5ad4d1ca-461a-4dde-9d43-7ae73072bcd3 · Vilniaus apygardos teismas

?Bylos Nr. 1A-231-497/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56551-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 04 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Vitalijos NorkÅ«naitės, Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Jolitai Žilienei, Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, gynėjui advokatui Eugenijui Markevičiui, vieÅ¡ame apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

L. gynėjo advokato E. Markevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir nuteistas 80 MGL bauda. Ä®skaičius į bausmę sulaikymo laikÄ , nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 78 MGL bauda. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V.

L. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui. 2017 spalio 30 d., apie 22.15 val., Vilniuje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, stengdamasis iÅ¡vengti sulaikymo dėl padaryto administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, panaudodamas fizinį smurtÄ , V. L. pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t. y. pastÅ«mė viena ranka į krÅ«tinę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo bÅ«rio vyriausiÄ jį patrulį A.

G., kuriam V. L. sulaikant ir pargriovus ant žemės, ranka iÅ¡ rankų iÅ¡mušė antrankius bei vienÄ kartÄ spyrė į pilvÄ deÅ¡ine koja, po to ne mažiau nei du kartus kumščiais sudavė į krÅ«tinę, sukeldamas nukentėjusiajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui A. G. fizinį skausmÄ bei kairės plaÅ¡takos ketvirto pirÅ¡to tarpfalanginio sÄ nario srities patinimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai 2.1. Nusikaltimas, numatytas BK 286 str. gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nuteistasis tokios tyčios neturėjo. Policijos pareigūnas sužalojimus patyrė po to, kai jo už rankos iš buto traukiamas nuteistasis užkliuvo už durų slenksčio, neišlaikė pusiausvyros, griuvo ant pareigūno ir nusirito su juo žemyn laiptinės laiptais. Todėl nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 286 str. subjektyviosios pusės požymio. 2.2.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principÄ , atsisakė apklausti liudytojų tiesiogiai įvykį mačiusi nuteistojo tėvÄ V. L., tuo pažeidė rungimosi principÄ ir užkirto nuteistajam galimybes įrodymais pagrįsti savo parodymus. 2.3. Liudytojos R. V. parodymai nepatikimi. Å i liudytoja gyvena vienu aukÅ¡tu aukščiau už nuteistÄ jį ir įleido policijos pareigÅ«nÄ A. G.. Liudytoja sakosi mačiusi policijos pareigÅ«no ir nuteistojo grumtynes, tačiau iÅ¡ tos vietos, kur sakosi buvus liudytoja, ji to negalėjo matyti.

Be to liudytojos parodymai nekonkretus. Jis nurodo, kad mačiusi, kaip nuteistasis sudavė smÅ«gį policijos pareigÅ«nui, tačiau negali nurodyti kuo ir kur Å¡is smÅ«giai buvo suduoti. 2.4. Liudytojos L. P. parodymai nepatikimi ir prieÅ¡taringi. Å i liudytoja nurodo, kad tai ji iÅ¡kvietė policijÄ dėl to, kad nuteistasis į jos balkonÄ mėtė purvÄ ir tuščius butelius. Konfliktas kilo dėl to, kad L. P. neleido pas nuteistÄ jį gerti alaus savo anÅ«ko V. B.. Pastarasis tuo metu miegojo namuose. Tačiau pats V.

B. teigia, kad buvo pas nuteistÄ jį tÄ dienÄ namuose ir kartu gėrė alų. Liko nepaÅ¡alinta abejonė, kad V. B. su nuteistuoju įvykio dienÄ buvo kartu ir nuteistasis neturėjo priežasties atlikti tų veiksmų, kuriais jį kaltina L. P.. Todėl nenustatyta ar nuteistasis iÅ¡ tiesų tÄ dienÄ mėtė daiktus į liudytojos L. P. balkonÄ , ar ji pagrįstai kvietė policijÄ ir ar tokiu atveju policijos veiksmai nuteistojo atžvilgiu buvo teisėti. 2.5. Nukentėjęs policijos pareigÅ«nas A. G. nepaaiÅ¡kino nuteistajam dėl kokios priežasties jis atvyko, kodėl reikalauja pateikti asmens dokumentÄ .

Jei nuteistasis bÅ«tų žinojęs policijos pareigÅ«no apsilankymo priežastį, jis bÅ«tų gražiai paaiÅ¡kinęs visas aplinkybes ir įvykusių grumtynių buvo galima iÅ¡vengti. 2.6. Policijos pareigÅ«nas A. G. panaudojo perteklinę specialiÄ priemonę- elektroÅ¡oko prietaisÄ â€žTazer“, nes po griuvimo iÅ¡kritus antrankiams, dar turėjo guminę lazdÄ ir galėjo panaudoti jÄ . Be to, prietaisÄ â€žTazer“ panaudojo pavojingu bÅ«du, nes Å¡ovė ir pataikė juo nuteistajam į galvÄ . 2.7.

