5aca99de-bf9b-4fbb-8b76-d7e27402abae · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1725-577/2015                            (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15125-2014-0)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; (S) 44.5.2.8; 73.2.5.5VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 24 d.Vilnius        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Grinda“apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas” ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmėIeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1 773,86 Lt turtinę žalÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteisto sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011-04-01 Virbeliškių g., Vilniuje, automobiliui BMW 320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę, buvo sugadinta automobilio dešinė pusė – priekinė padanga. Remiantis Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarimu, automobilio BMW 320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 1 773,86 Lt dydžio žala. Automobilis BMW 320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.

Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 1 773,86 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. VirbeliÅ¡kių gatvė, Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė.

UAB „Grinda“ atsakinga už Å¡ios gatvės dangų remontÄ ir priežiÅ«rÄ 2011-01-25 sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) dėl Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros ir 2009-11-26 Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr. 14-171 sudarytos su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu. Sutarties pagrindu keliÄ prižiÅ«rinti įmonė yra kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trÅ«kumų. IeÅ¡kovo įsitikinimu, žala padaryta dėl kelio netinkamos bÅ«klės, transporto priemonės vairuotojas negalėjo laiku pastebėti kliÅ«ties, todėl nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos.

Kadangi UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiÅ«ros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, žalos atlyginimas iÅ¡ abiejų atsakovų priteistinas solidariai. Be to, ieÅ¡kovas prašė atnaujinti senaties terminÄ , kuris, ieÅ¡kovo įsitikinimu, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Atsakovo UAB „Grinda“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad dokumentuose nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Pažymoje nurodyta, kad apgadinta tik automobilio priekinio deÅ¡inės pusės rato padanga, todėl, atsakovo nuomone, kiti automobilio sugadinimai, kurie buvo remontuoti, negali bÅ«ti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. 2011-04-08 nutarime konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, tačiau aplinkybė, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti, nėra nurodyta.

Atsakovo teigimu, vien ta aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei, kadangi iÅ¡ UAB „Grinda“ negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvienÄ savaiminį duobės atsiradimÄ . Taip pat atsakovas pažymėjo, kad jis nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiÅ«rÄ , nors ieÅ¡kovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikÅ¡ti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl Å¡ių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovÄ bei nurodyti vietoje jo neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimÄ (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pan.).

IeÅ¡kovui nepateikus jokių atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymų ir jų visiÅ¡kai neįrodinėjant, atsakovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog visÄ ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti bÅ«tent atsakovas UAB „Grinda“. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliÅ«ties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu bÅ«du padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visÄ eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, todėl atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d.

Atsižvelgiant į tai, jog neegzistuoja atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieÅ¡kovo nuostolius, o ieÅ¡kovas tokių veiksmų ieÅ¡kinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, konstatuotina, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lyga, neegzistuoja. Taip pat atsakovas nesutiko, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra bÅ«tent eismo įvykio pasekmė.

Policijos pažymoje apie eismo įvykį yra nurodytas tik priekinės dešinės pusės padangos pažeidimas. Kiti sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti 2011-04-05 transporto priemonės apžiūros akte, atsakovo įsitikinimu, negali būti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovas nurodė, kad valdymo teisės į Vilniaus miesto gatves, nurodytas sutartyje, nėra ir nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nurodyta sutartimi toks Vilniaus miesto gatvių valdymas ir nėra perduotas, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas ir tokia valdymo teisė atsirado sutarties pagrindu, yra visiškai nepagrįsti.

Be to, sutartimi UAB „Grinda“ buvo įsipareigojusi vykdyti darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, nurodytais kartu su pateiktu užsakymu, taigi, tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų bÅ«ti atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimÄ iki kol yra gaunamas užsakymas tokiÄ duobę užtaisyti. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui, įvyko 2011 m. balandžio 1 d., tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2014 m. balandžio 24 d, o tai reiÅ¡kia, jog nuo žalos atsiradimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos praėjo daugiau nei 3 metai, t.y. praėjo įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį ieÅ¡kovas gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, todėl, vadovaujantis LR CK 1.131 str. 1 d., ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, o to netenkinus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ pasiraÅ¡yta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50-(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ (Sutarties 1.1 p.).

Savivaldybės įsitikinimu, ji, sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančiÄ pareigÄ užtikrinti gatvių tinkamÄ bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ . Pagal nurodytÄ sutartį UAB „Grinda“ yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytojas, todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsniu privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo metu, kai įvyko ieÅ¡kinyje nurodyti įvykiai, galiojo nurodyta sutartis ir bÅ«tent UAB „Grinda“ atliko VirbeliÅ¡kių g., Vilniuje, priežiÅ«rÄ , remonto darbus.

Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ savo sÄ skaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai UAB „Grinda“ yra VirbeliÅ¡kių g., Vilniuje, valdytojas, bÅ«tent UAB „Grinda“ turėtų bÅ«ti keliami reikalavimai, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu ieÅ¡kinys atmestinas. Savivaldybės nuomone, sudaryta darbų atlikimo sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirÅ«pino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti Å¡ios srities profesionalams.

Be to, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį. Vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas kvestionuotinas. Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai buvo bÅ«tini. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovas neįrodė automobiliui tariamai padarytos žalos eismo įvykio metu VirbeliÅ¡kių g., Vilniuje. Savivaldybės teigimu, nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų, t.y. automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliÅ«ties, netgi nebandė jos iÅ¡vengti.

Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. Savivaldybė nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas kilęs dėl tariamos žalos padarymo fakto, už kurį atsakingas žalÄ padaręs asmuo, todėl pareikÅ¡tam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kadangi ieÅ¡kovas nenurodė svarbių priežasčių dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo ir nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas ir Å¡iuo pagrindu.

II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ buvo priteista 1 773,86 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 1 773,86 Lt sumÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui 2014-05-02 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IeÅ¡kinys atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu buvo atmestas.

Taip pat minėtu sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013) ir į nagrinėjamos bylos aplinkybes, t.y. kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovas) ir UAB „Grinda“ (rangovas) buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50/3.136-UK (b.l. 32-34), kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ , o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 p.), pirmos instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 str. 2 d. prasme eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“, todėl tinkamu atsakovu, atsakingu už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jam valdymo teise perduoto kelio trÅ«kumų, Å¡ioje byloje pripažino bÅ«tent UAB „Grinda“.

Atsakovo UAB „Grinda“ argumentas, kad jis sutartimi įsipareigojo atlikti tik rangos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus, o Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių priežiÅ«ros paslaugų teikti neprivalėjo buvo atmestas, nes, pirmos instancijos teismo vertinimu, pagal 2011-01-25 Darbų atlikimo sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti ne tik kelių ir gatvių remonto darbus, tačiau teikti ir Å¡ių kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , o pagal Sutarties 1.1 punktÄ gatvių dangos remontas ir priežiÅ«ra laikomi darbais, dėl kurių netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius UAB „Grinda“ įsipareigojo atlyginti savo sÄ skaita (Sutarties 4.3.2 p.).

Ä®vertinęs tai, kad atsakovas UAB „Grinda“ buvo faktinis gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas, o iÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-05-30 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ matyti, kad A. B. 2011-04-01 apie 11 val. Vilniaus mieste VirbeliÅ¡kių g. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, pirmos instancijos teismas sprendė, kad bÅ«tent dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų (netinkamos gatvės dangos priežiÅ«ros), buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis BMW 320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo UAB „Grinda“ argumentas, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės, nes žala atsirado dėl paties transporto priemonės vairuotojo neatsargumo buvo taip pat atmestas kaip nepagrįstas, kadangi neapskųstame ir galiojančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-1894, konstatuota, jog vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nėra. Atsakovui nepateikus teismui įrodymų, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuoti automobilio sugadinimai yra nesusiję su šiuo eismo įvykiu, ir nepateikus prašymo skirti trasologinės ar žalos dydžiui nustatyti ekspertizės, atsakovo argumentai, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad visi sugadinimai yra būtent eismo įvykio pasekmė, taip pat buvo atmesti kaip neįrodyti.

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovui UAB „Grinda“, kaip kelio valdytojui, atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu, kadangi atsakovas netinkamai prižiÅ«rėjo kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Atsakovas jokių aplinkybių, Å¡alinančių ar mažinančių jo atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.), tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ buvo priteista 1 773,86 žalai atlyginti. Be to, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovas 2014-04-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu dėl žalos atlyginimo, į tai, kad pastaruoju laikotarpiu keitėsi teismų praktika dėl bylų teismingumo analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčuose ir į gana neženklų termino praleidimÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl svarbios priežasties, todėl Å¡is terminas skundžiamu sprendimu buvo atnaujintinas.III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas. Pasak atsakovo, 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50(3.1.36.UK) pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog jis galėtų bÅ«ti laikomas Å¡ios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju (tuo pačiu ir atsakovu Å¡ioje byloje), savarankiÅ¡kai atsakingu už Å¡ių statinių sukeltÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims, tuo labiau, kad tokių atsakomybės ribų tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje numatyta ir nebuvo.

Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad ir pagal Vyriausybės 2004 m. vasario 11d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) 13.6 punktÄ jis negali bÅ«ti laikomas atsakingu už atsiradusios žalos atlyginimÄ ne tik dėl to, kad iÅ¡ sutarties jam tokie įpareigojimai nekyla, tačiau ir dėl to, kad, vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis, kelius prižiÅ«rintys asmenys apskritai gali bÅ«ti laikomi atsakingais už sukeltÄ Å¾alÄ tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančiÄ kliÅ«tį sužino iÅ¡ anksto iÅ¡ eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami jokių veiksmų, taip pažeidžia ApraÅ¡o nuostatas.

Apelianto įsitikinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-108/2013, kuria rėmėsi pirmos instancijos teismas, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, kadangi 2007-06-22 ir 2011-01-25 sutartys nėra analogiškos, todėl pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartimi, priimta minėtoje byloje. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje turėjo būti remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A502-1480/2014 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-1554/2014, kadangi minėtose administracinėse bylose analogiškose situacijose buvo išaiškinta 2011 m. sausio 25 d. sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“.

Be to, apeliantas nesutinka ir su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl to, kad nebuvo įrodyta vairuotojo kaltė. Taip pat atsakovas tvirtina, kad automobilio vairuotojo kaltės rÅ«Å¡is ir forma, sprendžiant UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės klausimÄ , negali bÅ«ti nustatoma vien tik Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarimo Nr. AV2-1894 pagrindu, o turi bÅ«ti vertinama ad hoc, atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus. Pasak atsakovo, pirmos instancijos teismas neįvertino to, kad tiek teisės aktai, tiek teisminė praktika nustato vairuotojo pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, stebėti kelio dangÄ ir vengti kelyje esančių kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams bei važiuoti tokiu greičiu, kad tokias kliÅ«tis galėtų saugiai apvažiuoti arba prieÅ¡ jas pilnai sustoti, o administracinės atsakomybės netaikymas pats savaime nereiÅ¡kia, jog paÅ¡alinama ir civilinė atsakomybė.

Tvirtina, kad automobilio vairuotojas neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliÅ«ties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu bÅ«du padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visÄ eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, todėl UAB „Grinda“ yra atleistina nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6. 253 str. Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas vairuotojo neatsargumÄ , nesirėmė 2011-04-01 eismo įvykio schema, o iÅ¡ eismo įvykio schemoje užfiksuotų įvykio aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad automobilio vairuotojas įvažiuodamas į duobę deÅ¡iniuoju ratu pažeidė kelių eismo taisykles - važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta.

Taip pat ieÅ¡kovas nesutinka su žalos dydžiu, teigia, kad žalos dydžio įrodinėjimo pareiga turėjo bÅ«ti priskirta ieÅ¡kovui, o į bylÄ nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog jo atliktas remontas yra bÅ«tent nurodomo autoįvykio pasekmė ir kad bÅ«tent dėl autoįvykio sÄ skaitoje nurodytas dalis teko keisti ir atlikti joje nurodytus darbus, o faktas, jog ieÅ¡kovas apmokėjo kažkokiÄ sÄ skaitÄ savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡i sÄ skaita yra susijusi su autoįvykiu bei joje nurodytos sumos neginčijamos ir įrodytos.

Be to, atsakovas pažymi, kad autoįvykis įvyko 2011-04-01, todėl akivaizdu, jog nei žalos dydžio nustatymo, nei tuo labiau trasologinės ekspertizės atlikti dabar nėra įmanoma, nes po automobilio remonto praėjo daugiau nei 3 metai ir nustatyti buvusių jo pažeidimų nėra jokios galimybės. Pabrėžia, kad atsakovas apie eismo įvykį ir atlygintinÄ Å¾alÄ sužinojo tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, todėl UAB „Grinda“ neturėjo jokių galimybių praÅ¡yti atlikti ekspertizę dar 2011 m. balandžio mėn., kai dar galėjo bÅ«ti iÅ¡likusių ekspertizei tinkamų autoįvykio pėdsakų.

Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad atsakovas UAB „Grinda“ yra atsakingas dėl žalos atsiradimo, nepaisant automobilio vairuotojo eismo taisyklių pažeidimų, apelianto įsitikinimu, atlygintina žala turėtų bÅ«ti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti atsižvelgiant į jos atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir ginčo santykius reglamentuojančius teisės norminius aktus. Nesutinka su UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas.

Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 str. 2 d. prasme eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“, todėl bÅ«tent UAB „Grinda“ ir yra tinkamas atsakovas, atsakingas už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jam valdymo teise perduoto kelio trÅ«kumų. Toks sutarties aiÅ¡kinimas, Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, yra atitinkantis tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2011-01-25 sudarytos sutarties tikslÄ ir esmę, o tuo pačiu ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles.

Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ tvirtina, kad Sutartimi UAB „Grinda“, įsipareigojusi atlikti gatvių priežiÅ«rÄ , turėjo tinkamai stebėti ir prižiÅ«rėti jai priskirtas gatves tam, kad bÅ«tų galima įgyvendinti Sutarties tikslus. Å iÄ aplinkybę, Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, patvirtinta ir UAB „Grinda“ veiksmai, t.y. UAB „Grinda“ daugelyje analogiÅ¡kų bylų sudarė taikos sutartis bei pripažino save gatvių valdytoja. Taigi, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio susiklosčiusiÄ praktikÄ bei Sutarties Å¡alių veiksmus po Sutarties sudarymo, konstatuotina, kad 2011 m. sausio 25 d.

Sutartimi Vilniaus gatvių nuolatinė priežiÅ«ra, stebėsenÄ ir remontas, t.y. Vilniaus gatvių valdymas, buvo perduotas UAB „Grinda“. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pagal 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ (Sutarties 1.1 punktas), o Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ savo sÄ skaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo.

Taigi UAB „Grinda“ atsakomybė atlyginti nuostolius yra įtvirtinta Sutartyje. Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas Sprendime netinkamai įvertino ieÅ¡kovo tariamai patirtÄ Å¾alÄ . Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, kad vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grindaatstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl darytina iÅ¡vada, kad atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas, o ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo bÅ«tini.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad ieÅ¡kovas nepateikė tinkamų įrodymų automobilio apžiÅ«ros akto sugadinimams nustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 3 punktÄ vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino automobilio vairuotojo neatsargių veiksmų, kurie taip pat prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Nagrinėjamoje situacijoje vairuotojo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje buvusių duobių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas mano, jog automobilio vairuotojo veiksmai, neatsargumas ir neatidumas galėjo lemti žalos atsiradimÄ , todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo atsižvelgti į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atmesti ieÅ¡kinį, o, ieÅ¡kinį tenkinus, žala privalėjo bÅ«ti mažinama, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo neatsargius ir neatidžius veiksmus. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teigia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, bei teisingai nustatė, kad atsakomybė už kelio bÅ«klę ir padarytÄ Å¾alÄ kyla bÅ«tent UAB „Grinda“, kadangi kelio valdymas (kelio remonto ir priežiÅ«ros darbų vykdymas) UAB „Grinda“ buvo perduotas 2011-01-25 darbų atlikimo sutarties pagrindu. IeÅ¡kovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju duobė kėlė pavojų eismo dalyviams, dėl duobės įvyko avarija ir buvo sugadintas automobilis. Tokia duobė laikytina avarine ir tai, pasak ieÅ¡kovo, įrodo pasekmės, atsiradusios automobiliui įvažiavus į Å¡iÄ duobę.

IeÅ¡kovas laiko nepagrįstu apelianto argumentÄ , kad kelius prižiÅ«rintys asmenys gali bÅ«ti laikomi atsakingais už sukeltÄ Å¾alÄ tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančiÄ kliÅ«tį sužino iÅ¡ anksto iÅ¡ eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami jokių veiksmų, pažeidžia Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡Ä . Tvirtina, kad kelio valdytojas neatleidžiamas nuo atsakomybės dėl to, jog eismo dalyviai nesuteikė informacijos kelio valdytojui apie kelio bÅ«klę. Be to, ieÅ¡kovas negali įrodyti, kokius praneÅ¡imus iÅ¡ eismo dalyvių gauna UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, todėl tokia įrodinėjimo pareiga negali bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovui.

Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Grinda“ yra atsakingas, kadangi nesielgė taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala, t.y. laiku neapžiūrėjo kelio ir nenustatė kelio defektų, arba laiku nepradėjo kelio remonto darbų bei neįrengė techninių eismo reguliavimo priemonių. Taip pat, ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartimi.

Pažymi, kad apeliantas taip ir nenurodo, kuo skiriasi 2007-08-22 sutarties, kuria buvo remiamasi minėtoje kasacinio teismo nutartyje, ir 2011-01-25 sutarties sÄ lygos. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ių sutarčių esmė ta pati - gatvių priežiÅ«ros, remonto darbų perdavimas UAB „Grinda“. Be to, ieÅ¡kovas neįžvelgia nagrinėjamu atveju jokios vairuotojo kaltės. Atkreipia dėmesį, kad ir eismo įvykio vietoje buvę policijos pareigÅ«nai vairuotojo kaltės taip pat nenustatė. Automobilis įvažiavo į vandeniu užlietÄ duobę, eismo įvykio metu lijo, buvo blogas matomumas, todėl vairuotojas negalėjo laiku pastebėti kliÅ«ties ir tinkamai įvertinti vandeniu užlietos duobės gylį ir jos pavojingumo laipsnį.

IeÅ¡kovo teigimu, automobilio pakabos dalys buvo keičiamos ne dėl susidėvėjimo, o todėl, kad jos buvo pažeistos ir labiausiai tikėtina, kad pažeistos buvo tuo metu, kai automobilis įvažiavo į duobę. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-05-30 neapskųstame ir galiojančiame nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-1894, nustatyta, jog A.

B. 2011-04-01 apie 11 val. Vilniaus mieste VirbeliÅ¡kių g. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę ir dėl to buvo sugadintas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių policijos nutarime konstatuota, jog A. B. savo veiksmais kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje dalyje bus gili duobė, todėl dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės (b.l. 5-6). Sugadinta automobilio priekinė deÅ¡inės pusės padanga (b.l. 5). Dėl automobilio sugadinimo padaryta 1773,86 Lt dydžio žala.

Automobilis BMW 320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovas 2011-04-22 iÅ¡mokėjo 1 773,86 Lt draudimo iÅ¡mokÄ A. B. (b.l. 10-11), todėl ieÅ¡kovui perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 1 773,86 Lt turtinę žalÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteisto sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ priteisė 1 773,86 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanos už priteistÄ 1 773,86 Lt sumÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui 2014-05-02 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, o ieÅ¡kinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmetė, kadangi sprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, atsakingu už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jam valdymo teise perduoto kelio trÅ«kumų, Å¡ioje byloje pripažino atsakovÄ UAB „Grinda“.

Atsakovas UAB „Grinda“ su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundÄ grinžia Å¡iais argumentais:

1) pirmos instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas;

2) pirmos instancijos teismo išvados dėl to, kad nebuvo įrodyta vairuotojo kaltė, yra nepagrįstos;

3) automobilio vairuotojas pažeidė ne tik visÄ eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, todėl UAB „Grinda“ yra atleistina nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6. 253 str. pagrindu;

4) žalos dydžio įrodinėjimo pareiga turėjo bÅ«ti priskirta ieÅ¡kovui, o į bylÄ nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog jo atliktas remontas yra bÅ«tent nurodomo autoįvykio pasekmė, todėl nepagrįstai buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovas įrodė žalos dydį;

5) tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad atsakovas UAB „Grinda“ yra atsakingas dėl žalos atsiradimo, nepaisant automobilio vairuotojo eismo taisyklių pažeidimų, atlygintina žala turėtų bÅ«ti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu.Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės Teismui sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieÅ¡kovo ar atsakovo – tinkamumo, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, iÅ¡ kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta c.b.

Nr. 3K-3-108/2013).Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trÅ«kumo, atlyginimo. ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl bÅ«tent jai nustatyta pareiga vietinės reikÅ¡mės kelius ir gatves prižiÅ«rėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 15 str.;

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. ir 12.1 p.).Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo motyvais dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nebekartoja skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytų argumentų ir nurodytos kasacinio teismo praktikos Å¡iuo klausimu ir pažymi, jog pagrįstai pirmos instancijos teismas sprendė, kad 2011-01-25 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-50(3.1.36.UK), pasiraÅ¡yta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“, bÅ«tent UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti ne tik kelių ir gatvių remonto darbus, tačiau teikti ir Å¡ių kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ (Sutarties 1.1 p.), t.y. tapo valdytoju.

Pastebėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikoje panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1598-656/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1034-565/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 2A-828-603/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams, ir tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė grindžiama CK 6.266 str. nuostatomis, teismai nustatydami faktinį ginčo kelio valdytojÄ privalo vadovautis bendrosios kompetencijos teismų suformuota praktika, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas neturi pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodomomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.Pažymėtina, kad gatvių ir kiemo dangų priežiÅ«ros darbai, teisės aktuose yra apibÅ«dinami kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei statinių tarnavimo laikÄ (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.).

Taigi akivaizdu, jog gatvių dangų remonto darbai ir priežiÅ«ros darbai savo reikÅ¡me yra skirtingų kategorijų darbai, t.y. remonto darbai iÅ¡ esmės yra siejami su konkrečiu vienkartiniu gatvės remonto darbų atlikimu, o priežiÅ«ra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami darbai padeda užtikrinti nuolatinę gatvių priežiÅ«rÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini atsakovo argumentai, kad jis nebuvo atsakingas už gatvių priežiÅ«rÄ . Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal Sutarties 1.1 punktÄ gatvių dangos remontas ir priežiÅ«ra laikomi darbais, dėl kurių netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius UAB „Grinda“ įsipareigojo atlyginti savo sÄ skaita (Sutarties 4.3.2 p.).

Taigi Å¡i Sutarties sÄ lyga taip pat patvirtina bÅ«tent UAB „Grinda“ atsakomybę Å¡iuo atveju.                     Dėl atsakovo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės             Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Grinda“ buvo gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-05-30 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ matyti, kad A.

B. 2011-04-01 apie 11 val. Vilniaus mieste VirbeliÅ¡kių g. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę (b.l. 6). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo tokiai pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai nepritarti.

Pakartotinai pažymėtina, kad galiojančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-1894, aiÅ¡kiai konstatuota, jog vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nagrinėjamu atveju nėra, kadangi vairuotojas savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių, jis negalėjo numatyti važiuojamojoje kelio dalyje buvusios gilios duobės. Nors ir sutiktina su apelianto pozicija, kad administracinės atsakomybės nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog nėra ir civilinės atsakomybės, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju spręstina, jog apeliantas neįrodė, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, o vien atsakovo samprotavimais dėl to, jog vairuotojas galimai buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie niekur nėra užfiksuoti, teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , remtis negali (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visos sÄ lygos kilti atsakovo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei: byloje nustatyti ir įrodyti atsakovo UAB „Grinda“ neteisėti veiksmai (neveikimas), padaryta žala automobiliui, todėl priežastinis ryÅ¡is pasireiÅ¡kė atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos dėl netvarkingos kelio dangos sÄ sajumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo elgesiu eismo įvykio metu ir atsakovo UAB „Grindos“ neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje kelio dalyje bus didelė duobė, jo kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta. Todėl, konstatuotina, kad byloje įrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė žalos atlyginimÄ . Dėl atlygintinos žalos dydžioPirmos instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti automobilio remonto sÄ matoje nurodytų atliktinų darbų apimtimi ir kaina, todėl priteisė visÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alÄ , t.y. 1 773,86 Lt.

Apeliantas nesutinka, jog visa žala buvo patirta tik dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra bÅ«tent eismo įvykio pasekmė. Nors apeliantas ir tvirtina, kad Policijos pažymoje apie eismo įvykį yra nurodytas tik priekinės deÅ¡inės pusės padangos pažeidimas, o kiti pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti 2011-04-05 transporto priemonės apžiÅ«ros akte, negali bÅ«ti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau pažymėtina, kad pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindÄ abejonėms dėl transporto priemonės apžiÅ«ros akte užfiksuotų automobilio sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu.

Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, automobilio remonto sÄ matoje nurodytų atliktų darbų apimtį nagrinėjamu atveju patvirtina ir vairuotojo A. B. 2011-04-05 po įvykio raÅ¡ytas draudikui praÅ¡ymas bei 2011-05-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raÅ¡tas Nr. 10R-934025-11, kuriuose nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta bÅ«tent deÅ¡inioji transporto priemonės pusė (b.l. 9), o visi transporto priemonės sugadinimai, nurodyti 2011-04-01 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte(b.l.7), ir yra bÅ«tent deÅ¡inėje automobilio pusėje.Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju.Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistÄ Å¾alos dydį.

Pritartina pirmos instancijos teismo nuomonei, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas jokių aplinkybių, Å¡alinančių ar mažinančių jo atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.).Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

 Teisėja                                                                                                       Jadvyga Mardosevič