5addc7f1-60c6-4de4-aec3-07cb8dce8a37 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1175/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13121-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 42.8; 42.11.1; 44.2; 44.8; 71  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. P. ir atsakovo UAB „Rodena“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1636-601/2011 pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Rodena“, tretiesiems asmenims I.

P., A. P. ir D. P. dėl jungtinės veiklos sutarties, žemės nuomos sutarties nutraukimo ir nuosavybės dalių nustatymo ir atsakovo UAB „Rodena“ priešieškinį ieškovui S. P., tretiesiems asmenims I. P., A. P. ir D. P. dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir pasekmių, nuostolių atlyginimo.          Ieškovas ieškiniu prašė:

1) nutraukti 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – JV sutartis) ieÅ¡kovo S. P. atžvilgiu, paliekant Å¡iÄ sutartį galioti tarp likusių Å¡ios sutarties Å¡alių;

2) nutraukti 2004 m. liepos 17 d. žemės sklypo nuomos sutartį ieÅ¡kovo S. P. atžvilgiu, paliekant Å¡iÄ sutartį galioti tarp likusių Å¡ios sutarties Å¡alių;

3) nustatyti, kad ieškovui S. P., kaip 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto, t. y. 1/3 dalis :

1) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini);

2) inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, (duomenys neskelbtini);

3) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini)4) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini) 5) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini);

6) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini);

7) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini);

8) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini);

9) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini);

10) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini);4) priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2003 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo A. P. bei atsakovas UAB „Rodena“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (1 t., b. l. 14-18, 2 t., b. l. 27-29), pagal kuriÄ buvo susitarta S. P. ir A. P. priklausantį (priklauso po ½ dalį) 20,2247 ha žemės sklypÄ suskaidyti į sklypus, įrengti juose infrastruktÅ«rÄ , inžinerinius tinklus ir parduoti gyvenamiesiems namams statyti bei suskaidytuose sklypuose pastatyti gyvenamuosius namus ir juos parduoti (sutarties 1.2.1 p., 1.2.2 p.).

Atsakovas buvo paskirtas atsakingu asmeniu už JV sutarties tinkamÄ vykdymÄ ir vadovavimÄ vykdomai jungtinei veiklai. Tinkamam JV sutarties vykdymui 2004 m. liepos 17 d. buvo sudaryta Å¡io žemės sklypo nuomos sutartis, kuri pagal 2009 m. balandžio 15 d. priedÄ Nr. 2 pasibaigė 2011 m. balandžio 15 d. Žemės sklypas buvo padalintas į žemės sklypus, kurie susideda iÅ¡: 133 žemės sklypų, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamoji teritorija; 13 žemės sklypų, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – infrastruktÅ«ros teritorija; 2 žemės sklypus, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio.

Atsakovas nuo pat JV sutarties pradžios jÄ pažeidinėjo (nesirÅ«pino reikiamų statybinių dokumentų gavimu, ieÅ¡kovas turėjo rÅ«pintis kai kurių darbų atlikimu ir finansavimu), neteikė iÅ¡ jungtinės veiklos gautų pajamų ir turėtų iÅ¡laidų apskaitos (sutarties 2.2.7 p.), nesitarė dėl didesnių kaip 10 000 Lt iÅ¡laidų (sutarties 3.1.1 p.), o nuo 2009 m. pradžios nustojo vykdyti JV sutartį (neatliekami jokie statybos darbai), kas iÅ¡ esmės pažeidžia JV sutartį ir dėl to ne dėl nuo ieÅ¡kovo priklausančių priežasčių negali bÅ«ti pasiekti jos tikslai, o ieÅ¡kovas negauna to ko tikėjosi jÄ sudarant. 2009 m. rugsėjo 8 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu informavo atsakovÄ , kad sustabdomas JV sutarties vykdymas dėl atsakovo vykdomų pažeidimų (1 t., b. l. 43).

Nutraukus JV sutartį, būtina nustatyti jos metu sukurto bendro turto (rezultato) dalis, nes JV sutartimi buvo susitarta, kad tik įnašai išlieka partnerio nuosavybe (sutarties 2.3 p.). Kadangi JV sutartyje nėra nustatytas konkretus kiekvieno iš partnerių įnašo dydis, laikytina, kad visų partnerių įnašai lygūs ir visiems priklauso po 1/3 dalį sukurto turto. Taigi ieškovui priteistina po 1/3 dalį atsakovo vardu registruotų inžinerinių tinklų (trečio reikalavimo 1-3 punktai) ir gyvenamųjų namų (trečio reikalavimo 4-10 punktai).Atsakovas UAB „Rodena“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti ieÅ¡kovÄ S. P. iÅ¡ esmės pažeidusiu JV sutartį;

2) nutraukti JV sutartį UAB „Rodena“ atžvilgiu dėl esminio S. P. sutarties pažeidimo, paliekant Å¡iÄ sutartį galioti tarp A. P. ir S. P.;

3) taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ S. P. UAB „Rodena“ naudai 8 014 131,76 Lt nuostolių atlyginimÄ : 5 485 410 Lt negautos pajamos, 1 387 962 Lt S. P. gauta nauda, pripažintina kaip UAB „Rodena“ nuostoliai, 1 140 759,76 Lt S. P. žemės sklypams tenkančios iÅ¡laidos;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.     Nurodė, kad vykdant JV sutartį 52 sklypai buvo parduoti (12 žemės sklypų su namais), gautos lėšos pasidalintos, kaip numatyta sutartyje. Nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovas, turėdamas A. P. ir D. P. įgaliojimÄ , vykdydamas JV sutartį, pardavinėjo jam ir bendraturčiui A. P. priklausančius sklypus (be gyvenamųjų namų). IeÅ¡kovas pastoviai lankėsi pas atsakovÄ , dalyvavo JV sutarties vykdyme, visi dokumentai jam buvo prieinami, papraÅ¡ius pateikiami.

IÅ¡kilus abejonėms dėl ieÅ¡kovo tinkamo JV sutarties vykdymo (įtariant galimÄ jo neatsiskaitymÄ su JV sutarties Å¡alimis, nesuteikiant informacijos tiek apie JV sutarties, tiek apie suteikto įgaliojimo vykdymÄ ), 2009 m. balandžio 20 d. A. P. ir D. P. įgaliojimÄ panaikino. Nuo to laiko ieÅ¡kovas ėmė nebendrauti su JV sutarties Å¡alimis ir jos nevykdyti - neėmė praneÅ¡imų, tik kai kuriuos pavyko įteikti per antstolį, nenurodydavo savo dalies žemės sklypų kainos, atsisakė atvykti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, nebendradarbiaudamas ir atsisakydamas vykdyti JV sutartį, iÅ¡ esmės jÄ pažeidė, nes atsakovas iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ JV sutarties, t. y. neparduoda žemės sklypų ir negauna ne tik numatyto pelno, bet ir negali atsiimti investuotų vykdant JV sutartį lėšų (13 291 198,03 Lt), dėl ko ji nutrauktina, paliekant jÄ galioti tarp likusių Å¡alių (CK 6.980 str. 1 d. 1 p., 3 d., 6.217 str. 1 d.) ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini nuostoliai atsakovui (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., sutarties 6.2 p.).

IÅ¡ trečiojo asmens A. P. nepraÅ¡o priteisti jokių nuostolių, nes jis nepažeidė sutarties, su juo susitaria geruoju. Atsakovo patirtus nuostolius (8 014 131,76 Lt) sudaro:negautos pajamos – 5 485 410 Lt, kurias atsakovas gautų, jeigu bÅ«tų vykdoma sutartis, nes pagal sutartį ieÅ¡kovui priklauso 2 700 Lt už arÄ , o visa, kas virÅ¡ija Å¡iÄ sumÄ , yra atsakovo pelnas (JV sutarties 4.3.2 p., 4.3.3 p.). Taigi, Å¡iuos nuostolius sudaro skirtumas pinigų tarp ieÅ¡kovui pagal JV sutartį priklausančios sumos 2 700 Lt už arÄ ir sumos, už kuriÄ rinkoje gali bÅ«ti parduoti žemės sklypai (paskaičiavimas 2 t. b. l. 71);ieÅ¡kovo gauta nauda iÅ¡ neteisėtų veiksmų – 1 387 962 Lt, kuriÄ susidaro turimų žemės sklypų vieno aro kainos padidėjimas nuo 250 Lt (JV sutarties prembulė) iki 2 700 Lt už arÄ (bÅ«tų iki aro rinkos vertės, bet toje dalyje praÅ¡oma priteisti atsakovo negautas pajamas), nes žemės sklypų kaina padidėjo dėl atsakovo padarytų investicijų (3 741 258,91 Lt) į žemės sklypų infrastruktÅ«rÄ (paskaičiavimas 2 t., b. l. 73);iÅ¡laidos turėtos pagerinant ieÅ¡kovo žemės sklypus – 1 140 759,76 Lt (paskaičiavimas 2 t., b. l. 72), nes investicijos į infrastruktÅ«rÄ yra neatsiejami susiję su žemės sklypais, o pačios investicijos apskaitytos atsakovo balanse, tačiau kaip atskira prekė jos negali bÅ«ti parduotos, kadangi jos, vykdant sutartinius įsipareigojimus, buvo padarytos siekiant padidinti pardavimui skirtų (namams statyti) žemės sklypų vertę.

Nutraukus JV sutartį, atsakovui Å¡ios investicijos tampa nebereikalingos, nėra galimybės jų panaudoti.         Taip pat nurodė, kad įsipareigojimai pagal JV sutartį buvo vykdomi, investuota – 13 291 198,03 Lt, sklypai suskaidyti, pakeista paskirtis, parengti pardavimui ir buvo pardavinėjami (dalis parduota), dalyje pastatyti gyvenamieji namai, tačiau prasidėjus ekonomikos krizei, esant daliai dar neparduotų gyvenamųjų namų, atsakovas nestatė kituose sklypuose namų. Todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad nebuvo vykdoma sutartis, yra nepagrįsti. 2004 m. liepos 17 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti, pagal 2009 m. balandžio 15 d. priedÄ Nr. 2 yra pasibaigusi 2011 m. balandžio 15 d., todėl toks reikalavimas nepagrįstas.        Nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti, kad ieÅ¡kovui S. P., kaip JV sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto (3 ieÅ¡kinio reikalavimas), nes sutarties 2.3 punkte numatyta, kad kiekvienos Å¡alies įsipareigojimams vykdyti skirtas turtas, piniginės lėšos, žinios, patirtis yra tos Å¡alies nuosavybė ir netampa bendrÄ ja daline sutarties Å¡alių nuosavybe, t. y. atsakovo investuotos lėšos į inžinerinius tinklus, gyvenamuosius namus (pasikeitė tik turto forma - piniginės lėšos paverstos kitu turtu) negali bÅ«ti pripažintos bendrÄ ja sutarties Å¡alių nuosavybe.

        Trečiasis asmuo A. P. (žemės sklypų bendraturtis) praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas ėmė nebendradarbiauti ir nevykdyti sutartinių įsipareigojimų (neduoti sutikimų sklypų pardavimui), kai jis panaikino ieÅ¡kovui duotÄ Ä¯galiojimÄ tvarkyti visus reikalus su žemės sklypais. Iki to momento buvo viskas gerai, buvo parduota dalis sklypų, atsiskaitoma kaip numatyta JV sutartyje, t. y. jis gaudavo 500-700 Lt už arÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu bylÄ ieÅ¡kovo S. P. reikalavimo dalyje dėl 2004 m. liepos 17 d.

žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nutraukė, o kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.        PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:        pripažino ieÅ¡kovÄ S. P. iÅ¡ esmės pažeidusiu 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytÄ tarp S. P., A. P. ir UAB „Rodena“, ir jÄ nutraukė UAB „Rodena“ atžvilgiu, paliekant jÄ galioti tarp A. P. ir S. P.;        priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo S. P. 5 485 410 Lt atsakovui UAB „Rodena“, 801 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui UAB „Rodena“, 36 196,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.      IÅ¡analizavęs JV sutarties nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad JV sutarties Å¡alys susitarė ne sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, o veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui pasiekti, t. y. padidinti 20,2247 ha žemės sklypo vertę ir jį pardavus pasidalinti pelnÄ .

Tokia sutartis neprieÅ¡tarauja jungtinės veiklos sutarties paskirčiai ir tikslams, nes įstatymai leidžia Å¡alims laisvai nusistatyti sutarties sÄ lygas (įskaitant ir tai, kad bendroji dalinė nuosavybė nebus kuriama), kuo Å¡alys ir pasinaudojo (CK 6.969 str. 1 d., 6.971 str. 1 d., 6.976 str. 1 d.). Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti, kad jam, kaip JV sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes sutartimi nebuvo susitarta sukurti bendrÄ turtÄ (susitarta padidinti žemės sklypo vertę ir pasidalinti pelnÄ ).

Pažymėjo, kad atsakovo piniginės lėšos įneÅ¡tos į sukurtÄ turtÄ tik tam, kad padidinti žemės vertę ir jÄ brangiau parduoti, o Å¡ių lėšų formos pasikeitimas (inžineriniai tinklai, gyvenamieji namai) nepakeičia jų paskirties ir tikslo bei atitinka sutarties 2.3 punkte numatytam susitarimui, kad įdėtos lėšos netampa bendrÄ ja daline sutarties Å¡alių nuosavybe. Ä®vertinęs Å¡alių argumentus bei į bylÄ pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ne atsakovas, o ieÅ¡kovas padarė esminius JV sutarties pažeidimus, dėl ko tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus - pripažinti ieÅ¡kovÄ S. P. iÅ¡ esmės pažeidusiu JV sutartį ir jÄ nutraukti UAB „Rodena“ atžvilgiu dėl esminio S. P. JV sutarties pažeidimo, paliekant jÄ galioti tarp A.

P. ir S. P..          Teismas sprendė, kad pripažinus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ esmės pažeidus JV sutartį, atsakovas pagrįstai reikalauja taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., JV sutarties 6.2 p.), o jÄ taikant ir nustatant žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, Å¡alių siekius ir praradimus, t. y. atstatyti tokiÄ padėtį tarp Å¡alių, kuri bÅ«tų tinkamai įvykdžius JV sutartį. Atsakovas prašė 5 485 410 Lt negautų pajamų, kurias sudaro skirtumas pinigų tarp ieÅ¡kovui pagal sutartį priklausančios sumos 2 700 Lt už arÄ ir sumos, už kuriÄ Å¡iuo metu rinkoje gali bÅ«ti parduoti žemės sklypai.

Teismas nurodė, kad atsakovas nuostolių dydžiui pagrįsti pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (UAB „Inreal“ turto vertės nustatymo pažymas (2 t. b. l. 56-70), negautų pajamų apskaičiavimo pažymÄ (2 t. b. l. 71)), tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Konstatavo, jog ieÅ¡kovo nurodomi nesutikimai su nuostolių paskaičiavimu, nepateikiant jokių įrodymų, laikytini nepagrįstais, nes atsižvelgiant į ginčo specifikÄ ir ribotÄ realių nuostolių paskaičiavimo galimybę, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktais įrodymais ir nevertinti žalos (nuostolių) remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 str. 3 d.).

Todėl teismas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 5 485 410 Lt negautų pajamų, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų.         Teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus kaip nuostolius priteisti ieÅ¡kovo gautÄ naudÄ (pelnÄ ) iÅ¡ neteisėtų veiksmų – 1 387 962 Lt ir iÅ¡laidas turėtas pagerinant ieÅ¡kovo žemės sklypus – 1 140 759,76 Lt. Nurodė, kad atsakovui priteisiant visÄ kitÄ pelnÄ kaip nuostolius, bÅ«tų visiÅ¡kai neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga priteisti dar ir ieÅ¡kovo pelnÄ .

Taip pat JV sutartimi Å¡alys susitarė, kad kiekvienos Å¡alies turėtos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡ioje sutartyje numatytų darbų atlikimu, iÅ¡ gauto pelno nebus kompensuojamos (JV sutarties 4.2 p.). Todėl iÅ¡laidos turėtos pagerinant žemės sklypus (iÅ¡leistos infrastruktÅ«rai plėtoti) nepriteistinos. Atsakovui priteisiant nuostolius (negautas pajamas - 5 485 410 Lt), iÅ¡ esmės jam priteisiamas numatytas pagal JV sutartį gautinas pelnas, taigi, priteisus atsakovui dar ir kitus praÅ¡omus nuostolius, gautųsi, kad atsakovas gauna ir JV sutartyje numatytÄ pelnÄ , ir papildomas lėšas, kurios joje nenumatytos, t. y. atsiduria aiÅ¡kiai geresnėje padėtyje negu tinkamai įvykdžius JV sutartį (gavus numatytÄ pelnÄ ), kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir Å¡alių susitarimo (sutarties esmės) (CK 1.5 str.).

             2004 m. liepos 17 d. žemės sklypo nuomos sutartis yra terminuota ir pasibaigusi 2011 m. balandžio 15 d. Teismas sprendė, kad byla dėl Å¡io reikalavimo nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme, nes ji yra pasibaigusi (Å¡alys tÄ patvirtina), t. y. nėra ginčo objekto (CPK 293 str. 1 p.).              III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas UAB „Rodena“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Rodena“ praÅ¡ymas priteisti 1 140 759,76 Lt turėtų iÅ¡laidų pagerinant S. P. tenkančių žemės sklypų dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“priteisti iÅ¡ S. P. UAB „Rodena“ naudai 1 140 759,76 Lt sklypų pagerinimo iÅ¡laidas; likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 7, b.l. 2-7).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl UAB „Rodena“ reikalavimo priteisti 1 140 759,76 Lt turėtų iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo S. P. už jam tenkančių žemės sklypų dalies pagerinimÄ , privalėjo vadovautis ne JV sutarties nuostatomis, bet 2004 m. liepos 17 d. žemės nuomos sutarties ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomos santykius. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas UAB „Rodena“ turėjo leidimÄ Å¾emės sklypams pagerinti (nuomos sutarties 4.3 p.).Teismui konstatavus, kad 2004 m. liepos 17 d.

žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi 2011 m. balandžio 15 d. ir nepratęsta, vadovaujantis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi ir 2004 m. liepos 17 d. žemės nuomos sutarties 4.3 punktu, atsakovas įgijo teisę reikalauti pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, kurias UAB „Rodena“ įrodė, o ieÅ¡kovas S. P. jų pagrįstumo neginčijo.              IeÅ¡kovas S. P. atsiliepimu į UAB „Rodena“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 7, b.l. 75-78).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Å alių teisinius santykius dėl 1 140 759,76 Lt atsakovo iÅ¡laidų atlyginimo reguliuoja ne tik nuomos sutarties ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatos, bet ir pagrindinė JV sutartis, kurios ribose ir buvo sudaryta bei veikė nuomos sutartis. Todėl siekiant nustatyti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir ketinimus bÅ«tina JV sutartį ir nuomos sutartį aiÅ¡kinti ne izoliuotai, o sistemiÅ¡kai. Atsakovo nurodomos pagerinimų iÅ¡laidos nėra atlyginamos pagal JV sutarties 4.2 punktÄ .

Atsakovas turėjo pagrįsti, kaip konkrečiose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytos iÅ¡laidos susijusios su JV sutartimi, nes visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kam buvo naudojamos Å¡iuose dokumentuose nurodytos prekės ir paslaugos. Be to, 2007 m. lapkričio 30 d. specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad atsakovas tvarkė buhalterinę apskaitÄ pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, į jÄ Ä¯traukė suklastotus iÅ¡laidų, susijusių su JV vykdymu, dokumentus, nepagrįstai didinančius atsakovo veiklos sÄ naudas.

Atsakovo pateikti įrodymai, kuriais jis įrodinėja savo turėtas iÅ¡laidas, negali bÅ«ti laikomi patikimais ir tuo pačiu įrodančiais atsakovo realiai patirtas iÅ¡laidas. Todėl reikalavimas dėl 1 140 759,76 Lt iÅ¡laidų atlyginimo ir dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti tenkinamas. Visi infrastruktÅ«ros objektai, kurių įrengimo atlyginimo iÅ¡laidų reikalaujama, yra registruoti atsakovo vardu. Todėl atsakovas, turėdamas, nuosavybės teisę į infrastruktÅ«ros objektus, siekia nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita, prisiteisiant Å¡ių objektų įrengimo iÅ¡laidas.

Atsakovas atliko ne žemės sklypų pagerinimÄ , o sukÅ«rė atskirus (savarankiÅ¡kus) turtinius vienetus (infrastruktÅ«ros objektus), t.y. Å¡ie „pagerinimai“ iÅ¡lieka atsakovo dispozicijoje, o ne pereina žemės sklypų savininkams.                           IeÅ¡kovas S. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 7, b.l. 18-45).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sprendime neįvertini atsakovo, kuris pagal JV sutarties 3.1. punktÄ buvo paskirtas JV vadovu ir koordinatoriumi, padaryti JV pažeidimai. Atsakovas įsipareigojo investuoti į darbų atlikimÄ tiek piniginių lėšų, kiek reikia darbams tinkamai pagal parengtus projektus atlikti. Tačiau nei įsipareigojimo investuoti į darbų atlikimÄ prisiėmimo metu, nei vėliau atsakovas neturėjo lėšų bei nekilnojamojo turto, reikalingo savo prievolių užtikrinimui gaunant paskolÄ iÅ¡ banko (sutarties 2.2.2 p.).

Atsakovas turėjo užtikrinti ir vykdyti objektų nurodytų JV sutartyje (infrastruktÅ«ros, gyvenamųjų namų ir kt.) statybos (įrengimo) darbus, tačiau Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, nes paskutiniai statybos leidimai ginčo teritorijoje iÅ¡duoti 2006 m. Atsakovas įsipareigojo atstovauti Å¡alis santykiuose su trečiaisiais asmenimis (tame tarpe ir įmonėmis, įstaigomis, institucijomis ir organizacijomis) (sutarties 2.2.1 p.) bei paruoÅ¡ti, suderinti ir gauti visus reikiamus dokumentus darbų atlikimui vykdyti, įskaitant leidimÄ inžinerinių tinklų tiesimui ir statymai Å¡alių vardu (sutarties 2.2.3 p.).

Tačiau daugumÄ darbų, susijusių su Å¡alių atstovavimu ir visų reikiamų statybinių dokumentų gavimu, JV sutarties pagrindu atliko ieÅ¡kovas, o ne atsakovas. Atsakovas įsipareigojo sudaryti sutartis dėl darbų atlikimo, tačiau nemaÅ¾Ä dalį sutarčių dėl darbų (tiek infrastruktÅ«ros objektų, tiek gyvenamųjų namų), numatytų JV sutartyje, atlikimo sudarė ieÅ¡kovas, o ne atsakovas, taip pat ieÅ¡kovas savo lėšomis įvykdė ir apmokėjimus už tokių darbų atlikimÄ (sutarties 2.2.4 p.).

Atsakovas įsipareigojo vesti nuolatinę iÅ¡ JV gaunamų pajamų ir turėtų iÅ¡laidų apskaitÄ , o S. P. ar A. P. pareikalavus nedelsiant jÄ jiems pateikti kartu su visų Å¡ios sutarties vykdymu susijusių dokumentų kopijomis. Tačiau atsakovas nei karto nėra įvykdęs Å¡ios savo pareigos bei teismui nepateikė nei vieno patikimo įrodymo apie bandymÄ Ä¯vykdyti Å¡iÄ pareigÄ (sutarties 2.2.7 p.). Atsakovas turėjo tartis dėl esminių, t.y. didesnių kaip 10 000 Lt iÅ¡laidų pagal JV sutartį atlikti, tačiau ir Å¡ios savo pareigos niekada nevykdė ir su ieÅ¡kovu esminių iÅ¡laidų nederino.

Atsakovas, kaip vadovaujantis partneris, atsakingas už pajamų apskaitÄ , turėjo kiekvienus JV sutarties vykdymo metus iki 2010 metų apskaičiuoti pelnÄ (nuostolį), tačiau atsakovas iki Å¡iol nėra pateikęs Å¡ių apskaičiavimų ir neįvykdęs Å¡ios pareigos (sutarties 4.4. p.). JV sutarties 2.28, 3.1 punktais atsakovas įsipareigojo vadovauti vykdomai jungtinei veiklai, tačiau dėl aukščiau iÅ¡vardintų pažeidimų tokia atsakovo vadovavimo pareiga negali bÅ«ti laikoma tinkamai įvykdyta.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas tinkamai nevykdė arba apskritai nevykdė absoliučios daugumos JV sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tokio sistemingo įsipareigojimų nevykdymo fakto teismas visiÅ¡kai nevertino, todėl formaliai konstatavo, kad atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal JV sutartį. Tuo tarpu atsakovo sistemingi JV sutarties pažeidimai ne tik neužtikrina ieÅ¡kovo tinkamo dalyvavimo JV sutarties vykdyme, bet ir užkerta keliÄ JV sutarties tikslų pasiekimui. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo sutartiniai įsipareigojimų pažeidimai neduoda jokio pagrindo tikėtis, jog Å¡ie atsakovo įsipareigojimai bus įvykdyti ateityje, o esant tokiems pažeidimų faktams, ieÅ¡kovas negali gauti iÅ¡ JV sutarties to, ko buvo tikimasi jos sudarymo metu.

Vien ta aplinkybė, kad JV sutarties tikslai nėra pasiekiami, sÄ lygoja ir lemia esminį JV sutarties pažeidimÄ . Taip pat visi atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. JV sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad atsakovas atliko esminį JV sutarties pažeidimÄ ir tai yra pakankamas pagrindas nutraukti JV sutartį. Atsakovo atstovų, trečiojo asmens A. P. paaiÅ¡kinimai ir liudytojo J. J. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi įrodymai dėl jų suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi ir liudytojo J.

J. ryÅ¡ių su atsakovu (buvęs atsakovo direktorius ir darbuotojas). Be to, Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimai ir parodymai pasižymi esminiais prieÅ¡taringumais. Nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimus ir parodymus. Todėl, nesant kitų įrodymų, kyla pagrįstų abejonių Å¡ių įrodymų patikimumu ir pakankamumu patvirtinti atitinkamus duomenis, o paminėtos aplinkybės teismo nebuvo sprendime įvertintos. IeÅ¡kovo nuomone, jei teismas bÅ«tų tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, laikęsis reikalavimų, taikomų įrodymų vertinimo visapusiÅ¡kumui, tai bÅ«tų nustatytas pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovas sistemingai pažeidė JV sutarties įsipareigojimus, kurie laikytini esminiais pažeidimais, sudarančiais pagrindÄ nutraukti JV sutartį ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl atsakovo įvykdytų JV sutarties pažeidimų.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo padarytas JV sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, jog ieškovas atsisakė parduoti žemės sklypus. Ieškovas pažymi, kad atsakovo reikalavimai dėl kainų nurodymo buvo susiję tik su labai maža žemės sklypų dalimi (7 žemės sklypai), o ne su visais žemės sklypais. Be to, atsakovas reikalavo sudaryti tik vieno žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau sprendime konstatuota, kad ieškovas atsisakė parduoti visus žemės sklypus.

IeÅ¡kovo teigimu, reikalavimas nustatyti žemės sklypų kainÄ negali bÅ«ti grindžiamas jokia JV sutarties nuostata, nes pagal sutarties 3.1.2 punktÄ ieÅ¡kovo pareiga yra ne nustatyti kainÄ , o pritarti pačiam pelningiausiam pardavimo pasiÅ«lymui. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovui kas nors bÅ«tų teikęs kokius nors pardavimo kainos pasiÅ«lymus. IeÅ¡kovas teigia, kad jis turėjo teisę atsisakyti nurodyti 7 žemės sklypų dalių kainas ir sudaryti 1 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, nes vyko teisminiai ginčai tarp ieÅ¡kovo ir A.

P. dėl žemės sklypų atidalinimo, kainos tarp visų žemės sklypų savininkų buvo nesuderintos (kitų žemės sklypų savininkų ignoravimas). Todėl ieÅ¡kovas sustabdė JV sutarties vykdymÄ (CK 6.58 str. 1 d,) tačiau teismas į tai neatsižvelgė. IeÅ¡kovo motyvuotas atsisakymas atlikti atsakovo pageidaujamus veiksmus, atsakovui ilgÄ laikÄ sistemingai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, yra pagrįstas ir teisėtas bei sÄ lygotas tik paties atsakovo anksčiau neteisėtų veiksmų: atsakovas, sistemingai ir ilgÄ laikÄ , be kitų įsipareigojimų nevykdymo, nepateikinėjo jokios informacijos, atsisakinėjo bendradarbiauti ir atlikti veiksmus, orientuotus į JV sutarties tikslų pasiekimÄ .

IeÅ¡kovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo priteista 5 485 410 Lt negautų pajamų, nes Å¡i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja CK ir teismų praktikai. Å i negautų pajamų suma, nustatyta skirtumu tarp 2700 Lt už ieÅ¡kovui priklausančio pirminio žemės sklypo dalies ploto kiekvienÄ arÄ ir Å¡io aro rinkos kainos, grindžiama atsakovo pateiktomis rinkos vertės nustatymo pažymomis. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo negautos pajamos grindžiamos iÅ¡ esmės hipotetine situacija, siejant jÄ su visų žemės sklypų pardavimu.

Tuo tarpu atsakovas neįrodinėjo galimybės sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius realumo ir rėmėsi tik bendro pobÅ«džio prielaida, kad visi žemės sklypai bus parduoti. Be to, žemės sklypų rinkos vertės negali bÅ«ti prilyginamos galimoms žemės sklypų pirkimo – pardavimo kainoms. IeÅ¡kovas nurodo, kad apskritai gali bÅ«ti priteisiami tik tokie netiesioginiai nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, o atsakovas reikalauja tokios negautų pajamų sumos, kuriÄ nustatant nėra atsižvelgiama į galimas sÄ naudas tokių pajamų uždirbimui, t.y. atsakovas reikalauja ne pelno (grynojo pelno), o apskritai visų hipotetiÅ¡kai gautinų pajamų iÅ¡ visų žemės sklypų pardavimo.

Atsakovas šį savo reikalavimÄ grindžia tik žemės sklypų vertės nustatymo pažymomis, kurios per se be kitų bÅ«tinųjų dokumentų (turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akto bei turto įvertinimo ataskaitos) neturi juridinės galios ir negali bÅ«ti laikomos įrodymais, pagrindžiančiais žemės sklypų vertę. Sprendime neatsižvelgta į aplinkybes, susijusias su faktinėmis žemės sklypų pardavimo kainomis - žemės sklypai už tokias kainas, kokios nustatytos atsakovo pateiktose vertės nustatymo pažymose, niekada nebuvo parduoti.

Atsakovo reikalaujamos negautos pajamos yra susijusios su 83 žemės sklypais, o ne su aktualiais 7 žemės sklypais, dėl kurių yra neva ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai, atsakovas nereikalavo atlikti jokių veiksmų, kurie nebÅ«tų susiję su minėtais 7 žemės sklypais. Todėl nėra ir pagrindo konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo nurodomų ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo reikalaujamų negautų pajamų buvimo. Taigi, įrodinėjimo naÅ¡ta sprendžiant klausimÄ dėl negautų pajamų priteisimo, tenka asmeniui reikalaujančiam negautų pajamų, t.y. atsakovas turėjo įrodyti, jog reikalaujamos negautos pajamos yra pagrįstos ir atitinka teisės aktuose nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, jis Å¡ios įrodinėjimo pareigos neįvykdė.

Be to, pagal CK 6.980 straipsnio 2 dalį, partneris nutraukęs sutartį turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tik tiesioginius nuostolius, o ne netiesioginius nuostolius. JV sutarties nutraukimo atveju yra bÅ«tina nustatyti tokio nutraukimo teisines pasekmes, t.y. nustatyti kiekvieno iÅ¡ JV sutarties partnerių nuosavybės dalis į JV sutarties metu sukurtÄ bendrÄ turtÄ , kuris susideda iÅ¡ gyvenamųjų namų ir infrastruktÅ«ros objektų. Atsižvelgiant į tai, kad JV sutartyje kiekvieno iÅ¡ partnerių įnaÅ¡o dydis nėra konkrečiai nustatytas, vadovaujantis CK 6.970 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad kiekvieno iÅ¡ partnerių įnaÅ¡o dydis yra lygus kiekvieno iÅ¡ kitų partnerių įnaÅ¡ui ir sudaro 1/3 dalį bendro partnerių įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ .

Juo labiau, kad atsakovas neginčijo, kad partnerių įnaÅ¡ai į jungtinę veiklÄ yra lygÅ«s. Todėl, vadovaujantis CK 6.978 straipsnio 3-5 dalimis, JV sutarties pagrindu sukurtas rezultatas, t.y. bendras turtas, kiekvienam iÅ¡ JV sutarties partnerių priklauso dalimis, kurios yra proporcingos kiekvieno iÅ¡ jų įnaÅ¡ui į jungtinę veiklÄ - bendras turtas kiekvienam iÅ¡ JV sutarties partnerių priklauso po 1/3 dalį bendro turto. Todėl yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas konstatuoti, kad bendras turtas yra JV sutarties partnerių bendroji dalinė nuosavybė, ir ieÅ¡kovui, kaip vienam ir JV sutarties partnerių, priklauso 1/3 dalis bendro turto.

             Atsakovas UAB „Rodena“ atsiliepimu į S. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 7, b.l. 80-97). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:JV sutarties tikslas – sutarties Å¡alims gauti didžiausias įmanomas pajamas pardavus žemės sklypus. Å alys susitarė, kad pagal sutarties 4.3.1 punktÄ ieÅ¡kovui atiteks visos pajamos už jam priklausančios žemės sklypų dalies pardavimÄ , skaičiuojant vieno aro sklypo pardavimo kainÄ 500-2700 Lt, nepriklausomai nuo to, kada jis bus parduotas ir nepriklausomai nuo to, už kiek visi sklypai bus parduoti.

Pagal sutarties 4.3.3 punktÄ UAB „Rodena“ atitenka visas kitas pelnas, gautas pagal sutartį iÅ¡ bendros veiklos. UAB „Rodena“ suinteresuota, kad žemės sklypai bÅ«tų parduoti su namais ar be namų už kuo didesnę kainÄ . Todėl esminis sutarties pažeidimas gali bÅ«ti tik nepagrįstas trukdymas parduoti žemės sklypus ir pasidalinti pelnÄ , o bÅ«tent tai padaryti ieÅ¡kovas atsisakė ir to neneigia. IeÅ¡kovo argumentas, kad UAB „Rodena“ neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti sutartį, ginčo kontekste yra bereikÅ¡mis, o visas reikiamas lėšas į sutarties vykdymÄ UAB „Rodena“ investavo savo rizika.

Argumentas, kad UAB „Rodena“ nesirÅ«pino statybos dokumentų gavimu, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, nes vykdydama sutartį UAB „Rodena“ pastatė bei savo vardu įregistravo 19 individualių gyvenamųjų namų, o byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos leidimai iÅ¡duoti UAB „Rodena“ vardu. Visi ieÅ¡kovo praÅ¡ymai, kad atsakovas pateiktų su sutarties vykdymu susijusių dokumentų kopijas, buvo pateikti ieÅ¡kovui sustabdžius savo prievolių pagal sutartį vykdymÄ ir bendradarbiavimÄ po to, kai buvo panaikintas ieÅ¡kovui suteiktas įgaliojimas bendraturčio A.

P. vardu sudarinėti žemės sklypų pardavimo sutartis ir iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalauta dokumentų, susijusių su sutarties vykdymu ir žemės sklypų pardavimais. Be pagrindo sustabdydamas savo prievolių pagal JV sutartį vykdymÄ , ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai jÄ pažeidinėjo bei apsunkino UAB „Rodena“ galimybes tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Sutarties Å¡alims bendradarbiaujant, iÅ¡laidos didesnės kaip 10 000 Lt buvo derinamos, o sutartis nenumatė tokių iÅ¡laidų raÅ¡tiÅ¡ko derinimo.

Nuolatinis, nenutrÅ«kstamas namų statymas nėra atsakovo pareiga pagal sutartį, juo labiau, kad ir pats ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iuo metu atsakovas yra pastatęs 7 namus, kurie yra neparduoti ir kurių ieÅ¡kovas neleidžia parduoti, tuo pažeisdamas sutarčių vykdymo principus. Atsakovo teigimu, nei vienas ieÅ¡kovo nurodytas argumentas dėl atsakovo neva padarytų sutarties pažeidimų negalėtų pateisinti ieÅ¡kovo atsisakymo parduoti žemės sklypus. Todėl teismas teisingai ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, atsisakydamas parduoti žemės sklypus, iÅ¡ esmės pažeidė tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį.

Negautų pajamų dydį atsakovas įrodė pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, negautų pajamų skaičiavimo pažymÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų (CPK 178 str.), kurie bÅ«tų paneigę atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, iki baigiamųjų kalbų nė viename procesiniame dokumente neginčijo nei negautų pajamų dydžio, nei jų apskaičiavimo. Tai, kad žemės sklypai su juose pastatytais ar nepastatytais namais bÅ«tų vienokiu ar kitokiu bÅ«du parduoti yra nepaneigiamas faktas, o ne prielaida.

Teismas, spręsdamas dėl atsakovo negautų pajamų dydžio, teisingai ir pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktomis turto vertės nustatymo pažymomis, kurios yra ieÅ¡kovo nepaneigtos, todėl yra nekeliantys abejonių raÅ¡ytiniai įrodymai. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su jomis, privalėjo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius nustatytas žemės sklypų rinkos kainas. Atsakovas pažymi, kad teismui priteisus tik grynÄ jį pelnÄ , kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovas, nuo jo privalomi mokėti mokesčiai vis tiek turės bÅ«ti sumokėti, o tai iÅ¡ esmės pažeistų atsakovo interesus bei neatstatytų tokios padėties tarp Å¡alių, kokia bÅ«tų tinkamai įvykdžius sutartį.

Vertinant kainas, už kurias žemės sklypai buvo anksčiau parduoti, akcentuotina tai, kad ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti nepakankamai suinteresuotas parduoti žemės sklypus už kuo didesnę kainÄ , be to, sklypai buvo parduoti nesant visiÅ¡kai sutvarkytai aplinkai. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė visÄ sutartį, o ne jos dalį - atsisakė parduoti žemės sklypus bei pats kreipėsi į teismÄ su reikalavimu nutraukti sutartį jo atžvilgiu. Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas neketino(a) sutarties vykdyti visos, o ne tik nurodytoje dalyje dėl 7 žemės sklypų pardavimo.

Tuo tarpu nutraukus sutartį atsakovas negautų pajamų, kurių pagrįstai tikėjosi ir kurias bÅ«tų realiai gavęs ne tik už minėtus 7 žemės sklypus, bet už visus 83 žemės sklypus. IeÅ¡kovas ne tik neįrodė atsakovo padarytų sutarties pažeidimų, tačiau ieÅ¡kovo nurodyti atsakovo padaryti sutarties pažeidimai apskritai net negalėtų bÅ«ti laikomi esminiais. CK 6.980 straipsnio 2 dalis dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo nutraukus sutartį, nepaneigia esminį sutarties pažeidimÄ padariusios partnerio atsakomybės ir pareigos atlyginti kitiems partneriams tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius.

IeÅ¡kovo nurodoma Å¡ios normos interpretacija prieÅ¡tarauja CK 6.251 straipsniui, kuris įtvirtina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ . Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys, sudarydamos JV sutartį, nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad Å¡ios sutarties 2.3 punktu Å¡alys susitarė nesudaryti bendrosios dalinės nuosavybės, savo įnašų į jÄ neperduoti. Tai buvo įgyvendinta ir užfiksuota nekilnojamojo turto registre: ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo iÅ¡liko žemės sklypų, naudojamų jungtinei veiklai, savininkais, o atsakovas yra gyvenamųjų namų bei inžinierinių tinklų savininkas.

Šalys iš JV sutarties vykdymo gaunamų pajamų paskirstymo nesiejo su partnerių įnašų dydžiu. Sutartyje buvo numatyta konkreti iš sutarties vykdymo gaunamų pajamų padalinimo tvarka, jog kiekvienam partneriui turi atitekti jo įneštas turtas ir bendroji dalinė nuosavybė iš jungtinės veiklos partnerių įnašų nėra formuojama. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, prieÅ¡taraujančių vieÅ¡ajam interesui, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Nustatyta, kad ginčas kilo tarp JV sutarties partnerių:

S. P., A. P., UAB „Rodena“: S. P. ieÅ¡kiniu reikalavo nutraukti JV, paliekant jÄ galioti A. P. ir UAB „Rodena“, UAB „Rodena“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat reikalavo nutraukti JV sutartį, paliekant jÄ galioti S. P. ir A. P.. Abu apeliantai kaltino vienas kitÄ netinkamu JV sutarties vykdymu. Be to, ieÅ¡kovas prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/3 dalį UAB „Rodena“ nuosavybės teise įregistruotų inžinerinių tinklų-nuotekų tinklų bei gyvenamųjų namų, kuriuos pastatė UAB „Rodena“ pagal JV sutarties nuostatas siekiant bendrosios jungtinės veiklos tikslų S. P. ir A.

P. dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. UAB „Rodena“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atlyginti nuostolius nutraukus JV sutartį dėl S. P. kaltės. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantai praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylÄ nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso bÅ«tinumÄ (CPK 322 str.). Sutiktina su apeliantais, kad byla yra pakankamai didelė savo apimtimi, sudėtinga, prieÅ¡ apeliacinį procesÄ ieÅ¡kovas, o po ir atsakovas pateikė papildomus įrodymus (apie jų reikÅ¡mę bus pasisakyta nutartyje toliau).

Tačiau paminėtos aplinkybės per se neteikia besÄ lyginio pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui. Apeliantai yra pateikę plačios apimties tiek apeliacinius skundus, tiek atsiliepimus į juos. IÅ¡ jų esmės teisėjų kolegija sprendžia, kad keliami klausimai yra susiję su skirtingu JV sutarties nuostatų interpretavimu, įrodymų vertinimu. Apeliantai nenurodo, kÄ konkrečiai dar norėtų ar reikėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti žodinio proceso metu bei ko jie nenurodė ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniuose skunduose.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso metu bÅ«tinumo nėra. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl JV sutarties nutraukimo.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovÄ S. P. iÅ¡ esmės pažeidusiu JV sutartį ir jÄ nutraukė UAB „Rodena“ atžvilgiu, paliekant jÄ galioti tarp A. P. ir S. P.. Teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka iÅ¡ dalies.CK 6.980 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienas iÅ¡ partnerių turi teisę nutraukti savo sudarytÄ su kitais partneriais terminuotÄ ar sudarytÄ tam tikram tikslui jungtinės veiklos sutartį, jeigu:

1) kiti partneriai jÄ iÅ¡ esmės pažeidžia;

2) norintis sutartį nutraukti dėl svarbių priežasčių nebegali jos vykdyti. Vienam iÅ¡ partnerių sutartį nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems partneriams, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.980 str. 3 d.).Å iuo atveju abu apeliantai, kaltindami vienas kitÄ , pareiÅ¡kė norÄ nutraukti JV sutartį. Su tuo sutiko ir trečiasis partneris A. P., iÅ¡ esmės veikiantis UAB „Rodena“ pusėje ir palaikęs prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikÅ¡tus reikalavimus.

Taigi, dėl to, kad JV sutartis turi bÅ«ti nutraukta byloje faktiÅ¡kai ir nėra ginčo, nes to reikalauja/pritaria visi JV sutarties parneriai. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo netenkinti reikalavimo nutraukti sutartį ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jÄ nutraukė. Å alys apeliaciniuose skunduose JV sutarties nutraukimo pagrįstumo ir nekvestionuoja, esminis ginčas yra tik dėl to, kuris iÅ¡ partnerių pripažintinas iÅ¡ esmės pažeidusiu sutartį (dėl to bus pasisakyta toliau).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria JV sutartis palikta galioti tarp A. P. ir S. P., nėra pagrįsta. Visų pirma, kaip minėta, visi partneriai sutinka su JV sutarties nutraukimu, taigi, nė vienas iš jų nebeturi intereso tokios sutarties egzistavimu ir vykdymu. Pažymėtina ir tai, kad pasitraukus iš jungtinės veiklos UAB „Rodena“ JV sutartis apskritai iš esmės nebegali būti toliau vykdoma sutarties tikslų (žemės sklypų infrastruktūros gerinimo, gyvenamųjų namų statybos statybos ir pardavimo) siekimo prasme.

Antra, iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad UAB „Rodena“ ir A. P. yra nepatenkinti ir kaltina S. P. netinkamu JV sutarties nuostatų vykdymu, A. P. panaikino S. P. įgaliojimÄ , kuris buvo iÅ¡duotas JV sutarties vykdymo tikslu, kas neabejotinai patvirtina Å¡ių asmenų prieÅ¡prieÅ¡Ä ir A. P. ketinimus nedalyvauti sutartiniuose santykiuose su S. P.. Trečia, nors dalyvaujantys byloje asmenys Å¡ios sprendimo dalies (kuria palikta galioti JV sutartis tarp A. P. ir ieÅ¡kovo) atskirai tiesiogiai neskundžia, tačiau iÅ¡ S. P. ieÅ¡kinio reikalavimų bei apeliacinio skundo matyti, kad jis reikalauja palikti galioti JV sutartį tarp UAB „Rodena“ ir A.

P., t.y. kitiems partneriams be jo, taigi, akivaizdu, kad jis nesutinka su tolesne bendra jungtine veikla kartu su A. P.. Tokiu bÅ«du pagal pareikÅ¡tus reikalavimus nė vienas iÅ¡ apeliantų nesiekė bendros veiklos su A. P., o Å¡is ne tik faktiniais veiksmais Å¡ioje byloje prieÅ¡tarauja bendrai veiklai su S. P., bet, anot A. P., pirmosios instancijos teismo sprendimu kitoje byloje abiejų bendrasavininkių sklypai jau yra ir atidalinti. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei pareikÅ¡tiems reikalavimams JV sutartis nutrauktina ir nėra pagrindo palikti jÄ galiojančia kurių nors partnerių atžvilgiu, faktiÅ¡kai ji yra pasibaigusi.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti JV veiklos sutartį tarp S. P. ir A. P.. Dėl JV sutarties pažeidimų ir jų esmingumo.Minėta, kad Å¡iuo aspektu ginčas yra kilęs dėl to, kuris iÅ¡ apeliantų laikytinas iÅ¡ esmės pažeidusiu sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kovo kaltę. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ ir skundžiamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Jau iš paties ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodo, jog UAB „Rodena“ nevykdo JV sutarties nuostatų nuo 2009 m. UAB „Rodena“ savo priešieškinį dėl S. P. netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo grindžia taip pat 2009 m. faktinėmis aplinkybėmis. Iš bylos duomenų (šalių susirašinėjimo – t. 1, b.l. 43-48)) taip pat matyti, kad ženklesni šalių nesutarimai prasidėjo nuo 2009 m., ypač po to, kai 2009 m. balandžio 20 d. A. P. panaikino prieš ketverius metus A.

P. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tvarkyti, valdyti ir disponuoti savo turtu (t. 2, b.l. 32, 35). Å iuo laikotarpiu S. P. pradėjo kaltinti UAB „Rodena“ netinkamu JV sutarties nuostatų vykdymu jau ir iki tol: atsakovo nesirÅ«pinimas reikiamų statybinių dokumentų gavimu, netinkamas sutarties finansavimas, neteikimas iÅ¡ jungtinės veiklos gautų pajamų ir turėtų iÅ¡laidų apskaitų, nesitarimas dėl didesnių kaip 10 000 Lt iÅ¡laidų (sutarties 3.1.1 p.), statybos darbų nevykdymas nuo 2009 m. pradžios ir pan.

Tačiau byloje faktiÅ¡kai nėra duomenų, kad S. P. (kaip, beje, ir atsakovai) bÅ«tų anksčiau reiÅ¡kęs pretenzijas atsakovams dėl Å¡iuo metu nurodomų pažeidimų, reikalavęs juos paÅ¡alinti ar iÅ¡reiÅ¡kęs ketinimus nutraukti JV sutartį. Todėl, net ir neatmetant kai kurių galimų nesutarimų tarp partnerių JV veiklos sutarties vykdyme iki 2009 m., galinčių natÅ«raliai kilti vykdant trims partneriams tokio didelio masto ilgalaikį projektÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įrodęs esminius atsakovo įvykdytus pažeidimus, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog net ir nustačius ieÅ¡kovo nurodomus pažeidimus, jie negalėtų bÅ«ti pripažinti esminiais, atitinkančiais CK 6.217 straipsnyje numatytas aplinkybes.             Atsakovas S. P. netinkamÄ JV nuostatų vykdymÄ grindžia pastarojo atsisakymais parduoti žemės sklypus, derinti jų kainas.

IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių faktiÅ¡kai nepaneigė, jis tik motyvuoja savo elgesį JV sutarties vykdymo sustabdymu dėl atsakovo daromų/darytų sutarties nuostatų pažeidimų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2009 m. rugsėjo 8 d., lapkričio 16 d. raÅ¡tų, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl įskaitymų, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė sustabdÄ s savo prievolių pagal JV sutartį vykdymÄ , kol visas UAB „Rodena“ turtas, gautas kaip jungtinės veiklos rezultatas, nebus užregistruotas kaip partnerių bendroji dalinė nuosavybė (t. 1, b.l. 44).

Tačiau, visų pirma, tokio reikalavimo JV sutarties nuostatų kontekste ieÅ¡kovas negalėjo reikÅ¡ti (apie tai bus pasisakyta toliau), todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas sutarties vykdymo sustabdymas negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Antra, sutarties vykdymo sustabdymÄ reglamentuojančio CK 6.207 straipsnio 3 dalis bet kuriuo atveju nustato, kad sustabdymo teise Å¡alys privalo naudotis protingai ir sÄ Å¾iningai, kÄ Å¡iuo atveju konstatuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, nebÅ«tų pagrindo: kilus nesutarimams kokiu nors atskiru klausimu iÅ¡ karto stabdyti sutarties vykdymÄ , kai  pretenzijos dėl netinkamo sutarties vykdymo iki tokio pareiÅ¡kimo partneriams nereikÅ¡tos, nebÅ«tų proporcinga reakcija, juo labiau, kad Å¡iuo atveju sustabdymas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų ne atskirų veiksmų ar prievolių vykdymo, o visos JV sutarties vykdymo, jos esminių tikslų siekimo sustabdymÄ .              JV sutarties Å¡alys ja nustatė du tikslus: - S. P. ir A.

P. lygiomis dalimis priklausančiame 20,2247 ha žemės sklype paruoÅ¡ti sklypus juos suskaidant, įrengiant juose inžinerinius tinklus bei aplinkos infrastruktÅ«rÄ ir juos parduoti dalimis gyvenamiesiems namams statyti (sutarties 1.2.1 p.); - suskaidytuose sklypuose pastatyti gyvenamuosius namus bei juos parduoti (sutarties 1.2.2 p.). Jos vykdymo eigoje nemaža galutinio tikslo – parduoti visus sklypus (sutarties 7.1 p.) - dalis buvo pasiekta parduodant 52 sklypus (t. 2, b.l. 30-31). Akivaizdu, kad atsisakymas/vengimas parduoti, nepagrįstas atsisakymas derinti sklypų kainas užkerta keliÄ kitiems partneriams siekti bÅ«tent esminio galutinio sutarties tikslo – parduoti žemės sklypus.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad tai susiję tik su keletu žemės sklypų, tačiau tokie veiksmai neleidžia atsakovui gauti to, ko buvo tikimasi iÅ¡ sutarties, ir teikia pagrindÄ nepasitikėjimui, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, o jos nevykdymas iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, jei atsakovas ir toliau investuotų į žemės sklypus, galimai sÄ lygotų tik dar didesnius atsakovo nuostolius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nutraukiant JV sutartį konstatuotina ieÅ¡kovo S. P. kaltė.

Å iame kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas tai konstatavo ir rezoliucinėje sprendimo dalyje, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltės konstatavimas yra tik sÄ lyga sutarties nutraukimui, o ne savarankiÅ¡kas materialinis reikalavimas. Tačiau paminėta aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui Å¡ioje dalyje.                           Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 1/3 dalį atsakovo UAB „Rodena“ turto.

             Pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismo sprendimu.             Partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai, įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.970 str.). Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 str. 1 d.).

Taigi, minėtos partnerių įnašų proporcijos, įnašų nuosavybė iÅ¡ esmės reglamentuojama įstatymu, tačiau Å¡alys gali susitarti ir kitaip.              Pagal JV sutarties 2.1 punktÄ A. P. ir S. P. įsipareigojo suteikti UAB „Rodena“ žemės sklypus darbų atlikimui, teikti konsultacijas, dalintis savo patirtimi ir turimomis žiniomis vykdant darbus, pagal atskirus susitarimus investuoti į darbų atlikimÄ . Kitus esminius įsipareigojimus dėl darbų atlikimo žemės sklypuose prisiėmė UAB „Rodena“ (sutarties 2.2 p.).

JV sutarties 2.3 punktu Å¡alys susitarė, kad kiekvienos Å¡alies įsipareigojimams vykdyti skirtas turtas, piniginės lėšos, žinios, patirtis yra tos Å¡alies nuosavybė ir netampa bendrÄ ja daline sutarties Å¡alių nuosavybe. Taigi, Å¡alys susitarė, kad tai, kÄ jos įneÅ¡a į bendrÄ jungtinę veiklÄ , netampa bendrÄ ja daline nuosavybe. Be to, JV sutarties 4.2 punktu Å¡alys susitarė, kad pagal Å¡iÄ sutartį kiekvienos Å¡alies turėtos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡ioje sutartyje numatytų darbų atlikimu, iÅ¡ gauto pelno nebus kompensuojamos, sutarties 4.3 punktu nustatė iÅ¡ bendros veiklos gauto pelno pasidalijimo tvarkÄ : ieÅ¡kovui atiteks visos pajamos už jam priklausančios sklypų dalies pardavimÄ , skaičiuojant vieno aro sklypo pardavimo kainÄ nuo 500 iki 2 700 litų, nepriklausomai nuo to, kada ir už kiek visi sklypai bus parduoti, analogiÅ¡kai A.

P. – nuo 500 Lt iki 700 Lt (sutarties 4.3.1, 4.3.2 p. p.), o tuo tarpu atsakovui atiteks visas kitas pelnas, gautas pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ bendros veiklos (sutarties 4.3.3 p.). Taigi, sutarties sÄ lygų visuma rodo, kad Å¡alys neperdavė ir neketino nei apskritai perduoti turtÄ ar kitus įnaÅ¡us į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybe (su kuo apeliaciniame skunde sutinka ir ieÅ¡kovas), nei ketino dalintis iÅ¡ jungtinės veiklos gautÄ pelnÄ lygiomis dalimis. IeÅ¡kovas nurodo, kad UAB „Rodena“ sukurtas turtas vertintinas kaip jungtinės veiklos rezultatas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu aiÅ¡kinimu. Pagal aukščiau paminėtas JV sutarties sÄ lygas įsipareigojimams vykdyti skirtas turtas, piniginės lėšos iÅ¡lieka kiekvieno iÅ¡ partnerių nuosavybe. Taigi, UAB „Rodena“ įneÅ¡us pinigines lėšas jos negalėtų priklausyti partneriams dalinės nuosavybės teise. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Å¡is turtas, atsakovui transformavus (investavus) Å¡ias lėšas į nekilnojamojo turto (inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų) sukÅ«rimÄ , jau bÅ«tų laikomas jungtinės veiklos rezultatu ir turėtų bÅ«ti dalijamas partneriams lygiomis dalimis, juo labiau, kai pelnas lygiomis dalimis nėra dalijamas ir realizavus tokį turtÄ kartu su žemės sklypais.

IÅ¡ JV sutarties nuostatų matyti, kad jos galutinis tikslas buvo sukurti patrauklesnį ir vertingesnį pardavimo objektÄ , o dalijamas tarp partnerių ne jų įneÅ¡tas į objektÄ nekilnojamais turtas ar piniginės lėšos, bet iÅ¡ objekto pardavimo gautos pajamos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti aptariamo ieÅ¡kovo reikalavimo yra pagrįstas JV sutarties nuostatų ir tikrosios Å¡alių valios kontekste.                          Dėl UAB „Rodena“ negautų pajamų.             UAB „Rodena“ Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo: - negautų pajamų, - S. P. gautos naudos, pripažintinos UAB „Rodena“ nuostoliais, - S. P. žemės sklypų pagerinimo iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui negautas pajamas, reikalavimus dėl kitų sumų priteisimo atmetė.              Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).              Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, jog negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos.

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl negautų pajamų apskaičiavimo principo: negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantamos kaip grynasis pelnas, jos yra tikėtinos gauti lėšos, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir įplaukas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).             Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ S. P. negautas pajamas, vadovavosi UAB „Rodena“ pateiktose žemės sklypų vertės nustatymo pažymose nurodytomis žemės sklypų vertėmis bei atsakovo pateikta apskaičiavimo lentele (t. 2, b.l. 56-70, 71).

Pastebėtina, kad negautos pajamos atsakovui priteistos tik atskaičiavus S. P. priklausančiÄ pelno dalį (2 700 Lt už vienÄ arÄ ), į A. P. priklausančiÄ pelno dalį nėra atsižvelgta. IeÅ¡kovas nurodo, kad žemės sklypų vertės nustatymo pažymos nėra tinkami įrodymai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų kontekste. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad tik tokias pažymas pirmosios instancijos teismui teikė dėl didelio sklypų skaičiaus ir didelės žemės sklypų vertinimo ataskaitų apimties, ir apeliacinės instancijos teismui pateikė Å¡ias ataskaitas.

IÅ¡ jų matyti, kad jose nurodyti duomenys apie žemės sklypų vertę atitinka pažymose nurodytÄ vertę. Todėl atmestinas S. P. argumentas, kad atsakovo pateiktos turto vertinimo pažymos nelaikytinos tinkamais įrodymais apskritai ir jose užfiksuoti duomenys yra nereikÅ¡mingi, juo labiau, kai pats ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme nereikalavo, kad atsakovas pateiktų turto vertinimo ataskaitas, o nurodydamas, kad pažymose nurodyta žemės sklypų vertė nėra teisinga, pats prieÅ¡ingų, šį jo teiginį patvirtinančių įrodymų turto vertinimo ataskaitų pavidalu neteikė.

             S. P. apeliacinės instancijos teismui, likus dviem savaitėms iki bylos nagrinėjimo, pateikė savo užsakyto turto vertinimo ataskaitas (t. 8, t. 9). IÅ¡ esmės pagal jas galima bÅ«tų spręsti, kad vidutinė vieno žemės sklypo rinkos vertė yra beveik dvigubai mažesnė negu pateiktose UAB „Rodena“ užsakyto turto vertinimo ataskaitose. UAB „Rodena“ nurodo, kad S. P. elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, praÅ¡o nepriimti Å¡ių įrodymų, nes jų S. P., nesutikdamas su atsakovo pateiktomis pažymomis, nepateikė pirmosios instancijos teismui, be to, ne tik nepateikė savo užsakytų turto vertinimo ataskaitų su apeliaciniu skundu, bet apeliaciniame skunde ir nenurodė apie jas, o prieÅ¡ metus suraÅ¡ytas turto vertinimo ataskaitas apeliacinės instancijos teismui pateikė tik likus dviem savaitėms iki bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks S. P. elgesys iš tikrųjų nėra procesiškai tinkamas (akivaizdu, kad bet kuriuo atveju S. P. turėjo galimybę teikti papildomus įrodymus beveik prieš metus, tačiau to nedarė) ir balansuoja ties piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis konstatavimu su atitinkamomis pasekmėmis – atsisakymu priimti papildomus įrodymus ir kitomis galimomis sankcijomis. Kita vertus, teisėjų kolegijos manymu, papildomai pateikti S. P. įrodymai apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl negautų pajamų priteisimo esminės reikšmės neturi, nes tiek juos priėmus, tiek jų nepriėmus kitų byloje esančių įrodymų pagrindu yra galimybė padaryti atitinkamas išvadas.

             Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi žemės sklypų vertės nustatymo pažymose nurodytomis žemės sklypų vertėmis bei šio atsakovo pateikta apskaičiavimo lentele, sprendė, kad ieškovui, nors ir nesutinkant su pažymose nurodyta sklypų verte, bet neteikiant kitų įrodymų, yra pagrindas vadovautis jomis. Šiame kontekste, atsakant į apeliantų argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006).

Tačiau tai, kad ieÅ¡kovas, apskritai nepripažindamas atsakovo teisės reikalauti atlyginti negautas pajamas, neteikė konkrečių įrodymų dėl negautų pajamų galimo dydžio, bet kuriuo atveju neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti byloje esančių įrodymų visetÄ (CPK 185 str.) ir nesuteikia teisės daryti iÅ¡vadas iÅ¡ esmės tik pagal vienÄ , nors galimai ir reikÅ¡mingÄ Ä¯rodymÄ , kai kiti bylos duomenys leidžia abejoti jo patikimumu. Tuo tarpu tokioms abejonėms, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamas pagrindas.

Tokiais atvejais, kai Å¡alis pateikia įrodymų, iÅ¡ kurių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to kitos Å¡alies pateikto įrodymo patikimumo, tai Å¡iais atvejais pareiga įrodyti patikimumÄ to įrodymo, kuriuo remiasi bylos Å¡alis, tenka jai pačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).             Pagal UAB „Rodena“ pateiktÄ negautų pajamų apskaičiavimo lentelę yra įvertinti 83 sklypai, kur mažiausia vieno sklypo vertė yra 100 000 Lt. Vidutinė vieno sklypo rinkos vertė pagal Å¡ios lentelės duomenis bÅ«tų 169 036 Lt.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino kitų byloje esančių duomenų apie sklypų vertę. Nors atsakovo pateikti turto vertinimo duomenys bendrÄ ja prasme ir gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant ginÄÄ , bet jie neturi prima facie galios (CPK 197 str. 2 d.) ir turi tokiÄ pat galiÄ kaip kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įrodymai yra įvertinami pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nėra nuostatų, kad turto vertinimo ataskaitos turėtų didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ vertinant įrodymus CPK tvarka nagrinėjant civilines bylas.

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis gali nustatyti tik CPK, o ne kiti įstatymai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ parengta turto vertinimo ataskaita, kuri turi juridinę galiÄ ir laikoma teisinga, CPK 177, 185 straipsnių požiÅ«riu reiÅ¡kia, kad tai – tinkama įrodinėjimo priemonė, gali turėti bylai svarbių įrodymų, bet joje esantys faktiniai duomenys neturi padidintos ar teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios.

Joje esantys įrodymai turi bÅ«ti vertinami kartu su byloje esančių įrodymų visuma. Jeigu į bylÄ yra pateikiamos kelios turto vertintojo ataskaitos ar iÅ¡vados, tai kaip įrodymai turi bÅ«ti vertinami kiekvienoje iÅ¡ jų esantys duomenys apie parduodamo turto įkainojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagal realiai iki 2009 m. kovo 5 d. parduotų sklypų suvestinę matyti, kad faktinė vidutinė vieno sklypo pardavimo kaina yra tik 42 683 Lt, t.y. net keturis kartus mažesnė už atsakovo pateiktu vertinimu nustatytÄ vidutinę sklypų vertę, o net pati didžiausia kaina, kuria buvo parduotas vienas sklypas, yra 77 000 Lt, taigi, taip pat daugiau du kartus mažesnė (t. 2, b.l. 34).

Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo pakankamo pagrindo vien tik formaliai vadovautis taip ženkliai besiskiriančiais nuo faktinės sklypų pardavimo kainos atsakovo pateiktais turto vertinimo duomenimis, juo labiau, iš esmės nepateikus įtikinamų argumentų šiuo aspektu. Dar daugiau, iš antstolio 2011 m. kovo 4 d. sudaryto turto aprašo areštuojant inter alia neparduotus žemės sklypus, iš kurių UAB „Rodena“ skaičiuoja negautas pajamas, matyti, kad absoliuti jų dauguma yra įvertinta dar mažesnėmis sumomis - 20 000 – 25‘000 Lt (t. 6 b.l. 60-66).

Tiesa, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2005-2009 m. m. vykdyti sklypų pardavimai buvo besikuriančiame ir galutinai nesutvarkytame gyvenamųjų namų kvartale. Teisėjų kolegijos nuomone, toks argumentas nėra įtikinamas - iš esmės visuotinai žinoma, kad būtent aptariamu laikotarpiu žemės sklypų kainos didėjo ir buvo didžiausios, o po to bent jau nedidėjo. Tuo tarpu aplinkybių, kas iki atsakovo atlikto turto vertės nustatymo (2010 m. spalio mėn.) buvo ženkliai pagerinta šiame gyvenamųjų namų kvartale (juo labiau, kai jau 2009 m.

Å¡alys pradėjo konfliktuoti ir esminiai pagerinimo darbai galimai nebebuvo atliekami), kad žemės sklypų rinkos vertės per metus iÅ¡augo mažiausiai dvigubai, teismas nesiaiÅ¡kino. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pagal 2010 m. gegužės 10 d. preliminariÄ sutartį buvo numatyta parduoti vienÄ sklypÄ už 520 000 Lt, nes Å¡iuo atveju buvo numatyta parduoti žemės sklypÄ su jame esančiu gyvenamuoju namu. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad septyniuose iÅ¡ ketintų parduoti sklypų yra pastatyti gyvenamieji namai, esantys UAB „Rodena“ nuosavybe.

Pagal atsakovo pateikto vertinimo duomenis sklypai, kuriuose yra gyvenamieji namai, yra įvertinti iÅ¡ esmės tokiomis pat vertėmis, kaip ir sklypai be gyvenamųjų namų. Tuo tarpu akivaizdu, kad Å¡ių sklypų pardavimo atskirai nuo gyvenamojo namo ne Å¡io namo savininkui, o kitam pirkėjui atveju (jeigu tokia galimybė apskritai laikytina realiai tikėtina), pardavimo kaina nebÅ«tų tokia kaip ir sklypo, kuris neapsunkintas kitam asmeniui priklausančio turto buvimu sklype. Duomenų, kokia bÅ«tų taip apsunkinto sklypo rinkos vertė, byloje nėra.             Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, negautos pajamos (nuostoliai) suprantamos kaip grynasis pelnas, tai yra tikėtinos gauti lėšos, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir įplaukas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino išimtinai tik galimas įplaukas (ir, kaip išdėstyta aukščiau, net neįvertinęs byloje esančių įrodymų viseto). Akivaizdu, kad paprastai turto realizavimo procesas nėra vienareikšmiškai tik pajamas generuojantis procesas. Turto realizavimui gali tekti patirti ir tam tikrų išlaidų (marketinginių, apmokamų dokumentų, reikalingų turto pardavimui, iš registrų gavimo, sutarčių tvirtinimo išlaidų, mokestinių ir pan.), kurias visas atskaičius lieka grynasis pelnas.

Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių įvykdytų dalies pirkimo pardavimo sutarčių duomenų matyti, kad pardavėjai faktiÅ¡kai ir yra turėję iÅ¡laidų jas sudarant. Todėl teisėjų kolegija sutinka su S. P. apeliacinio skundo argumentais dėl visiÅ¡ko sÄ naudų neįvertinimo skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės ir neatmetė sÄ naudų galimybės, tačiau jis sprendė, kad jos galėtų bÅ«ti nežymios, nors tokios iÅ¡vados jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė, kai tuo tarpu turint galvoje didelį sklypų kiekį abejotina, ar jos bÅ«tų tokios nežymios, jog į jas apskritai nevertėtų atsižvelgti, ir bet kuriuo atveju jų ignoravimas sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimÄ reikÅ¡tų nepagrįstÄ atsakovo praturtėjimÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Atsakovas, norėdamas pagrįsti negautų pajamų dydį be sÄ naudų nurodymo, turėtų pateikti įrodymus, kad jokių sÄ naudų jis nepatiria, o jeigu vis tik patiria – tai pagrįsti paprastai patiriamų sÄ naudų dydį, be to, apie paprastai patiriamas sÄ naudas, jei atsakovas tokias neigia, o ieÅ¡kovas jas teigia, turėtų pateikti įrodymus ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 str.). Tai iÅ¡ dalies galėtų patvirtinti sudarytų pirkimo pardavimo sutarčių, kurių Å¡iuo metu į bylÄ pateikta tik keletas, dėl ko apie tai negalima nuspręsti apeliacinės instancijos teisme, analizė.             Taigi, apibendrinant konstatuotina, jog aptariamoje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismo vienpusiÅ¡kai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus tiek dėl žemės sklypų vertės, tiek dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nustatant negautų pajamų dydį ne tik pagal gautinų įplaukų realumÄ , bet ir galimas realias sÄ naudas, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas.

Teismas į bylÄ pateiktų įrodymų viseto kontekste nesiaiÅ¡kino faktinių aplinkybių, kokie sklypų pagerinimo darbai buvo atliekami 2009-2010 m., kas galėtų turėti reikÅ¡mės nustatant, ar tai iÅ¡ tikrųjų galėtų lemti tokį ženklų pagal atsakovo pateiktÄ vertinimÄ Å¾emės sklypų vertės padidėjimÄ Â lyginant su realiomis sklypų pardavimo kainomis iki Å¡io laikotarpio, ir dėl to reiktų vadovautis bÅ«tent Å¡iuo vertinimu. Å alims tiek esmingai nesutariant dėl sklypų vertės, tikslinga svarstyti ekspertinio vertinimo teisme atlikimo galimybės. Siekiant nustatyti galimas sÄ naudas, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines aplinkybes apie marketingines iÅ¡laidas bei kitas paprastai patiriamas iÅ¡laidas ruoÅ¡iantis sudaryti ir sudarant pirkimo - pardavimo sutartis.                   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).             Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡spręsti ginÄÄ apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes dėl aukščiau paminėtų tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio byla aptariamoje ginčo dalyje faktiÅ¡kai bÅ«tų nagrinėjama beveik iÅ¡ iÅ¡ naujo.

Todėl Å¡i sprendimo dalis naikinama ir byla Å¡ioje dalyje perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).                          Dėl UAB “Rodena” reikalavimo priteisti žemės sklypų pagerinimo iÅ¡laidas.             Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį atsakovo reikalavimÄ , nepagrįstai nesivadovavo tarp partnerių 2004 m. liepos 17 d. sudarytos žemės nuomos sutarties (toliau-Nuomos sutartis) nuostatomis bei CK normomis, reglamentuojančiomis iÅ¡laidų nuomininkui už pagerintÄ nuomotojo turtÄ atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.             Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas;

įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008).             Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).             Kaip minėta, JV sutartimi buvo numatyta S. P. ir A.

P. lygiomis dalimis priklausančiame 20,2247 ha žemės sklype paruoÅ¡ti sklypus juos suskaidant, įrengiant juose inžinerinius tinklus bei aplinkos infrastruktÅ«rÄ ir juos parduoti dalimis gyvenamiesiems namams statyti, suskaidytuose sklypuose pastatyti gyvenamuosius namus. IÅ¡ Nuomos sutarties 1.1 punkto matyti, kad nuomotojai leido atsakovui naudotis ir laikinai valdyti žemės sklypus iÅ¡ esmės JV sutartyje numatytiems tikslams. Nuomos sutarties preambulėje (B punktas) šalys konstatavo, kad Å¡i sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių yra pasiraÅ¡yta JV sutartis, Nuomos sutarties pabaigos terminas susietas su JV sutarties pabaigos terminu (Nuomos sutarties 1.2 p.), ji baigiasi nutraukus JV sutartį prieÅ¡ terminÄ (Nuomos sutarties 5.2.5 p.). Taigi, akivaizdu, kad abi sutartys buvo glaudžiai susijusios, Å¡alys Nuomos sutartį sudarė kaip lydinčiÄ jÄ JV sutartį.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Nuomos sutartis vertintina kaip JV sutarties sudėtinė dalis. Pažymėtina, kad Nuomos sutartyje ir nėra aptartas nuomininko išlaidų, turėtų žemės sklypų pagerinimo darbams atlikti, atlyginimo klausimas, be to, be kitų infrastruktūros tvarkymo darbų atsakovas atliko ir darbus, pagal kuriuos nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus įgijo pats atsakovas. Tuo tarpu JV sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad šalių išlaidos, susijusios su šioje sutartyje numatytų darbų (kurie, kaip minėta, yra iš esmės tapatūs Nuomos sutartyje numatytiems) atlikimu, iš gauto pelno nebus kompensuojamos.

Atsakovo atliktų žemės sklypų pagerinimų sÄ skaita pakyla žemės sklypų vertė, o atsakovas Å¡ioje byloje praÅ¡o jam priteisti negautas pajamas (negautÄ pelnÄ ) už žemės sklypus, pagerintais atliktų darbų rezultate. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo, iÅ¡sprendus negautų pajamų priteisimo klausimÄ , priteisti dar ir turėtas žemės sklypų pagerinimo iÅ¡laidas, ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju CK 6.501 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Todėl atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta bylos dalis dėl Nuomos sutarties nutraukimo, apeliantai neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.             Kadangi naikinama sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo ir perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, tai spręstina iÅ¡nagrinėjus visÄ bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 str. 5 d.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies.             Panaikinti sprendimo dalį, kuria palikta galioti 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartis tarp S. P. ir A. P..             Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo S. P. priteista 5 485 410 Lt, 801 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“ bei 36 196,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei ir Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.             KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai                                                                                                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                               Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                                       Alvydas PoÅ¡kus                         Â