2016-07-12 Nr. AB-14402-3-61-3-03561-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-944-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03561-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1D-4838(11); įpareigoti Lietuvos valstybę išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 4 342,78 Lt; priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl valstybinės pensijos nepriemokos padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį, atnaujino pareiškėjui skundo padavimo terminą ir skundo priėmimo klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. jam buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, dėl ko susidarė 4 342,78 Lt nepriemoka. Pareiškėjas nurodė, kad dėl to jis kreipėsi į Ministeriją, kuri 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 1D-4838(11) atsisakė išmokėti pareiškėjui susidariusią nepriemoką. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu taikytas valstybinės pensijos sumažinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl susidariusi nepriemoka turi būti jam priteista iš Lietuvos valstybės.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taip pat atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus privalėjo ar privalo veikti. Atsakovas pažymėjo, kad Ministerija veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią Ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Atsakovo manymu, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, nes nagrinėjama byla nėra sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, pareiškėjo skunde pateikiamas tik faktinių bylos aplinkybių vertinimas, nekeliamas teisės normų konkurencijos ar teisės spragų klausimas, t. y. skundo parengimas nereikalavo specialių žinių.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Utenos skyriaus, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Atsakovas pažymi, kad neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą valstybinių pensijų dalių priteisimas sukeltų papildomą finansinę naštą Lietuvos valstybės biudžetui. Skundo tenkinimo atveju prašė atidėti sprendimo vykdymą iki 2016 m. gruodžio 31 dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu nutraukė bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1D-4838(11). Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą tenkino. Teismas priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos Utenos skyriaus, pareiškėjo naudai 1 257,76 Eur (4 342,78 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., ir 144,81 Eur (500 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymą teismas atidėjo iki 2016 m. gruodžio 31 dienos.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir darė išvadą, kad pareiškėjui Ministerijos 2014 m. liepos 1 d. rašto nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Teismo vertinimu, ginčijamas Ministerijos raštas tik patvirtina tarp pareiškėjo ir Ministerijos kilusį ginčą, tačiau realių pasekmių pareiškėjui nesukelia (nesukuria teisių, nenustato pareigų), todėl teismas, net ir priėmęs sprendimą panaikinti skundžiamą Ministerijos sprendimą, pareiškėjo galimai pažeistų teisių tokiu būdu neapgintų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Ministerijos 2014 m. liepos 1 d. rašto teisėtumas ir pagrįstumas nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka, todėl bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija už tarnybą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo inter alia 5 straipsniu. Teismas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, pažymėjo, kad vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai asmens teisių pažeidimo pasekmių nepašalina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui išmokėta nebuvo. Šis turtinis praradimas pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti.

Teismas konstatavo, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme Ministerijos sprendimas perskaičiuoti ir mokėti pareiškėjo valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo.

Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, todėl valstybinę pensiją mokančios institucijos neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti sumažintų pensijų dalies, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal ginčo laikotarpiu galiojusį Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nėra pateisinamas ir dėl to neišmokėta valstybinės pensijos dalis, t. y. 1 257,76 Eur (4 342,78 Lt), pareiškėjui turi būti išmokėta.

Teismas nustatė, kad pensijų mokėjimo administravimo funkcija perėjo Valdybos Utenos skyriui, ši institucija nurodytai pensijai mokėti valstybės skiriamo finansavimo prasme tampa atsakinga už jo panaudojimą pagal paskirtį nepriklausomai nuo to, ar toks finansavimas bus nukreiptas į dar nemokėtų pensijų mokėjimą, ar bus (pagal teismų priimtus sprendimus turės būti) nukreiptas į iki 2015 m. sausio 1 d. susidariusių neišmokėtų pensijų įsiskolinimų padengimą. Teismas darė išvadą, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos Utenos skyriaus.

Teismas konstatavęs, kad pareiškėjo prašymas priteisti pensijos nepriemoką tenkintinas, darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje nustatytų išlaidų, įskaitant ir išlaidas dėl skundo surašymo, atlyginimą. Teismas vertino, kad byla nebuvo sudėtinga (sprendžiami klausimai nebuvo nauji, specialių žinių nebuvo reikalaujama, bylos apimtis nebuvo didelė), rėmėsi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8 ir 8.2 punktais, nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 17 d. už skundo surašymą advokatui sumokėjo 500 Lt (280,35 Eur), t. y. mažiau nei ketvirtadalį rekomenduojamos maksimalios sumos, ir darė išvadą, kad ši suma nėra neproporcingai didelė advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos Utenos skyriaus, priteisė 144,81 Eur (500 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą išdėstant jį taip: „Nutraukti bylą dėl pareiškėjo S. D. (S. D.) skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1D-4838(11). Kitoje dalyje pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą tenkinti. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjo S. D. (S. D.) naudai 1 257,76 Eur (4 342,78 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto Lietuvos Respublikos socialių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., ir 144,81 Eur (500,00 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2016 m. gruodžio 31 d.“.

Atsakovas pažymi, kad pagal 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nebetaikomos nuo 2012 m. rugsėjo 1 dienos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. nebetaikomas ir valstybinių pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Vadovaujantis Valdybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-464 Valdybos Utenos skyrius nuo 2015 m. sausio 1 d. perėmė pareiškėjo pensijos mokėjimo funkciją ir pareiškėjui moka tokią pensiją, kokia buvo paskirta, be jokio sumažinimo, o pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 dienos. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui mokėjo ne Valdybos Utenos skyrius, neišmokėtos valstybinės pensijos dalis pareiškėjui neturėtų būti priteista iš Valdybos Utenos skyriaus. Atsakovas nurodo, kad teismas priteisė pensijos nepriemoką ir bylinėjimosi išlaidas iš proceso dalyvio, kuris nagrinėjamoje byloje niekaip nėra susijęs su skundžiamo sprendimo priėmimu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad vykdant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15 straipsniu ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, pareigūnų ir karių valstybines pensijas vidaus reikalų sistemos pensininkams nuo 2015 m. sausio 1 d. moka Valdyba. Iki 2015 m. sausio 1 d. visos išlaidos, susijusios su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teismų priteistų nepriemokų dėl pensijų sumažinimo krizės laikotarpiu, taip pat ir priteistų sumų už advokatų paslaugas mokėjimu, buvo planuojamos ir išmokamos iš programos „Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų sveikatos priežiūra ir buvusių vidaus reikalų sistemos pareigūnų pensinis aprūpinimas“ priemonės „Mokėti paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir kitas socialines išmokas“. Atsakovas nurodo, kad, tvirtinant 2015 m. biudžetą, visi šios priemonės asignavimai perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kitose programose šiam tikslui lėšų nenumatyta, todėl Ministerija neturi galimybių mokėti priteistų nepriemokų dėl pensijų sumažinimo krizės laikotarpiu ir bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas daro išvadą, kad priteistą nepriemoką dėl pensijos sumažinimo krizės laikotarpiu ir bylinėjimosi išlaidas, priteistas pareiškėjui, turėtų mokėti apeliantas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsižvelgdama į 2016 m. birželio 2 d. priimto Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Byloje spręstas ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo ir Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 1D-4838(11) teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisęs jam pensijos dalies nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Šią nepriemoką bei pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus.

Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuo aspektu, kad neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka bei bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nes būtent ši institucija yra atsakinga už neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija, siekdama nepažeisti teisminį procesą inicijavusio asmens teisių, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad 2014 m. liepos 10 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15 straipsniu ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XII-996 buvo pakeista Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Vidaus reikalų ministerijos asmenims iki tol paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Tai tiesiogiai nurodo 2014 m. liepos 10 d. įstatymo XII-996 7 straipsnio 3 dalis. Pagal Valdybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. V-464 pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimo ir mokėjimo administravimo funkcija yra pavesta Valdybos Utenos skyriui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent ši institucija nurodytai pensijai mokėti valstybės skiriamo finansavimo prasme tampa atsakinga už jo panaudojimą pagal paskirtį nepriklausomai nuo to, ar toks finansavimas bus nukreiptas į dar nemokėtų pensijų mokėjimą, ar bus (pagal teismų priimtus sprendimus turės būti) nukreiptas į iki 2015 m. sausio 1 d. susidariusių neišmokėtų pensijų įsiskolinimų padengimą. Todėl neišmokėta valstybinės pensijos dalis pagrįstai priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos Utenos skyriaus. (mutantis mutandis žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-177/2014 ir kt.).

Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju išnagrinėtos administracinės bylos proceso šalys buvo pareiškėjas S. D. ir atsakovas Lietuvos valstybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1054 numato, kad Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose civilinėse ir administracinėse bylose, kai pagal pareikštus ieškinius (skundus, prašymus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė, valstybei atstovauja ministerijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ ministrams pavestas valdymo sritis ir vadovaudamosi ministerijų nuostatais, jeigu šiuo nutarimu ar kitais teisės aktais neįgaliota kita valstybės institucija (įstaiga). Šio nutarimo 3.31.1 punktas tiesiogiai įgalioja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovauti bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentų buvusiems sportininkams mokėjimo. Tuo tarpu nutarimo 3.32.1 punktas įgalioja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją atstovauti valstybę bylose dėl pareigūnų ir karių, kuriems ši institucija skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas, valstybinių pensijų. Kadangi nuo 2015 m. sausio 1 d. Ministerija nemoka valstybinių pensijų, tai ir nebeturi teisės atstovauti valstybei tokiose bylose. Pensijos nepriemoką pareiškėjui teismo sprendimu įpareigota išmokėti ne Valdyba ar Valdybos Utenos skyrius, o Lietuvos valstybė. Byloje buvo kilęs tik tinkamo ginčo šalies – Lietuvos valstybės - atstovo klausimas, kurį pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi išsprendė tinkamai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Valdybos Utenos skyrius byloje atstovavo ne Valdybai, o Lietuvos valstybei. Buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams pareigūnų ir karių valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai perdavus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms mokėti, iš šių lėšų turėtų būti mokami tiek neišmokėtų valstybinių pensijų įsiskolinimai, tiek pareiškėjų patirtos ir teismo sprendimais priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė