2020-02-12 Nr. AB-3071-3-62-3-00804-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2489-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00804-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. balandžio 25 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 per mažo ploto sąlygomis. Dalį patalpos ploto užėmė baldai (pvz., patalpoje buvo įrengtos 6 dviejų aukštų lovos), kurie atitinkamai mažino nuteistiesiems tenkantį patalpos plotą. Patalpoje nebuvo įmanoma judėti, pailsėti. Patalpoje žiemą buvo žema oro temperatūra, neatitinkanti higienos normų reikalavimų. Patalpoje nebuvo ventiliacijos. Patalpos sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, ant jų kaupėsi pelėsis. Patalpos apšvieta buvo nepakankama (tik 35 lx), todėl buvo neįmanoma skaityti, rašyti ar užsiimti kita veikla. Nuteistieji žiemą neturėjo kur džiovinti drabužių, nes tam nebuvo įrengta speciali patalpa, drabužius džiovino gyvenamojoje patalpoje, dėl to joje buvo drėgna. Nuteistiesiems trūko ir sanitarinių įrenginių (tualetų (pisuarų), tekdavo laukti, kol kiti nuteistieji pasinaudos šiais įrenginiais, dėl to tarp nuteistųjų kildavo ir konfliktai. Pastatas, kuriame pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo senas, jo konstrukcijoje buvo asbesto. Dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo buvo pažeistas Lietuvos Konstitucijos 21 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui padarė neturtinę žalą, t. y. jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, prarado socialinius įgūdžius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusią baimę aplinkai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui kalint 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, tačiau šioje patalpoje jis kalėjo neilgai. Ginčo laikotarpiu nuteistųjų skaičius šioje patalpoje kito, todėl ne visuomet visos miegamosios vietos buvo užimtos, faktiškai nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas skaičiuojant vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą normą baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pravieniškių PN-AK 3 ir 6 būriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Esant poreikiui, patalpos gali būti vėdinamos per langus. Pravieniškių PN-AK patalpos šildomos centralizuotai, jose užtikrinama tinkama oro temperatūra. Esant poreikiui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami šildytuvai ir ventiliatoriai. Gyvenamosios patalpos yra tinkamai apšviestos, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Gyvenamąsias patalpas valė patys nuteistieji, tam jiems buvo suteikiamos valymo priemonės. Jei nuteistieji gerai valytų patalpas ir jas vėdintų, pelėsis gyvenamosiose patalpose negalėtų atsirasti. Sanitarinių įrenginių kiekis atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus. Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje gyvenamųjų patalpų stogo dangoje yra asbesto, tačiau dėl šio medžiagos pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje atsiranda smulkios skaidulos, tačiau Pravieniškių PN-AK tokie darbai nebuvo vykdomi. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie kalinimo sąlygų sukeltus sveikatos sutrikimus nėra. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 4 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. (skundo padavimo teismui dienos).

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galio 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą bendrabučio tipo patalpose. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 kalėjo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. Šios gyvenamosios patalpos plotas yra 35,34 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, tačiau faktiškai nuteistųjų skyrimo į būrius dieną šioje patalpoje buvo 12 nuteistųjų. Šiuo duomenis iš esmės patvirtino ir pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad minėtoje patalpoje buvo įrengtos 6 dviejų aukštų lovos, t. y. patalpoje buvo 12 nuteistųjų. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui teko tik 2,945 kv. m gyvenamojo ploto 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, t. y. buvo pažeistas Taisyklių 111.1 punktas.

7. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punktą laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nepasisakė apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl techniškai netvarkingos patalpos sienų ir lubų būklės, nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl minėtos aplinkybės yra nepaneigtos.

8. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 40 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.9. punkte nustatyta, kad kiekviename gyvenamajame korpuse turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Tačiau atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nenurodė jokių aplinkybių dėl drabužių ir avalynės džiovyklos 3 būryje įrengimo ar neįrengimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įrengta tokia patalpa. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino kaip pagrįstą pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl džiovyklos 3 būryje neįrengimo, taip pat pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl šaltuoju metų laiku džiovinamų drabužių sąlygotos drėgmės gyvenamojoje patalpoje.

9. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (techniškai netvarkingos sienos, lubos, nesudarytos sąlygos tinkamai išsidžiovinti drabužius šaltuoju metų laiku ir pan.), pažeidžiant vienam asmeniui turinčią tekti minimalią gyvenamojo ploto normą.

10. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė fizinius ar psichinius sveikatos sutrikimus. Visgi teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinęs pareiškėjui padarytus pažeidimus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 4 800 Eur.

III. 11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo atstovas taip pat prašo prijungti prie bylos prie apeliacinio skundo pridėtus duomenis ir išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo elektroninius laiškus, kuriuos Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 26 d. išsiuntė pirmosios instancijos teismui.

12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Nors Pravieniškių PN-AK pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus duomenis (pvz., 2019 m. birželio 26 d. pažymą Nr. 61-2467) apie tai, kokioje patalpoje ir su kiek asmenų pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau teismas šių duomenų neįvertino. Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 25 d. pažymoje Nr. 1632, kuria teismas rėmėsi nustatydamas pareiškėjui tekusį plotą patalpose, buvo nurodyta, kiek asmenų kalėjo kartu su pareiškėju gyvenamojoje patalpoje tik 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d., bet nenurodyta, kiek kartu su pareiškėju kalėjo gyvenamojoje patalpoje visą ginčui aktualų laikotarpį. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 18 d. pažymos Nr. 41-9637 matyti, kad pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis buvo kalinamas tik 10 mėnesių ir 10 dienų, kai jam teko 2,945 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, tačiau ne apie dvejus metus, kaip konstatavo teismas skundžiamame sprendime. Be to, kaip matyti, Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta turinti tekti minimali vienam asmeniui 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai, todėl šis pažeidimas negalėjo sukelti dideles neigiamas pasekmes.

12.2. Teismas taip pat be pagrindo pripažino pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Pravieniškių PN-AK patalpų sienų ir lubų kokybės. Minėti pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nepagrindė, kokiu būdu tai jam padarė neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat neteikė skundų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl netinkamų lubų ir sienų kokybės. Teismo išvada, kad pareiškėjas buvo kalinamas techniškai netvarkingose patalpose, yra pagrįsta tik abstrakčiais teiginiais, iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo teismas remdamasis padarė tokią išvadą.

12.3. Pareiškėjas, kalėdamas 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, galėjo džiovinti drabužius ir avalynę pirmajame aukšte esančioje džiovykloje ir bendrabučio kieme įrengtoje džiovykloje. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją ginčui aktualiu laikotarpiu dėl batų ir drabužių džiovinimo patalpų nesikreipė. Aplinkybė, kad nuteistieji rūbus džiovina ne tam skirtoje džiovyklos patalpoje, nepaneigia, kad džiovyklos patalpa buvo įrengta. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos šaltuoju metų laiku džiovinti drabužius atskiroje patalpoje (džiovykloje), yra visiškai nepagrįsta.

12.4. Teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Įvertinus pareiškėjui padaryto pažeidimo (kalinimo per mažo ploto sąlygomis) pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgiant, kad kalinimas per mažo ploto sąlygomis nesukėlė pareiškėjui sveikatos sutrikimu, fizinių kančių, darytina išvada, kad vien tik tokio pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturinei žalai kompensuoti.

13. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK duomenis, patvirtinančius, kuriose 3 būrio patalpose įrengtas laisvalaikio kambarys, virtuvė, džiovykla ir skalbykla, bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus dėl 3 būrio patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Atsakovo atstovo prie apeliacinio skundo pridėti duomenys apie gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, kalėjusių asmenų skaičių negali būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo atstovas tokių duomenų nekaupė, t. y. nefiksuodavo, kiek kiekvieną diena gyvenamosiose patalpose buvo laikoma kalinamų asmenų. Be to, minėti duomenis pateikti pavėluoti, t. y. jau išėjus teismui į pasitarimų kambarį. Kalinamas per mažo ploto sąlygomis itin apsunkino pareiškėjo kalinimo sąlygas, nes dėl per didelio asmenų skaičiaus trūko patalpoje gryno oro, o patalpoje nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija. Apgyvendinus patalpoje dar vieną asmenį, buvo atnešti ir papildomi baldai, dėl to tekęs plotas patalpoje itin sumažėjo. Dėl per mažo tekusio ploto tarp nuteistųjų kildavo įtampa ir konfliktai. Pareiškėjas iš gyvenamųjų patalpų pasivaikščioti galėdavo išeiti tik 3 valandoms, o likusį laiką turėdavo praleisti patalpose. Tokia suteikta ribota judėjimo laisvė nekompensavo per mažo tekusio ploto.

13.2. Atsakovo atstovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad Pravieniškių PN-AK buvo įrengta avalynės ir rūbų džiovinimo patalpa. Skalbimo mašina buvo įrengta virtuvėje, bet rūbai šioje patalpoje, skirtai maistui gaminti, niekada nebuvo džiovinami. Patalpose nebuvo įrengta ir tinkama dirbtinė apšvieta. Tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktai, kuriuos teismas turėtų išsireikalauti. Dėl netinkamos apšvietos pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti, jo nuotaika visada buvo bloga, nes skaudėdavo akis, galvą. Nors nuteistieji valo gyvenamąsias patalpas, tačiau ne visi tai daro gerai, o ir netgi gerai valant patalpas pelėsį išnaikinti neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo patirtus išgyvenimus jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš suteiktų netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 12 d.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitinka proceso teisės reikalavimų, keliamų administracinio teismo sprendimui.

16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (apie dvejus metus) pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 su 12 asmenų, dėl to pareiškėjui teko tik 2,945 kv. m gyvenamosios patalpos ploto ir buvo pažeistas Taisyklių 111.1 punktas, kuriame įtvirtinta, kad vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis duomenimis apie faktinį nuteistųjų, gyvenusių minėtoje patalpoje, skaičių tik nuteistųjų į būrius skyrimo dieną ir atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytą teiginį, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo 6 dviejų aukštų lovos. Tai reiškia, kad nors teismas nenustatė duomenų, kiek gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo kalinama asmenų visą ginčui aktualų laikotarpį, sprendė, kad minėtu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 kalėjo 12 asmenų, dėl ko pareiškėjui teko tik 2,945 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad teismo išvada, jog pareiškėjas visą ginčui aktualų laikotarpį buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, t. y. pažeidžiant Taisyklių 111.1 punktą, yra pagrįsta aiškiu, išsamiu ir visapusišku aplinkybių įvertinimu. Priešingai, teismas šiuo aspektu išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, be kita ko, nenustatė, kiek asmenų visą ginčui aktualų laikotarpį gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo laikoma, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas visą ginčui aktualų laikotarpį buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, negali būti pripažįstama pagrįsta.

19. Nors teismas skundžiame sprendime konstatavo, jog pareiškėjas buvo kalinamas gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurioje buvo techniškai netvarkingos sienos ir lubos, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas priėjo prie šios išvados, t. y. kokios aplinkybės sudarė prielaidas konstatuoti, kad gyvenamosios patalpos, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas, sienos ir lubos buvo techniškai netvarkingos. Todėl ši teismo išvada taip pat negali būti vertinama kaip pagrįsta, nes tokia išvada padaryta aiškiai, išsamiai ir visapusiškai neįvertinus bylos aplinkybių.

20. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, kurios buvo pagrindas priimti sprendimą pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo dalies priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo ir dėl to šioje proceso stadijoje detaliau bylos aplinkybės nevertinamos, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tiek atsakovo atstovo prašymų prijungti prie bylos ir išreikalauti papildomus duomenis (žr. Nutarties 11 p.), tiek pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis (žr. Nutarties 13 p.), tokius prašymus proceso dalyviai turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris šią bylą pakartotinai nagrinės iš esmės (ABTĮ 52 str. 2 d.).

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė