5ac9efaf-e5a1-498e-a4a2-e513a312f5f4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-4247-595/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01658-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. L., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas M. L. pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2020-06-02 iki 2021-09-09. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kalinimo laikotarpiu patalpoje, kur jis atlikinėjo bausmę, ant langų buvo uždėtos smulkių skylučių cinkuotos skardos grotos, dėl ko buvo blogas dieninis apÅ¡vietimas.

Nuo dirbtinio apÅ¡vietimo skaudėdavo akis. Taip pat buvo blogas naktinis apÅ¡vietimas. Ne kartÄ eidamas naktį susižeidė. Tokiu bÅ«du buvo sudarytos nežmoniÅ¡kos sÄ lygos, kenkė jo sveikatai. Nurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas tuo metu, kai naudojosi duÅ¡u. Maudytis tekdavo matant kitiems nuteistiesiems. DuÅ¡e nebuvo užuolaidų, patirdavo patyčias, gavo pravardę. Dėl to patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, stresÄ . Teigia, kad turėjo miegoti dviaukÅ¡tės lovos antrame aukÅ¡te. Tai jam nepatogu, kadangi turi problemų su sveikata, su antsvoriu, reikėjo daug įdėti pastangų įlipti į lovÄ , iÅ¡lipti.

Buvo susižalojęs kojÄ lipant. Lovoje nėra įrengtų pagalbinių kopetėlių. Tai jam sukėlė kančiÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumÄ . Tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, jautėsi neoriai. Nurodo ir tai, kad baldai patalpoje nebuvo pritvirtinti prie grindų. Skundžiamuoju laikotarpiu buvo laikomas kartu su nuteistaisiais paskirtais lengvajai grupei, o jis buvo paskirtas paprastajai grupei. Taigi, atsakovės atstovas sÄ moningai sudarė slogiÄ , konfliktiÅ¡kÄ atmosferÄ , kadangi lengvosios grupės nuteistieji galėjo žaisti kompiuteriu, pirkti maistÄ parduotuvėje.

Tai sukėlė konfliktus, pavydÄ . Pataisos namuose tyčia buvo sudaryta bloga kriminologinė padėtis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad visÄ laikotarpį atviras lauko kiemas buvo vienodu laiku, t. y. nuo 18 val. iki 22 val., nepaisant metų laiko. VasarÄ nematydavo saulės, negalėjo pasideginti, o žiemÄ vakarais buvo labai Å¡alta. Kreipėsi dėl grafiko, tačiau pataisos įstaiga nesiėmė jokių veiksmų. Dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo jo savivertė, jautėsi diskriminuojamas.

Nurodo, kad jam buvo atimta galimybė į resocializacijÄ ir užimtumÄ , kadangi teniso, bilijardo laikas nuo 8 val. iki 10 val, o tuo pat metu buvo patikrinimai ir pusryčiai. PaaiÅ¡kina, kad pataisos namuose taksofonai buvo įrengti koridoriuje. Gyvena daug nuteistųjų, todėl dėl triukÅ¡mo negalėjo bendrauti su artimaisiais. Kildavo konfliktinių situacijų, suprastėjo jo santykiai su artimaisiais. Nurodo, kad nebuvo įrengto laisvalaikio kambario. Todėl laisvalaikio metu turėjo bÅ«ti koridoriuje arba ant laiptų.

DidžiajÄ dienos dalį turėjo praleisti „ant kojų“, dėl to skaudėjo kojas, kaklÄ , nugarÄ , jausdavo nuovargį. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis bausmę atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius žymiai virÅ¡ijo nustatytÄ maksimalų skaičių. Galėjo naudotis tik 5 tualetais, dažnai susidarydavo eilės. Be to, tualetai nebuvo tinkamai įrengti, nebuvo klozetų. Nurodo, kad nebuvo patalpos džiovyklėms, todėl pastatomas džiovykles nuteistieji susineÅ¡davo į gyvenamsias patalpas, todėl buvo užstatytas gyvenamasis plotas, buvo visada drėgna.

Nurodo, kad virtuvėlėje buvo antisanitarinės sÄ lygos. Å iukÅ¡liadėžės neuždengtos, todėl smirdėjo. Negalėjo ten valgyti, suprastėjo apetitas. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Vilniaus PN patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-389 (toliau – Taisyklės). Jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos reikalavimai nebuvo pažeisti. Dėl sumontuotų apsauginių grotų, pasisako, jog grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieÅ¡tarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

Dėl lovos vietos ir kopėtėlių nurodo, kad Vilniaus PN gyvenamosios bei kitos su kalinimu susijusios patalpos aprūpinamos inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis. Vadovaujantis minėtomis normomis, pataisos įstaigoms nėra nustatyto reikalavimo dviaukštėse lovose įrengti kopėtėles.

Tokiu atveju, jei pareiÅ¡kėjo netenkino jam paskirta miegamoji vieta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sveikatos bÅ«klės, jis galėjo ir turėjo savo gerove pasirÅ«pinti pats, t. y. esant rimtoms su sveikata susijusioms problemoms, dėl kurių asmeniui gali kilti keblumų lipant į lovos antrÄ aukÅ¡tÄ , jis turi kreiptis į įstaigoje esantį sveikatos priežiÅ«ros specialistÄ , kuris, atsižvelgdamas į indikacijas, gali rekomenduoti paskirti tokiam asmeniui gulimÄ vietÄ pirmame lovos aukÅ¡te, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė ir dėl tokios pažymos į Vilniaus PN esančius sveikatos priežiÅ«ros specialistus nesikreipė ir pretenzijų neturėjo.

Tai įrodo, jog pareiÅ¡kėjas nurodo tariamÄ , neegzistavusiÄ problemÄ , kurios, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, nebuvo ankščiau iÅ¡kėlęs. Tai taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Nurodo, kad galiojantys teisės aktai numato nuteistųjų grupių suskirstymÄ bei atskirÄ laikymÄ , tačiau ginčo laikotarpiu dėl Vilniaus PN patalpų trÅ«kumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo.

Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t.y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po LR BVK nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių. Nurodo, kad nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūrinei grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje.

Nuteistųjų subkultÅ«ros apraiÅ¡kų Vilniaus PN administracija netoleruoja, vykdydama savo funkcijas Vilniaus PN administracija vadovaujasi iÅ¡skirtinai galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais neraÅ¡ytais įstatymais. Vilniaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų susiskirstymo į kastas. Patys nuteistieji tarpusavyje susiskirsto į subkultÅ«rines grupes, Vilniaus PN administracija aktyviai imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti keliÄ nuteistųjų subkultÅ«ros tradicijoms egzistuoti.

Teigia, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. PareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų.

Esant minėtoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis duÅ¡u, suponuojančių neturtinės žalos kilimÄ , vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

PaaiÅ¡kina, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukÅ¡te įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (bÅ«riuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukÅ¡te įrengti sanitariniai mazgai yra identiÅ¡ki. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename bÅ«ryje dirbančių tvarkinių. Visi I-o gyvenamojo korpuso sanitariniai mazgai identiÅ¡ki, juose siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sÄ lygas 2020 m. buvo pradėti remonto darbai.

Vilniaus PN šiuo aspektu jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nuteistųjų būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengti tiek pisuarai, tiek tualeto kabinos. Teigia, kad Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui.

Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų 4 taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. Dėl resocializacijos bei užimtumo pažymi, kad dėl COVID – 19 sergamumo apribojimų, užimtumas įstaigos vadovo sprendimu, karantino paskelbimo šalyje laikotarpiu buvo laikinai apribotas.

Tačiau nuo 2022-02-28 užimtumas nuteistiesiems buvo pilnai atnaujintas. Dalyvavimas užimtumo priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Nuteistieji yra skatinami tapti aktyviais resocializacijos ir užimtumo proceso dalyviais, todėl jiems yra sudaromos galimybės savanoriškai rinktis užimtumo veiklas bei formas bei jose dalyvauti. Jei nuteistasis neišreiškia motyvacijos įsitraukti į organizuojamas užimtumo veiklas, tai yra laikoma jo asmeniniu pasirinkimu. Tačiau įstaigos darbuotojai nuosekliai skatina nuteistuosius domėtis pozityvaus užimtumo veiklomis, įsitraukti į jas.

Gyvenamuosiuose aukštuose yra iškabinami skelbimai, patvirtinti grafikai ir pan., taip pat nuteistieji yra informuojami žodžiu apie planuojamas vykdyti veiklas. Taigi, Vilniaus PN visiems nuteistiesiems yra sudaromos lygios galimybės dalyvauti užimtumo veiklose. Nurodo, kad Vilniaus PN direktorius yra patvirtinęs nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikus, pagal kuriuos paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandos, t. y. net daugiau negu numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.

Įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Aprūpinimo normose nėra numatytas reikalavimas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengti rūbų bei batų džiovyklę, todėl teisės aktų reikalavimai nėra pažeisti.

Pažymi, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Vilniaus PN nuomone, visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutinka. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .

PareiÅ¡kėjas 2022-05-25 pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad jam sudėtinga buvo lipti į lovÄ , kreipėsi į administracijÄ dėl to. Nurodė, kad pataisos namuose buvo nuteistųjų kastos. Prausimosi vietos duÅ¡uose buvo atskirtos tik pertvaromis, buvo pažeistas jo privatumas. Pagal BVK virtuvės patalpomis turėjo teisę naudotis tik lengvosios grupės nuteistieji Pateiktose atsakovės atstovo nuotraukose vaizduojama ne jo gyvenamoji patalpa, kadangi nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos.

Jo gyvenamÄ jame aukÅ¡te gyveno 80-100 žmonių. Keliamas triukÅ¡mas trukdė naudotis taksofonu. Be to, galimybė naudotis taksofonu priklauso lengvajai grupei. Didelis lauko kiemas skirtas tik vakarais. Mažasis kiemas yra prie kontrolės punkto, ten vyksta iÅ¡tisas judėjimas. PraÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus jame iÅ¡dėstytais argumentais ir prašė skundÄ tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad uždėtos cinkuotos grotos ant langų labai smulkios, cinkas kenkia sveikatai.

Nurodė, kad kai kreipėsi su praÅ¡ymu į įstaigos administracijÄ , tuomet gavo lovos vietÄ pirmame aukÅ¡te. Nuo 2020 metų lovose privalo bÅ«ti įrengtos kopetėlės. Taip pat pareiÅ¡kėjo teigimu, nuo 2020-07-01 lengvosios ir paprastosios grupės nuteistieji privalo bÅ«ti atskirti, o jis buvo laikomas kartu su lengvosios grupės nuteistaisiais, kuriems yra leista daugiau, todėl savaime suprantama, kad dėl to kilo nepasitenkinimas. Pažymėjo, kad įstaigoje yra nuteistųjų kastos. Tik 2021 m. rudenį sutvarkė sanitarinius mazgus ir tualetus.

Pasivaikščiojimo kiemeliu buvo galima naudotis tik nuo 18 val. Nematė saulės. Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, koks vyksta užimtumas, tačiau pareiÅ¡kėjo teigimu, jokio užimtumo nėra. Taksofonai įrengti dideliuose koridoriuose, ten nuolat daug žmonių, triukÅ¡mas, todėl neįmanoma buvo susikalbėti. DuÅ¡e nėra užuolaidų, neužtikrintas privatumas. Nurodė, kad žalos dydį grindžia tuo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nukentėjo psichologiÅ¡kai. Kreipėsi su skundais į administracijÄ , tačiau didžioji dalis skundų nebuvo tenkinami.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti pilnai. Teismas konstatuoja: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui dėl jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2020-06-02 iki 2021-09-09. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ yra akcentavęs jog tam, kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ J.

K. (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ J. K., pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ J. K., pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019). PareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu patalpoje, kur jis atlikinėjo bausmę, ant langų buvo uždėtos smulkių skylučių cinkuotos skardos grotos, dėl ko buvo blogas dieninis apÅ¡vietimas.

Taip pat buvo blogas dirbtinis ir naktinis apÅ¡vietimas. Tai kenkė jo sveikatai. Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų įrengimÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės), įsigaliojusios nuo 2020-12-22. Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015) (aktuali redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Taisyklių 11.5. punkte nustatyta, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams).

Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai“. Įrengtos apsauginės grotos leidžia langus valyti, taip pat juos atidaryti tiek, kad būtų galima vėdinti patalpas. Taisyklių 11.6. punktas nustato, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas“.

Pagal HN 134:2015 14 punktÄ gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu bÅ«du yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai ir subjektyviai nurodė šį neva pažeidimÄ , t.y. kad uždėtos grotos ant langų trukdė patekti dienos Å¡viesai, bei nurodė, kad cinkuotos grotos neva pakenkė jo sveikatai, kad nebuvo tinkamo dirbtinio ir naktinio apÅ¡vietimo. Tačiau, kaip minėta, grotų ant langų įrengimÄ reglamentuoja teisės aktai, todėl jokio pažeidimo dėl to nėra. Be to, teisės aktais nėra draužiamos cinkuotos grotos.

Pagal Taisykles tik naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas ir naktinis (budintis) apšvietimas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kad būtent dėl cinkuotų grotų jam sutriko sveikata ir pan. Toks sveikatos sutrikimas nėra fiksuotas ir pareiškėjo Medicinos dokumentų išraše. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, juolab, kad pareiškėjas konkrečiau ir detaliau pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, o tik deklaratyviai nurodė.

Todėl Å¡iais aspektais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad turėjo miegoti dviaukÅ¡tės lovos antrame aukÅ¡te, lovoje nebuvo įrengtų kopetėlių. Tai sukėlė nepatogumų, nes turi problemų su sveikata. Baldai nepritvirtinti prie grindų. Vilniaus PN gyvenamųjų bei kitų su kalinimu susijusių patalpų aprÅ«pinamÄ inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos normomis (toliau – ir AprÅ«pinimo normos). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose yra įrengtos dviaukÅ¡tės lovos. Miegamos vietos Vilniaus PN numeruojamos – apatinės lovų miegamosios vietos žymimos nelyginiais numeriais, virÅ¡utinės lyginiais numeriais. Pateikė į bylÄ Vilniaus PN direktoriaus įsakymų „Dėl nuteistųjų suskirstymo į bÅ«rius“ kopijas, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo paskirta ir apatinė lovos vieta.

Be to, pareiÅ¡kėjas patvirtino, jog kai kreipėsi su praÅ¡ymu dėl miegamos vietos į įstaigos administracijÄ , jam buvo suteikta apatinė lovos vieta. Be to, nenustatyta, kad dėl su tuo susijusių problemų dėl sveikatos jis bÅ«tų kreipęsis į sveikatos priežiÅ«ros specialistÄ , ar kad jam bÅ«tų atsisakyta suteikti apatinę lovos vietÄ . Teismas pažymi ir tai, kad nei Taisyklės, nei AprÅ«pinimo normos, įsigaliojusios nuo 2017-06-08 ir galiojančios Å¡iai dienai nenumato, kad lovose turi bÅ«ti įrengtos kopetėlės, ir kad baldai turi bÅ«ti pritvirtinti prie grindų.

Todėl Å¡iais aspektais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas teigia, kad skundžiamuoju laikotarpiu buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, paskirtais lengvajai grupei, o jis buvo paskirtas paprastajai grupei. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ . Taip pat to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi bÅ«ti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji.

LR BVK 70 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio Å¡iurkščiam teisės aktų pažeidimui ir bÅ«tina pažeidimÄ darantį ar padariusį nuteistÄ jį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigÅ«no sprendimu gali bÅ«ti ne ilgiau kaip keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Vadovaujantis LR BVK 72 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, priskirti drausmės grupei, yra atskirti nuo paprastai ir lengvai grupei priskirtų nuteistųjų ir yra laikomi kamerų tipo patalpose. Ginčo laikotarpiu dėl Vilniaus PN patalpų trūkumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t.y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po BVK nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių.

Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. Atsakovas nepaneigė, kad paprastajai ir lengvajai grupei priskirti nuteistieji buvo laikomi kartu, kaip ir teigia pareiškėjas jo atveju. Teisės aktai nustato, kad skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji turi būti laikomi atskirai. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos priežastys, kodėl šiuo atveju pareiškėjas buvo laikomas su lengvajai nuteistųjų grupei priskirtais nuteistaisiais, nepaneigia, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl to, jog matė, kad lengvajai nuteistųjų grupei priskirti nuteistieji gali naudotis daugiau teisių ir galimybių, galėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo psichologinę bÅ«senÄ , dėl ko jis galėjo jausti neigiamas emocijas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo netenkina pasivaikščiojimo kieme grafikas, kuris buvo nuo 18 val. iki 22 val., nepaisant metų laiko. Todėl vasarÄ nematydavo saulės, o žiemÄ buvo labai Å¡alta. Kreipėsi dėl grafiko, tačiau pataisos įstaiga nesiėmė jokių veiksmų.

Pagal BVK 103 straipsnį nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2020-01-21 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25 104 punktÄ pasivaikščioti nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu, o suimtiesiems – jų dienotvarkėje nurodytu buvimo gryname ore laiku. Pasivaikščioti vienu metu gali bÅ«ti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji). IÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-o gyvenamojo korpuso antrajame aukÅ¡te (2-ame nuteistųjų bÅ«ryje).

Vilniaus PN buvo patvirtinti nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikai. Pagal 2020-02-14 Vilniaus PN direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ pareiÅ¡kėjas galėjo pasivaikščioti kasdien nuo 18.00 iki 22.00 val. Tai yra ne dienos metas. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2020-06-02 iki 2020-12-28, nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti kiemelyje dienos metu, kaip tai nustato teisės aktai. Pagal naujai patvirtintÄ 2020-12-28 nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ Nr. 14 – 3971, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę tik Å¡eÅ¡tadieniais nuo 8.00 val. iki 12.30 val., ir sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 18.00 val.

Pasivaikščioti dienos metu, kitomis dienomis 2 būrio nuteistiesiems grafikas pasivaikščioti kieme buvo nuo 18.00 val. iki 22.00 val. Todėl teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, kuomet pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti kiemelyje dienos metu. Pareiškėjas teigia, kad naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl to jį galėjo matyti kiti asmenys. Duše nebuvo užuolaidų, patirdavo patyčias, gavo pravardę.

Teismo vertinimu, atsakovas atsiliepime nepaneigė aplinkybės dėl privatumo užtikrinimo naudojantis duÅ¡u, nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo teisė pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta bent minimaliai. Pažymėtina, kad pateiktos fotonuotraukos, jog įrengtos duÅ¡uose pertvaros Å¡iuo atveju nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl privatumo besinaudojant duÅ¡u teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad nors teisės aktuose nenustatyta, kad nuteistieji į duÅ¡Ä bÅ«tų vedami po vienÄ , ar kiekviena duÅ¡o vieta bÅ«tų įrengta atskiroje patalpoje, tačiau LVAT yra pripažinęs, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis duÅ¡u (žr.

LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog bÅ«nant duÅ¡e jis buvo matomas kitų asmenų turi bÅ«ti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę. Asmens buvimas duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr. LVAT 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti duÅ¡u Vilniaus PN buvo užtikrinta, kad duÅ¡o patalpa buvo įrengta taip, kad pareiÅ¡kėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos.

IÅ¡ pateiktų į bylÄ fotonuotraukų akivaizdu, kad duÅ¡uose yra tik pertvaros, nėra užuolaidų, dėl ko asmuo besimaudantis matomas kitų asmenų. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas bÅ«tų bÅ«tinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis duÅ¡u ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kiek kartų tokia jo teisė buvo pažeista. Todėl apibendrinant nurodytas aplinkybes bei LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl privatumo naudojantis duÅ¡u, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u per visÄ ginčo laikotarpį nuo 2020-06-02 iki 2021-09-09, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę duÅ¡u naudotis vienÄ kartÄ per savaitę – sekmadieniais (tai patvirtina pateiktas Nuteistųjų duÅ¡o patalpų naudojimosi grafikas), buvo pažeistas viso 66 kartus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pataisos įstaigoje jam nebuvo sudaryta galimybė į resocializacijÄ ir užimtumÄ . BVK 136 straipsnyje numatytas socialinės reabilitacijos organizavimas. Pirmoje Å¡io straipsnio dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti Å¡iame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Antroje dalyje, kad socialinės reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui priskirtas Resocializacijos skyriaus specialistas bei Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiÅ«rai, kurie organizuoja bÅ«rio nuteistųjų užimtumÄ . Saugumo valdymo skyrių specialistų dinaminei priežiÅ«rai kompetencijos ribos, įgyvendinant nuteistųjų resocializacijÄ , Å¡iuo metu apsiriboja vienos iÅ¡ užimtumo formos organizavimu ir vykdymu – pozityvaus užimtumo – sportinės veiklos įgyvendinimu.

Kitos užimtumo formos (darbinė veikla, bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas, individuali veikla, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos) taip pat kontaktinių pareigūnų, socialinio darbo ir psichologinės intervencijos, vertinimo ir analizės veiklos sritys išlieka priskiriamos išskirtinai Resocializacijos skyrių kompetencijos sričiai. Nurodė, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantu bei psichologais.

Yra galimybė bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, Vilniaus miesto evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės savanoriais, AA savanoriais, savanoriais vedančiais užsiėmimus religinėmis temomis, emocijų atpažinimo temomis, karjeros temomis. Nuteistiesiems taip pat sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose įvairaus pobÅ«džio konkursuose, turnyruose, žaisti stalo žaidimus bei skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga, įsitraukti į įstaigos gerbÅ«vio darbų atlikimÄ , dalyvauti agrokultÅ«riniame projekte „Žalioji oazė“.

Nuteistieji, turi galimybę, iÅ¡ anksto raÅ¡tu ar žodžiu informavę bei suderinę su Saugumo valdymo skyriaus specialistu dinaminei priežiÅ«rai arba Resocializacijos skyriaus specialistu, naudotis 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukÅ¡te esančiu biliardo stalu, Sveikatos priežiÅ«ros korpuso priklausomybių reabilitacijoje esančiu stalo teniso stalu, Å¡alia 1-o gyvenamojo korpuso esančia sporto aikÅ¡tele. Taip pat nuteistieji pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ gali lankytis 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukÅ¡te esančioje bibliotekoje ir skaitykloje.

Be to 1-o bÅ«rio nuteistiesiems yra sudarytos sÄ lygos laisvalaikiu mankÅ¡tintis lauke specialiai tam skirtoje vietoje su sporto inventoriumi. Nuteistieji yra skatinami tapti aktyviais resocializacijos ir užimtumo proceso dalyviais, todėl jiems yra sudaromos galimybės savanoriÅ¡kai rinktis užimtumo veiklas bei formas bei jose dalyvauti. Jei nuteistasis neiÅ¡reiÅ¡kia motyvacijos įsitraukti į organizuojamas užimtumo veiklas, tai yra laikoma jo asmeniniu pasirinkimu. Tačiau įstaigos darbuotojai nuosekliai skatina nuteistuosius domėtis pozityvaus užimtumo veiklomis, įsitraukti į jas.

Gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose yra iÅ¡kabinami skelbimai, patvirtinti grafikai ir pan., taip pat nuteistieji yra informuojami žodžiu apie planuojamas vykdyti veiklas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė, konkrečiai kokiose užimtumo programose, priemonėse jis negalėjoo ginčo laikotarpiu dalyvauti ar buvo apribotos tokios jo teisės. Pažymėtina, kad dalyvavimas užimtumo programose yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu. Kaip nustatyta, Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaromos sÄ lygos ir galimybės dalyvauti nurodytose užimtumo veiklose.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad sutapo bilijardo laikas su pusryčiais ir patikrinimais, tačiau nenustatyta, kad su tokio pobÅ«džio skundais ar praÅ¡ymais dalyvauti atitinkamame užimtume jis bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ . Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jo bÅ«riui paskirtas laisvalaikio laikas sutapo su rytiniu patikrinimu bei pusryčiais nėra pagrįstas jokiais detaliais paaiÅ¡kinimais ar įrodymais.

Be to, pateiktos Vilniaus PN direktoriaus įsakymais patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės paneigia Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus. Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas dėl nurodyto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo atsižvelgia į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjo skunde dėstomas neiÅ¡samias aplinkybes, atsakovės atstovo atsiliepimo argumentus ir pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad nenustatyta pagal pateiktus duomenis, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų rodęs didelę iniciatyvÄ užsiimti tam tikra veikla.

Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais bei paaiÅ¡kinimais, todėl konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė socialinei reabilitacijai, kaip tai numato teisės aktai. Kaip minėta, nenustatyta, kad su tokio pobÅ«džio praÅ¡ymais ar skundais pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ . Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pataisos namuose taksofonai įrengti netinkamai, dėl triukÅ¡mo negalėjo jais tinkamai naudotis.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryÅ¡iu visoje Lietuvoje. IÅ¡ taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Ä®staigoje sumontuoti taksofonai yra ryÅ¡io paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Taksofonai priklauso ir juos administruoja UAB „CSC Telekom“, kuri ir vykdo visÄ Å¡ių prietaisų techninį palaikymÄ ir aptarnavimÄ .

UAB „CSC Telecom“ perdavė pataisos įstaigos administracijai specialias T+ korteles, kurios buvo individualiai iÅ¡dalintos nuteistiesiems. Nuteistieji Å¡ias korteles pasipildo asmeninėse sÄ skaitose turimomis lėšomis bei pasipildę turi galimybę skambinti telefonu. Nuteistųjų telefoniniai skambučiai fiksuojami specialioje elektroninėje apskaitos sistemoje. Pateikė teismui fotonuotraukas dėl taksofonų įrengimo. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sÄ lygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad telefoninių pokalbių vietoje neįrengtos bÅ«delės, atitvarai, visiÅ¡kai užtikrinančios garso izoliacijÄ , todėl yra tikimybė, kad kalbantis telefonu gali bÅ«ti girdimas triukÅ¡mas.

Tačiau iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti nuteistiesiems teisę į ramiÄ aplinkÄ jiems kalbantis telefonu, pakabino informacinį praneÅ¡imÄ , kuriuo skatina gerbti kalbančiuosius telefonu, praÅ¡o aplinkinių elgtis santÅ«riai ir netriukÅ¡mauti. Taip pat pateiktos foronuotraukos patvirtina, kad taksofonai yra tvarkingi, todėl jais galima tinkamai naudotis. Reikalavimo, kad telefonų aparatai bÅ«tų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o Vilniaus PN administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamÄ triukÅ¡mÄ ir jų pačių kito asmens negerbimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė skambinti telefonu buvo užtikrinta. To neneigia ir pareiÅ¡kėjas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad telefonų pokalbių vietos įrengtos tose patalpose, kuriose nuteistieji praleidžia daugiausia laiko. Kaip nurodė Å¡alys, taksofonai įrengti koridoriuose, todėl įvertinus tai, kad nuteistieji gali judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti užimtumo programas ir užsiimti kita leistina veikla, todėl maža tikimybė, kad vietoje galimybės užsiimti leistina veikla, nuteistieji leistų laikÄ koridoriuose, kuriuose įrengti taksofonai.

Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu ir kad jam Å¡iuo aspektu buvo trukdoma palaikyti socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius. Tuo pačiu byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos ir pažeidimas įvykdytas sÄ moningu Vilniaus PN elgesiu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ar siekiant iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas vertina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo įrengto laisvalaikio kambario. Virtuvėlėje buvo antisanitarinės sÄ lygos. Å iukÅ¡liadėžės neuždengtos, todėl smirdėjo. Nebuvo patalpos džiovyklėms. Taisyklių 2 punktas nustato, kad Å¡ios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitaliÅ¡kai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

Pagal Taisyklių 5 punktÄ laisvalaikio kambarys – patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Pagal Taisyklių 6.8 punktÄ Â Ä¯kalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam bÅ«riui). AprÅ«pinimo normų nuostatos atskirai nustato virtuvėlės (2 punktas) ir užimtumo kambario (3 punktas) aprÅ«pinamÄ inventoriumi. Vilniaus PN nurodė, kad įstaigos kiekviename aukÅ¡te yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti.

Atsakovės atstovas pateikė fotonuotraukas dėl virtuvėlės kambario įrengimo. Matyti, kad virtuvėlės patalpa yra tvarkingai įrengta, apstatyta baldais ir inventoriumi pagal AprÅ«pinimo normų reikalavimus, keliamus iÅ¡ esmės ne vien tik virtuvėlės įrengimui, tačiau iÅ¡ dalies ir laisvalaikio kambario įrengimui. Nenustatyta, kad virtuvėlėje bÅ«tų antisanitarinės sÄ lygos. Nors Vilniaus PN nėra įrengto atskiro laisvalaikio kambario, kaip nustato Taisyklių 5 punktas, 6.8 punktas, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į Taisyklių 2 punkto nuostatas, Å¡iuo atveju įrengta virtuvės patalpa visiÅ¡kai gali bÅ«ti pritaikyta ir naudojama kaip laisvalaikio praleidimo kambarys.

Pažymėtina, kad pareikėjas konkrečiau ir detaliau nepaaiÅ¡kino, kaip bÅ«tent pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas dėl neįrengto atskiro laisvalaikio kambario Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjas nepaneigė, kad jam buvo apribota teisė naudotis virtuvėlės patalpa. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, kad laisvalaikio metu turėjo bÅ«ti koridoriuje arba ant laiptų, didžiajÄ dienos dalį turėjo praleisti „ant kojų“, įvertinus ir tai, kad jis galėjo laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, vertintini kritiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismo vertinimu, nenustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, bei kad dėl laisvalaikio kambario nebuvimo pareiškėjui buvo padaryta konkreti žala. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 6.12 punktas nustato, kad gali būti įrengiamos ir kitos paskirties patalpos. Remiantis Aprūpinimo normų 8.1 punktu turi būti įrengta Drabužių ir avalynės džiovykla, kurioje turi būti džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys.

Atsakovės atstovas iÅ¡ esmės nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad pataisos įstaigoje nėra atskiros patalpos džiovyklei. Tačiau pareiÅ¡kėjas nurodydamas šį jo teisių pažeidimÄ , jo nedetalizavo, nenurodė, kaip bÅ«tent buvo pažeistos jo teisės dėl tokios patalpos nebuvimo įstaigoje. Pareišėkjas tik abstrakčiai nurodė, kad nuteistieji nešėsi džiovinti rÅ«bus į gyvenamÄ sias patalpas, buvo užstatytas gyvenamasis plotas ir kad dėl to jose buvo drėgna.

Tačiau tai, teismo vertinimu, nėra individualaus pobÅ«džio aplinkybės, lėmusios pareiÅ¡kėjui jo teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jis bausmę atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius žymiai virÅ¡ijo nustatytÄ maksimalų skaičių. Galėjo naudotis tik 5 tualetais, dažnai susidarydavo eilės. Be to, tualetai nebuvo tinkamai įrengti, nebuvo klozetų. Pagal Taisyklių 6.7 punktÄ Ä¯kalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas  sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui).

Aprūpinimo normų 7 punktas reglamentuoja prausyklos ir tualeto aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. HN 134:2015 normų 34 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

I-ame korpuse kiekviename aukÅ¡te įrengti sanitariniai mazgai yra identiÅ¡ki. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename bÅ«ryje dirbančių tvarkinių, visi I-o gyvenamojo korpuso sanitariniai mazgai identiÅ¡ki, juose siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sÄ lygas 2020 m. buvo pradėti remonto darbai. Nuteistųjų bÅ«riams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengti tiek pisuarai, tiek tualeto kabinos. Pagal į bylÄ pateiktas atsakovės atstovo fotonuotraukas matyti, kad sanitariniai mazgai, tiek tualeto patalpa, tiek praustuvai, tiek duÅ¡ai įrengti tinkamai, tvarkingi.

Todėl nesant pateiktiems į bylÄ pareiÅ¡kėjo įrodymamas, kurie paneigtų sanitarinių mazgų įrengimo tinkamumÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai, be to, deklaratyvÅ«s, vertintini kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad galėjo naudotis net 5 tualetais. Todėl nenustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iais aspektais. Teismas pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis gyveno perpildytuose pataisos namuose, kad Vilniaus PN buvo nuteistųjų kastos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymi, kad dėl Å¡ių nusiskundimų pareiÅ¡kėjas skunde plačiau ir iÅ¡samiau nepasisako.

Teismas vertina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«damas paprastojoje nuteistųjų grupėje galėjo laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo lankyti užimtumo programas, turėjo savo miegamÄ vietÄ , nėra pagrindo teigti, kad buvo ribojama ar pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į vienam asmeniui privalomÄ užtikrinti gyvenamÄ jį plotÄ . Vilniaus PN nurodė, kad netoleruoja nuteistųjų susiskirstymo į kastas, vykdydama savo funkcijas Vilniaus PN administracija vadovaujasi iÅ¡skirtinai galiojančiais teisės aktais, patys nuteistieji tarpusavyje susiskirsto į subkultÅ«rines grupes, Vilniaus PN administracija aktyviai imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti keliÄ nuteistųjų subkultÅ«ros tradicijoms egzistuoti.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , jautė pažeminimÄ , patyrė stresÄ , kančiÄ . Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį dėl nustatytų pažeidimų.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mÄ stÄ (teismas nustatė atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo privatumo duÅ¡e neužtikrinimo 66 kartus, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su lengvosios grupės nuteistaisiais, bei kad buvo pažeista teisė į pasivaikščiojimÄ dienos metu), intensyvumÄ ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 600 Eur.

Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad kiti žymÅ«s ir labai neigiamai įtakoję pareiÅ¡kėjo bÅ«senÄ pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog bÅ«tent dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę sveikatos sutrikimai. Tai patvirtina pateiktas pareiÅ¡kėjo Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as už ginčo laikotarpį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis raÅ¡tu į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl nustatytų pažeidimų bei kad įstaigos administracija nebÅ«tų sureagavusi į jo praÅ¡ymus. Be to, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra žymiai per didelė, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų dėl nustatytų pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 600 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui M. L.. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė