5adca205-d31f-4f6d-9aac-373452ec862e · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-768/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65401-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei, dalyvaujant: prokurorui Andrejui Mirnyj (Andrej Mirnyj), iÅ¡teisintajam S. D., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirnyj apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. S. D., bÅ«damas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 2 p. organizuodamas Žemės Å«kio skyriaus darbÄ ir kontroliuodamas užduočių vykdymÄ , pagal 5.4 p. vadovaudamas komisijų darbui sprendžiant su žemės Å«kio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, pagal 5.9 p. organizuodamas melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiÅ«ros, projekto vykdymo priežiÅ«ros darbus, organizuodamas statinio pripažinimÄ tinkamu naudoti, pagal 5.20 p. inicijuodamas prekių, paslaugų ir darbų pirkimÄ pagal Žemės Å«kio skyriaus kompetencijÄ , pagal 5.22 p. kontroliuodamas sutarčių ir susitarimų, kuriuos įgyvendina Žemės Å«kio skyrius, vykdymÄ , 2019 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, savo ir kito asmens – A.

Ž. naudai paprašė (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovo K. A. neteisėtos ir nepagrįstos finansinės paramos ir, jam sutikus, tokiu bÅ«du su juo susitarė, kad K. A. duos, o S. D. priims kyšį – dyzelinį kurÄ , kurį degalinėje įpylus į S. D. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. Ž. nuosavus automobilius, už jį bus apmokėta UAB (duomenys neskelbtini) lėšomis, t. y. S. D. ir K. A. suvokiant, kad kyÅ¡is bus duotas už pageidaujamÄ S. D. teisėtÄ veikimÄ ir palankumÄ UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, jam vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus organizuotus vieÅ¡uosius pirkimus laimėjusios UAB (duomenys neskelbtini) atliekamus melioracijos statinių remonto – rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant.

Po ko, vykdant susitarimÄ , 2019 m. rugsėjo 6 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), K. A., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) vardu iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) degalų kortele, apmokėjo 120,60 Eur už į A. Ž. automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir į automobilyje buvusias talpas įpiltÄ dyzelinį kurÄ , o 2019 m. rugsėjo 18 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), K. A., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) vardu iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) degalų kortele, apmokėjo 65,59 Eur už į S. D. automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įpiltÄ dyzelinį kurÄ .

Tokiu bÅ«du S. D. iÅ¡ K. A. už pageidaujamÄ teisėtÄ veikimÄ vykdant savo įgaliojimus ir palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, savo ir kito asmens naudai priėmė 186,19 Eur bendros vertės kyšį – dyzelinį kurÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį, kuriuo S. D. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti S. D. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam baudÄ 150 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų) dydžio (7500 Eurų).

Ä® bausmę įskaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalimis, 3 dalies 7 punktu, 682 straipsniu, 72 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad S. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė eidamas valstybės tarnautojo pareigas, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti jam teisę dirbti valstybės tarnyboje 3 metus bei iÅ¡ S. D. konfiskuoti neteisėtai įgyto turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 186,19 Eur.

3. Prokuroro skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, tinkamai neanalizavo duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nepagrįstai nepripažino įrodymais įstatymo nustatyta tvarka teisėtai gautų duomenų, nuosprendyje neteisingai nurodė byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, neteisingai jas įvertino ir taip netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.

4. Vertindamas byloje surinktus duomenis, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, jog S. D., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), paprašė (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovo K. A. finansinės paramos, o, šiam sutikus, su juo susitarė, kad K. A. į S. D. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. Ž. automobilius įpils dyzelinio kuro, už kurį bus apmokėta (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini) degalų kortele, po ko, 2019 m. rugsėjo 6 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), K.

A. už 120,60 Eur įpylė dyzelinio kuro į A. Ž. automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o 2019 m. rugsėjo 18 d. įpylė dyzelinio kuro už 65,59 Eur į S. D. automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5. Tačiau priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir pripažindamas, kad S. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymių, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamojo S. D. veiksmai įsipilant dyzelinio kuro jam ir A.

Ž. (duomenys neskelbtini) sÄ skaita, yra ne kyÅ¡is, o parama Å¡ventei. Be to, byloje nenustatyta, jog S. D., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), pagal savo tarnybinius įgaliojimus ir darbÄ komisijų forma, turėjo objektyvias galimybes teikti palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iÅ¡ komisijos nario, ryÅ¡ius su kitais komisijų nariais ar jiems daromÄ poveikį jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams priimant ir pasiraÅ¡ant aktus, bei nėra jokių duomenų, kad S. D. bÅ«tų rodęs kokį nors palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

6. Atskirai pirmos instancijos teismo buvo pripažinta, kad kriminalinės žvalgybos priemonės S. D. atžvilgiu buvo taikomos ir jo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgÄ laikÄ bei pernelyg intensyvia apimtimi, kriminalinės žvalgybos priemonės iÅ¡ dalies buvo panaudotos ne tik kaip bÅ«das iÅ¡aiÅ¡kinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip bÅ«das „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, kas galėtų bÅ«ti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Teismas, įžvelgdamas tik esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo galimybę, nepadarė jokios konkrečios ir suprantamos iÅ¡vados, ar toks pažeidimas tikrovėje buvo, ar tai nulėmė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų leistinumÄ , ar tokius duomenis teismas laiko teisėtais bÅ«dais gautais įrodymais, ar tuos įrodymus atmeta.

7. Prokuroras nurodo, kad esminis klausimas, kurį, spręsdamas dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, sau iÅ¡kėlė bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, buvo tai, kaip S. D. suprato jam ir jo kolegai A. Ž. užpilto dyzelinio kuro pobÅ«dį, ir kaip nuo to keitėsi jo elgesys atliekant tarnybines funkcijas. Pasisakydamas dėl bylos duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, teismas nurodė, kad tokie duomenys yra viso proceso metu duoti nuoseklÅ«s kaltinamojo parodymai, su kuriais tarpusavyje sutampa ir liudytojų parodymai.

Taip pat teismas teisingais ir nuosekliais pripažino S. D. teisme duotus paaiÅ¡kinimus, kad K. A. pats pasisiÅ«lė prisidėti, paremdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės organizuojamÄ rudens Å¡ventę ir tam tikslui įpilti kuro su įmonės kortelės nuolaida, o kai jam buvo užpiltas kuras, jis ir K. A. suprato, jog tai yra kažkokia parama Å¡ventei su kažkokia nuolaida, kurios įvardyti negali. Jis nežino, kiek tos nuolaidos buvo, bet tikriausiai nuolaida didelė. Ta nauda buvo labai minimali, kaip ir nereikalinga.

Kuro su PVM įsipylė maždaug už 65 eurus. Už degalus D. D. susimokėjo du kartus – vienÄ kartÄ tiesiogiai K. A., jei gerai atsimena, atsilygino 50 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė, ar atsilygino, ar neatsilygino. KitÄ kartÄ , STT pareigÅ«nų nurodymu už tÄ patį kurÄ pervedė 65 eurus į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ . Dėl kuro įpylimo A. Ž. aplinkybių S. D. teisme paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ Å¡ventę dar jis (K. A.) buvo užsukęs ir paklausė, ar reikia, kadangi skyriaus darbuotojas A.

Ž. buvo važinėjęs, tai pasakė, kad jei reikia, tai jis susitiks ar pasiskambins. S. D. nesitarė dėl A. Ž. kuro įpylimo, tik pasakė, kad jei jis važinės, tai jam gali reikėti kuro ir ar galės suteikti paramÄ . Kai Å¡nekėjo, minėjo, kad gali reikėti kolegai, nes jis daug važinės. Galėjo bÅ«ti taip, kad prieÅ¡ kuro užpylimÄ Ä¯ A. Ž. automobilį paskambino K. A. ir sutarė valandÄ bei konkrečiÄ degalinę, į kuriÄ reikia atvykti A. Ž., kuriam bus užpiltas dyzelinis kuras.

Jis nesitarė dėl kuro įpylimo A. Ž., tik buvo kalbėta, jog, jei reikės, ar jis galės Å¡itÄ darbuotojÄ paremti.

8. Dėl K. A. teisme duotų parodymų, kad S. D. po kuro užpylimo pinigus už kurÄ grynaisiais jam grÄ Å¾ino jau kitÄ dienÄ , prokuroras nurodo, kad S. D. teisme paaiÅ¡kino, kad gal K. A. suklydo, nes kitÄ dienÄ pinigų tikrai negalėjo grÄ Å¾inti, tas laiko tarpas buvo gal savaitė, gal 10 dienų. Negali atsakyti, kodėl savo parodymuose K. A. neužsiminė apie nuolaidÄ , o vartojo sÄ vokÄ â€žparama“. Taip pat S. D. nesugebėjo paaiÅ¡kinti teisme, kodėl kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ypatingai svarbios aplinkybės apie apmokėjimÄ už kurÄ . Teisme paaiÅ¡kino, kad, ko gero, buvo stresinės bÅ«senos ir pats nesugalvojo, o jį gynęs advokatas Å¡ito dalyko nepasiÅ«lė.

9. Prokuroras skunde pažymi, kad paties S. D. praÅ¡ymu ikiteisminiame tyrime 2020 m. liepos 9 d. atliktos papildomos apklausos metu, dalyvaujant jau kitam S. D. ginančiam advokatui, net bÅ«damas tiesiogiai paklaustas, kada ir kaip atsiskaitė už kurÄ , Å¡ias aplinkybes paaiÅ¡kinti atsisakė. Paklaustas teisme, atsakė, kad su nauju advokatu nebuvo stresinės bÅ«senos, bet negali pasakyti, kodėl Å¡itos aplinkybės (dėl apmokėjimo už kurÄ bÅ«do ir laiko) taip pat nenurodė. Atkreipiamas dėmesys, kad K.

A. parodymų žodžius „pyliau kurÄ , kad tai buvo, kaip aÅ¡ supratau, dovana, parama“, kas, prokuroro nuomone, įrodo, kad tikrovėje nebuvo jokio tarimosi dėl nuolaidos, tariamos paramos dalykas – visas užpiltas kuras. Be to, teigiama, kad iÅ¡skirtinai svarbu įvertinti S. D. gynybinės versijos dėl nuolaidos kurui pagrįstumÄ . Taip, jeigu tariantis dėl kuro įpylimo buvo siekiama paramos ir tai siejama tik su nuolaida kurui, tai pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ (duomenys neskelbtini) degalinių tinklo informacijÄ , nuolaida litrui degalų lojalumo programoje užregistruotoms įmonėms yra nurodoma 3,5 cento, kas Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju įsipylus 151 litrÄ kuro sudarytų tik apie 5,3 euro.

O tik į paties S. D. asmeninį automobilį įpylus 51 litrÄ kuro, tokia nuolaida apskritai bÅ«tų mažesnė nei 2 eurai. Todėl kaltinamojo bandymas savo neteisėtus veiksmus grįsti siekiu gauti nurodyto ypatingai menko dydžio nuolaidÄ atrodo naiviai ir neįtikinamai, net jeigu nuolaida ir bÅ«tų didesnė 2 ar 3 kartus. Neatsitiktinai nei pats S. D., nei K. A. nepateikė jokių konkrečių duomenų apie faktiÅ¡kai S. D. gautos nuolaidos dydį, nes arba tokia nuolaida tikrovėje neegzistavo, arba jos dydis akivaizdžiai diskredituotų kaltinamojo pasirinktÄ gynybos versijÄ .

Prokuroro nuomone, dėl Å¡ios priežasties ir buvo pasirinktas kelias deklaruoti tariamÄ siekį gauti ne viso įpilto kuro kainos naudÄ , bet tik tariamÄ nuolaidÄ , kartu ignoruojant tokios nuolaidos akivaizdų beprasmiÅ¡kumÄ . KÄ bÅ«tent ir patvirtino pats S. D., paaiÅ¡kindamas, kad nauda buvo labai minimali, kaip ir nereikalinga. Taip pat liko nepaaiÅ¡kinta aplinkybė, kodėl pagal S. D. teisme duotus parodymus, jis K. A. už kurÄ grÄ Å¾ino tik 50 eurų, kai už jį buvo sumokėta 65,59 euro. Skirtumas tarp Å¡ių sumų nepaaiÅ¡kinamas jokiomis objektyviomis nuolaidomis.

10. Taigi, pirmos instancijos teismas, ignoruodamas visus akivaizdžiai matomus vidinius pirmiau iÅ¡dėstytus kaltinamojo parodymų prieÅ¡taravimus, taip pat prieÅ¡taravimus byloje nustatytiems faktams ir elementariai logikai, bÅ«tent tokius ir bÅ«tent teisme duotus S. D. parodymus nepagrįstai pripažino teisingais ir nuosekliais bei jais rėmėsi, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

11. Nors ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklaustas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas K. A. ir nurodė, kad S. D. praÅ¡ymu apmokėdamas už kurÄ , tikėjosi, jog jis galbÅ«t kokiuose nors darbiniuose santykiuose palankiau atsižvelgs (duomenys neskelbtini) naudai, o teisme prieÅ¡ingai paaiÅ¡kino, kad palankumo tikrai jokio nesiekė ir net nesitikėjo jo gauti, pirmos instancijos teismo nuomone, visiÅ¡kai nekreipiant dėmesio į pirmiau nurodytus, akivaizdžiai prieÅ¡taringus ir kaltinamojo pateiktai gynybinei versijai nepalankius duomenis, visi kaltinamojo paaiÅ¡kinimai ir teisme duoti liudytojų parodymai vis tik tarpusavyje sutampa ir vieni kitiems ir neprieÅ¡tarauja, todėl teismas jais remiasi visa apimtimi.

Pirmiau pateikti kaltinamojo parodymai, kurie akivaizdžiai nėra nei nuoseklÅ«s, nei patvirtinami kitais bylos duomenimis, nepagrįstai leido teismui įžvelgti kažkokius organizuojamos rudens Å¡ventės finansinius ypatumus, kurių esmės ir turinio teismo nuosprendyje pateikta nebuvo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡nagrinėjus bylÄ aiÅ¡kiai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, vadovaujantis aktualiu S. D. ir K. A. aiÅ¡kiai suvokiamu teisiniu reglamentavimu, Å«kio subjektai, nei tiesiogiai pervedant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei pinigines lėšas, nei juo labiau suteikiant kokias nors kitas materialines vertybes valstybės tarnautojams, neturėjo teisės remti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę jai organizuojant rudens Å¡ventės renginį.

Taip pat nei savivaldybė, nei jos darbuotojai neturėjo teisės tokios paramos priimti. Tiek iš K. A., tiek iš (duomenys neskelbtini) vadovo liudytojo E. N. parodymų, kurie neprieštarauja vieni kitiems ir patvirtina vieni kitus, apie paramos skyrimo atvejus akivaizdu, kad K. A. neturėjo atitinkamų įgaliojimų ir niekada pats neskirstė jokios paramos, juo labiau kuro užpylimo atskiriems valstybės tarnautojams būdu.

12. Vertinant S. D. 2020 m. vasario 4 d. pačios pirmos apklausos metu pateiktas aplinkybes, svarbÅ«s yra kaltinamojo teisme duoti parodymai apie tai, kad tikriausiai visos aplinkybės 2020 m. vasario 4 d. jo apklausos protokole buvo nurodytos teisingai, jei jis šį protokolÄ pasirašė. Nepamena, ar turėjo kažkokių pastabų, bet, ko gero, pastabų neturėjo.

13. Prokuroras, nesutikdamas su teismo nuosprendyje atliktu vertinimu dėl kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimo, pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 12 d. (t. y. praėjus trims mėnesiams nuo S. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo) 11:20-l1:26 (duomenys neskelbtini), kaltinamojo darbo kabinete įvyko S. D. ir K. A. pokalbis derinant pagal savivaldybės užsakymÄ rangovo (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų apimtis, jų pakeitimÄ , papildomus darbus ir jų kainÄ . S. D. nurodė rengti dokumentus ir aktuoti, o darbus bus galima baigti pavasarį. Baigiant pokalbį ir iÅ¡einant iÅ¡ kabineto K. A. S. D. paklausė „ar jums nereikia?“ S. D. paklausė „ko?“. K. A. patiksimo „į degalinę“. S. D. atsakė „paskui“ (kompaktinis diskas Nr. CD-5-006-20) (1 t., b, 1. 16-45, 46–52, 53–65).

14. Prokuroro nuomone, Å¡io pokalbio turinys įrodo, kad S. D. kaltinime inkriminuotas įvykis nebuvo atsitiktinis, galimai jis nebuvo ir pavienis, nes vien trumpų, nekonkretizuotų frazių pasakymas tiek S. D., tiek K. A. buvo pakankamas, kad jie teisingai suvoktų apie kÄ konkrečiai kalbama. Be to, jau ir pats K. A. pirmas, be jokio užfiksuoto S. D. praÅ¡ymo, klausia pastarojo, ar jam nereikia į degalinę, kas, atsižvelgiant į ankstesnių įvykių bei besitęsiančių santykių kontekstÄ , turi bÅ«ti vertinama kaip akivaizdus degalų siÅ«lymas S. D., tikintis iÅ¡ jo palankumo.

Tokio palankumo realumas siejamas su konkrečiais tyrimo metu nustatytais faktais. Kratų metu paimti dokumentai įrodo, kad kaip tik tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėse vietovėse pakeitimo ir priėmimo procedÅ«rose, komisijos sudėtyje dalyvavo bei pasirašė S. D.. Be to, Å¡is užfiksuotas pokalbis akivaizdžiai negali bÅ«ti siejamas su jokia tariama parama Savivaldybei, o Å¡i aplinkybė leidžia kritiÅ¡kai vertinti kaltinamojo versijÄ dėl ankstesnio kuro įpylimo, kaip paramos.

15. Be to, 2020 m. vasario 4 d. pirmos įtariamojo apklausos metu S. D. dėl Å¡io 2019 m. gruodžio 12 d. įvykusio pokalbio su K. A., atsakydamas į klausimÄ , ar yra buvę daugiau atvejų, kada kalbėjo apie kuro pylimÄ iÅ¡ K. A., neskaitant praneÅ¡ime apie įtarimÄ minimo kuro pylimo, parodė, kad yra buvę 2019 metų pabaigoje, kai artėjo Å¡ventės. Su A. Ž. kalbėjo, jog bÅ«tų gerai užsipilt kuro ir taip kažkiek pasidengti Å¡ventines iÅ¡laidas. Jeigu gerai atsimena, A. Ž. paklausė, ar jis buvo nuvažiavęs užsipilti kuro iÅ¡ K.

A., bet, kiek pamena, jis pasakė, kad važiuos vėliau ar pan. Ar buvo nuvažiavęs užsipilti kuro, tiksliai nežino, bet mano, kad buvo. Pokalbis vyko maždaug gruodžio pradžioje arba apie vidurį. Pats kuro pilti iÅ¡ K. A. daugiau nebuvo. Nenustačius kuro įpylimo faktų dėl 2019 m. gruodžio 12 d. S. D. ir K. A. su tuo susijusio pokalbio, Å¡is galimos nusikalstamos veikos epizodas S. D. ir K. A. inkriminuotas nebuvo. Tačiau užfiksuoto pokalbio turinys ir paties S. D. parodymai kategoriÅ¡kai paneigia pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad kriminalinės žvalgybos priemonės S. D. atžvilgiu buvo taikomos ir jo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgÄ laikÄ bei pernelyg intensyvia apimtimi, o S. D. veiksmai nebuvo sisteminiai ir kitų galimai neteisėtų veiksmų atvejų užfiksuota nebuvo.

Apklausiamas teisme S. D. parodė, kad negali atsakyti, nes neprisimena, kÄ reiÅ¡kia 2019 m. gruodžio 12 d. pokalbio metu K. A. pasakymas iÅ¡einant iÅ¡ jo kabineto „ar jums nereikia į degalinę“. Todėl pirmiau nurodyti S. D. ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme duoti paaiÅ¡kinimai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nėra vienodi ir nuoseklÅ«s.

16. Prokuroras atskirai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino svarbios aplinkybės dėl liudytojo A. Ž. pozicijos, pagal kuriÄ jis kategoriÅ¡kai neigė užsipylęs į savo asmeninį automobilį K. A. apmokėto kuro. Å is faktas aiÅ¡kiai ir neginčijamai įrodomas S. D. ir K. A. parodymais, pastarojo ir A. Ž. akistata, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais ir jų priedais, apmokėjimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju A.

Ž. pozicija yra reikÅ¡minga tuo aspektu, kad jis nepatvirtina S. D. versijos apie realų kokių nors asmeninių iÅ¡laidų rudens Å¡ventei rengti buvimÄ , poreikį tokias iÅ¡laidas kompensuoti ir faktinį jų kompensavimÄ K. A. apmokant už S. D. ir A. Ž. įpiltÄ kurÄ . Pagal A. Ž. parodymus, už dalyvavimÄ organizuojant rudens Å¡ventę, jam galėjo bÅ«ti skirta kokia laisva diena, kitų atlyginimo bÅ«dų jis neprisimena. Be to, A. Ž. apklaustas kaip liudytojas nagrinėjant bylÄ teisme parodė, kad jo ir S. D. darbovietėje yra tarnybiniai automobiliai „Škoda Octavia“ ir „Honda“ džipas, kuriais prireikus galima naudotis, kas sudaro pagrindÄ rimtai abejoti S. D. versija apie bÅ«tinumÄ naudotis iÅ¡skirtinai asmeniniu transportu organizuojant rudens Å¡ventę.

17. Pirmos instancijos teismas neįžvelgė ir nevertino S. D. parodymuose esančių akivaizdžių esminių prieÅ¡taravimų, taip pat prieÅ¡taravimų su kitais pirmiau iÅ¡vardytais duomenimis, todėl padarė nepagrįstas ir faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti kaip liudytojai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai E. J. ir T. J. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ jie apklausė S. D. ir K. A.. Liudytojai paaiÅ¡kino, kad atliekant apklausas, įtariamieji parodymus davė savanoriÅ¡kai, o jų parodymai buvo suraÅ¡yti apklausų protokoluose, kad jokio spaudimo apklausiamiems asmenims daroma nebuvo, apklausos vyko įprastai.

Apklausų metu įtariamuosius gynė advokatai, kurie pastabų dėl procesinio veiksmo nepateikė. Å ie liudytojai yra pareigÅ«nai, kuriems keliami didesni moralės reikalavimai, nei įprastam žmogui, jie parodymus davė, bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių abu įtariamieji S. D. ir K. A., dalyvaujant gynėjams, pirminių įtariamųjų apklausų metu nurodė pirmiau nurodytas sau arba kitam įtariamajam nenaudingas nusikalstamų veikų aplinkybes.

Taigi, taip pat nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirminiai S. D. ir K. A. parodymai galimai buvo gauti neteisėtu būdu. Atskirai pažymima, kad viso proceso metu nebuvo gauta jokių įtariamųjų ir jų gynėjų skundų dėl kokių nors įstatymo garantuojamųjų teisių pažeidimų.

18. Teismo iÅ¡vada, kad S. D., kaip (duomenys neskelbtini), tarnybiniai įgaliojimai bei darbas komisijų forma nesuteikė jam galimybių teikti palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, padaryta nepagrįstai įvertinus tik aplinkybes, jog byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iÅ¡ komisijos nario, ryÅ¡ius su kitais komisijų nariais ar S. D. daromÄ poveikį kitiems komisijos nariams priimant ir pasiraÅ¡ant aktus. BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kyÅ¡ininkavimas yra kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pažada ar susitaria priimti kyšį arba reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, arba priima kyšį už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Kai kyÅ¡is priimamas už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ , kaltininkui inkriminuojama Å¡io straipsnio 2 dalis. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadÄ ar susitarimÄ priimti kyšį arba reikalavimÄ ar provokavimÄ duoti kyšį, arba kyÅ¡io priėmimÄ tiek už konkretų veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, tiek ir už iÅ¡imtinę padėtį ar palankumÄ . BK 225 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo visais atvejais nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai, nėra.

Pagal BK 230 straipsnio 4 dalį kyÅ¡is yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma iÅ¡reikÅ¡tas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ arba neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Pagal to paties BK straipsnio 5 dalį įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimÄ si valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtÄ Ä¯galiojimų sritį, ar ne.

Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymÄ baudžiamoji atsakomybė už papirkimÄ ir kyÅ¡ininkavimÄ yra sÄ lygojama ne susitarimo tarp kaltininkų buvimu ar nebuvimu, o veikos padarymo motyvu, t. y. už kÄ duodamos ar imamos materialinės vertybės ar pinigai (kyÅ¡is). Susitarimas nėra bÅ«tinas Å¡ių nusikaltimo sudėčių požymis. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę nulemia ne susitarimo buvimas, o papirkimo ir kyÅ¡ininkavimo motyvas – pageidautinas kyÅ¡io davėjui valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veikimas ar neveikimas, taip pat palankumas.

Pripažįstant duotÄ , siÅ«lytÄ ar žadėtÄ atlygį kyÅ¡iu svarbiausia yra tai, kad Å¡is atlygis, nebÅ«damas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas bÅ«tent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7- 266-942/2015 ir kt.).

19. Prokuroras nurodo, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, neÅ¡aliÅ¡kumo ir t. t. Taigi neoficialÅ«s simboliniai atsiskaitymai – prieÅ¡inga teisei veika. Taigi tiek kyÅ¡is, tiek dovana papirkėjo požiÅ«riu (BK 227 straipsnis) gali bÅ«ti įrankis pasiekti savo tikslų – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-221-942/2020). Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, kuomet nėra virÅ¡ijami įgaliojimai ar pažeidžiami įstatymai, nors tam tikra žala asmeniui, visuomenei ar valstybei gali atsirasti, tačiau tokį kyÅ¡ininkavimÄ dažniausiai lemia noras iÅ¡reikÅ¡ti dėkingumÄ , o ne sÄ moningas nusikalstamos veikos siekimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-221-942/2020) – taip teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, kad papirkėjo dėkingumas už kyÅ¡io priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamÄ ) vykdant savo įgaliojimus yra pakankamas neteisėtas motyvas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ .

Inkriminuojant kyÅ¡ininkavimÄ nebÅ«tina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyÅ¡is, bÅ«tų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai bÅ«tų Å¡io asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesÄ Å¾iningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sÄ lygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyÅ¡io davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K- 207/2013 ir kt.).

20. Taigi, prokuroro nuomone, S. D., pareikalaudamas iÅ¡ K. A. įpilti į asmeninius S. D. ir A. Ž. automobilius kuro, nepriklausomai nuo kaitinamojo deklaruojamos paramos Å¡ventei versijos, negalėjo nesuvokti, jog Å¡is reikalavimas yra iÅ¡reiÅ¡kiamas asmeniui, kurį su pačiu S. D. sieja specifiniai paslaugų užsakovo ir rangovo veiklos kontrolės santykiai. S. D. reikalavimas K. A. ir pastarojo sutikimas jį įvykdyti paaiÅ¡kinamas abipuse nauda, apie kuriÄ latentinių korupcinių nusikaltimų atvejais nė viena iÅ¡ juose dalyvaujančių pusių nėra suinteresuota prisipažinti.

S. D., kaip (duomenys neskelbtini), įgaliojimų ir įtakos, be kita ko, ir jam pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, spektras, K. A. leido tikėtis apskritai bet kokio S. D. palankumo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nes S. D. pagal savo įgaliojimus tiek pats, tiek per jam tiesiogiai pavaldžius darbuotojus kontroliavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios (duomenys neskelbtini) atliekamus melioracijos statinių remonto-rekonstrukcijos darbus bei pats dalyvavo komisijos sudėtyje ir jai vadovavo darbus priimant ir aktuojant.

KyÅ¡io davimas (papirkimas) tiesiog už gerų santykių su atsakingu sprendimus priimančiu ar privalomus nurodymus galinčiu duoti asmeniu palaikymÄ , už dirbtinių sunkumų vykdomoje veikloje nesukėlimÄ arba tiesiog tikintis ateityje paperkamo asmens pageidaujamo palankesnio požiÅ«rio, net nesant tokio asmens palankumo faktinių apraiÅ¡kų, neabejotinai yra bÅ«tent toks pirmiau paminėtoje kasacinėje nutartyje įvardytas neteisėtas įrankis papirkėjui siekti savo tikslų. Ir bÅ«tent tokį savo veiksmų motyvÄ buvo nurodęs 2020 m. vasario 12 d. apklausoje K.

A..

21. S. D. palankumo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu realumÄ taip pat pakankamai aiÅ¡kiai įrodo liudytojo R. B. parodymai apie tai, kad jis bÅ«na su melioracijos darbais susijusių pirkimų organizatorius, ir klausimÄ , kam siųsti kvietimus dalyvauti pirkime, sprendžia jis pats, kartais pasitaria su S. D.. Liudytojas taip pat parodė, kad dažnai bÅ«na, jog vykdant darbus objektuose, darbus reikia keisti. Darbų keitimo procedÅ«ra derinama su techniniu prižiÅ«rėtoju, specialistais, projektuotojais, taip pat tie klausimai galėjo bÅ«ti derinami ir su S. D.. Užsakovas gali pritarti arba nepritarti, jei priduodamas darbas priimamas, o S. D. pasiraÅ¡ydavo darbų pridavimo akte.

22. Palankumo iÅ¡ S. D. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvimo faktÄ teismas grindė aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini), dalyvavusi Å¡iose apklausose ir teikusi pasiÅ«lymus, laimėjo tik du nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus darbuotojų vykdytus pirkimus. Tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada neturi jokios prasmės S. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste, nes jis nebuvo kaltinamas konkrečiais veiksmais ar palankumu proteguojant (duomenys neskelbtini) interesus vykdant vieÅ¡uosius pirkimus.

S. D. pareikÅ¡to kaltinimo esmė yra kita ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybinio kaltintojo tai buvo aiÅ¡kiai akcentuota – kyÅ¡is buvo duotas ir priimtas už pageidaujamÄ S. D. teisėtÄ veikimÄ ir palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, jam vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus organizuotus vieÅ¡uosius pirkimus laimėjusios (duomenys neskelbtini) atliekamus melioracijos statinių remonto-rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant.

T. y. ne už palankumÄ vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, bet už palankumÄ kontroliuojant ir aktuojant darbus. Tai yra esminis skirtumas, kurį teismas sÄ moningai ignoravo ir savo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo argumentais iÅ¡kraipė kaltinimo esmę ir turinį.

23. Vertinimus dėl S. D. veiksmų pirmos instancijos teismas grindžia ne tik kaltinamojo parodymais, apie kuriuos jau yra pasisakyta pirmiau, bet ir nagrinėjamam atvejui neaktualia teismų praktika kasacinėje nutartyje Nr. 2K-221-942/2020. Å i kasacinė nutartis priimta byloje dėl veikų, padarytų galiojant ankstesnei BK 225 straipsnio redakcijai, nenumačiusiai iÅ¡skirtinės padėties ir palankumo požymio. Tuo tarpu S. D. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. rugsėjo mėn., t. y. jau daugiau nei dvejus metus galiojant BK 225 straipsnio 5 daliai, numatančiai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už kyÅ¡io priėmimÄ tiek už konkretų veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, tiek ir už iÅ¡imtinę padėtį ar palankumÄ .

Taip teismas vadovavosi nagrinėjamu atveju neaktualia kasacine praktika ir nepagrįstai ignoravo įstatymo leidėjo valiÄ baudžiamosios politikos dėl korupcinių nusikaltimų srityje iÅ¡plėsti BK 225 straipsnio taikymo kriterijus, t. y. be konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, juos papildant iÅ¡imtinės padėties ir palankumo požymiais.

24. Prokuroras nurodo, kad Teismų praktikoje kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡ BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės iÅ¡plaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi bÅ«ti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiÅ¡kai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimÄ padariusiems asmenims iÅ¡aiÅ¡kinti, kad bÅ«tų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

NevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmų trukmės optimalumas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumÄ ir siekiamus tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-788/2018). Be to, kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo vertinimas negali bÅ«ti tiesiogiai siejamas su jų taikymo metu gautais rezultatais, kÄ iÅ¡ esmės padarė pirmos instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokuroras pažymi, kad kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali bÅ«ti siekiama, iÅ¡ esmės nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus.

Todėl nevieÅ¡o pobÅ«džio kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti tiek, kiek bÅ«tina nusikalstamoms veikoms ir darantiems asmenims iÅ¡siaiÅ¡kinti. Svarbu pažymėti ir tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

25. Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokurorai, teikdami praÅ¡ymus (teikimus) dėl slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, o teismai, priimdami sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimÄ , pratęsti jų taikymÄ , turi tokius savo sprendimus vertinti pagrįstumo, proporcingumo siekiamam tikslui kontekste. Taigi, turi bÅ«ti įvertinta, ar yra iÅ¡laikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių praÅ¡ymus (teikimus) dėl kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimÄ (pratęsti jų taikymÄ ), nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumÄ ir proporcingumÄ .

26. Atkreipiamas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismas nutartimis, įvertinęs tiek faktinius pagrindus, tiek kitas bylos aplinkybes, sankcionavo ir vėliau pratęsė kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. neįžvelgė jokių duomenų, susijusių su neva nepagrįstu ar per ilgu kriminalinės žvalgybos terminu, atsižvelgė į bylos aplinkybes ir leido taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Buvo tiriami korupcinio pobÅ«džio procesai nuo jų pradžios suinteresuotoms pusėms užmezgant ryÅ¡ius bei realizuojant neskaidrias schemas betarpiÅ¡kai perduodant ir priimant neteisėtÄ materialinę naudÄ , kurie yra slepiami ir gali užtrukti pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ .

27. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų Nr. 1-383 „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“ 6 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminis tyrimas gali būti nepradedamas, jei gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ar kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams.

Kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai privalo praneÅ¡ti kriminalinės žvalgybos teisėtumÄ kontroliuojančiam prokurorui, kuris, vadovaudamasis generalinio prokuroro nustatyta tvarka, priima sprendimÄ dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, iki nurodytas pavojus bus paÅ¡alintas. Pažymima, kad ilgesnis nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmų atlikimas leido nustatyti papildomus duomenis, įrodančius ne atsitiktinę, bet galimai sisteminę korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veiklÄ , todėl konstatuojama, kad užsitęsę kriminalinės žvalgybos veiksmai atitiko kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas.

28. Taigi, prokuroro nuomone, pirmos instancijos teismas 2022 m. kovo 3 d. nuosprendyje, neteisingai nurodė byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, neteisingai jas įvertino, tendencingai ir neiÅ¡samiai analiza­vo duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, įtikinamai ir logiÅ¡kai neargumentavo ir nemotyvavo savo iÅ¡vadų, dėl ko nepagrįstai vadovavosi prieÅ¡taringais duomenimis ir atmetė kitus. Taip pat nepagrįstai pasisakė dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų, kaip galimai gautų nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies numatyti įrodymų vertini­mo principai.

Dėl to teismas padarė nepagrįstas ir bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, netinkamai pri­taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai iÅ¡teisino kaltinamÄ jį S. D., kaltinamÄ pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. III. Atsiliepimas į prokuroro apeliacinį skundÄ 29. IÅ¡teisintojo S. D. gynėjo advokato R. Mikulsko atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ nurodoma, kad S. D. savo parodymų nekeitė, jie buvo nuoseklÅ«s, kas paneigia apelianto argumentus, jog S. D. duoti parodymai nebuvo vienodi ir nuoseklÅ«s. Anksčiau S. D. niekada nebuvo teistas, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta.

S. D. byloje pateikti parodymai nebuvo paneigti kitais bylos duomenimis, prieÅ¡ingai juos patvirtina kiti įrodymai, liudytojų parodymai. Prokuroro samprotavimai, iÅ¡vedžiojimai negali bÅ«ti laikomi iÅ¡teisintojo kaltės įrodymu, turi bÅ«ti pateikti neginčijami duomenys, įrodantys S. D. kaltumÄ . Pavyzdžiui, prokuroras apeliacinio skundo 5 puslapyje nurodo tokius samprotavimus: „S. D. kaltinime inkriminuotas įvykis nebuvo atsitiktinis, galimai jis nebuvo ir pavienis“, „pats K. A. pirmas, be jokio užfiksuoto S. D. praÅ¡ymo, klausia pastarojo, ar jam nereikia į degalinę, kas atsižvelgiant į ankstesnių įvykių bei besitęsiančių santykių kontekstÄ , turi bÅ«ti vertinama kaip akivaizdus degalų siÅ«lymas S. D. tikintis iÅ¡ jo palankumo“.

Pažymėtina, kad tokie prokuroro teiginiai turi bÅ«ti įrodyti objektyviais duomenimis, o ne spėliojimais, kadangi taip ir lieka neaiÅ¡ku, nei apie kokius ankstesnius įvykius ir besitęsiančių santykių kontekstÄ prokuroras Å¡neka, pagal kÄ sprendžia, kad K. A. tikisi palankumo pasisiÅ«lydamas užpilti kuro kaip paramos, dovanos iÅ¡raiÅ¡kÄ .

30. Apeliacinio skundo teiginiai, jog S. D. darbovietėje yra tarnybiniai automobiliai „Škoda Octavia“ ir „Honda“ džipas, kuriais esant reikalui galima naudoti, kas duoda pagrindo rimtai abejoti S. D. versija apie bÅ«tinumÄ naudotis iÅ¡skirtinai asmeniniu transportu organizuojant rudens Å¡ventę, yra vertintini tik kaip prokuroro samprotavimai, nes dyzelinio kuro užpylimas nebuvo S. D. asmeninės naudos siekimas, tai tebuvo K. A. parama, siekiant suorganizuoti rudens Å¡ventę. Pažymėtina, jog Å¡iai Å¡ventei joks finansavimas nebuvo teikiamas, todėl visos patiriamos iÅ¡laidos yra padengiamos iÅ¡ asmeninių lėšų. Juolab, ne prokuroro kompetencija yra spręsti, kokius automobilius S. D. turi naudoti Å¡ventės organizavimui, kadangi tai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes kuro sÄ naudos yra padengiamos asmeninėmis lėšomis.

31. Kaip byloje buvo teisingai nustatyta, (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais rugsėjo mėnesį rengia bei organizuoja rajoninę žemdirbių rudens Å¡ventę (duomenys neskelbtini). Å ios Å¡ventės organizatorius yra Žemės Å«kio skyrius (S. D. yra skyriaus (duomenys neskelbtini)), o už visÄ organizavimÄ atsakingas bÅ«tent S. D.. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino S. D., Å¡ventėje dalyvauja 500 ir daugiau žmonių, ir tai yra vienas iÅ¡ pagrindinių savivaldybės renginių. 2019 m. organizuojant minėtÄ rudens Å¡ventę S. D. buvo atostogose, kad galėtų geriau viskÄ suorganizuoti, surinkti kuo daugiau paramos davėjų (žemės Å«kio Å¡ventei moliÅ«gų, kopÅ«stų, gyvÅ«nų ir t. t.).

Minėtų atostogų metu S. D. užsiėmė Å¡ventės organizavimu, važinėjo pas Å¡ventės dalyvius, derino Å¡ventės eigÄ , atvykimÄ , rudens gėrybių pristatymÄ . Å iame procese daugiausia S. D. padėjo skyriaus vyr. specialistas A. Ž., kuris laisvu nuo darbo metu taip pat vykdė organizacinius darbus. S. D., parodė, kad skyriuje kalbantis apie Å¡ventės organizavimÄ , apie esamas problemas (sunkumus) girdėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas K. A., kuris pasisiÅ«lė paremti Å¡ventę arba prisidėti prie kuro iÅ¡laidų, kurias S. D. patyrė organizuojant Å¡ventę savo nuosavu transportu.

Kadangi organizuojant Å¡ventę teko važinėti nuosavais automobiliais, tai S. D. buvo pasiÅ«lyta įsipilti kuro pritaikant nuolaidÄ . S. D. sutiko, tam neprieÅ¡taravo ir pasinaudojo įsipilant kuro Å¡ventės rėmimo reikmėms. Už įpiltÄ kurÄ S. D. vėliau atsiskaitė su K. A.. S. D. parodė, kad pasinaudodamas pasiÅ«lyta kuro nuolaida įsipilant kuro nepagalvojo, kad galimai daro nusikalstamÄ veikÄ . Pats S. D. pagrįstai manė, kad tai buvo tik kaip parama organizuojant rudens Å«kininkų Å¡ventę. 2020 m. vasario 5 d. kaip įtariamasis apklaustas K.

A. taip pat parodė, kad užpildamas kurÄ suprato, kad tai yra kaip dovana, kaip parama organizuojant Å¡ventę. Parodė, kad jis nesitikėjo, kad tokiu bÅ«du bus suteiktas palankumas (duomenys neskelbtini), kaip pavyzdys, laimėti kokius nors vieÅ¡uosius pirkimus. Daugiau absoliučiai jokių kuro pylimo faktų neužfiksuota, nors STT pareigÅ«nai klausėsi S. D., filmavo, įraÅ¡inėjo visus pokalbius nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. sausio 10 d., tačiau jokio korupcinio pobÅ«džio veikų S. D. veiksmuose neįžvelgė bei nenustatė.

32. Visi S. D. paaiÅ¡kinimai, tiek ir viso proceso metu duoti liudytojo K. A. parodymai rodo, jog dyzelinio kuro užpylimÄ S. D. bei A. Ž. abu asmenys suprato kaip paramÄ organizuojamai Žemdirbių Å¡ventei. Å iuo atveju itin svarbu paminėti, jog minėta Å¡ventė vyko 2019 m. rugsėjo 16 d., o kuro užpylimas vyko rugsėjo 6 ir 18 dienomis, t. y. laikotarpiu, kuris neabejotinai gali bÅ«ti siejamas su vykusia Å¡vente. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tiek S. D., tiek liudytojas K. A. nuo pat pirmos apklausos, kuri įvyko juos sulaikius, įtariant, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, tvirtino kad kuro užpylimÄ suprato tik kaip paramÄ Å¡ventei.

Nors iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, jog įstatymų leidėjas nepateikia paramos sampratos baudžiamosios teisės prasme, tačiau bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad šios apklausos įvyko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, t. y. beveik 5 mėnesiams po kuro užpylimo, jos asmenims buvo netikėtos, kaip ir pats sulaikymo faktas. Tiek S. D., tiek K. A. savo parodymus davė būdami sulaikyti, kas rodo, jog šie asmenys neturėjo jokių galimybių suderinti pozicijų ir analogiškai duoti parodymus apie šventę ir visas aplinkybes, susijusias su kuro užpylimu.

Tai teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo S. D. ir K. A. parodymus apie šventę atmesti ir jais nesiremti, be to, tokios aplinkybės neįrodo S. D. suinteresuotumo veikti K. A. ar (duomenys neskelbtini) naudai.

33. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimÄ (ar neatlikimÄ ) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas.

Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2009, 2K-291-303/2015). BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyÅ¡io gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-489/2016). Reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyÅ¡io praÅ¡oma tiesiogiai ar netiesiogiai grasinant ar duodant suprasti, kad jei nebus duotas kyÅ¡is, praÅ¡omas veiksmas ar neveikimas, kuriuo suinteresuota kita pusė, nebus atlikti, arba bus padaryti neteisėti veiksmai, padarant žalÄ teisėtiems asmens interesams, arba neatlikti teisėti veiksmai, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus.

KyÅ¡io taip pat gali bÅ«ti reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus (pvz., esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimÄ , suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , praneÅ¡ti apie nusikalstamÄ veikÄ ). KyÅ¡io reikalavimo formos gali bÅ«ti įvairios, jo gali bÅ«ti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Pažymima, kad kyÅ¡io reikalavimas gali bÅ«ti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iÅ¡ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iÅ¡ kyÅ¡io davėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014, 2K-486-693/2015, 2K-7-414-303/2015).

KyÅ¡is laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visÄ ar bent dalį kyÅ¡io (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2008, 2K-367/2014).

34. Siekiant paneigti apelianto nurodomus argumentus apie neva (duomenys neskelbtini) siekiamÄ galimÄ palankumÄ iÅ¡ S. D., iÅ¡teisintojo gynėjas pažymi, jog, kaip buvo nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini) pareigos yra organizuoti valstybės ir savivaldybės politikos žemės Å«kio ir melioracijos srityje įgyvendinimÄ . Melioracijos sritis apima gaunamų iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto finansinių lėšų administravimÄ ir parengtų techninių projektų įgyvendinimo inicijavimÄ , tai yra skyriaus atsakingiems specialistams pavedama parengti techninę dokumentacijÄ , rangos sutarčių projektus ir juos pateikti Viešųjų pirkimų skyriui.

Pagal parengtÄ dokumentacijÄ minėtas skyrius organizuoja vieÅ¡uosius pirkimus. Rengiant pirkimus dokumentacijÄ ir vykdomose pirkimų procedÅ«rose S. D. nedalyvauja. Ä®vykdžius vieÅ¡uosius pirkimus ir nustačius laimėtojÄ S. D. tik gauna informacijÄ apie laimėjusį subjektÄ ir darbų vertę. Tarpinius atliktų darbų aktus pasiraÅ¡o rangovas ir paskirtas techninis prižiÅ«rėtojas. Priduodant objektÄ naudojimui (kai visi darbai yra atlikti) yra sudaroma komisija. Jos darbe dalyvauja rangovas, projektuotojas, techninis prižiÅ«rėtojas ir skyriaus atstovas.

Baigus darbus yra užpildomas pridavimo aktas, be projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo parašo objektas negali būti priduotas. Taigi S. D. visiškai negali ir negalėjo turėti įtakos tiek rengiant ir perkant darbus, tiek juos ir priduodant. Tai, jog S. D. nesiūlė jokio palankumo, nuolaidų, kad K. A. neprašė ir nesiekė jokio palankumo, paslaugų, nuolaidų, pagalbos, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. D., R. B., E. N.. Tiek S. D. duoti paaiškinimai, tiek ir teisme duoti liudytojų parodymai yra tarpusavyje susiję, sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas nuosprendį.

35. IÅ¡teisintojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktikÄ , pripažįstant duotÄ atlygį kyÅ¡iu, svarbiausia yra tai, kad Å¡is atlygis, nebÅ«damas oficialiai reglamentuojama darbinių santykių dalis, bÅ«tų siejamas bÅ«tent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Å iuo atveju, ryÅ¡ys tarp užpilto dyzelinio kuro S. D. ir A. Ž. bei S. D. įgaliojimų vykdymo nebuvo nustatytas.

Dyzelinio kuro užpylimas S. D. ir A. Ž. buvo vertinamas kaip parama Å¡ventei. Nenustačius, jog S. D., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo įgaliojimus, bÅ«tų turėjęs objektyvias galimybes teikti palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, įvertinant S. D. tarnybinius įgaliojimus, darbÄ komisijų forma, taip pat tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iÅ¡ komisijos nario, ryÅ¡ius su kitais komisijų nariais ar S. D. daromÄ poveikį kitiems komisijos nariams ar jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams priimant ir pasiraÅ¡ant aktus, įvertinant ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad S. D. bÅ«tų rodęs kokį nors palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. tiek iki vykusio kuro užpylimo, tiek ir po kuro įpylimo, nei kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba, nei kitais bÅ«dais nebuvo gauta jokių duomenų, kad S. D., toliau vykdydamas savo tarnybines funkcijas, bÅ«tų rodęs kokį nors palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustačius S. D. veiksmuose kaltės, iÅ¡teisino S. D., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymių. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir Å iaulių apygardos teismas (2021 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-134-354/2021).

36. Gynėjas pažymi, kad nebuvo siekiama jokio palankumo kontroliuojant vieÅ¡aisiais pirkimais įsigytus darbus (duomenys neskelbtini). Juolab, gynėjo nuomone, reikia ne tik įvertinti tai, kad S. D., kaip valstybės tarnautojas, suprato veiksmus, bet ir nustatyti S. D. kaip asmens realų ketinimÄ , taip pat kito asmens realų ketinimÄ papirkti. Nė viena Å¡alis nesiÅ«lė, nežadėjo, nesitarė duoti ar paimti kyšį, tokių aplinkybių jokie bylos duomenys nepatvirtina. K. A. vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme, kad įpildamas kuro nejautė, kad pastarojo veiksmai abejotini, pastarasis taip pat parodė, kad jokio palankumo nesulaukė ir nesitikėjo sulaukti.

Be to, S. D. už įpiltus degalus grynaisiais pinigais sumokėjo K. A. (kuro kortele suteikta didelė nuolaida), o antrÄ kartÄ S. D., STT pareigÅ«nų nurodymu, pinigus pervedė mokėjimo pavedimu tiesiogiai (duomenys neskelbtini). S. D. veiksmuose nenustatyti visi BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (dalykas, veika, specialusis subjektas, tiesioginė tyčia).

37. STT pareigÅ«nai klausėsi S. D., filmavo, įraÅ¡inėjo visus pokalbius, tačiau jokio korupcinio pobÅ«džio veikų S. D. veiksmuose neįžvelgė bei nenustatė. Taip pat per tokį ilgÄ laiko tarpÄ nenustatė jokio galimai galimo palankumo ateityje. Kas tik dar kartÄ patvirtina S. D. teisme duotus parodymus, kad S. D. nevykdė ir nesiruošė vykdyti jokių nusikalstamų veikų, o savo pareigas atliko tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Taip pat jokių duomenų apie S. D. pažadÄ ar ketinimÄ padėti spręsti kokius nors klausimus UAB (duomenys neskelbtini) ar galimÄ palankumÄ vykdant įgaliojimus, nėra. Taigi, nesant jokių tiesioginių ir netiesioginių S. D. kaltės dėl galimo kyÅ¡ininkavimo įrodymų, apeliacinis skundas, kuris yra grindžiamas vien tik prielaidomis, samprotavimais, iÅ¡vedžiojimais, bet ne įrodymais, turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

38. IÅ¡teisintojo S. D. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos beveik 9 mėnesius (fiksuojami privatÅ«s pokalbiai, daromi garso bei vaizdo įraÅ¡ai). Taigi, asmuo nuolatos buvo sekamas. Ä®vertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės ir intensyvumo, atsižvelgiant į S. D. bei kitų asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir laipsnį, buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog S. D. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgÄ laikÄ ir pernelyg intensyvia apimtimi.

Nors buvo ir įtariama S. D. veiksmus esant sisteminiais, vienintelė veika, dėl kurios buvo pateiktas kaltinimas S. D., buvo padaryta 2019 m. rugsėjo 6 ir 18 d., taigi kriminalinės žvalgybos priemonės S. D. atžvilgiu jau buvo taikomos beveik penkis mėnesius ir tik po Å¡io laiko buvo gauta duomenų apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atkreipiamas teismo dėmesys, jog S. D. atžvilgiu tęsiant kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimÄ net ir po 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. sausio 10 d., tariamai neteisėti veiksmai nebuvo užfiksuoti.

Šios aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išsiaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ asmens veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Ir tai buvo daroma tendencingai ir nepateisinamai. Tokia situacija teisinėje valstybėje negali būti toleruojama. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po A. Ž. ir S. D. įvykdyto kuro užpylimo.

S. D. buvo kaltinamas dėl galimai priimto sÄ lyginai nedidelės vertės (186,19 Eur) kyÅ¡io, taigi beveik 9 mėnesius trukusios kriminalinės žvalgybos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos.

39. Vertinant nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir objektyviÄ iÅ¡vadÄ , jog S. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, kas galėtų bÅ«ti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir vertinimas 40. Apeliacinis skundas tenkinamas.

41. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to buvo praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju prokuroras prašė pripažinti S. D. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę, todėl teisėjų kolegija patikrino skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo ir įstatymo taikymo aspektais.

42. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) priimto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrinęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nustatė, kad teismas, iÅ¡teisindamas S. D. konstatavo, kad kaltinamojo S. D. veiksmai įsipilant dyzelinio kuro jam ir A. Ž. (duomenys neskelbtini) sÄ skaita, yra ne kyÅ¡is, o parama Å¡ventei. Be to, byloje teismas nenustatė, jog S. D., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), pagal savo tarnybinius įgaliojimus ir darbÄ komisijų forma, turėjo objektyvias galimybes teikti palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iÅ¡ komisijos nario, ryÅ¡ius su kitais komisijų nariais ar jiems daromÄ poveikį, ar poveikį jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams priimant ir pasiraÅ¡ant aktus, bei nėra jokių duomenų, kad S. D. bÅ«tų rodęs kokį nors palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

RyÅ¡ys tarp užpilto dyzelinio kuro S. D. ir A. Ž. bei S. D. įgaliojimų vykdymo, nenustatytas. IÅ¡teisinamajame nuosprendyje taip pat buvo pažymėta, kad nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, bÅ«tina vadovautis bendru proporcingumo principu, taip pat, atsižvelgiant į bendrÄ Ä¯vykio kontekstÄ , įvertinti veikÄ pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) kriterijus. Å iuo atveju teismas nurodė, kad iÅ¡teisintasis, priimdamas dyzelinį kurÄ iÅ¡ K.

A., galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, tačiau tai nereiškia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės. Darant šias išvadas pasiremta kasacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 bei Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2021.

43. Taigi teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį trimis aspektais. Pirmuoju aspektu nurodė, kad nusikalstamos veikos dalykas – dyzelinis kuras yra ne kyÅ¡is, o parama Å¡ventei. Kitu aspektu nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog S. D. bÅ«tų kokiu nors bÅ«du rodęs palankumÄ ar turėjo galimybę tokiÄ galimybę (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ir trečiuoju aspektu, kad S. D. padaryta veika vis tik turi pavojingumo požymių, tačiau nesiekia tokio pavojingumo, už kurį turėtų bÅ«ti taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės (ultima ratio).

44. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir prokuroro skundo argumentus, nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis nei dėl nusikaltimo dalyko, nei dėl galimo palankumo S. D. vertinimo, nei Å¡iuo nagrinėjamu atveju dėl principo „ultima ratio“ taikymo.

45. IÅ¡ priimto nuosprendžio turinio matyti, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais, tačiau, neteisingai aiÅ¡kindamas BK 225 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnio 2 punktas). V. Dėl nusikalstamos veikos dalyko 46. Teismas laikė svarbiu pažymėti, jog valstybė deda pastangas, kad valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys nesudarytų galimybės Å¡vaistyti ar atiduoti visuomenės gėrius už privačiÄ naudÄ , priimant sprendimus, kurie naudingi sau arba privatiems asmenins, su kuriais sudaromi mainai, darant žalÄ kitiems.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinoje pažymima, kad ,,privalu stengtis užtikrinti, jog kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi“, tačiau ,,nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

47. NežiÅ«rint į pirmiau paminėtas nuostatas, teismas kuro užpylimo faktÄ S. D. ir K. Ž. pripažino parama, nors jokių paramÄ pagrindžiančių duomenų byloje nėra. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismas nepagrįstai pernelyg sureikÅ¡mino S. D. pateiktus paaiÅ¡kinimus apie tai, kaip jis pats suprato kuro užpylimo jam ir A. Ž. faktÄ ir nepagrįstai Å¡iuos paaiÅ¡kinimus įvertino S. D. naudai. Taip teismas ignoravo skundžiamame nuosprendyje pacituotÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytÄ nuostatÄ , kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, iÅ¡skirtinių lengvatų ir nuolaidų iÅ¡ asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtakÄ , kai jis eina pareigas.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad K. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2020 m. vasario 12 d. papildomos apklausos metu parodė, kad pagal S. D. praÅ¡ymÄ , apmokėjus jam už kurÄ , S. D. galbÅ«t kokiuose nors darbiniuose santykiuose palankiau atsižvelgs (duomenys neskelbtini) naudai (t. 5, b. l. 133). Kaip matyti, K. A. kuro užpylimo faktÄ ikiteisminio tyrimo metu vertino prieÅ¡ingai nei S. D., tačiau bylos duomenų kontekste Å¡ių K. A. paaiÅ¡kinimų teismas tinkamai neįvertino.

Matyti, kad K. A. vėlesni parodymai palaipsniui kito S. D. naudai, nes iÅ¡ S. D. pateikto K. A. praÅ¡ymo paremti finansiÅ¡kai dėl patirtų iÅ¡laidų Å¡ventei, vėliau praÅ¡ymas pakito į kitokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ , t. y. paremti Å¡ventę, neigiant galimo palankumo ateityje faktorių. Be to, K. A. parodymuose buvo nurodytos naujos aplinkybės dėl kuro su nuolaida užpylimo. BÅ«tent Å¡iuos parodymus teismas priėmė, laikė nuosekliais, patikimais ir vertino, priimdamas nuosprendį.

48. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokias konkrečiai iÅ¡laidas organizuojant byloje aptariamÄ Å¡ventę patyrė S. D. ir A. Ž., todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl minėti asmenys turėjo patirti asmenines iÅ¡laidas, kuomet Å¡ventę organizavo savivaldybės administracija ir kodėl jas turėjo kompensuoti ne savivaldybė, o bÅ«tent juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), kuri kaip dalyvė, rėmėja, ar kitaip nebuvo susijusi su organizuojama žemdirbių Å¡vente.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl S. D. ir A. Ž. Å¡ventei organizuoti naudojosi asmeniniu, o ne savivaldybei priklausančiu transportu, kai liudytojas R. B. patvirtino, kad žemdirbių Å¡ventės organizavimÄ suprato, kaip darbinės veiklos dalį, nes buvo priimtas įsakymas dėl darbo Å¡venčių dienomis, todėl dėl Å¡ventės vykdavo valdiÅ¡ku transportu. Be to, K. A. (duomenys neskelbtini) užėmė statybos darbų vadovo pareigas, nebuvo Å¡ios įmonės akcininkas, todėl neturėjo įgaliojimų spręsti dėl paramos skyrimo iÅ¡ įmonės lėšų.

Neabejotina, kad apie tai, kokias pareigas (duomenys neskelbtini) užima K. A., žinojo ir iÅ¡teisintasis S. D., todėl jis aiÅ¡kiai suvokė, kad pats K. A. neturi teisės spręsti dėl paramos, tuo labiau jÄ pats skirti. Taigi Å¡ie duomenys iÅ¡ esmės patvirtina pirminius S. D. paaiÅ¡kinimus, duotus 2020 m. vasario 4 d. (t. 6, b. l. 46), kad norėdamas susigrÄ Å¾inti bent dalį Å¡ventei iÅ¡leistų pinigų, esant blogai finansinei situacijai ir dėl anÅ«kės gimimo, žinodamas, kad K. A. veža kurÄ objektuose esančiai technikai, paprašė jo užpilti kuro.

Å ios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė pirmos instancijos teismas, kad K. A. užpylė kurÄ S. D. ir A. Ž. ne kaip paramÄ Å¡ventei, o kyÅ¡io forma.

49. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymas apibrėžia, kas yra parama: paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. O šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad paramos gavėjo prisiimami įsipareigojimai paramos teikėjui turi būti nurodyti sutartyje, kuria įforminamas paramos teikimas.

Pagal Å¡io įstatymo 11 straipsnį,  juridiniai asmenys, kurie turi teisę gauti paramÄ , privalo atskirai tvarkyti pagal šį įstatymÄ gaunamos paramos apskaitÄ (joje nurodyti gautos paramos teikėjus, jeigu parama nebuvo gauta anonimiÅ¡kai, taip pat paramos vertę ir kaip Å¡i parama buvo panaudota, tai yra įvardyti konkrečius gavėjus, jeigu lėšos ar turtas, gauti kaip parama, perduoti kitam asmeniui) ir jų pačių teikiamos paramos apskaitÄ (joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalykÄ ir jo vertę bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesio ir metinę ataskaitas apie gautÄ paramÄ ir jos panaudojimÄ .

50. Vertinant Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymo nuostatas, S. D., nei kaip valstybės tarnautojas, nei Å¡iuo atveju kaip fizinis asmuo, negalėjo gauti jokios paramos. Tuo labiau, (duomenys neskelbtini) nerėmė savivaldybės administracijos organizuojamos Å¡ventės, nes tai apskritai buvo draudžiama, kÄ iÅ¡ esmės apklausos metu patvirtino Å¡ios įmonės direktorius E. N..

51. S. D. ir K. A. pirmos instancijos teisme pateikta versija apie tai, kad paramÄ sudarė neaiÅ¡kaus dydžio, galbÅ«t iki 10 Eur, įmonės (duomenys neskelbtini) gauta nuolaida už įsipiltÄ kurÄ , apskritai yra nelogiÅ¡ka, rodanti siekį suÅ¡velninti S. D. padėtį ar iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, Å¡i teisme iÅ¡kelta versija leidžia tiek S. D., tiek K. A. parodymus vertinti kaip nenuoseklius. S. D., pradžioje teigęs, kad prašė paramos, vėliau nurodė, kad pinigus už gautÄ kurÄ grÄ Å¾ino K.

A., kuris, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų, gautų pinigų įmonei neperdavė. Taigi Å¡ie duomenys rodo tik siekį iÅ¡vengti atsakomybės. VI. Dėl vieno iÅ¡ S. D. inkriminuojamo nusikaltimo sudėties elemento – siekiamo palankumo nustatymo 52. Teismas nuosprendyje pateikė iÅ¡samiÄ analizę dėl galimybės S. D., einant (duomenys neskelbtini) pareigas ir vykdant savo įgaliojimus, teikti palankumÄ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei padarė iÅ¡vadas, kad S. D. teikti (duomenys neskelbtini) atžvilgiu palankumÄ , įvertinant dar ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iÅ¡ komisijos nario, ryÅ¡ius su kitais komisijų nariais, ar S. D. daromÄ poveikį kitiems komisijos nariams priimant ir pasiraÅ¡ant aktus, galimybės neturėjo (nuosprendžio 37–39 lapai).

Iš nuosprendžio turinio ir motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (cituojama nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

53. Tačiau, kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo prokuroras, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 buvo priimta dėl veikos, padarytos 2017 m. balandžio mėnesį. S. D. veika buvo padaryta 2019 metų rugsėjo mėnesį, po to, kai 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391 BK 225 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta nauja nuostata, kuri nustatė valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atsakomybę už pažadÄ ar susitarimÄ priimti kyšį arba reikalavimÄ ar provokavimÄ duoti kyšį, arba kyÅ¡io priėmimÄ tiek už konkretų veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, tiek ir už iÅ¡imtinę padėtį ar palankumÄ . 54.

IÅ¡ tiesų, byloje nėra nustatyta, kad S. D., praÅ¡ydamas užpilti kurÄ ir jį įsipildamas į sau ir A. Ž. priklausančius asmeninius automobilius, už tai bÅ«tų žadėjęs kokiu nors bÅ«du bÅ«ti palankus (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kuro gavimas nebuvo susijęs su S. D., dirbančio (duomenys neskelbtini), pareigomis. Å ioje dalyje bÅ«tina paminėti pirminius S. D. paaiÅ¡kinimus, kurių metu jis teigė, kad „galėjo bÅ«ti, kad užsipylęs kuro pasakiau, kad ačiÅ«, lieku skolingas“ (t. 6, b. l. 46).

Tai taip pat savaime nereiÅ¡kia, kad S. D. pažadėjo bÅ«ti palankus ir atsilyginti, tačiau visiÅ¡kai patvirtina kyÅ¡ininkavimo teisinę koncepcijÄ , nekeliančiÄ reikalavimo, kad kyÅ¡io gavėjas aiÅ¡kiai nurodytų kyÅ¡io davėjui priežastį, dėl kurios Å¡is turėtų duoti kyšį. Apie tai, už kÄ duodamas ir imamas kyÅ¡is, gali bÅ«ti sprendžiama iÅ¡ viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-788/2022). 55. Byloje nustatyta, kad S. D. pagal 2019 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) apraÅ¡ymo 2 p. organizuoja Žemės Å«kio skyriaus darbÄ ir kontroliuoja užduočių vykdymÄ ; 5.4 p. – vadovauja komisijų darbui sprendžiant su žemės Å«kio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, 5.9 p. – organizuoja melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiÅ«ros, projekto vykdymo priežiÅ«ros darbus, organizuoja statinio pripažinimÄ tinkamu naudoti, 5.20 p. –inicijuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimÄ pagal Žemės Å«kio skyriaus kompetencijÄ , 5.22 p. – kontroliuoja sutarčių ir susitarimų, kuriuos įgyvendina Žemės Å«kio skyrius, vykdymÄ .

Ir, nors teismas akcentavo faktÄ , kad apžiÅ«rėjus 24 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus darbuotojų nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., vykdytų tiekėjų apklausų pažymas, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), dalyvavusi Å¡iose apklausose ir teikusi pasiÅ«lymus, laimėjo tik du pirkimus (4 t., b. l. 8–199; 5 t., b. l. 1 –20), kiti, teismo iÅ¡tirti duomenys, kurių teisėjų kolegija nebekartoja (nuosprendžio 22–31 lapai) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijÄ , kurioje, kaip minėta, iÅ¡teisintasis S. D. užėmė (duomenys neskelbtini), vis tik siejo ne vienkartiniai teisiniai ir finansiniai santykiai.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad K. A. turėjo S. D. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , susiraÅ¡inėjo elektroniniais laiÅ¡kais, siunčiant įvairias pažymas, pakeitimo aktus, praÅ¡ymus dėl pratęsimo (t. 1, b. l. 130–141). Taip pat matyti, kad S. D. buvo atsakingas už Rangos sutarčių vykdymÄ dėl (duomenys neskelbtini) atliekamų remonto-rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėse vietovėse, dalyvavo darbų priėmimo komisijose suraÅ¡ant darbų priėmimo aktus, melioracijos darbų pakeitimo aktus. (duomenys neskelbtini) buvo pasiraÅ¡iusi ne vienÄ rangos sutartį dėl melioracijos statinių remonto darbų su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (2 t., b. l. 1–102, 177–202).

Be to, S. D. pavaldūs Žemės ūkio skyriaus specialistai, tarpe jų ir A. D., dalyvavo ne vienoje komisijoje priimant ir surašant darbų, atliktų (duomenys neskelbtini), aktus (3 t., b. l. 1–46, 78–166). Ši liudytoja taip pat parodė, kad ji, rengiant užduotis viešiems pirkimams, pasitardavo su skyriaus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pateiktus aktus peržiūrėdavo ir sutikrindavo su (duomenys neskelbtini) S. D..

56. Ä®vertinus aptartus duomenis neabejotina, kad K. A. buvo suinteresuotas S. D., kaip melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiÅ«ros, projekto vykdymo priežiÅ«ros darbų organizatoriaus ir kt., palankumu. Paprastai, kai tokie asmenys reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, net ir nenurodydami konkrečios priežasties, palankumu suinteresuotas asmuo turi pagrindÄ manyti, kad atsisakęs duoti kyšį, jis gali susidurti su įvairiais trukdžiais, pertekliniais reikalavimais, praras galimybę ateityje laimėti projektÄ ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-788/2022). BÅ«tent tokie K.

A. pirminiai parodymai ir buvo – jis palaikė dalykiÅ¡kus, darbinius ir draugiÅ¡kus santykius atlikdamas savo, kaip statybos vadovo, funkcijas ir jam buvo svarbu tokius pat santykius palaikyti ir ateityje. Jis – K. A., tikėjosi, kad S. D. galbÅ«t kokiuose nors darbiniuose santykiuose palankiau atsižvelgs (duomenys neskelbtini) naudai derinant techninę dokumentacijÄ , bendraujant kitais darbiniais klausimais (t. 5, b. l. 133). Savo ruožtu, S. D., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), turėdamas įgaliojimus organizuoti Žemės Å«kio skyriaus darbÄ ir kontroliuoti užduočių vykdymÄ , vadovauti komisijų darbui sprendžiant su žemės Å«kio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, organizuoti melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiÅ«ros, projekto vykdymo priežiÅ«ros darbus ir kt., turėjo realiÄ galimybę daryti įtakÄ Â savo kompetencijos ribose vykstantiems procesams. Todėl, reikalaudamas kyÅ¡io, neabejotinai suprato, kad (duomenys neskelbtini) turėtų bÅ«ti suinteresuota palaikyti gerus santykius dabar ir ateityje, todėl gali sutikti duoti kyšį.

Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiÅ¡kai atitinka kyÅ¡io reikalavimo už palankumÄ požymius, patenka į S. D. darbinių santykių ir suteiktų įgaliojimų vykdymo sferÄ . VII. Dėl baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės „ultima ratio“ taikymo 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažindama teisiÅ¡kai nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad S. D. ir A. Ž. užpiltas dyzelinis kuras yra ne parama Å¡ventei, o kyÅ¡is siekiant palankumo, kartu įvertino ir teismo argumentus dėl baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės „ultima ratio“ taikymo.

58. S. D. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teisėjų kolegija taip pat padarė iÅ¡vadas, kad S. D. padarytas kyÅ¡ininkavimas nebuvo susijęs su parama Å¡ventei, nebuvo ir atsitiktinio pobÅ«džio, nes 2019 m. gruodžio 12 d. S. D. darbo kabinete buvo užfiksuotas S. D. ir K. A. darbinis susitikimas, kurio pabaigoje K. A. paklausė, ar S. D. nereikia į degalinę. Užfiksuota aplinkybė tik patvirtina S. D. inkriminuoto kyÅ¡ininkavimo tikslÄ ir įrodo, kad kaltinime nurodytas įvykis nebuvo atsitiktinis, nes vien tik iÅ¡ trumpos frazės S. D. suprato, kas jam yra siÅ«loma.

Tokie iÅ¡teisintojo veiksmai yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalÄ asmens, visuomenės, valstybės interesams. Taigi S. D. veiksmų pavojingumas nekelia abejonių, todėl darytina iÅ¡vada, kad jie, vertinant pagal proporcingumo ir „ultima ratio“ (paskutinė priemonė) principus, pasižymi savanaudiÅ¡kumu ir priskirtini baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų kategorijai. VIII. Dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės 59. Teismas S. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtį ir trukmę įvertino kaip neproporcingÄ jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, kas galėtų bÅ«ti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

60. Tačiau teismo panaudota formuluotė „galėtų bÅ«ti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas“, neatitinka teisingam ir pagrįstam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Vertinant Å¡iÄ formuluotę ir iÅ¡dėstytas aplinkybes bei argumentus, vis tik lieka neaiÅ¡ki teismo pozicija ir iÅ¡vados aptariamu klausimu. Teismas vertino iÅ¡dėstytas aplinkybes ir darė iÅ¡vadÄ , kad S. D. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgÄ laikÄ ir pernelyg intensyvia apimtimi. Nustatytos aplinkybės taip pat leido daryti iÅ¡vadÄ , kad beveik devynis mėnesius trukusios kriminalinės žvalgybos priemonės iÅ¡ dalies buvo panaudotos ne tik kaip bÅ«das iÅ¡aiÅ¡kinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip bÅ«das „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.

61. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo pateiktomis iÅ¡vadomis dėl kriminalinės žvalgybos taikymo, kurios, kaip minėta, yra dviprasmiÅ¡kos. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumÄ , svarbu iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp siekio iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-2015).

IÅ¡ BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės iÅ¡plaukia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi bÅ«ti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiÅ¡kai atskleisti ir užkardyti nusikalstamÄ veikÄ , surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ padariusius asmenis, kad bÅ«tų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad operatyviniai veiksmai turi bÅ«ti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi bÅ«ti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimÄ , kad bylÄ galima bÅ«tų perduoti teismui, o kaltininkas bÅ«tų greitai ir teisingai nubaustas.

62. Å iuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso metu S. D. teisės buvo varžomos pagrįstai ir proporcingai tiriamos nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, pavojingumui. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po A. Ž. ir S. D. įvykdyto kuro užpylimo (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d.), teismas darydamas iÅ¡vadas neatsižvelgė į kitÄ , jau paminėtÄ , itin svarbiÄ aplinkybę, patvirtinančiÄ , kad 2019 m. gruodžio 12 d. S. D. darbo kabinete buvo užfiksuotas S. D. ir K. A. darbinis susitikimas, kurio pabaigoje K. A. paklausė, ar S. D. nereikia į degalinę. S. D. atsakė „paskui“. Kaip minėta, po Å¡ios aplinkybės nustatymo, praėjus mėnesiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

63. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad tiek 2019 m. rugsėjo 6 d., tiek 2019 m. rugsėjo 18 d., kuro užpylimo faktai buvo fiksuoti skirtingiems, tame pačiame Žemės Å«kio skyriuje dirbantiems, asmenims. Vadinasi, kriminalinės žvalgybos priemones taikę pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ ir toliau jas taikyti manydami, kad kyÅ¡ininkavimas yra susijęs ne tik su S. D. ir A. Ž.. Nustačius dar vienÄ tyrimui svarbiÄ aplinkybę 2019 m. gruodžio 12 d., ikiteisminis tyrimas nedelsiant nebuvo pradėtas vertinat aplinkybę, kad tuo metu S. D. gavo tik pasiÅ«lymÄ užsipilti kuro, tačiau pats kuro užpylimo faktas, dar mėnesį taikant kriminalines žvalgybos priemones, akivaizdu turint pagrindÄ tikėtis, kad kuro užpylimas bus įvykdytas, taip ir liko neužfiksuotas.

Taigi, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės ir argumentai nesuponuoja esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, susijusio su kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymu. IX. Dėl S. D. veikos kvalifikavimo ir bausmės jam skyrimo 64. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmos instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikinamas padarius iÅ¡vadÄ , jog turi bÅ«ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

65. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas S. D., teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes jis, kaip valstybės tarnautojas, savo ir A. Ž. naudai pareikalavo ir priėmė 186,19 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurÄ už pageidaujamÄ teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus ir palankumÄ .

66. Skirdama bausmę S. D., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra S. D. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Ä®vertinus Å¡iuos S. D. charakterizuojančius duomenis, taip pat nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , gauto kyÅ¡io dydį, daroma iÅ¡vada, kad S. D. skirtina bauda, nežymiai didesnė nei numatyta minimali.

67. Atsižvelgiant į tai, kad S. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė darbinės veiklos srityje, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas minimaliam – 3 metų terminui.

68. IÅ¡ S. D. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto, gauto iÅ¡ nusikalstamos veikos, vertę atitinkanti pinigų suma – 186,19 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. D. iÅ¡teisinimo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį. Pripažinti S. D. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 120 MGL dydžio – 6 000 (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių) Eur baudÄ , nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ .

Ä® bausmę įskaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ 2020 m. vasario 4 d. (1 para), kas prilygsta dviejų MGL (100 Eur) dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalimi, 3 dalies 7 punktu, 682 straipsniu, skirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ 3 (trejiems) metams. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. D. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 186,19 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 19 ct) valstybei (BK 72 straipsnio 5 dalis).

KitÄ nuosprendžio dalį palikti galioti. Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė