5acebadf-e85f-41b2-b387-79b4d40333e2 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Rasa Balsevičienė                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-594/2015Pranešėjas Albinas Antanaitis                                              Proceso Nr. 1-20-9-00945-2014-7  Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.19.1.; 2.1.16.2.19.; 2.4.6.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2015 m. spalio 7 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui A.

M., nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) gynėjos advokatės J. S. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 4 d. ir nuteistas 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda, įpareigojant jį paskirtÄ baudÄ sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 str. 1 d. ir 3 d., A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., iÅ¡ A. K. konfiskuota 28,96 eurų dydžio suma, gauta iÅ¡ nusikalstamos veikos.A. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. K. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 str. 4 d. už tai, kad jis, bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patruliu, vykdydamas tarnybines pareigas, 2013 m. spalio 25 d., nuo 6.53 iki 7.08 val., kelyje KaiÅ¡iadorys-Žasliai, KaiÅ¡iadorių rajone, sustabdęs V.

A. vairuojamÄ automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tuoj po to, pakvietęs V. A. į Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ten nurodė jam, kad Å¡is padarė administracinės teisės pažeidimÄ , t. y. vairavo automobilį be valstybinės techninės apžiÅ«ros, ir už tai jam gresia administracinė nuobauda, o už tai, kad nebÅ«tų užfiksuotas V.

A. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, iÅ¡ V. A. tiesiogiai priėmė mažesnį nei 1 MGL – 100 litų dydžio kyšį. Apeliaciniu skundu A. K. gynėja advokatė J. S. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ A. K. iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 225 str. 4 d. požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A.

K. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta, yra nepagrįsta, grindžiama tik teismo prielaidomis, bet ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais. Analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį, advokatės teigimu, matyti, kad A. K. kaltę teismas grindė liudytojų V. A., R. A., V. M. parodymais, bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, tačiau, minėtų liudytojų parodymai, nuteistojo gynėjos teigimu, nepaneigia A. K. parodymų, nes nei vienas jų, net ir tiesiogiai su juo bendravęs V.

A. nepatvirtino, kad matė, kaip A. K. priėmė jam V. A. duotus pinigus. Vertinant V. A. parodymų patikimumÄ , matyti, kad Å¡is siÅ«lė A. K. pinigus, o vėliau padėjo juos prie bėgių perjungimo svirties, tačiau negali tvirtinti, kad A. K. tai matė, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad liudytojas nepatvirtino, jog jam matant A. K. bÅ«tų paėmęs paliktus pinigus. Atkreipiamas aukÅ¡tesniojo teismo dėmesys ir į tai, kad V. A. teisiamojo posėdžio metu, be viso ko, patvirtino, jog apeliantas iÅ¡ jo kyÅ¡io nereikalavo, neprovokavo jį duoti bei nebuvo dėl jo susitaręs. Tuo tarpu liudytoja R.

A. su A. K. įvykio dienÄ visiÅ¡kai nebendravo ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės jai nėra žinomos, todėl remtis jos parodymais kaip A. K. kaltę patvirtinančiais duomenimis, nebuvo teisinio pagrindo. Ä®vykio dienÄ ji vyro praÅ¡ymu atvežė jam pinigus, automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ , kuriuos jos vyras pamirÅ¡o namie. Tuo tarpu liudytojas V. M. - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyr. tyrėjas dalyvavo vykdant slaptÄ sekimÄ ir analizuojant gautus rezultatus, tačiau fakto, kad A.

K. priėmė kyšį iÅ¡ V. A., tiesiogiai taip pat nematė. Nuteistojo gynėjos teigimu, V. M., 2013 m. rugsėjo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. J. nutarties pagrindu, į sekamÄ tarnybinį automobilį buvo įmontavęs ir iÅ¡montavęs pasiklausymo įrangÄ bei atliko garso įraÅ¡o taupyklėje esančių įrašų analizę, surašė 2014 m. gegužės 5 d. slapto sekimo protokolÄ , tačiau nenurodė, kada įrangÄ Ä¯ tarnybinį automobilį jis įmontavo ir iÅ¡montavo, viso labo patvirtinęs, jog dėl Å¡ių savo veiksmų nebuvo surašęs protokolų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, byloje taip ir liko neiÅ¡aiÅ¡kinta kada ir kiek kartų V. M. bei kiti pareigÅ«nai, kuriems buvo leista neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slapto sekimo veiksmus, buvo patekę į automobilį „Škoda Oktavia“, kuriuo tarnybos metu naudojosi A. K. įvykio dienÄ ir ar tokie jų veiksmai buvo teisėti.Pasak A. K. gynėjos, V. A. parodymų negalima laikyti patikimais ne tik dėl to, kad jie yra nenuoseklÅ«s, bet dar ir todėl, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje jis pats buvo įtariamasis pagal BK 227 str. 4 d., tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas BK 40 str. pagrindu.

Å ių duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad jis, iÅ¡ vienos pusės buvo suvaržytas savo parodymais, nulėmusiais jo atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, iÅ¡ kitos - Å¡io liudytojo buvęs procesinis statutas - įtariamasis – leido atleisti jį nuo atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo gynėjos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu abejonės liudytojo V. A. parodymų tikrumu ir teisingumu nebuvo paÅ¡alintos, Å¡io liudytojo parodymai nėra patvirtinti kitais objektyviais ir neginčytinais įrodymais.

Tuo tarpu A. K. parodymai Å¡ioje dalyje nėra paneigti, o prieÅ¡inga teismo iÅ¡vada grindžiama tik prielaidomis, bet ne objektyviais įrodymais. Faktas, kad A. K. buvo nustatęs arba žinojęs apie tai, kad V. A. yra padaręs daugiau ATPK pažeidimų, nėra įrodytas, atvirkščiai, A. K. įraÅ¡yta pastaba darbo ataskaitoje patvirtina, kad jis vairuotojÄ paleido įsitikinęs, kad Å¡is turi teisę vairuoti ir vairuoja savo automobilį, o padarytÄ pažeidimÄ laikė paÅ¡alintu, apie kitus pažeidimus nežinojo, o tai reiÅ¡kia, kad A.

K. kyÅ¡io nesiekė, neturėjo tokio tikslo, o tiesiog atliko savo tarnybinę pareigÄ . Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai neįvertino ir A. K. paaiÅ¡kinimo, jog jis neturėjo laiko toliau aiÅ¡kintis su V. A., nes privalėjo vykdyti budėtojo nurodymÄ ir vykti į pagalbÄ kriminalinės policijos darbuotojams. Å iÄ aplinkybę patvirtina tiek A. K. darbo ataskaitos duomenys, tiek garso įraÅ¡as ir slapto sekimo protokolas, iÅ¡ kurių seka, kad A. K. nurodymÄ iÅ¡ budėtojo gavo bÅ«tent tuo momentu, kai V.

A. nuėjo pasiimti jam sutuoktinės atvežtų dokumentų. Todėl, jei V. A. ir buvo padaręs pažeidimÄ , ir pats apie tai žinojo, nėra objektyviai nustatytas faktas, kad apie tai tiksliai žinojo ir A. K., nes tam nėra objektyvių įrodymų. Å ių duomenų kontekste, A. K. versija, jog jis daugiau V. A. veiksmuose pažeidimų nenustatė, apie juos nesužinojo tik dėl laiko stokos, taip pat nėra paneigta. Teigiama, kad apylinkės teismas selektyviai aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, ieÅ¡kodamas ir vertindamas tik kaltinimo versijÄ patvirtinančių įrodymų, kaip A.

K. kaltės įrodymus citavo tik tuos jo pokalbio su V. A. fragmentus, kurie patvirtina kaltinimo versijÄ , tačiau visiÅ¡kai nevertino viso A. K. ir V. A. pokalbio garso įraÅ¡o ir jo stenogramos slapto sekimo protokole konteksto, iÅ¡ kurio seka, kad V. A. ir karto pradėjo kalbinti A. K. nebausti jo, siÅ«lė kyšį užuominomis, tačiau A. K. kategoriÅ¡kai atsisakė Å¡ių pasiÅ«lymų. Be to, tuo metu, kol laukė V. A. dokumentų, A. K. atsakinėjo į V. A. bendrojo pobÅ«džio klausimus dėl baudų dydžio už tam tikrus pažeidimus, tuo pačiu atsakinėjo ir į V.

A. praÅ¡ymus jo nebausti, jei bus nustatytas pažeidimas. IÅ¡ Å¡io konteksto sekė, kad A. K. buvo pasiruošęs suraÅ¡yti protokolÄ ir nubausti V. A., jei bÅ«tų nustatęs pažeidimus jo veiksmuose, aiÅ¡kino, kad galės paskirti mažesnę baudÄ , o teisme nurodė, kad V. A. atžvilgiu bÅ«tų pritaikęs administracinį nurodymÄ , numatytÄ ATPK, kas neabejotinai patvirtina, jog pareigÅ«nas nesiruošė nuslėpti V. A. padarytų pažeidimų ir neatlikti savo pareigų. Be to, V. A. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ V.

K. elgesio jis nesuprato, jog pareigÅ«nas bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ jo kyÅ¡io, provokuoja jį duoti ar tarėsi su juo dėl kyÅ¡io priėmimo. Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad po to, kai V. A. paminėjo sumÄ - 100 litų, A. K. su tuo sutiko ir priėmė kyšį, tai yra tik teismo prielaida, nes A. K. kategoriÅ¡kai neigė, jog tuo metu, kai V. A. pasakė pinigų sumÄ , jis sutiko priimti kyšį. Å iÄ aplinkybę nuteistasis paaiÅ¡kino sutapimu, nurodydamas, kad tuo metu jis skubėjo patikrinti V.

A. dokumentų ir vykti pagal gautÄ užduotį, todėl žodžiais ,,viskas, gerai“ davė suprasti, kad baigia bendravimÄ su V. A., jį paleidžia ir, kad su dokumentais yra viskas tvarkoje. KategoriÅ¡kai paneigė, jog tai buvo sutikimas priimti kyšį. Tuo tarpu byloje nesant vaizdo įraÅ¡o, galimybės patikrinti A. K. teiginio, jog jis nematė, kaip V. A. padėjo pinigus tarnybiniame automobilyje ir jų nepaėmė, nėra, todėl Å¡i abejonė turi bÅ«ti vertinama A. K. naudai. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, byloje nenustatyta, kad tarnybiniame automobilyje V.

A. palikti 100 litų pateko pas A. K.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. K. automobilyje paliktus V. A. pinigus rado ir jais pasinaudojo. Atvirkščiai, jis neigia matęs kaip V. A. paliko pinigus, tvirtina, kad pinigų automobilyje neaptiko, tokie A. K. parodymai nėra paneigti, kadangi V. A. taip pat negalėjo patvirtinti, jog perdavė pinigus A. K. į rankas, ar kad A. K. bÅ«tų matęs, kaip V. A. paliko pinigus tarnybiniame automobilyje.Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 str. 1 d. pažeidimų.

Grindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nurodoma, kad apylinkės teismas, kaip A. K. kaltės įrodymu, nurodydamas, kad: „A. K., ikiteisminio tyrimo metu jam praneÅ¡us ir įteikus nutarimÄ dėl įtarimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 str. 4 d., paaiÅ¡kino, kad savo pozicijos dėl kaltumo nereiÅ¡kia, nes tokio įvykio neprisimena, bei jis niekada nėra paėmęs pinigų iÅ¡ pažeidėjų. Ä® tyrėjos klausimÄ ar sutinka savo parodymus duotus įtariamojo apklausos metu patikrinti taikant poligrafÄ - psichologinį tyrimÄ , A.

K. paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo klausimu pozicijÄ iÅ¡reikÅ¡ vėliau (t. 1, b. 1. 80-81)“, rėmėsi aplinkybe, kuri nebuvo iÅ¡nagrinėta teisiamajame posėdyje. Klausimas dėl A. K. parodymų tikrumo patikrinimo taikant poligrafÄ - psichologinį tyrimÄ A. K. buvo užduotas tik vienintelį ir paskutinį kartÄ â€“ 2014 m. rugsėjo 26 d., kai jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas. Daugiau ikiteisminio tyrimo metu A. K. nebuvo apklaustas ir pakartotinai jam Å¡is klausimas užduotas nebuvo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog A.

K. neatsisakė tyrimo poligrafu, o tik nurodė, kad savo pozicijÄ iÅ¡reikÅ¡ vėliau. Nagrinėjant bylÄ teisme, klausimas dėl jo parodymų tikrumo patikrinimo taikant poligrafÄ - psichologinį tyrimÄ A. K., taip pat nebuvo užduotas. Tokiu bÅ«du, klausimas dėl A. K. pozicijos taip ir liko neiÅ¡tirtas.Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai atliko A. K. veiksmų baudžiamÄ jį teisinį vertinimÄ , jo atžvilgiu neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepagrįstai A.

K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 str. 4 d., nors jo veiksmuose nėra įrodyta ir nustatyta Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtis. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamÄ procesÄ principais, teismas turi pareigÄ ne tik iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiÅ¡kia tinkamÄ kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamÄ jį teisinį įvertinimÄ - kvalifikavimÄ .

Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis - teisingai nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 str. 1 d.). Å ioje byloje teismas savo pareigos tinkamai neįvykdė, baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai, tuo pažeidžiant BPK 44 str. 5 str. nuostatas. Pabrėžiama, jog, sutinkamai su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, kuria leista atlikti slaptus sekimo veiksmus laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d., slapto sekimo objektas Å¡ios nutarties pagrindu buvo N. L. (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio vyresnysis patrulis) ir jo galimi bendrininkai, o slaptÄ sekimÄ ir kitas procesinės prievartos priemones buvo leista atlikti bÅ«tent N. L. bei jo galimų bendrininkų atžvilgiu, siekiant nustatyti N. L. ir galimų jo bendrininkų daromas nusikalstamas veikas, turint pagrindÄ manyti, kad tokiu bÅ«du bus gauta duomenų apie padarytas ir daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str. 1 d. ir 2 d., 227 str. 1 d. ir 2 d., 228 str. 2 d. ir 229 str..

Šios aplinkybės, apelianto gynėjos vertinimu, patvirtina, jog būtent N. L. pateko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus darbuotojų akiratį. Būtent jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai jis dirbo dar Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliu. Vėliau jis buvo perkeltas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrį. A.

K. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rį buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės, t. y. su N. L. pažįstamas nebuvo ir su juo jokių reikalų neturėjo, taigi ir negalėjo bÅ«ti jo bendrininku. Apie N. L. nusikalstamus veiksmus pareigÅ«nams buvo žinoma jau nuo 2013 m. balandžio 2 d., t. y. dar iki A. K. paskyrimo į KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariatÄ .

Taigi jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį sekti bei taikyti kitas procesinės prievartos priemones nebuvo. Tokiu bÅ«du, buvo pažeistos A. K. teisės, procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu buvo taikomos nepagrįstai, virÅ¡ijant minėta teismo nutartimi suteiktus įgalinimus, todėl įrodymais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti pripažinti slapto sekimo protokolai, garso įraÅ¡as bei kiti duomenys, gauti slapto sekimo pagrindu, kadangi Å¡ie veiksmai A. K. atžvilgiu atlikti neteisėtai, pažeidžiant BPK 160 str., bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties leisti slaptÄ sekimÄ N. L. atžvilgiu ribas.Vertindamas A.

K. veiksmus kaip nusikalstamus, nuteistojo gynėjos teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis veikė sutinkamai su instrukcijomis bei teisės aktais, reglamentuojančiais policijos patrulių veiklÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. įvykio dienÄ dirbo vienas, neturėjo porininko, o tai svarbi aplinkybė, nes jis turėjo spręsti, kaip elgtis tuo atveju, jei atsiranda kelios problemos vienu metu. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad A. K. dar nebuvo atestuotas ir turėjo nedidelę darbo patruliu patirtį, o priimdamas sprendimÄ paleisti V.

A., galėjo padaryti klaidÄ . A. K. priimtas sprendimas vykti pagal budėtojo nurodymÄ ir paleisti V. A. nebuvo pripažintas pažeidimu. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo visiÅ¡kai ignoruota, jog A. K. darbo laikas pamainoje įvykio metu ėjo į pabaigÄ , todėl jis turėjo spręsti, kaip įvykdyti skubų budėtojo nurodymÄ iki savo pamainos pabaigos. Tuo tarpu A. K. versija, jog administracinio pažeidimo protokolo įforminimas užimÄ apie 1 valandÄ , nebuvo paneigta, o atsižvelgiant į tai, kad jis dar turėjo įvykdyti budėtojo nurodymÄ , užbaigti pamainÄ , suraÅ¡yti visus reikiamus dokumentus ir ataskaitas, perduoti pamainÄ , kam prireiktų ne mažiau 1 valandos, spręstina, kad jis, dirbdamas vienas, suteikė prioritetÄ budėtojo nurodymo vykdymui, o tai negali bÅ«ti vertinama, kaip pažeidimas.Teismo posėdžio metu nuteistasis A.

K. ir jo gynėja J. S. prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d.). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika bei atsižvelgiant į baudžiamosios teisės jurisprudencijÄ , nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir įstatymų leidėjo nuostatÄ , jog tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. reikalavimus, t. y.

įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Å ių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.).

Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Tokiu bÅ«du, aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, spręstina, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus BK 225 str. 4 d. kontekste, pagrįstai sprendė, kad A.

K., bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju ir vykdydamas savo tarnybines pareigas, sustabdęs V. A. vairuojamÄ automobilį, nurodė jam, kad Å¡is padarė administracinės teisės pažeidimÄ , o už tai, kad jis nebÅ«tų užfiksuotas, t. y. už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, iÅ¡ V. A. tiesiogiai priėmė mažesnį nei 1 MGL – 100 litų (28,96 eurų) dydžio kyšį. Nors apeliaciniu skundu A. K. su tokia jo veiksmų kvalifikacija nesutinka, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, paties nuteistojo A.

K. apeliaciniame skunde pateiktus paaiÅ¡kinimus bei jų prieÅ¡taravimus, nesutikti su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis ar abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu, neturi teisinio pagrindo. A. K. veiksmai skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡analizuoti pakankamai iÅ¡samiai, o dėl jų atitikties BK 225 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiams pasisakyta tinkamai.Analizuojant A. K. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kyÅ¡ininkavimas, numatytas BK 225 str., yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyÅ¡io priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

KyÅ¡ininkavimo objektyvieji požymiai – kyÅ¡io priėmimas, pažadas jį priimti, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti ar provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡ių veikų. Nagrinėjamu atveju vertinant A. K. pateiktų kaltinimų visumÄ , matyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje aktualus kyÅ¡io priėmimas. Sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, kyÅ¡is laikomas priimtu tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visÄ ar bent dalį kyÅ¡io.

Kada kyÅ¡is priimtas, t. y. iki ar po kokių nors kyÅ¡io davėjo interesais veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), kur ir kaip (atvirai ar užmaskuotai) jis priimtas, ar, priėmus kyšį, buvo patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai, veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. KyÅ¡ininkavimas yra tyčinis nusikaltimas. Asmuo turi suvokti, kad materialinė nauda, kuriÄ jis gauna iÅ¡ kyÅ¡io davėjo, yra neteisėtas atlyginimas už kokių nors su tarnybine padėtimi susijusių veiksmų atlikimÄ ar neatlikimÄ duodančio kyšį asmens interesais.

KyÅ¡ininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia naudos, t. y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ (neveikimÄ ) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231/2007, 2K-153/2008, 2K-507/2008, 2K-535/2008, 2K-89/2009 ir kt.). Aptariant kyÅ¡ininkavimo požymius, pastebėtina ir tai, kad kyÅ¡ininkavimo sudėtis yra formali, todėl analizuojama nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų veikų įvykdymo momento.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste vertinant A. K. veiksmus, akcentuotina, kad tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažada ar susitaria priimti, reikalauja ar provokuoja duoti, arba priima mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį už teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, pripažįstama, kad toks asmuo padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , o jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 225 str. 4 d. nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai už 100 litų (28,96 eurų) kyÅ¡io paėmimÄ , t. y. paimto kyÅ¡io dydis yra mažesnis už 1 MGL (remiantis iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, kuriuo 1 MGL dydis buvo 130 litų, t. y. 37,65 eurai), jo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 225 str. 4 d..IÅ¡ aukščiau aptartų duomenų matyti, kad komentuojamos nusikalstamos veikos (BK 225 str. 4 d.) subjektu gali bÅ«ti tik specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

Remiantis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, nuo 2013 m. birželio 4 d. A. K. 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 20-TE-485 buvo paskirtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliu (statutiniu valstybės tarnautoju, C lygio 3 kategorijos) (b. t. 1, b. l. 98). Pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 20-V-476 patvirtintÄ KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulio pareigybės apraÅ¡ymÄ , KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulis yra statutinis valstybės tarnautojas.

Å ias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje valstybės tarnybos veiklos srityje – vieÅ¡ojo saugumo užtikrinime, bei bendrÄ sias funkcijas saugaus eismo priežiÅ«ros srityje (b. t. 1, b. l. 99-100). Å ios aplinkybės aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju A. K., eidamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulio pareigas, buvo atsakingas už tinkamÄ savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, pareigų atlikimÄ , su savo atsakomybe, kylančiÄ už netinkamÄ savo funkcijų atlikimÄ , Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2013 m. birželio 3 d. (b. t. 1, b. l. 100), todėl laikytinas tinkamu BK 225 str. 4 d.

įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektu.Konstatavus Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nepaisant A. K. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, kuriomis jis neigia padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , vis tik pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadoms dėl jo kaltės BK 225 str. 4 d. įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo padaryme. Abejoti apylinkės teismo sprendimu remiantis vien tik nuteistojo apeliaciniame skunde savaip pateikiama, tačiau jokiais objektyviais duomenimis neparemta, analizuojamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ patvirtina ne tik nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų asmenų – V. A., R. A., V. Č., V. M., ir iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymai, bet ir kiti raÅ¡ytiniai ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai. Sutinkamai su V. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, 2013 m. spalio 25 d., tikslaus laiko jis neprisiminė, apie 6.45 val. važiuodamas kelyje Žasliai – KaiÅ¡iadorys, automobiliu „Peugeot Boxer“ jis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«no tarnybiniu automobiliu su įjungtais Å¡vyturėliais.

Su savimi vairuotojo pažymėjimo neturėjo, o kitus turimus transporto priemonės dokumentus pateikė patikrinimui policijos pareigÅ«nui. Kadangi vairuotojo pažymėjimÄ buvo palikęs namuose (kitoje striukėje), sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje, priekinėje keleivio pusėje, mobiliojo ryÅ¡io telefonu paskambino savo sutuoktinei, kad Å¡i atvežtų jam vairuotojo pažymėjimÄ . Ä® įvykio vietÄ atvažiavus jo sutuoktinei, jis iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, priėjęs prie sutuoktinės automobilio, per pravirÄ langelį paėmė atvežtÄ vairuotojo pažymėjimÄ ir 100 litų.

Sutuoktinė išvažiavo atgal į namus. Tuo metu policijos pareigūnas buvo tarnybiniame policijos automobilyje. Sugrįžęs į policijos tarnybinį automobilį, jis (V. A.) prie pavarų perjunginėjimo svirties padėjo 100 litų, pasakė pareigūnui - „čia už tai“, turėdamas mintyje, kad jį paleistų, kadangi sustabdytos transporto priemonės technikinė apžiūra buvo nebegaliojanti. Pareigūnas jam nieko neatsakė, o pasakyti ar pareigūnas matė jo padėtus pinigus, jis negali, nes tuo metu buvo tamsu, t. y. ankstus rudens rytas.

Tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūno, jo vairuojamo automobilio „Peugeot Boxer“ techninės apžiūros laikas buvo pasibaigęs, tačiau, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį (V. A.) įtariamuoju, savo kaltę dėl pareigūno papirkimo jis pripažino visiškai ir paaiškino aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko tarpo detaliai visų aplinkybių neprisimena.

Policijos pareigÅ«nas iÅ¡ jo pinigų nereikalavo, kokiais savo veiksmais pareigÅ«nas davė suprasti, kad nori pinigų, įvardinti negali, pažymėdamas, kad bÅ«dami policijos tarnybiniame automobilyje jie kalbėjosi bendrojo pobÅ«džio temomis, susijusiomis su pažeidimais. Pasak V. A., kai jis, iÅ¡ sutuoktinės paėmęs jos atvežtÄ vairuotojo pažymėjimÄ , sugrįžo į tarnybinį automobilį, vairuotojo pažymėjimÄ padavė pareigÅ«nui, kuris dokumentÄ apžiÅ«rinėjo. Padėjus 100 litų prie pavarų perjunginėjimo svirties, pareigÅ«nas dokumentus jam grÄ Å¾ino.

Iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes, nepaisant tam tikrų mažareikšmių neatitikimų, neturinčių jokios reikšmės A. K. veiksmų kvalifikavimui, V. A. parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtindamas, kad tuo metu nagrinėjamo įvykio aplinkybes jis prisiminė geriau, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Abejoti aukščiau aptartų liudytojo V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotų iš esmės nuoseklių parodymų objektyvumu bei patikimumu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Viso proceso metu V. A. nuosekliai ir pakankamai detaliai aiÅ¡kino analizuojamo įvykio aplinkybes, kurios sutapo tarpusavyje ir atitiko faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, o jas paneigiančių duomenų byloje nėra, kas neabejotinai sudaro pagrindÄ manyti, jog apylinkės teismas, grįsdamas A. K. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, jais vadovavosi pagrįstai. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad V. A. ir paties nuteistojo A. K. paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog iki nagrinėjamo įvykio dienos, t. y. 2013 m. spalio 25 d., jie vienas kito nepažinojo, nėra bendravę, jokių konfliktinių situacijų, dėl kurių V.

A. galėjo apkalbėti A. K., tarp jų nebuvo. Šiuo aspektu atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vieningai formuojamoje teismų praktikoje vertinant nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių parodymus, laikomasi pozicijos, jog tam tikri mažareikšmiai neatitikimai jų parodymuose nesudaro pakankamo pagrindo atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus. Abejonių liudytojo V. A. aukščiau išdėstytų parodymų patikimumu teisėjų kolegijai nekyla įvertinus ir apeliacinio skundo argumentus, kad jis nagrinėjamu atveju buvo suinteresuotas duoti A.

K. nepalankius parodymus, kadangi kitoje baudžiamojoje byloje jis pats buvo kaltinamas pareigÅ«no papirkimu ir apklausos metu jis nebuvo prisaikdintas dėl specifinės savo procesinės padėties. Atmetant tokius nuteistojo teiginius, pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. A. turėjo liudytojo statusÄ , kas reiÅ¡kia, kad apklausiant jį pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga papasakoti visa, kas jam žinoma apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jis buvo įspėtas pagal BPK 163 str., jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , kÄ patvirtina ir 2015 m. vasario 4 d.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys (b. t. 2, b. l. 7, 9). Å iuo aspektu vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad BPK nėra numatyti draudimai liudytojais apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusÄ ir vėliau iÅ¡teisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutinkamai su BPK 78 str. nuostatomis, kaip liudytojas gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių.

BPK 79 str. ir BPK 80 str. yra iÅ¡dėstyti atvejai, kai asmenys negali bÅ«ti apklausiami liudytojais, tačiau tokia situacija, kai asmuo kitoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas įtariamuoju ar kaltinamuoju, dėl ko jis negali bÅ«ti apklausiamas liudytoju, komentuojamuose straipsniuose neminima, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad liudytojais gali bÅ«ti apklausti net ir kitoje byloje nuteisti asmenys. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 str. 1 p., nei kitų BPK nuostatų.

Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, įtariamojo susipažinimas su ikiteisminio tyrimo duomenimis taip pat nėra kliÅ«tis tokį asmenį vėliau apklausti byloje kaip liudytojÄ . Nors tam tikrais atvejais bylos duomenų žinojimas gali kelti abejonių liudytojo parodymų patikimumu, tačiau nagrinėjamoje byloje tokia galimybė atmestina. A. K. pinigus tarnybiniame automobilyje palikęs liudytojas V. A. buvo apklausiamas apie įvykį, kuriame jis dalyvavo tiesiogiai, todėl jokios tikimybės, kad Å¡io liudytojo parodymų turiniui esminės įtakos galėjo turėti galimas tam tikrų bylos aplinkybių žinojimas, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, nėra.

Esant šiems duomenims, vertinti V. A. parodymus kaip nepatikimus vien dėl to, jog jis kitoje baudžiamojoje byloje apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes buvo apklaustas įtariamuoju, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus ir tai, kad šio asmens parodymus nagrinėjamu atveju betarpiškai patvirtino ir liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. A. sutuoktinė R. A.. Jos teigimu, tikslios datos ji nepamena, tačiau buvo toks atvejis, kad anksti ryte apie 6.30 val., ji automobiliu vežė sutuoktiniui V.

A. jo namuose paliktÄ vairuotojo pažymėjimÄ ir pinigus. Tuo metu jos sutuoktinį prie Žaslių buvo sustabdęs policijos pareigÅ«nas. Atvežusi V. A. vairuotojo pažymėjimÄ ir pinigus, neiÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, juos padavė sutuoktiniui per langelį. Jos teigimu, pinigai - 100 litų, kuriuos ji paėmė iÅ¡ savo rankinės, buvo lyg ir vienoje kupiÅ«roje. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas tiriamo įvykio aplinkybes R. A. iÅ¡dėstė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 21-22). Vienintelis neatitikimas jos parodymuose - ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kinusi, jog V.

A. nagrinėjamo įvykio dienÄ ji atvežė piniginę su pinigais ir dokumentais, teisiamojo posėdžio metu ji patikslino, kad jos sutuoktinis piniginės neturi, todėl jam ji padavė 100 litų ir vairuotojo pažymėjimÄ , pažymėdama, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės, kÄ ji perdavė sutuoktiniui – ar piniginę, ar tik pinigus ir dokumentus, ji nesureikÅ¡mino, nes nemanė, jog tai svarbu. Abejoti tokiu R. A. paaiÅ¡kinimu teisinio pagrindo nėra. Analizuojant iÅ¡dėstytų R.

A. parodymų visumÄ , nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog savarankiÅ¡kas Å¡ių aplinkybių vertinimas A. K. kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme tiesiogiai nepatvirtina, tačiau akcentuotina, kad, sutinkamai su BPK 20 str. reikalavimais, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, aukščiau iÅ¡dėstytų R. A. parodymų kompleksinis vertinimas, kitų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumoje, neabejotinai leidžia pagrįsti teismo vidinį įsitikinimÄ dėl analizuojamo baudžiamojo nusižengimo įvykdymo aplinkybių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad pats A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, aplinkybės, jog sustabdžius V.

A. vairuojamÄ automobilį „Peugeot Boxer“ ir paaiÅ¡kėjus, kad vairuotojas su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo, policijos tarnybiniame automobilyje buvo laukiama V. A. sutuoktinės, turėjusios atvežti reikiamus dokumentus, neneigė, patvirtindamas ir tai, kad R. A. buvo atvykusi į įvykio vietÄ ir perdavė V. A. vairuotojo pažymėjimÄ . Tokiu bÅ«du liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. A. iÅ¡ esmės patvirtino ne tik savo sutuoktinio detalius, nuoseklius ir neprieÅ¡taringus parodymus, bet ir aplinkybes, turinčias esminės reikÅ¡mės sprendžiant A.

K. kaltės jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo padaryme klausimÄ , o bÅ«tent: kad įvykio dienÄ V. A. buvo sustabdytas policijos pareigÅ«no, kad telefonu jai paskambinęs sutuoktinis V. A. prašė jos į įvykio vietÄ atvežti pinigų ir vairuotojo pažymėjimÄ , jai atvežus ir savo sutuoktiniui perdavus vairuotojo pažymėjimÄ ir 100 litų, iÅ¡ įvykio vietos ji iÅ¡važiavusi. Tikrinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ matyti, kad apylinkės teismas, grįsdamas A.

K. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme be aukščiau aptartų V. A. ir R. A. parodymų, nemaÅ¾Ä reikÅ¡mę suteikė ir 2014 m. gegužės 5 d. slapto sekimo protokole (slapto sekimo laikas 2013 m. spalio 25 d. nuo 6.51 val. iki 7.08 val.) užfiksuotoms aplinkybėms. Å io protokolo duomenimis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresnysis tyrėjas V. M., siekdamas gauti duomenų apie nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d., 228 str. 2 d. ir 229 str. požymius, pagal 2013 m. rugsėjo 20 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos A. J. nutartis atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio tarnybinio automobilio „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) slaptÄ sekimÄ , darant garso įraÅ¡us. Analizuojant minėto procesinio veiksmo atlikimo metu gautus rezultatus, matyti, kad 2013 m. spalio 25 d. 6.51 val. su Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančiu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulis A.

K., kuris važiuodamas automobiliu klausėsi muzikos, staiga padidino automobilio variklio apsukas ir netrukus jas sumažinęs, sustojo bei užtraukė automobilio rankinį stabdį. Atidaręs automobilio dureles, policijos pareigūnas išlipo, po savęs uždarydamas automobilio dureles. Po kiek laiko vėl atidaręs automobilio dureles, pareigūnas įlipo į automobilį. Garso įraše girdima, kaip atidaromos kitos automobilio durelės ir į automobilį įsėdęs vyriškis po savęs uždaro tarnybinio policijos automobilio dureles.

IÅ¡ tarp pareigÅ«no ir vyriÅ¡kio vykstančio pokalbio, paaiÅ¡kėja, kad vyriÅ¡kis vairavo automobilį „Peugeot Boxer“, kuriam neatlikta techninė apžiÅ«ra ir kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuotojas su savimi neturėjo ir vairuotojo pažymėjimo. Pokalbio metu vyriÅ¡kis nurodė, kad dirba Žaslių gaisrinėje bei turi įmonę, prekiaujančiÄ dviračiais KaiÅ¡iadoryse. Pokalbio metu vyriÅ¡kis telefonu paskambina sutuoktinei, kurios praÅ¡o atvažiuoti.

Po kiek laiko į įvykio vietÄ atvyksta vyriÅ¡kio sutuoktinė, kuri, sutarus telefonu, turėjo atvežti vairuotojo pažymėjimÄ , VyriÅ¡kiui iÅ¡lipus iÅ¡ tarnybinio automobilio ir netrukus jam sugrįžus, vyriÅ¡kis policijos pareigÅ«no paklausė: „Šimtukas gerai bus?“, į kÄ pareigÅ«nas atsakė - „gerai“. VyriÅ¡kis uždaro automobilio dureles, o pareigÅ«nas iÅ¡vyksta į iÅ¡kvietimÄ pagal gautÄ budėtojo nurodymÄ . Aptariamo slapto sekimo protokole užfiksuota, jog asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus – V.

A. (b. t. 1, b. l. 11-15). Akivaizdu, kad Å¡io V. A. ir A. K. pokalbio metu užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad V. A., siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios administracinės atsakomybės už transporto priemonės, kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiÅ«ra, vairavimÄ , kelis kartus paprašęs A. K. neraÅ¡yti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, o pareigÅ«nui delsiant tai padaryti, atvykus R. A. ir iÅ¡ jos paėmus 100 litų, perdavė juos A.

K., klausdamas, ar „šimtukas gerai bus?“, o A. K. atsakius „gerai, viskas“, V. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip ir nebuvo suraÅ¡ytas. Å ios aplinkybės, vertinant jas kompleksiÅ¡kai V. A. ir R. A. parodymų bei kitų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visumoje, pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti A. K. kaltę priėmus mažesnį nei 1 MGL kyšį. Apeliaciniu skundu nesutinkant su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis kartu pažymint, kad informacija, gauta slapta darant garso įraÅ¡us tarnybiniame policijos automobilyje, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai ir neteisėtai buvo pripažinta tinkamu ir leistinu įrodymu, visų pirma pažymėtina, kad reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumÄ , svarbu iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp siekio iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.

Å iuo aspektu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad asmuo nepatirtų savavaliÅ¡ko ir nepagrįsto teisės į privatumÄ suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamÄ , daromÄ , padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ rinkimo priemonės, gali bÅ«ti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, jog slapto sekimo priemonių taikymÄ sankcionuojanti institucija sprendžia, ar yra įtikinamas (pateisinimas) pagrindas sankcionuoti tokias sekimo priemones.

Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, 2013 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. U. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , praÅ¡ydama laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d., leisti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams (iÅ¡vardintiems praÅ¡yme) neatskleidžiant savo tapatybės trisdeÅ¡imt kartų slapta patekti į automobilius: „Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) leisti įrengti Å¡iuose automobiliuose vaizdÄ ir/ar garsÄ fiksuojančias technines priemones, specialiÄ sias technines priemones, leisti Å¡ias priemones eksploatuoti nuo jų įrengimo dienos, leisti darant garso ir/ar vaizdo įraÅ¡us slapta sekti objektus – automobilius „Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir asmenį – N. L., bei galimus jo bendrininkus, baigus slaptÄ sekimÄ ar esant bÅ«tinybei, įrangÄ iÅ¡montuoti (b. t. 1, b. l. 6-7). 2013 m. rugsėjo 20 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi prokurorės praÅ¡ymas buvo patenkintas (b. t. 1, b. l. 8-9). IÅ¡ Å¡ios nutarties turinio seka, kad slapti sekimo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo sankcionuoti ne tik N. L. ir jo bendrininkų atžvilgiu, kaip teigiama A. K. apeliaciniame skunde, bet ir aukščiau aptartiems tarnybiniams policijos automobiliams, leidžiant į juos patekti, juose įmontuoti garso ir/ar vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ ir darant garso ir/ar vaizdo įraÅ¡us slapta sekti Å¡iuos objektus (automobilius).

Vertinant Å¡ias aplinkybes nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pastebėtina, kad slapto sekimo veiksmai A. K. atžvilgiu buvo atlikti į jo įvykio dienÄ vairuotÄ tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo patruliuodavo ir aptartoje 2013 m. rugsėjo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje minimas N. L., įmontavus pasiklausymo įrangÄ ir jos pagalba fiksuojant minėtame tarnybiniame policijos automobilyje vykstančius policijos pareigÅ«nų pokalbius.

Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog atliekant slaptÄ sekimÄ BPK 160 str. reikalavimai pažeisti nebuvo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog slapto sekimo metu gauti duomenys, negali bÅ«ti pripažinti A. K. kaltės įrodymu. Vien tai, kad nutartyje tiesiogiai nebuvo nurodytas A. K., Å¡ios nutarties pagrindu atliekant automobilio, kuriuo dirbo ir paminėtas asmuo, slaptÄ sekimÄ gauti duomenys, netampa neteisėti. Be to, pagal BPK 20 str. nuostatas net ir nepripažinus tokiu bÅ«du gautų duomenų įrodymais, sprendžiama ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Tuo tarpu tai, kad duomenys pagal BPK gali bÅ«ti ir nepripažinti įrodymais, nereiÅ¡kia, kad minėtu bÅ«du gautos informacijos pagrindu negalėtų bÅ«ti pradėtas ar atskirtas savarankiÅ¡kas ikiteisminis tyrimas ir BPK nustatyta tvarka renkami kiti duomenys, kurie patvirtintų gautÄ informacijÄ .Å ių duomenų visumoje analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad slapti sekimo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atliekami įmontavus garso įraÅ¡ymo įrangÄ Ä¯ tarnybinį policijos automobilį, kuriuo įvykio dienÄ naudojosi A.

K., kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad aptariami slapto veiksmai Å¡iuo atveju buvo siejami ne su privačiu nuteistojo gyvenimu, bet su jo atliekamomis pareigomis bei tinkamu jų vykdymu. Tuo tarpu atsižvelgiant į policijos pareigÅ«nų darbo specifikÄ , jų elgesiui keliamus ypatingus sÄ Å¾iningumo, pavyzdingumo ir teisingumo kriterijus, daroma iÅ¡vada, kad tiriamu atveju slaptas sekimas, vykdytas ne konkrečiai A. K., kaip privataus asmens atžvilgiu, bet tinkamam jo pareigų atlikimui skirtame tarnybiniame automobilyje vykstančių pokalbių pasiklausymui, negali bÅ«ti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumÄ suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo principÄ , kas leistų slapto sekimo metu gautus duomenis, iÅ¡ esmės pagrindžiančius A.

K. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, atmesti kaip nepagrįstus. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. slaptos sekimo protokolas ir jame užfiksuoti duomenys nėra pagrindinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė A. K. kaltę padarius BK 225 str. 4 d. įtvirtintÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . IÅ¡ aukščiau pateiktos liudytojų V. A. ir R. A. parodymų analizės matyti, kad esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes Å¡ie liudytojai patvirtino visiÅ¡kai, kas leidžia pagrįstai teigti, kad slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys nagrinėjamu atveju tik patvirtina teismo vidinį įsitikinimÄ dėl A.

K. kaltės, tačiau jokiu bÅ«du nelaikytini vieninteliu ir pagrindiniu jo kaltės įrodymu analizuojamoje baudžiamojoje byloje. Juo labiau, kad slapto sekimo metu gauti duomenys nagrinėjamu atveju buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka apklausiant pagrindinį analizuojamo įvykio liudininkÄ â€“ V. A.. Sprendžiant A. K. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo padaryme, kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad A. K. sustabdžius V. A. vairuojamÄ automobilį, buvo nustatytas vienintelis pažeidimas, už kurio padarymÄ V.

A. grėsė administracinė atsakomybė – transporto priemonės vairavimas neturint vairuotojo pažymėjimo, tačiau įsitikinus, jog V. A. vairuotojo pažymėjimÄ vis tik turėjo, bet buvo palikęs namuose, A. K. nebuvo jokio tikslo pažeidėjo atžvilgiu suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tokiu bÅ«du neturėjo ir jokio motyvo iÅ¡ minėto asmens priimti kyÅ¡io. Atmetant tokius apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas apelianto dėmesys į liudytoju apklausto V. A. parodymų visumÄ .

Jo teigimu, įvykio dienÄ jo vairuotas automobilis „Peugeot Boxer“ įstatymo nustatyta tvarka neturėjo techninės apžiÅ«ros bei greičiausiai nebuvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Å ias aplinkybes betarpiÅ¡kai patvirtina ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, pateikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus. Kaip matyti iÅ¡ informacijos apie registruotÄ kelių transporto priemonę - V. A. priklausantį automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - automobilis buvo apdraustas „BTA“ privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, kuris galiojo tik iki 2013 m. rugpjūčio 5 d..

Tuo tarpu nagrinėjamo įvykio data - 2013 m. spalio 25 d., leidžia pagrįstai teigti, kad įvykio dienÄ V. A. vairuotas automobilis įstatymo nustatyta tvarka apdraustas nebuvo. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir byloje esančius duomenis, susijusius su aptariamo automobilio technine apžiÅ«ra. Remiantis pateiktais duomenimis, automobilio „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė apžiÅ«ra buvo atlikta 2012 m. sausio 25 d. ir galiojo iki 2013 m. sausio 25 d. (b. t. 2, b. l. 147-151).

Be to, techninės apžiÅ«ros galiojimas vizualiai matomas iÅ¡ ant valstybinių transporto priemonės numerių priklijuoto lipduko (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymo „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiÅ«ros atlikimo apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 3-406 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), kÄ neabejotinai kaip policijos pareigÅ«nas, žinojo ir A. K., todėl pagrįstai manytina, kad bÅ«tent tuo pagrindu V.

A. ir buvo sustabdytas patikrinimui. Å iÄ iÅ¡vadÄ leidžia pagrįsti ir slapto sekimo metu užfiksuoto A. K. ir V. A. pokalbio turinys, remiantis kuriuo, V. A. ir A. K. nuo pat pokalbio pradžios kalba apie techninę apžiÅ«rÄ bei civilinės atsakomybės draudimÄ , už Å¡ių pažeidimų padarymÄ gręsiančiÄ administracinę atsakomybę, apie vairuotojo pažymėjimo neturėjimÄ užsiminant tik vienÄ kartÄ A. K. nurodant, kad be V. A. vairuotojo pažymėjimo jis negali suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytus pažeidimus.

Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad ant minėto automobilio valstybinio numerio užklijuotas techninės apžiūros lipdukas buvo apdriskęs, todėl nesimatė techninės apžiūros galiojimo pabaigos, tačiau akcentuotina, kad šiuos duomenis per policijos duomenų bazę galima patikrinti ir neturint vairuotojo pažymėjimo. Ir nors nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad jam buvo pateiktas tik draudimas, jokių kitų dokumentų, įskaitant ir transporto priemonės registracijos liudijimo, V.

A. su savimi neturėjo, tačiau Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paneigė liudytoja apklausta R. A., paaiÅ¡kinusi, kad į įvykio vietÄ , papraÅ¡yta sutuoktinio, ji atvežė tik vairuotojo pažymėjimÄ ir 100 litų. Apie jokius kitus dokumentus neužsiminė, kas leidžia pagrįstai teigti, kad automobilio registracijos liudijimas A. K. vis tik buvo pateiktas. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A.

K. taip pat nurodė, jog V. A. neturėjo tik vairuotojo pažymėjimo, kas aukščiau ištirtais duomenimis pasitvirtino tik iš dalies. Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad V. A. su savimi neturėjo ne tik vairuotojo pažymėjo, bet įvykio metu jo vairuotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu bei neturėjo techninės apžiūros, kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių patikimumu.

Kaip nepagrįsti vertintini ir nuteistojo teiginiai, jog, gavęs iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ budėtojo apie kriminalistams reikiamÄ pagalbÄ , jis nebeturėjo laiko toliau aiÅ¡kintis V. A. galimai padarytų pažeidimų ir, įsitikinęs, jog teisę vairuoti jis turi, apsiribojo įspėjimu ir V. A. paleido. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. ir A. K., laukdami R. A., tarnybiniame automobilyje praleido kiek daugiau nei 15 minučių. A. K. teigė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo V. A. atžvilgiu negalėjo suraÅ¡yti, nes pastarasis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, nesiaiÅ¡kino, ar jis turi kitÄ jo asmenybę patvirtinantį dokumentÄ , policijos duomenų bazėje netikrino sustabdyto automobilio duomenų, t. y. ar jis yra apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ar jam įstatymo nustatyta tvarka atlikta techninė apžiÅ«ra, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad pats A.

K. nagrinėjamu atveju vengė atlikti jam pagal jo pareigybes priskirtas privalomas funkcijas – suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Juo labiau, kad, remiantis slapto sekimo metu gautais duomenimis, A. K. V. A. pasiÅ«lo paskambinti kuriam nors aukÅ¡tesnių jo (V. A.) pažįstamų pareigÅ«nų, nurodydamas, kad tokiu atveju gal visai nereikės pildyti protokolo. Pažymėtina, kad aptariamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybė ar A. K. pažeidė, ar ne pareigines instrukcijas, aptariamu atveju esminės reikÅ¡mės neturi.

Minėta, jog kyÅ¡ininkavimas, numatytas BK 225 str. 4 d., laikomas baigtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visÄ ar bent dalį kyÅ¡io. Kada kyÅ¡is priimtas, t. y. iki ar po kokių nors kyÅ¡io davėjo interesais veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), kur ir kaip (atvirai ar užmaskuotai) jis priimtas, ar, priėmus kyšį, buvo patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai, veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A., sulaukęs kol į įvykio vietÄ atvyks jo sutuoktinė R.

A., atvežusi jam vairuotojo pažymėjimÄ ir 100 litų, kÄ patvirtino ir pati R. A., atidarė A. K. tarnybinio automobilio dureles, paklausęs „ar Å¡imtukas bus gerai?“, į kÄ A. K. atsakė „gerai“, padėjo 100 litų prie pavarų perjungimo svirties ir atgavęs vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Nors A. K. neigė, jog jis matė, kÄ jam perdavė V. A., nurodydamas, kad jokių pinigų jis negavo, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma Å¡iuos nuteistojo teiginius leidžia atmesti kaip nepagrįstus.

A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiais savo veiksmais jis atsisakė paimti kyšį iÅ¡ V. A., kai Å¡is paklausė ar 100 litų jam užteks, ar iÅ¡vis ėmėsi kokių nors veiksmų, kad prie pavarų perjungimo svirties V. A. palikti pinigai, bÅ«tų jam grÄ Å¾inti, lakoniÅ¡kai nurodydamas, kad toje vietoje padėtų pinigų jis nematė. Vertinant tokius, jokiais objektyviais duomenimis neparemtus A. K. teiginius, abejonių tuo, jog tokiu bÅ«du nuteistasis siekia iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės bei iÅ¡saugoti savo tarnybÄ policijoje, aukÅ¡tesniajam teismui nekyla.

V. A. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad 100 litų jis perdavė A. K. už tai, kad jo atžvilgiu nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už Å¡ių veiksmų atlikimÄ V. A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės už pareigÅ«no papirkimÄ jis buvo atleistas pagal laidavimÄ . Esant Å¡iems duomenims, abejonių V. A. iÅ¡dėstytoms aplinkybėms dėl 100 litų kyÅ¡io perdavimo A. K., teisėjų kolegijai nekyla.

Juo labiau, kad jo sutuoktinė R. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog į įvykio vietÄ savo sutuoktiniui ji atvežė ne tik vairuotojo pažymėjimÄ , bet ir 100 litų. Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog nusikalstama veika buvo baigta, todėl vien tai, jog V. A. nematė, ar duotÄ 100 litų kyšį pareigÅ«nas paėmė ir kuriuo metu, po to kai jis 100 litų paliko pareigÅ«no vairuojamame automobilyje, atsakomybės neÅ¡alina. Analizuojant A. K. skundo turinį ir atsižvelgiant į tai, jog kai kurie jame iÅ¡dėstyti teiginiai jokios reikÅ¡mės sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ neturi, akcentuotina, kad sutinkamai su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iÅ¡­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iÅ¡­va­dos dėl apeliacinio skun­do es­mės neturi bÅ«ti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų atsaky­mÄ Ä¯ kiekvie­nÄ ar­gu­men­tÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar es­mi­nius argu­men­tus.

Esant Å¡iems duomenims, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 225 str. 4 d. yra įrodyta. Pripažindamas A. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių įtikinamų argumentų, kurių pagrindu galima bÅ«tų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A.

K. kaltės ir jų esmės iÅ¡ naujo nekartoja. Aplinkybė, kad skundžiamame nuosprendyje yra nurodoma įtariamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltės nei patvirtina, nei paneigia, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to visas nuosprendis yra neteisėtas.Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. jam pareikÅ¡tuose kaltinimuose iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 str. 4 d.. Konstatuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti A. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , skundžiamas KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistojo A. K. gynėjos advokatės J.

S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                        Albinas Antanaitis              Teisėjai :                                                                                         Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                                                                                            Valdas Vitunskas