Visos p. 2.2. -2.6. iÅ¡dėstytos aplinkybės kelia pagrįstu abejonių dėl nuteistojo kaltės, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas vadovaujantis in dubio pro reo principu. 2.8. Dėl bausmės. Pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam per didelę baudos bausmę, kuri siekia beveik 3000 €. Tokios baudos nuteistasis negali sumokėti dėl savo turtinės padėties- jis gauna minimalų darbo užmokestį, iÅ¡ kurio turi pragyventi pats ir iÅ¡laikyti neįgalų tėvÄ V. L.. 2.9. PraÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-01-03 nuosprendį arba jį pakeisti ir skirti nuteistajam minimaliÄ baudos bausmę. 2.10.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas nepatvirtino, kad policijos pareigÅ«nui nustatyti kÅ«no sužalojimai bÅ«tinai galėjo atsirasti jo nurodytu bÅ«du, kas nepatvirtina policijos pareigÅ«no pasakojimo.

3. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliacinį skundÄ prašė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas. 4.1 Dėl 2.1., 2.3. p. iÅ¡dėstytų skundo aplinkybių Aplinkybę, kad nuteistasis tyčia fiziÅ¡kai pasiprieÅ¡ino nukentėjusiam policijos pareigÅ«nui A. G. įrodo Å¡io pareigÅ«no parodymai ir liudytojos R. V. parodymai (t. 1, b.l. 16- 17, 133- 136, 140, 30, 28, 143, 144). Å ie parodymai iÅ¡samiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir iÅ¡ jų matyti, kad nuteistasis aktyviai prieÅ¡inosi- buvo agresyvus.

Aktyvaus fizinio pasiprieÅ¡inimo faktÄ Ä¯rodo ir tai, kad pagal A. G., jo porininko R. P. (t. 1, b.l. 24- 25, 173- 176), liudytojo V. B. (t. 2, b.l. 21- 22) parodymus matyti, kad grumtynių metu A. G. iÅ¡ rankų buvo iÅ¡muÅ¡ti antrankiai ir Å¡iuos antrankius vėliau paėmė bei paslėpė savo bute nuteistojo tėvas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos R. V. parodymais apie tai, kad fizinio smurto prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ pradžiÄ ji matė per savo durų akutę. Liudytoja Å¡iÄ aplinkybę smulkiai papasakojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Tiek vienu, tiek kitu atvejo jos pasakojimai visiÅ¡kai sutampa. Liudytoja nurodė, kad pro durų akutę matė, kaip policijos pareigÅ«nas nuo kažkokio poveikio, nuo nuteistojo buto durų pusės griuvo atatupstas, nugarÄ atsirėmė į laiptų turėklus ir praradęs pusiausvyrÄ vos nenukrito į tarpÄ tarp laiptų. Tačiau tuo pačiu liudytoja nurodo, kad nematė aplinkybių, kurios palengvintų nuteistojo kaltės įrodinėjimÄ , t.y. liudytoja nurodo, kad nematė, nuo kokio poveikio policijos pareigÅ«nas prarado pusiausvyrÄ , tik girdėjo iÅ¡ apačios sklindančius nuteistojo ir jo tėvo riksmus ir keiksmažodžius.

Be to, liudytoja R. V. smulkiai ir detaliai nupasakojo, koks jos durų akutės apžvalgos kampas. Teise liudytoja nurodė, kad „akutės amplitudė tokia, kad matosi pusė sienos iš apačios ir pusė iš viršaus, aš matau pilnai šoninės kaimynines duris“ (t. 1, b.l. 159). Taigi, apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejonių, kad ši liudytoja R. V. yra nešališka, nesiekia nei pasunkinti, nei sumažinti nuteistojo kaltės, bet duoda objektyvius parodymus.

Nuteistojo versija, kad jis neva policijos pareigÅ«nÄ pastÅ«mė netyčia- užkliuvęs už durų slenksčio, nepaaiÅ¡kina tolimesnių jo veiksmų- tai yra- tolimesnio jo pasiprieÅ¡inimo kuomet nuteistasis ir pareigÅ«nas nukrito laiptais į aikÅ¡telę tarp aukÅ¡tų ir policijos pareigÅ«nui iÅ¡ rankų buvo iÅ¡muÅ¡ti antrankiai. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad nuteistasis prie policijos pareigÅ«nÄ fizini smurtÄ pavartojo tyčia, o kaltinamojo versija apie tai, kad jis pastÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ netyčia, yra neatitinkanti tikrovės jo gynybinė versija. 4.2.

Dėl 2.2. p. nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo gynybos praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti liudytoju nuteistojo tėvÄ V. L. neatitinka tikrovės. V. L. buvo kviečiamas į pirmosios instancijos teismo 2018-10-16 posėdį, Å¡aukimo liudytojas neatsiėmė, o nutartis dėl atvesdinimo neįvykdyta, nes V. L. paaiÅ¡kino, kad yra neįgalus, jam amputuota koja, jaučiasi prastai, nevaikÅ¡to (t. 1, b.l. 170, 171). Dėl to gynybai pasiÅ«lyta paaiÅ¡kinti liudytojui V.

L. jo pareigÄ atvykti į teismÄ (t. 1, b.l. 176). Kito 2018-11-25 posėdžio metu, tas pats apelianto gynėjas, kuris dabar apeliaciniame skunde, teigia, jog neiÅ¡kvietus liudytojo pažeistos jo ginamojo teisės į gynybÄ , pareiÅ¡kė, kad „aÅ¡ esu priverstas atsisakyti praÅ¡ymo kviesti V. L. liudyti“ (t. 2, b.l. b.l. 12). Taigi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo visas procesines galimybes iÅ¡kviesti ir apklausti teisiamajame posėdyje liudytojÄ V. L.. Procesinės prievartos priemonių taikyti Å¡iam liudytojui nėra pagrindo, nes jis kaip nuteistojo Å¡eimos narys pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieÅ¡ sÅ«nų (BPK 82 str. 2 d.).

Be to, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pasiÅ«lė gynybai apklausti nuteistojo tėvÄ nuotoliniu bÅ«du, tačiau nuteistojo gynėjas vėl nurodė, kad liudytojas V. L. atsisako bÅ«ti apklaustas ir tokiu bÅ«du (t. 2, b.l. 57, 64). Taigi, apelianto teiginys, kad teismas suvaržė kaltinamojo teisę į gynybÄ nesudarydamas galimybės liudytojui V. L. liudyti teisme, niekuo nepagrįstas. 4.3. Dėl 2.4. p. iÅ¡dėstytų apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykio metu pranešėjos L.

P. anÅ«kas V. B. buvo pas nuteistÄ jį, todėl nuteistasis neturėjo motyvo pyktis su L. P., metyti daiktus į jos balkonÄ ir langus bei lipti į jį, todėl L. P. praneÅ¡imas apie neva įvykdytÄ teisės pažeidimÄ neteisėtas ir neteisėti po to sekę policijos pareigÅ«nų veiksmai prieÅ¡ nuteistÄ jį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje pranešėjos L. P. parodymai iÅ¡ tikrųjų prieÅ¡taringi. Apklausta liudytoja L. P. nurodė, kad įvykio dienÄ jos anÅ«kas miegojo namuose ir niekur nebuvo išėjęs, kitoje vietoje nurodo, kad V.

B. visgi kažkuriuo metu per įvykusį konfliktÄ buvo išėjęs iÅ¡ namų (t. 1, b.l. 28, 143- 1440. Policijos pareigÅ«nas R. P. parodė, kad ieÅ¡kodamas grumtynių metu pamestų kolegos A. G. antrankių, buvo užėjęs į nuteistojo butÄ ir ten buvęs V. B. bÅ«tent ir parodė, kad antrankiai paslėpti po virtuvės stalo staltiese (t. 1, b.l. 24- 25, 173- 176). Galiausiai pats V. B. apklaustas liudytoju teisme parodė, kad atvažiavus policijai buvo nuteistojo namuose, bet į konfliktÄ nesikiÅ¡o (t. 2, b.l. 21-22).

