5ad6b558-4e51-44a6-b30b-e4d51d16ea2b · Vilniaus apygardos teismas

Civ. b. Nr. 2A-870-178/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00632-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 42.6, 42.8, 42.11.3, 50.10VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ,,Opulens“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Opulens“ ieÅ¡kinį atsakovui ,,Swedbank lizingas“UAB dėl lizingo sutarčių sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija         n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Å¡alių sudarytų lizingo sutarčių Nr. LT075513, LT055170 ir LT055171 (toliau - Sutartys) 11.1.1. ir 11.2. punktus negaliojančiais (netaikytinais). Nurodė, kad pagal Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.1.1 punktÄ atsakovas įgijo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartis dėl esminio jų pažeidimo, klientui nesumokėjus visos ar dalies įmokų pagal grafikÄ ar nevykdžius kitos finansinės prievolės per nustatytÄ laikÄ ir nesugebėjus per 30 dienų po mokėjimo ar nustatyto termino padengti Å¡io įsiskolinimo.

Sutarčių 11.2 punkte numatyta, kad jei klientas iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, dėl ko ji buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, tai atsakovas gali savo pasirinkimu iÅ¡reikalauti turtÄ , delspinigius, palÅ«kanas, kitus nuostolius ir kt. IeÅ¡kovo manymu, minėti punktai yra netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sÄ lygos, kurių ieÅ¡kovas negalėjo protingai tikėtis. IeÅ¡kovo teigimu, terminas įsiskolinimui sumokėti turi bÅ«ti 6–7 mėnesiai, nes ieÅ¡kovas per tokį laikÄ galėtų stabilizuoti įmonės veiklÄ ir apmokėti skolas sudėtingu ekonominiu laikotarpiu, nulemtu pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės. Taigi, Sutarčių 11.1.1. ir 11.2. punktai akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kovo teises, todėl prašė juos panaikinti, pripažįstant juos negaliojančiais.         Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kinio nepripažino.

Nurodė, kad lizingo sutarties Nr. LT075513 pagrindu įsipareigojo iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigyti pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir perduoti jį valdyti bei naudoti ieÅ¡kovui. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. LT055170 pagrindu įsipareigojo ieÅ¡kovui perduoti valdyti ir naudoti 4,9 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km., Panevėžio rajone. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. LT055171 pagrindu atsakovas įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui valdyti ir naudotis 3,53 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) km., Panevėžio rajone.

Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o ieškovas, nemokėdamas Sutartimis nustatytais terminais mokėjimų, iš esmės pažeidė Sutartis, todėl 2009 m. liepos 21 d., pranešimu Nr. 01-03-4645 jos buvo vienašališkai nutrauktos. Skola atsakovui pagal visas Sutartis jų nutraukimo momentu buvo 119 993,29 Lt. Šalys gali laisvai susitarti, kokie sutarties pažeidimai gali būti laikomi esminiais. Atsakovo manymu, ginčijamos Sutarčių nuostatos neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalėjo būti pripažintos negaliojančiomis.

PrieÅ¡ sudarydamas Sutartis ieÅ¡kovas galėjo pasikonsultuoti su teisininkais ir įvertinti rizikÄ . Be to, Sutartys buvo nutrauktos ieÅ¡kovui vėluojant atsiskaityti su atsakovu Å¡eÅ¡is su puse mėnesio, t.y. iÅ¡ esmės buvo suteiktas ieÅ¡kovo praÅ¡omas ir laikomas protingu sutarties nutraukimo terminas. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekdamas kiek įmanoma ilgiau užvilkinti civilinės bylos Nr. 2-7233-603/2010 nagrinėjimÄ . Kuo ilgiau bus nagrinėjamos bylos, tuo ilgiau ieÅ¡kovas galės neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiu turtu, todėl prašė skirti 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.1.1 ir 11.2. punktai yra tapatÅ«s, nors sutartis Nr. LT075513 yra sudaryta praėjus metams (2008-06-16) po sutarčių Nr. LT055170 ir Nr. LT055171 sudarymo (2007-06-26). Todėl neprotinga bÅ«tų manyti, jog asmuo, kuris jau metus vykdė sutartis Nr. LT055170 ir Nr. LT055171 ir kurių suma yra pakankamai didelė, nebÅ«tų susipažinęs su jų sÄ lygomis ir bÅ«tų sudaręs dar vienÄ sutartį jam nenaudingomis sÄ lygomis.

Kadangi kiekvienas Sutarčių bendrųjų sÄ lygų lapas yra pasiraÅ¡ytas, straipsnis dėl sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ aiÅ¡kiai iÅ¡skirtas, nuostatos dėl pažeidimo iÅ¡ esmės yra paryÅ¡kintos, ginčijamų punktų turinys ir formuluotė visiÅ¡kai aiÅ¡ki, o ieÅ¡kovas nenurodė, kad jų nesuprato, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė duomenų, kad nebÅ«tų galėjęs susipažinti iÅ¡ anksto su siÅ«lomomis atsakovo standartinėmis Sutarčių bendrosiomis sÄ lygomis (CPK 178 straipsnis).

Teismo nuomone, ieÅ¡kovas be pagrindo rėmėsi tuo, kad jis negalėjo protingai tikėtis, jog sutartis nutraukiama vienaÅ¡aliÅ¡kai per 30 dienų po įsiskolinimo atsiradimo dienos (bendrųjų sÄ lygų 11.1.1. punktas), nes numačius ilgus sutarties nutraukimo terminus ir klientui nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, tai turėtų įtakos dėl prievolės neįvykdymo atsiradusiems nuostoliams padidėti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis), o ieÅ¡kovui bÅ«tų dar sunkiau apmokėti įsiskolinimÄ , kas bÅ«tų nenaudinga abiems Å¡alims.

Be to, vieno mėnesio sutarties nutraukimo terminÄ numato CK 6.218 straipsnio 1 dalis. Todėl teismas sprendė, kad negalima laikyti, jog Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.1.1. punktas pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir buvo naudingas tik atsakovui. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai rėmėsi 2009 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, nes sudarant Sutartis Å¡is teisės aktas priimtas nebuvo, o ieÅ¡kovas, kaip pelno siekiantis asmuo, turi prisiimti ir nepavykusio verslo rizikÄ , taip pat jam keliama rÅ«pestingumo, atidumo ir atsakingumo už savo veiksmus pareiga.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovo argumentus dėl Sutarčių ginčijamų 11.2. punkto, teismas konstatavo, kad 11.2.1, 11.2.2 punktai sukonkretina 11.2 punktÄ ir atitinka CK 6.574 straipsnyje nustatytÄ taisyklę, kad atsakovas (lizingo bendrovė) turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį, o Sutarčių nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 str. 2 d.).

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ginčijamos sÄ lygos taip pat negalėjo bÅ«ti pripažįstamos netikėtomis sÄ lygomis, nes jos atitiko įstatymÄ ir todėl turi bÅ«ti žinomos prisijungusiai Å¡aliai (CK 6.186 str.). Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo, teismas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praėjus pusantrų metų nuo vienaÅ¡aliÅ¡ko Sutarčių nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, jog pats ieÅ¡kovas nurodė, kad terminas įsiskolinimui padengti turi bÅ«ti apie 6-7 mėnesius, kurie nagrinėjamu atveju buvo jam suteikti, nes atsakovas Sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ieÅ¡kovui 203 dienas vėluojant vykdyti įsipareigojimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ yra nesÄ Å¾iningas, tačiau įvertinęs tai, kad praÅ¡ymas paskirti baudÄ buvo paremtas dėl civilinės bylos Nr. 2-7233-603/2010 galimo nagrinėjimo vilkinimo, o Å¡i byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė ir pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl patirtų nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-7233-603/2010.

                   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismas nevertino ir sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių - ieÅ¡kovo įmonės direktoriaus pakeitimo, nes tik po to buvo nustatyta, kad buvęs direktorius sudarė ieÅ¡kovui nenaudingas lizingo sutartis.

Neįvertindamas nurodytos aplinkybės ir ieÅ¡kovo pateiktų tai pagrindžiančių įrodymų, teismas pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 178 str., 179 str. 185 str., 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ taikymo teismų praktikoje“), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl teismo pareigos motyvuotai atsakyti į visus ieÅ¡kovo ir atsakovo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007) ir neatskleidė bylos esmės.Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo nurodytų argumentų, kad Sutartys buvo sudarytos prisijungimo bÅ«du ir iki jų sudarymo jokios realios derybos vykdomos nebuvo.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui tinkamai nebuvo atskleistos standartinės sutarties sÄ lygos, taip pat nebuvo užtikrinta, kad jos bÅ«tų aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos. Todėl atsakovas neteko teisės remtis standartinėmis sutarčių sÄ lygomis, dėl kurių aiÅ¡kumo ir atskleidimo kitai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) kilo abejonių. Atsakovui taip pat teko pareiga įrodyti, kad standartinės sutarčių sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir neturėjo bÅ«ti klaidingai suprastos kitos sutarties Å¡alies, taip pat įrodyti, kad jos kitai Å¡aliai buvo tinkamai atskleistos.

Atsakovas Å¡ios procesinės pareigos neįvykdė, tačiau apylinkės teismas ginÄÄ sprendė atsakovo naudai, tuo pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl to, jog ieÅ¡kovas negalėjo protingai tikėtis vienaÅ¡aliÅ¡ko Sutarčių nutraukimo galimybės per 30 dienų po įsiskolinimo atsiradimo dienos, atmestini, nes Å¡ioje verslo srityje yra įprasta, kad klientui nebemokant įmokų pagal grafikÄ sutarties nutraukimui nustatomas vieno mėnesio terminas.

Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas užsiimantis nekilnojamojo turto nuoma, nėra finansinių paslaugų tiekėjas ir Å¡ioje srityje neturi tokios kaip atsakovas patirties ir negalėjo iÅ¡manyti Sutarčių ypatumų. Sutarčių sudarymo metu atsakovas tikino, kad kilus jų vykdymo problemoms Å¡ie klausimai bus sprendžiami ir klientui padedama spręsti įsiskolinimo sumokėjimo klausimÄ , kas ieÅ¡kovas susidarė įspÅ«dį, kad Sutartys, atsiradus įsiskolinimui, nebus nutraukiamos vienaÅ¡aliÅ¡kai, o bus padedama padengti įsiskolinimÄ .

Todėl ieÅ¡kovas pagrįstai negalėjo tikėtis, kad yra numatyta sÄ lyga ir toks trumpas terminas kaip 30 dienų.Nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, kad lizingo sutarčių 11.2 punktas sukonkretina CK 6.574 straipsnio nuostatas, nes jokiame įstatyme nėra nurodyta, jog sumokėtos įmokos iki sutarties nutraukimo negali bÅ«ti grÄ Å¾inamos nuomotojui, t.y. lizingo gavėjui. Tai yra iÅ¡skirtinai sutartinė sÄ lyga, kuri ieÅ¡kovui buvo netikėta ir siurprizinė. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡i sutartinė sÄ lyga negali atitikti ir sukonkretinti CK 6.574 straipsnio taisyklių, nes lizingo sutartyse neaptarta situacija, kai, nutraukus lizingo sutartis ir pardavus lizingo objektÄ , gaunama daugiau lėšų nei įsiskolinimas.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovas Sutartyse numatydamas, kad sumokėtos įmokos nėra grÄ Å¾inamos, susidarė sÄ lygas nepagrįstam praturtėjimui ir tai padarė iÅ¡skirtinai sutartimi, o ne įstatymu. Tačiau apylinkės teismas apsiribojo tik formaliu byloje pateiktų įrodymų iÅ¡vardinimu, nors tai prieÅ¡tarauja minėto 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ taikymo teismų praktikoje“ 5 ir 10 dalies nuostatoms.Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir visiÅ¡kai nesigilino į civilinės bylos iÅ¡kėlimo aplinkybes bei ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus.

Teisme pradėta civilinė byla 2-7233-603/2010, kurioje ieÅ¡kovas ginčija sutarčių nutraukimo teisėtumÄ . BÅ«tent toje byloje atsakovas iÅ¡imtinai remiasi Sutarčių punktais, kuriuos ieÅ¡kovas ginčijo Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovo manymu, jis turi teisę ginti savo pozicijÄ teisme ir įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , todėl ieÅ¡kovo veiksmuose nėra jokio nesÄ Å¾iningumo ar piktnaudžiavimo.      Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų nepagrįsti, nes teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno pateikto įrodymo ar proceso dalyvio argumento, o turi nurodyti tiek motyvų, kad jų užtektų teismo sprendimui pagrįsti.

Atsakovo nuomone, teismas pateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių padarytas iÅ¡vadas, todėl tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pasikeitė ieÅ¡kovo vadovas, Å¡iam ginčui neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes sandoriai buvo sudaryti per įmonės valdymo organÄ â€“ direktorių ir sukelia teisines pasekmes juridiniam asmeniui. Nesutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad Sutartys buvo sudarytos prisijungimo bÅ«du. Jos su ieÅ¡kovu buvo sudarytos pagal Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas, nes iÅ¡ jų akivaizdu, kad Sutarčių dalykas, terminai, palÅ«kanų norma ir kitos sÄ lygos Å¡alių buvo aptartos individuliai.

Bendrosios sutarčių sÄ lygos klientų pageidavimu yra keičiamos, todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad jis neturėjo galimybės derėtis dėl Sutarčių sÄ lygų neįrodytas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas net ir nebandė pradėti derybų dėl sÄ lygų pakeitimo, kas rodo, kad jos jam buvo atskleistos, žinomos bei priimtinos ir suprantamos. Teigia, kad absoliučiai nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, susiję su įmokomis, sumokėtomis iki Sutarčių nutraukimo, nes ginčijami Sutarčių punktai to apskritai nenumato, o Sutarčių 11.3 punkto, kuriame numatytos sutarčių nutraukimo pasekmės, ieÅ¡kovas byloje neginčijo.

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.Nustatyta, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas ginčijo tarp Å¡alių sudarytų Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.1.1 ir 11.2 punktus. Pirmasis - 11.1.1 punktas - nustatė terminus finansinėms prievolėms įvykdyti ir teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartis anksčiau nustatyto termino Å¡ių prievolių neįvykdžius. KitÄ -11.2 punktÄ ,- nustatantį atsakovo teises ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės pažeidus sutartinius įsipareigojimus, ieÅ¡kovas ginčijo kaip iÅ¡vestinį iÅ¡ pirmojo.

Apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo neteisingo taikymo materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių ir jų siurprizinių sÄ lygų aiÅ¡kinimÄ , įrodymų vertinimÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas.Dėl aplinkybių, susijusių su direktoriaus pasikeitimu, (ne)vertinimu.Kaip minėta, apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad Sutarčių sÄ lygas, kaip nenaudingas ieÅ¡kovui, nustatė pasikeitęs įmonės vadovas, ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .

Sutikti su tokiais argumentais nėra visiškai jokio pagrindo.Visų pirma, aptariama faktinė aplinkybė apskritai nelaikytina įrodymu, nes ji per se niekaip nepagrindžia ieškovo reikalavimo (CPK 177 str. 1 d.) labiau negu jis grindžiamas kitomis aplinkybėmis, o tėra tik priežastis, dėl ko anksčiau – iki vadovo pasikeitimo – Sutartys nebuvo įvertintos kaip nenaudingos apeliantui. Antra, sutiktina su atsakovo atsiliepimo teiginiais, kad įmonės vadovo pasikeitimas nagrinėjamo ginčo aspektu apskritai neturi teisinės reikšmės – apeliantas yra juridinis asmuo, jis įgyja teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str.).

Todėl vadovo pasikeitimas ir kitoks jo Sutarčių sÄ lygų vertinimas pats savaime nei pakeičia bendrovės teises ir pareigas kitų subjektų atžvilgiu, nei gali bÅ«ti pagrindu jų keitimui. Ä®statymas nustato, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertina įrodymus ir aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mę bylai (CPK 265 str. 1 d.). Todėl aplinkybių, kurios bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės neturi, neaptarimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , pažeidimas.

Pažymėtina, kad apeliantas pats taip ir nenurodo, kaip Å¡i aplinkybė pati tiesiogiai ar papildomai įrodo jo reikalavimo pagrįstumÄ . Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, neaptardamas apelianto nurodomos aplinkybės, teisės normų nepažeidė. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius dėl neva nepakankamai skundžiamame sprendime aptartų kitų aplinkybių ar argumentų, nes sprendime turi bÅ«ti tiek argumentų, kad jų užtektų sprendimui pagrįsti, ir jame turi bÅ«ti nurodytos tik turinčios reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui aplinkybės. Dėl Sutarčių sÄ lygų negaliojimo.

IeÅ¡kinys grindžiamas CK 6.185, 6.186 straipsniais. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jam nebuvo atskleistos standartinės sutarčių sÄ lygos, nebuvo užtikrinta, kad jos bÅ«tų aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos, o prieÅ¡ingus teiginius turi įrodyti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.Visų pirma pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pareiga įrodyti kad nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis tenka ne atsakovui, o apeliantui, t.y.

Å¡aliai, kuri Å¡ias aplinkybes ginčija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000, 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2000). Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas jokių įrodymų Å¡iuo aspektu ne tik faktiÅ¡kai nepateikė, bet ir apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės vien tik deklaratyviais bendro pobÅ«džio teiginiais apie kitos Å¡alies pareigas, bet ne argumentais ir įrodymais, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių pareigų atsakovas iÅ¡ tikrųjų neįvykdė.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigÄ , jeigu ji:

1) įteikė standartines sÄ lygas kitai Å¡aliai raÅ¡tu iki sutarties pasiraÅ¡ymo ar jÄ pasiraÅ¡ant;

2) iki sutarties pasiraÅ¡ymo pranešė kitai Å¡aliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sÄ lygas, su kuriomis kita Å¡alis gali susipažinti standartines sutarties sÄ lygas parengusios Å¡alies nurodytoje vietoje;

3) pasiÅ«lė kitai Å¡aliai, jei Å¡i pageidautų, atsiųsti tų sÄ lygų kopijÄ . Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sÄ lygas sudaryta bent vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai. Sprendžiant, ar konkreti sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti pripažinta siurprizine, turi bÅ«ti vertinama, ar 1) pagal sÄ lygos turinį, formuluotę ir iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ sÄ lyga yra pakankamai aiÅ¡ki ir 2) ar ji Å¡aliai buvo pakankamai atskleista.

Ar sutarties sÄ lygos turinys ir formuluotė iÅ¡dėstytas aiÅ¡kiai, gali bÅ«ti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra iÅ¡dėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sÄ lyga, ar kiekviena iÅ¡ jų detaliai aptarta. Gali turėti reikÅ¡mės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sÄ lygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt. Analizuojant iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ gali turėti reikÅ¡mės tai, ar sÄ lygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir iÅ¡reikÅ¡ta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar iÅ¡vestinė iÅ¡ kitų sÄ lygų arba iÅ¡vada apie jos turinį gali bÅ«ti daroma tik po kelių sÄ lygų analizės), ar reikÅ¡mingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimÄ ir tinkamÄ turinio suvokimÄ , ar nuostata iÅ¡reikÅ¡ta valstybine kalba, ar tokiu pat Å¡riftu kaip ir kitos taisyklių sÄ lygos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006).

Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad Sutartys sudarytos skirtingu laiku, dėl ko neprotinga bÅ«tų manyti, kad asmuo, vykdantis jam nenaudingomis sÄ lygomis vienÄ sutartį, vėliau vėl sudarinėtų kitÄ sutartį tokiomis pat sÄ lygomis, kiekvienas Sutarčių bendrųjų sÄ lygų lapas yra pasiraÅ¡ytas, straipsnis dėl Sutarčių nutraukimo prieÅ¡ terminÄ yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirtas, nuostatos dėl pažeidimo esmės yra paryÅ¡kintos. Teismas taip pat akcentavo duomenų apie apelianto negalėjimÄ susipažinti su Sutarčių sÄ lygomis nepateikimÄ (ko, kaip minėta, nei pateikta, nei nurodyta ir apeliaciniame skunde).

Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti apelianto teisių pažeidimÄ tuo aspektu, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su Sutarčių sÄ lygomis. Be to, pažymėtina, kad pats ieÅ¡kinys tokiomis aplinkybėmis iÅ¡ esmės netgi nebuvo grindžiamas. Atmestini apeliacinio skundo argumentai ir dėl sÄ lygos, numatančios galimybę nutraukti Sutartis prieÅ¡ terminÄ klientui, neįvykdžiusiam finansinės prievolės per nustatytÄ laikÄ ir nesugebėjusiam per 30 dienų terminÄ po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šį įsiskolinimÄ .

CK 6.186 straipsnis, reglamentuojantis netikėtas(siurprizines) sutarčių standartines sÄ lygas, gali bÅ«ti taikomas, kai yra dvi sÄ lygos 1) standartines sutarties sÄ lygas naudojanti Å¡alis neįvykdė savo pareigos, numatytos CK 6.185 straipsnio 2 dalyje, t.y. nesudarė galimybės kitai Å¡aliai tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis, 2) tos sÄ lygos yra tokios netikėtos, kad kita Å¡alis negalėjo tikėtis jas bÅ«siant sutartyje. Å iuo atveju visų pirma, kaip minėta, nėra pagrindo konstatuoti pirmosios sÄ lygos buvimÄ , antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 30 dienų terminas apskritai netgi ir nelaikytinas netikėta sÄ lyga – toks terminas numatytas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, apeliantas yra verslo subjektas, taigi, negali bÅ«ti laikomas visiÅ¡kai nepatyrusiu asmeniu sutarčių sudaryme inter alia aptariant sutarčių nutraukimo sÄ lygas ir jas vykdant.

Juo labiau, kad Å¡iuo atveju buvo sudaryta ne viena sutartis, todėl sÄ lyga, kuri jau buvo ir ankstesnėse sutartyse, sudarant vėlesnes sutartis negali bÅ«ti netikėta,. Apelianto samprotavimai apie taikytinÄ protingÄ 6-7 mėnesių terminÄ , net ir esant ekonominiam sunkmečiui, nėra pagrįsti jokiais tokios praktikos pavyzdžiais, kita vertus, dėl ginčijamos sÄ lygos pakeitimo apeliantas ne tik nesikreipė teismine tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų bent inicijavęs derybas su kita Å¡alimi Å¡iuo klausimu.

Dar daugiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, Sutartys buvo nutrauktos ne po 30 dienų, o po beveik septynių mėnesių nuo prievolių pažeidimo (b.l. 68). Atmestini apelianto argumentai dėl Sutarčių 11.2 punkto, susiję su sumokėtų įmokų iki Sutarčių nutraukimo likimu – apeliantas teigia, kad sÄ lyga, jog įmokos jam negali bÅ«ti grÄ Å¾inamos, jam buvo netikėta ir siurprizinė. Visų pirma, ieÅ¡kinyje apeliantas Å¡ios sÄ lygos netikėta ir siurprizine nenurodė ir prašė Sutarčių 11.2 punktÄ pripažinti negaliojančiu tik kaip iÅ¡vestinį iÅ¡ Sutarčių 11.1.1 punkto.

Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad įmokų, sumokėtų iki Sutarčių nutraukimo, klausimas, kaip matyti iÅ¡ Sutarčių teksto, yra aptartas Sutarčių ne 11.2 punkte, o 11.3 punkte, kuris ieÅ¡kiniu apskritai nebuvo kvestionuojamas, t.y. jis netgi nėra ieÅ¡kinio dalyku, o apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar padarė kitus pažeidimus, dėl kurių byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme.

Taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo padaryti materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, kurie sÄ lygų kitokio sprendimo priėmimÄ ar priimto sprendimo pakeitimÄ . Todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais, n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus