2018-06-12 Nr. AB-11573-3-61-3-00895-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-393-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00895-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eskavaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eskavaras“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eskavaras“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Antrojo projektų vertinimo ir administravimo skyriaus (toliau – Agentūra) 2018 m. sausio 26 d. sprendimą „Dėl UAB „Eskavaras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-16 (toliau – ir Sprendimas).

Šalindama skundo trūkumus, pareiškėja 2018 m. kovo 28 d. pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl Sprendimo padavimo teismui terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi praleidęs skundo padavimo teismui terminą, ir nenustatęs nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo objektyviai jam sutrukdyti laiku kreiptis į teismą, darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl jo netenkintino.

III. Pareiškėjas UAB „Eskavaras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad suklydo skaičiuodamas skundo padavimo terminą, kadangi manė, kad vieno mėnesio terminas reiškia 30 kalendorinių dienų laikotarpį ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-719-492/2017, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad tokia atsitiktinio pobūdžio aplinkybė kaip klaida, sąžiningam proceso dalyviui neturėtų atimti teisės kreiptis į teismą. Pareiškėjo teigimu, atsisakymas priimti skundą pareiškėju turės didelių neigiamų pasekmių, be to, terminas praleistas tik 2 dienas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Eskavaras“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2018 m. sausio 26 d. sprendimo „Dėl UAB „Eskavaras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-16 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant) laikantis įstatymo įtvirtintų skundų padavimo teismui terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 3 dalį mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną.

Pareiškėjas nurodė ir pateikė įrodymus, kad skundžiamą Agentūros Sprendimą jis gavo 2018 m. kovo 13 d. Remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi bei 65 straipsnio 3 dalimi, skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2018 m. kovo 13 d. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi (išsiuntė paštu) 2018 m. kovo 15 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti motyvuoja tuo, kad jis suklydo apskaičiuodamas šį terminą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016).

Maža termino praleidimo trukmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, bet ne kaip pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015; 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-10-502/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-719-492/2017 ir nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes pareiškėjas remiasi joje pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, o ne teisės aiškinimu, tuo tarpu, minėtos bylos faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eskavaras“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė