį tinklÄ â€žF.“ atsiliepė į panaÅ¡aus pobÅ«džio darbo skelbimÄ . Skelbimo autorė buvo J. A., įtarimo jai nesukėlė nei skelbimo pobÅ«dis, nei asmens anketa. A. S. – Č. buvo nurodyta, jog banko sÄ skaita reikalinga elektroniniams pardavimams. Buvo atlikti į jos banko sÄ skaitÄ keli pavedimai, kurių paskirtyje buvo nurodyta „avansas už buto nuomÄ â€œ. IÅ¡grynintus pinigus perdavė moteriai, kuri atvažiavo su pilkos spalvos BMW automobiliu. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ir šį kartÄ iÅ¡grynintų pinigų atsiimti atvyko D. V..

13. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, kokiais Å¡ioje byloje laikytini liudytojų parodymai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai).

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados turi bÅ«ti sujungti tarpusavyje nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų iÅ¡vadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopÅ¡tumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę sekÄ , jeigu teismo iÅ¡vados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iÅ¡ esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).

Nors nagrinėjamoje byloje tiesioginių nuteistojo J. A. kaltės įrodymų nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašaus pobūdžio bylose tiesioginių kaltės įrodymų gali apskritai nebūti, nes kaltininkai atlieka laisvės atėmimo bausmes, jų judėjimo galimybės yra stipriai apribotos, todėl jie veikia per tarpininkus, tiesiogiai nepriima, neišsiima ir nedisponuoja nusikalstamos veikos dalyku (pavyzdžiui, pinigais).

14. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones, Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi Å¡ioje baudžiamojoje byloje paskyrė fonoskopinę ekspertizę, kurioje Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams buvo užduoti klausimai ar vykdant slaptÄ J. A. pokalbių fiksavimÄ , užfiksuotas J. A. balsas, kaip vieno iÅ¡ pokalbių dalyvių, be to, ar tirti pateikti garso įraÅ¡ai nėra sumontuoti, yra iÅ¡tisiniai ir ar nėra redagavimo požymių. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose telefoninių pokalbių garso įraÅ¡uose Nr. 4712, 4727, 4743, 5743, 6154 užfiksuoto vieno iÅ¡ pokalbių dalyvių balsas bei kalba yra J.

A.. Ekspertai taip pat davė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog telefoninių pokalbių garso įraÅ¡uose Nr. 1766, 1826, 5749, 6179 užfiksuoto vieno iÅ¡ pokalbių dalyvių balsas bei kalba yra J. A.. Atsakyti į klausimÄ ar telefoninių pokalbių garso įraÅ¡uose Nr. 6168, 9963 vieno iÅ¡ pokalbių dalyvių yra J. A., negalima, kadangi identifikuojamo asmens kalbos signalai buvo per mažos trukmės identifikaciniams – palyginamiesiems tyrimams atlikti. Be to, visi aukščiau paminėti telefoniniai pokalbiai yra iÅ¡tisiniai, nesumontuoti ir juose nėra redagavimo požymių.

Taip pat ekspertizės akte pažymima, jog dėl telefoniniuose pokalbiuose Nr. 1766, 1826, 5749, 6179 užfiksuoto vieno iš pokalbių dalyvių, identifikuojamo asmens kokybiškų kalbos signalų trukmės nepakanka akustiniam – parametriniam tyrimui atlikti, todėl ekspertai negali duoti kategoriškos išvados (9 t. b.l. 130-135).

15. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad telefoniniuose pokalbiuose Nr. 4712, 4727, 4743 su nukentėjusiaisiais buvo bendrauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoniniuose pokalbiuose Nr. 5743, 6154, 5749, 6179 su nukentėjusiaisiais buvo bendrauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoniniuose pokalbiuose Nr. 1766, 1826 su nukentėjusiaisiais buvo bendrauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoniniame pokalbyje Nr. 9963 su nukentėjusiuoju buvo bendrauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

16. IÅ¡ minėto ekspertizės akto matyti, kad kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ ekspertai davė, jog telefono numeriais (duomenys neskelbtini) (Nr. 4712, 4727, 4743), 86255817 (Nr. 5743, 6154) bendravęs su nukentėjusiaisiais buvo bÅ«tent J. A.. Nors ekspertai ir tikėtinÄ iÅ¡vadÄ davė, jog telefoniniuose pokalbiuose Nr. 5749, 6179 vienas iÅ¡ pokalbių dalyvių yra J. A., tačiau J. A. naudojosi tuo pačiu mobilaus ryÅ¡io telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)), kaip ir pokalbiuose, dėl kurių ekspertai davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ .

Kaip minėta, ekspertai davė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, kad bÅ«tent J. A. balsas yra nustatytas naudojant telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie buvo naudojami tame pačiame mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Pagal atliktÄ mobilaus ryÅ¡io telefono IMEI (duomenys neskelbtini) analizę, matyti, kad Å¡iame mobilaus ryÅ¡io telefone buvo naudojami ir kiti telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodoma, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių dalyvių nėra galimybės nustatyti dėl pernelyg trumpo garso įraÅ¡o, tačiau iÅ¡ kriminalinės žvalgybos tyrimo pateiktų duomenų matyti, kad Å¡iuo telefono numeriu intensyviai nuo (duomenys neskelbtini) d. buvo susiraÅ¡inėjama trumposiomis žinutėmis, todėl akivaizdu, kad ekspertams nebuvo galimybės nustatyti ar vienas iÅ¡ pokalbio dalyvių yra J.

A.. Atsižvelgiant į tai, kad tame pačiame mobilaus ryšio telefone buvo naudojami telefono numeriai, dėl kurių ekspertai davė kategoriškas išvadas dėl užfiksuoto J. A. balso, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir kitais telefono numeriais iš to paties mobilaus ryšio telefono, IMEI (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiaisiais bendravo būtent nuteistasis J. A.. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad mobilaus ryšio telefonas, IMEI (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veikų padarymo metu veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namus apimančioje zonoje, celė (duomenys neskelbtini) o tuo metu J.

A. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

17. Pagal teismų praktikÄ , iÅ¡vados ekspertizės aktuose (specialisto iÅ¡vadose) gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos, tikėtinos ar sÄ lyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), kuriame padarytos tikėtinos iÅ¡vados, nereiÅ¡kia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), jei Å¡ios iÅ¡vados gali bÅ«ti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020).

Ekspertizės aktÄ ar eksperto ar specialisto iÅ¡vadÄ teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-67-489/2020). Nagrinėjamoje byloje ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados sutampa su pirmiau aptartais liudytojų parodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga, todėl palyginus ekspertų iÅ¡vadų turinį su kitais byloje esančiais įrodymais, darytina logiÅ¡ka ir pagrįsta iÅ¡vada dėl nuteistojo J.

A. kaltės įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje.

18. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ , panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia, be kita ko, svetimo turto įgijimu. Konstatuojant sukčiavimÄ bÅ«tina nustatyti ne tik vienÄ iÅ¡ objektyviųjų alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ ar turtinės prievolės panaikinimÄ , bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo arba jos panaikinimo bÅ«das. Taigi sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018).

19. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo J. A. kaltę pasinaudojus kitų asmenų sÄ skaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ar avansÄ už nuomojamÄ bÅ«stÄ ar automobilį ir tokiu neteisėtu bÅ«du įgydavo svetimÄ turtÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , ekspertizės aktÄ , nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningÄ , logiÅ¡kÄ visumÄ , konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagrįstai J.

A. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡ioje dalyje reikėtų keisti priimtÄ procesinį sprendimÄ , neturi.

20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nebuvo nustatyta, kad J. A. bÅ«tų įgijęs svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Tuo pagrindu yra praÅ¡oma baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų paÅ¡alinimo. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus.

Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, tai yra bÅ«tina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė. Pagal teismų praktikÄ sukčiavimas užvaldant svetimÄ turtÄ laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o Å¡is turi realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti.

Tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

21. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad visais atvejais nukentėjusieji pinigus pervedė nuteistojo, apsimetusio pardavėju ar nuomotoju, nurodytam asmeniui, tai yra I. S., A. S. – Č. arba J. M., kurie vėliau pinigus perdavė D. V., kuri pinigus perdavė kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų turtas apgaule buvo užvaldytas ir jie patyrė realius neigiamus materialinius padarinius nuo to momento, kai pinigai buvo pervesti į nuteistojo J. A. nurodyto asmens banko sÄ skaitÄ , nes nuo to momento nuteistasis J. A. ir kiti asmenys turėjo realiÄ galimybę pinigais naudotis. Taigi visi nagrinėjami sukčiavimo atvejai laikomi baigtais, todėl Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. A. kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje.

22. Atmestini ir nuteistojo J. A. bei jo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad slapti operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėtai pratęsiami ir truko pernelyg ilgÄ laikÄ tam, kad bÅ«tų dar labiau apsunkinama J. A. padėtis. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos (operatyviniai) ir ikiteisminio tyrimo veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotÄ laikÄ . Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laikÄ tęsiant tokius nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę (pavyzdžiui, kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ ), bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokacijÄ arba kitokį dirbtinį skatinimÄ daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.).

Å ioje byloje slapti operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai truko beveik vienÄ mėnesį, tačiau šį faktÄ byloje galima paaiÅ¡kinti objektyviu poreikiu, o ne noru dirbtinai pasunkinti J. A. ar kito asmens teisinę padėtį. Teisėjų kolegija mano, jog konstatuoti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai Å¡ioje byloje buvo atliekami ar procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nepateisinamai ilgai, įvertinus tiriamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, dalyvavusių asmenų skaičių, jų organizuotumo lygį ir konspiracijos laikymÄ si, nėra pagrindo.

23. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ dėl J. A. kaltės sustiprina ta aplinkybė, jog jis praeityje net 22 kartus teistas, iÅ¡ jų net 20 kartų teistas už sukčiavimÄ , taip pat vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimas), taip pat iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko“ duomenų matyti, kad Å¡iuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J.

A. kaltinamas įvykdęs iš esmės analogiškus sukčiavimo veiksmus. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad J. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai neigė savo kaltę ir nurodė, kad nei prie vienos nusikalstamos veikos neprisidėjo, tačiau apeliacinės instancijos teisme, po gauto ekspertizės akto, tai yra priremtas objektyvių įrodymų, kaltę pripažino tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ekspertai davė kategoriškas išvadas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

Pastebėtina, kad J. A. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti bÅ«damas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, iÅ¡vadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo bÅ«do ir ankstesnio elgesio padarinys.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo J. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡ioje dalyje reikėtų keisti priimtÄ procesinį sprendimÄ , neturi.

Bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Todėl tenkinti nuteistojo J. A. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J.

A. ir jo gynėjo advokato RamÅ«no Putino apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė