2021-06-09 Nr. AB-12593-3-61-3-02845-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1378-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02845-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja U. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2019 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1275-(8.5.) (toliau – ir NŽT Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 46SD-1748-(14.46.104) (toliau – ir NŽT Trakų skyriaus Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Trakų skyrių parduoti pareiškėjai jai tenkantį ginčo sklypo plotą, kaip įsiterpusį žemės sklypą; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Jai nuosavybės teise priklauso 0,6422 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas ribojasi su 0,1393 ha nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu (~11-14 m pločio ir ~97 m ilgio, toliau – ir Ginčo sklypas). Ginčo sklypas rytinėje dalyje ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pietinėje dalyje – su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu; vakarinėje dalyje – su miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); o šiaurinėje dalyje – su (duomenys neskelbtini) ežeru.

2.2. Pareiškėja 2016 m. kovo 31 d. atsitiktinai sužinojo, kad Ginčo sklypo pagrindu projektuojamas naujas sklypas, į kurį pretenduoja asmuo, pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Ginčo sklypas negalėjo būti formuojamas, kadangi neatitinka Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 46 punkto, todėl tretiesiems asmenims yra visiškai izoliuotas ir neturi jokio privažiavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1058-261/2018, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal jos skundą atsakovui NŽT dėl sprendimų panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog Ginčo sklypas negali būti formuojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas ir, kaip to pasekmė, į jį negali būti atkurtos nuosavybės teisės trečiajam asmeniui. LVAT konstatavo, kad teismo sprendimas neriboja pareiškėjos teisės, pašalinus žemės sklypo formavimo pažeidimus ir paaiškėjus, kad žemės sklypas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, reikalauti atlikti laisvos žemės fondo žemės sklypo Nr. 210-1, kaip įsiterpusio žemės ploto, pardavimo procedūrą.

2.3. Pareiškėja 2016 m. kovo 31 d. pateikė NŽT Trakų skyriui prašymą dėl Ginčo sklypo išpirkimo, nes pastarasis atitinka visus įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus ir gali būti prijungtas prie jos Žemės sklypo. Tačiau NŽT ir NŽT Trakų skyrius ginčijamais sprendimais atsisakė parduoti Ginčo sklypą kaip įsiterpusį ir išbraukti iš formuojamų sklypų sąrašo. Pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. kreipėsi į NŽT Trakų skyrių su prašymu dėl Ginčo sklypo pardavimo jai pirmenybės tvarka, tačiau NŽT Trakų skyrius 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė parduoti Ginčo sklypą kaip įsiterpusį, formaliai nurodęs, kad pastarasis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi įsiterpusio sklypo siauros juostos plotis viršija 10 m plotį ir ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini) ežeru). Pareiškėja 2019 m. birželio 6 d kreipėsi į NŽT su skundu dėl NŽT Trakų skyriaus Sprendimo, prašė jį panaikinti ir įpareigoti NŽT Trakų skyrių parduoti Ginčo sklypą kaip įsiterpusį sklypą jai pirmenybės tvarka. NŽT Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

2.4. NŽT Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžiantis pareiškėjos interesus. Ginčo sklypas negali būti formuojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas bei parduodamas kitiems tretiesiems asmenims. Pareiškėjos atžvilgiu, sprendžiant klausimą dėl įsiterpusio sklypo, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1d. Ginčo sklypas turi būti formuojamas tik kaip įsiterpęs sklypas, nes vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d., ir LVAT praktika, Ginčo sklypas yra laikomas siaura juosta. (duomenys neskelbtini) ežeras yra prilyginamas suformuotam žemės sklypui. LVAT sprendime nustatyta, jog Ginčo sklypas negali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas.

3. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Trakų skyriaus, atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjos prašomame parduoti žemės plote yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Esama faktinė situacija neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, nesuderinama su reikalavimais, numatytais Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte. Pareiškėjos norimas suformuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų.

3.2. Vyriausybės nutarime nėra nurodyta, kad įsiterpusiu laikomas ir valstybinės žemės plotas, kuris ribojasi su vandens telkiniais, kaip šiuo nagrinėjamu atveju. Iš NŽT esančių dokumentų atsakovas nustatė, kad NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 46VĮ-859-(14.46.2.) „Dėl Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjos norimas prisijungti valstybinės žemės plotas buvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės plotų sąrašą, jį pažymint Nr. 210-1. Pareiškėjos norimo prisijungti valstybinės žemės plotas – 0,14 ha.

3.3. LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1058-261/2018 panaikinta Įsakymo dalis, kuria buvo formuojamas valstybinės žemės plotas Nr. 210-1. Pareiškėjos norimo prisijungti valstybinės žemės ploto plotas yra apie 0,14 ha, t. y. daugiau nei Vyriausybės nutarimo 2 punkte numatytas maksimalus įsiterpusio žemės sklypo plotas. Pateikiamoje įsiterpusio žemės ploto schemoje nurodoma, kad atstumas nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos, greta kurios yra pareiškėjos norimas prisijungti valstybinės žemės plotas, iki (duomenys neskelbtini) ežero yra 13,54 m, 13,97 m., 17,20 m, 13,80 m ir 11,27 m. Atsižvelgiant į tai, kad norimo prisijungti valstybinės žemės sklypo plotis yra daugiau nei 10 m, šis valstybinės žemės plotas nelaikomas siaura juosta ir neatitinka Vyriausybės nutarime nurodyto įsiterpusios valstybinės žemės apibūdinimo.

3.4. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjos reikalavimą, tai būtų pažeistas Vyriausybės nutarimo 2.15 punktas, kadangi besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai V. J., D. J., A. K. ir V. K. bei besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė T. S. prarastų galimybę pasinaudoti Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte numatyta galimybe įsigyti besiribojantį, pareiškėjos manymu, įsiterpusį žemės sklypą. Be to, patenkinus pareiškėjos reikalavimą –įpareigoti NŽT Trakų skyrių parduoti pareiškėjai jai tenkantį ginčo sklypo plotą, kaip įsiterpusį žemės sklypą, būtų pažeista LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime nurodyta ir Metodikos 24.3 punkte įtvirtinta tvarka, kadangi Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas tik rengiamas ir nėra patvirtintas.

3.5. Į pareiškėjos 2016 m. kovo 31 d. prašymą buvo atsakyta NŽT Trakų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. raštu. Nors pastarasis raštas teismo sprendimu buvo panaikintas, tačiau sprendime nėra nurodyta, kad NŽT ar NŽT Trakų skyrius turi iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjos prašymą pagal prašymo metu galiojusių, ir šiuo metu nebegaliojančių, teisės aktų nuostatas. Tiek NŽT Trakų skyrius, tiek NŽT, nagrinėdami pareiškėjos prašymą ir skundą, vadovavosi Vyriausybės nutarimo nuostatomis, galiojančiomis prašymo ir skundo nagrinėjimo metu.

3.6. Pareiškėja žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke tapo 1996 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu, kadastrinius matavimus žemės sklypui atliko 2006 m. spalio 9 d. Pareiškėja jau nuo tos dienos žinojo nuosavybės teises valdomo žemės sklypo tikslias ir geodeziniais prietaisais nustatytas ribas, žinojo, kad jis nesiriboja su (duomenys neskelbtini) ežeru, kad sklypą ir ežerą skiria valstybinės žemės juosta, tačiau iki 2016 m. kovo 31 d. nesikreipė į NŽT dėl žemės sklypo pirkimo ar nuomos. Pareiškėja nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pareiškėjos neveiklumas būtų tęsęsis ir toliau, jeigu nebūtų suformuotas ir numatomas nuosavybės teise perduoti žemės sklypas Nr. 210-1.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (Žemės įstatymo, Vyriausybės nutarimo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 ir kt.) nuostatas, pažymėjo, kad tiek Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tiek Vyriausybės nutarimo 2.15 punktas nustato esminę sąlygą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, siekiant prijungti įsiterpusį žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo, t. y., kad pageidaujamame prijungti laisvame valstybinės žemės plote nebūtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra 0,14 ha dydžio, teismas darė išvadą, kad minėtas žemės plotas yra pakankamo dydžio suformuoti atskiram žemės sklypui. Pareiškėjos nurodytus argumentus, kad jis ribojasi su vandens telkiniais, teismas vertino kaip nepaneigiančius galimybės jame suformuoti savarankišką žemės sklypą ar sklypus. Teismas priėjo prie išvados, kad laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėja siekia prijungti prie Žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

7. Teismas sprendė, kad NŽT 2019 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 1SS-1275-(8.5.) ir NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 46SD-1748-(14.46.104) yra pagrįsti ir teisėti. Administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamus aktus pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, teismas nenustatė.

8. Pripažinęs, kad ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, teismas vertino, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti NŽT Trakų skyrių parduoti jai tenkantį ginčo sklypo plotą, kaip įsiterpusį žemės sklypą.

III. 9. Pareiškėja U. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-1058-261/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu, konstatavo, jog Ginčo sklypas negali būti formuojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas ir, kaip to pasekmė, neturi galimybės savarankiškai funkcionuoti. LVAT sprendime expressis verbis numatyta (žr. LVAT sprendimo 26–28 pastraipas), kad „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktu nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Metodikos 46 punktu nustatyta, kad. žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Minėtų teisės aktų normos dėl privažiavimo kelio projektavimo prie formuojamo žemės sklypo yra imperatyvios, todėl sprendimas, kuriuo žemės sklypas (t. y. Ginčo sklypas) suformuotas nesilaikant nurodyto imperatyvo, pripažintinas prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams“. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kuri prieštarauja res judicata galią turinčiame LVAT sprendime konstatuotam prejudiciniam faktui, kad Ginčo sklypas negali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas.

9.2. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino pareiškėjos argumento, jog dar 2016 m. kovo 31 d. ji NŽT Trakų skyriui pateikė prašymą dėl Ginčo sklypo išpirkimo, t. y. šio prašymo teikimo metu aktuali buvo Vyriausybės nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d. NŽT Trakų skyrius ir vėliau NŽT Ginčo sklypo kaip įsiterpusio žemės sklypo pardavimo pareiškėjai klausimo iš viso nesprendė, nes vertino, kad Ginčo sklypas atitinka formuojamų ir tretiesiems asmenims grąžintinų sklypų statusą, kas LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo paneigta.

9.3. Pareiškėjai pateikus prašymą dėl Ginčo sklypo išpirkimo, Ginčo sklypas visiškai atitiko „siauros juostos“ sąvoką, tačiau šis pareiškėjos prašymas laiku nebuvo išnagrinėtas dėl neteisėtų institucijų sprendimų. Ginčo sklypas ir toliau turi būti vertinamas atitinkančiu „siauros juostos“ sąvoką. Administracinės procedūros turi būti užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, t. y. turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.

9.4. (duomenys neskelbtini) ežeras gali būti laikomas suformuotu žemės sklypu, nes jo plotas nustatytas teisės aktuose ir jis turi aiškų identifikavimo numerį, todėl Ginčo sklypas laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį ne aukciono tvarka pirmenybės teisę įsigyti turi būtent pareiškėja.

10. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Trakų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas, apibendrindamas savo argumentus, nurodo:

10.1. Pareiškėjos prašomame parduoti žemės plote yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Esama faktinė situacija neatitinka įtvirtintų kriterijų, t. y. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto. Vyriausybės nutarime nėra nurodyta, kad įsiterpusiu laikomas ir toks valstybinės žemės plotas, kuris ribojasi su vandens telkiniais, kaip šiuo nagrinėjamu atveju.

10.2. Prašymų / skundų nagrinėjimo metu vadovaujamasi ir remiamasi prašymo / skundo nagrinėjimo metu galiojančiais teisės aktais, todėl tiek NŽT Trakų skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos 2019 m. balandžio 9 d. prašymą, tiek NŽT, nagrinėdama pareiškėjos skundą, vadovavosi Vyriausybės nutarimo nuostatomis, galiojančiomis pareiškėjos prašymo ir skundo nagrinėjimo metu.

10.3. Pareiškėjos norimo prisijungti valstybinės žemės ploto plotis yra daugiau nei 10 m, šis valstybinės žemės plotas nėra laikomas siaura juosta. Taigi pareiškėjos norimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka Vyriausybės nutarime nurodyto įsiterpusios valstybinės žemės apibūdinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos ir jos teritorinio skyriaus sprendimų , kuriais atsisakyta pareiškėjai ne aukciono tvarka parduoti šalia jos žemės sklypo esančią valstybinę žemę, kaip įsiterpusį žemės sklypą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo NŽT Trakų skyriui atlikti tokius veiksmus.

12. Pareiškėja pageidavo ne aukciono tvarka įsigyti šalia jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo esantį valstybinės žemės sklypą, nes, jos manymu, tai yra siauros juostos formos sklypas, kuris negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Atsakovas atsisakė leisti pareiškėjai įsigyti šį žemės sklypą, motyvuodamas tuo, kad šiame žemės plote yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, šis žemės plotas nėra laikomas siaura juosta, taigi yra didesnis nei Vyriausybės nutarime apibrėžtas įsiterpusio žemės sklypo dydis.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, iš esmės palaikęs atsakovo poziciją, kad Ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamo LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1058-261/2018 vertinimo aspektu bei teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino ginčo žemės plotą neatitinkančiu įsiterpusio sklypo kriterijų, taikė netinkamą aktualių teisės aktų redakciją.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

16. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad tarp tų pačių šalių kilusį panašų ginčą jau sprendė administraciniai teismai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1058-261/2018, priešingai nei teigia pareiškėja, nenustatė prejudicinę reikšmę turinčio fakto, kad ginčo žemės plote nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo. Minėtu sprendimu LVAT teisėjų kolegija panaikino NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 46VĮ-859-(14.46.2) ( toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria ginčo teritorijoje buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 210-1 nuosavybės teisių atkūrimui, bei NŽT Trakų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 46SD-1733-(14.46.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1499-(7.5), kuriais patvirtintas Įsakymo teisėtumas minėto žemės sklypo suformavimo aspektu. Kartu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime nurodė, kad šio ginčo apimtyje nesprendžia, ar žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrindas pripažinti įsiterpusiu, kadangi panaikinus Įsakymą dėl šio sklypo formavimo procedūros pažeidimų atsakovas privalo iš naujo atlikti žemės sklypo formavimo procedūrą, kaip yra numatyta Metodikos 24.3 punkte, ir tik atlikęs šią procedūrą nuspręsti, ar ginčo žemės sklypas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ir pagal šį kriterijų ir kitas sąlygas, nustatytas Nutarimo 2.15 punkte, nustatyti, ar ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs. Taigi, LVAT sprendimu pripažino, kad tuo metu suformuotas žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes neturi privažiavimo, tačiau nepaneigė galimybės ginčo teritorijoje formuoti kitą žemės sklypą. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, susijęs su netinkamu LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1058-261/2018 vertinimu, atmestinas.

17. Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 redakcijų taikymo ginčo teisiniams santykiams, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos 2016 m. kovo 31 d. prašymo, kuriuo ji prašė leisti išsipirkti Ginčo sklypą, nagrinėjimas buvo iš esmės baigtas 2018 metais, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo atsakovo spręsti iš naujo pareiškėjos prašymo, t.y. pradėti ar tęsti Ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai procedūrą. Pareiškėja pati į atsakovą kreipėsi iš naujo, 2019 m. balandžio 9 d. prašymu, todėl šiam prašymui nagrinėti atsakovas pagrįstai taikė tuo metu galiojusią Vyriausybės nutarimo redakciją ir joje nurodytus kriterijus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui apibrėžti.

18. Aptardama ginčo teritorijos atitiktį įsiterpusio žemės sklypo kriterijams, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žemės sklypas, būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-261/2020; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-106-438/2018).

19. Kiti kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką yra nurodyti Vyriausybės nutarimo 2.15. punkto pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.“

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr.eA-251-552/2018). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018).

21. Apeliantė taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklypas atitinka sąlygą dėl valstybinės žemės ploto, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, todėl jis galėjo būti parduotas be aukciono. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte įtvirtintą iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimą atitiktų „siauros juostos“ sąlygą, jis turėjo būti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai viršyti, o jo ilgis turėjo kelis kartus viršyti jo plotį, kad sudarytų ilgą ir siaurą juostą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypo ilgis yra apie 97 metrus, o plotis nuo 17 iki 11 metrų , taigi žymiai viršija 10 metrų. Sklypo altitudžių skirtumas nėra itin didelis. Todėl ginčo žemės sklypas neatitinka nei siauros juostos, nei šlaito ar griovos sąlygai,

22. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės plotas patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, kurioje yra rengiamas (pradėtas, bet nebaigtas) Trakų rajono Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, tikslu suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, asmenims iki 1940 m. nacionalizacijos turėjusiems į ją nuosavybės teises. Tais atvejais, kai asmuo pageidauja įsigyti nuosavybėn įsiterpusį žemės sklypą, kuris patenka į teritoriją, kuri yra projektuojama pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas (pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus), ji įgyja laisvos valstybinės žemės statusą tik tuo atveju, jeigu į šį žemės plotą neturi pirmumo teisės kiti asmenys, numatyti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Kol nėra užbaigtas Trakų rajono Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jo sprendiniais nėra išspręstas ginčo žemės ploto statusas, t. y. iki tol, kol nustatyta tvarka nėra išspręstas klausimas, ar jis gali būti suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui, ar paliktas kaip įsiterpęs žemės plotas, nėra teisinių prielaidų ir sąlygų, konstatuoti, kad šis ginčo žemės plotas pareiškėjos atžvilgiu yra įgijęs laisvos valstybinės žemės statusą ir gali būti formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

23. Nors apeliantė teigė, jog prie ginčo sklypo nėra galimybės numatyti privažiavimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Ginčo sklypas ribojasi ne tik su pareiškėjos sklypu, bet ir su kitų asmenų valdomais žemės sklypais, per kuriuos, sklypų savininkams sutikus, gali būti servituto teise ar kitais pagrindais numatytas privažiavimas. Be to, šių besiribojančių sklypų savininkai taip pat turi teisę pretenduoti į Ginčo sklypo dalių įsigijimą ne aukciono tvarka, jei šis žemės sklypas bus pripažintas įsiterpusiu.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos U. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius