5adbcec1-e5fe-4553-835e-c6d5244a3710 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-1085-519/2012                                        Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00077-2011-5                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7; 2.4.6.3.1.                                                                                                                                                                                                                                                                         (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 19 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant I.

S., dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, nukentėjusiesiems G. B., J. B.,iÅ¡teisintųjų V. M. ir A. P. gynėjui advokatui ArÅ«nui Koskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės, nukentėjusiosios G. B. ir nukentėjusiojo J. B. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. iÅ¡teisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , ir, kuriuo A.

P. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. M. ir A. P. iÅ¡teisinti pagal LR BK 284 str. 1 d., neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Pagal LR BK 284 str. 1 d. V. M. ir A. P. buvo kaltinami tuo, kad 2011 m. gegužės 19 d., apie 12.30 val., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, vieÅ¡oje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), V.

M. suduodant nukentėjusiajai G. B. pagaliu į nugarÄ , tampant už sprando, o A. P. grasinant nukentėjusiajai G. B. jÄ bei jos vyrÄ J. B. pakasti, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniais skundais nukentėjusysis J. B. ir nukentėjusioji G. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, pripažinti V. M. ir A. P. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti jiems įstatyme numatytas bausmes.

Apeliantai nurodo, kad teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. Teismas įrodymus iÅ¡analizavo Å¡aliÅ¡kai. Nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – LR BPK) 302 - 307 str. reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato (toliau – Senato) 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ nuostatų.

Dėl grubaus LR BPK normos pažeidimo nuosprendis negali bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. IÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ ar nekaltumÄ gali bÅ«ti padarytos po iÅ¡samios, neÅ¡aliÅ¡kos įrodymų analizės (LR BPK 305 str. 1 d. 3 p.).Mano, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tik kaltinamųjų naudai, neatsižvelgdamas į jų parodymus, byloje surinktus įrodymus, kurie paneigia kaltinamųjų teiginius. Kaltinamųjų neigimas dėl kaltės, yra jų gynybinė pozicija. Pažymėjo, kad neįvertinta aplinkybė, jog visi G.

B. nusiskundimai ir negalavimai paaÅ¡trėjo bÅ«tent po 2011-05-19 įvykio, konfliktas pablogino jos sveikatos bÅ«klę.Apeliantas J. B. pabrėžė, kad nors paties įvykio nematė, tačiau 2011 m. gegužės 19 d. jo žmona G. B. grįžo iÅ¡raudusi, susijaudinusi ir sakė, kad V. M. jÄ Äiupo už plaukų, spyrė į dviratį. Jis jai davė vaistų, kad nusiramintų. Taip pat liudytoja V. K. atėjusi pasakė, kad jo žmona grįžo sumuÅ¡ta bei jam liepė eiti slėptis, nes A. P. atvažiuoja jų užmuÅ¡ti.

Dėl tokių A. P. pasakytų grasinimų jo žmona buvo iÅ¡sigandusi, tikėjo, kad atvažiuos ir užmuÅ¡. A. P. buvimÄ kieme patvirtino liudytoja A. Å ., to neneigia ir pats A. P..Apeliantė G. B. nurodė, kad ji viso proceso metu davė nuoseklius ir vienodus parodymus. PaaiÅ¡kino, kad ji užkalbino V. M., papriekaiÅ¡tavo, kad ji neprižiÅ«ri kapų. Ä® jų kiemÄ nebuvo užėjusi, nes buvo su dviračiu. Å ias aplinkybes patvirtino liudytoja A. Å ., kuri, bÅ«dama darže, iÅ¡girdo tarp jos ir V.

M. kilusį barnį. Liudytoja matė, kad kieme vaikÅ¡to A. P., vežimėlyje sėdi S. B., prie vartų, iÅ¡ gatvės pusės stovėjo ji su V. M.. Be to, liudytoja patvirtino jÄ buvus suÅ¡ilus, susijaudinus. Nors liudytoja ne viskÄ matė, tačiau, mano, jog pakanka, liudytojos parodymų patvirtinančių jos teisingumÄ . Pažymėjo, kad jos parodymus patvirtina netiesioginiai įrodymai, tai nukentėjusiojo J. B. parodymai, apie papasakotas įvykio aplinkybes, liudytojos V. K., R. M. ir R. M., kurioms ji papasakojo apie įvykio aplinkybes.

Ji labai buvo iÅ¡sigandusi dėl A. P. pasakytų grasinimų, grįžusi namo, prašė kaimynės V. K., kad ji įspėtų J. B., kad Vilės vaikas atvažiuoja jį nužudyti ir pakasti.Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-03 nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti jai bausmę – 5 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį dirbant 20 val. nemokamų darbų visuomenės labui, A.

P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 5 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį dirbant 20 val. nemokamų darbų visuomenės labui.Nesutinka, kad byloje nėra įrodytas V. M. ir A. P. inkriminuotos LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis – įžūlus elgesys, pasireiÅ¡kęs kaltinime apraÅ¡ytais veiksmais. Nurodo, kad neįvertinti visi byloje esantys įrodymai, nesiremta ir neįvertinta nukentėjusiosios G.

B. parodymais, kad V. M. sudavė jai pagaliu 2-3 smÅ«gius į pečius ir sprando sritį, suėmė jai už sprando, prilenkė prie žemės ir nutempė į krÅ«mus, o iÅ¡bėgęs iÅ¡ kiemo A. P. spyrė į dviratį ir grasino jÄ bei jos vyrÄ pakasti, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, jų teisingumu nėra pagrindo abejoti. Liudytoja A. Å . nematė muÅ¡tynių, tačiau girdėjo, kad G. B. ir V. M. barėsi, jos stovėjo prie vartų iÅ¡ lauko pusės, matė, kad G.

B. buvo suÅ¡ilusi ir susijaudinusi. Mano, kad pirmos instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad G. B. galėjo bÅ«ti suÅ¡ilusi ir susijaudinusi nuo barnio. Mano, kad liudytojos A. Å . matyta G. B. bÅ«sena patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad prieÅ¡ jÄ buvo naudotas fizinis smurtas. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad grįžusi žmona buvo iÅ¡raudusi, pasakė, kad jÄ užpuolė Vilė. Taip pat, nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytoja V. K., kuri parodė, kad tÄ dienÄ ravėdama darželį pamatė pareinančiÄ nukentėjusiÄ jÄ , ji stÅ«mėsi dviratį, buvo visa iÅ¡raudusi, Å¡aukė, o paskui sužinojo, kad jÄ puolė Vilė, griebė už galvos, A.

P. suspardė dviratį. Liudytoja R. M. nurodė, kad po įvykio mamos G. B. sveikata suprastėjo. Mano, kad visų šių įrodymų, kad ir netiesioginių, visuma patvirtina nukentėjusiosios G. B. parodymus. Nurodo, kad neteisinga išvada, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų iki 2011-05-19 įvykio tvyrojo įtampa, tai paneigė nukentėjusioji ir liudytoja A. Š.. Apeliaciniame skunde išteisintųjų parodymai laikomi gynybine pozicija, jie nenuoseklūs. A. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pribėgo prie vartų, mama stovėjo šalia ir, paėmęs G.

B. abiem rankom, patraukė jÄ nuo vartų ir pasakė, kad važiuotų į namus ir ji iÅ¡važiavo. To paties posėdžio metu (2012-05-22), atsakydamas į gynėjo klausimus, A. P. nurodė kitas aplinkybes, kad, kai išėjo į kiemÄ , G. B. atsitraukė, bet ji į kiemÄ buvo įėjusi, matė, kad G. B. kieme draskėsi, Å¡aukė, puolė kaip ir ant mamos ir nemoka nupasakoti jos bÅ«senos kaip ji elgėsi. Tai paneigia nukentėjusiosios ir liudytojos A. Å . parodymai, kad G. B. ir V. M. buvo už vartų, ne kiemo pusėje.

Be to, kieme buvo du dideli Å¡unys ir vienas mažas. Daro iÅ¡vadÄ , kad V. M. ir A. P. parodymai yra nepatikimi, jais remtis negalima.Mano, kad įrodyta, jog V. M. ir A. P., vieÅ¡oje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais – V. M. suduodant nukentėjusiajai G. B. pagaliu į nugarÄ , tampant už sprando, grasinimais – A. P. grasinant nukentėjusiajai G. B. – jÄ bei jos vyrÄ J. B. pakasti, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes į konfliktÄ sureagavo paÅ¡alinis asmuo – kaimynė A.

Å ., ir padarė V. M. ir A. P. inkriminuotas LR BK 284 str. 1 d. Skiriant bausmę, praÅ¡o atsižvelgti, kad V. M. ir A. P. neteisti, nedirbantys, taip pat, kad LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laivės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl V. M. ir A. P. skirtina bausmė – vieÅ¡ieji darbai.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė palaikė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, prašė jį pilnai tenkinti.

Mano, kad yra visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos inkriminuojami požymiai, kaltinamųjų veika atitiko jiems inkriminuojamÄ veikÄ . Ji visiÅ¡kai įrodyta, iÅ¡teisintųjų elgesys vieÅ¡oje vietoje buvo įžūlus, pasireiÅ¡kė įžūliu elgesiu, panaudojant smurtÄ ir grasinimus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji G. B. palaikė savo, nukentėjusiojo ir prokurorės apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais. Nurodė, kad iki Å¡iol gydosi.

Po įvykio visi kaimynai subėgo, jÄ gelbėjo, jautėsi labai blogai, buvo prieÅ¡infarktinės bÅ«senos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad G. B. sirgo, visÄ laikÄ pas gydytojus vežė. Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡teisintųjų V. M. ir A. P. gynėjas advokatas A. Koskus nurodė, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti nėra pagrindo. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes.

Po konflikto nukentėjusieji bandė pavaizduoti, kad kažkas juos norėjo užmuÅ¡ti. Nukentėjusioji teigė, kad kvietėsi greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau tai paneigta. Po konflikto G. B. skambino V. M., kas rodo, kad įvyko barnis. Nukentėjusiosios parodymai nenuoseklÅ«s. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ir nukentėjusiųjų G. B. ir J. B. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinių skundų ribose (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai, nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius argumentus, pagrindžiančius iÅ¡teisinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas, pagrįstai V.

M. ir A. P. iÅ¡teisino pagal LR BK 284 str. 1 d., tačiau netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl neiÅ¡samaus, Å¡aliÅ¡ko, nepagrįsto įrodymų vertinimo.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J.

B., liudytojos V. K., R. M. ir R. M. įvykio vietoje nebuvo, nieko nematė ir negirdėjo, jų parodymai laikytini netiesioginiais. Minimų asmenų parodymai grįsti nukentėjusiosios G. B. įvykio aplinkybių perpasakojimu, paremtu jos vienpusiÅ¡ku supratimu, vertinimu, perteikti subjektyvia nuomone. Po įvykio nukentėjusiÄ jÄ matė nukentėjusysis J. B. ir liudytoja V. K.. Liudytojos R. M. ir R. M. duomenis apie nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę nurodė jau praėjus kuriam laikui po įvykio. Patį įvykį, ginÄÄ tarp V.

M. ir G. B., dalinai matė ir girdėjo A. Š., S. B.. Liudytojos A. Š., išteisintųjų V. M. ir A. P. parodymai priešingai nei teigiama (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini) prokuratūros apeliaciniame skunde, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuoseklūs, jais abejoti nėra jokio pagrindo.Tuo tarpu nukentėjusiosios G. B. parodymai viso proceso metu kintantys - vienuose parodymuose nukentėjusioji nurodo, kad ji buvo sumušta ir konfliktas tarp išteisintųjų įvyko jai grįžtant dviračiu iš (duomenys neskelbtini) kapinių (1 t. 3, 69-70, 84-85, 176 b. l.), kituose parodymuose nurodo, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) kapines (1 t. 38-39, 47-49 b. l.).

Vienais atvejais nurodo, kad jai atvažiavus V. M. kalbėjo su moterimi (1 t. 38-39, 47-49), kitais atvejais visai nemini jokio asmens (1 t. 3, 175-181). Skirtingai aiÅ¡kina galimo smÅ«gių jai sudavimo faktÄ , t. y. V. M. atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Pirminiame 2011-05-19 pareiÅ¡kime nurodyta, kad joms abiems kalbant pradėjo jÄ â€žkolioti ir mušė“ (1 t., 3 b. l.). 2011-06-01 apklausos metu nurodė, kad kalbant „pradėjo ant manęs Å¡aukti. Dar ji su rankoje laikytu pagaliuku sudavė man per nugarÄ ir su rankomis paėmusi už plaukų pastÅ«mė mane link krÅ«mų“ (1 t., 38-39 b. l.). 2011-06-28 papildomos apklausos metu nurodė, kad joms kalbant „V.

M. su pagaliuku sudavė man į sprandÄ , po to griebusi man už plaukų nusitempė mane į kitÄ Ä¯važiavimo pusę, bei tampė mane“ (1 t., 41-42 b. l.). 2011-10-06 apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad „sukau dviratį važiuoti į deÅ¡inę pusę ir pajutau, kad ji man pagaliu sudavė į nugarÄ <...>. Po to man griebė už sprando ir su visu dviračiu nuvilko į kitÄ pusę.<...> tik pajutau smÅ«gį, labai iÅ¡sigandau, man sudavė kelis kartus pečių srityje“ (1 t., 47-49 b. l.). 2011-08-18 akistatos su V.

M. metu nurodė, kad „Vilija pradėjo Å¡aukti, trenkė man su pagaliu per nugarÄ . SmÅ«gis buvo nestiprus, tik nusigandau ir nugriuvau <...> . Man nugriuvus ant žemės, griebė man už plaukų. <...> Po to mane paėmė už kaklo. Ar smaugė, neatsimenu. AÅ¡ atsistojau“ (1 t., 69-70 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu 2012-04-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „sukau dviratį važiuoti į deÅ¡inę pusę ir pajutau smÅ«gius per pečius. Paskui ji čiupo man už sprando, surietė mane ir nuvilko mane į krÅ«mus. <...> SmÅ«gius pajutau į sprando sritį, skausmÄ jutau, bet nebuvo labai skaudžiai, tik labai iÅ¡sigandau.

Ji su pagaliu man sudavė gal kokius 2-3 kartus. Visi smÅ«giai buvo suduoti į sprando sritį. Po to ji mane sugriebė už kaklo, mane sulenkė ir nutempė į krÅ«mus.“ Ä® prokurorės klausimÄ atsakė, kad „man buvo suduota su pagaliu į pečius, sprando sritį ir buvo paimta už sprando.“ Ä® advokato A. Koskaus klausimÄ atsakė, kad „mane tampė už galvos ir sprando“. Ä® teisėjos klausimÄ atsakė „kai ji mane sulenkė, ji man buvo paėmusi už sprando (1 t., 175-181 b. l.) Nukentėjusioji taip pat kiekvienu atveju skirtingai aiÅ¡kina aplinkybes dėl pagalio, kuriuo galimai jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Vienu atveju nurodė, kad jai sudavė su pagaliu, bet jo ji nematė V. M. rankose ir aplink nebuvo jokio pagalio, tvirtinti, kad su pagaliu jai suduota negali, bet pagalį matė liudytoja A. Š. ir ji jai tai pasakė, tačiau kitu atveju aiškina, kad gal ir ne su pagaliu sudavė, ji tiksliai nežino. Įrankis - pagalys, kuriuo galimai buvo padaryti sužalojimai bei sukeltas fizinis skausmas G. B., pagal bylos duomenis nerastas ir nepažiūrėtas. Pastebėtina, jog jo niekas nematė nei pati nukentėjusioji, nei liudytoja A.

Å ., tai patvirtina ir iÅ¡teisintieji. V. M., kaip teigia nukentėjusioji ir liudytoja A. Å ., buvo už vartelių, todėl akivaizdu, kad pagalys V. M. rankose, jeigu jis bÅ«tų buvęs, bÅ«tų matomas ar rastas numestas ant žemės. Taigi, iÅ¡ nukentėjusiosios aukščiau nurodytų parodymų yra visiÅ¡kai neaiÅ¡kÅ«s V. M. veiksmai jos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka, kad tarp V. M. ir G. B. kilo barnis, tačiau įrodymų objektyviai pagrindžiančių faktÄ , kad Å¡io konflikto metu nukentėjusiajai bÅ«tų buvę suduoti smÅ«giai, baudžiamojoje byloje nėra.

To netvirtina liudytoja A. Š., nukentėjusysis J. B. ir liudytoja V. K., nurodę nematę G. B. sužalotos, nes ji buvo tik sušilusi, visa raudona. Nukentėjusiajai atlikta medicininė apžiūra, sužalojimai nenustatyti (1 t., 11, 20 b. l.). Pagrįstų abejonių dėl galimai padarytų sužalojimų nukentėjusiajai kelia G. B., V. K. elgesys nukentėjusiajai grįžus į namus, t. y. jų skambinimas V. M., o ne kvietimas greitosios pagalbos ar policijos. Taip pat nukentėjusiosios prieštaringai nurodomi A.

P. jos atžvilgiu atlikti veiksmai: A. P. atbėgo, nieko nesakęs spyrė į dviratį, kurį ji laikė rankose, dviratis nuvirto, po to jis norėjo jai suduoti ranka į galvÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ , bet jam neleido V. M., jis Å¡aukė, kad jÄ ir jos vyrÄ užkas, ji klausė kodėl, kai jam yra daug padėjusi (1 t., 38-39 b. l.); Airidas atsidarė vartelius, iÅ¡bėgo į kiemÄ ir spyrė į dviratį, taip pat turbÅ«t norėjo jai suduoti, bet jam neleido Vilija, jis Å¡aukė, kad ji ir jos vyras bus užkasti, kai atėjo kaimynė, Airidas nubėgo į kiemÄ (1 t., 47-49 b. l.);

Airidas atbėgo, spyrė į gulinčio dviračio stipinus, buvo užsimojęs jai į galvÄ , pilvÄ ir krÅ«tinę, tačiau nesudavė, Å¡aukė, kad ji bus užkasta kartu su Jonu (1 t., 86-85 b. l.); kai atėjo Airidas, jis pasakė apie Algį, spyrė į dviratį, pasakė, kad ji bus užkasta tuoj pat, Vilė neleido, tada jis jai pasakė, kad jie abu bus užkasti; A. P. pamatęs A. Å . greitai įbėgo į kiemÄ . Atsakydama į advokato klausimÄ nurodė, kad kai A. P. pribėgo, dviratis buvo nuvirtęs, spyrė tris kartus į dviratį (1 t. 175-181 b. l.).

Aplinkybę dėl dviračio spardymo ir galimo sugadinimo neigia iÅ¡teisintieji, to netvirtina liudytojos A. Å . bei S. B.. Å iÄ aplinkybę tvirtina tik liudytoja V. K., nurodžiusi, kad G. B. dviračio priekinio rato stipinai buvo iÅ¡spardyti. Baudžiamojoje byloje nėra jokių raÅ¡ytinių ar vaizdinių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, nes dviratis nustatyta tvarka neapžiÅ«rėtas. Duomenų, kad nukentėjusiajam J. B. A. P. kokiu nors bÅ«du bÅ«tų grasinęs, nėra. Ginčytina ir aplinkybė dėl galimai buvusių grasinimų nukentėjusiosios G.

B. atžvilgiu, nes, kaip ji pati nurodo, vienais atvejais A. P. Å¡aukė, kitais atvejais teigia, kad sakė grasinimus. Kad A. P. bÅ«tų Å¡aukęs ar grasinęs G. B. atžvilgiu, nėra jokių objektyviai patvirtinančių duomenų, nes iÅ¡teisintieji Å¡iÄ aplinkybę neigia, to savo parodymais netvirtina liudytojos A. Å ., S. B.. IÅ¡teisintieji bei liudytoja S. B. parodo, kad A. P. tik iÅ¡vedė iÅ¡ kiemo G. B. pro vartelius. Remiantis A. Å . ir S. B., A. P., V. M. parodymais, kiemo varteliai buvo praviri.

G. B., nors ir neigia, tačiau turėjo realiÄ galimybę įeiti į (duomenys neskelbtini) kiemÄ . Ginčas vyko tarp V. M. ir G. B. už kiemo vartelių, tai tvirtina liudytojos A. Å ., nukentėjusioji. (duomenys neskelbtini) kieme vaikščiojo A. P., invalido vėžimėlyje sėdėjo S. B.. Fakto, kad A. P. buvo (duomenys neskelbtini), kieme, niekas neneigia, tačiau, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tai nėra ta aplinkybė, kuri neabejotinai patvirtintų, jog jis buvo išėjęs už kiemo vartų ir ten spardė buvusį nukentėjusiosios dviratį ir grasino nukentėjusiajai.

Pažymėtina, kad ir galimi sužalojimai, ir vėlesnis sveikatos stovis nukentėjusiosios nurodomas vėl gi prieÅ¡taringai: jai jokie sužalojimai nepadaryti, o ji tik labai iÅ¡sigando ir susinervino (1 t., 38-39 b. l.); ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, neprisimena, nes nieko nejuto, po įvykio į medikus nesikreipė (1 t., 41-42 b. l.); jai labai skaudėjo sprandÄ , gydėsi iÅ¡ pradžių namuose, tepė tepalus, po to nebegalint iÅ¡kęsti skausmo, jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, o taip pat ji kreipėsi į ekspertus, gydėsi pas visus gydytojus, net pas psichiatrÄ lankėsi (1 t., 48-49 b. l.);

žaizdų ant veido nebuvo, nes jai tik davė į kuprÄ , o ji patyrė ne tiek skausmÄ , kiek iÅ¡gÄ stį; namo parėjo pati, neprisimena kaip; jai grįžus kraujo spaudimas buvo didelis, krėtė drebulys, sukilo temperatÅ«ra; po poros dienų, gal po savaitės buvo atėjusi Å¡eimos gydytoja, jÄ apžiÅ«rėjo; kitomis dienomis jai buvo aukÅ¡tas kraujo spaudimas, jautėsi blogai, tirpo kÅ«nas, drebėjo, buvo Å¡irdies negalavimai; tiksliai negali atsakyti, ar birželį, ar liepÄ , ar rugpjÅ«tį iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , ligoninėje sulaÅ¡ino laÅ¡elines, atliko tyrimus ir iÅ¡leido namo; jai nustatyta parkinsono liga, anksčiau taip pat buvo problemos su Å¡irdimi, iÅ¡operuotos abi kojos ir kitos sveikatos problemos (1 t. 175-181 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji parodė, kad iki Å¡iol gydosi, o po įvykio visi kaimynai subėgo, jÄ gelbėjo, jautėsi labai blogai, buvo prieÅ¡infarktinės bÅ«senos. Apeliaciniuose skunduose akcentuota, kad nukentėjusiosios parodymus, dėl atsiradusius po įvykio G. B. negalavimus, bei V. M. smurtÄ G. B. atžvilgiu, patvirtina nukentėjusiųjų J. B., liudytojų A. Å ., V. K., R. M. ir R. M. parodymai. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nukentėjusiojo J.

B., liudytojos V. K. parodymus apie po įvykio į namus sugrįžusios G. B. „pasuktÄ â€œ sprandÄ , iÅ¡orinių sužalojimų, žaizdų, kraujosruvų ar sumuÅ¡imų nebuvimÄ , bei, kad pastarÄ jÄ Â aplinkybę patvirtina 2011-06-01 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 704/11 (04). Duomenų, kad greitoji medicinos pagalba po įvykio ir 2011 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo kviečiama nukentėjusiajai, byloje nėra. Ä® Å¡eimos gydytojÄ nukentėjusioji kreipėsi po įvykio praėjus beveik savaitei.

Negalavimai, kuriuos nukentėjusioji G. B. ir liudytoja R. M. teisminio nagrinėjimo metu įvardijo kaip tiesiogiai susijusius su G. B. įvykio metu patirtu smurtu (galvos, sprando skausmai, galūnių drebėjimas, nemiga, pablogėjusi atmintis) ir G. B. nustatytos diagnozės (nervinis sindromas, kaklo osteochondrozė, galvos kraujotakos sutrikimas, kitos patologijos), remiantis teismo medicinos išvada Nr. pG125/ll-704/11(04), nėra trauminės kilmės, be to, jos negalavimai buvo nustatyti dar iki 2011-05-19 įvykio, todėl jų buvimas su 2011-05-19 įvykiu nesietinas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčas tarp V.

M. ir G. B. baigėsi A. Å . priėjus prie tvoros ir jas sugėdijus, taip pat į tai, kad nukentėjusioji iÅ¡ įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), gana nemaÅ¾Ä atstumÄ , grįžo namo, (duomenys neskelbtini), pėstute, varydama dviratį, kas leidžia abejoti patirtų sužalojimų tikrumu. Be to, kaip nurodo nukentėjusysis J. B. ir liudytoja V. K., grįžus nukentėjusiajai, buvo suduoti raminantys ir vaistai dėl aukÅ¡to kraujo spaudimo. Duomenų, kad nukentėjusiajai bÅ«tų iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, apie Å¡eimos gydytojo iÅ¡kvietimÄ , lankymÄ si pas kitus gydytojus dėl sveikatos pablogėjimo, gydymosi, nepateikta.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog G. B., kai jÄ pamatė A. Å ., buvo iÅ¡raudusi ir susijaudinusi, neįrodo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartoto fizinio smurto ir iÅ¡sakytų grasinimų, nes tokiÄ reakcijÄ galėjo sukelti ir įvykęs barnis. Atsižvelgtina ir į kitas svarbias aplinkybes: į nukentėjusiosios amžių - jai įvykio metu buvo 74 metai; į aplinkybę, jog nukentėjusioji dviračiu važiavo iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kapines bei iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kapinių iki (duomenys neskelbtini) kiemo, t. y. nemažas atstumas, jos dėl to buvusį nuovargį;

į aplinkybę, kad kilo asmeninio pobÅ«džio konfliktas tarp giminaičių dėl kapų priežiÅ«ros skirtingo vertinimo; į aplinkybę, kad G. B. turėjo iÅ¡ankstinį nepasitenkinimÄ esama padėtimi ir neigiamÄ nusistatymÄ iÅ¡teisintosios atžvilgiu. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios aplinkybės sÄ lygojo nukentėjusiosios sveikatos stovį po barnio, t. y. iÅ¡raudimÄ , suprakaitavimÄ , susijaudinimÄ bei drebėjimÄ .Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp nukentėjusiosios G.

B. ir iÅ¡teisintųjų V. M. bei A. P. iki 2011-05-19 įvykio tvyrojo įtampa. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su V. M. ir jos sÅ«numi jie bendraudavo iki įvykio, jie pas jÄ ateidavo į svečius (1 t. 41-42 b. l.). J. B. parodė, kad A. P. apie du metus nematė ir nebendravo (1 t. 50-51 b. l.). Taip pat, kad su jais nebendrauja apie 5 metus, jo žmona G. B. nebendrauja su V. M. ir A. P. nuo to laiko, kai jis A. P. iÅ¡registravo, nes jie supyko. G. B. su jais kartais susitinka, kai važiuoja į kapines, nes važiuoja pro jų namÄ ir jeigu kas kieme bÅ«na, tai kartais pasiÅ¡neka (1 t. 53-54).

V. M. parodė jos ir G. B. santykius buvus visokiais, buvę ir konfliktų, ir bendravimo. Nesutarimų su G. B. pagrindu įvardija finansinį stovį, senelių bei mamos priežiÅ«rÄ , pavydÄ ir kt. Pagrindinė įtampos priežastis, tai seserų, G. B. ir S. B. nesutarimai dėl nuosavybės teisės į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kÄ tvirtina ir apklaustų asmenų parodymai. Atsižvelgiant į tai, kad A. Å . su kaimynais nebendrauja, tik pasisveikina, todėl jos parodymai, kad ji matydavo bendraujant G.

B. ir V. M. normaliu tonu, nebuvo girdėjusi konfliktų, neleidžia pagrįstai teigti, jog santykiai tarp nukentėjusiosios G. B. ir iÅ¡teisintųjų V. M. bei A. P. buvo neįtempti. Ä®vertinus visumÄ iÅ¡vardintų įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad savitarpio santykiuose tarp nukentėjusiosios G. B. ir iÅ¡teisintųjų V. M. bei A. P. jau iki 2011-05-19 įvykio tvyrojo įtampa. Nepagrįstai apeliaciniuose skunduose iÅ¡teisintųjų parodymai vertinami kaip gynybinė pozicija, nes iÅ¡teisintųjų parodymai nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, buvo reali galimybė susiklostyti situacijai nurodomai jų parodymuose.

Pastebėtina, kad A. Å . matė A. P. tik vaikščiojant kieme, kiemo vartai buvo praviri, G. B. buvo reali galimybė tiek įeiti pro vartus į teritorijÄ , tiek, tokiu atveju, A. P. jÄ paėmus už pečių patraukti nuo vartų, pasakant, kad važiuotų į namus. Fakto, kad A. P. bÅ«tų Å¡aukęs ant ko nors, niekas netvirtina. Nors A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kieme G. B. draskėsi, tačiau tai neįrodo A. P. galimai neteisėtų kaltų veiksmų G. B. atžvilgiu fakto, t. y. jos dviračio spardymo ir grasinimų.

Liudytoja A. Å . įvykio metu dirbo ir nestebėjo viso įvykio, todėl galėjo ir nematyti fakto, kad iÅ¡ pradžių G. B. buvo įėjusi į kiemo teritorijÄ , o A. P. jÄ nuo vartų patraukė paėmęs už pečių, o jai pradėjus stebėti ginÄÄ , matė G. B. ir V. M. besipykstančias už kiemo vartų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi V. M. ir A. P. parodymus, nukentėjusiųjų G. B. ir J. B., liudytojų S. B., A. Å ., V. K., R. M. ir R. M. parodymus, kitus baudžiamojoje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta nusikalstama veika turinti nusikaltimo požymių.Apibendrinant apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

M. ir A. P., buvo kaltinami pagal LR BK 284 str. 1 d.,  iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, tačiau Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad V. M. ir A. P. remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 3 p. iÅ¡teisinami, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tuo tarpu vertinant aukščiau nurodytus, byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegijos nuomone, keistinas nurodytas iÅ¡teisinimo pagrindas, nurodant, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nes įvykusio barnio niekas neneigia, tačiau iÅ¡teisintųjų veikoje nėra nusikaltimo sudėties, t.y.

Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. n u s p r e n d ž i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti: V. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.A. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

             Kolegijos pirmininkasGražvydas PoškusTeisėjai             Raimundas Jurgaitis Bronius Zalaga