Tačiau visos Å¡ios aplinkybės policijos pareigÅ«nams nebuvo žinomos. Jie rėmėsi informacija, kuriÄ perdavė BPC budėtojas, o iÅ¡ BIRT ataskaitos matyti, kad pareigÅ«nai gavo informacijÄ , kad „Pranešėjos kaimynas mėto purvÄ Ä¯ pranešėjos langus, daužosi į duris. Pranešėja laukia, raÅ¡ys praneÅ¡imÄ (t. 1, b.l. 9). Turėdami tokiÄ informacijÄ , be to dar apžiÅ«ros metu paaiÅ¡kėjus, kad pareiÅ¡kėjos balkone tikrai primėtyta purvo ir tuščių butelių, policijos pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ manyti, kad pareiÅ¡kėjos nurodyto asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių ir turėjo teisėtÄ pagrindÄ taikyti ANK 30 skyriuje numatytas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemones, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymÄ ar esant bÅ«tinybei- administracinį sulaikymÄ (ANK 596, 597 str.), kas ir buvo padaryta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė- pareiÅ¡kėjos L. P. anÅ«ko V. B. buvimo vieta įvykio metu, yra antraeilė ir neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant policijos pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ . 4.4. Dėl 2.5. p. nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas nurodė, kad policijos pareigÅ«nas A. G. iÅ¡ esmės pats iÅ¡provokavo konfliktinę situacijÄ , nes atvykęs neprisistatė, nepaaiÅ¡kino dėl kokios priežasties atvyko ir nepateikė tarnybinio pažymėjimo.

Anot apeliacinio skundo, jei A. G. bÅ«tų atlikęs Å¡iuos veiksmus, nuteistasis mandagiai ir maloniai bÅ«tų padėjęs iÅ¡siaiÅ¡kinti visÄ Å¡Ä¯ nesusipratimÄ su kaimyne iÅ¡ gretimos laiptinės L. P.. Å ie apelianto argumentai jau aptarti ir atmesti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriame pagrįstai konstatuota, kad ne policijos pareigÅ«no, o bÅ«tent nuteistojo ir jo tėvo neadekvatÅ«s veiksmai sukėlė konfliktinę situacijÄ . Policijos pareigÅ«nas A. G., vykdydamas policijos pareigÅ«no pareigas, numatytas LR Policijos įstatymo 25 straipsnyje, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ), privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar įtariamÄ jų padarymu, todėl jis visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kojo V.

L., skambino į duris, teiravosi V. L., Å¡ioje situacijoje bÅ«tent V. L. neadekvačiai sureagavo į uniformuoto pareigÅ«no reikalavimÄ prisistatyti, atsakyti į klausimÄ , kur gyvena V. L.. Civiliai asmenys, net ir tie, kurie nėra padarę jokio pažeidimo, privalo pareigÅ«no praÅ¡omi jam prisistatyti, pasakyti savo vardÄ ir pavardę, todėl kaltinamojo nukentėjusiajam atsakymas, jog Valdemaras bute negyvena, pasakytas klaidingas vardas vertintini kaip sÄ moningas, tyčinis Å¡ios pareigos nevykdymas, o tolesni nevienkartiniai V.

L. veiksmai, kai jis spyrė ir kelis kartus smÅ«giavo pareigÅ«nui, vienareikÅ¡miÅ¡kai vertintini kaip tyčinis pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nui, kai V. L. aiÅ¡kiai suvokė, kad nevykdo pareigÅ«no reikalavimų, prieÅ¡inasi jam, ir to siekė. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija, iÅ¡vadomis, todėl pripažįsta, kad ir Å¡i apeliacinio skundo dalis nepagrįsta. 4.4. Dėl 2.6. p. nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas nurodo, kad prieÅ¡ nuteistÄ jį neteisėtai buvo panaudotas elektros Å¡oko įtaisas „Taser“.

Pirmiausia pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui, nes nagrinėjama byla yra ne dėl policijos pareigÅ«no padaryto tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimo, bet dėl paties nuteistojo fizinio pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui, padarytam dar prieÅ¡ minėto įrenginio panaudojimÄ . Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė ir elektros Å¡oko įrenginio panaudojimo aplinkybes ir padarė visiÅ¡kai pagrįsta iÅ¡vada, jog įrenginys buvo panaudotas teisėtai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad elektros Å¡oko įtaiso „Taser“ panaudojimo tvarkÄ ir pagrindus, bÅ«tinybę nagrinėjamo įvykio metu panaudoti šį įtaisÄ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡samiai įvardijo nukentėjusysis A. G., kuris, be kita ko, logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, jog įtaiso strėlytės pataikė V. L. ne į krÅ«tinę, į kuriÄ buvo taikytasi, o į galvos sritį, į veidÄ dėl to, kad V. L. įtaiso Å¡Å«vio metu keitė kÅ«no padėtį, stojosi, artinosi link jo, taip pat liudytoju apklaustas A.

G. porininkas R. P., įvykio metu atskubėjęs pagal iÅ¡kvietimÄ porininkui A. G. į pagalbÄ . Å iuos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimus patvirtina teismui pateikto Elektros Å¡oko įtaiso naudojimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-01-31 įsakymu Nr. 5-V-100 nuostatos ir 2017-10-30 nagrinėjamu atveju įtaisÄ panaudojusio A. G. iÅ¡samiai ir pagal reglamentavimÄ užpildytos Prietaiso Taser panaudojimo pagrindo ataskaitos bei Prietaiso Taser Nr. X13003343 panaudojimo ataskaitos (t. 1., b.l. 153 - 154) duomenys.

Aplinkybių, kad elektros Å¡oko įtaisas buvo panaudotas neproporcingai, peržengus reikalingumÄ , sÄ moningai buvo taikytasi į jautrias kÅ«no vietas (galvÄ , veidÄ ), teismas nenustatė. PrieÅ¡ingai, baudžiamosios bylos duomenys, apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Å¡io įtaiso panaudojimas buvo bÅ«tinas ir vienintelis konkrečioje situacijoje tinkamas bÅ«das pareigÅ«nui suvaldyti agresyviai besielgiantį kaltinamÄ jį V. L., taip pat ne tik apsisaugoti pačiam, bet ir apsaugoti neblaivų V.

L., kad Å¡is nesusižalotų. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir Å¡ioje dalyje. 4.5. Dėl nukentėjusiajam A. G. padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo (apelianto argumentai iÅ¡dėstyti 2.10 p.). Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajam A. G. nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nebÅ«tinai kaltinime nurodytu bÅ«du, o policijos pareigÅ«nui pačiam griÅ«vant nuo laiptų po to, kai nuteistasis netyčia, traukiamas už rankų užkliuvo už lauko durų slenksčio ir griuvo ant pareigÅ«no. Å ie argumentai atmestini, pirmiausia Å¡ios nutarties p. 4.1. jau konstatuota, kad nuteistojo versija apie jo užkliuvimÄ už durų slenksčio ir netyčinį griuvimÄ ant policijos pareigÅ«no, atmestini ir įvykio mechanizmas yra ne toks, kaip teigia nuteistasis bei jo gynėjas.

IÅ¡ nukentėjusiojo ir liudytojos R. V. parodymų matyti, kad nukentėjusysis pirmiausiai dėl nukentėjusiojo pavartoto smurto negriuvo, o prarado pusiausvyrÄ , žengė atbulas atsirėmė į laiptų turėklus. Tik vėliau įvyko grumtynės su nuteistuoju, kurių metu pastarasis iÅ¡mušė policijos pareigÅ«nui iÅ¡ rankų antrankius ir kartu su policijos pareigÅ«nu nukrito laiptais į aikÅ¡telę tarp aukÅ¡tų. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas nei patvirtino, nei paneigė nuteistojo versijos, bet nurodė kad nukentėjusiajam nustatytas pirÅ¡to panirimas ir plaÅ¡takos patinimas gali bÅ«ti padarytas ir kumščiu ar alkÅ«ne iÅ¡muÅ¡ant iÅ¡ rankos antrankius, nes Å¡iuo atveju kumščio ar alkÅ«nės poveikis yra kaip kieto buko daikto.

Ä®vertinus Å¡iuos eksperto parodymus visumoje su nukentėjusiojo parodymais, apeliacinės instancijos nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam nustatyti plaÅ¡takos ir pirÅ¡to sužalojimai padaryti nukentėjusiojo tyčiniais smurtiniais veiksmais. 4.6. Dėl bausmės (apeliacinio skundo 2.8. p.). BK 286 str. sankcijoje numatytas baudos dydis nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 str. 2 d. 2 p. 2017 09 28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Pagal bendrÄ sias bausmių skyrimo taisykles (BK 61 str. 2 d.), nenustačius lengvinančių aplinkybių ir nustačius vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, galėjo bÅ«ti parinkta bausmė, kuri artima sankcijos vidurkiui.

Tačiau pirmosios instancijos teismas skyrė Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę (baudÄ ), nors įstatymo sankcija numato taip pat ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes. Be to nuteistajam skirtos dydis labai artimas minimaliam sankcijoje numatytam jos dydžiui. Todėl dar labiau Å¡velninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės- t.y. nedidelės nuteistojo pajamos, tai, kad jis iÅ¡laiko nedarbingÄ tėvÄ , nėra iÅ¡imtinės ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam skirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl taikyti nuteistajam Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatytÄ bausmę (BK 54 str. 3 d.), pagrindo taip pat nėra.

Remdamasi iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėju kolegija n u t a r ė: nuteistojo V. L. gynėjo advokato E. Markevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Vitalija NorkÅ«naitė Jurgita Mačionytė